Naujoje didžiulėje Rusijos katedroje apsilankęs prezidentas V. Putinas pagerbė kare žuvusių rusų atminimą. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pagerbė per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių rusų atminimą, kai apsilankė didžiulėje naujoje anksčiau šį mėnesį atidarytoje ortodoksų katedroje.
 
Beveik 100 metrų aukščio Ginkluotųjų pajėgų katedra, karūnuota šešiais auksiniais kupolais, pastatyta siekiant pagerbti šalies kariuomenę. Ji yra trečia pagal dydį ortodoksų šventovė Rusijoje.
 
Anksčiau šiais metais paaiškėjus, kad naujos katedros viduje bus mozaikos, vaizduojančios V. Putiną ir diktatorių Josifą Staliną, kilo ginčų. Galiausiai Rusijos prezidento prašymu mozaikos buvo pašalintos.
 
„Mums rusams atminimas visų, kurie kovojo, kurie žuvo ir savo jėga priartino mus prie pergalės Didžiajame Tėvynės kare, yra šventas“, – per ceremoniją katedroje pirmadienį teigė V. Putinas.
 
Rusija Didžiuoju Tėvynės karu vadina Antrąjį pasaulinį karą.
 
Ceremonija katedroje surengta Rusijai minint 79-ąsias nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metines, o trečiadienį Rusijoje planuojamas didelis karinis paradas, skirtas paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metines.
 
Paradas turėjo vykti gegužės 9-ąją, bet dėl koronaviruso pandemijos teko jį atidėti. Dėl pandemijos, be to, buvo atidėtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų. Balsavimas nukeltas į liepos 1-ąją. Tarp siūlomų Rusijos Konstitucijos pakeitimų yra pataisa, leisianti V. Putinui siekti būti perrinktam šalies prezidentu po 2024 m., kai baigsis dabartinė jo kadencija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 08:00

Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį į neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį atvyks Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, kuris pateiks turimą informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos bei Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veiklą.
 
NSGK nariai oficialiai prašo atsakyti, „ar VSD yra žinoma apie Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Tbilisyje birželio 20-21 dienomis, kurios metu Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo provokacija sukėlė didžiulius neramumus ir protestus Sakartvele?“.
 
„Ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja, siekiant sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai?” , – klausia trys Seimo NSGK nariai.
NSGK nariai pažymi, kad dar praėjusią savaitę į Seimo narius kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgi Kandelaki, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
 
 „Yra požymių, kad Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl nedelsiant inicijuojame neeilinį uždarą Seimo NSGK posėdį, kuriame laukiame, kad Valstybės saugumo departamento vadovas informuotų komiteto narius apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą. Su šia informacija susipažinus visiems komiteto nariams, svarstysime galimybę imtis tolesnių žingsnių, kaip apsaugoti Lietuvos parlamentinę sistemą nuo galimo pažeidžiamumo nacionalinio saugumo požiūriu”, – teigia vienas iš neeilinio posėdžio iniciatorių, Seimo narys Arvydas Anušauskas.
 
Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus, kaip krikščioniškų vertybių gynėjo, iliuziją, tačiau Lietuvos politikų pareiga – būti budriems ir netapti priešiškos mums valstybės instrumentais.
 
„Panašu, kad buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio apkalta netapo pakankamu pavyzdžiu išmokti šias pamokas“, – teigia L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 07:07

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos ir mišrios grupės atstovai surinko būtinus parašus dėl neeilinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sušaukimo, kuriame būtų svarstomas Lietuvos parlamentinės sistemos pažeidžiamumo klausimas.
 
NSGK nariai Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas ir Virgilijus Alekna inicijuoja neeilinį uždarą komiteto posėdį šį trečiadienį. Į jį kviečiamas Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jaunišis. Jo prašoma pateikti turimą informaciją dėl Seimo narės Irinos Rozovos bei Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veiklos.
 
„Yra požymių, kad Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl nedelsiant inicijuojame neeilinį uždarą Seimo NSGK posėdį, kuriame laukiame, kad Valstybės saugumo departamento vadovas informuotų komiteto narius apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą. Su šia informacija susipažinus visiems komiteto nariams, svarstysime galimybę imtis tolesnių žingsnių, kaip apsaugoti Lietuvos parlamentinę sistemą nuo galimo pažeidžiamumo nacionalinio saugumo požiūriu”, – teigia vienas iš neeilinio posėdžio iniciatorių, Seimo narys A. Anušauskas.
 
Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo L. Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus kaip krikščioniškų vertybių gynėjo iliuziją, tačiau Lietuvos politikų pareiga būti budriems ir netapti priešiškos mums valstybės instrumentais.
 
„Panašu, kad buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio apkalta netapo pakankamu pavyzdžiu išmokti šias pamokas“, – teigia L. Kasčiūnas.
Vadovaujantis Seimo Statuto 53 straipsnio 2 dalimi, „neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ir ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu (…) neeilinio posėdžio metu yra svarstomi tik komiteto posėdžio iniciatorių pateikti klausimai“.
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Seimo pranešime spaudai primenama, kad praėjusią savaitę į Seimo narius kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgi Kandelaki, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė Irina Rozova. 
 
Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.13; 09:00

29. Vaišvilko ir jo bendraamžių kultūriniai interesai

Mėginant restauruoti vienuolio Vaišvilko ir jo lietuvių bendraminčių gyvenimą bei dvasinius siekius, atsižadėjus pasaulietinės buities, šlovės ir naudos, reikėtų išjudinti nemažus graikų ortodoksinės literatūros dirvonus, kurie, deja, beveik netyrinėti Lietuvoje. Tačiau bent keli Rusios religinės kultūros štrichai, manau, būtini, nes antraip sunkiai galėsim suvokti, ko ieškojo ir ką galėjo rasti viduramžių vienuolyne Lietuvos valdovo įpėdinis ir jo bendražygiai.

Kunigaikštis Vladimiras, pasak metraštininko,

perrašė Apaštalą aprakos, ir Prologą perrašė dvylikai mėnesių, šventųjų tėvų gyvenimų išguldymą ir šventųjų kankinių žygius, kaip jie apsivainikavo už savo kraują, pralietą už Kristų, ir dvylika minėjų[1]perrašė, ir triodes, ir oktoiches, ir irmologijas[2]. Perrašė jis ir mišių šv. Grigaliui knygą, ir vakarines bei rytines maldas perrašė greta maldaknygės. O maldaknygę nupirko iš protopopo žmonos už aštuonias grivinas, ir atidavė Šv. Grigaliaus cerkvei“ . Pačiai cerkvei „Šv. Grigaliaus ikoną nutapė ant aukso, ir aukso griviną padėjo, ir žemčiūgą, ir nutapė Švč. Dievo Motinos ikoną, ant aukso, ir ant jos uždėjo aukso monistą su brangakmeniais, ir nuliejo vario duris; jis pradėjo tapyti šventovę, ir ištapė visus tris altorius, ir visas kupolo pagrindas buvo ištapytas, bet nebaigė, nes liga sutrukdė. Nuliejo jis varpus nuostabaus skambėjimo, kokio nebuvo lig tol visame krašte (ibidem).

Continue reading „Karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas, arba Lietuviškasis Budos gyvenimo atsikartojimas ( XIX )“

14. Kur mokėsi Lietuvos pagonys?

Pirmasis lietuvių literatūros kūrinys „Dievo išrinktojo Vaišvilko gyvenimas“, kaip matysime, priklauso sakralinei viduramžių literatūrai, kuri visų pirma buvo skirta bažnytinėms apeigos.

Tačiau tai anaiptol nenuneigia hagiografiniu (bažnytiniu) stiliumi parašyto „Dievo išrinktojo Vaišvilko gyvenimo“ pažintinės reikšmės. Pirmojo mums žinomo seniausiosios lietuvių literatūros kūrinio tekstas atskleidžia iki šiolei istorikų nenagrinėtas Mindaugo ir jo sūnaus diskusijas dėl ištikimybės pagonybei, dėl Mindaugo raginimo atsisakyti krikšto ir vienuolystės, kad sūnus galėtų užimti Lietuvos sostą.

Continue reading „Karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas, arba Lietuviškasis Budos gyvenimo atsikartojimas ( XI )“

zydai-ortodoks

Lietuvos žinaisklaidoje jau buvo skelbta apie Vokietijos Kelno miesto apygardos teismo sprendimą, numatantį  baudžamąją atsakomybę už berniukų apipjaustymą dėl religinių priežasčių. Šį sprendimą lėmė komplikacijos, kilusios po vieno musulmonų berniuko apipjaustymo.

Vokietijos spaudoje kilo diskusijų audra. Diskutuojant dėl laisvės išpažinti religiją ir kūno fizinio integralumo, daugiausia kalbama apie apipjaustymo naudą, žalą, tradicijas.

Remiantis apklausa, 56 proc. gyventojų pritarė teismo sprendimui, 35 proc. buvo prieš. Gydytojų organizacijos ir urologai reikalauja uždrausti ritualinį apipjaustymą arba operacijas bent riboti.

Federalinių gydytojų rūmų prezidentas Frankas Ulrichas Montgomety pasakė, jog ateityje privalės atkreipti kolegų dėmesį į rizikas, susijusias su apipjaustymo operacija. Vokietijos vaikų chirurgijos sąjungos prezidento pavaduotojas Berndas Tilligas  rekomendavo tėvams palaukti, kol vaikai patys galėtų apsispręsti.

Continue reading „Religijos laisvė ar sveikata“