Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partija skelbia kandidatus vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Pirmoje sąrašo vietoje – partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje. G. Paluckas Eltai patvirtino, kad Vytenio Andriukaičio sąraše nėra. Pasak partijos pirmininko, V. Andriukaičiui šiuo metu siūloma ne viena pozicija tarptautinėse organizacijose.
 
„Taip, Vytenio nėra sąraše, nes jis yra kviečiamas eiti įvairias tarptautines pareigas. Todėl pabūti Seimo nariu, padalyvauti ir paskui tiesiog mandato atsisakyti būtų toks nedidelis rinkėjų apgaudinėjimas. Tai mes atvirai kalbėjomės ir tarybos posėdžiuose, kad Vytenio indėlis būtų svarbus, bet lygiai taip pat nereikia užsiimti veidmainyste. Ką mes apgausime tuo? Taip, Vytenis tikrai dalyvaus rinkimų kampanijoje ir bus mūsų komandos dalis. Bet jei jis renkasi ir yra pažadėjęs atsakymą vienai ar kitai tarptautinei organizacijai, tai jis jį ir turės duoti. Tai gal geriau neklaidinkime rinkėjų ir nemanipuliuokime mandatu“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Kokių konkrečių darbo pasiūlymų sulaukė V. Andriukaitis, LSDP pirmininkas neatskleidė.
 
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktasis – sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė), šeštojoje – parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje – Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje – Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje – Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas – Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė).
Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Vietą sąraše, pasak G. Palucko, lėmė bendras visuomenės bei partijos vidinis reitingavimas.
 
„Iš esmės visuomenė sureitingavo, bet ir mūsų vietinis, vidaus partinis reitingas buvo svarus. Bet didele dalimi rėmėmės visuomenės nuomone, nes juk jie ir balsuos artėjančiuose rinkimuose. Aš dėl to nesijaudinau, nes visuomenė į viršų kėlė pačius aktyviausius, tvirtų nuostatų socialdemokratus. Labai džiaugiuosi visuomenės reitingavimu, nes jis tikrai pasiteisino“, – Eltai sakė jis.
 
Paklaustas, kaip buvo surašyti partijai nepriklausantys nariai, LSDP pirmininkas atsakė, kad konkrečią sąrašo vietą jiems parinko partijos prezidiumas.
 
„Taip, buvo priimtas atskiras sprendimas. Asmenys, kurie nėra partijos nariai, juos reikia pasikviesti. Aš net neabejoju, jei Romas Lazutka būtų buvęs reitinguojamas visuomenės balsu, tai be jokių problemų jis būtų ne žemesnėje nei dabartinėje vietoje, nes jo nuostatos yra labai aiškios“, – sakė jis.
 
Vienuoliktoje vietoje – LSDP frakcijoje Seime dirbantis Linas Balsys, jis taip pat nepriklauso partijai. Penkioliktoje vietoje – ekonomistas Vaidas Navickas, jis irgi nepriklauso partijai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovui Sauliui Čaplinskui skirta devyniolikta vieta, TV laidų vedėjui, žurnalistui Giedriui Drukteiniui – dvidešimta. Dviratininkei Simonai Krupeckaitei skirta dvidešimt penkta vieta. Psichologas Andrius Kaluginas yra keturiasdešimtoje vietoje.
 
G. Paluckas taip pat neslėpė, kad prieš šiuos rinkimus partijos sąrašas ne tik atsinaujino, bet ir atsijaunino.
 
„Sąrašas ir atsijaunino, ir atsinaujino. Taip, žiūrint plikai ir statistiškai, tai jauniausias sąrašas per LSDP istoriją. Pirmuose dešimtukuose daugiausia jaunų žmonių, kiek aš pamenu, per visą partijos istoriją. Bet jų kompetencija ir patirtis tikrai taip pat ryški. Tai negalima sakyti, kad įvyko kažkoks dirbtinis atsijauninimas. Visi savo vietose (…) Taip pat atsinaujinimas stiprus. Daug žmonių pirmą kartą ateina į politiką arba eina į nacionalinę politiką rimtai pirmą kartą“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kaip vertina, kad tiek „valstiečių“, tiek konservatorių sąrašą veda ne partijų pirmininkai, G. Paluckas teigė, kad tai tikrai ydinga praktika.
 
Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

„Labai prasta mada, nes galų gale, kas yra atsakingas už partijos programą bei jos įgyvendinimą, kas atsakingas už išdalintus partijos pažadus. Tokia dvigalvystė po rinkimų apsunkina įgyvendinti pažadėtas partijos programas. Pavyzdžiui, tapimas premjeru, o ne partijos lyderiu leidžia išsižadėti programinių partijos principų. Tai yra blogai. Taip nuliūdinami rinkėjai ir mažinamas jų pasitikėjimas politine sistema ir politinėmis partijomis. (…) Aš kaip partijos lyderis dabar prisiimu visą atsakomybę už pažadus, partijos programą, komunikaciją. Galų gale, jei turėsime tokią galimybę, būsiu atsakingas ir už šių darbų realizavimą“, – sakė jis.
 
Pasak jo, tai, kad jis pats nebuvo reitinguojamas, tik išsaugojo partijos sąrašo skaidrumą.
 
„Pirmininkas nereitinguojamas, kad nedalyvautų politiniuose susitarimuose, intrigose bei žaidimuose, kad sugebėtų išlaikyti stuburą ir sugebėtų padaryti tai, ką reikia padaryti. Yra labai lengva pradėti manipuliuoti ir žaisti, klausyk, tu dabar palaikyk mane, pakelk mano kandidatą, tuomet mes tave palaikysime ir t.t. Nuo to kentėtų tik pati partija, nes sąrašas nebūtų toks geras, koks galėtų būti. Kenktų ir visuomenei, nes ji matytų ne tuos kandidatus, kurių norėjo“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 03:00

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybei nusprendus karantiną Lietuvoje pratęsti iki birželio 16 d., socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad sveikatos apsaugos ministras Lietuvą ir toliau nori laikyti „emociniame kalėjime.“
 
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą, LSDP pirmininkas tvirtina, kad tęsti visuotinį karantiną Lietuvoje nebėra prasmės – esą valdantieji taip elgiasi iš išskaičiavimo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Akivaizdu, kad karantino režimo jau nebereikia – pandemijos mastas yra suvaldytas ir dauguma šalių siekia kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi priešingai, nes toks režimas valdantiesiems artėjant rinkimams yra patogus. Visokiausi privalomi Aurelijaus Verygos nurodymai iš tribūnų kelis kartus per dieną tik kelia psichologinę įtampą žmonėms – visą Lietuvą jis nori laikyti tarsi emociniame kalėjime“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
 
Pasak politiko, nusprendus nebetęsti karantino, didžiausią naudą pajustų žmonės.
 
„Nebebūtų visokiausių direktyvų „iš viršaus“, draudžiamų veiklos formų – visa tai sutaupytų pinigų, leistų žmonėms skirti visą laiką tam, kam jo reikia: vystyti savo verslą, ieškoti naujų rinkų ar skatinti pardavimus. O dabar kas savaitę reikia stebėti, ką pasakė A. Veryga – ką jau galima daryti, o ko ne. Lietuvos žmonės patys gali apsispręsti ir visuomenės sąmoningumą reikia skatinti“, – sako G. Paluckas.
 
LSDP pirmininko siūlymu, atšaukus karantiną, Vyriausybė ekstremalią situaciją, jei to reikėtų, galėtų skelbti tose vietose, kur būtų fiksuojamas susirgimų protrūkis.
 
„Tiesiog reikia nustatyti kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimo. Bet laikyti visos Lietuvos kalėjime tikrai nereikia“, – pažymėjo G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 16:40

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologai sutaria, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra orientuotas į artėjančius Seimo rinkimus, siekiant atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę.
 
Visgi politologai kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad esminiai konkurentai artėjančiuose Seimo rinkimuose yra ne konservatoriai ar liberalai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“, prieš rinkimus save pristatysiantys kaip kairiąją politinę jėgą.
 
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad socialdemokratai, nusprendę nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, artėjant rinkimams bando stiprinti savo tapatybę.
 
„Sprendimas yra susijęs su Seimo rinkimais ir socialdemokratai, matyt, galvoja, kad dabar reikia atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę. Tai, manyčiau, yra pakankamai normalus žingsnis“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
Visgi politologas kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas artėjančiuose parlamento rinkimuose jiems yra ne konservatoriai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“.
 
„Klausimas, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas, pagrindinis jų tapatybės griovėjas yra valdantieji, „valstiečiai“, kurie prieš rinkimus save vėl pozicionuos kaip kairę partiją. Ir „valstiečiams“, ir ponui G. Paluckui žymiai svarbesnė problema yra iš tikrųjų aiškiai pasakyti, o kuo mes skiriamės nuo „valstiečių“ ir kuo mes už juos esame geresni“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
 
„Kuo jie skiriasi nuo konservatorių ir liberalų tarsi aišku. Čia daugiau toks simbolinis saitų nutraukimas, atkreipimas į save dėmesio ir kartu, sakyčiau, ženklas, kad pandemija baigiasi ir prasideda rimtas rinkimų sezonas“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičiaus teigimu, šis socialdemokratų sprendimas nebuvo netikėtas, nes, pasak politologo, paprastai, žvelgiant į bendras tendencijas, partijos prieš rinkimus labiau siekia atsiriboti.
 
Visgi MRU politologas pabrėžia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą vargu ar paveiks opozicijos darbą, nes, pasak eksperto, opozicija koronaviruso pandemijos kontekste bet kokiu atveju yra likusi šešėlyje.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Opozicijos darbą paveikti yra labai sunku, kadangi to darbo yra labai nedaug, ir apskritai, kol dominuoja pandemija, opozicija liko šešėlyje ir nelabai ką gali padaryti. Tai ar su socialdemokratais, ar be jų – ypatingo skirtumo nėra“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Valentinavičius.
 
„Manau, „socdemai“ nebus paskutiniai, visos partijos pradės lipti ant bačkos ir mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai tik pradžia“, – situaciją Seime apibendrino politologas.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina V. Valentinavičiui, taip pat teigdamas, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus.
 
Politologas akcentuoja, kad panašių precedentų Lietuvos politikoje yra pasitaikę ir anksčiau.
 
„Manau, kad sprendimas yra pirmiausiai rinkiminis. Mes jau matėme (panašius – ELTA) precedentus, kai 2008 metais taip pat likus kuriam laikui iki rinkimų Tėvynės sąjunga, kuri rėmė tuometinę Kirkilo mažumos Vyriausybę, nusprendė taip pat atsisakyti paramos ir oponuoti Kirkilo Vyriausybei“, – Eltai kalbėjo A. Krupavičius.
 
Pasak politologo, dabar yra analogiška situacija ir socialdemokratams prieš rinkimus neapsimoka būti opozicijoje su konservatoriais, nes G. Palucko vadovaujami socialdemokratai turi labai ambicingus planus artėjantiems Seimo rinkimams.
 
„Socialdemokratų ambicijos būsimiems Seimo rinkimams tikrai yra pakankamai didelės. Jie mažų mažiausiai diskutuoja apie galimybę finišuoti tarp dviejų trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų ir būti viename opozicijos laive su kita opozicijos partija, konservatoriais, jiems rinkiminiu požiūriu tikrai neapsimoka ir dėl to toks žingsnis ir buvo žengtas“, – akcentavo politologas.
 
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimo susitarimą su opozicija ir veikiant savarankiškai „socdemams“ atsiveria didesnės matomumo galimybės.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
VDU profesorius taip pat atkreipia dėmesį ir į opozicijos koalicijoje egzistavusį tam tikrą konservatorių ir socialdemokratų vertybinių pozicijų disonansą.
 
„Ideologiškai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ganėtinai liberaliai konservatyvi politinė organizacija, o socialdemokratai, ypač per pastaruosius metus, pabandė sugrįžti labiau prie tradicinių kairiųjų vertybių. Tai net ir vertybiškai žiūrint tam tikras disonansas dabartinėje opozicinių partijų koalicijoje egzistavo“, – teigė jis.
 
Visgi A. Krupavičius teigia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą esminio poveikio opozicijos veiklai neturėtų padaryti.
 
„Jeigu opozicinės partijos norėtų kažkokioje srityje pasiekti rezultatus, kuriems nepritaria valdantieji, nori nenori jiems teks šiek tiek derinti pozicijas“, – akcentavo A. Krupavičius.
 
ELTA primena, kad socialdemokratų partijos valdyba nusprendė nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis, pabrėžia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų.
 
„Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo“, – sako G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 12:00

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo koreguoti nacionalinio saugumo strategiją, į ją įtraukiant nuostatą, kad valstybė turėtų adekvačių gamybinių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų.
 
Reaguodami į tokį G. Palucko pasiūlymą, kitų partijų atstovai vertino idėją nevienareikšmiškai. Konservatorių teigimu, būtina stiprinti ekonominį patriotizmą ir kalbėti apie savus maisto išteklius bei galimybę juos užsitikrinti, o štai „valstiečių“ manymu, kalbos apie gamybinių pajėgumų užtikrinimą baziniams maisto poreikiams prasilenkia su sveiku protu, nes Lietuva priklauso bendrai ES rinkai. Tuo tarpu liberalai teigė, kad tokia idėja verta diskusijos, tačiau, jų teigimu, pirmiausia reikėtų užtikrinti pajamų srautą gyventojams ir sunkumus patiriančiam verslui.
 
„Kai sienos užsidaro, šalims, nesugebančioms pasigaminti reikiamo maisto kiekio, kyla realus pavojus jo pristigti. Tai yra nacionalinio saugumo reikalas, kad šalis turėtų adekvačių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų – pieną, mėsą, grūdus ir pan. Kitaip tariant, mūsų žemės ūkis turi tapti nacionalinio saugumo reikalu“, – idėją pristatė G. Paluckas.
Gintautas Paluckas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad panašiu keliu suka ir kitos šalys, krizių metu siekdamos užtikrinti maisto tiekimo grandines.
 
„Pasikeitęs pasaulis rodo, kad maisto tiekimo kanalų užtikrinimas yra gyvybiškos svarbos. Mes įsivaizduojame, kad štai maisto galėsime atsivežti iš lenkų, ispanų. Tačiau kas nutiks, jei jiems patiems trūks darbo rankų ar kitos šalys pradės kaupti maisto atsargas? Turime pasirūpinti, kad baziniai šalies poreikiai būtų patenkinti“, – komentavo G. Paluckas.
 
LVŽS lyderis R. Karbauskius siūlymą vadina prasilenkiančiu su sveiku protu
 
Vis dėlto tokiam socialdemokratų lyderio pasiūlymui nepritarė valdančiųjų „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, kalbėti apie apsirūpinimo maistu strategiją nėra reikalo, nes Lietuva priklauso vieningai ES rinkai ir egzistuoja bendra žemės ūkio politika.
 
„Ponas Paluckas, matyt, visiškai blogai jaučiasi be kokio nors dėmesio, ir šie pasiūlymai nieko bendro su sveiku protu net neturi. Mes esame bendroje rinkoje, ES strateginis klausimas yra apsirūpinimas maisto produktais. Esame atviroje ES rinkoje, tai kad mums Lietuvoje reikėtų pradėti daryti kažkokią strategiją ir atsiskirti nuo ES, tai čia yra Palucko idėja. Galbūt Paluckas dar pasiūlys iš ES išstoti? Tai reikštų beveik tą patį“, – svarstė R. Karbauskis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Dėl ES tiems, kas mąsto blaiviai, klausimų nekyla. Jeigu mes pradėtume svarstyti, ar išstoti iš ES, o to tikrai nedarysime, tai būtų galima pradėti svarstyti ir tokius pasiūlymus“, – tęsė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis.
 
R. Karbauskis patikino, kad tokie klausimai yra sprendžiami ES mastu.
 
„Yra strategijos, galbūt jas reikia šiek tiek pakoreguoti – dabar ES pieno sektorius patirs labai rimtų problemų, tai į tuos dalykus reikia atsižvelgti: yra intervenciniai pirkimai, kiti instrumentai, juos reikia naudoti. Kad mūsų valstybė – Lietuva pradėtų kažkokią savo politiką vykdyti… Jis (G. Paluckas – ELTA) tikriausiai nelabai supranta, kad mes niekada negautume leidimo vykdyti savo politiką žemės ūkio klausimais, kai yra bendroji ES žemės ūkio politika“, – teigė R. Karbauskis, pridūręs, kad sektoriuje sutrikimų nėra, tiekimai yra vykdomi, tad maisto produktų nepritrūks. Jeigu susidarytų sunki situacija, tvirtino „valstiečių“ lyderis, Europos Komisija bendromis jėgomis ieškotų sprendimų.
 
L. Kasčiūnas kalba apie maisto rezervą: ekonominis patriotizmas turi stiprėti
 
Vis dėlto opozicijos atstovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas G. Palucko siūlymo nevertino taip kritiškai. Priešingai – priminė, kad dar prieš porą savaičių kartu su kolegomis iš Seimo Kaimo reikalų komiteto – Rasa Petrauskiene bei Kaziu Starkevičiumi įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą valstybės maisto rezervo kaupimą bei efektyvų žemės ūkio sektoriaus saugumą šalies viduje.
 
„Malonu, kad ponas Paluckas kartoja mūsų argumentus, tai geras ženklas. Faktas, kad globali situacija parodė, jog pandemijos metu globalios prekybinės grandinės ir priklausomybė nuo tarptautinių rinkų įvairiuose sektoriuose gali tapti silpnybe, kai užsiveria sienos. Dėl to, be jokios abejonės, reikia galvoti apie nacionalinių resursų, pajėgumų stiprinimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Parlamentaro nuomone, reikėtų stiprinti valstybės maisto rezervą, dėl ko jis su kolegomis ir pasiūlė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus. Tuo tarpu G. Palucko siūlymas užtikrinti maisto gamybinius pajėgumus, teigė L. Kasčiūnas, vertas diskusijos.
 
„Kryptis, kurią Paluckas iškelia kaip diskusiją, yra įdomi ir tikrai svarstytina, tik turime matyti konkretų veiksmų planą – tada būtų galima vertinti, ką jis turi galvoje. Mes negalime nueiti iki planinės ekonomikos reguliavimo – primelžti nustatytą kiekį pieno, prigaminti konkretų skaičių plytų. Šia prasme reikia turėti sveiko proto, kaštus ir naudą analizuoti, bet privalėsime peržiūrėti savo priklausomybę ir tas ekonominis patriotizmas turėtų sustiprėti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
„Turime vertinti ir kai kur mes negalėsime turėti patys – toliau priklausysime nuo bendros europinės rinkos, bet kai kuriuos dalykus mes turime gebėti pasigaminti ir patys“, – patikino politikas.
 
V. Čmilytė-Nielsen: diskusija naudinga, bet pirmiausia turime padėti žmonėms ir verslui
 
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos strategijos neturi likti tik popieriuje.
 
„Laikai dabar neeiliniai ir sprendimų reikia neeilinių, tačiau šiuo atveju aš skeptiškai vertinu. Vienas dalykas, kuris yra svarbus – gali tekti peržiūrėti saugumo strategiją ir akcentus gali tekti sudėlioti šiek tiek kitaip, bet būtent ši idėja man yra nauja, kad taip vienareikšmiškai vertinčiau. Su strategijomis pas mus nėra taip blogai ir popieriuje yra tas pats pagalbos verslui planas numatytas pakankamai detalus, bet ko šiandien trūksta – realių veiksmų. Nė vienas euras dar nepasiekė žmonių kišenių“, – nuostabos neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Jos teigimu, diskusija apie maisto užsitikrinimą gali būti naudinga, tačiau šiuo metu, pasak liberalų lyderės, svarbiausia yra padėti žmonėms atsigauti finansiškai.
 
„Neatmetu to, kad tokia diskusija yra naudinga ir turėtume apskritai būti pasirengę visiems ne tokiems geriems scenarijams, bet vėlgi šiandien, man rodos, labiausiai trūksta pajamų žmonėms. Mes matome, kad Velykas dalis žmonių sutiks tris keturias savaites būdami be galimybių dirbti. Apie tai, man rodos, šiandien yra svarbiausia kalbėti ir valdžios pagalbos labiausiai reikia žmonėms ir verslui – tiems, kuriuos pirmoje eilėje palietė ši pandemija“, – Eltai komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
 
Europos Sąjunga, pasak politikės, taip pat imasi būtinų priemonių krizei valdyti.
 
„Europiniu mastu yra imamasi priemonių, kaip atsakui šiai krizei. Užtikrinama pagalba, parama ir tikrai, matyt, tuo galima remtis“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Apie šalies aprūpinimą maistu pirmadienį užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, yra galimybė kaupti valstybės rezervą, pasinaudojant privačių įmonių „pasaugojimo“ paslauga – kai pačios bendrovės kaupia tam tikras maisto atsargas valstybės užsakymu ir taip garantuojamas nepertraukiamas maisto produktų tiekimas „visais scenarijais“.
 
„Tai yra patogu tiek pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos gauna papildomi užsakymų. Šiuo atveju – valstybės užsakymų“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:55

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Opozicija kritiškai vertina premjero Sauliaus Skvernelio teiginius, kad prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
 
Pasak opozicijos lyderių, S. Skvernelis, viena vertus, neprisiimdamas atsakomybės už susisiekimo ministrą, vis giliau kasa konflikto duobę su prezidentu, kita vertus, pabrėžia jie, panašiais pareiškimais premjeras tiesiog rizikuoja valstybės nacionaliniais interesais.
 
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už susisiekimo ministro neskaidrią veiklą.
 
„Susidaro įspūdis, kad premjeras yra chroniškai vengiantis pripažinti suklydęs ir prisiimti atsakomybę. O savo žodžiais vis giliau kasa konflikto su prezidentu duobę. Prezidentas, vasarą skirdamas Skvernelį premjeru, suteikė moralinį pasitikėjimo kreditą. Neprisiimdamas atsakomybės už savo ir savo aplinkos neskaidrią veiklą, premjeras nuvarė Vyriausybę į moralinį bankrotą“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat sako, kad premjeras tokiais pareiškimais tęsia konfliktą su prezidentu. Kartu, atkreipia dėmesį socialdemokratų lyderis, ministro pirmininko pareiškimų klausosi ne tik vidaus, bet ir tarptautinės bendruomenės veikėjai.
 
„Labai neišmintingas pareiškimas… Tokių panašių pareiškimų klausosi ne tik mūsų vidaus politikos vartotojai, bet taip pat ir mūsų kaimynai – tiek draugiški, tiek nedraugiški. Klausosi tiek mūsų strateginiai partneriai Lenkijoje, tiek mūsų geopolitiniai konkurentai Rusijoje. Pirmiausia vertinu šiuo aspektu“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jo teigimu, kai kurių apsižodžiavimų tarp įtakingų valstybės lyderių šalies viduje tiesiog gali nesuprasti Lietuvos partneriai užsienyje. Todėl, pabrėžė G. Paluckas, panašūs pareiškimai gali atsisukti ir prieš Lietuvos interesus.
 
„Santykiai tarp premjero ir prezidento šiuo metu ganėtinai šiurkštūs. Todėl tokių pareiškimų ar panašios Ezopo kalbos artimiausiu metu neišvengsime (…) Jeigu mes esame jau pripratę viduje, atleiskite už išsireiškimą, kapotis, tai mūsų kaimynai nėra prie to pratę ir gali nevienodai suprasti, o gal ir panaudoti tokius pareiškimus prieš mūsų valstybės interesus“, – sakė G. Paluckas.
 
ELTA primena, kad premjeras interviu Delfi teigė, jog J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu. Vyriausybės vadovas tvirtina, kad dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.
 
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kartu Delfi duotame interviu S. Skvernelis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus, pasak jo, jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai.
 
„Nežinau, ar tai pagrindinė priežastis, bet yra sutapimas – kai LLRA-KŠS tapo koalicijos dalimi, pradėta visais kanalais bandyti išstumti šią politinę jėgą iš koalicijos. Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“, – Delfi sakė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 15:45

Socialdemokratai nepalaiko kitų metų biudžeto, nes ištisoms visuomenės grupėms valstybės vardu duotų įsipareigojimų valdantieji neįgyvendino ir taip sukėlė pasitikėjimo krizę, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
 
„Biudžetui nepritariam, nes per daug džiaugtis tikrai nėra kuo. Naujų mokesčių, kurie įsigalios po dviejų savaičių, „prikepta“ daug, ir tai negali džiuginti. Žmonės ir įmonės turėjo teisę pasiruošti tiems mokesčiams. O biudžeto svarstymą lydėję piketai ir protestai rodo, kad nepamatuoti pažadai sukėlė ir pasitikėjimo krizę“, – teigia G. Paluckas.
 
Politikas kitų metų biudžetą vadina „rekordiniu“, tačiau pabrėžia, kad augančios ekonomikos vaisiai dalies Lietuvos žmonių kitąmet nepasieks.
 
„Ekonomika auga, sukuriama vis daugiau prekių ir paslaugų, tačiau tuo pačiu šis biudžetas yra rekordinis ir savo pažadų nesilaikymu. Vyko daugybė protestų, piketų, įspėjamieji streikai. Nepaisant to, kad biudžete yra daugiau pinigų, jame tik iš dalies atsispindi tie pažadai, kuriuos Vyriausybė išdalino medikams, mokytojams, kultūrininkams, dėstytojams“, – pabrėžia G. Paluckas.
 
Jis primena, kad jau nebe vienus metus prieš biudžeto priėmimą nepasitenkinimą reiškia daugybė visuomenės grupių.
 
„Išdalintų įsipareigojimų vykdymą reikia išsimušinėti gatvėse, protestuose, teatralizuotose akcijose, galiausiai stabdant Vilniaus universiteto darbą. Štai toks tas dialogas. Nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo tik daugiau, nes valdantieji sužadino nerealius lūkesčius. Tai mažina pasitikėjimą visuomenėje ir turės pasekmių ateityje“, – prognozuoja G. Paluckas.
 
Chaotiškas valdančiųjų barstymas po truputį pinigų atskiroms grupėms ir nevykdymas netgi raštiškai patvirtintų įsipareigojimų viešojo sektoriaus darbuotojams, socialdemokratų manymu, tik atspindi valdančiųjų negebėjimą tvarkytis ir sistemiškai spręsti finansines ir socialines problemas.
 
„Biudžeto projektas taip chaotiškai buvo sudarinėjamas ir keičiamas, kad žmonės net nespėja susigaudyti, kaip tai atsilieps jų gyvenime – kur bus pridėta, o kur atimta. Aišku dabar viena – biudžete pakabinti keli blizgučiai ant kalėdinės eglutės – priedai prie pensijų ir vaiko pinigų, tuo metu svarbiausi įsipareigojimai mokytojams, mokslo darbuotojams, policininkams, ugniagesiams pakelti algas yra nevykdomi iki galo.
 
Nors viešojo sektoriaus darbuotojų streikai, piketai vyko net ne vienerius metus – valdantieji pridalijo jiems parašais patvirtintų įsipareigojimų ir netgi paskutiniais valdymo metais nusisuko nuo šių žmonių, nors ekonomika per visus jų valdymo metus augo“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
 
Blogiausia, Socialdemokratų frakcijos teigimu, kad žmonės net nespėja suprasti, kad viena ranka dalindami smulkias dovanėles, kita ranka valdantieji atima arba kone baudžia. Taršos mokestį, jų nuomone, sunku pavadinti kitaip negu bauda automobilį perkantiems gyventojams.
 
„Valdantieji pridėjo daugiau vaiko pinigų, kuriuos gaus šeimos, bet iš tų pačių vaikų atėmė, įšaldydami Klimato kaitos programos lėšas, tai yra stabdydami ir taip stringančią daugiabučių namų, vaikų darželių renovaciją, kuro katilų keitimą į mažiau taršius, net miškų atsodinimą.
 
Nenormalu, kad šeimos lyg ir gaus daugiau vaiko pinigų, bet dėl dar sulėtintos renovacijos ir toliau mokės vis didėjančias sąskaitas už šilumą. Atimta lėšų skylėms lopyti ir iš Kelių fondo. Ar tai reiškia, kad svarbiausius kelius šie valdantieji sau jau nusitiesė, o kiti žmonės palauks?“ – biudžeto projektą vertina Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Linas Balsys.
 
Socialdemokratų teigimu, su šiuo biudžetu Lietuvos žmonės bus ir toliau verčiami gyventi su nemažėjančia pajamų nelygybe ir nevienodomis galimybėmis mokytis, gydytis, gauti geresnes socialines paslaugas.
 
„Apmaudu, kad ekonomikos augimo metais valdantieji neišnaudojo galimybių. Viešajam sektoriui taip ir liko net iki 2008 metų lygio neatstatytas darbo užmokesčio bazinis dydis ir finansavimas, neįgyvendinti pažadai viešojo sektoriaus darbuotojams – nei mokytojams, nei statutiniams darbuotojams, pavyzdžiui, ugniagesiams, nei kitiems“, – sako Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.
 
Socialdemokratų frakcija teikė kitų metų biudžeto projektui siūlymus dėl medikų, ugniagesių, pedagogų, dėstytojų, kultūros ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, nurodydami šaltinius. „Deja, valdantieji nei tokių priminimų, nei savo įsipareigojimų šiems darbuotojams neįvykdė“, – apgailestauja Seimo socialdemokratai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 13:26

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas nemato prasmės teikti kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus, nes opozicinių frakcijų siūlomam kandidatui šansų sulaukti valdančiųjų palaikymo nėra.
 
„Savo samprotavimus turime, tačiau siūlyti savo kandidato nėra prasmės. Vertinant žemą valdančiųjų politinę kultūrą, neįsivaizduoju situacijos, kad iš opozicijos teikiamam kandidatui Seime būtų pritarta”, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Komentuodamas viešojoje erdvėje minimas politikų kandidatūras G. Paluckas teigė, kad svarbiausia kandidatui į Konstitucinio Teismo teisėjus – reputacija.
 
„Saugaus atsitraukimo iš politikos poreikis negali tapti valstybės poreikiu. Konstituciniame Teisme dirbsiančio teisėjo reputacija neturi kelti jokių abejonių”, – pridūrė jis.
 
Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas irgi mano, kad apie socialdemokratų kandidatą net neverta kalbėti.
 
„Kadangi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasakė, kad politinių kandidatūrų į Konstitucinio Teismo teisėjus neteiks, tai, manau, kad ir mūsų, socialdemokratų, frakcijoje neverta net kalbėti apie tai“, – sako J. Sabatauskas.
 
Jis taip pat nesiima vertinti „socialdarbiečių“ pasiūlytos  Seimo nario Juozo Bernatonio kandidatūros.
 
„Taip pat nelieka jokios prasmės aptarinėti ir vertinti „socialdarbiečių“ pasiūlytą Seimo nario Juozo Bernatonio kandidatūrą, nes ji yra politinė, vadinasi, net nebus Seimo pirmininko teikiama“, – mano J. Sabatauskas.
 
Seimo pirmininkas V. Pranckietis ketvirtadienį patvirtino, kad J. Bernatonio kandidatūros į KT teisėjus teikimą iš Socialdemokratų darbo partijos yra gavęs, primena ELTA. Vis dėlto parlamento vadovas pažymėjo, kad teikti šios kandidatūros neskubės ir lauks kitų frakcijų kandidatų pasiūlymų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:01

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą ­– tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
 
Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje.
 
„Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, – sakė jis.
 
Čia pat jis pabrėžė, kad Vilniuje privačios mokyklos, jei skaičiuotume pinigų kiekį, skiriamą vienam mokiniui, gauna daugiau viešųjų finansų nei valstybinės mokyklos.
 
„Daug kas rodo į Švediją, kad ten privačios mokyklos gauna iš biudžeto lėšas. Taip, gauna, tačiau jos neturi teisės rinkti priemokų iš tėvų. Bazines galimybes visiems mes turime užtikrinti, bet jei nori kažko papildoma – mokėk. Kodėl tiems žmonėms, kurie nori kažko papildomai, mes turime pusę kainos kompensuoti iš savo kišenės?“ – klausė G. Paluckas.
 
LSDP pirmininkas sukritikavo valdančiuosius, kuriems, jo žodžiais, „pasitikėjimo saitus su visuomenės grupėmis pavyko suplėšyti į skutelius“.
 
„Situacija dramatiška. Seniai taip nebuvo, kad įtakingos visuomenės grupės planuotų protestus, rengtųsi varyti traktorius į miestų centrus. Dabartiniai valdantieji su savo nerealiais pažadais sugebėjo sukelti pasitikėjimo krizę“, – perspėjo G. Paluckas.
 
Jis priminė, kad ateinančią savaitę, pavyzdžiui, ūkininkai rengia įspėjamąsias akcijas.
 
„Tai pripažinimas, kad situacija yra beviltiška. Mes užsižaidėme bandydami prispausti didžiuosius ūkininkus arba oligarchus. Kai šaudai iš patrankos, kenčia ne tik pilies mūrai, bet ir tie, kas po tais mūrais. Smulkieji ūkiai išgyvena didelę krizę ir atskirtis šiame sektoriuje yra didelė“, – kalbėjo G. Paluckas.
 
Čia pat jis pridūrė, kad regionų politikos valdantieji nevykdo.
 
„Tai, kas daroma – antiregioninė politika. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą Ignalinos atominės uždarymo kompensavimo fonde nėra pinigų. Nerandama 800 tūkst. eurų, nors atliekos čia vežamos iš visos Lietuvos. Tokia regionų politika niekur neveda“, – tarybos posėdyje kalbėjo jis.
 
Daugiau informacijos: Justinas Argustas, LSDP komunikacijos skyriaus vadovas
 
2019.11.24; 05:43

Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad, nepaisant žemo aktyvumo, Socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui reikėtų pasidaryti rimtas išvadas. Tuo metu konservatoriai, pasak R. Urbonaitės, gali džiaugtis, jie dar kartą įrodė savo rinkėjų lojalumą.
 
„Tai yra tik trys apygardos, o kitas dalykas tai aktyvumas, kuris čia svyruoja nuo 15 iki 20 proc. Su tokiu mažu aktyvumu daryti kažkokias prielaidas, rimtas įžvalgas 2020 metų Seimo rinkimams labai sudėtinga (…) Žemas aktyvumas visuomet geriau konservatoriams, nes jų lojalus ištikimas rinkėjas vis dėlto linkęs ateiti. Konservatoriai šį rinkėją sugeba lengviau mobilizuoti (…). Konservatoriams žemas aktyvumas tikrai padėjo, nes Vilniuje turėjome daugeliui pažįstamą partijos pirmininką G. Palucką ir turėjome Paulę Kuzmickienę, apie kurią nemaža dalis rinkėjų išgirdo apskritai pirmą kartą. Ir vis dėlto ji laimi, o ne Gintautas Paluckas“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
 
Nepaisant to, kad pat G. Paluckas nesieja pirmininko posto su nesėkmingais rinkimais, politologė primena, kad tai nebe pirmas partijos pirmininko pralaimėjimas.
 
„Bet vis dėlto jis yra partijos pirmininkas, buvęs Vilniaus vicemeras. Tai žmogus, kurio pralaimėjimų sąrašas pasipildė dar viena eilute. Tai yra dar kartą nesėkmingas dalyvavimas Savivaldos rinkimuose, bet ir kandidatavimas į merus. Galbūt partija ir toliau linkusi jį palaikyti, bet sakyti, kad viskas gerai, turbūt tikrai yra neįmanoma. Kaltinti tik žemą rinkėjų aktyvumą irgi negali. Taip, galbūt jis palankus TS–LKD, bet, iš kitos pusės, ką tai sako apie socialdemokratus ir apie patį Gintautą Palucką“, – teigė ji.
 
„Manau, socialdemokratai turės darytis rimtas išvadas. Nes kampanija buvo ryški, kampanijos metu G. Palucko buvo daug, bendrapartiečių buvo daug, savaitgaliais jie ėjo, agitavo. Tai įvertinus visas pajėgas ir rezultato neturėjimas yra pakankamai rimtas signalas. Bet aktyvumas žaidžia, ir žaidžia jis labai stipriai. Šitą karčią piliulę reikia nuryti ir pasidaryti rimtas išvadas“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Sekmadienį vyko nauji Seimo rinkimai Žiemgalos, Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose. Žirmūnuose Seimo rinkimus laimėjo iki šiol Vilniaus miesto taryboje dirbusi Paulė Kuzmickienė, Gargžduose – Rasa Petrauskienė, o Žiemgalos vienmandatėje apygardoje į Seimą pateko socialdemokratas Liudas Jonaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 10:26

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad inicijuojamą tyrimą dėl ryšius su Rusijos diplomatais nuslėpusios parlamentarės Irinos Rozovos saviems tikslams išnaudoja tiek valdantieji „valstiečiai“, tiek opozicijoje esantys konservatoriai.
 
Pasak politiko, „valstiečiai“ yra suinteresuoti bet kokia kaina „sumedžioti“ Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir patraukti jį iš užimamo posto, tuo metu konservatoriai, įsitikinęs G. Paluckas, šią situaciją išnaudoja Rusijos baimei žadinti.
 
„Man labai nesmagu matyti, kad tas Irinos Rozovos konkretus atvejis yra tam tikrų suinteresuotų grupių išnaudojamas. Valdantieji jį išnaudoja Pranckiečio medžioklei, o opozicinių konservatorių jis yra išnaudojamas grėsmės žadinimui ir kalbėjimui apie Rusijos įtaką visai politinei sistemai, nepaisant to, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), teikdamas pažymas, analizuodamas ir galų gale teikdamas metinę nacionalinio saugumo ataskaitą, yra ne kartą pasakęs, kad (Lietuvos. – ELTA) politinei sistemai kitų šalių įtakos nėra. Tad mes kalbame apie izoliuotus atvejus – apie juos ir reikėtų kalbėti, o ne prekiauti baime, kad Rusija perka politines partijas ir organizacijas,“ – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Paluckas, pridurdamas, kad, siekiant sklandaus Seimo darbo, būtina skelbti moratoriumą V. Pranckiečio medžioklei.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu mes norime sklandaus Seimo darbo, reikia skelbti moratoriumą Pranckiečio medžioklei,“ – pabrėžė jis. Pasak jo, iki Seimo kadencijos pabaigos liko vos metai, tad patraukti Seimo vadovą iš einamų pareigų nėra jokio reikalo.
 
„Aš nematau pagrindo toliau medžioti poną Pranckietį, apskritai kviečiu visus – poziciją ir opoziciją – palikti poną Pranckietį ramybėje, nes 12 mėnesių likusios kadencijos prabėgs greitai,“ – apibendrino socialdemokratų lyderis.
 
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos iniciatyva Seime ketvirtadienį buvo atidėta.
 
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
 
Tyrimą atlikti inicijuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Šalia I. Rozovos veiksmų NSGK taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
Taip pat Seimo nariai aiškintųsi, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 06:00

Aiškėja sekmadienį vykusių naujų Seimo rinkimų rezultatai.
 
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, antrajame rinkimų ture Žirmūnų apygardoje dėl Seimo kėdės varžysis socialdemokratų lyderis Ginatautas Paluckas ir konservatorė Paulė Kuzmickienė, Gargždų rinkimų apygardoje – Lietuvos centro partijos iškeltas kandidatas Kristupas Krivickas ir konservatorė Rasa Petrauskienė.
 
Tuo tarpu Žiemgalos rinkimų apygardoje kovą dėl Seimo nario mandato tęs Lietuvos centro partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kelta kandidatė Rūta Janutienė ir Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis Liudas Jonaitis.
 
Preliminariais VRK duomenimis, R. Janutienė sulaukė 35,58 proc. piliečių palaikymo, o už L. Jonaitį balsavo 31,40 proc. rinkėjų.
 
Sostinėje esančioje Žirmūnų apygardoje, 34,31  proc. palaikymo sulaukė konservatorė P. Kuzmickienė, o socialdemokratas G. Paluckas, suskaičiavus visų apylinkių balsus, sulaukė 26,22 proc. rinkėjų paramos.
 
Gargždų rinkimų apygardoje suskaičiavus visų 29 apylinkių balsus, didžiausio palaikymo sulaukė konservatorė Rasa Petrauskienė (16,67 proc.), už jos rikiuojasi 35 balsais mažiau surinkęs Lietuvos centro partijos iškeltas Kristupas Krivickas (16,16 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų)
 
Antrasis rinkimų turas vyks rugsėjo 22 d.
 
Bendras pirmojo rinkimų turo aktyvumas – 19,95 proc. Iš viso rinkimuose balso teisę turėjo per 110 tūkst. rinkėjų.
 
Parlamentaro mandato vykusiose rinkimuose iš viso siekė 27 kandidatai: Žirmūnų apygardoje varžėsi 11, Gargždų apygardoje – 10, o Žiemgalos apygardoje – 6 politikai.
 
Nauji rinkimai į Seimą Žirmūnų vienmandatėje apygardoje vyko po to, kai į Europos Parlamentą buvo išrinkta šioje apygardoje į Seimą patekusi Aušra Maldeikienė, o Žiemgalos ir Gargždų apygardose – po to, kai šiose apygardose išrinkti Seimo nariai Vitalijus Galius ir Bronius Markauskas po savivaldos rinkimų tapo merais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 00:01

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį kreipėsi į policiją, prašydama pradėti tyrimą dėl Vilniuje pavogto partijos pirmininko, dalyvaujančio Seimo rinkimuose Žirmūnų vienmandatėje apygardoje, Gintauto Palucko reklaminio tento.
 
Tai naujienų agentūrai ELTA patvirtino LSDP komunikacijos vadovas Justinas Argustas. Reklaminis tentas, kviečiantis balsuoti už G. Palucką, pasak LSDP atstovo, stovėjo Šiaurės miestelyje. Jis taip pat įvertino ir patirtus nuostolius.
 
„Niekam daugiau nei mėnesį tas tentas neužkliuvo, o vakar pastebėjome, kad jis pavogtas. Panašu, kad G. Paluckas turi prisiekusių gerbėjų, nors neįsivaizduoju, ką su tuo tentu galima būtų daryti. Gal konkurentai bandys panaudoti rinkimų dieną? Šiandien dėl to incidento kolegos kreipėsi į policiją, nuostolis – apie 260 eurų“, – sakė J. Argustas.
 
Nauji rinkimai į Seimą rengiami rugsėjo 8 d. Parlamentaro mandato iš viso siekia 27 kandidatai: Žirmūnų apygardoje varžysis 11, Gargždų apygardoje – 10, o Žiemgalos apygardoje – 6 politikai.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019.09.06; 10:58

Profesinės sąjungos vėl piketavo prie Seimo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie Seimo vėl surengė piketą prieš skubiai Seime mėginamas įteisinti mokesčių bei pensijų sistemos reformas. Piketuotojai teigia, kad priimant įstatymą turi būti tariamasi su tomis visuomenės, kurias pirmiausia palies šis įstatymo projektas, grupėmis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) jau ne kartą kritikavo valdančiuosius dėl nepamatuotos skubos priimant visiems šalies žmonėms svarbius sprendimus. Seime surengtos ir platesnės diskusijos, tačiau reforma tik dar labiau greitinama. Seimo komitetuose vykusios diskusijos, atrodo, didelės reikšmės neturi: Seimo salėje nepalaikomi jokie darbuotojams palankesni pasiūlymai.

Akcijos iniciatorių teigimu, vos balandžio viduryje pristatytus Vyriausybės siūlymus kritikuoja nemažai žinomų ekonomistų, o diskusijos su visuomene apskritai nebuvo. 14 piketuotojų Seimo narių dėmesį mėgino atkreipti arba plakatais „Skubos naudą velniai gaudo“, „Tauta turi žinoti savo ,,didvyrius“ ir kitais, arba pro šalį einančių Seimo narių kvietimais sustoti ir padiskutuot.

Kartu su piketuotojais plakatą laikęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas džiaugėsi, kad piketuotojai rodo iniciatyvą, bet, pasak jo, nebus atsižvelgta į piketuotojus bei visuomenę ir mokesčių reforma vis dėlto bus priimta.

„Kita vertus, matome, kokiu buldozeriu ji (reforma.- ELTA) važiuoja šiandien ir kaip elgiamasi komitetuose ir Seimo posėdžių salėje. Manau, kad bus spjauta į visus tuos mitingus ir piketus ir priimta tai, kas suplanuota ir tai, kas Vyriausybės pateikta. Pastarųjų dienų bei naktų įvykiai atšaukti, lyg ir pasiekti visi kompromisai dėl profesinio dividendo apmokėjimo buvo išmesti. Paliktas tas bazinis, neteisingiausias, nesąžiningiausias mokesčių pertvarkos variantas, panašu, kad jis važiuos. Duok Dieve, kad aš klysčiau“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė, komentuodama trečiadienio Finansų ir biudžeto komiteto posėdį, sako, kad komitetas buvo aršus ir buvo sunku diskutuoti.

„Vakar komitetas buvo labai aršus, buvo daug pykčių ir nesutarimų tarp pirmininko ir opozicijos atstovų. Buvo stumiama taip, kad būtų prastumtos visos tos pataisos, praktiškai registruotos prieš naktį per dešimt minučių. Mes einame neteisingu keliu ir einame neturėdami skaičių analizės. Mes net Biudžeto ir finansų komitete priimame sprendimus be analizės, be pasekmių, kas gali atsirasti, todėl kad kažkas įtikina, kad taip reikia, nes tai bus populiariau ir bus galima pataikauti rinkėjui“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Su piketuotojais bendravęs Algirdas Sysas sako, kad mokesčių reforma bus priimta, nepaisant jokių diskusijų nei komitetuose, nei su visuomene.

„Tik ką iš karšto posėdžio. Posėdyje dirbama ta pačia kryptimi, nesvarbu, kad blogai, svarbu, kad šiandien priimtų. Nes Teisės departamentas rašo, kad rado akivaizdžių klaidų, kurias reikia taisyti, bet yra begalinis noras šiandien priimti ir nesvarbu, kad iš karto priėmus reikės iš karto taisyti“, – sakė A. Sysas.

LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymai Seime būtų sustabdyti ir priimti tik tada, kai dėl tokių svarbių reformų įvyks plačios diskusijos.

LPSK taip pat kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų su visuomene neaptartą reformą įteisinančius įstatymus, jeigu šie bus priimti.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad mokesčių ir pensijų sistemas reikia reformuoti, profesinės sąjungos to visiškai nekvestionuoja. Tačiau dėl tokių absoliučiai visiems šalies žmonėms įtakos turinčių sričių neturi būti apsisprendžiama vos per kelis mėnesius.

„Susidaro toks įspūdis, kad pirma padarysime, o vėliau žiūrėsime, kaip bus. Svarbu šiandien, o apie rytojų pagalvosim rytoj“, – komentuoja LPSK pirmininkė I.Ruginienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.28; 10:24

Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Grėsmė dėl vidinių nesutarimų suskilti ištiko dar vieną Lietuvos politinę partiją. Apkaltos būdu iš Prezidento posto pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui ir Seimo nariui Petrui Gražuliui prakalbus apie naujo visuomeninio judėjimo steigimą, politologai prakalbo apie tai, kad suskilusių socialdemokratų pavyzdžiu gali pasekti „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partija.

Nors R. Paksas tikina, kad destrukcine veikla neužsiima ir jokiu būdu nenori pakenkti savo įkurtai partijai, politologai mano priešingai. Pasak jų, bandymai kurti naujas politines struktūras, ateityje galinčias būti naujos partijos pamatu, rodo ne tik tai, kad R. Paksui mintys apie Prezidento postą ir sugrįžimą į Lietuvos politiką niekur nedingo, tačiau kartu atidengia ir partijos viduje kylančias lyderių konfrontacijas. To neslepia ir dabartinis TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris R. Pakso inicijuojamą visuomeninį judėjimą, kontraversišku pavadinimu „Šaukiu aš tautą“, traktuoja tiesiog kaip savavališką partijos silpninimo įrankį.

Pasak R. Žemaitaičio, apie tokią iniciatyvą prakalbęs R. Paksas rodo dviveidiškumą ir bėgimą nuo atsakomybės. Politikas baiminasi, kad vieno iš partijos vedlių savavališki veiksmai klaidins partijos narius ir taip silpnins pačią politinę organizaciją.

R. Žemaitaitis stebėjosi, kad R. Paksas, pats įkūręs „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, rizikuoja ją sugriauti, kurdamas neaiškių tikslų politines iniciatyvas.

Politikas svarstė, kad tokia partijai žalinga veikla labiausiai bus suinteresuoti nusilpusią TT matyti norintys „valstiečiai“. Pasak R. Žemaitaičio, įtakingi „valstiečių“ kadrai jam anksčiau yra užsiminę, kad bus siekiama skaldyti ir silpninti „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. R. Žemaitaitis būgštavo dėl TT partijos viduje esančiu žmonių, kurie nepalaiko principingos partijos pozicijos nepalaikyti valdančiųjų politikos ir nesuprantančių, kodėl „tvarkiečiai“ nedraugauja su „valstiečiais“.

Nepaisant savo apmaudo, politikas stengėsi atrodyti optimistiškas ir svarstė, kad net jei R. Paksas nuspręstų įkurti visuomeninį judėjimą ir ateityje galbūt palikti „Tvarką ir teisingumą“, paskui jį pasitrauktų tik labai nedidelė dalis partiečių.

Politikas taip pat vylėsi, kad po galimo „Tvarkos ir teisingumo“ skilimo neturėtų dramatiškai sumažėti ir visuomenės parama partijai.

Tačiau ne taip jau seniai skilusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pavyzdys rodo, kad R. Žemaitaičio viltys vargu ar yra pagrįstos.

Praktika rodo, kad optimistiškai apie LSDP ateitį po skilimo kalbėjęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas galiausiai sulaukė labai nepalankių reitingų.

Pastarosios gyventojų apklausos rodo, kad atskilusiems socialdemokratų senbuviams įkūrus naują partiją, dingo ne tik dalis partiečių, bet ir dalis elektorato.

Politologai akcentuoja, kad R. Pakso kalbos apie naują politinį darinį „tvarkiečiams“ gali būti labai pavojingos. Kartu politologai, vertindami tai, ar sukūręs naują darinį iš to kažką laimės R. Paksas, išlieka labai atsargūs.

Pasak jų, R. Pakso laikai jau praeityje ir patraukti visuomenę sukurtais naujais, skambius šūkius turinčiais dariniais gali tiesiog nebepavykti. R. Pakso iniciatyva, samprotauja politologai, gali įnešti tiesiog dar daugiau sumaišties į Lietuvos partinę sistemą.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas R. Pakso iniciatyvą kurti naują politinį judėjimą, sako, kad jau anksčiau buvo galima pastebėti vidinių konfliktų ir įtampų TT partijoje.

„Tai, kad ši partija skyla ir nuo jos nori atsiskirti Paksas, sukurdamas visuomeninį judėjimą, yra natūralus partijos viduje esančių prieštaravimų rezultatas“, – samprotavo L. Bielinis.

Anot jo, R. Pakso galimybės grįžti kaip neabejotinam lyderiui į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją yra ganėtinai komplikuotos. Todėl, svarsto VDU profesorius, R. Paksas, kuriam greitu laiku vėl būti gali leista dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose, bando tiesiog eiti lengvesniu keliu.

„Manau, kad galimybės R. Paksui susigrąžinti lyderystę partijoje yra ganėtinai komplikuotos. Partijos viduje yra tam tikrų, gana stiprių, pasipriešinimų. Tad daug paprasčiau sukurti paralelinį judėjimą, kuriame Paksas, išnaudojęs savo „toteminį“ įvaizdį, bus priimtas kaip lyderis ir galbūt taip suras savo vietą politikoje“, – sakė L. Bielinis, R. Pakso iniciatyvą įvardindamas tiesiog populistiniu veiksmu.

L. Bielinis neatmetė galimybės, kad R. Paksas vis dar galvoja apie grįžimą į Prezidento kėdę.

„Manau, kad jis galvoja ir apie Prezidento postą. Tai galėtų būti vienas iš argumentų, kodėl jis žengė tokį žingsnį. Jam svarbu parodyti, kad jis yra nugalėtojas. Bet žvelgiant objektyviai, rinkėjas nebėra taip pozityviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Manyčiau, kad jis nesugebėtų surinkti reikiamų balsų“, – sakė politologas.

Apibendrindamas L. Bielinis pabrėžė, kad tiek socialdemokratų skilimas, tiek iškilusios tokios pačios rizikos „tvarkiečiams“ iš dalies rodo atsinaujinančių partijų padarinius.

„Manau, kad tai, ką mes dabar stebime, ir yra atsinaujinimo proceso padariniai. Naujai idėjai besikuriant senoje partijoje užverda aistros, kurios ir veda prie skilimų, prie konfliktų, prie senųjų lyderių išėjimo. Tai yra procesas, kuris ir veda į partijų atsinaujinimą. Šis procesas yra skausmingas ir nelabai naudingas politinei sistemai. Bet jis yra toks, ką mes ir turėsime ištverti“, – samprotavo L. Bielinis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis R. Pakso iniciatyvoje taip pat įžvelgė partinei sistemai žalingų aspektų. Politologas atkreipė dėmesį, kad toks besitęsiantis partijų aižėjimas veda prie to, kad ir toliau Lietuvoje nebus didelis rinkėjų pasitikėjimas partijomis ir demokratine sistema.

Pasak jo, skilę socialdemokratai bei partiją suskaldyti galintis R. Paksas tik parodo, kad senieji lyderiai į partijas žiūri kaip į savo asmeninę nuosavybę.

M. Jastramskis, pabrėžė, kad ne ideologiniai, bet asmeniai ginčai pastaruoju metu tapo partijas skaldančiu veiksniu. Anot politologo, tai neigiamai veikia partinę sistemą, nes, nepaisant to, kad atsiranda vis daugiau partijų, rinkėjams patys politikai išlieka daugiau mažiau vienodi.

Komentuodamas TT partijos perspektyvas, jeigu ši visgi suskiltų, M. Jastramskis nebuvo optimistiškas. Politologas pažymėjo, kad skilus ir taip pastaruoju metu nepopuliariai partijai, tiek R. Žemaitaičio, tiek R. Pakso perspektyvos šalies politikoje būtų labai ribotos.

Anot jo, pasitraukus R. Paksui, paskui jį galėtų pasekti dalis rinkėjų, kurie jam asmeniškai jaučia ištikimybę, ir tie, kurie yra nostalgiški sovietmečiui. Nors, pabrėžė politologas, tokių rinkėjų nėra likę labai daug, jie visgi sumažintų R. Žemaitaičio, kuriam prosovietinį elektoratą mobilizuoti sekasi sunkiau, pozicijas.

Galiausiai M. Jastramskis, sutiko, kad iš „Tvarkos ir teisingumo“ susiskaldymo daugiausiai išlošti turėtų „valstiečiai“.

„Valstiečių“ išsilaikymas antroje reitingų vietoje yra iš dalies susijęs su socialdemokratų susiskaldymu. Visą laiką didesnėms partijoms mažesnių partijų susiskaldymas išeina į naudą. Ypač dėl potencialių rinkėjų. Tad jei dabar susiskaldytų „Tvarka ir teisingumas“, šalia jau susiskaldžiusių socialdemokratų tai leistų lengviau kvėpuoti valdžioje esantiems „valstiečiams“, – apibendrino politologas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.13; 06:00