G. Nausėda Ukrainoje pagerbė Gediminaičių panteoną ir Konstantino Ostrogiškio atminimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė oficialų vizitą Ukrainoje penktadienį baigė apsilankymu Kijevo Pečorų lauroje.
 
Tai Lietuvos istorijai svarbi vieta, atskleidžianti mūsų šalies ir Ukrainos istorinę bendrystę. Uspenjės sobore yra palaidoti du Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnūs Skirgaila ir Vladimiras, kiti Gediminaičių palikuonys.
 
Šiame sobore ilsisi ir dar viena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) asmenybė – iškilusis LDK etmonas, Oršos mūšio prieš Maskvą nugalėtojas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis.
 
Ukrainoje pagerbė Gediminaičių panteoną ir Konstantino Ostrogiškio atminimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas aplankė ir pagerbė šio didžio karvedžio kapą. „Oršos mūšio, vykusio prieš daugiau nei 500 metų, reikšmė Europai buvo neįkainojama. LDK kariuomenė sustabdė Maskvos ekspansiją į Europą. Tai aktualu ir šiandieniniame geopolitiniame kontekste“, – sakė šalies vadovas.
 
1941 m. Uspenjės soboras ir jame buvęs renesansinis antkapinis paminklas K. Ostrogiškiui buvo susprogdinti. Šventovė visiškai atstatyta ir pašventinta 2000 metais. Šiuo metu baigiamas atkurti ir K. Ostrogiškiui skirtas memorialas.
 
Kijevo Pečorų lauros vienuolynas, įkurtas XI amžiuje, yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
 
2021.03.20; 08:37

Aušros vartai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nieko neturiu prieš Ričardą Gavelį, kurio vardu Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo pavadinti skverą prie Aušros Vartų.
Oršos mūšiui – 500 metų. Vytauto Visocko nuotr.
 
Bet sutikite, Vilniuje, ir ypač Senamiestyje, vardai turi būti amžių patikrinimus praėję.
 
Laikau mero žinią – provokacija.
 
Pasak įžymaus Lietuvos istoriko Alfredo Bumblausko, išliko žinių, kad iš pasaulinio Oršos mūšio grįžtančiam Konstantinui Ostrogiškiui pagal romėnų paprotį Vilnius surengė triumfo žygį. Tuo metu dar neseniai pastatyti miesto gynybos rytiniai vartai, pro kuriuos jis atvyko, jo garbei buvo pavadinti „Ostrožkije varota“. Bėgant laikui pavadinimas kito į „Aštriuosius vartus“, „Ostra brama“, kol lietuviai išvertę pavadino „Aušros vartais“. Pridursiu, kad ta proga didvyriui buvo leista Vilniuje įsteigti kelias ukrainietiškas stačiatikų cerkves. Jos ir dabar egzistuoja, tik Maskvos pavaldume.
 
 
Štai Konstantino Ostrogiškio vardu ir reikėtų skverą pavadinti.
 
 
Šioje temoje ir aš esu „prie ko“:
 
2020.06.05; 08:00

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kastytis Stalioraitis

Žiniasklaidoje pasigirdo balsų, kad Aušros Vartų kaip kelionės pradžios pasirinkimas yra šiek tiek rizikingas, nes Aušros Vartai visų pirma turi religinę prasmę, o ne valstybinę.

Man, kaip Lietuvos istorijos mėgėjui, praeinant pro Vartus jie visų pirma asocijuojasi su pergalingu LDK mūšiu prie Oršos. M.Bielskio kronikoje teigiama, jog Oršos mūšyje buvo nukauta 40 tūkstančių maskvėnų, į nelaisvę paimti jų karvedžiai. LDK kariuomenė atsipirko nedideliais nuostoliais – manoma, jog žuvo apie 500 lietuvių riterių. Garsas apie mūšį pasklido beveik visoje būsimoje Europos Sąjungoje.

Pasak LDK žinovo istoriko Alfredo Bumblausko, išliko žinių, kad iš Oršos mūšio grįžtančiam Konstantinui Ostrogiškiui pagal romėnų paprotį Vilnius surengė triumfo žygį. Jis įžygiavo į Vilnių pro tuo metu dar neseniai pastatytus miesto gynybos rytinius vartus, dabar vadinamus Aušros vartais.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Tad Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmių pažymėjimo scenarijaus pradžia, Aušros vartai, yra labai valstybiškai simboliška. Priminimas Maskvai, kad neverta puoselėti nedorų vilčių Lietuvos, Ukrainos, o ir Baltarusijos atžvilgiu.

Puiki pradžia, kad taip ir toliau…

Žinoma, ir religinis akcentas turėjo prasmę. Juo labiau, kad Aušros Vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas yra garbinamas, kaip stebuklingas, ne tik katalikų, bet ir unitų, ir stačiatikių, t.y. visų LDK krikščionių.

Neatsitiktinai netoli Koplyčios vienoje Aušros Vartų gatvės pusėje yra unitų Šv. Trejybės bažnyčia, kurią fundavo tas pats Konstantinas Ostrogiškis (jo laikais LDK unitų dar nebuvo), ir vienuolynas, kitoje – stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas bei cerkvė (katedra).

Oršos mūšis. Paveikslas nutapytas XVI amžiuje nežinomo autoriaus. Originalas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje

Mano nuomone, summa summarum visas parodytas Prezidento kelias, jungiantis praeitį su dabartimi, priimant priesaiką, galėtų pretenduoti į tradiciją.

2019.07.20; 08:00

1514 metų rugsėjo 8 dieną įvyko Oršos mūšis, kuriame jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sutriuškino tris kartus galingesnį priešą.

Rugsėjo 26 d. Vilniuje buvo švenčiamos vienos reikšmingiausių Lietuvos pergalių 500-asis jubiliejus, prisiminta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų iškilmingų įžygiavimų į Vilnių tradicija.

Vytauto Visocko nuotr.

2014.09.27; 10:03

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą.

Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, pagarbos Europos teisės tradicijai ir saugumo erdvę Rytų Europoje.

Continue reading „2014-uosius siūlo paskelbti Oršos mūšio metais“

juska_naujas

Įvairiuose forumuose ir visai neseniai „Facebooke“ įvyko gana aršūs ir, reikia pripažinti, iš mano pusės emocionalūs ginčai dėl draugystės su neva savo identiteto beieškančiais baltarusių nacionalistais. Iš karto pripažinsiu – baltarusiai turi pilną teisę ieškoti savo tapatybės šaknų, domėtis savo istorija, kultūra, etnografija. Kvaila būtų tam prieštarauti. Kai kurie forumo dalyviai netgi sutinka būti solidarūs su baltarusiais, ieškančiais tapatybės. Tačiau gerais norais kelias ir į pragarą grįstas – jie tiesiog nemato vieno esminio dalyko: baltarusių nacionalistai pasuko lengviausiu keliu – pradėjo savintis lietuvių Tautos istoriją, simbolius ir netgi teritorijas.

Continue reading „„Bendrosios istorijos“ grimasos“

savukynas_gera_m

Ukrainos ir Lenkijos santykiai įvairiais istoriniais laikais paliko daug nuoskaudų: jau nuo kazokų sukilimo XVII amžiuje buvo kovojama tarpusavyje, o II Pasaulinis karas paliko daug randų šiose tautose.

Vienas bičiulis ukrainietis nusprendė įgyvendinti tokį projektą: kai dauguma kalba apie tarpusavio ukrainiečių ir lenkų kovas, jis nusprendė istorijoje paieškoti, o kada ir kur kartu kovojo lenkai ir ukrainiečiai. „Ir žinai, sako jis man, koks buvo nustebimas, kai tose kovose atradau ir lietuvius“.

Tikrai tiesa, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpiu kovojome kartu prieš bendrus priešus. Tačiau tiesa ir tai, kad nors didžiuojamės savo istorine praeitimi, bet mūsų istorijos žinojimas apsiriboja dabartinės Lietuvos valstybės teritorijoje nutikusiais įvykiais. Tad bendros pergalės rytuose, kultūros pasiekimai mums nėra svarbūs. Juk kiek žmonių žino apie Oršos ar Chotino mūšius?

Continue reading „Mūsų istorijos iššūkis“