Palestiniečiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Antradienį šimtai palestiniečių keliuose Vakarų Kranto miestuose surengė protestų, prieš įvyksiant ceremonijai, kurios metu Vašingtone bus pasirašyti santykių normalizavimo sandoriai tarp dviejų Persijos įlankos šalių ir Izraelio.
 
Demonstrantai mojavo Palestinos vėliavomis ir laikė ženklus, ant kurių buvo matyti užrašai „Ne normalizacijai ir okupacijai“. Ši diena buvo pavadinta „Populiariojo atmetimo diena“ (angl. Day of Popular Rejection).
 
Vėliau planuojama surengti papildomą protestą Ramalos mieste.
 
Ceremonija, kurios metu Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Bahreinas pasirašys atskirus santykių normalizavimo sandorius su Izraeliu, vyks Baltuosiuose rūmuose ir įtvirtins pirmuosius didelės svarbos susitarimus tarp arabų šalių ir žydų valstybės per ketvirtį amžiaus.
 
Viename susitarimų taip pat numatomas Izraelio atsisakymas aneksuoti Vakarų Krantą.
Palestiniečių skausmas. EPA – ELTA nuotr.
 
Palestinos valdžia kritikuoja šiuos taikos sandorius, kurie sudarinėjami nepaisant to, jog nėra vykdomas joks rimtas taikos procesas.
 
Palestiniečių frakcijos paragino antradienį surengti demonstracijų prie JAV, Izraelio ir Bahreino ambasadų visame pasaulyje.
 
Mauritanijos sostinėje Nuakšote saugumo pajėgos išvaikė prie JAV ambasados vykusį protestą. Demonstrantai laikė plakatus su įvairiais šūkiais ir taip atmetė bet kokį santykių su Izraeliu normalizavimą.
 
Protestų taip pat ketinama surengti ir Bahreine.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 07:00

Saudo Arabija atmeta santykių normalizavimą su Izraeliu. EPA-ELTA nuotr.

Saudo Arabija, priešingai nei Jungtiniai Arabų Emyratai, atmeta santykių su Izraeliu normalizavimą, kol nesudaryta taika su palestiniečiais.
 
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas trečiadienį lankydamasis Berlyne pareiškė, kad taika tarp Izraelio ir palestiniečių turi būti pasiekta remiantis tarptautiniu mastu pripažintais principais. „Kai tai bus padaryta, viskas bus įmanoma“, – pridūrė jis.
 
Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai praėjusią savaitę apstulbino pasaulį, paskelbdami, kad užmezga diplomatinius santykius. Emyratai po Egipto ir Jordanijos yra tik trečioji arabų šalis, užmezganti diplomatinius santykius su Izraeliu.
 
Susitarimas pasiektas tarpininkaujant Vašingtonui. Jis po maždaug trijų savaičių turėtų būti pasirašytas Baltuosiuose rūmuose. Susitarimas numato ir laikiną Izraelio atsisakymą aneksuoto dalį Vakarų Kranto.
 
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras su kolega iš Vokietijos Heiko Maasu aptarė virtinę tarptautinių temų, įskaitant konfliktus Jemene ir Libijoje.
 
Saudo Arabija šiuo metu pirmininkauja G-20 šalių grupei ir lapkritį rengia viršūnių susitikimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 02:00

Tūkstančiai palestiniečių Gazoje protestavo prieš Izraelio aneksijos planus. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių palestiniečių trečiadienį Gazos mieste protestavo prieš Izraelio planus aneksuoti dalį Vakarų Kranto.
 
Protestuotojai mojavo Palestinos vėliavomis ir skandavo šūkius prieš Izraelį ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą.
 
Pagal Izraelio koalicijos susitarimą, liepos 1 dieną buvo numatyta žengti pirmuosius žingsnius aneksijos planų įgyvendinimo link.
 
Tačiau, regis, konkrečių veiksmų kol kas nebus imamasi. Regiono bendradarbiavimo ministras Ofiras Akunis trečiadienį teigė, kad aneksiją bus pradedama vykdyti vėliau liepą.
 
Tarp žmonių, prisijungusių prie palestiniečių protesto, buvo Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ lyderis Yahiya Sinwaras. Jis pabrėžė, kad palestiniečiai ir jų pasipriešinimas užkirs kelią plano ir D. Trumpo „šimtmečio sandorio“ sėkmei.
 
Visų proteste dalyvavusių Palestinos frakcijų atstovas Sa’dis A’abedas teigė, kad „okupacija neilgai mėgausis ramybe.“
 
„Kaip mūsų žmonės su trenksmu surengė revoliuciją ir intifadą 1987 metais, taip jie (ir dabar) nustebins okupantą ir pasaulį tokia kovos banga, kurios niekas nesitikėjo“, – teigė jis.
 
Pirmoji intifada, ar palestiniečių sukilimas, prasidėjo 1987 metais ir pasibaigė 1993-iaisiais. Antroji intifada vyko 2000-2005 metais.
 
Praėjusią savaitę „Hamas“ paskelbė, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo paskelbimui“.
 
Izraelis 1967 metais okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai šias teritorijas priskiria savo valstybei – Rytų Jeruzalė laikoma jos sostine.
 
JAV ir ES „Hamas“ laiko teroristine organizacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 16:27

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio lėktuvai ankstų šeštadienį sudavė smūgį palestiniečių islamistinio judėjimo „Hamas“ pozicijoms Gazos Ruože, reaguojant į penktadienį iš Gazos Ruožo surengtą raketų ataką.
 
Izraelio ginkluotųjų pajėgų teigimu, reaguojant į penktadienį Izraelio link paleistas dvi raketas, šalies naikintuvai smogė amunicijos ir raketų „gamykloms“ pietinėje Gazos Ruožo dalyje.
 
Kaip teigė ginkluotosios pajėgos, penktadienį iš „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Izraelio teritorijos link buvo paleistos dvi raketos.
 
Apsikeitimas ugnimi įvyko kelios dienos po to, kai „Hamas“ įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygsta „karo prieš palestiniečius paskelbimui“.
 
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
 
Tikimasi, kad po kelių dienų Izraelio vyriausybė paskelbs pirmuosius aneksijos žingsnius okupuotame Vakarų Krante.
 
Tai pirmoji raketų ataka iš Gazos Ruožo nuo gegužės pradžios.
 
Hamas ir Izraelis pastaraisiais dešimtmečiais triskart kariavo. Paskutinis kartas buvo 2014 metais, žuvo 2 251 palestinietis ir 74 žmonės Izraelio pusėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 00:30

Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo prieš palestiniečius paskelbimui“.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
„Pasipriešinimas sprendimą aneksuoti Vakarų Krantą ir Jordano slėnį laiko karo prieš mūsų žmones paskelbimu“, – teigė „Hamas“ ginkluoto sparno atstovas Abu Ubaida.
 
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį. Pirmieji žingsniai gali būti žengti jau liepos 1-ąją.
 
1967 metais Izraelis okupavo Vakarų Krantą kartu su Rytų Jeruzale, Gaza ir Sirijos Golano aukštumomis. 1980 metais Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę, o Golano aukštumas – 1981 metais, nors dešimtmečius nė vienas žingsnis nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu. Jordano slėnis ir šiaurinė Negyvosios jūros dalis sudaro apie trečdalį Vakarų Kranto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.25; 05:00

Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Izraelio planas aneksuoti beveik trečdalį Vakarų Kranto gali nulemti „XXI amžiaus apartheidą“, antradienį teigė Jungtinių Tautų (JT) nepriklausomų ekspertų grupė.
 
Ekspertai tvirtino, kad aneksija pažeistų JT Chartiją ir Ženevos konvencijas, taip pat pablogintų žmogaus teisių pažeidimų situaciją Vakarų Krante.
 
Ekspertai paskelbė, kad 53 metus trunkanti Izraelio Vakarų Kranto okupacija nulėmė „didelius žmogaus teisių pažeidimus“ prieš palestiniečius.
 
„Po aneksijos žmogaus teisių pažeidimų būtų tik daugiau, –  teigė ekspertai. – Iš Vakarų Kranto liktų tik palestiniečių Bantustanas, atskirtos salelės, iš visų pusių apsuptos Izraelio, nesusisiekiančios su išoriniu pasauliu.“
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
„Izraelis neseniai paskelbė, kad imsis saugumo kontrolės tarp Viduržemio jūros ir Jordano upės, – teigia ekspertai. – Taigi, kitą rytą po aneksijos jau bus įtvirtinta šiaip jau neteisinga realybė: dvi žmonių grupės, gyvenančios toje pačioje teritorijoje, valdomos tos pačios valstybės, bet iš principo neturinčios vienodų teisių. Tai XXI amžiaus apartheidas.“
 
Kartu su įvairiomis JT darbo grupėmis pranešimą pasirašiusi nepriklausomų ekspertų grupė, kurią sudaro 40 atstovų, neatstovauja JT, tačiau organizacijai pristato tyrimų ataskaitas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 08:00

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį vyksta vizito į Izraelį, kurio metu pareikš premjerui Benjaminui Netanyahu Europos susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų jo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
 
Vizito metu H. Maasas dar susitiks su užsienio reikalų ministru Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Benny’iu Gantzu.
 
Planuojama žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksija yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano dalis.
 
Tikimasi, kad H. Maasas pareikš tvirtą Europos Sąjungos (ES) prieštaravimą tokiems planams, kai Vokietija ruošiasi liepos 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai. Tai reiškia, kad Berlynui tektų svarbus vaidmuo sprendžiant, ar skirti Izraeliui sankcijas už jo veiksmus. Liepos 1-ąją, be kita ko, Izraelio vyriausybė ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų taikos planui įgyvendinti.
 
H. Maasas yra pirmas aukšto rango užsienio vyriausybės pareigūnas, kuris apsilankys Izraelyje po to, kai šalyje buvo prisaikdinta naujoji vienybės vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 13:00

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu patvirtino savo planus aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Mes turime istorinę galimybę, kokios nebuvo nuo 1948 metų, žengti diplomatinį žingsnį ir apdairiai paskelbti suverenitetą Judėjoje ir Samarijoje“, – sakė jis pirmadienį, paminėdamas Izraelio valstybės sukūrimo metus ir biblinius Vakarų Kranto vardus. B. Netanyahu pabrėžė, kad laiko tai vienu svarbiausių naujosios savo vyriausybės uždavinių. „Tai didelis šansas, kuriuo negalime nepasinaudoti“, – kalbėjo jis.
 
Palestiniečiai tuo tarpu tokį žingsnį traktuoja kaip nelegalią okupuotų teritorijų aneksiją. Jie šias teritorijas mato būsimos Palestinos valstybės dalimi. Protestuodami prieš B. Netanyahu ketinimus, palestiniečiai praėjusią savaitę paskelbė nutraukiantys bendradarbiavimą saugumo klausimais su Izraeliu ir JAV. Izraelis užėmė Vakarų Krantą 1967-aisiais per Šešių dienų karą.
 
N. Netanyahu siekia žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante suvereniteto. Vyriausybės konsultacijos šiuo klausimu turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 04:00

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Būtų primityvu iš politikos reikalauti absoliutaus padorumo, sąžiningumo, tikslumo. Mūsų būtis – lyg susipainioję žvejo tinklai. Surask, kur pradžia, kur – pabaiga. Susigaudyk, kada matome priežastį, o kada – pasekmę.

Kada bus įkurta Palestinos valstybė?

Tačiau norėtųsi, kad mes prisilaikytume bent minimalių lygybės principų: jei aniems taikau griežtus reikalavimus, tai ir su šiais ponais privalau žaisti pagal panašias žaidimo taisykles. Kuo mažiau dvigubų, trigubų, keturgubų standartų! Dabar retsykiais (laimė – ne visada) turime mišrainę, kuri ant šeimininkės stalo atrodo kaip puikiausias kulinarijos stebuklas, bet jei paragautume – nedelsdami išspjautume.

Kai kritikuojame Krymą okupavusią Rusiją, kodėl nepriekaištaujame Vakarų kranto gyvenvietes aneksuojančiam Izraeliui? Suprantama, Lietuva negali drąskyti akių Izraeliui, nes jis yra labai svarbus mūsų strateginės partnerės JAV sąjungininkas ir bičiulis. Kibti į atlapus Izraeliui – tai plėšyti JAV vadovų švarkus.

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Tačiau gal Lietuva pajėgtų bent truputėlį santūriau pataikauti Tel Avivui, gal mums privalu domėtis ne vien žydų naujakurių, bet ir palestiniečių vargais? Retsykiais susimąstykime, kodėl Izraelio valstybė senų seniausiai įkurta, pripažinta, o palestiniečiai iki šiol negali pasigirti turį valstybingumą? Sakote, palestiniečiai – blogieji, o žydai – šventieji? Esate įsitikinę, kad jei radikalus islamo judėjimas „Hamas“ sudėtų ginklus, Izraelis nebeblokuotų Palestinos valstybės įteisinimo procesų, liautųsi plėtęs savo įtaką palestiniečių žemių sąskaita? Surastų naujų priežasčių…

Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.

Štai Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu grasina aneksuosiąs likusias Vakarų Kranto teritorijas, reikalauja, kad didžiosios Pasaulio valstybės pripažintų Golano aukštumas esant Izraelio teritorija. Palyginkime šiuos Izraelio Ministro Pirmininko ketinimus su tuo, kaip elgiasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ką regime – panašumus ar skirtumus? Nors Jungtinės Tautos – organizacija, kur daug kalbama ir dažniausiai nieko rimto nenuveikiama, bet vis tik pravartu prisiminti, kaip jos vertina Izraelio agresyvumą: „rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“.

Kas aprašys dušanskių ir raslanų nusikaltimus?

Dabar – kita sudėtinga tema. Vos tik Seimo narys istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė mūsų parlamentui priimti oficialią rezoliuciją, jog lietuvių tauta dėl Holokausto niekuo dėta, tuoj atsirado prieštarautojų, kam gi to reikia? Esą ”joks Izraelio premjeras ar prezidentas, joks aukštas valstybės atstovas nėra kaltinęs Lietuvos valstybės ar lietuvių tautos, kaip kolektyvo, vykdžius Holokaustą. To niekada nėra dariusi ir Lietuvos žydų bendruomenė“. Omenyje turiu kad ir istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Zigmo Vitkaus straipsnį „Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo…“ Kas tuo abejoja? (LRT.lt).

Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojas
Petras Raslanas, NKVD tardytojas, Rainių žudynių organizatorius

Taip, Izraelio prezidentai ir premjerai viešai niekur niekad mums neprikergė hitlerinės Vokietijos nuodėmių. Vienas Izraelio ambasadorius savo vizitu net pagerbė iškilaus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago dukrą. Bet ar to užtenka? Leiskite pastebėti, kad Izraelio valdžia niekad niekur niekada viešai, oficialiai nepasmerkė akiplėšiškai lietuvius terorizuojančių zurofų, vyzentalių. Ši aplinkybė – neverta dėmesio? Manote, kad čia neįmanoma klastinga intriga: jūs – lokite, o mes apsimesime, kad nieko nežinome, nieko negirdime…

Nejaugi aplinkybė, jog Lietuvos žydų bendruomenė iki šiol neišleido knygų, kuriose būtų skrupulingai analizuojami dušanskių ir raslanų nusikaltimai Lietuvos valstybei, – nežeidžia mūsų savigabos? Mes, lietuviai, net suplukę fiksuojame kiekvieną žydams padarytą skriaudą. Visuomet atsiprašome, visuomet atgaulaujame. Ir tai – teisinga, sąžininga, gražu, padoru. Bet galų gale kada Lietuvos knygynų lentynose pasirodys dušanskių ir raslanų žiaurumus atskleidžiantys veikalai lietuvių, rusų, anglų kalbomis? Kas tai, jei ne dvigubi standartai: jie negali pamiršti skriaudų, mes – mes privalome pamiršti viską?

Lenkiška Konstitucija

Štai Seimui siūloma 2021 metus paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.

Gal ir gražu. Juk 2021-aisiais sukaks Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės. Be to, kaip skelbia ELTA, „Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje“.

Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.

Tikiu, jog toji Konstitucija – labai puikus dokumentas vertinant ją teisiniu požiūriu ar ieškant pažangių demokratinių nuostatų. Tačiau negaliu pamiršti kadaise daryto interviu su šviesios atminties politiku, filosofu Romualdu Ozolu. Jis jau senų seniausiai piktinosi Lietuvos Seimu, besiruošiančiu liaupsinti Konstituciją, iš kurios buvo ištrintas … Lietuvos valstybės vardas! Tuomet R.Ozolas nuoširdžiai stebėjosi, kodėl Lietuva pratinama dievinti Konstituciją, kurią prisimindami mes privalėtume raudonuoti iš gėdos? Juk Lietuva tapo Lenkijos provincija, lietuvius apgavo, paniekino, nugalėjo. Mes tapome jaunesniaisiais Lenkijos broliais…

Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Todėl viešai teiraujuosi šią idėją parlamente stumiančio Seimo nario Eugenijaus Jovaišos – ar tai ta pati Konstitucija, kurią kritikavo R.Ozolas? Gal kažin ką painioju? Bet jei 2021-aisiais bus liaupsinama būtent R.Ozolo išpeikta Konstitucija, tada aš nieko nebesuprantu. Lietuva džiaugsis dokumentu, kuriame nebeliko jos vardo? Lenkai tąsyk pasirodė esą atkaklesni, gudresni, stipresni. Mus nustūmė į šalį. Tad dabar tegul vieni mėgaujasi pergalės šampano purslais. O jei Varšuvai vis tik negalime pasakyti itin griežto „ne“ (strateginis partneris, Suvalkų koridorius, bendros karinės pratybos ir t.t.), tai bent jau tą gėdingą dokumentų minėkime kiek įmanoma santūriau, kukliau.

Taivanietiškas galvosūkis

Filosofas Vytautas Radžvilas ragina Lietuvos valdžią, kad ši pripažintų Taivano nepriklausomybę. Suprask, šitaip pasielgdamas Vilnius būtų labai panašus į 1990-aisiais Lietuvą nepriklausoma valstybe pripažinusią Islandiją. Puikiai suprantu, kad demokratiškas Taivanas gražiau tvarkosi nei žemyninė komunistinė Kinija. Demokratija, žmogaus, spaudos, žodžio laisvė – visa tai pažangiau nei komunizmas, griežta piliečių priežiūra, karinė jėga.

Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Bet juk Taivane įsikūrę tie patys kinai, kaip ir anie, gyvenantys žemyninėje Kinijoje. Skirtumas tik toks: vienur – demokratija, kitur – komunizmas. Ar ši aplinkybė suteikia teisę Taivanui atsiskirti nuo Kinijos? Ar šiuo konkrečiu atveju jau nebegalioja šalių teritorinio vientisumo taisyklės? Perskaitykite V.Radžvilo tekstą „Apie padlaižystę, drakono erzinimą ir moralinę skolą“, kuriame aiškiai išdėliotos priežastys, kodėl galima pripažinti Kinijos Respublikos Taivaną esant nuo Pekino visiškai nepriklausoma šalimi. V.Radžvilas prirašė daug svarbių argumentų, tik apie valstybės teisę į teritorinį vientisumą, – nė menkiausios užuominos.

Taivanas. Sostinė – Taipėjus

Jei Krymas tvarkysis kur kas demokratiškiau nei Ukraina, jei šis pusiasalis sugebės pažaboti korupciją, kyšininkavimą, taps demokratiškas, labai gerbiantis žmogaus, spaudos, žodžio laisves, o oficialusis Kijevas – ne, remiantis V.Radžvilo logika, Krymo valdžia taip pat turės teisę atsiskirti nuo Ukrainos? Jei Klaipėdos meras ir Klaipėdos savivaldybė tvarkysis pažangiau nei likusi Lietuva, uostamiesčiui leisime atsiskirti nuo Lietuvos?

Žinoma, jei Kinija pultų Taivaną, tada Lietuva neturėtų moralinės teisės tylėti. Bet ar dabar mes turime teisę itin drastiškai kištis į Kinijos vidaus reikalus? Ar tikrai tarp iš Sovietų Sąjungos išsiveržusios Lietuvos ir į griežtą Kinijos politinį glėbį sugrįžti nenorinčio Taivano – lygybės ženklas? Ko iš tiesų siekia Kiniją erzinti sumanęs filosofas? Prieš artėjančius Seimo rinkimus prireikė populiarumo, žinomumo?

Lietuvos viešojoje erdvėje pastebiu daug keistų nenuoseklumų.

2020.05.22; 09:50

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas antradienį paskelbė nutraukiantis visus susitarimus su Izraeliu ir JAV. Palestiniečių vadovybės susitikime Ramaloje jis sakė, kad tai apima ir susitarimus saugumo klausimais, pranešė naujienų agentūra „Wafa“.
Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.
 
Taip M. Abbasas reagavo į Izraelio aneksijos planus okupuotame Vakarų Krante. Jis jau praeityje yra išsakęs panašių grasinimų, tačiau jų neįgyvendino.
 
„Palestiniečių išsivadavimo organizacija ir Palestinos valstybė nuo šiandien atsisako visų sutarčių ir susitarimų su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, taip pat visų su tuo susijusių įsipareigojimų, įskaitant numatytus saugumo susitarimuose“, – kalbėjo M. Abbasas.
 
Izraelis esą dabar turi pats prisiimti atsakomybę dėl okupuotų teritorijų. JAV, kaip okupacinės valdžios partnerė, bus „visiškai atsakinga už palestiniečių tautos priespaudą“.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
Naujoji Izraelio vyriausybė, sutinkamai su JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti gyvenvietes ir Jordano slėnį Vakarų Krante. Šiuos planus užsienis vertina kaip labai ginčytinus.
 
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pradėjo savo penktąją kadenciją. Remiantis koalicine sutartimi su aljansu „Mėlyna ir balta“, jis šiuos planus jau liepą gali pateikti vyriausybei ir parlamentui. Tačiau kol kas nėra aišku, ar Izraelis iš tikrųjų taip skubės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras trečiadienį paskelbė ilgai lauktą ataskaitą apie bendroves, susijusias su žydų gyvenvietėmis Izraelio okupuotame Vakarų Krante, skelbia BBC.
 
Ataskaitoje įvardijama 112 verslo subjektų, kurie dalyvavo veikloje, susijusioje su tomis gyvenvietėmis. Tarp minimų įmonių yra „Airbnb“, „Booking.com“, „Expedia Group“ ir „Motorola Solutions“.
 
Pasak palestiniečių, ši ataskaita yra „tarptautinės teisės pergalė“. Izraelis pavadino ataskaitą „gėdinga“.
 
Maždaug 600 tūkst. žydų gyvena 140 gyvenviečių, pastatytų po 1967 m. Izraelio okupacijos Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Gyvenvietės laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, nors Izraelis tai neigia.
 
Tai pažeidžia Ketvirtąją Ženevos konvenciją, kuri draudžia okupuojančiai jėgai perkelti savo gyventojus į okupuotą teritoriją.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
Palestiniečiai jau seniai ragina pašalinti gyvenvietes, ir teigia, kad gyvenviečių kūrimas žemėje, skirtoje būsimai palestiniečių valstybei, praktiškai užkerta kelią tokios valstybės įkūrimui.
 
2016 metais JT Žmogaus teisių taryba įgaliojo vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą surinkti duomenis apie bendroves, dalyvavusias konkrečioje veikloje, susijusioje su tomis gyvenvietėmis. Tos veiklos apima įrangos ir medžiagų, palengvinančių gyvenviečių statybą ir plėtrą, tiekimą, įrangos, skirtos namų ir kitos nuosavybės griovimui, tiekimą ir pan.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.13; 05:45

Tūkstančiai palestiniečių surengė demonstracijas prieš D. Trumpo taikos planą

Antradienį tūkstančiai palestiniečių surengė protestą prieš JAV Artimųjų Rytų taikos planą, likus vos kelioms valandoms iki prezidento Mahmudo Abbaso kreipimosi Jungtinėse Tautose (JT).
 
Apskaičiuota, kad į Ramalos miesto, kuriame įsikūrusi palestiniečių valdžia, centrą susirinko 5–7 tūkst. palestiniečių, demonstracijai vadovavo premjeras Mohammedas Shtayyehas, informavo AFP žurnalistai.
 
Keli šimtai protestuotojų vėliau surengė dar vieną demonstraciją netoli Izraelio karinio patikros punkto Ramalos priemiestyje. Čia akmenimis svaidęsi jauni žmonės susirėmė su Izraelio kariškiais, kurie paleido ašarines dujas.
 
Palestinos Raudonojo kryžiaus organizacija informavo, kad susirėmimų metu sužeisti dvylika palestiniečių, du iš jų buvo pašauti guminėmis kulkomis.
 
Kiek vėliau antradienį M. Abbasas Niujorke kreipsis į JT Saugumo Tarybos nares ir dar kartą pakartos nepritarimą Donaldo Trumpo sausio 28 d. pristatytam Izraelio ir Palestinos taikos planui.
 
Protestus rengė M. Abbaso partija „Fatah“, tai buvo didžiausia prezidentą remiančių palestiniečių demonstracija per pastaruosius keletą metų.
 
Protestuotojai pasmerkė JAV taikos planą, skanduodami „Planas nepraeis!“. Iš daugelio miestų atvykę palestiniečiai laikė plakatus, taip pat ir su šūkiu „Palestina neparduodama!“
 
Pagal D. Trumpo planą Izraeliui suteikiamas suverenitetas ginčytiname Jeruzalės mieste, taip pat valstybei leidžiama prisijungti visas okupuotoje Vakarų kranto teritorijoje įkurtas nausėdijas. Mainais už tai palestiniečiai gautų pripažįstamą demilitarizuotą Palestinos valstybę likusiose Vakarų kranto teritorijose ir Gazos ruože.
 
Palestiniečiai ši planą iš karto atmetė ir tvirtino, kad susitarimas yra šališkas ir palankesnis Izraelio pusei.
 
Kitoje palestiniečių teritorijoje Gazos ruože paramą M. Abbasui pareiškė ir protestavo dar 2 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 06:00

Palestiniečiai atšaukė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai skirtą prašymą, kuriuo raginta antradienį balsuoti dėl JAV paskelbto Artimųjų Rytų taikos plano. Šis sprendimas priimtas dėl per mažo tarptautinės bendruomenės palaikymo, pirmadienį pranešė diplomatai.
 
Indonezijos ir Tuniso pateikta rezoliucija galėjo nesurinkti ir 9 iš 15 balsų JT Saugumo Taryboje – tai yra minimalus skaičius balsų, kurio reikėtų rezoliucijai priimti, jei nė viena nuolatinė narė neskelbtų veto, AFP reporteriams sakė diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 03:00

Afrikos lyderiai sekmadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą Artimųjų Rytų taikos planą, pavadindami jį „neteisėtu“.
 
Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas, sekmadienį kreipdamasis į Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvius, sakė, kad sausio pabaigoje pristatytas Artimųjų Rytų taikos planas „pažeidžia daugybę Jungtinių Tautų (JT) ir Afrikos Sąjungos rezoliucijų“.
Pasak pirmininko, planas buvo paruoštas nesurengus jokių tarptautinių konsultacijų ir „juo buvo sutryptos Palestinos žmonių teisės“.
 
Savo ruožtu Afrikos Sąjungos pirmininkas, Egipto prezidentas Abdelis Fattah al-Sisis teigė, kad „Palestinos problema visada gyvuos Afrikos žmonių širdyse ir mintyse“.
 
Palestiniečiai D. Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą atmetė netrukus po jo paskelbimo. Pasiūlytame plane, tarp kitų dalykų, Izraeliui suteikiama žalia šviesa įteisinti žydų nausėdijas Izraelio okupuotame Vakarų krante, sutrypiant paleistiniečių teisę į tas žemes, o Jeruzalė skelbiama nedaloma Izraelio sostine, nors šis miestas taip pat labai svarbus paleistiniečiams ir jie taip pat turi teisę Jeruzalę vadinti savo sostine.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 00:30

Izraelio gynybos ministras Naftalis Bennettas nori, kad žydų naujakurių skaičius Izraelio okupuotame Vakarų Krante per dešimt metų išaugtų iki milijono. „Mūsų tikslas yra, kad per dešimtmetį Judėjoje ir Samarijoje gyventų milijonas Izraelio piliečių“, – pareiškė jis trečiadienį konferencijoje dėl JAV Artimųjų Rytų politikos kurso keitimo. Tai reiškia, kad naujakurių skaičius nuo šiuo metu 400 000 daugiau nei padvigubėtų.
 
JAV lapkritį paskelbė atsisakančios ligšiolinės savo pozicijos ir nebelaikančios žydų gyvenviečių Vakarų Krante prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Konferencijoje Jeruzalėje trečiadienį be gynybos ministro N. Bennetto dalyvavo ir vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu bei JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas.
 
D. Friedmanas, kuris pats yra žydas, atmetė vertinimą, kad palestiniečių teritorijos yra „okupuotos“. „Mes nesame okupantai savo gimtinėje, mes nesame okupantai savo pačių šalyje, mes nesame kaip belgai Konge“, – sakė jis.
 
Palestiniečių savivalda griežtai sukritikavo N. Bennetto ir D. Friedmano teiginius.
 
JT žydų gyvenvietes palestiniečių žemėse laiko prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Didelė dalis tarptautinės bendrijos vadina jas didele kliūtimi Artimųjų Rytų taikos procese.
 
Ketvirtoji Ženevos konvencija kategoriškai draudžia civilių perkėlimą į okupuotas teritorijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 00:20

Sekmadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pagarsino savo planus aneksuoti okupuoto Vakarų kranto ir Izraelio gyvenviečių ruožą. Tokiu būdu premjeras bando užkirsti kelią dar vieniems rinkimams šalyje.
 
„Atėjo laikas Jordano slėnyje pradėti taikyti Izraelio suverenitetą bei legalizuoti visas Judėjos ir Samarijos gyvenvietes – tiek bloko viduje, tiek ir už jo ribų. Jos bus Izraelio valstybės dalimi“, – B. Netanyahu, pavartojęs biblinį Vakarų kranto pavadinimą, kalbėjo dešiniųjų dienraščio „Makor Rishon“ surengtoje konferencijoje.
 
Rugsėjį, likus savaitei iki parlamento rinkimų, ministras pirmininkas paskelbė apie planus laimėjimo atveju aneksuoti Jordano slėnį, kuris sudaro apie trečdalį Vakarų kranto.
 
Šį sekmadienį vėl prabilęs apie aneksiją, B. Netanyahu kartu kreipėsi į pagrindinį savo varžovą Benny Gantz’ą, siūlydamas suformuoti vieningą vyriausybę ir sutaupyti laiko bei pinigų, kurių reikalauja itin dažnai vykstantys rinkimai.
 
„B. Gantzui esu pasiūlęs prisijungti prie vienybės vyriausybės, o šiandien ir vėl siūlau jam kartu su manimi jungtis į vienybės vyriausybę. Dar ne vėlu“, – kalbėjo Izraelio ministras pirmininkas.
 
Rugsėjo mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose nepaaiškėjo tvirtas nugalėtojas. Ateinantis trečiadienis yra paskutinė diena parlamentarams sudaryti koaliciją, kad žydams nereiktų vėl eiti į rinkimus – jau trečius šiais metais.
 
Vakarų krante šiuo metu gyvena apie 400 tūkst. žydų naujakurių kartu su maždaug 2,6 mln. palestiniečių.
 
2019.12.09; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusitaikė į politiškai svarbius Amerikos žydų balsus. Šeštadienį, kalbėdamas Holivude surengtoje konferencijoje, šalies vadovas save pavadino visų laikų geriausiu Izraelio draugu.
 
Konferencijos metu Floridos valstijoje respublikonų nekilnojamojo turto magnatas teigė, kad amerikiečiai žydai, balsavę už jo pirmtako Barako Obamos vedamus demokratus, smarkiai suklydo.
 
„Daugybė jūsų balsavo už ankstesnę administraciją. Vieną dieną turėsite man dėl to pasiaiškinti, nes nemanau, kad (ankstesnė administracija) labai mėgo Izraelį. Žydų valstybė dar nėra turėjusi geresnio draugo Baltuosiuose rūmuose nei jūsų prezidentas Donaldas J. Trumpas“, – susirinkusiesiems kalbėjo JAV prezidentas.
 
Žydai sudaro nedidelę dalį amerikiečių elektorato, tačiau Floridoje – tai respublikonams, tai demokratams palankioje valstijoje – jų balsai tampa itin svarbūs. Istoriškai amerikiečiai žydai rinkimuose dažniau palaikydavo demokratus.
 
D. Trumpas, kuris kitais metais tikisi pakartoti savo 2016 m. prezidento rinkimų strategiją užsitikrindamas strategiškai svarbių rinkikų kolegijų balsus didžiausią balsų svorį turinčiose valstijose, deda ypač daug pastangų savo pusėn palenkti žydų kilmės amerikiečius.
 
Nuo pat kadencijos pradžios prezidentas apvertė aukštyn kojomis dešimtmečius JAV vykdytą politiką Viduriniuose Rytuose. D. Trumpas patenkino ne vieną Izraelio reikalavimą, tuo pačiu metu užtrenkdamas duris palestiniečiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 

Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu. EPA – ELTA nuotr.
Izraelis uždraudė apsilankyti šalyje dviem JAV Kongreso narėms demokratėms, kurios žinomos kaip Izraelio vyriausybės kritikės.
 
JAV Kongreso narės Ilhan Omar ir Rashida Tlaib – pirmos musulmonės moterys, išrinktos į JAV Kongresą – greitu metu planavo apsilankyti okupuotame Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje.
 
„Neleisime atvykti tiems, kurie neigia mūsų teisę egzistuoti“, – sakė Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotojas Tzipis Hotovely’is.
 
Vis dėlto lieka neaišku, ar dvi Kongreso narės demokratės, kurios reiškė paramą BDS judėjimui, vis dar planuoja bandyti patekti į Izraelį. Judėjimas BDS yra palestiniečių vadovaujama kampanija, skatinanti įvairias boikoto formas prieš Izraelį. Judėjimas siekia nutraukti Izraelio vykdomą Palestinos teritorijų okupaciją.
 
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šalies sprendimą uždrausti atvykti JAV Kongreso narėms pagrindė tuo, kad vienintelis šio apsilankymo tikslas yra „pakenkti Izraeliui“.
 
Kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurį sieja glaudūs santykiai su Izraelio premjeru B. Netanyahu ir kuris dažnai konfliktavo su šiomis dviem Kongreso narėmis, sakė, kad „būtų parodytas didelis silpnumas, jei Izraelis leistų joms atvykti“.
 
„Jos nekenčia Izraelio ir visų žydų tautybės žmonių, ir negalima nieko pasakyti ar padaryti, kad jos pakeistų savo mąstymą“, – teigė D. Trumpas.
 
Izraelio vyriausybė 2018 metais nusprendė uždrausti šalyje apsilankyti aktyvistams iš konkrečių organizacijų, raginančių boikotuoti Izraelį.
 
Izraelio vyriausybė apkaltino BDS judėjimą antisemitizmu.
 
2019.08.16; 08:00

Net 56 musulmonų valstybių vadovai šeštadienį pasmerkė tas šalis, kurios „neteisėtai ir neatsakingai“ nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Saudo Arabijoje vykstančio „Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ (OIC) viršūnių susitikimo metu priimtas bendras pareiškimas, kuriame musulmonų valstybių lyderiai ragino savo ambasadas į Jeruzalę perkėlusias šalis dar kartą apsvarstyti šį žingsnį, kuris, anot jų, yra „rimtas tarptautinės teisės ir tarptautinio teisėtumo“ pažeidimas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jeruzalės miestą Izraelio sostine pripažino 2017 m. gruodį, taip nutraukdamas du dešimtmečius iki tol buvusią tvarką. 2018 m. gegužę JAV ambasada buvo perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę, o JAV pavyzdžiu netrukus po to pasekė ir Gvatemala.
 
Jeruzale savo sostine laiko tiek žydai, tiek palestiniečiai. Pastarieji pasmerkė JAV sprendimą dėl ambasados perkėlimo ir teigė, kad JAV nebegali apsimetinėti esanti neutrali tarpininkė tarp abiejų pusių.
 
„Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ pareiškime teigiama, kad „palestiniečiai turi teisę siekti savo neatimamų nacionalinių teisių, įskaitant teisę į savarankišką apsisprendimą ir nepriklausomos bei suverenios Palestinos valstybės įkūrimą.“
 
Tai buvo trečiasis tarptautinis viršūnių susitikimas vykstantis Saudo Arabijoje nuo ketvirtadienio.
 
„Arabų lyga“ ir „Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba“ (GCC) ketvirtadienį surengė skubius posėdžius Mekoje, kylant tarptautinei įtampai dėl Irano ir paragino Teheraną gerbti arabų šalių suverenumą ir nustoti kištis į kitų valstybių reikalus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 03:00

Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. Tokius duomenis pirmadienį pateikė televizijos kanalas „Al Hadath“.

Anksčiau buvo pranešta apie 27 žuvusius palestiniečius. Anklavo medicinos tarnybų duomenimis, tarp aukų – trys moterys ir du keturių ir devynių mėnesių amžiaus kūdikiai, taip pat pusantrų metų vaikas. Apie 160 Gazos Ruožo gyventojų buvo sužeisti. Gautomis žiniomis, gelbėtojai tebetraukia lavonus iš pastatų, sugriautų per antskrydžius, nuolaužų. 

Padėtis Gazos Ruože smarkiai susikomplikavo po to, kai pentadienio vakare palestiniečių radikalai apšaudė iš snaiperių šautuvų Izraelio kariškius ir du iš jų sužeidė. Izraelio aviacija likvidavo tris užpuolikus, po to palestiniečių grupuotės ėmė leisti raketas į žydų valstybės teritoriją, izraeliečiai į tai atsakė plataus masto bombardavimais. Kaip pareiškė pirmadienį Izraelio premjeras ir gynybos ministras Benjaminas Netanyahu, per dvi dienas Gazos Ruože buvo atakuota daugiau kaip 350 taikinių.

Izraelio kariškių duomenimis, nuo gegužės 4-osios ryto palestiniečiai paleido 700 raketų, oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“ perėmė 240 iš jų. Per apšaudymus žuvo keturi izraeliečiai, dar keli buvo sunkiai sužeisti, nukentėjo dešimtys žmonių.

Egiptui tarpininkaujant naktį į pirmadienį buvo susitarta nutraukti ugnį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 03:00