Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas penktadienį paskelbė, kad dar dviem šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą – patvirtinta COVID-19 infekcija, jų gretose susirgimų skaičius išaugo iki trylikos.
Nė vienam iš užsikrėtusiųjų iki šiol neprireikė hospitalizacijos ir tik kai kuriems jų pasireiškė karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas ir sąnarių skausmas, teigiama Vatikano pranešime.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Šeštadienį Vatikanas paskelbė, kad koronavirusas patvirtintas vienam asmeniui, gyvenančiam toje pačioje Vatikano rezidencijoje, kaip ir pontifikas. Užsikrėtusysis iš karto izoliavosi.
Pandemijos metu popiežius retai pastebimas dėvintis veido kaukę. Jis su kauke pasirodė antradienį Romoje vykusiame tarpreliginiame renginyje, tačiau kitą dieną Vatikane vykusioje kassavaitinėje audiencijoje pontifikas kaukės nebedėvėjo.
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 442 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcijos mirė vienas žmogus. Bendras koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 9104, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos penktadienio ryto duomenimis, COVID-19 infekcijos sukelta liga tebeserga 4956 asmenys, pasveiko – 3978.
Nuo koronaviruso infekcijos mirė 126 žmonės, o 44, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 30 923 žmonės.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruota 370 įvežtinių atvejų.
Praėjusią parą ištirti 10 239 ėminiai, o iš viso ištirta 935 997ėminiai.
Šią savaitę, nuo spalio 19 iki 25 dienos įskaitytinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė, kad pandemijos įkarštyje išvyko atostogauti. EPA-ELTA nuotr.
Kilus didžiuliam gyventojų pasipiktinimui dėl atostogų Graikijoje, Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė tautos.
Karalius Wilemas Alexanderis kartu su žmona Maxima pareiškė apgailestaujantys dėl pažeisto piliečių pasitikėjimo ir sprendimo vykti atostogauti tuo metu, kai savoje šalyje auga koronaviruso infekcijų skaičiai. „Mes nesame neklystantys“, – sakė karalius vaizdo įraše.
Karališkoji šeima šeštadienį po 24 valandų nutraukė atostogas Graikijoje, kai olandai ėmė piktintis kelione nepaisant dalinio karantino gimtinėje. Kelios dienos prieš tai vyriausybė primygtinai ragino visus piliečius, jei tik įmanoma, likti namuose ir nekeliauti.
Trečiadienį kritika karaliui įsiplieskė iš naujo. Nes paaiškėjo, kad atostogas, kaip tai atrodė pradžioje, nutraukė ne visa karališkoji šeima. Tik praėjus trims dienoms po tėvų grįžimo, antradienio vakarą iš Graikijos grįžo kronprincesė Amalia ir jos sesuo Alexia.
Piliečiai ir politikai kritikavo nepakankamą karališkosios šeimos atvirumą.
Labai neįprasta, kad karalius su asmenine žinia tiesiogiai kreipiasi į tautą.
Nyderlandus itin smarkiai veikia antroji viruso banga. Šalyje spalio 13 dieną įvestas dalinis karantinas, tarp ribojimo priemonių – visų restoranų uždarymas.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į šalyje dėl koronaviruso plitimo blogėjančią epidemiologinę situaciją. Šalies vadovas akcentuoja, kad Lietuva šiuo metu turi du kelius: maksimalus testavimas ir kontaktų atsekimas, kitas kelias – visuotinis karantinas.
„Iš esmės yra du keliai: pirmas kelias yra stengtis kuo daugiau testuoti, atsekti židinius, atsekti viruso kelią ir izoliuoti su tuo susijusius asmenis. Antrasis kelias yra, jeigu jau pirmas kelias nebetinka ir susirgimų skaičius yra išaugęs, stabdyti veiklą, stabdyt kavinių, barų, kitų viešojo gyvenimo institucijų darbą ir tokiu būdu mėginti įvedus visuotinį karantiną suvaldyti procesą“, – sakė Briuselyje viešintis G. Nausėda.
Nors prezidentas teigė, kad pirmasis kelias yra geresnis, tačiau akcentuoja, kad Lietuva jau yra pasiekusi ribą, kai koronavirusą kontroliuoti turinčios institucijos vargiai spėja valdyti besiplečiančius COVID-19 židinius.
„Žinoma, kad pirmas kelias yra geresnis, priimtinesnis, keliantis mažiau nuostolių ekonomikai, socialiniam gyvenimui, bet mes jau esame ties riba, kuomet mūsų sveikatos institucijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau vargiai arba su didele įtampa spėja sekti paskui tuos židinius“, – teigė šalies vadovas.
„Todėl turime imtis ir tam tikrų priemonių, kurios yra susijusios su savidisciplina: laikytis atstumų, laikytis apsaugos priemonių (rekomendacijų), dėvėti kaukes. Žodžiu, elgtis atsakingai, kad visuomenė galėtų gyventi stabiliai ir situacijos kontrolė neištrūktų iš mūsų rankų“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kas jo tikslas yra padėti NVSC specialistams ir epidemiologams, kurie šiuo metu patiria didelę įtampą.
Įspėja: situacija gali blogėti
Prezidentas pabrėžia, kad žvelgiant į pandemijos sukeltą krizę kitose Europos Sąjungos šalyse, būtina suprasti, kad padėtis Lietuvoje gali dar labiau komplikuotis.
„Man labai gerai suprantamas visuomenės nuovargis. Aš šio Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu kalbėjau su praktiškai visų šalių vadovais, klausiausi apie situaciją visose šalyse. Reikia pripažinti, kad nors mes pripažįstame mūsų padėtį ir statistiką kaip bauginančią, bet kai kurių kitų šalių padėtis yra dar blogesnė. Tai ne tam, kad bandyčiau kažką nuraminti, bet tam, kad įspėčiau, jog situacija gali dar labiau komplikuotis jei mes nesilaikysime tam tikrų reikalavimų. Todėl nepaisant dėl koronaviruso besikaupiančio nuovargio pasakykime vienas kitam, kad tai, kas dabar vyksta, yra labai rimta ir kuo mes labiau susikaupsime dabar, tuo daugiau nuostolių išvengsime ateityje. Mes privalome dar kartą susitelkti“, – teigė prezidentas. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Siekdamas išsamiau susipažinti su krizės situacija šalyje, G. Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovais ir epidemiologais.
„Tikslas yra susipažinti su situacija išsamiai, paklausti ,kokių pagalbos formų reikia mūsų specialistams, kad jie galėtų savo darbą atlikti tinkamai ir geriausiu būdu. Be jokios abejonės,. mes turime jiems padėti visomis išgalėmis pirmiausia kreipdamiesi patys į visuomenę“, – teigė prezidentas.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Komentuodamas trečiadienį Vyriausybės patvirtintą ateinančių metų biudžetą, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka sako nemanantis, kad greitu metu bent kiek paaiškės, kokia bus kitų metų ekonominė situacija šalyje. Jis taip pat pabrėžia, kad vis dar trūksta sąmoningesnio, rinkimų nesąlygojamo valdžios dėmesio socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, bei tikina, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas yra būtinybė.
Vertindamas tai, kad su kitų metų biudžetu nebuvo pateikta jokių mokestinių pakeitimų, R. Lazutka teigė, kad didinti mokesčių bazės šiuo atveju nebūtų prasminga. Jis taip pat pridūrė nesitikintis, jog tai svarstys ir būsimasis Seimas.
„Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką. Būtent todėl tokiais laikotarpiais skolinamasi ir mokesčiai nėra didinami. Aš abejoju, ar tai darytų ir kita valdžia, kokia ji bebūtų kitais metais. Abejoju, kad bus žiūrima, kaip padidinti mokesčius“, – Eltai sakė jis.
Sociologas taip pat pabrėžė, kad valstybės skolinimasis ekonominio nuosmukio metu yra normali praktika, tačiau labai svarbu tinkamai panaudoti gautas lėšas.
„(…) Ekonomiką skatinti nuosmukio laikotarpiu reikia, ir tai, kad vartojimas šalyje buvo palaikomas, yra gerai, bet yra ir visokių neprasmingų išlaidų, susijusių su rinkimais“, – pridūrė jis.
Komentuodamas siūlymą įtvirtinti 13-ąją pensiją, R. Lazutka teigė, kad spartinti pensijų didinimą būtų galima ir tvariau, tvirtinant įstatymo pataisas, o apskritai vietoje to vertėtų atkreipti dėmesį į kitas spragas socialinės apsaugos srityje.
„Vietoj to reikėtų tiesiog taisyti spragas socialinės apsaugos srityje. (…) Pavyzdžiui, šalpos pensija kitiems metams tepadidinta 3 eurais. (Žmonių – ELTA), gaunančių šalpos pensiją, – kiek jų tėra. Tad susidaro įspūdis, jog galvojama: tai kam jiems apskritai leisti pinigus.
O jeigu norima spartinti pensijų didinimą, tuomet tereikia padaryti įstatymo pataisą, kad pensijos būtų indeksuojamos ne pagal dabartinę tvarką, o kad būtų papildoma sąlyga (…), jog jei iš „Sodros“ biudžeto matyti, kad pajamos didėja greičiau negu išlaidos, mes padidiname esamas pensijas tam tikru procentu“, – Eltai kalbėjo sociologas.
Sociologas pabrėžė, kad kelti MMA dydį būtina, nes dabartinis MMA kone lygus skurdo ribai.
„MMA didinti reikėtų, nes, paskelbtais naujais Statistikos departamentas duomenimis apie skurdą šalyje, skurdo riba Lietuvoje, praeitų metų duomenimis, yra 445 eurai, o MMA yra 447 eurai. Tad MMA yra beveik lygi skurdo ribai. Juolab, kad skurdo riba buvo nustatyta pagal praeitų metų duomenis, (…) o šių metų skurdo riba būtų jau virš MMA. Suprantama, kad negalima leisti tokios situacijos šalyje, kai žmonės, dirbdami 8 valandas per dieną, negauna pajamų, kurios siektų skurdo ribą. Tai čia pagrindinis argumentas, kad algas reikia didinti“, – Eltai teigė R. Lazutka.
R. Lazutka taip pat pridūrė, kad vargu ar per ateinančius keletą mėnesių bent kiek labiau paaiškės, kokia kitąmet bus ekonominė situacija šalyje.
„Kokia nors padėtis dėl kitų metų ekonomikos per tuos keletą mėnesių tikrai nepaaiškės. Situacija yra neapibrėžta ir liks neapibrėžta, nes matome, kas darosi su pandemija, ir niekas negalės pasakyti, kaip augs ekonomika nei dabar, nei po dviejų mėnesių, nei po pusmečio. (…) Žiūrint nešališkai, reikia turėti galvoje, kad MMA nereiškia, kad reikia didesnių išlaidų iš valstybės ar iš darbdavių, tai gali reikšti atlygių perskirstymą pačioje darbovietėje“, – sakė jis.
Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Lietuvos statistika. Slaptai.lt nuotr.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.
Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.
Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.
Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.
Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienio rytą Prancūzijos policija atliko kratas šalies sveikatos apsaugos ministro Olivier Vérano ir Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos direktoriaus Jérôme`o Salomono biuruose ir butuose. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
Anksčiau be jokių paaiškinimų buvo atšaukta pusvalandžio laida su J. Salomonu, kuri turėjo būti transliuojama per šį kanalą. BFM duomenimis, nurodymas atlikti kratas buvo duotas tiriant valdžios veiksmus koronaviruso sukeliamo susirgimo pandemijos laikotarpiu.
Kratos taip pat buvo atliktos pas buvusį Prancūzijos premjerą Edouard`ą Philippe`ą, buvusią oficialią vyriausybės atstovę Sibeth Ndiaye, kai kuriuos kitus ministrus. Taip pat buvo apieškotas O. Vérano pirmtakės sveikatos apsaugos ministro poste Agnès Buzyn butas.
Šių metų vasarą ieškinius prieš Prancūzijos vyriausybę padavė ne viena visuomeninė asociacija, keli medikų susivienijimai, teigiantys, kad kova su koronavirusu vėlavo ir buvo neefektyvi. Dėl šių skundų buvo pradėtas parengtinis tyrimas. Jis atliekamas Prancūzijos Respublikos Teismo pavedimu.
Ši institucija nagrinėja, kaip laikosi įstatymų aukščiausi šalies pareigūnai (išskyrus prezidentą, kuris turi imunitetą).
Kratos Prancūzijoje įvyko kitą dieną po prezidento Emmanuelio Macrono interviu televizijai naujų kovos su koronavirusu priemonių tema.
Karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.
Koronaviruso pandemija smogė ir Didžiosios Britanijos karalienės finansams. Be kita ko, atšaukus ekskursijas karališkosiose pilyse, rūmų biudžetas per ateinančius trejus metus gali netekti 15 mln. svarų (16,4 mln. eurų), penktadienį sakė karališkųjų rūmų finansų vadovas Michaelis Stevensas. Specialus biudžetas, skirtas Bakingemo rūmams išlaikyti, gali prarasti 20 mln. svarų.
Tačiau dėl pandemijos karališkieji rūmai neprašys daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, pabrėžė M. Stevensas. „Mes mėginsime su padariniais susidoroti savo pastangomis“, – pridūrė jis.
Jau duotas nurodymas neįdarbinti naujų žmonių, taip pat įšaldyti atlyginimai. Rūmų duomenimis, ieškoma ir kitų išlaidų mažinimo galimybių.
Šiais biudžetiniais metais, kurie baigėsi kovą, britų karališkųjų rūmų biudžetą sudarė 82,4 mln. svarų.
Dėl koronaviruso pandemijos keliamos grėsmės atidedamas kitų metų sausį turėjęs vykti Davoso forumas, paskelbė verslo ir politikos elitą kasmet sutraukiančio renginio organizatorius Pasaulio ekonomikos forumas (WEF).
„Pasaulio ekonomikos forumas šį vakarą nusprendė perkelti 2021 m. kasmetinį susitikimą Davose į kitos vasaros pradžią“, – pranešime teigė WEF atstovas Adrianas Monckas.
Pranešime teigiama, kad sprendimas atidėti Davoso forumą priimtas po konsultacijų su ekspertais, kurie tvirtino, kad saugiai forumo surengti sausį neįmanoma.
WEF taip pat užsiminė, kad kasmetinis forumas gali būti surengtas ne Šveicarijos Alpių kurorte, o kitur. Tiesa, kur galėtų būti perkeltas žymusis Davoso forumas, neatskleidžiama.
„Priimti šį sprendimą nebuvo lengva, nes dabar ypač svarbu, kad pasaulio lyderiai visi drauge parengtų bendrą atsigavimo planą ir suteiktų formą „Didžiajam atstatymui“ po COVID-19. Vis dėlto, ekspertai teigia, kad mes negalėsime to padaryti saugiai sausį“, – teigė A. Monckas.
A. Moncko teigimu, kitų metų sausio pabaigoje, kai turėjo vykti 51-asis Davoso forumas, organizacija surengs „skaitmeninius aukšto lygio Davoso dialogus“, kurių metų svarbiausi pasaulio lyderiai pasidalins savo požiūriu apie padėtį pasaulyje 2021-aisiais.
Tuo tarpu informacija apie fizinio kitų metų forumo datą ir vietą bus paskelbta, „kai tik būsime tikri, kad yra įgyvendintos visos sąlygos, garantuojančios mūsų dalyvių ir forumą priimančios bendruomenės sveikatą ir saugumą“.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl „labai ilgos“ koronaviruso pandemijos. PSO nepaprastosios padėties komitetas prognozuoja, kad pandemija truks „tikrai labai ilgai“, šeštadienį Ženevoje pranešė organizacija.
Covid-19 pavojus išlieka „labai aukštas“. Todėl komitetas pabrėžia, kad būtinas „nacionalinis, regioninis ir globalus atsakas“ į pandemiją.
PSO vadovas Adhanomas Ghebreyesusas Nepaprastosios padėties komitetui pareiškė, kad pandemija yra šimtmečio krizė, kurios padariniai dar bus juntami dešimtmečius. Ekspertai sutaria, kad viruso plitimas ir toliau yra „tarptautinio masto ekstremali padėtis“.
Kartu komitetas įspėjo, kad dėl „socialinio ekonominio spaudimo“ gali prasidėti nuovargis vykdant kovos su virusu priemones. Jis taip pat paragino PSO spartinti tyrimus dėl viruso, be kita ko, aiškintis įvairias jo perdavimo galimybes, potencialias mutacijas ir imuniteto klausimą.
Komiteto posėdis truko šešias valandas. Jam priklauso 18 narių ir 12 patarėjų. Komitetas vėl rinksis po trijų mėnesių.
Agentūros AFP skaičiavimu, pasaulyje naujasis koronavirusas patvirtintas 17,5 mln. žmonių. Daugiau kaip 680 000 pacientų mirė.
Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėkojo lietuviams visame pasaulyje už tarpusavio pagalbą COVID-19 pandemijos metu.
Pasak ministro, pasaulinė pandemija tapo iššūkiu mums visiems, todėl gyvenančių užsienyje tautiečių pagalba tapo nepamainomu ramsčiu sudėtingoje situacijoje.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam, kuris į sunkią padėtį patekusiam tautiečiui ištiesė pagalbos ranką. Jūs tapote milžinišku gelbėjimo tinklu, kuris leido žinoti, kad ypač sudėtingose situacijose yra į ką atsiremti. Tai tapo gražiu liudijimu, kad „Globalios Lietuvos“ idėja tarp viso pasaulio lietuvių yra gyva“, – teigė ministras.
Sudėtingiausiu pandemijos laikotarpiu pasaulio lietuviai padėjo į bėdą patekusiems tautiečiams, organizavo pagalbos akcijas medikams bei paveiktoms visuomenės grupėms.
„Buvo aukojama Lietuvos COVID-19 pasekmių mažinimo fondui, kitiems fondams bei visuomeninėms iniciatyvoms – ir kaip visuomet – didesnė dalis visos pagalbos buvo suteikiama tyliai, nesireklamuojant. Visa Jūsų suteikiama pagalba tarsi cementas stiprino ir, tikiu, toliau stiprins mūsų Tėvynės pamatus“, – pabrėžė ministras.
Ministras paragino lietuvius visame pasaulyje ir toliau savo žiniomis ir darbais prisidėti prie modernios ir klestinčios Lietuvos kūrimo bei lietuvybės pasaulyje išlaikymo.
Donald Trump ir Kanye Westas. EPA – ELTA nuotr.
JAV reperis Kanye Westas šeštadienį internete paskelbė mesiantis iššūkį Donaldui Trumpui 2020 m. JAV prezidento rinkimuose, praneša AFP.
„Dabar turime įgyvendinti Amerikos pažadą tikėdami Dievu, suvienyti mūsų viziją ir kurti mūsų ateitį. Aš dalyvausiu JAV prezidento rinkimuose!“ – tviteryje paskelbė milijardierius reperis.
K. Westas daugiau informacijos apie savo politinę kampaniją nepateikė, o iki lapkritį įvyksiančių rinkimų teliko keturi mėnesiai.
K. Westas jau seniai teigė palaikantis D. Trumpą, nors dauguma JAV pramogų pasaulio atstovų yra kairiųjų pažiūrų.
2018 m. jie buvo susitikę Baltuosiuose rūmuose, kur K. Westas prieš kameras apkabino D. Trumpą. Daugumos kitų atlikėjų ir Demokratų politikų nuostabai reperis pareiškė savo susižavėjimą D. Trumpu.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau 2019 m. viename interviu K. Westas jau kalbėjo kitaip. Tuomet jis teigė, kad pareikšdamas paramą D. Trumpui jis norėjo paerzinti demokratus, nes pats turi ambicijų siekti prezidento posto, ir pareiškė, kad kada nors juo taps.
Pastarųjų savaičių apklausos rodo, kad D. Trumpas atsilieka nuo demokratų kandidato Joe Bideno. JAV prezidentas kritikuojamas dėl netinkamo atsako į koronaviruso pandemiją ir savo pozicijos rasizmą smerkiančių protestų atžvilgiu.
Šeštadienį nė vienas iš dviejų kandidatų nepakomentavo K. Westo pranešimo apie siekius tapti prezidentu.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
Оlena Zelenska. Wikipedia.org nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
Moteris feisbuke rašė, kad jos vyro – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – ir dviejų jų vaikų COVID-19 testų rezultatai neigiami.
„Netikėtos naujienos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad aš ir mano šeima laikomės visų taisyklių – dėvime kaukes, pirštines, minimaliai kontaktuojame su kitais žmonėmis“, – feisbuke rašė O. Zelenska.
Pirmoji ponia teigia, kad jaučiasi gerai, ji nėra paguldyta į ligoninę, tačiau izoliavosi nuo vyro ir vaikų. Pasak šalies pareigūnų, neaišku, kur ir kaip ji galėjo užsikrėsti virusu.
Ukrainoje pastarosiomis dienomis daugėja naujų infekcijos atvejų. Praėjusią parą patvirtinti 683 nauji infekcijos atvejai. Nuo pandemijos pradžios šalyje koronavirusas iš viso diagnozuotas 29 753 žmonėms, 870 pacientų mirė.
Kai kurie ekspertai teigia, kad užsikrėtimo atvejų padidėjimas susijęs su išaugusiomis testavimo apimtimis. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad infekcijos atvejų augimas susijęs su tuo, kad žmonės nustojo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių.
„Grėsmė vis dar čia, bet pažiūrėkite į gatves, pažiūrėkite, kas vyksta aplink jus“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.
Švedijoje registruotas iki šiol didžiausias per parą naujų koronaviruso infekcijų skaičius. Patvirtinti 1 474 nauji atvejai, pranešė sveikatos tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Rekordinis atvejų skaičiaus padidėjimas esą yra „tiesioginis išaugusių testavimo apimčių padarinys“. Tai padėjo nustatyti ir atvejus, kai žmonėms pasireiškė tik nežymūs simptomai. Iš viso infekuotųjų skaičius Švedijoje išaugo iki 48 300.
Covid-19 aukų padaugėjo 19 iki 4 814. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra gerokai daugiau nei kaimyninėse Šiaurės Europos šalyse, tačiau mažiau nei labiausiai pandemijos paveiktose Europos valstybėse Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Priešingai nei dauguma pasaulio šalių, Švedija neįvedė griežtų ribojimų, o labiau kliovėsi žmonių sąmoningumu.
Bulgarijoje vėl plinta koronavirusas. Pradžioje pandemijos mažai paveikta Balkanų šalis ketvirtadienį pranešė apie 104 naujus Covid-19 atvejus per 24 valandas. Tai yra didžiausias rodiklis nuo koronakrizės pradžios. Todėl iki birželio 14 dienos paskelbta ekstremali epidemiologinė situacija bus pratęsta iki mėnesio pabaigos. Ligšiolinis rekordas – 90 naujų infekcijų per parą – fiksuotas balandžio 24 dieną.
Bulgarija ko gero išgyvena antrąją ligos bangą, ketvirtadienį privačiai televizijos stočiai bTV sakė sveikatos reikalų vyriausiasis inspektorius ir krizės štabo narys Angelas Kunčevas. Tačiau virusas esą dabar pirmiausiai plinta lokaliai, vadinamuosiuose klasteriuose. Situacija gali būti suvaldyta, pareiškė ekspertas.
Vyriausybės vadovas Boiko Borissovas paragino gyventojus laikytis distancijos, taip pat drausmės ir dezinfekcijos taisyklių. Dabar galiojanti kaukių prievolė uždarose viešose patalpose birželio 15-ąją turėtų būti atšaukta. Ji privaloma liks tik viešajame transporte.
Vienas dabartinių židinių įsiplieskė pietiniame Dospato mieste. Čia žaislų fabriko darbuotojos vartojo karščiavimą numušančius vaistus, kad prieš prasidedant pamanai praeitų temperatūros kontrolę.
7 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje nustatyti 2 993 koronaviruso atvejai. 167 žmonės mirė. Dėl pandemijos paskelbti ribojimai buvo sušvelninti. Šalyje vėl veikia restoranai ir kavinės, taip pat prekybos centrai, kūno rengybos studijos, muziejai, teatrai ir kino teatrai.
Vasaros sezonas prie Juodosios jūros užsienio atostogautojams turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius akcentuoja, kad koronaviruso pandemija Rusijai nesutrukdė tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi „padidinti apsukas“ propagandiniame kare. Ministro teigimu, per pandemijos laikotarpį net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, padidėjo apšaudymų bei tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius.
„Liūdna, kiek keista, net, sakyčiau, ir stebina, kad pandemija nebuvo joks kliuvinys Rusijai tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi padidinti apsukas propagandiniame kare, skleidžiant netikras naujienas šiuo atvejų ne tik apie istorinį teisingumą, iškraipant istoriją, bet ir apie pandemijos sukeltas pasekmes ir žalą“, – „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, taip pat padidėjo apšaudymų skaičius, padaugėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų.
„Jeigu statistiškai žiūrėtume į agresiją Ukrainoje, palygintume praeitų metų tą patį laikotarpį ir dabartinį, kuomet pandemija vyksta, tai net padidėjo apšaudymų skaičius, padidėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius, įskaitant ir kliudymus ESBO organizacijoms ir stebėtojams vykti į misijas ten, kur jie privalo stebėti situaciją“, – informavo ministras.
L. Linkevičius akcentuoja, kad nėra jokių ženklų, kad Rusijos agresija mažėtų. Pasak ministro, koronaviruso pandemija Rusijai buvo tik pretekstas kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo.
„Rusijai visa pandemija yra lyg kažkokia dūmų uždanga visa tai tęsti ir kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo. Aš labai tikiuosi, kad mes to nepadarysime, nes negirdžiu bent jau iš kolegų raginimų tokius sprendimus priimti“, – situaciją apibendrino L. Linkevičius.
Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
Rusijoje pastarąją parą nustatyti 8 946 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bendras infekuotųjų skaičius šalyje dabar sudaro 353 427. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Rusijos operatyvinis kovos su koronavirusinės infekcijos plitimu štabas.
Kaip rodo štabo duomenys, Rusijoje dešimtą dieną paeiliui per parą nustatoma mažiau kaip 10 tūkstančių naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
Pirmadienio duomenimis, infekuotųjų skaičiaus paros prieaugis sudarė 2,6 proc., kaip ir sekmadienį. 3 908 naujiems pacientams (43,7 proc.) nepasireiškė jokie simptomai.
2 560 naujų atvejų užfiksuota Maskvoje. Rusijos sostinėje infekuotųjų skaičius išaugo iki 166 473 žmonės.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje galėjo būti atidėta ar atšaukta 30 mln. planuotų operacijų. Atitinkamą analizę atliko Birmingemo universitetas.
Dėl pandemijos pirmiausiai buvo atšaukiamos ortopedinės operacijos, pavyzdžiui, dirbtinio kelio ar klubo sąnario implantacija. Tačiau, anot mokslininkų, planetoje galėjo būti atšaukta ar atidėta ir per 2 mln. vėžio operacijų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje atidėtų onkologinių operacijų gali būti apie 36 000.
„Atidėtų operacijų laukiančių pacientų būklė gali pablogėti, gali būti apribota jų gyvenimo kokybė. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vėžio, atidėtos operacijos gali lemti mirtis, kurių galima išvengti“, – sakė vienas mokslininkų Aneelis Bhangu.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai vertino informaciją iš 359 ligoninių 71 šalyje ir tada skaičius pritaikė 190 valstybių. Jie darė prielaidą, kad 12 savaičių ligoninės dėl pandemijos bangos patyrė didžiulį krūvį. Kiekviena nauja savaitė gali reikšti po dar 2 mln. atidėtų operacijų, rodo tyrimas.
Anot mokslininkų, jau trys ekstremalios padėties mėnesiai pacientams gali reikšti milžiniškas eiles. Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, gali prireikti 11 mėnesių, kol bus atliktos visos susikaupusios operacijos – net jei kas savaitę būtų atliekama 20 proc. daugiau operacijų nei prieš pandemiją.
