Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu. EPA – ELTA nuotr.
Izraelis uždraudė apsilankyti šalyje dviem JAV Kongreso narėms demokratėms, kurios žinomos kaip Izraelio vyriausybės kritikės.
 
JAV Kongreso narės Ilhan Omar ir Rashida Tlaib – pirmos musulmonės moterys, išrinktos į JAV Kongresą – greitu metu planavo apsilankyti okupuotame Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje.
 
„Neleisime atvykti tiems, kurie neigia mūsų teisę egzistuoti“, – sakė Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotojas Tzipis Hotovely’is.
 
Vis dėlto lieka neaišku, ar dvi Kongreso narės demokratės, kurios reiškė paramą BDS judėjimui, vis dar planuoja bandyti patekti į Izraelį. Judėjimas BDS yra palestiniečių vadovaujama kampanija, skatinanti įvairias boikoto formas prieš Izraelį. Judėjimas siekia nutraukti Izraelio vykdomą Palestinos teritorijų okupaciją.
 
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šalies sprendimą uždrausti atvykti JAV Kongreso narėms pagrindė tuo, kad vienintelis šio apsilankymo tikslas yra „pakenkti Izraeliui“.
 
Kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurį sieja glaudūs santykiai su Izraelio premjeru B. Netanyahu ir kuris dažnai konfliktavo su šiomis dviem Kongreso narėmis, sakė, kad „būtų parodytas didelis silpnumas, jei Izraelis leistų joms atvykti“.
 
„Jos nekenčia Izraelio ir visų žydų tautybės žmonių, ir negalima nieko pasakyti ar padaryti, kad jos pakeistų savo mąstymą“, – teigė D. Trumpas.
 
Izraelio vyriausybė 2018 metais nusprendė uždrausti šalyje apsilankyti aktyvistams iš konkrečių organizacijų, raginančių boikotuoti Izraelį.
 
Izraelio vyriausybė apkaltino BDS judėjimą antisemitizmu.
 
2019.08.16; 08:00

Net 56 musulmonų valstybių vadovai šeštadienį pasmerkė tas šalis, kurios „neteisėtai ir neatsakingai“ nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Saudo Arabijoje vykstančio „Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ (OIC) viršūnių susitikimo metu priimtas bendras pareiškimas, kuriame musulmonų valstybių lyderiai ragino savo ambasadas į Jeruzalę perkėlusias šalis dar kartą apsvarstyti šį žingsnį, kuris, anot jų, yra „rimtas tarptautinės teisės ir tarptautinio teisėtumo“ pažeidimas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jeruzalės miestą Izraelio sostine pripažino 2017 m. gruodį, taip nutraukdamas du dešimtmečius iki tol buvusią tvarką. 2018 m. gegužę JAV ambasada buvo perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę, o JAV pavyzdžiu netrukus po to pasekė ir Gvatemala.
 
Jeruzale savo sostine laiko tiek žydai, tiek palestiniečiai. Pastarieji pasmerkė JAV sprendimą dėl ambasados perkėlimo ir teigė, kad JAV nebegali apsimetinėti esanti neutrali tarpininkė tarp abiejų pusių.
 
„Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ pareiškime teigiama, kad „palestiniečiai turi teisę siekti savo neatimamų nacionalinių teisių, įskaitant teisę į savarankišką apsisprendimą ir nepriklausomos bei suverenios Palestinos valstybės įkūrimą.“
 
Tai buvo trečiasis tarptautinis viršūnių susitikimas vykstantis Saudo Arabijoje nuo ketvirtadienio.
 
„Arabų lyga“ ir „Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba“ (GCC) ketvirtadienį surengė skubius posėdžius Mekoje, kylant tarptautinei įtampai dėl Irano ir paragino Teheraną gerbti arabų šalių suverenumą ir nustoti kištis į kitų valstybių reikalus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 03:00

Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. Tokius duomenis pirmadienį pateikė televizijos kanalas „Al Hadath“.

Anksčiau buvo pranešta apie 27 žuvusius palestiniečius. Anklavo medicinos tarnybų duomenimis, tarp aukų – trys moterys ir du keturių ir devynių mėnesių amžiaus kūdikiai, taip pat pusantrų metų vaikas. Apie 160 Gazos Ruožo gyventojų buvo sužeisti. Gautomis žiniomis, gelbėtojai tebetraukia lavonus iš pastatų, sugriautų per antskrydžius, nuolaužų. 

Padėtis Gazos Ruože smarkiai susikomplikavo po to, kai pentadienio vakare palestiniečių radikalai apšaudė iš snaiperių šautuvų Izraelio kariškius ir du iš jų sužeidė. Izraelio aviacija likvidavo tris užpuolikus, po to palestiniečių grupuotės ėmė leisti raketas į žydų valstybės teritoriją, izraeliečiai į tai atsakė plataus masto bombardavimais. Kaip pareiškė pirmadienį Izraelio premjeras ir gynybos ministras Benjaminas Netanyahu, per dvi dienas Gazos Ruože buvo atakuota daugiau kaip 350 taikinių.

Izraelio kariškių duomenimis, nuo gegužės 4-osios ryto palestiniečiai paleido 700 raketų, oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“ perėmė 240 iš jų. Per apšaudymus žuvo keturi izraeliečiai, dar keli buvo sunkiai sužeisti, nukentėjo dešimtys žmonių.

Egiptui tarpininkaujant naktį į pirmadienį buvo susitarta nutraukti ugnį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 03:00

Irano prezidentas Hassanas Rouhani. EPA – ELTA nuotr.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani apkaltino JAV ir Izraelį dėl problemų Artimųjų Rytų regione. Savo kalboje Kariuomenės dienos proga, kurią ketvirtadienį transliavo valstybinė televizija, jis paragino kaimynines šalis kartu „sutramdyti sionizmą“. Irano valdžia Kariuomenės dieną tradiciškai išnaudoja karinei galiai pademonstruoti.

Anot H. Rouhani, Artimųjų Rytų tautos šimtmečius neturėjo problemų viena su kita. „Jei yra problemų, tai jas sukėlė kiti“, – kalbėjo prezidentas. Problemų šaknys esą yra arba sionizme arba Amerikos arogancijoje. Musulmoniškos šalys, pasak H. Rouhani, turi susitelkti ir „atkurti istorinę palestiniečių tautos teisę“.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.

Iranas Kariuomenės dieną tradiciškai pamini kariniu paradu, kuriame pristatomi naujausi ginklai ir technika. Kartu vyriausybė vis mėgina patikinti aplinkines valstybes, kad tai, kas parodyta, skirta tik gynybai. Tai H. Rougani padarė ir dabar. Turėdamas omenyje kaimynines valstybes, jis sakė, kad Irano ginklai niekuomet nėra nukreipti prieš jas. Jie esą nukreipti „tik prieš užpuolikus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 06:00

Likus trims dienoms iki parlamento rinkimų Izraelyje, šalies ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu užsiminė apie dalies Vakarų Kranto aneksiją. „Aš neiškeldinsiu nė vienos gyvenvietės. Ir, žinoma, pasirūpinsiu, kad mes kontroliuotume teritoriją į vakarus nuo Jordano“, – pareiškė B. Netanyahu Izraelio televizijai.

Izraelis 1967-aisiais per Šešių dienų karą, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Šiandien čia daugiau kaip 200 gyvenviečių gyvena per 600 000 žydų naujakurių. Pirmiausiai ugdymo ministras Naftalis Bennettas vis ragina aneksuoti dalį Vakarų Kranto. Palestiniečiai tuo tarpu nori šių teritorijų savo Palestinos valstybei su sostine Rytų Jeruzale.

B. Netanyahu yra dešiniosios konservatyvios partijos „Likud“ lyderis. Jis pabrėžė, kad būsimas rinkimų periodas bus lemiamas. „Ar mes sugebėsime garantuoti savo saugumą ir kontroliuoti gyvybiškai svarbias Judėjos ir Samarijos teritorijas (Vakarų Krante)? Mes matėme, ką gavome pasitraukę iš Gazos Ruožo“, – kalbėjo premjeras.

Tolesnio atsitraukimo atveju, anot jo, reikės baimintis „Gazos Ruožo Judėjoje ir Samarijoje“. Izraelis iš Gazos Ruožo pasitraukė 2005-aisiais. 2007 metais čia kontrolę jėga perėmė radikalus islamo judėjimas „Hamas“.

B. Netanyahu pabrėžė pasiekęs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažintų Golano aukštumas Izraelio teritorija. Dabar norima „pereiti prie kito etapo“ ir taip pat išplėsti Izraelio suverenumą į Vakarų Krantą. Tai ik šiol pirmiausiai buvo B. Netanyahu ultradešiniųjų koalicijos partnerių reikalavimas. Vyriausybės vadovas praeityje yra pasisakęs už demilitarizuotos Palestinos valstybės sukūrimą.

Izraelyje antradienį vyks parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad stipriausia jėga gali tapti buvusio kariuomenės vado Benny’io Gantzo opozicinis aljansas, nežymiai persvara aplenksiantis B. Netanyahu „Likud“ partiją. Vis dėlto abejojama, ar B. Gantzas parlamente surinktų daugumą vyriausybei sudaryti.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.08; 08:00

Palestinos vėliava. ELTA nuotr.

Premjerą Saulių Skvernelį toliau persekioja nemalonios naujienos po pasibaigusio vizito Izraelyje. Vyriausybės vadovas sulaukė ne tik pašaipų dėl to, kad vizito metu nekalbėjo angliškai, bet ir palestiniečių notos. 

Eltos šaltinių žiniomis, Palestina yra nusivylusi, kad šią savaitę vykusio S. Skvernelio vizito Izraelyje metu premjeras taip ir neapsilankė Palestinoje. 

Šaltinių teigimu, palestiniečiai piktinasi, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.

Palestinos atstovai reiškia priekaištus, kad premjeras S. Skvernelis sulaužė nusistovėjusią vizitų Rytų Jeruzalėje praktiką, pagal kurią ir oficialių, ir privačių vizitų Rytų Jeruzalėje metu, ypač senamiestyje, Europos Sąjungos aukštus pareigūnus lydi Palestinos akredituotų atstovybių vadovai ir tų atstovybių Europos Sąjungos delegacijos apsauga.

Po Sauliaus Skvernelio apsilankymo Palestina įteikė Lietuvai notą. LR Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Šaltinių teigimu, Palestina prašo patvirtinimo, kad Lietuva nekeičia savo kurso ir laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos. Palestina taip pat klausia, ar Lietuva toliau laikysis tarptautinės teisės nuostatų. 

Užsienio reikalų ministerija patvirtina notą iš Palestinos gavusi, tačiau jos turinio nekomentuoja.

„Notą Užsienio reikalų ministerija gavo, jos turinio nekomentuojame“, – Eltai sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.02; 08:10

Aktyvistai prie ES Tarybos išrikiavo 4 500 batų porų. EPA-ELTA nuotr.

Aktyvistai pirmadienį priešais ES Tarybą Briuselyje išrikiavo 4 500 batų porų, vaizduojančių kiekvieną per Izraelio ir Palestinos konfliktą per pastarąjį dešimtmetį žuvusį asmenį.

Aktyvistų grupės „Avaaz“ nariai pripildė Jean Rey aikštę batais, kuriuos per praėjusią savaitę suaukojo Europos piliečiai.

Šiuo žingsniu grupė siekė „paraginti ES vyriausybes apsaugoti palestiniečių gyvybes pažabojant Izraelio vyriausybės smurtą“.

„Europos piliečiai turi vieną aiškią žinią mūsų vyriausybėms: mums rūpi palestiniečių gyvybės ir jos turi rūpėti jums“, – sakė kampanijos organizatorius Christophas Schottas.

Šis memorialas buvo skirtas pasitikti ES užsienio reikalų ministrus, kurie pirmadienį rinkosi į vienos dienos susitikimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.29; 03:00

Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.

Jana Anzlinger / Süddeutsche Zeitung

Buvęs snaiperis Nadavas Vaimanas kritikuoja Izraelio valdžią dėl nesenų veiksmų Gazos sektoriuje ir interviu laikraščiui Süddeutsche Zeitung pasakoja, kaip jaučiasi žmogus, nutraukiantis kito žmogaus gyvybę.

Palestiniečių masinių protestų Gazos sektoriuje kadrai apskriejo visą pasaulį. Palestinos duomenimis, Izraelio įkūrimo 70-mečio dieną žuvo 61 žmogus ir buvo sužeisti 2700. Izraelio kariškių kitoje sienos pusėje užduotis – stabdyti tuos, kas stengiasi ją kirsti, perduoda leidinys.

„Nadavas Vaimanas 2005–2008 metais tarnavo elitiniame snaiperių padalinyje ir daugiausia dalyvavo operacijose vakariniame Jordano upės krante. Jam prireikė ne vienerių metų, kad peržvelgtų prisiminimus apie tą laikotarpį. Šiandien jis vadovauja nevyriausybinės organizacijos Breaking the Silence (kritikuojančios Izraelio valdžios vykdomas gyvenviečių statybas, – red. past.) švietimo skyriui. Ši organizacija vertinama nevienareikšmiškai, pirmiausia, ir pačiame Izraelyje“, – pabrėžia straipsnio autorė Jana Anzlinger.

Pasak Nadavo Vaimano, jis niekada nešaudė į protestuojančiuosius. „Negaliu patikėti, kad prieš juos panaudotų snaiperius. Tas, kas nori perspėti beginklius protestantus, naudoja paprastus kareivius. Mus, snaiperius, moko žudyti, o ne stabdyti protestus. Mūsų darbas – ilgai gulėti ir laukti, kad paskui iššautume ir pataikytume tiksliai į taikinį“.

Kai įvykdai užduotį, pasakoja leidinio pašnekovas, tu į tai žiūri kaip į darbą. „Galimas dalykas, tie, kas priversti šaudyti į visiškai nepavojingas beginkles moteris ir vaikus, į tai žiūri kitaip“.

„Aš visada suvokiau, kad nutraukiu kažkieno gyvybę. Kai žiūrėdavau per optinį taikiklį į tą, kurį turėdavau pašalinti, aš suprasdavau, kad matau paskutinius to žmogaus gyvenimo momentus. Ir kai paspausdavau gaiduką, suprasdavau, kad tai regėsiu sau prieš akis visada“, – sako Nadavas.

Paprastai, pasakoja buvęs snaiperis, per protestus snaiperiai šaudo po perspėjamųjų šūvių ir į kojas. „Virš kelių – jau pavojinga, ten eina arterija. Galima apskaičiuoti – nužudyti ar sužeisti. Daugiau kaip 60 nušautų – tai beprotiškai daug“.

Pasak Süddeutsche Zeitung pašnekovo, paprastai snaiperiams nėra skirtumo ar vaikas, ar suaugęs žmogus. „Kai palestinietis kelia pavojų, tu privalai jį užmušti. Yra trys paprastos taisyklės: kas tau kelia pavojų, tas privalo turėti tam priemonių, ketinimą ir galimybę. Tada tu gali šauti. Štai, jis gali turėti rankose Molotovo kokteilį, jis nori jį mesti ir stovi per atitinkamą atstumą. Kas mosuoja peiliu per 400 metrų atstumą, tas nepavojingas“.

Tos taisyklės galioja tik palestiniečiams, naujakuriams – ne. „Man tada Vakarų krante įkalė į galvą: jeigu teoriškai naujakurys stovi su šautuvu priešais tave ir nori tave nušauti, slėpkis už akmens ir palauk, kol jis išpoškins visą apkabą. Paskui iškviesk pasienio policiją – tu pats negali jo paliesti. Naujakuriai yra virš įstatymo“.

Pasak Nadavo Vaimano, tie, kas protestavo Gazos sektoriuje, nebuvo pavojingi. „Buvo galima nuvyti tuos žmones ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ar dar kaip nors. Manau, ateityje pavyks tokių protestų išvengti, jei Izraelis liausis engti palestiniečius“.

„Kai buvau Vakarų krante ir mačiau, kaip į mane žiūri palestiniečiai, aš maniau, kad jie manęs nekenčia todėl, kad aš žydas. Bet laikui bėgant pastebėjau: jie taip žiūri todėl, kad aš kareivis ir užgrobiau jų žemę“, – pasakoja jis.

Kodėl jis po tiek metų pradėjo atvirai pasakoti, ką išgyveno? „Ogi todėl, kad tie vaizdai manęs nepalieka. Mes gąsdinome žmones praleidimo punktuose, naktimis verždavomės į privačius namus, ištraukdavome žmones iš lovų ir suvarydavome juos į vieną kambarį, kad pro kitų kambarių langus tamsoje šaudytume į žmones“.

„Dauguma iš tų, kurie privalo atlikti karinę tarnybą Izraelyje (išimtis tik ištekėjusioms moterims, žydų ortodoksams ir naujakuriams), netampa kovų kareiviais,  dar mažiau iš jų patenka į snaiperių būrius, ir jau visai mažai kas atsiduria tuose rajonuose, kuriuose veikiau aš. Mūsų padalinyje buvo 12 žmonių. Po tarnybos niekas iš mūsų nepadarė karinės karjeros. Mums jau gana“, – pažymi baigdamas Nadavas Vaimanas.

Informacijos šaltinis: Süddeutsche Zeitung

2018.05.21; 09:00

JT žmogaus teisių komisaras: Izraelio atsakas į protestus Gazos Ruože – visiškai neproporcingas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba penktadienį vykusiame balsavime pritarė siūlymui į Gazos Ruožą išsiųsti tarptautinę karo nusikaltimų tyrimo komandą, kuri tirs Izraelio pajėgų veiksmus per kelias pastarąsias savaites šiame palestiniečių anklave vykusius protestus.

Taryba patvirtino rezoliuciją, kuria buvo raginama į Gazą „nedelsiant išsiųsti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją“ – aukščiausio lygmens JT Žmogaus teisių tarybos tyrimų institutą.

Iš 47-ių tarybos narių vos dvi – JAV ir Australija – balsavo prieš šią rezoliuciją. Už pasisakė 29 šalys, o 14 – susilaikė, tarp jų – Didžioji Britanija, Šveicarija ir Vokietija.

Rezoliucijos tekste nurodoma, kad komanda tirs įtariamus pažeidimus ir piktnaudžiavimą (…) plataus masto civilių protestų, prasidėjusių 2018 m. kovo 30 d., karinio puolimo kontekste, (…) įskaitant tuos, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams“.

Neeilinė JT sesija buvo surengta po šešias savaites Gazos Ruožo ir Izraelio pasienyje vykusių masinių protestų ir susirėmimų. Šiais protestais raginta leisti palestiniečių pabėgėliams grįžti į savo buvusius namus, kurie yra atsidūrę Izraelio teritorijoje.

Per susirėmimus žuvo iš viso daugiau kaip 100 palestiniečių. Apie 60 iš jų žuvo per pirmadienį vykusius protestus, kurie sutapo su JAV ambasados perkėlimu į Jeruzalę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 00:30

Žydų kilmės amerikiečių aktorė Natalie Portman paaiškino atsisakiusi atvykti į Izraelį atsiimti „Genesis“ premijos todėl, kad ceremonijos programoje buvo numatyta Izraelio premjero Benjamino Netanyahu kalba.

Kaip pranešė penktadienį „Genesis“ fondo atstovai, premijos įteikimo ceremoniją nuspręsta atšaukti.

„N. Portman birželį neatvyks į Izraelį atsiimti „Genesis“ premijos, – sakoma oficialiame fondo pranešime. – N. Portman informavo, kad pastarieji įvykiai Izraelyje ją labai nuliūdino, todėl ji negalėtų ramia sąžine dalyvauti ceremonijoje“.

„Mano sprendimas nedalyvauti „Genesis“ premijos įteikimo ceremonijoje buvo neteisingai suprastas. Leiskite man pačiai viską paaiškinti. Aš nusprendžiau nedalyvauti todėl, kad nenoriu atrodyti kaip žmogus, palaikantis B. Netanyahu, kuris turėjo pasakyti kalbą per ceremoniją“, – sakoma „Instagram“ paskyroje paskelbtame aktorės pareiškime.

N. Portman pabrėžė nesanti judėjimo už Izraelio ekonominį ir politinį boikotą (BDS) šalininkė, bet kritiškai žiūrinti į Izraelio vadovybę.

„Izraelis buvo įkurtas lygiai prieš 70 metų kaip patikimas prieglobstis Holokausto pabėgėliams. Tačiau netinkamas elgesys su šiandienos žiaurumus kenčiančiais žmonėmis tiesiog nesuderinamas su mano žydiškomis vertybėmis. Kadangi man rūpi Izraelis, turiu priešintis smurtui, korupcijai, nelygybei ir piktnaudžiavimui valdžia“, – pabrėžė N. Portman.

Daugiatūkstantinės manifestacijos, kurių dalyviai reikalauja leisti pabėgėliams palestiniečiams grįžti į gimtąją žemę, Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje prasidėjo kovo 30-ąją. Tą dieną 16 arabų žuvo, o apie 1,5 tūkstančio buvo sužeisti. Vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė dar keli žmonės.

Palestiniečių medikų duomenimis, nuo kovo pabaigos Gazos Ruožo ir Izraelio pasienyje jau žuvo daugiau kaip 30 palestiniečių, o dar apie 3 tūkstančius buvo sužeisti.

„Genesis“ premija buvo įsteigta Izraelyje 2012 metais. Ji skiriama žydų kilmės žmonėms, pelniusiems pasaulinį pripažinimą įvairiose srityse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.22; 06:00

Per Izraelio kariškių ir palestiniečių susirėmimus Vakarų Krante nukentėjo apie 40 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) penktadienį sakė, kad JAV ambasada iš Tel Avivo į Jeruzalę veikiausiai bus perkelta ne anksčiau kaip po dvejų metų.

„Tai neįvyks šiemet ir tikriausiai ne kitais metais, bet prezidentas nori, kad judėtume pirmyn labai konkrečiu ir nepalaužiamu būdu, užtikrindami, kad ambasada būtų perkelta į Jeruzalę tada, kai tik bus galima tai padaryti, kiek įmanoma anksčiau“, – po Paryžiuje vykusio susitikimo su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Žanu Ivu Le Drianu (Jean-Yves Le Drian) sakė R. Tilersonas.

Vardydamas žingsnius, kuriuos teks padaryti ambasadą norint perkelti iš Tel Avivo, R. Tilersonas sakė, kad Jungtinėms Valstijoms teks įsigyti žemės sklypą, parengti planus, gauti Kongreso leidimą ir „tuomet pastatyti pačią ambasadą“.

Be kita ko, jis pakartojo, kad JAV šiuo žingsniu nesiekia padaryti neigiamos įtakos Izraelio ir palestiniečių taikos deryboms.

„Prezidentas savo pareiškime nenurodė jokio galutinio Jeruzalės statuso. Tiesą sakant, manau, kad jis labai aiškiai pasakė, jog priimti galutinį sprendimą dėl (miesto) statuso, įskaitant sienų klausimą, derybų keliu turėtų priimti (konflikto) pusės“, – pridūrė jis.

Šiuos komentarus R. Tilersonas išsakė, netylant pasipiktinimui dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimo vienašališkai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, taip atsisakant beveik septynių dešimtmečių senumo JAV užsienio politikos krypties.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.10; 00:05

Vakarų spauda pasakoja ir komentuoja versiją, kurią paskleidė televizijos kanalas Al Jazeera, remdamasis Šveicarijos ekspertų išvadomis. Tvirtinama, kad J.Arafato palaikuose rastas padidintas kiekis polonio-210. Tai verčia manyti, kad J.Arafatas buvo nunuodytas (taip jau ne kartą yra sakiusi jo našlė, kurios prašymu buvo atlikta ekshumacija).

The Guardian tvirtina, kad jo žurnalistai patys susipažino su pranešimu. Straipsnyje „Jasiras Arafatas: ką liudija pranešimas“ (toks lakoniškas pavadinimas laikraštyje The Guardian) tvirtinama, kad šveicarų mokslininkų pranešimą gavo televizijos kanalas Al Jazeera ir jis buvo parodytas The Guardian dar prieš publikaciją. J.Arafato kapas atkastas pernai lapkritį, primena žurnalistė Angelika Krisafis. Tuomet šveicarų mokslininkai jau buvo radę „reikšmingą kiekį“ polonio-210 mėginiuose, paimtuose iš J.Arafato apatinių baltinių ir kepuraitės.

Continue reading „Ar tiesa, kad Jasirą Arafatą nunuodijo?“

arafatas_zmona

Palestinos lyderio mirties „paslaptis“ pagaliau turi būti atskleista. Taip tvirtina Elmaras Burkija laikraščioCorriere della Sera”  portale.

„Jasiro Arafato mirties aplinkybės turi būti galutinai išaiškintos: lapkričio 24–26 dienomis į Ramalahą atvyks grupė prancūzų tyrėjų, kurie ekshumuos buvusio Palestinos prezidento palaikus“, – rašo minėtas leidinys. Leidinys taip pat teigia, jog pernai liepą Šveicarijos ekspertai iš Lozanos ligoninės aptiko ant baltinių, kuriuos paskutinėmis gyvenimo dienomis vilkėjo J.Arafatas, radioaktyvaus polonio–210 pėdsakų.

Continue reading „Jasiro Arafato kūnas bus ekshumuotas“

gilad

Izraelis susitarė su “Hamas” vadovybe dėl pasikeitimo suimtaisiais. Kad “Hamas” atiduotų prieš penkerius metus į nelaisvę paimtą Izraelio armijos seržantą Giladą Šalitą, Tel Avinas buvo priverstas pažadėti, jog iš Izraelio kalėjimų išlaisvins maždaug tūkstantį palestiniečių.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanjachu oficialiai, duodamas interviu televizijos žurnalistams, pasakė, kad derybos su “Hamas” buvo labai sunkios, varginančios, tačiau vis tik – sėkmingos. Penkerius metus palestiniečių nelaisvėje prabuvęs G.Šalitas artimiausiu metu bus perduotas Izraeliui. Izraelio premjeras padėkojo Egipto vadovybei už tarpininkavimą.

Continue reading „Nelygiaverčiai mainai: Izraelio seržantas iškeistas į tūkstantį palestiniečių“

mosad_kareivis

Izraelį sukrėtė naujas skandalas, akivaizdžiai nepalankus šalies ginkluotosioms pajėgoms. Mat YouTube erdvėje pasirodė Izraelio armijos nusikaltimus demaskuojančių kariškių išpažintys. Nusprendę netylėti Izraelio kareiviai susijungė į iniciatyvinę grupę. Buvę Izraelio kariai tvirtina, jog jų vadovybė neteisėtai ir be jokios būtinybės reikalaudavo skriausti bei žeminti taikius palestiniečius.

Ši Izraelio kariuomenės piktadarybes demaskuojanti kampanija pavadinta “Sulaužius tylą („Breaking the Silence“, „Нарушая молчание“). Žodžiu, apie dvidešimt Izraelio kariškių išdrįso viešai pareikšti, jog Izraelio kariuomenė okupuotose palestiniečių žemėse elgiasi barbariškai. Šią žinią taip pat pakartojo ir Didžiosios Britanijos laikraštis “The Guardian”.

Continue reading „Buvę Izraelio kariškiai sulaužė priesaiką tylėti“