Oro tarša. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį gyventojams išplatintas nepaprastasis įspėjimas apie didelį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.
 
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, vasario 23–25 dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai.
 
„Visoje šalies teritorijoje teršalų koncentracijos nuosekliai didėja nuo sekmadienio dėl taršios oro masės pernašos iš pietų. Aukštos koncentracijos (tarša – ELTA) išsilaikys kelias dienas. Labai didelė tikimybė, kad kietųjų dalelių KD10 24 val. ribinė vertė bei azoto dioksiodo 1 val. ribinė vertė gyvenvietėse vėl bus viršyta. Santykinai žemesnės, bet vis tiek labai taršios koncentracijos bus apie vidurdienį“, – teigia agentūra.
 
Agentūra rekomenduoja riboti aktyvią veiklą lauke, nedeginti, nekurti jokių laužų. Pagal galimybes būstų patalpų nešildyti kietuoju kuru (pavyzdžiui, šią savaitę naudoti dujinį ar elektrinį šildymą). Energetikos įmonėms griežtai kontroliuoti azoto oksidų išmetimus į aplinkos orą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 15:17

Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas nesiryžo pritarti Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, numatančioms už aplinkos teršimą transporto priemonės konfiskavimą.
 
Už tokią kodekso pataisą, kurią antradienį Seimui pateikė Seimo narė Aistė Gedvilienė, po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 39 Seimo nariai.
 
Projektas galutinai nebuvo „palaidotas“, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
 
Pasak A. Gedvilienės, projekto rengimą paskatino tai, kad gamtoje vis dar yra gausiai šiukšlinama, į miškus, palaukes, kitas nuošalesnes vietas vežamos statybinės, buitinės atliekos, padangos ir kitos šiukšlės bei teršalai.
Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
 
Todėl, siekiant sugriežtinti atsakomybę už šiuos nusižengimus ir drausminti pažeidėjus, buvo siūloma Administracinių nusižengimų kodekse numatyti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami, kuriais atliekos ar teršalai buvo iškraunami, bei kitų administracinio nusižengimo priemonių konfiskavimą.
 
Šiuo metu kodekse yra numatomos baudos už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, tačiau administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nėra numatytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 02:00

Indijos sostinėje išdalyta 5 milijonai apsaugos kaukių po to, kai dėl ypač aukšto oro taršos lygio vyriausybei neliko kitos išeities, kaip tik paskelbti nepaprastąją visuomenės sveikatos padėtį, pranešė BBC.  
 
Oro Naujajame Delyje užterštumui pasiekus grėsmingą lygį, Aukščiausiojo teismo įgaliota komisija priėmė keletą apribojimų sostinėje ir dviejose kaimyninėse valstijose.
 
Savaitei sustabdytos visos statybos, uždrausti fejerverkai.
 
Bent jau iki kito antradienio uždarytos miesto mokyklos.
 
Naujojo Delio ministras Arvindas Kejriwalas teigė, kad miestas pavirto „dujų kamera“.
 
Kaukės dalijamos mokiniams ir jų tėvams, A. Kejriwalas paragino gyventojus jas naudoti kiek įmanoma dažniau.
 
Mažyčių kietųjų dalelių (vadinamųjų PM2 .5), patenkančių į plaučius, koncentracija Naujajame Delyje šiuo metu siekia 533 mikrogramus kubiniame metre. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad PM2 .5 lygis per 24 val. vidutiniškai neviršytų 25 mikrogramų kubiniame metre.  
 
Miestą apgaubus tirštam baltam smogui, gyventojai internete ėmė dalytis nuotraukomis. Dauguma jų įpykę, kad situacija nesikeičia jau daugelį metų.
Viena iš priežasčių, kodėl oro kokybė Indijos sostinėje kiekvienais metais pablogėja būtent lapkričio ir gruodžio mėnesiais, ta, kad kaimyninėse Pundžabo ir Harjanos valstijose ūkininkai, siekdami išvalyti laukus, degina ražienas. Situacija blogėja ir dėl fejerverkų, šaudomų per tradicinę Divalio šventę.
 
Užterštumą taip pat sukelia dulkės statybose, automobilių ir gamyklų išskiriamos dujos, tačiau svarbiausia priežastimi vis tiek išlieka deginami laukai.
 
Šiaurinėje Indijos dalyje kiekvieną žiemą daugiau nei 2 milijonai ūkininkų 80 000 kv. km plote sudegina 23 milijonus tonų pasėlių liekanų.
 
Ražienų dūmai yra ypač pavojingas kietųjų dalelių, anglies dioksido, azoto dioksido ir sieros dioksido kokteilis.
 
Harvardo universiteto tyrėjai, pasitelkdami palydovo užfiksuotus duomenis, nustatė, kad 2012–2016 metais daugiau nei pusę oro teršalų Naujajame Delyje sukėlė laukų deginimas. Ugnis išplinta taip, kad ją galima matyti ir „Nasos“ palydovinėse nuotraukose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.02; 00:55

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas, kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą.

Pats K. Mažeika yra viešai sakęs, kad ministerijoje situacija yra labai bloga – viceministrų nėra, kanclerio nėra, dauguma departamentų vadovų atleisti. Pagrindinis urėdijų reformos architektas (o tai buvo vienintelis rimtas Aplinkos ministerijos darbas per 2 metus) irgi atleistas. Net Lietuvos aplinkosaugos simbolis Selemonas Paltanavičius ir tas atleistas. Žmogus, kurio kompetencija niekas neabejoja, daug metų atidavęs, kaip valstybės tarnautojas, Lietuvos Respublikai, likus porai metų iki pensijos staiga tapo nereikalingas. Negi Lietuvos Respublikai nebereikia S. Paltanavičiaus žinių ir kompetencijų?

Maža to, kad ministerijoje prastas personalo mikroklimatas, tai ir darbai nevyksta. Trys mėnesiai be vadovo, tai tik ledkalnio viršūnė. Lietuvai iš Briuselio viena po kitos skrieja pastabos apie problemas su kanalizacija, apie prastą atliekų tvarkymą, nepakankamą oro taršos mažinimą ir daug kitų. Ir štai čia naujasis ministras neįsigilinęs į situaciją, uoliai bando statyti kažkokias oro pilis ir transliuoja utopišką idėją apie 1 tūkst. eurų prizą senų automobilių savininkams. Štai ministerija dirba, Briuseliui bus galima pranešti, kad imamasi priemonių, o pinigai atsidurs… kaip ir oranžinių dviračių istorijoje… „gudručių“ kišenėse.

Oro tarša niekam nerūpi

Ministerija jokių paskaičiavimų ir jokių tvarkos aprašų neturi, tai netiesiogiai pripažįsta ir ministras K. Mažeika. Nes jeigu bent kiek paskaičiuotų, pamatytų, kad dalinant po 1 tūkst. pinigai greit baigsis ir jokio pastebimo efekto niekaip nepavyks pasiekti. Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. automobilių, du trečdaliai dyzeliniai, vidutinis amžius 14 metų. Kad ir į kokią grupę automobilių grupę taikytų ministras, kad ir kaip stengtųsi, 30 mln. išdalinus po 1 tūkst., tai išeina vos 30 tūkst. automobilių arba 2 proc. O vien per 2018 metus Lietuvoje įregistruota 187 tūkst. naudotų transporto priemonių. Per 2019 m. pirmą ketvirtį beveik 50 tūkst. Tai tokie planai panašūs į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais švaistant mokesčių mokėtojų išteklius.

Dviračiai. Slaptai.lt nuotr.

O kas bus, išdalinus tuos pinigus? Per kelis mėnesius automobilių perpardavėjai vėl į Lietuvą priveš dar daugiau senų automobilių, jei tik bus poreikis. O kas gaus tą 1 tūkst. – savininkai, pardavėjai, įmonės ar perpardavėjai? Kas kontroliuos, kaip išleidžiami pinigai? Kas tikrins, kad žmogus atidavęs seną automobilį utilizavimui, rytoj nenusipirks dar senesnio? Kaip nepasiturintis žmogus, gavęs 1 tūkst. eurų išmoką sugebės nupirkti naujesnį automobilį, kurio jis anksčiau neįpirko, nes neišgalėjo? Visi šie ir daug kitų klausimų sufleruoja vienintelį atsakymą, kad yra noras tik išdalinti pinigus, o oro taršos mažinimas niekam iš tikrųjų nerūpi.

Žiedinės ekonomikos specialistai sako, kad naujų automobilių protegavimas rūpi tik gamintojams, kurie suinteresuoti, kad pirkėjai kas kelerius metus vis pirktų ir pirktų po naują transporto priemonę. Bet kam pirkti naują, jeigu senas automobilis dar neblogai dirba? O kur dar tarša, norint pagaminti automobilį ir vėliau jį utilizuoti? Ministras sako, kad reikia siekti aukštesnių ekologinių Euro 5 ar Euro 6 automobilių standartų, bet specialistai sako, kad po kurio laiko, kai detalės nusidėvi, tie patys automobiliai jau jokių standartų neatitinka, o teršia kaip ir senesnio modelio. Tai kokių pinigų dalinimo rezultatų norima pasiekti?

Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ministras verčiau pasitartų su ekspertais, specialistais, pasitelktų mokslininkus ir gal rastų geresnių sprendimų, kaip iš tikrųjų sumažinti oro taršą. Prioritetas galėtų būti oro taršos mažinimas iš šildymo. Atsisakyti deginti mazutą, anglį, malkas ir pereiti prie dujų arba dar geriau prie atsinaujinančių ir ekologiškų būdų. O automobilių problemą, pirmiausia, reiktų pradėti nagrinėti išsiaiškinus, kiek ir kokių iš tų 1,5 mln. automobilių realiai eksploatuojama Lietuvoje?

2019.04.23; 11:50

Puikiai žinome, jog Lietuvos sostinė turi Achilo kulną – ją kamuoja automobilių spūstys.

Suvokiame, jog automobilių susigrūdimai gatvėse brangiai kaštuoja: veltui deginame benziną, gaištame laiką, nervuojamės, patenkame į avarijas… Jei automobilių grūstyse patiriamus nuostolius paverstume eurais, tikriausiai žagtelėtume iš nuostabos, kokios tai milžiniškos sumos (2007-aisiais metais Susisiekimo ministerija atliko specialius skaičiavimus, ir paaiškėjo, jog dėl kamščių mes per metus vidutiniškai prarandame apie pusantro milijardo litų).

Continue reading „Kodėl diskusijų vengia Metropoliteno priešininkai?“