Rusijoje pastarąją parą nustatyti 8 946 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bendras infekuotųjų skaičius šalyje dabar sudaro 353 427. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Rusijos operatyvinis kovos su koronavirusinės infekcijos plitimu štabas.
Kaip rodo štabo duomenys, Rusijoje dešimtą dieną paeiliui per parą nustatoma mažiau kaip 10 tūkstančių naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
Pirmadienio duomenimis, infekuotųjų skaičiaus paros prieaugis sudarė 2,6 proc., kaip ir sekmadienį. 3 908 naujiems pacientams (43,7 proc.) nepasireiškė jokie simptomai.
2 560 naujų atvejų užfiksuota Maskvoje. Rusijos sostinėje infekuotųjų skaičius išaugo iki 166 473 žmonės.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje galėjo būti atidėta ar atšaukta 30 mln. planuotų operacijų. Atitinkamą analizę atliko Birmingemo universitetas.
Dėl pandemijos pirmiausiai buvo atšaukiamos ortopedinės operacijos, pavyzdžiui, dirbtinio kelio ar klubo sąnario implantacija. Tačiau, anot mokslininkų, planetoje galėjo būti atšaukta ar atidėta ir per 2 mln. vėžio operacijų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje atidėtų onkologinių operacijų gali būti apie 36 000.
„Atidėtų operacijų laukiančių pacientų būklė gali pablogėti, gali būti apribota jų gyvenimo kokybė. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vėžio, atidėtos operacijos gali lemti mirtis, kurių galima išvengti“, – sakė vienas mokslininkų Aneelis Bhangu.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai vertino informaciją iš 359 ligoninių 71 šalyje ir tada skaičius pritaikė 190 valstybių. Jie darė prielaidą, kad 12 savaičių ligoninės dėl pandemijos bangos patyrė didžiulį krūvį. Kiekviena nauja savaitė gali reikšti po dar 2 mln. atidėtų operacijų, rodo tyrimas.
Anot mokslininkų, jau trys ekstremalios padėties mėnesiai pacientams gali reikšti milžiniškas eiles. Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, gali prireikti 11 mėnesių, kol bus atliktos visos susikaupusios operacijos – net jei kas savaitę būtų atliekama 20 proc. daugiau operacijų nei prieš pandemiją.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė nenorintis „šiuo metu kalbėti“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. D. Trumpas pabrėžė esąs „labai nusivylęs“ Kinijos veiksmais koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Mūsų santykiai yra geri, tačiau dabar tiesiog nenoriu su juo kalbėti“, – teigė D. Trumpas.
Paklaustas, kokie bus tolesni JAV veiksmai, D. Trumpas neatskleidė konkrečių žingsnių, tačiau ėmėsi grasinamo tono ir perspėjo: „Yra daug dalykų, kuriuos galėtume padaryti. Galėtume įgyvendinti daug dalykų. Galėtume nutraukti visus ryšius.“
„Jei taip padarytume, kas nutiktų? Jei nutrauktume visus saitus, sutaupytume 500 mlrd. dolerių“, – teigė D. Trumpas.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos išaugo, šalims apsikeitus aštriais komentarais dėl koronaviruso pandemijos, nusinešusios 300 tūkst. gyvybių, kilmės. Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Jau ilgą laiką D. Trumpas kaltina Kiniją nuslėpus informaciją apie tikrąjį COVID-19 protrūkio mastą. Koronaviruso epidemija prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir pirmiausia išplito Uhano mieste, Kinijoje.
Pekinas kaltinimus atkakliai neigia ir tvirtina, kad visus prieinamus duomenis perdavė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
D. Trumpas interviu „Fox Business“ metu dar kartą pakartojo savo kaltinimą ir pareiškė, kad „viskas atėjo iš Kinijos, todėl jie ir turėjo jį sustabdyti“.
Kinijoje testuojami žmonės dėl koronaviruso. EPA – ELTA nuotr.
Milijoninis Kinijos Uhano miestas ketvirtadienį pradėjo visų 11 mln. gyventojų testavimą dėl koronaviruso. Prie laikinų testavimo punktų nusidriekė ilgos eilės. Automobilių stovėjimo aikštelėse, parkuose ir gyvenamuosiuose rajonuose buvo pastatytos palapinės, kur apsauginius kostiumus vilkintys sveikatos sistemos darbuotojau ėmė tepinėlius.
Sekmadienį ir pirmadienį Uhane pirmą kartą per mėnesį buvo registruoti šeši nauji koronaviruso atvejai. Tada žinybos nurodė patikrinti visus 11 mln. miesto gyventojų.
Uhane 2019 metų pabaigoje pirmą kartą koronavirusas nustatytas žmogui. Kad viruso plitimas būtų suvaldytas, Uhanas buvo izoliuotas, čia paskelbtas draudimas gyventojams palikti namus. Ši priemonė visiškai atšaukta tik balandžio pradžioje.
Uhane fiksuota daugiau kaip 3 800 koronaviruso atvejų – daugiausiai Kinijoje. Kinijos žinybos teigia, kad pandemija šalyje suvaldyta. Kartu imtasis priemonių pasirengti antrajai infekcijos bangai.
Italijos medicinos darbuotojai gali pretenduoti į mėnesines išmokas iki 2 tūkst. eurų, skirtas jų šeimoms paremti. Kaip rašo ketvirtadienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, toks pasiūlymas yra šalies vyriausybės aprobuotame naujame priemonių gyventojams ir bendrovėms remti pakete, kurio bendra suma – 55 mlrd. eurų.
Pasak leidinio, planuojama, kad italų šeimoms skirta finansinė pagalba sudarys iki 700 mln. eurų. Ji, be kita ko, apima subsidijas auklių paslaugoms apmokėti, jeigu vaikų iki 12 metų amžiaus tėvai dirba. Iš pradžių buvo numatyta 600 eurų per mėnesį suma, bet nuo birželio ji padvigubės – iki 1,2 tūkstančio. Tiek valstybinių, tiek privačių medicinos įstaigų darbuotojų vaikams skiriama iki 2 tūkst. eurų.
Dėl pandemijos Italijoje uždarius mokyklas, šie pinigai gali būti panaudoti auklių paslaugoms apmokėti ir abonentams į vasaros stovyklas, kurias planuojama atidaryti liepą, įsigyti.
Anksčiau vyriausybė paskelbė, kad pirmosiose kovos su koronavirusu linijose dirbantiems medikams bus išmokėtos vienkartinės 1 000 eurų premijos.
Nuo pandemijos pradžios Italijoje iš viso nustatyti daugiau kaip 222 tūkst. infekuotųjų, iš kurių per 31 tūkst. mirė.
Apklausa Lietuvos gyventojai išsakė lūkesčius dėl lyderių, kurie, jų nuomone, galėtų šalį išvesti iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės.
Visuomenė, rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, linkusi manyti, kad tą padaryti labiausiai pajėgios yra dvi asmenybės: premjeras Saulius Skvernelis ir buvusi finansų ministrė bei rudenį vyksiančių Seimo rinkimų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
Įvertinus ir kitose apklausose matomą tiek vieno, tiek kito politiko populiarumą, tokios visuomenės nuotaikos neturėtų stebinti. Visgi balandžio 28 – 30 dienomis atliktos apklausos duomenys rodo, kad gyventojų paklausus, kas galėtų šalį išvesti iš bręstančios ekonominės krizės, politinių jėgų lyderiai nėra tie, apie kuriuos būtų apskritai pagalvojama.
Formaliai partijoms nepriklausantiems S. Skverneliui ir I. Šimonytei sulaukus didžiausio pasitikėjimo, parlamentinių partijų lyderiai, išskyrus valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, respondentų buvo apklausoje neprisiminti. Tai, kad kai kurių viešojoje erdvėje matomų įtakingų partijų vedlių neįvardino nė vienas žmogus, ekspertai linkę aiškinti kaip visuomenės parašytą įvertinimą Seimui ar tiesiog kaip realistišką sprendimą rinktis tas asmenybes, kurios yra matomos kaip savotiškos vykdomosios valdžios ikonos.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai sugebėtų spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės problemas. Vykusioje apklausoje gyventojai asmenybes minėjo patys, jokio sąrašo nebuvo pateikta. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pirmajame dažniausiai paminėtų asmenybių penketuke atsidūrė S. Skvernelis (paminėjo 12 proc.), I. Šimonytė (11,8 proc.), sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (8,3 proc.), šalies vadovas Gitanas Nausėda (5,2 proc.) ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (4 proc.).
Visuomenė nemato lyderių tarp parlamentinių partijų pirmininkų
Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė lyderių, galinčių išspręsti koronaviruso sukeltas ekonomines pasekmes, tarp parlamentinių partijų pirmininkų iš esmės nemato. Kad ekonomines problemas galėtų spręsti socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, paminėjo vos 2 apklausoje dalyvavę piliečiai, o kad toks lyderis galėtų būti konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, apskritai nebuvo nė vieno. Taip pat niekas neištarė Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ar „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo pavardės. Tuo tarpu, kad tokiu lyderiu gali tapti „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, atsakė 1,6 proc. gyventojų.
Formaliai į paminėtų lyderių sąrašą, surinkę mažiau nei po procentą, pakliuvo realios jėgos Seime neturinčių partijų vedliai: Darbo partijos primininkas Viktoras Uspaskichas (paminėjo 0,9 proc.) ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė (paminėjo 0,5 proc.). Pastarosios politikės vedamai partijai priklausantį Vilniaus merą Remigijų Šimašių nedidelė dalis (0,8 proc.) apklaustųjų taip pat teigė matantys kaip asmenį, išvedantį valstybę iš ekonominės krizės.
Nepaisant to, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio visuomenė nemato atsakingo sprendžiant pandemijos sukurtas problemas, kitos Tėvynės sąjungos gretose veikiančios asmenybės dažniausiai paminėtų pavardžių sąraše figūruoja. Be buvusios finansų ministrės, į dešimtuką pakliūva europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius: jį paminėjo 1,1 proc. respondentų. Lygiai tiek pat respondentų paminėjo socialdemokratams priklausantį buvusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį.
Kaip rodo apklausa, visuomenė dažniau linksta pasisakyti, kad su krizės pasekmėmis galėtų susidoroti joje formalios galios neturintys veikėjai. Respondentai išskyrė žurnalistą Andrių Tapiną (1,8 proc.), ekonomistus Nerijų Mačiulį (1 proc.), Raimondą Kuodį 0,6 proc.).
Paminėti buvo ir kai kurių ministerijų vadovai: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (0,8 proc.), Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (1 proc.), finansų ministras Vilius Šapoka (0,6 proc.).
Kas ketvirtas gyventojas lyderių nemato
Surengtoje apklausoje respondentai paminėjo 34 visuomenės veikėjus, kurie, jų nuomone, geriausiai suvaldytų dabartinę ekonominę krizę. Visgi kone kas ketvirtas gyventojas nemato aiškių lyderių, kurie galėtų sėkmingai spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes: trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o dešimtadalis (10 proc.) atsakė, kad šalyje tokių lyderių tiesiog nėra. Teisinga ar neteisinga?
Dažniau už kitus nuomonės šiuo klausimu neturėjo moterys, jaunimas iki 30 metų, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.
Sociologė apie tai, kad nėra Seimo lyderių: tai parlamento įvertinimas
„Baltijos tyrimų“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, apklausoje dalyvavę piliečiai, ko gero, vertino ne tik politinę lyderystę, tačiau atsakydami į klausimą asmenims kėlė ir reikalavimus dėl labai konkrečių ekonominių kompetencijų. „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Klausimas visgi buvo, kas geriausiai sugebėtų spręsti ekonomines krizės problemas. Tad akcentai čia ir buvo dedami. Todėl sąraše atsirado ekonomistai arba tie, kurie yra netoli ekonomikos klausimų. Andrius Tapinas atsiranda kaip žmogus, rinkęs paramą apsaugos priemonėms įsigyti, taip pat minimi kai kurie ministrai, dalyvavę konkrečiuose krizės valdymo situacijose ir, žinoma, už bendrą krizės suvaldymą atsakingas A. Veryga“, – teigė R. Ališauskienė.
Vis dėlto sociologė sutiko, kad gauti duomenys šį tą byloja ir apie tai, kaip visuomenė regi Seimo darbą. Tai, kad svarstant apie valstybės ekonomines problemas išspręsti galinčius veikėjus, politinių partijų lyderiai beveik nefigūruoja, gali reikšti, kad Seimas šiais klausimais visuomenėje tiesiog buvo regimas kaip pasyvi institucija.
„Šiuo klausimu Seimas yra prapuolęs. G. Landsbergis mažai matėsi šiuo laikotarpiu, jo niekas nepaminėjo. Apklausoje Seimo pirmininko taip pat niekas nepaminėjo. Tad, ko gero, žmonės labiau mini tuos, kuriuos laiko kompetentingais valdymo, ekonomikos srityje, ir tuos, kuriuos dažniau mato viešojoje erdvėje“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Anot jos, į akis krinta ir tas faktas, kad labai didelė dalis gyventojų apskritai negali nurodyti, kas yra tie lyderiai, kurie galėtų susidoroti su kilusiais iššūkiais.
„Nėra įsitikinimo, kad vienas lyderis galėtų išspręsti užgriūvančias ir užgriūsiančias problemas. Kai kalba pasisuka apie ekonomines, socialines problemas – tai čia jau yra tam tikras vakuumas“, – teigė R. Ališauskienė.
I. Šimonytė matoma kaip opozicijos lyderė
„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausanti I. Šimonytė, kuri apklausoje iš esmės nenusileidžia pirmojoje vietoje esančiam S. Skverneliui, visuomenėje yra regima kaip tikroji opozicijos lyderė. R. Ališauskienės manymu, buvusi finansų ministrė vis akivaizdžiau įsitvirtina kaip politikė, kurią linkę palaikyti valdantiesiems pritarti nenorintys piliečiai – ne tik konservatorių elektoratas. Todėl, svarstė sociologė, I. Šimonytės aukšta pozicija reitinge yra susijusi ir su tuo, kad tiek G. Landsbergis, tiek Liberalų sąjūdžio lyderė tarp apklaustų respondentų visai nefigūravo.
„Šimonytė yra matoma kaip ekonomistė, kaip buvusi finansų ministrė. Kita vertus, žvelgiant iš opozicijos, ji viešojoje erdvėje matoma ryškiau negu kiti. Be to, yra ir partinės preferencijos: tie, kurie palaiko opozicines partijas – Tėvynės sąjungą ar liberalus – jie natūraliai nemini „valstiečių“ atstovo ir mini Šimonytę. Tam tikra prasme ji matoma kaip opozicijos lyderė. Ne tik koronosviruso kontekste, bet ir apskritai“, – kalbėjo sociologė.
Jei visuomenė pamiršo parlamento lyderius – paradokso nėra
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tvirtina pernelyg nesistebintis rezultatais, gautais atlikus apklausą. Pasak jo, nėra jokio paradokso, jei visuomenė, išgirdusi prašymą pateikti pavardes asmenų, galinčių išvesti iš ekonominio sunkmečio, yra linkusi išskirti I. Šimonytę, bet kartu pamiršti kai kurių parlamentinių partijų lyderių vardus.
„Mes turime suvokti, kad visa šios pandemijos suvaldymo struktūra yra sutelkta Vyriausybės rankose. Žmonės žvelgia pirmiausia į tuos, kurie vienaip ar kitaip yra susieti su Vyriausybe arba bent asocijuojasi su Vyriausybės darbu, kaip Skvernelis ar ta pati Šimonytė. Į šį sąrašą pakliūva ir prezidentas, kuris turi daugiau galimybių nei Seimas bendradarbiauti su Vyriausybe. Žmonės ganėtinai realistiškai žvelgia į situaciją ir politikus skirsto į tuos, kurie yra Seimo politikai, ir tuos, kurie yra vykdomosios valdžios politikai“, – kalbėjo politologas.
Kadangi, tęsė profesorius, tiek G. Landsbergis, tiek liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen ar socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas neturi didesnės patirties vykdomojoje valdžioje, nieko keisto, kad ir visuomenės radare šiuo klausimu jie ir nefigūruoja.
„Nei Landsbergis, nei Paluckas, nei Čmilytė savęs niekada neparodė rimtai šiame kontekste. Apskritai mes jų nematėme vykdomosios valdžios rėmuose. Jie tapatinami su Seimu, kai tuo tarpu Šimonytė, nors ir būdama Seime, yra tapatinama su Vyriausybe. Dėl to šiuo klausimu Šimonytė yra išskiriama, o Čmilytė ir Landsbergis užmirštami“, – aiškino VDU profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tą pačią apklausos rezultatų aiškinimo logiką L. Bielinis taikė ir komentuodamas faktą, kad, skirtingai nei opozicinių parlamentinių partijų lyderiai, „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis žmonių prisimintas buvo.
„Ramūnas Karbauskis yra sietinas ne tik su Seimu, bet ir su sprendimais, kuriuos daro Vyriausybė. Jis ne kartą yra save tapatinęs su Vyriausybės veiksmais ir su Skverneliu ar jo priimamais sprendimais“, – apibendrino L. Bielinis.
D. Grybauskaitės vertinimas nenusileidžia G. Nausėdai
Premjero S. Skvernelio užimta vieta reitinge, respondentams apklausoje išsakius savo preferencijas, nuostabos nekelia, bet ekonomisto prezidento įvertinimas atrodo gan menkas. R. Ališauskienės manymu, tai, kad prezidentą, kaip galintį geriausiai suvaldyti ekonominę krizę, nurodė tik 5,2 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių, yra susiję su ganėtinai pasyvia jo laikysena krizės pradžioje.
Tad, akcentuoja sociologė, neatsitiktinai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kelis kartus sukritikavusi atsakingus už krizės suvaldymą asmenis bei vadovaujanti fondui, renkančiam lėšas kovai su koronavirusu, yra regima ne ką prasčiau nei dabartinis šalies vadovas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Palyginus su tuo, kaip prezidentas buvo vertinamas iki krizės, tai dabar jam tekęs įvertinimas yra kuklus. Visgi jo elgsena per šią krizę, bent jau pradinis pasyvumas, atitinka ir apklausų rezultatus. Be to, panašų įvertinimą turi ir D. Grybauskaitė, kuri apskritai tik kelis kartus pasisakė. Tad ji sugeneruoja tokį patį palaikymą, kokį turi G. Nausėda eidamas pareigas“, – kalbėjo sociologė.
„Grybauskaitė šioje krizėje įšoko į savo batus, nes griežtai ir gana struktūruotai kalbėjo. Tuo tarpu Nausėda kalbėjo Verygos ar Skvernelio veiksmų fone“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. balandžio 28 – 30 dienomis. Tyrimo metu apklausti 536 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimo metodas – CAWI. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, tyrimo rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų vaizdo konferencijoje akcentavo transatlantinių įsipareigojimų dėl gynybos išlaidų išlaikymo svarbą bei paragino NATO ir ES institucijas koordinuotai ir aiškiai perduoti raginimą šalims užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą.
„Sveikatos srities krizė Europoje nesumažino tradicinių grėsmių rizikos ir parodė, jog kariuomenė yra svarbus ramstis valdant pandemiją, tad privalome ir toliau užtikrinti tinkamą gynybos srities finansavimą“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis taip pat pažymėjo, kad per šią krizę išryškėjo karinio mobilumo reikšmė, kuomet chaotiškai užsidarius valstybių sienoms, kariniai logistiniai pajėgumai buvo efektyviai panaudoti gabenant COVID krizės suvaldymui būtinas priemones.
„Sklandžiam karinių pajėgų judėjimui yra būtinos suderintos karinio tranzito procedūros ir pritaikyta infrastruktūra, todėl privalome užtikrinti tinkamą ES finansavimą infrastruktūros projektams, kurie prisidės prie karinio mobilumo gerinimo Europoje“, – sakė ministras.
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai didžiausią dėmesį skyrė galimam ilgalaikiam pandemijos poveikiui valstybių įsipareigojimams ir bendradarbiavimui gynybos srityje ekonominių sunkumų ir besikeičiančios geopolitinės aplinkos sąlygomis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dauguma ES gynybos ministrų įvardino panašius gynybos politikos prioritetus, kurie pandemijos ir galimos ekonominės stagnacijos sąlygomis taps dar svarbesniais.
Vaizdo konferencijos metu gynybos ministrai sutarė, kad būtina gerinti strateginę komunikaciją, stiprinti ES institucijų pasirengimą kovojant su dezinformacija ir bandymais menkinti ES valstybių atsaką ir bendradarbiavimą krizės akivaizdoje.
ES gynybos ministrų susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijoms Jeanas Pierre’as Lacroix.
Tai jau antrasis nuotolinis ES gynybos ministrų susitikimas, skirtas COVID–19 krizei. Pirmasis vyko balandžio pradžioje.
Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.
Lenkijos rinkimų dieną sekmadienį bus įrašyta į istorijos knygas, kadangi dėl politinės krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, balsavimo punktai yra uždaryti, o rinkėjų aktyvumas sieks nulį.
38 mln. gyventojų turinti ES šalis narė atsidūrė keistoje „prieblandos zonoje“, kadangi prezidento rinkimai oficialiai nėra nei atidėti, nei atšaukti, vyriausybei ir opozicijai nepavykus pasiekti konstitucinio ir saugaus sprendimo.
„Esame apgaubti teisinio rūko“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos politologas Stanislawas Mocekas. Vyriausybė „turėjo paskelbti nelaimės padėtį, kad galėtų teisėtai atidėti rinkimus“, teigė jis.
Dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atsisakymą imtis tokio veiksmo aiškino teigdama, kad Lenkijos koronaviruso padėtis nėra pakankamai rimta, jog tai būtų galima pateisinti.
Partija taip pat užsiminė, kad jei būtų paskelbta nelaimės padėtis, Lenkijoje veiklą vykdančios tarptautinės korporacijos siektų iš vyriausybės gauti milžiniškų kompensacijų sumų, kurias vyriausybei būtų sunku sumokėti.
Tačiau liberali opozicija ir daug stebėtojų mato dar vieną priežastį, kodėl vyriausybė buvo bet kokia kaina pasiryžusi rinkimus vykdyti gegužės 10 dieną, nepaisydama apklausų rezultatų, rodžiusių, kad trys iš keturių lenkų palaikytų jų atidėjimą.
Opozicija, jau kurį laiką raginusi rinkimus atidėti, teigdama, kad laisvi, teisingi ir saugūs rinkimai karantino sąlygomis yra neįmanomi, mano, jog PiS juos surengti norėjo kuo greičiau, jog dabartinis šalies prezidentas ir partijos sąjungininkas Andrzejus Duda juos laimėtų.
Prezidentas šiuo metu yra favoritas ir antrą kadenciją užsitikrintų gavęs 50 proc. balsų, tačiau jo palaikymas greičiausiai sumažės, kai ims ryškėti ekonominiai pandemijos padariniai.
Praėjusį mėnesį PiS kontroliuojami parlamento žemieji rūmai priėmė įstatymą, kad rinkimai vyks tik paštu. Tačiau opozicijos kontroliuojamas Senatas jį kelias savaites svarstė, kol galiausiai atmetė, nepalikdamas vyriausybei laiko suorganizuoti rinkimus.
„Praėjus 2020 metų gegužės 10 dienai ir Aukščiausiajam teismui, kaip tikimasi, anuliavus rinkimus, atsižvelgus į tai, kad balsavimas neįvyks, parlamento pirmininkas paskelbs naujus prezidento rinkimus artimiausiu galimu metu“, – teigiama partijų pranešime.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisydami pastarosiomis savaitėmis itin išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus šalyje, tūkstančiai baltarusių šeštadienį Minske rinksis į Pergalės dienos paradą, žymintį 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, praneša dpa.
Prezidentas Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją ilgiau nei ketvirtį amžiaus, teigė, kad žmonių nerimas dėl koronaviruso pandemijos yra tarsi psichozė.
Parade dalyvaus daugiau nei 3 000 karių, 185 karinės technikos vienetai ir 42 lėktuvai.
Dešimtys milijonų žmonių žuvo Sovietų Sąjungoje per Antrąjį pasaulinį kartą, o pergalė prieš nacistinę Vokietiją tebelieka svarbiu nacionalinio pasididžiavimo šaltiniu tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje.
Maskvoje šįmet buvo planuotas dar didesnis paradas, kuriame dalyvauti turėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Tačiau jį teko atidėti neribotam laikui dėl koronaviruso pandemijos protrūkio.
Rusijoje registruota 188 000 koronaviruso atvejų, o Baltarusijoje – 20 000, nors pastarosios gyventojų skaičius apie 15 kartų mažesnis.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau šią savaitę išreiškė susirūpinimą, kad Baltarusija, artimiausia Rusijos sąjungininkė, ruošėsi surengti karinį paradą siaučiant pandemijai.
D. Peskovas vylėsi, kad po to infekuotų žmonių skaičius neišaugs drastiškai.
Tuo metu A. Lukašenka mano, kad atšaukus paradą būtų parodyta nepagarba žuvusiesiems.
„Jie žuvo už mus, kad ir kaip tai beskambėtų. Negalime tiesiog imti ir atšaukti paradą“, – Baltarusijos prezidentas šią savaitę sakė šalies žiniasklaidai.
Anksčiau jis teigė, kad pandemijos sukelta ekonominė krizė turės kur kas liūdnesnių pasekmių nei koronavirusas.
„Daugiau žmonių mirs dėl nedarbo ir bado nei dėl koronaviruso“, – A. Lukašenka pareiškė kovo mėnesį.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kinija trečiadienį perspėjo Honkongo protestuotojus, kad šie „nepradėtų vėl kelti neramumų“ pusiau autonominėje teritorijoje, kur pernai ilgus mėnesius truko prodemokratiniai protestai.
Protestų judėjimas išblėso dėl masinio protestuotojų arešto ir didelių susibūrimų draudimo, įvesto prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau pastarosiomis savaitėmis nedidelės demonstracijos vėl pradėtos organizuoti.
Praėjusį penktadienį Honkongo policija ašarinėmis dujomis išvaikė susirinkusius protestuotojus.
„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės pajėgos kiek nuslopo dėl epidemijos Honkonge, tačiau dabar jie vėl kelia neramumus“, – apie juodais drabužiais įprastai apsirengusius protestuotojus kalba Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų tarnyba.
„Centrinė vyriausybė nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės į šias beprotiškas ir sąmoningai destruktyvias pajėgas“, – teigia tarnyba ir perspėja, neva protestuotojai „nori nustumti Honkongą į prarają“. Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Pranešimas paskelbtas po informacijos apie tai, kad Honkongo ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 8,9 proc.
Masiniai protestai prieš Kinijos valdžią prasidėjo pernai birželį. Protestus išprovokavo įstatymo projektas, kuris leistų kaltinamuosius perduoti Kinijai, kur juos teistų Komunistų partijos kontroliuojami teismai.
Vėliau protestuotojai taip pat reikalavo daugiau demokratinių laisvių ir policijos atsakomybės už pareigūnų brutalumą malšinant protestus.
Oficialiais duomenimis, dėl Honkongo protestų bangos buvo sulaikyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o 1 365-iems pateikti kaltinimai.
Pastaruoju metu neramumus įžiebė aktyvistų sulaikymas dėl demonstracijų ir aukštų Kinijos pareigūnų pareiškimai, kad Pekinas turės daugiau galios sprendžiant, kaip valdomas Honkongas.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šių metų ekspedicija „Misija Sibiras‘20“ yra atšaukiama, pranešė šio projekto organizatoriai, įvertinę dabartinę pasaulyje esančią situaciją, susidariusią dėl COVID-19 viruso bei daugelyje šalių paskelbto karantino.
Projekto organizatoriai teigia, kad toks sprendimas buvo priimtas, siekiant apsaugoti aplinkinius, nekurti terpės plisti ar atsinaujinti virusui. Organizatoriai pabrėžia, kad, net ir atšaukus ekspediciją, projekto misija bus tęsiama kitais būdais Lietuvoje, laikantis visų saugumo reikalavimų.
Projekto vadovė Aistė Eidukaitytė sako, kad žmonės domisi, kaip bus įmanoma prisidėti prie projekto, tad nuramina, kad veiklų tikrai netrūks. „Per 15 projekto metų įrodėme, kad sugebame susitvarkyti su iššūkiais ir toliau tęsti savo misiją. Šie metai – tai dar vienas iššūkis, kuomet ekspediciją turime atšaukti saugodami save ir kitus, tačiau tai tikrai nereiškia, jog projektas sustoja.
Toliau vykdysime veiklas, dar stipriau veiksime virtualioje erdvėje ir darysime viską, kad užtikrintume istorijos išsaugojimo misiją. O visai netrukus startuosime su tradicinėmis ir naujomis, veiklomis, skirtomis Gedulo ir vilties dienai“, – sako projekto vadovė ir kviečia su projektu susijusias naujienas sekti jų socialiniuose tinkluose.
Sugrįžo ekspedicijos „Misija Sibiras’19“ dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kasmet pavasarį projektas „Misija Sibiras“ skelbia atranką į ekspediciją, kurioje dalyvauja visi norintys vykti į lietuvių tremties ir kalinimo vietas tvarkyti tautiečių kapų, statyti atminimo simbolius bei susitikti su šiose vietose tebegyvenančiais lietuviais. Visgi šiemet dėl pasaulinės pandemijos projekto organizatoriai balandžio pradžioje savo socialiniuose tinkluose pasidalijo žinia, kad atranka į „Misija Sibiras‘20“ yra atidedama neribotam laikui, o vėliau buvo priimtas sprendimas 2020-ųjų metų ekspediciją atšaukti, sakoma pranešime.
Projektas gyvuoja 15 metų, per visą šį laikotarpį į lietuvių tremties ir kalinimo vietas išvyko 18 ekspedicijų, kurios sutvarkė daugiau nei 170 kapinių Sibire ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Per šiuos metus projektas sukūrė dokumentinius filmus apie vykusias ekspedicijas, su nuotraukų parodomis apkeliavo ne tik Lietuvą, bet ir užsienio šalių lietuvių bendruomenes – tarp jų ir JAV, organizavo tūkstančius susitikimų su Lietuvos moksleiviais ir įvairiomis organizacijomis.
Ispanijos premjeras: nuo kito savaitgalio gyventojams bus leidžiama sportuoti ir pasivaikščioti lauke. EPA-ELTA nuotr.
Nuo kito savaitgalio ispanai galės išeiti į lauką pasportuoti ar pasivaikščioti, paskelbė premjeras Pedro Sanchezas, pradėdamas švelninti karantiną Ispanijoje, kur galioja vieni griežčiausių ribojimų žmonių judėjimui pasaulyje.
Kaip šeštadienio vakare pranešė premjeras, antradienį jo vyriausybė pristatys karantino nutraukimo planą, kuris veikiausiai bus pradėtas įgyvendinti antroje gegužės pusėje.
„Jei pandemijos eiga ir toliau gerės, kaip buvo iki šiol, nuo gegužės 2 d. bus leidžiami individualūs fiziniai užsiėmimai ir pasivaikščiojimai su žmonėmis, su kuriais gyvenate“, – sakė P. Sanchezas.
Kitaip nei dauguma kitų šalių, nuo karantino įvedimo kovo 14 d. Ispanija neleido gyventojams net pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Ispanams leista namus palikti tik įsigyjant maisto ar vaistų ir trumpam pavedžioti šunį.
Vaikams nebuvo leista visai išeiti iš namų, tačiau nuo sekmadienio jaunieji Ispanijos gyventojai galės ne ilgiau nei 1 val. praleisti lauke su vienu iš tėvų 1 km spinduliu nuo namų.
Šią savaitę nepaprastoji padėtis Ispanijoje buvo pratęsta iki gegužės 9 d., o P. Sanchezas patikino, kad sugrįžimas prie normalaus gyvenimo bus laipsniškas.
„Turime elgtis kuo apdairiau. Paaukojome per daug, kad rizikuotume imdamiesi pernelyg staigių judesių“, – sakė P. Sanchezas.
„Neturime niekad neklystančių gairių, neturime jau išbandyto plano. Nė viena šalis pasaulyje neužbaigė deeskalacijos proceso, kuris atneš naują realybę. Visų ekonominių ir socialinių veiklų neatnaujinsime staiga, darysime tai etapais“, – teigė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr. Kol šalyje nebuvo paskelbtas karantinas, o koronavirusas atrodė kaip problema, svarbi nebent už nacionalinių sienų, Lietuvos politiniame žemėlapyje kūrėsi nauji politiniai dariniai. Tačiau politinę darbotvarkę iš esmės pertvarkiusi pandemija šiuo metu nieko gero nežada nei savo struktūrų dar sukurti nespėjusioms, nei į protesto elektoratą nusitaikančioms partijoms. Visuomenė, rodo reitingai, toleruoja valdančiųjų pastangas dorojantis su krize, o ir erdvės politiniams debatams, leidžiantiems apie save pranešti ar tiesiog pasiekti nusivylusius dabartine vadžia, nėra.
Tačiau tokia situacija, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, dar nereiškia, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose nauji politiniai dariniai ar protesto partijos neturi jokių šansų. Valdžios ir visuomenės „medaus mėnuo“ baigsis, teigia jis ir pabrėžia, kad dabartinė valdančiųjų matomumui palanki politinė atmosfera netruks pasikeisti.
Karantino metu naujosios partijos vegetuoja
Profesoriaus teigimu, kuo ilgiau tęsis pandemijos suvaldymo procesas, tuo naujosioms partijoms bus sunkiau apie save, savas idėjas ir apskritai apie savo buvimą pranešti visuomenei. Kol tęsis karantinas, tol naujosios partijos „vegetuos“, įsitikinęs A. Krupavičius.
„Šios aplinkybės naujoms partijoms, kurios orientavosi į stabilią aplinką su didele doze kritikos dabartinei valdžiai, nėra palankios. Tuo labiau kad naujosios partijos neturi pastovių rinkėjų, kai tuo tarpu valdančios politinės jėgos naudojasi savo matomumu ir gali įrodinėti savo vertę priimamais sprendimais krizės aplinkoje. Net dabartinės Seimo opozicinės partijos turi didesnį ar mažesnį rinkėjų elektoratą. Dėl to jų galimybės yra kur kas stabilesnės“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Pasak profesoriaus, valdančiųjų partijų reitingai didėja ir pasitikėjimas jomis yra linkęs toliau augti ne tik Lietuvoje – panašios tendencijos vyrauja ir kitose ES šalyse.
„Valantiesiems svarbu išlaikyti savo lyderių populiarumą, o dėl to reikia, kad priimami veiksmai ir sprendimai atitiktų visuomenės lūkesčius. Kalbant apie situaciją Lietuvoje, manau, kad laikui bėgant valdantiesiems kritikos atsiras daugiau ir dabar trunkantis „medaus mėnuo“ tarp valdžios ir visuomenės baigsis“, – teigė A. Krupavičius.
Reitingus lems tai, kiek ilgai truks krizė
Pasak VDU profesoriaus, ar ilgai tęsis valdantiesiems palanki situacija reitingų lentelėje, priklausys nuo vieno veiksnio – laiko, kiek truks COVID-19 plitimo inspiruojama krizė šalyje.
„Krizės trukmė iš esmės apibrėžia dabartinės darbotvarkės temų aktualumo potencialą. Kitaip tariant, krizės trukmė svarbi tam, kiek temos, kurios yra aktualios šiandien, bus aktualios laiko požiūriu“, – kalbėjo profesorius. Anot jo, kai kurios laiko atžvilgiu išsitęsusios krizės sukūrė prielaidas lyderių reitingams išsilaikyti ganėtinai ilgą laiką.
Politinės intrigos. TSPMI plakatas. Slaptai.lt nuotr.
„Didžiosios krizės, kaip Rugsėjo 11-oji, gali tęstis metus ir daugiau. Krizės metu „kriziniai“ (aukšti – ELTA) partijų ir lyderių reitingai išlieka. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, kaip politikai sugeba valdyti krizines situacijas“, – sako politologas.
Tuo tarpu trumpalaikėmis krizmis, tęsė VDU profesorius, poveikis lyderių reitingams yra trumpalaikis. Jo teigimu, valstybei suvaldžius krizę ir viešojoje erdvėje iš populiariausių temų sąrašo dingus krizinėms problemoms, atitinkamai keičiasi ir lyderių vertinimas.
„Pavyzdžiui, teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje: jie pakėlė tuometinio prezidento reitingus, tačiau poveikis buvo tik kelis mėnesius“, – teigė A. Krupavičius.
Taigi, samprotavo politologas, stabilizavus koronaviruso plitimą Lietuvoje, į politinį debatų lauką bus sugrąžintos iki tol kiek į pašalę nustumtos buvusios problemos. Kitaip tariant, nuo prioriteto suvaldyti susirgimų proveržį bus pereita prie būtinybės stabilizuoti ekonomiką.
„Šiuo metu darbotvarkėje mes turime vienas temas, o po mėnesio ar kelių bus jau visai kitos temos: ekonomikos situacijos taisymas, socialiniai reikalai, užimtumas, nedarbas, asmeniniai finansai“, – vardino A. Krupavičius.
Toks probleminių akcentų pokytis, įsitikinęs profesorius, vers politines jėgas savotiškai persijungti ir į kitą politinio kalbėjimo ir veikimo režimą. O tuomet, akcentuoja jis, yra visos prielaidos atsirasti ir galimybių būti išgirstoms mažosioms ar į protesto balsus besitaikančioms partijoms. Be to, akcentavo jis, visuomenės akyse kiek kitais parametrais bus vertinama ir šiuo metu ganėtinai palankiai regima valdžia.
„Šią minutę naujosioms partijoms erdvės būti matomomis tikrai nėra, tačiau tai nereiškia, kad taip pat bus ilgą laiką. Į dienotvarkę grįžus klausimams dėl ekonominių schemų veiklumo, finansinės paramos, darbo vietų išsaugojimo, protesto partijoms gali atsirasti daug daugiau erdvės“, – teigė jis.
Japonijos premjeras Sh Abe su žmona Akie Tokijo Hanedos oro uoste. EPA – ELTA nuotr.
Visi Japonijoje gyvenantys asmenys dėl koronaviruso krizės sulauks tiesioginių vyriausybės išmokų. Premjeras Shinzo Abė penktadienį paskelbė, kad visi šalies gyventojai – Japonijos piliečiai, o taip pat užsieniečiai – gaus po 100 000 jenų (850 eurų).
Ši parama yra daugiau kaip 900 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo paketo dalis. Tikimasi, kad ji prisidės prie ekonomikos atsigavimo. Sh. Abė šią priemonę pristatė spaudos konferencijoje, kurioje oficialiai paskelbė apie nepaprastosios padėties išplėtimą visose šalies provincijose.
Prieš tai vyriausybė planavo, kad 300 000 jenų valstybės finansinės injekcijos sulauks tik tie namų ūkiai, kurių pajamos dėl pandemijos sumažėjo.
Japonijos ekonomika jau prieš pandemiją judėjo krizės link. Įvedus ribojimus kovoje su virusu, taip pat atidėjus olimpines žaidynes, prognozuojamas tolesnis ekonominės padėties blogėjimas.
Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.
Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė pasikalbėsiąs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie kovą su koronavirusu ir pandemijos poveikį ekonomikai.
V. Putinas teigė, kad JAV ir Rusijos astronautų įguloms Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) sakė, kad TKS yra „veiksmingos mūsų šalių partnerystės pavyzdys“, pasaulio kovojant su pandemija, sakoma Kremliaus pranešime.
„Vakar mes aptarėme šias problemas su JAV prezidentu, šia tema diskutuosime su juo ir ateityje“, – šiuo metu TKS esantiems trims amerikiečių ir trims rusų vyrams bei moterims sakė V. Putinas.
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą V. Putinas telefonu pasikalbėjo su D. Trumpu ir Saudo Arabijos karaliumi Salmanu, teigė Kremlius, pažymėdamas, kad pokalbyje aptartos naftos kainos.
Tai buvo jau antras JAV ir Rusijos lyderių pokalbis nuo kovo 30 d. D. Trumpas po ketvirtadienio pokalbio teigė, kad jie su V. Putinu „labai gerai sutaria“, nors dvišaliai Rusijos ir JAV santykiai, analitikų teigimu, yra prasčiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.
Maskva praeitą savaitę nusiuntė karinį lėktuvą medicininių priemonių ir įrangos į Niujorką – JAV koronaviruso epidemijos epicentrą.
Norvegijoje koronaviruso epidemija kontroliuojama. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė šalies sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo ministras Bentas Høie.
„Mūsų nauji duomenys rodo, kad veikiausiai kiekvienas infekuotasis užkrečia koronavirusu mažiau kaip vieną žmogų. Tai reiškia, kad mes kontroliuojame epidemiją“, – teigė jis.
Kaip pažymi laikraštis „Verdens Gang“, pagal scenarijų, kurį kovo pabaigoje paskelbė šalies Visuomenės sveikatos institutas, tam, kad epidemijos plitimas būtų pristabdytas, vienas koronaviruso nešiotojas turi juo užkrėsti mažiau kaip du kitus žmones. Pasak B. Høie, iki griežtų ribojamųjų priemonių įvedimo šalyje kiekvienas infekuotasis perduodavo koronavirusą 2,5 žmogaus. „Jeigu tokia tendencija būtų išsilaikiusi, mūsų būtų laukęs toks pat scenarijus, kaip kitose Europos šalyse“, – sakė ministras.
Pirmadienio duomenimis, Norvegijoje užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 117 – iki 5 758 žmonių. Nuo koronaviruso padarinių šalyje mirė 71 žmogus. Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Norvegijoje buvo užfiksuotas vasario pabaigoje.
Norvegijos vyriausybės sprendimu dėl koronaviruso plitimo į šalį neįleidžiami užsieniečiai, neturintys leidimo gyventi Norvegijoje, įvesta sienų kontrolė, o visiems grįžtantiems į šalį skiriamas dviejų savaičių karantinas. Uždaryti visi vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, per 70 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Koronaviruso pandemijos akivaizdoje Rusija dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl sankcijų atšaukimo. Daug šalių toliau laikosi baudžiamųjų priemonių, „nors tai kelia grėsmę žmonių išgyvenimui labiausiai pažeidžiamose šalyse“, šeštadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Politinių metodų koronakrizės metu esą reikia atsisakyti. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas šioje ekstremalioje situacijoje turi aktyviau siekti „diskriminuojančių priemonių atšaukimo“, – teigiama toliau pareiškime.
Prieš tai JT Generalinė Asamblėja atmetė Rusijos pateikta rezoliucijos projektą. Per posėdį ketvirtadienį Niujorke pirmą kartą buvo priimta bendra rezoliucija dėl kovos su pandemija. Joje valstybių bendrija ragina „labiau bendradarbiauti tarptautiniu mastu“. Rusijos projektas, be kita ko, papildomai numatė „prekybos karų ir vienašališkų sankcijų, kurios priimtos be JT Saugumo Tarybos mandato, atmetimą“.
Rusija toliau sieks baudžiamųjų priemonių mažinimo, pažymima pareiškime. Koronakrizės politizavimas esą neigiamai paveiks globalias pastangas suvaldyti pandemiją.
Jau kovo gale Rusija, Kinija, Sirija, Iranas, Šiaurės Korėja, Venesuela, Nikaragva ir Kuba laiške paragino A. Guterresą siekti skubaus ir visiško joms paskelbtų sankcijų atšaukimo.
Michailas Gorbačiovas lietuviams asocijuojasi su 1991-ųjų sausio 13-osios žudynėmis.
Koronapandemijos akivaizdoje Rusijos Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas ragina pasaulio bendruomenę peržiūrėti tarptautinį bendradarbiavimą.
„Karas ir ginklavimosi varžybos negali išspręsti dabartinių globalių problemų, – sakė jis ketvirtadienį agentūrai „Interfax“. – Mums dabar reikia biudžeto perdalijmo. Pinigai turi būti naudojami ne karo tikslams, o žmonų saugumui“. Dabar svarbiausia esą yra užtikrinti visų gyventojų aprūpinimą vandeniu ir maisto produktais. Tarptautiniu mastu besąlygiškas prioritetas turi būti gyventojų sveikata, pabrėžė 89-erių M. Gorbačiovas.
„Mums dabar reikia pasaulio politikos, tarptautinių santykių ir politinio mąstymo demilitarizacijos“, – kalbėjo buvęs sovietų lyderis. Kai tik situacija atskirose šalyse stabilizuosis, turi būti paskirta neeilinė JT Generalinės Asamblėjos sesija. „Čia turi įvykti visiška kasdieninės politikos revizija“, – tęsė M. Gorbačiovas.
M. Gorbačiovas iki 1991 metų buvo Sovietų Sąjungos lyderis. Jai žlugus, jis, be kita ko, įsteigė M. Gorbačiovo vardo fondą, kuris kovoja už demokratines reformas.
M. Gorbačiovas dėl savo garbaus amžiaus ir prastos sveikatos priklauso Covid-19 rizikos grupei. Jis laikosi visų nurodymų ir dirba tik iš namų, sakė jis interviu. Tačiau prie to esą reikia labai priprasti. Jis savo darbus koordinuoja telefonu. Be to, būdamas saviizoliacijoje, jis rašo naują savo knygos skyrių.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Neatsiejama pandemijos pusė – karantinas, sustabdęs ir įšaldęs šalių ekonomiką. Vartotojiška visuomenė labai pažeidžiama. Jos ekonimkos šerdis – kuo daugiau vartoti. O laisvosios rinkos rezultatas – gerai žinomas: ne daugiau, nei 10 proc. bendruomenės gyvena itin prabangiai, o likusi dalis visiškai priklausoma nuo atlyginimo, kurį arba gauna laiku, arba ne.
Jei – ne, parsideda grandininė reakcija, žmonės nebegali mokėti palūkanų, gražinti kreditų, nes ne mažiau 2/3 gyventojų juos paėmę. Tuomet nebesugeba susimokėti už buto komunalines paslaugas bei įpirkti rūbų – jau nekalbant apie visavertį maitinimąsi. Neišvengiamai pradeda leisti santaupas, jeigu jų turi arba bet kokia kaina taupyti. Tačiau ir viena, ir kita turi tokią įdomią savybę: anksčiau ar vėliau pasibaigia. Dar lieka viena galimybė – skolintis. Bet iš ko? Kas šiandien skolins tam, kad jūs galėtumėte nusipirkti maisto sau ir vaikams? Bankas – tikrai ne. Norėdami gauti vartotojišką kreditą, jūs privalote turėti nors pora tvirtų dalykų: a) neįkeisto turto ir b) gerai apmokamą darbą. O dauguma nei vieno, nei kito jau neturi arba greitai neturės.
Taip, valdančioji dauguma vieningai patvirtino tikrai epochinį ekonomikos gaivinimo planą, paruoštą Vyriausybės. ES paskelbė dar didesnį gelbėjimo priemonių paketą, iš kurių apie 1,5 milijardo € turėtų atitekti Lietuvai. Tik lieka neaišku, ar tai bus plius prie tų 3,5 milijardo, kurie numatyti, ar jie persidengia, nes ES aprašyme viskas gan painu. Ir išvis valgyti juk reikia kasdieną. Deja, finansų ministras Vilius Šapoka kalba labai miglotai. O iš užsidarančio verslo ateina neramūs siganalai, kad darbuotojai atleidžiami ir kad atleistųjų skaičius jau tuoj perkops 10 tūkst. ribą. Be to, tai, apie ką kalbame, turi tendenciją greitėti. Šią problemą gilina dar viena: dauguma mūsų vidutinių ir smulkių verslų vykdomi išsnuomuotose patalpose. O jau aiškėja grėsminga tendencija, kad didieji prekybos tinklai, valdantys daugumą nuomojamų patalpų, vis tiek reikalauja iš nuomuotojų mokėti nors dalį nuomos, neįvertindami, kad pastarieji dėl karantino nedirba ir visai negauna pajamų.
Pagirtinas sykį jau nuskambėjęs premjero Sauliau Skvernelio perspėjimas, kad valstybė pagalbą teiks tik skaidriam ir socialiai atsakingam verslui. Tačiau perspėjimas perspėjimu, o reikia labai konkrečių sprendimų ir, kaip sakoma, jų reikėjo jau vakar.
Štai kaimyninė Lenkija sugebėjo priimti įstatymą, kad priverstinio karantino išaukto nedarbo laikotarpiu nuomininkai atleidžiami nuo nuomos mokėjimo – suprantama, jos mokėjimą atidedant iki to laiko, kai ekonominė situacija pasikeis. Tas pat pas kaimynus padaryta ir su kreditų bei palūkanų už juos mokėjimu.
Mane kaip ekonomistą išgasdino drąsus ministro V.Šapokos paviešintas sprendimas, kad praktiškai visa pagalba verslui eis tik per komercinius bankus, o tvarką nustatys biurokratai – kartu su bankininkais. Jau dabar girdisi daugybė verslo bendruomenės nusiskundimų, kad bankai ne tik kad nėra solidarūs ir socialiai atsakingi, bet dar ir naudojasi sunkmečiu. Net anksčiau sutartiems kreditams, reikalingiems įmonių apyvartinėms lėšoms padengti, bankai vienašališkai blogina sąlygas, didindami palūkanas ir reikalaudami žymiai didesnių užstatų.
Snoras. Slaptai.lt nuotr.
Labai neatsakingai pasielgta buvusių valdžių, kad, nacionalizavus „Snoro” banką, jo bazėje nebuvo įkurtas valstybinis komercinis bankas. O ir ši valdančioji dauguma dėl finansų misterijos ir Lietuvos banko aplaidumo neįvykdė anksčiau rinkėjmas duoto pažado tokį banką įkurti. Gerai nors tai, kad buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, iš Seimo tribūnos atsakydama į klausymą, kodėl ji nesiūlė „Snoro” banko reorganizuoti į valstybinį komercinį, sąžiningai prisipažino, kad ji neįsivaizduoja valstybinio banko. O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas elgiasi nesąžiningai, aiškindamas, kad tokio banko įkūrimas nenaudingas Lietuvai. Juk visiškai nesudėtinga tokį banką įkurti panaudojus „Lietuvos paštą” kaip materialinę bazę ir dalį Lietuvos banko finansinių rezervų. Oi kaip jis dabar praverstų, jei būtų įkurtas! Juk mes net nežinome, kiek ši krizė tęsis ir ar panašios krizės nesikartos. Tai gal vieną kartą reikia priimti ryžtingą sprendimą ir įsteigti valstybinį komercinį banką?.. Garantuoju, jeigu jam vadovaus atsakingi ir dori vadovai, jis labai greitai duos valstybei apčiuopiamą naudą. Bet ir taip, kaip ruošiamasi veikti dabar, su valstybės parama elgtis negalima. Bankai iš jos tik pasiplenys, kaip tai jau buvo nutikę per 2009 m. krizę: ją patys bankai sukėlė, o po to iš jos dar ir uždirbo.
Neramina ir valdžios apsisprendimas vienodai remti tiek stambų, tiek vidutinį ir smulkųjį verslą. Realybėje gausis taip, kad laimės ir net apturės iš to naudos tik stambieji, nes jie turi turto, ir bankai su jais elgiasi pagarbiai. Valstybė kaip tik privalo susikoncentruoti į vidutinį ir smulkųjį verslą, kuris, beje, ir sukuria daugiausia darbo vietų. Juk mūsų šalies regionuose su nedidelėmis išimtimis kaip tik toks verslas ir veikia. Ir padėt jiems reikia neleidžiant bankams diktuoti sąlygų. O geriausia būtų, kad konkreti pagalba juos pasiektų tiesiogiai. Kodėl nemaža dalis pagalbos turi nusėsti ir taip neskurstančių bankininkų kišenėse?
Manau, kad pirmiausia valstybė turi pasielgti humaniškai ir tiems, kurie praradę darbus ar laikinai negaus atlyginimų tiesiog išmokėti kad ir po 500 eurų maistui. Valstybės duomenų bazės leidžia operatyviai pasitikrinti tikrąsias gyventojo ir jo šeimos pajamas, sužinoti, ar jos yra, ar ne.
Lygiagrečiai būtina priimti reikalingus teisės aktus, suprantama, kuo greičiau, kad nuomininkai, kaip minėjau anksčiau, būtų laikinai atleisti nuo nuomos, o skolininkams – atidėtas kreditų grąžinimas.
Vidutinį ir smulkųjį verslą reikėtų paremti labiau, nei stambųjį, suprantama, su sąlyga, kad jis dirba skaidriai ir socialiai atsakingai. Paramą turėtume nukreipti per turimas valstybės verslo skatinimo institucijas, išeliminuodami iš šios grandinės bankus. Bankų paslaugomis naudotis būtų galima tik kraštutiniais atvejais ir esant labai griežtai valstybės priežiūrai, užtikrinančiai skaidrumą ir viešumą.
Dar norėčiau grįžti prie šio straipsnių ciklo I-ojoje dalyje išsakytos minties, kad pandemija akivaizdžiai pademonstravo, jog laisvoji rinka į tokius iššūkius sureaguoja amoraliai ir iškreiptai. Ji ne tik neužtikrina išaugusios paklausos, nesielgia skaidriai ir atsakingai, o dar ir sukelia deficitą bei į nesuvokiamas aukštumas iškelia kainas. Tai reikalauja rimtos veikiančios valstybėje sistemos korekcijos. Ne, aš neagituoju atsisakyti laisvosios rinkos, tik siūlau, mano supratimu, stabilesnį mišrios ekonomikos modelį. Tai toks ūkinės veiklos modelis, kai vienodomis teisėmis rinkoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios, tiek kooperatinės, tiek mišrios nuosavybės įmonės. Jos visos leistinos, gerbtinos ir vienodai remtinos valstybės – išeinant ne iš savininko naudos bet kokia kaina, o bendruomenės intereso, kur viešas bendruomeniškas interesas, bendras gėris yra aukščiau už atskiro individo gobšumą.
Dėl visuomenei primestos nuostatos, kad bendras gėris yra blogis, o gerbtina tik tai, kas privatu, net viešai vykdomi nusiklatimai. Pavyzdys – privačių medicinos įstaigų rėmimas iš ligonių kasų, kai šios įstaigos pačios ima iš ligonio, kiek nori, o valstybinėms gydymo įstaigoms tai draudžiama. O kur tos privačios gydymo įstaigos yra dabar, kai mus užgriuvo baisi pandemija?.. Įsivaizduokite, kas mūsų visų lauktų, jei nebūtų valstybinės medicinos – man, vien apie tai pagalvojus, šiaušiasi plaukai. Panaši situacija ir su privačiomis ugdymo įstaigomis. Privatūs darželiai ir mokyklos gauna ne tik didelį atlygį iš vaikučių tėvelių, kas valstybinėms griežtai reglamentuota, bet dar ir mokinio krepšelį!
Vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Žymaus politiko šeimos tokiu būdu per kelerius metus susikrautas turtas siekia apie 13 milijonų eurų, tuo tarpu kai pedagogų atlyginimai ne didesni, nei valstybinėse įstaigose. Ko gero, reiktų apsispręsti, gal net refrendumo būdu, kad valstybėje veikia valstybinė sveikatos ir švietimo sistemos, kurios finansuojamos iš biudžeto, ir kad taip pat gali veikti ir privačios, bet jokių dotacijų iš valstybės biudžeto negaunančios.
Turiu paaiškinti ir dėl stambaus verslo. Lai neoliberalai nesinaudoja pasenusia K.Markso ekonomine samprata, kad tik kapitalas sukuria naują vertę. Kad ją sukuria ne vien savininkas, tampa ypač akivaizdu dabar, besivystant aukštosioms technologijoms. Savininkas tik duoda lėšų, kurias dažniausiai skolinasi iš bankų, o nauja vertė yra kolektyvinių (ar bendruomeniškų, kam labiau priimtinas šis terminas) pastangų vaisius. Ir nereikia aiškinti, kad darbuotojams viskas sumokama per atlyginimą. Ne ir dar kartą ne! Suprantama, neturintys argumentų tuoj mane apšauks sovietinio mąstymo atgyvena ir… nebus teisūs. Mūsų stambieji ir, kaip taisyklė, turtingiausieji verslininkai savo milijonus (o vienas net ir milijardą) susikrovė ne tik savo išmonės dėka – tai nulėme daug faktorių. Jų visų dabar nenagrinėsime, paminėsiu tik du: tai – maži darbuotojų atlyginimai ir išsisukinėjimai nuo mokesčių. Todėl, šalį ištikus tokio masto krizei, jie galėtų būti žymiai solidaresni. Deja, puikuotis gyvenimo būdo žurnaluose, fotografuotis „elito” vakarėliuose, tai jie pirmieji, o kai reikia paremti kad ir tuos pačius medikus, gelbėjančius gyvybes, tai norinčiųjų daug neatsiranda. Kas yra žmonėms, valdantiems šimtus milijonų, paaukoti nors po vieną milijoną? Juk visi kiti liks! Tačiau, kiek viešai pastebėjau, didžiausia suma buvo ar ne 50 000 eurų (tiesa, dabar kažkas, atrodo, paaukojo 250 tūkst. – garbė jam!). O tie žmonės sau leidžia nusipirkti net asmeninius lėktuvus. Su savo pinigais, žinoma, ką nori, tą ir darai, čia jų teisė. Bet užtat Vyriausybė turi teisę rimtai pagalvoti, ar tokius verslus irgi reikia remti taip pat, kaip ir visus kitus.
Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Stebina ir tai, kad tarp pirmųjų paramos prašytojų regime „laisvąjį žodį” – net tą, kuris generuoja milijonines pajamas. Mano akimis, čia kažkaip stinga nuoseklumo: jei jau nuolat pabrėži, kad esi laisvas, tai juo ir būk, o ne pagal aplinkybes – tai laisvas, tai vėl su ištiesta ranka… Žinoma, aš to netaikau kultūrinei ir kitai nekomercinei žiniasklaidai, atliekančiai savo svarbią specifišką misiją. Bet man vis tiek keista, kai girdžiu, kad „laisvas žodis” yra ir laisvas, ir nepriklausomas, ir privatus – vienu metu! Gal aš kažko nesuprantu, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Ir dar vadintis demokratija – daugumos valia… Todėl aš siūlyčiau vieną sykį pagaliau susitarti, kur yra tikrai laisva nekomercinė žiniasklaida ir kur – verslas. Dabar gi viskas taip supainiota, taip suslėpta, kad kalbėti apie skaidrų viešąjį žodį tampa sunkiai įmanoma – kaip ir gauti objektyvią, ne tendencingą informaciją. O tokios informacijos svarba ir poreikis ypač išryškėja dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis.
Nežinau, ar galima taip juokauti, kaip „pajuokavo” vienas Seimo narys, viešai paskelbęs, kad reikia laikinosios vyriausybės su buvusia Prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje. Na, nusišnekėjo žmogus, kam nebūna, bet ši „žinia”, deja, jau antra savaitė sklando viešumoje ir klaidina žmones. Be viso kito, LR Konstitucija nenumato tokių dalykų, ir todėl, rimtai vertinant, tai net būtų įmanoma kvalifikuoti kaip kvietimą valstybės perversmui. Gal vertėtų tam Seimo nariui bent jau paaiškinti, kad jis ateityje taip daugiau nejuokautų, nes gali susilaukti ne tik apkaltos, bet ir kai ko daugiau.
SOS – gelbėjimo ženklas
O apie mūsų valstybės valdžios sistemą, manau, jau seniai laikas rimtai padiskutuoti. Vieni nori ją silpninti, kiti privatizuoti, kai kas – stiprinti. Pats aš pasisakau už tai, kad ji būtų iš pagrindų pertvarkyta ir modernizuota. Juk ne tada šunis lakinti, kai jau reikia medžioklėn joti! O mes net neturime tokiems atvejams, kokie mus dabar užgriuvo, reikiamų teisės aktų ir reglamentų. Juk visa tai buvo įmanoma padaryti anksčiau, o ne gyventi tik šia diena ir lenktyniauti vieniems su kitais, kas ką garsiau apšauks. Reikia bendrai dirbti vardan tos Lietuvos, o dabar – dar ir vardan Gyvenimo!
Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
