Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus šįmet atsisakė tradicijos apsilankyti Romos Ispanijos aikštėje gruodžio 8-ąją, kai Katalikų bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
 
Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos tarnyba paskelbė, kad atšaukiamas tradicinis gėlių vainiko padėjimo prie Dievo Motinos statulos ritualas, kurį tą dieną atlieka pontifikai.
 
„Ateinančią gruodžio 8-ąją popiežius atliks ritualą privačiai, patikėdamas Dievo Motinos globai Romą, jos gyventojus ir visus ligonius visuose pasaulio kampeliuose. Sprendimą nevažiuoti tą dieną į Ispanijos aikštę tradiciniam Dievo Motinos pagarbinimui padiktavo dabartinė epidemiologinė situacija ir noras išvengti bet kokios užsikrėtimo rizikos, neprovokuoti didelių susibūrimų“, – paaiškino spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
 
Spalio mėnesį kilus antrajai koronaviruso bangai, Vatikanas vėl, kaip ir pavasarį, atsisakė visuotinių pontifiko audiencijų dalyvaujant tikintiesiems. Tiesa, popiežiaus sekmadienio pamokslai pro Apaštališkųjų rūmų (oficialios jo rezidencijos) langą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms kol kas neatšaukti, bet per juos laikomasi visų kovos su koronaviruso plitimu normų. Gruodžio 11-ąją aikštėje bus pastatyta tradicinė Kalėdų eglė, atgabenta iš Slovėnijos, ir įrengta prakartėlė.
 
Praėjusį šeštadienį Pranciškus įšventino į kardinolus 13 Romos katalikų bažnyčios hierarchų, iš kurių devyni gali dalyvauti pontifiko rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 06:00

Pasipūtėlis kalakutas. Vytauto Visocko foto

Toliau aštrėjant epidemiologinei situacijai, amerikiečiai ketvirtadienį švenčia Padėkos dieną. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) ragino gyventojus atsisakyti įprastų kelionių per visą šalį pas artimuosius, tačiau milijonams žmonių tai buvo nė motais.
 
Susirūpinimas, kad Padėkos diena dar labiau paspartins viruso plitimą, yra didelis. Išvakarėse JAV registruotas didžiausias Covid-19 mirčių skaičius per pusmetį.
 
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, per 24 valandas mirė 2 439 žmonės. Bendras mirčių skaičius iki trečiadienio vakaro siekė 262 080. Naujų infekcijų skaičius padidėjo beveik 200 000 iki daugiau kaip 12,7 mln.
 
Padėkos diena yra svarbiausia šventė JAV. Milijonai žmonių iš visų šalies dalių tradiciškai keliauja švęsti su šeima ir draugais bei valgyti įdarytą kalakutą.
 
Daugelis amerikiečių atsižvelgė į primygtinius perspėjimus atsisakyti šventės dideliame rate, tačiau visiškai be jos apsieiti nenorėjo. Jau savaitgalį daugelio didmiesčių oro uostai buvo tokie pilni, kokie nebuvo nuo pandemijos pradžios.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.27; 01:00

Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė

Organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis, buvusi Europos Parlamento narė, Seimo narė dr. Laima Andrikienė siūlo pasinaudoti Europos Parlamento patirtimi.
 
„Situacija nėra paprasta, precedentų organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis neturime. Tačiau sprendimai yra tikrai įmanomi, ir šioje situacijoje siūlyčiau pasinaudoti Europos Parlamento patyrimu, jam dirbant normaliomis sąlygomis, t. y. dar iki pandemijos pradžios, ir įvestų apribojimų. Europos Parlamente veikiantis mechanizmas buvo tikslus kaip laikrodis, ir jį būtų galima pritaikyti mūsų dabartinei situacijai,“- Eltai sakė parlamentarė L. Andrikienė.
 
Ji siūlo Seimo darbą organizuoti  taip, kad Seimo plenariniai posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, išskyrus balsavimus, kurie vyktų Seimo plenarinių posėdžių salėje.
 
L. Andrikienės nuomone, Seimo plenarinių posėdžių metu teisės aktų projektų pateikimai ir svarstymai vyktų nuotoliniu būdu, kuomet Seimo nariai galėtų jungtis į posėdį online iš darbo kabinetų arba iš namų, Seimo viešbučio ir pan.
 
„Plenarinių posėdžių dienomis balsavimams būtų skiriama iki vienos valandos, balsavimų laikas visiems būtų žinomas iš anksto, kad visi Seimo nariai spėtų pasiekti plenarinių posėdžių salę ir balsuoti. Balsavimo metu – griežtai jokių diskusijų, jokių pasisakymų dėl balsavimo motyvų, tik balsavimas. Matant, koks yra balsavimui parengiamų dokumentų skaičius, visiems tos dienos balsavimams kai kada pakaktų ir pusvalandžio“, – tokį galimą Seimo darbo organizavimo modelį siūlo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė L. Andrikienė.
 
Jos nuomone, komitetų ir komisijų posėdžiai turėtų vykti tik nuotoliniu būdu, jų metu balsuoti galima rankų pakėlimu, nes slaptų balsavimų komitetuose paprastai nebūna, slapti balsavimai – tik išimtiniais atvejais.
 
Seimo valdyba ketvirtadienį svarstė, kaip organizuoti Seimo darbą pandemijos sąlygomis, primena ELTA.
 
Europos Parlamente. EPA-ELTA nuotr.

Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė negalintis Seimui nustatyti saugaus darbo algoritmo, nes Seimas yra specifinė įstaiga, kuri vadovaujasi Seimo statutu.
 
Jis taip pat pažadėjo, kad NVSC mielai padės ir pakonsultuos dėl praktinių žingsnių, kurie, saugantis nuo viruso, galėtų būti realizuoti Seime.
 
ELTA jau skelbė, kad lapkričio 24 d. Seimui nepavyko priimti Statuto pataisos, įteisinančios nuotolines diskusijas. Buvo siūloma nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis gali būti organizuojamas taip, kad Seimo nariai nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą, galėtų dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas, Seimo posėdžiuose klausti pranešėjų ir papildomų pranešėjų; skelbti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros. Ši nuostata būtų netaikoma uždariems Seimo posėdžiams.
 
Šiuo metu Seimo statute parlamentarui tokia galimybė nenumatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 16:32

Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.

Smarkiai augant Covid-19 infekcijų skaičiui, vyresnio amžiaus maskviečiams ir toliau neleidžiama palikti savo namų. Rugsėjo gale paskelbtas atitinkamas nurodymas pratęstas iki sausio 15 dienos, pranešė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas. Palikti savo namus draudžiama vyresniems nei 65 metų ir chroniškomis ligomis sergantiems žmonėms.
 
Ir toliau liks uždarytos vaikų laisvalaikio įstaigos. Įmonėms nurodyta, kad mažiausiai 30 proc. personalo dirbtų nuotoliniu būdu.
 
S. Sobianinas paskelbė, kad ir Naujieji metai šiemet galės būti švenčiami tik kaip „šeimos šventė“ – „nedideliame namiškių rate“.
 
Rusijoje naujų viruso atvejų skaičius kasdien muša rekordus, Ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 25 400 naujų užsikrėtimų. Rekordinis ir praėjusios paros mirčių skaičius – 524.
 
Vien tik Maskva pranešė apie 6 075 naujus viruso atvejus, mirčių padaugėjo 73 iki 8 603.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 17:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Ukrainoje auga nepasitenkinimas valdžia dėl jos neveiksmingumo kovoje su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis.

Vakar, lapkričio 17 d., prie Aukščiausiosios Rados (AR) pastato įvyko verslininkų protesto akcija „Teisė į darbą“. Maždaug tūkstantis jos dalyvių reikalavo panaikinti karantiną smulkiajam verslui (šiuo metu Ukrainoje įvestas karantinas savaitgaliais) ir priimti įstatymus, leidžiančius supaprastinti mokesčių sistemą.

Parlamentarams nepavykus priimti reikalaujamų įstatymų, protestuotojai bandė įsiveržti į parlamentą. Juos užblokavo teisėsaugos pareigūnai. Įvyko susirėmimai. Ne tokie, kaip Baltarusijoje, bet – visgi susirėmimai (coronavirus.tsn.ua).

Tuo metu AR posėdžių salėje frakcijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderė Julija Tymošenko iš deputatų reikalavo to paties (economics-prorok.com).

„Šiandien būtina padėti verslininkams ir parlamente priimti įstatymus, kurie panaikintų reikalavimą įvesti kasos aparatus, reglamentuotų specialias naujas fiskalines taisykles mažam ir vidutiniam verslui“, – sakė J.Tymošenko.

Ji pažymėjo, kad šiuo metu pandemijos kontekste kiekviena šalis galvoja, kaip padėti savo verslui, ypač smulkiajam, skiriami trilijonai dolerių, siekiant suteikti tiesiogines subsidijas, apsaugančias žmones nuo nedarbo, o verslininkus – nuo pelno praradimo.

Julija Tymošenko paragino deputatus priimti reikiamus įstatymus, kurių projektus pateikė ji ir jos partija, ir suteikti verslininkams galimybę toliau dirbti sunkiu šaliai laikotarpiu, suteikti darbą kitiems ir išmaitinti savo šeimas.

Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.

„Pažiūrėkite, kas dabar vyksta už Aukščiausiosios Rados langų. Tai – Ukraina, kuri moka mokesčius, atlyginimus ir bando išgelbėti šalį nuo ekonominės bedugnės. Prašau jus priimti du įstatymus: vieną, pratęsiantį teisę dirbti be kasos aparatų daugiau nei metus, ir kitą, kuriuo panaikinamas spaudimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – sakė parlamentarė, tačiau AR deputatai nei iš tolo nesurinko reikiamo skaičiaus balsų šiems įstatymams priimti.

Po to J. Tymošenko brifingo AR metu palietė dar vieną skaudžią temą (economics-prorok.com).

“Nei Prezidentas, nei Premjeras, nei Vyriausybė nežino realios koronaviruso situacijos šalyje. Jie nežino, kad žmonės negali laiku gauti nemokamos pagalbos, išsitirti ir patikrinti, ar nėra užkrėsti COVID-19, o medicinos darbuotojai ligos atveju negauna įprasto atlyginimo ar atlyginimo. „Batkivščyna“ reikalaus papildomo frakcijos susitikimo su ministrų kabineto vadovu, kad būtų įgyvendintas dekretas dėl kovos su COVID-19. Mūsų komanda primygtinai reikalaus susitikti su ministru pirmininku, sveikatos apsaugos ministru, kad pasiaiškintų, kodėl šalis neįvykdė pagrindinių reikalavimų apsaugojant žmones nuo COVID-19. Sieksime, kad šis dekretas dėl nemokamo gydymo, tyrimų, vaistų, dėl įprasto požiūrio į gydytojus – kad visa tai būtų įgyvendinta “, – pabrėžė J.Tymošenko (AR spalio 20 d. palaikė partijos rezoliuciją dėl priemonių kovoje su koronaviruso ligos (COVID-19) plitimu, už dokumentą balsavo 308 deputatai iš 450 galimų).

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Analitiniame portale „Slovo i delo“ skelbiama, kad šiandien J. Tymošenko tarp AR deputatų pagal populiarumą yra antra. Kol kas pirmauja oligarchas, milijardierius, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.

Greitai smunkantis prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ populiarumas, kuris išryškėjo ir per nesenus vietos savivaldos rinkimus, ypač pandemijos kontekste (Ukraina – viena iš pasaulio „lyderių“ šioje srityje), rodo, kad dirva naujam Maidanui yra pakankamai palanki. Tik kas galėtų tapti Maidano lyderiu? Vėl Julija Tymošenko?

2020.11.18; 17:00

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.

Klaidinamos informacijos mastas pandemijos metu nemažėja, sako Lietuvos kariuomenės atstovas Ekstremalių situacijų operacijų centre kapitonas Mažvydas Kunevičius.
 
Jo teigimu, spalio mėnesį kariuomenė užfiksavo 272 dezinformacijos atvejus internetinėje erdvėje.
 
„Pasauliui toliau kovojant su koronaviruso pandemija, nemažėja ir klaidinamo informacijos mastas, kuris, deja, kelia itin didelę grėsmę apsunkinant valstybių bei institucijų priimamus sprendimus, bandant suvaldyti situaciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė kpt. M. Kunevičius.
 
Pasak kariuomenės atstovo, klaidinama ir priešiška informacija yra skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, supriešinti visuomenę.
 
„Pagrindiniais taikiniais (…) tapo Lietuvos užsienio politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir valstybės istorija. Taip pat buvo siekiama paveikti ir kitus šalies raidai strategiškai reikšmingus objektus – narystę ES, vidaus politikos procesus, konstitucinių pagrindų apsaugą bei valstybės socialinę politiką“, – informavo kpt. M. Kunevičius.
 
Kariškis taip pat teigė, kad pagrindiniais klaidinamos informacijos kanalais toliau išlieka socialinių medijų platformos, o daugiausia dezinformacijos pateikiama, pasak kapitono, lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
 
Kartu M. Kunevičius akcentavo, kad didžioji dalis klaidinamos informacijos koronaviruso tema yra susijusi su apsauginių kaukių dėvėjimu, jų efektyvumu, ligoninių darbu, vakcinomis.
 
„Pastebimas klaidinamų, šmeižiančių ir provokuojančių žinučių skaičius medikų, žiniasklaidos ir valstybinių institucijų atžvilgiu. Norima kuo labiau sumenkinti būtent šių trijų valstybės žaidėjų darbo metodus, patikimumą ir pozicijas visuomenėje“, – pabrėžė kariuomenės atstovas.
Taip pat buvo fiksuota klaidingos informacijos atvejų, kaip sakė M. Kunevičius, susijusių su šalies politika, NATO strateginiais sprendimais, valstybės istorija.
 
Klaidinga informacija fiksuojama ir viešose fizinėse vietose
 
Vis dėlto, akcentavo kariuomenės atstovas, pastebima ir daugėjančių dezinformacijos skleidimo atvejų fizinėje erdvėje.
 
„Miestuose pastebimi automobiliai, kurie su garsiakalbiais skatina žmones nesitestuoti, nesilaikyti valdžios nurodymų ir sukilti. Žmonėms dalinami lankstinukai, kuriuose skleidžiama melaginga informacija apie vakcinas, kaukes ir pačią pandemiją.
 
Taip pat fiksuoti atvejai, kai žmonėms buvo dalinami marškinėliai su klaidinama informacija ir hiperbolizuotais atsišaukimais prieš kaukes, vakcinas, tyrimus ir pačią pandemiją“, – pabrėžė kpt. M. Kunevičius.
 
Jo teigimu, siekiant išvengti netikslios ir klaidinamos informacijos, būtina tikrinti jos šaltinius, vertimų tikslumą, pranešti apie tokius incidentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 07:14

Kova su COVID-19 Santaros Klinikose. Vidmanto Balkūno (VUL Santaros Klinikos) nuotr.

Visuomenėje Covid-19 efektyviausiai pasklinda įvairiuose žmonių susibūrimuose, kai vienu metu įvyksta daug artimų rizikos kontaktų: ilgesnis negu 15 minučių trunkantis buvimas arčiau kaip 2 metrų atstumu, ypač jeigu nenaudojamos apsaugos priemonės, sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje.
 
Skirtingai nuo SARS-CoV-1 viruso, kurį susirgęs asmuo intensyviausiai platina antrąją ligos savaitę, Covid-19 pandemiją sukėlusią infekciją susirgę asmenys intensyviausiai platina dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo bei pirmosiomis ligos dienomis. Reikia nepamiršti, kad aukštos rizikos kontaktai su Covid-19 asimptominiais asmenimis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų visų kontaktų. Štai todėl tokiomis masinio žmonių užsikrėtimo vietomis tampa įvairūs klubai, viešojo maitinimo įstaigos, mokyklos, darbovietės, bažnyčios.
 
Tokiose žmonių susibūrimo vietose vienas asmuo gali užkrėsti keletą asmenų, nors superplatintojai (kai vienas asmuo užkrečia 10 ir daugiau asmenų) nėra toks dažnas reiškinys. Uždarose bendruomenėse (slaugos, nakvynės namai, sulaikymo vietos, kalėjimai) užsikrėtimo lygmuo taip pat yra labai aukštas. Tyrimai rodo, kad uždarose bendruomenėse gali užsikrėsti net 60 – 80 proc. gyventojų.
 
Aukštos rizikos kontaktų tyrimai labai svarbūs. Kinų mokslininkų atlikta studija rodo, kad iš 1015 Covid-19 rizikos kontaktų namų aplinkoje užsikrėtė 105 t.y. kas dešimtas, gydymo įstaigoje iš 679 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 7 asmenys t.y. 1 proc., laisvalaikio vietose ir darbovietėse iš 875 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 11 asmenų t.y. 1,3 proc., iš o iš 818 viešajame transporte užsikrėtė tik 1 asmuo arba 0,1 procento. Gyvenimas viename būste, o ypač maitinimasis kartu, tampa reikšmingi Covid-19 infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
 
Vytautas Kasiulevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip jau buvo minėta, iš visuomenės į šeimas patekusi infekcija plinta efektyviai. Tyrimai rodo, kad namų aplinkoje įvyksta nuo 17 iki 38 procentų Covid-19 rizikos kontaktų ir nuo 46 iki 66 procentų visų antrinių užsikrėtimų šia infekcija. 59 tūkstančių žmonių tyrimas Pietų Korėjoje parodė, kad namų aplinkoje SARS-CoV-2 užsikrečiama šešis kartus dažniau negu kitų Covid-19 kontaktų metu. Sutuoktiniai užsikrečia du kartus dažniau negu kiti suauge kartu gyvenantys asmenys.
 
Studijos rodo, kad vaikai šeimoje užsikrečia rečiau negu suaugę ir rečiau užkrečia kitus šeimos narius, tačiau lankantys mokyklas vaikai kelia riziką seneliams, gyvenantiems kartu su anūkais viename būste.
 
Formuojant žmonių apsaugos strategiją būtina ne tik mažinti nebūtinų kontaktų bendrą skaičių, bet ir formuoti atskirus žmonių klasterius, pavyzdžiui, darbovietėse, kai nekontaktuojama gyvai su kitais klasteriais arba pamainomis, skyriais, grupėmis. Tai taip pat leistų sumažinti viruso plitimą visuomenėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 00:05

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

JAV sąjungininkių lyderiai antradienį telefonu kalbėjosi su naujuoju šalies prezidentu Joe Bidenu ir pažadėjo bendradarbiauti.
 
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasveikino J. Bideną, laimėjusį prieš Donaldą Trumpą prieš savaitę vykusiuose prezidento rinkimuose.
 
„Patikinau juos, kad Amerika sugrįžo. Vėl sugrįšime į žaidimą. Tai jau nebus vien Amerika“, – J. Bidenas sakė žurnalistams Delavere.
 
Pereinamojo laikotarpio komanda teigė, kad J. Bidenas planuoja bendradarbiauti su Europos šalimis kovoje su COVID-19 protrūkiu bei klimato kaita – tai sritys, kuriose D. Trumpo požiūris smarkiai skyrėsi nuo JAV sąjungininkių požiūrio.
 
Remiantis pranešimu, išrinktasis prezidentas pagyrė A. Merkel vadovavimą ir paragino „atgaivinti transatlantinius santykius, taip pat ir pasitelkiant NATO bei ES“.
 
B. Johnsonas, kuris neblogai sutarė su D. Trumpu, su J. Bidenu kalbėjo 20 min. ir vėliau tviterio paskyroje paskelbė besitikįs bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kartu „skatinti demokratiją ir atsigauti po pandemijos“.
 
J. Bideną pasveikino ir Didžiojo septyneto lyderiai, ir tokie artimiausi D. Trumpo sąjungininkai kaip Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu bei Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 05:00

Šauktukas

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje nustatyti 1656 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinta 20 747 infekcijos atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
 
Praėjusią parą nuo koronaviruso mirus dar šešiems žmonėms, iš viso mirusių nuo šios infekcijos žmonių skaičius išaugo iki 192.
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos penktadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 15 034 žmonės.
 
Iki šiol 67 žmonės, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
 
Pasveikusiųjų – 5454, izoliacijoje šiuo metu yra 38 179 asmenys.
 
Nuo birželio 1 d. Lietuvoje registruota 420 įvežtinių atvejų.
 
Per praėjusią parą ištirti 15 489 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 1 080 306.
 
Šią savaitę, nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 d. įskaitytinai, Prienų rajono, Rietavo, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Kauno rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Palangos ir Panevėžio rajono savivaldybių gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19).
 
Šios 13 savivaldybių pateko į raudonąją zoną, sudarytą pagal šviesoforo principą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.06; 12:35

Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat apsispręsta dėl papildomų ribojimų jo metu.
 
Viešojo maitinimo įstaigų darbas bus nutraukiamas, maistą bus leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebus, kitos parduotuvės turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
 
Judėjimas tarp šalies miestų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nėra. Transporte būtų įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – reikėtų laikytis atstumų, užimti sėdimas vietas.
 
Muziejai, teatrai, kino teatrai, kazino uždaromi, nevyks jokie vieši renginiai, sporto renginiai vyks be žiūrovų.
Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
 
Darželiai ir pradinės klasės veiks. Dėl darželio lankymo spręs tėvai, draudžiama reikalauti pateisinti nelankytas darželio dienas. Jei kyla rizika dėl galimo viruso plitimo, darželių ir pradinių klasių veikimas gali būti nedelsiant stabdomas. Vyresnių klasių kontaktinės pamokų valandos apribojamos ne mažiau kaip 50 proc., nuotolinis mokymas taikomas ne mažiau kaip 50 proc. mokymo laiko. Gimnazijoms leidžiama 100 proc. taikyti nuotolinį mokymą. Aukštosios mokyklos vykdo tik nuotolinį mokymą.
 
Vestuvėse ir laidotuvėse galės dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių. Bažnyčiose rekomenduojama nutraukti tiesiogines pamaldas, siūloma pereiti prie nuotolinio bendravimo.
 
Viešose vietose bus galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius. Viešose vietose vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Vilniaus senamiestis. Signatarų namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip pat stabdoma sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla, uždraudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai.
 
Kirpyklos, grožio, tatuiruočių salonai gali tęsti darbą, jei laikomasi higienos reikalavimų. Privalomos kaukės, išankstinė registracija.
 
Viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
 
Užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas viešajame bei privačiajame sektoriuje, tačiau planinė pagalba gali būti proporcingai ribojama, siekiant pilnai užtikrinti skubią pagalbą bei COVID-19 gydymą.
 
Darbą, kai tai įmanoma, reikėtų organizuoti nuotoliniu būdu, taip pat perkelti visų paslaugų teikimą nuotoliniu režimu.
 
Darbo ar laisvalaikio susirinkimai vidaus patalpose ar išorėje draudžiami.
 
Visuotinio karantino režimas tęsis iki lapkričio 29 dienos 24 val.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 00:30

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas svarsto šalyje vėl skelbti ekstremalią padėtį. Po susitikimo su valdančiųjų partijų lyderiais jis sakė, kad smarkiai augant infekcijų skaičiui metas vėl pagalvoti apie ekstremalios padėties įvedimą. Tada vyriausybė galėtų lengviau imtis priemonių virusui suvaldyti.
 
Jau kovo viduryje Latvijos vyriausybė šalyje buvo paskelbusi ekstremalią situaciją. 1,9 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje iki šiol registruotos 6 268 infekcijos, 77 pacientai mirė.
 
Pastarosiomis dienomis paros infekcijų skaičiai augo. Apie 70 proc. visų viruso atvejų nuo pandemijos pradžios fiksuota spalį.
 
„Jei esamų saugumo priemonių nepakanka atvejų skaičiui sumažinti, turime greičiau reaguoti, kad nepatektume į situaciją, kai sveikatos sistema nesusidoros su krūviu“, – kalbėjo Latvijos premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 09:15

Vytautas Kasiulevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto prof. Vytautas Kasiulevičius, ne kartą pasisakęs dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo, šeštadienį savo Feisbuko paskyroje rekomenduoja Vyriausybei Airijos ir Izraelio pavyzdžiu įvesti 3-6 savaičių karantiną.
 
Kaip rašo profesorius, Airija spalio 21 dieną 6 savaitėms įvedė nacionalinį karantiną:
 
1. Vestuvės ir laidotuvės. Ne didesnės kaip 6 žmonių grupės, kuriose dalyvauja artimi giminaičiai.
2. Bažnyčia. Ne daugiau kaip 10 žmonių pamaldose. Rekomenduojamos pamaldos online.
3. Viešojo maitinimo įstaigos. Maistas tik išsinešimui.
4. Parduotuvės. Maisto parduotuvės ir vaistinės veikia įprastu režimu. Kitos uždarytos.
5. Sporto klubai. Tik individualios treniruotės lauke.
6. Miesto transportas. Rekomenduojama vykti tik į darbą ir būtinais reikalais.
7. Mokyklos ir darželiai. Veikia darželiai, pradinės klasės, kitose klasėse derinamas gyvas ir nuotolinis mokymas.
8. Nevyksta jokie vieši renginiai.
9. Nuo savo gyvenamosios vietos negalima nutolti daugiau kaip 5 km., išskyrus vykimą į darbą.
 
Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, po 9 dienų šių taisyklių laikymosi matomas ryškus naujų atvejų mažėjimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 02:00

Šalyje užfiksavus didžiausią koronaviruso atvejų skaičių nuo pat pandemijos pradžios, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Justina Petravičienė teigia, kad COVID-19 infekcija yra išplitusi visoje Lietuvoje. Tai, pasak jos, – aktyvaus žmonių socialinio gyvenimo pasekmė.
 
„Nereikėtų galvoti, kad tų rekordų jau nebebus, dėl to, kad matome, kaip žmonės pastaruoju metu elgiasi. Tas skaičius yra mūsų elgesio pasekmės – jeigu toliau elgsimės taip, jis ir toliau augs“,– šeštadienį LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ sakė J. Petravičienė.
 
Jos teigimu, itin daug atvejų fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos apskrityse, tačiau, pabrėžė NVSC atstovė, situacija yra bloga visoje šalyje.
 
„Tikrai negalime sakyti, kad kažkur dabar situacija nebūtų ypatinga ir kažkur nereikėtų saugotis. Visur turime svarų infekcijos išplitimą, plitimą visuomenėje“, – kalbėjo J. Petravičienė.
 
Pasak NVSC atstovės, kai kurie gyventojai tiesiog vėl pamiršo būtinybę plautis rankas.
 
„Žmonės tiesiog gyvena aktyvų gyvenimą, tai ir yra ta pagrindinė priežastis. Matome, kad žmonės ir toliau bendrauja su artimaisiais. (…) Žmonės pamiršo elementarius infekcijos prevencijos būdus, užmiršo plauti rankas“, – teigė specialistė.
 
J. Petravičienė pažymėjo, kad epidemiologai prognozuoja dar didesnį COVID-19 atvejų skaičių šalyje, jei gyventojai ir toliau nesilaikys elgesio taisyklių ir nedėvės asmens apsaugos priemonių.
 
„Jei žmonės taip aktyviai gyvens, tai mes tikrai galime ir pusantro tūkstančio atvejų turėti. Niekas negali tiksliai pasakyti, bet visi suprantame, kad nustačius tokį didelį atvejų skaičių, tie žmonės bus su kažkuo kontaktavę“, – akcentavo NVSC specialistė.
 
NVSC šeštadienio rytą informavo, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1001 koronavirusinės infekcijos atvejis. 325 iš jų registruoti Vilniaus, 184 Klaipėdos, 157 Kauno, 105 Telšių, 103 Šiaulių apskrityse. Dar 36 atvejai registruoti Panevėžio, 35 Marijampolės, 24 Alytaus, 17 Tauragės ir 15 Utenos apskrityse.
 
Iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 8 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 165 gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 02:00

Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.

Vatikanas penktadienį paskelbė, kad dar dviem šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą – patvirtinta COVID-19 infekcija, jų gretose susirgimų skaičius išaugo iki trylikos.
 
Nė vienam iš užsikrėtusiųjų iki šiol neprireikė hospitalizacijos ir tik kai kuriems jų pasireiškė karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas ir sąnarių skausmas, teigiama Vatikano pranešime.
 
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
 
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
 
Šeštadienį Vatikanas paskelbė, kad koronavirusas patvirtintas vienam asmeniui, gyvenančiam toje pačioje Vatikano rezidencijoje, kaip ir pontifikas. Užsikrėtusysis iš karto izoliavosi.
 
Pandemijos metu popiežius retai pastebimas dėvintis veido kaukę. Jis su kauke pasirodė antradienį Romoje vykusiame tarpreliginiame renginyje, tačiau kitą dieną Vatikane vykusioje kassavaitinėje audiencijoje pontifikas kaukės nebedėvėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 06:44

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 442 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcijos mirė vienas žmogus. Bendras koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 9104, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos penktadienio ryto duomenimis, COVID-19 infekcijos sukelta liga tebeserga 4956 asmenys, pasveiko – 3978.
 
Nuo koronaviruso infekcijos mirė 126 žmonės, o 44, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 30 923 žmonės.
 
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruota 370 įvežtinių atvejų.
 
Praėjusią parą ištirti 10 239 ėminiai, o iš viso ištirta 935 997ėminiai.
 
Šią savaitę, nuo spalio 19 iki 25 dienos įskaitytinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.23; 11:20

Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė, kad pandemijos įkarštyje išvyko atostogauti. EPA-ELTA nuotr.

Kilus didžiuliam gyventojų pasipiktinimui dėl atostogų Graikijoje, Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė tautos.
 
Karalius Wilemas Alexanderis kartu su žmona Maxima pareiškė apgailestaujantys dėl pažeisto piliečių pasitikėjimo ir sprendimo vykti atostogauti tuo metu, kai savoje šalyje auga koronaviruso infekcijų skaičiai. „Mes nesame neklystantys“, – sakė karalius vaizdo įraše.
 
Karališkoji šeima šeštadienį po 24 valandų nutraukė atostogas Graikijoje, kai olandai ėmė piktintis kelione nepaisant dalinio karantino gimtinėje. Kelios dienos prieš tai vyriausybė primygtinai ragino visus piliečius, jei tik įmanoma, likti namuose ir nekeliauti.
 
Trečiadienį kritika karaliui įsiplieskė iš naujo. Nes paaiškėjo, kad atostogas, kaip tai atrodė pradžioje, nutraukė ne visa karališkoji šeima. Tik praėjus trims dienoms po tėvų grįžimo, antradienio vakarą iš Graikijos grįžo kronprincesė Amalia ir jos sesuo Alexia.
 
Piliečiai ir politikai kritikavo nepakankamą karališkosios šeimos atvirumą.
 
Labai neįprasta, kad karalius su asmenine žinia tiesiogiai kreipiasi į tautą.
 
Nyderlandus itin smarkiai veikia antroji viruso banga. Šalyje spalio 13 dieną įvestas dalinis karantinas, tarp ribojimo priemonių – visų restoranų uždarymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 02:00

Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į šalyje dėl koronaviruso plitimo blogėjančią epidemiologinę situaciją. Šalies vadovas akcentuoja, kad Lietuva šiuo metu turi du kelius: maksimalus testavimas ir kontaktų atsekimas, kitas kelias – visuotinis karantinas.
 
„Iš esmės yra du keliai: pirmas kelias yra stengtis kuo daugiau testuoti, atsekti židinius, atsekti viruso kelią ir izoliuoti su tuo susijusius asmenis. Antrasis kelias yra, jeigu jau pirmas kelias nebetinka ir susirgimų skaičius yra išaugęs, stabdyti veiklą, stabdyt kavinių, barų, kitų viešojo gyvenimo institucijų darbą ir tokiu būdu mėginti įvedus visuotinį karantiną suvaldyti procesą“, – sakė Briuselyje viešintis G. Nausėda.
 
Nors prezidentas teigė, kad pirmasis kelias yra geresnis, tačiau akcentuoja, kad Lietuva jau yra pasiekusi ribą, kai koronavirusą kontroliuoti turinčios institucijos vargiai spėja valdyti besiplečiančius COVID-19 židinius.
 
„Žinoma, kad pirmas kelias yra geresnis, priimtinesnis, keliantis mažiau nuostolių ekonomikai, socialiniam gyvenimui, bet mes jau esame ties riba, kuomet mūsų sveikatos institucijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau vargiai arba su didele įtampa spėja sekti paskui tuos židinius“, – teigė šalies vadovas.
 
„Todėl turime imtis ir tam tikrų priemonių, kurios yra susijusios su savidisciplina: laikytis atstumų, laikytis apsaugos priemonių (rekomendacijų), dėvėti kaukes. Žodžiu, elgtis atsakingai, kad visuomenė galėtų gyventi stabiliai ir situacijos kontrolė neištrūktų iš mūsų rankų“, – pridūrė jis.
 
G. Nausėda taip pat akcentavo, kas jo tikslas yra padėti NVSC specialistams ir epidemiologams, kurie šiuo metu patiria didelę įtampą.
 
Įspėja: situacija gali blogėti
 
Prezidentas pabrėžia, kad žvelgiant į pandemijos sukeltą krizę kitose Europos Sąjungos šalyse, būtina suprasti, kad padėtis Lietuvoje gali dar labiau komplikuotis.  
 
„Man labai gerai suprantamas visuomenės nuovargis. Aš šio Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu kalbėjau su praktiškai visų šalių vadovais, klausiausi apie situaciją visose šalyse. Reikia pripažinti, kad nors mes pripažįstame mūsų padėtį ir statistiką kaip bauginančią, bet kai kurių kitų šalių padėtis yra dar blogesnė. Tai ne tam, kad bandyčiau kažką nuraminti, bet tam, kad įspėčiau, jog situacija gali dar labiau komplikuotis jei mes nesilaikysime tam tikrų reikalavimų. Todėl nepaisant dėl koronaviruso besikaupiančio nuovargio pasakykime vienas kitam, kad tai, kas dabar vyksta, yra labai rimta ir kuo mes labiau susikaupsime dabar, tuo daugiau nuostolių išvengsime ateityje. Mes privalome dar kartą susitelkti“, – teigė prezidentas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Siekdamas išsamiau susipažinti su krizės situacija šalyje, G. Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovais ir epidemiologais.
 
„Tikslas yra susipažinti su situacija išsamiai, paklausti ,kokių pagalbos formų reikia mūsų specialistams, kad jie galėtų savo darbą atlikti tinkamai ir geriausiu būdu. Be jokios abejonės,. mes turime jiems padėti visomis išgalėmis pirmiausia kreipdamiesi patys į visuomenę“, – teigė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 05:01

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Komentuodamas trečiadienį Vyriausybės patvirtintą ateinančių metų biudžetą, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka sako nemanantis, kad greitu metu bent kiek paaiškės, kokia bus kitų metų ekonominė situacija šalyje. Jis taip pat pabrėžia, kad vis dar trūksta sąmoningesnio, rinkimų nesąlygojamo valdžios dėmesio socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, bei tikina, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas yra būtinybė.
 
Vertindamas tai, kad su kitų metų biudžetu nebuvo pateikta jokių mokestinių pakeitimų, R. Lazutka teigė, kad didinti mokesčių bazės šiuo atveju nebūtų prasminga. Jis taip pat pridūrė nesitikintis, jog tai svarstys ir būsimasis Seimas.
 
„Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką. Būtent todėl tokiais laikotarpiais skolinamasi ir mokesčiai nėra didinami. Aš abejoju, ar tai darytų ir kita valdžia, kokia ji bebūtų kitais metais. Abejoju, kad bus žiūrima, kaip padidinti mokesčius“, – Eltai sakė jis.
 
Sociologas taip pat pabrėžė, kad valstybės skolinimasis ekonominio nuosmukio metu yra normali praktika, tačiau labai svarbu tinkamai panaudoti gautas lėšas.
 
„(…) Ekonomiką skatinti nuosmukio laikotarpiu reikia, ir tai, kad vartojimas šalyje buvo palaikomas, yra gerai, bet yra ir visokių neprasmingų išlaidų, susijusių su rinkimais“, – pridūrė jis.
 
Komentuodamas siūlymą įtvirtinti 13-ąją pensiją, R. Lazutka teigė, kad spartinti pensijų didinimą būtų galima ir tvariau, tvirtinant įstatymo pataisas, o apskritai vietoje to vertėtų atkreipti dėmesį į kitas spragas socialinės apsaugos srityje.
 
„Vietoj to reikėtų tiesiog taisyti spragas socialinės apsaugos srityje. (…) Pavyzdžiui, šalpos pensija kitiems metams tepadidinta 3 eurais. (Žmonių – ELTA), gaunančių šalpos pensiją, – kiek jų tėra. Tad susidaro įspūdis, jog galvojama: tai kam jiems apskritai leisti pinigus.
O jeigu norima spartinti pensijų didinimą, tuomet tereikia padaryti įstatymo pataisą, kad pensijos būtų indeksuojamos ne pagal dabartinę tvarką, o kad būtų papildoma sąlyga (…), jog jei iš „Sodros“ biudžeto matyti, kad pajamos didėja greičiau negu išlaidos, mes padidiname esamas pensijas tam tikru procentu“, – Eltai kalbėjo sociologas.
 
Sociologas pabrėžė, kad kelti MMA dydį būtina, nes dabartinis MMA kone lygus skurdo ribai.
 
„MMA didinti reikėtų, nes, paskelbtais naujais Statistikos departamentas duomenimis apie skurdą šalyje, skurdo riba Lietuvoje, praeitų metų duomenimis, yra 445 eurai, o MMA yra 447 eurai. Tad MMA yra beveik lygi skurdo ribai. Juolab, kad skurdo riba buvo nustatyta pagal praeitų metų duomenis, (…) o šių metų skurdo riba būtų jau virš MMA. Suprantama, kad negalima leisti tokios situacijos šalyje, kai žmonės, dirbdami 8 valandas per dieną, negauna pajamų, kurios siektų skurdo ribą. Tai čia pagrindinis argumentas, kad algas reikia didinti“, – Eltai teigė R. Lazutka.
 
R. Lazutka taip pat pridūrė, kad vargu ar per ateinančius keletą mėnesių bent kiek labiau paaiškės, kokia kitąmet bus ekonominė situacija šalyje.
 
„Kokia nors padėtis dėl kitų metų ekonomikos per tuos keletą mėnesių tikrai nepaaiškės. Situacija yra neapibrėžta ir liks neapibrėžta, nes matome, kas darosi su pandemija, ir niekas negalės pasakyti, kaip augs ekonomika nei dabar, nei po dviejų mėnesių, nei po pusmečio. (…) Žiūrint nešališkai, reikia turėti galvoje, kad MMA nereiškia, kad reikia didesnių išlaidų iš valstybės ar iš darbdavių, tai gali reikšti atlygių perskirstymą pačioje darbovietėje“, – sakė jis.
 
Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.
Lietuvos statistika. Slaptai.lt nuotr.
 
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.
Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.
 
Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.
Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
 
Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 17:15

Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienio rytą Prancūzijos policija atliko kratas šalies sveikatos apsaugos ministro Olivier Vérano ir Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos direktoriaus Jérôme`o Salomono biuruose ir butuose. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
 
Anksčiau be jokių paaiškinimų buvo atšaukta pusvalandžio laida su J. Salomonu, kuri turėjo būti transliuojama per šį kanalą. BFM duomenimis, nurodymas atlikti kratas buvo duotas tiriant valdžios veiksmus koronaviruso sukeliamo susirgimo pandemijos laikotarpiu.
 
Kratos taip pat buvo atliktos pas buvusį Prancūzijos premjerą Edouard`ą Philippe`ą, buvusią oficialią vyriausybės atstovę Sibeth Ndiaye, kai kuriuos kitus ministrus. Taip pat buvo apieškotas O. Vérano pirmtakės sveikatos apsaugos ministro poste Agnès Buzyn butas.
 
Šių metų vasarą ieškinius prieš Prancūzijos vyriausybę padavė ne viena visuomeninė asociacija, keli medikų susivienijimai, teigiantys, kad kova su koronavirusu vėlavo ir buvo neefektyvi. Dėl šių skundų buvo pradėtas parengtinis tyrimas. Jis atliekamas Prancūzijos Respublikos Teismo pavedimu.
 
Ši institucija nagrinėja, kaip laikosi įstatymų aukščiausi šalies pareigūnai (išskyrus prezidentą, kuris turi imunitetą).
 
Kratos Prancūzijoje įvyko kitą dieną po prezidento Emmanuelio Macrono interviu televizijai naujų kovos su koronavirusu priemonių tema.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 16:30

Karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Koronaviruso pandemija smogė ir Didžiosios Britanijos karalienės finansams. Be kita ko, atšaukus ekskursijas karališkosiose pilyse, rūmų biudžetas per ateinančius trejus metus gali netekti 15 mln. svarų (16,4 mln. eurų), penktadienį sakė karališkųjų rūmų finansų vadovas Michaelis Stevensas. Specialus biudžetas, skirtas Bakingemo rūmams išlaikyti, gali prarasti 20 mln. svarų.
 
Tačiau dėl pandemijos karališkieji rūmai neprašys daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, pabrėžė M. Stevensas. „Mes mėginsime su padariniais susidoroti savo pastangomis“, – pridūrė jis.
 
Jau duotas nurodymas neįdarbinti naujų žmonių, taip pat įšaldyti atlyginimai. Rūmų duomenimis, ieškoma ir kitų išlaidų mažinimo galimybių.
 
Šiais biudžetiniais metais, kurie baigėsi kovą, britų karališkųjų rūmų biudžetą sudarė 82,4 mln. svarų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 12:52