Pagal šiuo metu skelbiamus oficialius statistikos duomenis, šalyje, suskirstytoje į 60 savivaldybių, saugiausia ir toliau būtų galima vadinti Pagėgių rajono savivaldybę. Nors per keletą pastarųjų dienų santykinis sergamumo rodiklis joje paaugo nuo 18 iki 70 naujų koronaviruso infekcijos atvejų, dviejų savaičių laikotarpiu tekusių 100 tūkst. gyventojų. Antroji sąraše šiuo metu Šilalės rajono savivaldybė (84 atv.), trečia – Rokiškio rajono savivaldybė (109 atv.).
 
Nesaugiausia (tik dėl didesnės nei kitur galimybės užsikrėsti COVID-19 liga) jau ne vieną savaitę yra Lietuvos sostinė (1078 atv. 100 tūkst. gyventojų). Taip pat – Vilniaus rajonas (1027 atv.) bei Širvintų rajono savivaldybė (993 atv.). Tad visai neatsitiktinai pastarosiomis dienomis čia suaktyvėjo skiepijimai nuo COVID-19 infekcijos. Širvintose jau paskiepyta 27,4 proc. gyventojų, Vilniuje – 26,52 proc., tik Vilniaus rajone vakcinavimo apimtis mažesnė – 19,5 proc., o visoje Lietuvoje ji, naujausiais duomenimis, siekia 25,5 proc.
 
Per 7 dienas šalies sostinėje dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikti net 142 995 tyrimai, iš jų teigiamų atsakymų – 5,8 proc., Vilniuje ši dalis didesnė – 7,7 proc. (iš 41 092 tyrimų), Vilniaus rajone – 10,4 proc. (iš 5095 tyrimų), Širvintų rajone – 11,4 proc. (526 tyrimai), Šalčininkų rajone – 9,8 proc. (1095 tyrimai), Varėnos bei Švenčionių rajonuose – po 9,1 proc. (atitinkamai čia tyrimų buvo 681 bei 1017).
 
Kaune per savaitę atlikus 22 597 tyrimus, COVID-19 liga patvirtinta 4,3 proc. atvejų, Kauno rajone, – 5,3 proc. (4317 tyrimų), Šiauliuose – 5 proc. (4343 tyrimai), Panevėžyje – 5,2 proc. (3583 tyrimai), Klaipėdoje – 2,7 proc. (6602 tyrimai).
 
Pandemijos laikotarpiu Lietuvoje mirė 8052 užsikrėtusieji COVID-19 liga žmonės, dešimtadalis jų – Kaune (804). Didžiausiame šalies mieste Vilniuje gyvybių neteko 1424 užsikrėtę COVID-19 gyventojai, iš jų 654 mirė dėl mirtinai pavojingos infekcijos, likusiųjų mirties priežastimi tapo kitos ligos. Klaipėda prarado 388 gyvybes (150 – tiesiogiai dėl koronaviruso), Šiauliai – 312 (209 žmonės mirė dėl COVID-19), Panevėžys – 330 (193 panevėžiečiai tapo infekcijos aukomis).
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai analizuoja kasdien besikeičiančią COVID-19 situaciją ir pagal fiksuojamus epidemiologinius duomenis skelbia, kurios Lietuvos teritorijos spalviniame šalies žemėlapyje patenka tai į vieną, tai į kitą zoną. Kol kas tame žemėlapyje daugiausia raudonos (šviesesnės ar tamsesnės) spalvos, tačiau 15-os savivaldybių teritorijos – juodos. Ir tik dvi iš 60-ies savivaldybių – viltingai geltonos.
 
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad Neringos savivaldybėje iki šio antradienio jau pasiskiepijo daugiau nei pusę savo gyventojų – 50,21 proc., Birštone – 40,69 proc., Druskininkuose – 31,35 proc., Palangoje – 30,46 proc. Iš didžiųjų šalies savivaldybių vakcinavimo sparta toliau pirmauja Kauno miestas (29,07 proc.), antras – Panevėžys (26,64 proc.), paskui rikiuojasi Vilnius (26,52 proc.), Kauno rajonas (26,23 proc.), Šiauliai (22,1 proc.) bei Klaipėda (20,91 proc.)
 
Tačiau šiose simbolinėse varžytuvėse, savivaldybių gyventojams aktyviai stengiantis kuo greičiau išsivaduoti iš karantino suvaržymų, pasiskiepyti, kad nebūtų pavojaus užsikrėsti COCID-19 liga ar perduoti ją kitiems, nuo lyderiaujančių savivaldybių smarkiai atsilieka Šalčininkų rajonas (vakcinavimo apimtis – 15,1 proc.) bei Visaginas (16,46 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.06; 00:30

Belgijos vyriausybė negalėjo per pandemiją uždaryti kavinių ir restoranų taip, kaip tai padarė, penktadienį Briuselyje paskelbė pirmosios instancijos teismas. Atitinkamas vidaus reikalų ministrės Annelies Verlinden nurodymas esą buvo neteisėtas. Teisėjų teigimu, politikė nėra įgaliota priimti tokio sprendimo, pranešė stotis RTBF.
 
Teismas davė Belgijos vyriausybei 30 dienų laiko ištaisyti įstatymo pažeidimus. Priešingu atveju gresia iki 250 000 eurų bauda. Į teismą kreipėsi maitinimo įstaigų asociacija iš prancūzakalbės Valonijos bei 50 restoranų.
 
Jau kovo pabaigoje Briuselio teismas nusprendė, kad koronaviruso ribojimams Belgijoje iš esmės trūksta teisinio pagrindo, nes sprendimai priimami ministerijų dekretais. Vyriausybė šį teismo sprendimą apskundė.
 
Kartu vyriausybė ruošia pandemijos įstatymą, dėl kurio dabar diskutuojama parlamente. Jis  gali sukurti teisinius pagrindus restoranų uždarymui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 05:38

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Epidemiologinei situacijai šalyje sparčiai prastėjant, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad lieka neaišku, kada bus ryžtasi atverti šiuo metu uždarytas prekybos vietas. Ji taip pat priduria, kad ketinama peržiūrėti karantino švelninimo planą.
 
„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.
 
„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.
 
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.

„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.
 
„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.
Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.
 
„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).
 
ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 15:54

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį paragino dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su skurdžiausiomis pasaulio šalimis, sakydamas, kad jos yra „būtinas įrankis“ kovoje su pandemija.
 
Per bene svarbiausią katalikų šventę, ant kurios šešėlį vėl užmetė koronaviruso krizė, popiežius savo pasakytoje kalboje sutelkė dėmesį į pažeidžiamiausius pasaulio žmones – sergančiuosius, migrantus, susiduriančius su ekonominiais sunkumais ir gyvenančius karo zonose, kaip Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
 
„Pandemija vis dar plinta, o socialinė ir ekonominė krizė išlieka stipri, ypač skurdžiųjų atžvilgiu“, – sakė 84-erių argentinietis, kreipdamasis tik maždaug į 100 tikinčiųjų, kuriems buvo leista susirinkti į Šv. Petro baziliką.
 
„Vakcinos šioje kovoje yra būtinas įrankis“, – teigė jis, paragindamas tarptautinę bendruomenę įveikti vakcinų platinimo trukdžius ir užtikrinti jų platinimą, „ypač skurdžiausiose šalyse“.
 
Popiežius Pranciškus, kuris nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, susitelkia į pažeidžiamiausių žmonių grupių padėtį, rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jau buvo įspėjęs turtingas šalis nekaupti vakcinų.
 
Popiežius pridūrė, kad yra „skandalinga“, jog pasaulyje tęsiasi ginkluoti konfliktai.
 
Jis paragino nutraukti karą Sirijoje, „kur milijonai žmonių šiuo metu gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, bei Jemene, „kurio padėtis buvo sutikta su kurtinama ir skandalinga tyla“.
 
Pontifikas taip pat pareiškė savo artumą Mianmaro jaunimui, „įsipareigojusiam remti demokratiją“, paragino izraeliečius ir palestiniečius užmegzti dialogą bei paragino nutraukti smurtą Afrikoje, užsimindamas apie neramumus Nigerijoje, Sahelyje, šiauriniame Etiopijos Tigrėjaus regione ir Kabo Delgado provincijoje Mozambike.
 
„Pasaulyje vis dar per daug karų ir per daug smurto“, – teigė popiežius, pridurdamas, kad balandžio 4 d. pasaulyje minima supratimo apie minas, kurios yra „klastingi ir siaubingi įrenginiai“, diena.
 
Svarbus mėnesis Italijai
 
Popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) paskelbtas 60 mln. italų švenčiant Velykas karantino sąlygomis.
Visa Italija nuo šeštadienio iki pirmadienio paskelbta „raudonąja zona“, kurioje taikomi judėjimo apribojimai, uždari restoranai ir nebūtinosios mažmeninės prekybos parduotuvės.
 
Nepaisant vyraujančio pesimizmo, esama vilties teikiančių ženklų, kad šalyje spartėja skiepijimo kampanija. Nors kovo pabaigoje pranešta apie sumažėjusią sergamumo kreivę, ligoninėse tebegydoma itin daug užsikrėtusių pacientų.
 
Balandis, kaip manoma, bus itin svarbus mėnesis Italijos vakcinacijos kampanijoje, valdžios institucijoms tikintis per ateinančias dvi savaites kasdien suskiepyti po 300 tūkst. vakcinos dozių, sakė vienas pareigūnas.
 
Trys Italijos regionai, įskaitant Veneciją apimantį Venetą, rengiasi nuo antradienio sušvelninti apribojimus ir kai kurių zonų žymėjimą pakeisti iš „raudono“ į „oranžinį“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.05; 08:06

Gali būti, kad Į Lenkiją atvykstantys asmenys jau netrukus turės pateikti neigiamą koronaviruso testą. Šis naujas reikalavimas planuojamas savaitės pabaigoje, stočiai TVN sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Tam, kas pasienyje pateiks neigiamą testo rezultatą, atvykus nereikės karantinuotis.
 
Ministras, be to, pareiškė, kad Lenkijoje prasideda trečioji pandemijos banga, kuri piką veikiausiai pasieks kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Naujos priemonės pandemijai suvaldyti ateinančiomis savaitėmis neplanuojamos.
 
Lenkijoje pastaruoju metu auga naujų infekcijų skaičiai. Neseniai šalyje sušvelninti, be kita ko, kino teatrams, teatrams, viešbučiams ir slidinėjimo trasoms taikyti ribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.22; 00:30

Vyriausybei trečiadienį nusprendus pratęsti karantiną ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai nereiškia, jog toks nutarimas, koks yra dabar, galios iki pat vasario 28 dienos, tačiau kol kas, anot jos, Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo.
 
„Vyriausybė šiandien priėmė sprendimą pratęsti karantino nutarimo galiojimą iki vasario 28 dienos. Tai nereiškia, kad nutarimas toks, koks yra dabar, galios visą mėnesį, tačiau tai reiškia, kad kol kas Vyriausybė neturi pagrindo keisti režimo. Pagal ekspertų viešai aptartą situacijų klasifikatorių vis dar esame pačioje blogiausioje kategorijoje, nepaisant to, kad situacija yra gerokai pagerėjusi nuo praėjusių metų pabaigos“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.
 
Pasak ministrės pirmininkės, ribojmus Vyriausybė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) kiekvieną savaitę peržiūrės.
„Iš esmės kiekvieną savaitę Vyriausybė, VESK svarstys, kokie pakeitimai galėtų būti ir kokiomis sąlygomis daromi pakeliui“, – sakė I. Šimonytė.
 
„Situacija rodo, kad kol mes dar nesame nulipę iš D scenarijaus į C scenarijų, kas jau leistų kalbėti apie didesnius apribojimų sumažinimus“, – teigė premjerė.
 
Pasak I. Šimonytės, dalyje savivaldybių epidemiologinė situacija nėra iki galo pasitaisiusi.
 
„Yra keliasdešimt savivaldybių, kuriose situacija neatrodo iki galo pasitaisiusi, kai kur matome trupučiuką didėjantį atvejų skaičių. Žinoma, ten atvejų skaičius yra pakankamai mažas ir tą didėjimą gali išprovokuoti bet koks susiformavęs mažesnis židinys, bet akivaizdu, kad skatinti mobilumą šitomis aplinkybėmis nebūtų gera mintis. Bet tai nereiškia, kad šie mobilumo apribojimai galios iki vasario pabaigos“, – sakė premjerė.
 
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus tuos atvejus, kai vykstama į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, į kitą savivaldybę dėl artimų giminaičių mirties, į darbą, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų bei dėl sveikatos priežiūros paslaugų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:33

Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, antradienį susitikusi su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu dr. Petaru Rajičiumi, padėkojo už supratingumą apribojant Bažnyčios veiklą karantino metu.
 
„Šie metai nelengvi visiems, Lietuvos katalikų Bažnyčiai – taip pat. Bažnyčios dalyvavimas palaikant žmonių dvasią sunkiu laikotarpiu yra labai svarbus“, – sakė I. Šimonytė.
 
Rugsėjį Lietuva ir Šventasis Sostas minės diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. Premjerė padėkojo Lietuvos katalikų Bažnyčiai už tarpreliginių ir ekumeninių ryšių puoselėjimą, kuriuo prisidedama prie santarvės ir bendruomeniškumo kūrimo Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 06:21

Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 773 asmenims, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šeštadienį buvo ištirti 5623 ėminiai.
 
Praėjusią parą pasveiko 159 žmonės, o bendrai pasveikusiųjų padaugėjo 119 085. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 176 624, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52 892 žmonės.
 
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 867 777 ėminiai.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 18 žmonių ir registruoti dar 3 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2649 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
 
Nuo COVID-19 mirė 12 moterų ir 6 vyrai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 6 žmonės. Mirė vienas asmuo 50-59 metų amžiaus grupėje, taip pat trys žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, ir po keturis – 70-79 bei 90-99 metų amžiaus grupėse.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 9 asmenys, antrąja skiepo doze nepaskiepyta nė vieno. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 58 039, o dviem skiepo dozėmis – 8 997 žmonės. Iš viso panaudota 67 036 vakcinos.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 144 pacientai. Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų skaičius praėjusią parą siekė 101. Dešimčiai naujai pradėtų gydyti žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.24; 00:30

Infekcinė ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 1001 asmeniui, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Penktadienį buvo ištirti 9220 ėminių. Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 30 žmonių ir registruoti dar 7 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
 
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2628 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
 
Nuo COVID-19 mirė 18 moterų ir 12 vyrų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 14 žmonių. Taip pat mirė penki žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, keturi – 70-79. Mirė septyni asmenys 90-99 metų amžiaus grupėje.
 
Praėjusią parą pasveiko 3832 žmonės, o bendras pasveikusių skaičius išaugo iki 118 893. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 175 851, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52351 žmogus.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 860 713 ėminiai.
 
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 244 asmenys, antrąja skiepo doze – 9. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 57 934, o dviem skiepo dozėmis – 8997 žmonės. Iš viso panaudota 66 931 vakcinos.
 
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 158 pacientai.
 
Iš COVID-19 gydymui skirtų 2649 lovų užimtos 1432. Iš 2262 užimtos 1043 lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 12:00

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Danijos socialdemokratė premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vadovaujama šalis tikisi pasiekti nulinį prašymų suteikti prieglobstį lygį, sugriežtinant jau ir taip gana griežtą šalies požiūrį į imigraciją.
 
2020 m. Danijoje prieglobsčio prašytojų skaičius buvo mažiausias nuo 1998 m. – 1 547.
 
„Negalime pažadėti nulio prieglobsčio prašytojų, tačiau galime išsikelti tokią viziją“, – parlamente sakė M. Frederiksen.
 
Mažas prieglobsčio prašymų skaičius pernai gali būti paaiškintas koronaviruso pandemija. Pernai pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius sudarė mažiau nei dešimtadalį per pabėgėlių krizę 2015 m. pateiktų prašymų skaičiaus.
 
Palyginimui, Danijoje 2015 m. buvo pateikta apie 21 300 prieglobsčio prašymų, o kaimyninėje Švedijoje – apie aštuonis kartus daugiau. 5,8 mln. gyventojų turinti Danija neslepia, kad nori atkalbėti žmones nuo bandymų šalyje prašyti prieglobsčio.
 
„Turime būti atsargūs, kad į mūsų šalį nepatektų per daug žmonių, antraip mūsų socialinė darna negalės egzistuoti“, – tikino M. Frederiksen.
 
2017 m., vadovaudama socialdemokratams, M. Frederiksen pristatė planą išsiųsti „ne vakariečius“ migrantus atgal į vadinamuosius priėmimo centrus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
 
Pernai rugsėjį Kopenhaga paskyrė ambasadorių migracijai, kad pagal Europos prieglobsčio suteikimo sistemą paspartintų vienos ar daugiau migrantų stovyklų įrengimą už ES ribų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 05:00

Lietuvoje per praėjusią parą patvirtinus 1122 naujus koronaviruso atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia situaciją vertinantis atsargiai, nes mirčių skaičius vis dar išlieka nemažas.  
 
„Kol kas dar atsargiai vertiname. Skaičius išlieka tikrai nemažas. Aišku, ne tiek, kiek fiksavome pačioje mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje, – tai tikrai pagerėjusi situacija, bet sudėtinga vertinti, nes norėtųsi užtikrinčiau jaustis. Situacija stabili, bet mirčių skaičius išlieka nemažas“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.
 
Jos teigimu, sudėtinga situacija slaugos įstaigose, ligoninėse, fiksuojami susirgimo atvejai įmonėse.
 
Pasak NVSC atstovės, atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, dalis yra panaši kaip visada, nes dalis žmonių negali prisiminti, kur galėjo užsikrėsti infekcija.
 
„Įvardija, kad galbūt viešasis transportas, galbūt apsipirkimo centruose, bet mes tikrai negalime būti tikri, kad būtent ten, nes patys žmonės tiesiog negali įvardyti, tai mes kliaujamės tuo, ką jie pasako. Jei žmonės negali įvardyti, atvejis išlieka nežinomas, tačiau nereiškia, kad jis nėra neištirtas. Yra atliekami kiti procesai, izoliuojami žmonės, kurie kontaktavo su tuo žmogumi. Taip yra valdomas viruso plitimas“, – sakė A. Vžesniauskaitė.
 
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 9540 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1122 asmenims, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 166 680.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 28 žmonės, taip pat registruoti dar 10 asmenų, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 00:30

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį renkasi į posėdį aptarti naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas priemones suvaldyti COVID-19 pandemiją.
 
„Nuolat stebime ir analizuojame padėtį šalyje. Tai yra sudėtingas laikotarpis mums visiems, tačiau neabejojame, kad taikomos priemonės turi būti tęsiamos ir greitu metu galėsime pamatyti teigiamus pokyčius“, – teigia vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
 
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
 
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d., situacija bus peržiūrėta sausio 17 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:20

Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 13 837 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 2331 asmeniui, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 30 žmonių, tačiau praėjusią parą registruota ir dar 10 asmenų, mirusių nuo COVID-19 – jų faktinė mirties data yra ankstesnė. Tad per praėjusią parą, bendrai sudėjus, padaugėjo nuo COVID-19 mirusių iki 40, skelbia Statistiko departamentas.
 
Nuo COVID-19 mirė 20-99 metų žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 15 vyrų ir 15 moterų.
 
Tarp jų – 10 žmonių, kurie buvo 80-89 metų amžiaus, taip pat septyni 60-69 metų asmenys, septyni 70-79 ir po vieną mirusį žmogų registruota 20-29, 30-39 ir 40-49 metų amžiaus grupėse. Dar dviejų žmonių mirtis registruota 90-99 metų amžiaus grupėje.
 
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 2136 žmonės, tad bendras pasveikusių skaičius išaugo iki 86 109. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 154 550, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 65 730 žmonių.
 
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2076 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tikslina Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
 
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 700 842 ėminiai.
 
Vyriausybė pratęsė judėjimo tarp savivaldybių kontrolę, ribojimai galios iki sausio 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:18

Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvoje praėjusią parą, pirmadienį, ištyrus 10 344 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 1921 asmeniui, mirė net 78 žmonės – 37 moterys ir 41 vyras, pranešė Statistikos departamentas.
 
Antradienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 4146 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 134 285 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 65 784 žmonės, pasveiko – 66 485.
 
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1347 žmonės, 669 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
 
Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1 598 754.
 
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
 
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 14:14

Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus priimamasis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Koronaviruso pandemija sutrikdė ne tik ligoninių, bet ir poliklinikų darbą. Ambulatorines paslaugas teikiantys medikai skundžiasi padidėjusiu krūviu ir sunkiai valdomais srautais laukiamuosiuose, tuo tarpu pacientų atstovai sako, kad patekti pas gydytojus šiuo metu yra dar didesnis iššūkis nei įprastai ir vengia verti poliklinikų duris.
 
Pagrindiniame ligoninės pastate įsikūręs Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyrius kasdien priima pacientus iš visos šalies.
 
Skyriaus priimamajame specialisto konsultacijos laukia kelios dešimtys žmonių. Dalis vyresnio amžiaus pacientų sėdi vienas šalia kito ir šnekučiuojasi. Registratūros seselė periodiškai prieina prie jų ir prašo laikytis saugaus atstumo, nurodo tinkamai užsidėti apsaugines kaukes. Kadangi kardiologo vizito tenka laukti valandą ir ilgiau, laukiamasis greitai prisipildo naujų pacientų ir prašymus tenka kartoti iš naujo.
 
Kai kuriems saugumas – nė motais
 
Prisistatyti nenorėjusi Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus gydytoja (pavardė Eltai žinoma) teigia, kad situacija poliklinikoje labai bloga.
 
„Laukiamajame, mano galva, yra grūstis, ir tai tikrai neveda prie gero. Ypač krenta akis garbaus amžiaus pacientai, jie sėdi susigrūdę, dalis ir kaukes nusiėmę diskutuoja tarpusavyje, atrodo, kad jiems į pandemiją nusispjauti. Dirbti tokiomis sąlygomis yra nežmoniškai sunku ir pavojinga“, – skundėsi gydytoja.
 
Jos teigimu, dabar, kai sugriežtintos karantino sąlygos, pažymima, kad reikia likti namie, neiti į prekybos centrus, žmonių gausa šio skyriaus laukiamajame bado į akis. „Žmonės čia labiau susikišę nei prekybos centruose, kur bent atstumo stengiamasi laikytis“, – sakė medikė.
Pasak gydytojos, viešumoje akcentuojamas medicinos paslaugų prieinamumas, ir tai suprantama.
 
„Bet tas prieinamumas yra lazda su dviem galais. Akivaizdu, kad daliai poliklinikos pacientų pakaktų konsultacijos telefonu, tačiau ji, kaip suprantu, nelabai teikiama, skirtingai nei tai buvo pavasarį. Poliklinikos darbo organizaciją, švelniai tariant, reikėtų tobulinti, dar labiau didinti saugumą. O dabar pro mūsų skyrių praveža lovas su kovidu sergančiais pacientaiss, pati esu mačius. Bet mes, eiliniai gydytojai, čia nieko negalime padaryti. Negaliu net savo vardo viešinti, nes būsiu suvalgyta kaip ta avis vilkų“, – sakė anonime norėjusi likti gydytoja.
 
Krūviai didėja
 
VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė doc. dr. Lina Vencevičienė pritarė, kad ir poliklinikoje dirbantys medikai neišvengė didėjančių krūvių.
 
„Be abejo, daugėja lengvos formos COVID-19 sergančių pacientų, kurių būklę nuotoliniu būdu stebi šeimos gydytojai ir slaugytojos. Daugėjant papildomų pacientų, trumpėja konsultacijų laikas, ne visada spėjama išspręsti visas problemas vienos konsultacijos metu. Taip pat medikų galvos skausmu tampa kelias lėtines ligas turinčių pacientų priežiūra, kai pacientai nesutinka atvykti į Šeimos centrą apžiūrai ar tyrimams dėl epidemiologinės situacijos, o telefonu jų būklės įvertinti negalima“, – sakė medikė.
 
Pasiteiravus, kuo karantino laikotarpiu labiausiai skundžiasi poliklinikų pacientai, L. Vencevičienė išskyrė psichologines problemas.
„Konsultuojant pacientus, ypač vyresnio amžiaus, padažnėjo nusiskundimų dėl nerimo. Pacientai nerimauja dėl rizikos užsikrėsti COVID-19, socialinės izoliacijos, medicinos sistemos perkrovimo, dėl ko galėtų suprastėti medicinos paslaugų prieinamumas. Nerimas sukelia miego sutrikimus, kraujospūdžio, cukraus kraujyje (sergantiems cukriniu diabetu) svyravimus. Žinoma, niekur nedingo ir lėtinės ligos, tad daugiausiai pacientai konsultuojami dėl jų gydymo, kompensuojamųjų vaistų pratęsimo“, – teigė gydytoja.
 
L. Vencevičienės pastebėjimu, nerimą kelia tai, kad pradėjus daugėti sergančių COVID-19, sumažėjo pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją dėl prevencinių programų.
 
„Po pirmojo karantino buvo stebimas padidėjęs pacientų susirūpinimas sveikata – kreipėsi daugiau jaunesnio amžiaus pacientų, norinčių atlikti profilaktinius tyrimus, o dabar situacija kita. Lyginant lapkričio ir gruodžio mėnesius, profilaktinių programų vykdymas sumažėjo beveik trečdaliu“, – teigė Šeimos medicinos centro vadovė. Tiesa, ji pažymėjo, kad ia išsiskiria prevencinė gimdos kaklelio programa, pagal ją onkocitologinių tepinėlių paimta daugiau praėjusiais metais.
 
Poliklinikos – sunkiai prieinama tvirtovė
 
Tuo tarpu pacientų atstovų manymu, neslopstant COVID-19 sergančiųjų skaičiui, poliklinikose  mažėja galimybės savalaikei pagalbai kitomis ligomis sergantiesiems.
 
„Taip yra dėl įvairių specialistų trūkumo – jie nukreipiami darbui su COVID-19 pacientais arba patys suserga, arba priversti izoliuotis. Be to, nemaža dalis sergančių žmonių, bijodami užsikrėsti virusu, patys vengia kreiptis į gydymo įstaigas. Dėl to pasyviau tikrinamasi profilaktiškai, nesprendžiamos psichologinės problemos“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
 
Jos teigimu, skirtingai nuo pirmojo karantino, kai nebuvo jokių galimybių kitomis ligomis sergantiems žmonėms patekti į gydymo įstaigas, buvo atšauktos specialistų konsultacijos, tyrimai, šiuo metu ambulatorinės paslaugos yra teikiamos, tik yra riboti kontaktiniai susitikimai su šeimos gydytojais.
 
„Dėl saugumo yra daug papildomų apribojimų, gydytojai apkrauti biurokratiniu darbu, mažiau pacientų gali registruotis kontaktinėms konsultacijoms“, – pažymėjo V. Augustinienė.
 
Kaip vieną pagrindinių poliklinikų darbo trūkumų pacientų atstovė įvardijo ilgą laukimo laiką registracijai pas gydytojus.
 
„Aš pati, nors sergu diabetu, astma, paskutinį kartą šeimos gydytoją mačiau vasario mėnesį. Dėl kompensuojamųjų vaistų ar reikiamų tyrimų tenka iš anksto registruotis nuotolinei konsultacijai, laukti ne vieną savaitę, nekalbant, kad prisiskambinti į registratūras užtrunka itin ilgai. Maža to, yra nemažai pacientų, kurie dar nėra patekę pas specialistus dėl pirmojo karantino metu atidėtų konsultacijų“,– vardijo V. Augustinienė.
 
Jos pastebėjimu, daug trūkumų ir e.sveikatos sistemoje.
 
„Pavyzdžiui, registruojantis internetu, matomi tik kelių savaičių gydytojų darbo laikai, jei nebėra tinkamo laiko, norint patekti kitam mėnesiui, tokios galimybės nėra. Be to, jei pacientas dėl kokių nors priežasčių negalės atvykti užsiregistruotu laiku, norint užsirašyti vėlesniam laikui, pirmiausia turi panaikinti esamą registraciją, o tai užtrunka ilgai. Tarkime, esant nuotolinei konsultacijai, jei gydytojas paskirtą dieną nepaskambina, kitą dieną jau turi registruotis iš naujo ir vėl laukimas iš naujo“, – sakė ji.
 
V. Augustinienės teigimu, dėl tų priežasčių pacientai turi pirktis vaistus už visą kainą, o jei neturi lėšų, praktiškai vaistų nevartoja. „Negauname tyrimų, jokių patekimų pas specialistus be šeimos gydytojo paskyrimo, o tuos paskyrimus nuotoliniu būdu jie ne visuomet duoda noriai“, – sakė ji.
 
Pasigenda sisteminių pokyčių
 
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė pažymėjo, kad siekiant laiku teikti prieinamas sveikatos paslaugas, reikia sisteminių pokyčių.
 
„Pirmiausia turi būti sutvarkyta e.sveikatos sistema, mažinamas biurokratinis medikų darbas, daugiau paslaugų galėtų atlikti slaugytojai, kad gydytojai galėtų dėmesį skirti pacientams, o ne tik dokumentų pildymui. Kai kuriais atvejais galėtų būti sistema taip sutvarkyta, kad pas kai kuriuos reikiamus specialistus su aiškiomis diagnozėmis galėtų žmonės patekti be tarpininko – šeimos gydytojo – siuntimo“, – siūlė V. Augustinienė.
 
Jos įsitikinimu, turi būti priimtas politinis sprendimas ir įvardinta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų nepakanka realioms paslaugų kainoms apmokėti, kad visi gautų nemokamą gydymą. „Būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, papildomo savanoriškojo draudimo įteisinimo. Iš valstybės biudžeto draudžiamų asmenų įmokos į PSDF biudžetą turi būti sulygintos su dirbančiųjų įmokomis. Taip pat būtina keisti vaistų kompensavimo tvarką. Žmonės turi gauti individualiai geriausiai tinkamą gydymą, skirtą gydytojo, o ne gydytis tik pigiausias vaistais“, – sakė ji.
 
Profilaktiškai tikrinasi mažiau
 
Oficialūs duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais šalies gyventojai į poliklinikas kreipiasi vis rečiau. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose lapkričio mėnesį buvo fiksuota 1,436 mln. vizitų – 7,1 proc. mažiau nei spalį. Iš jų 769 tūkst. buvo kontaktiniai, 667 tūkst. – nuotoliniai.
 
Pasyviau naudojamasi ir profilaktinėmis sveikatos programomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, širdies kraujagyslių ligų prevencinėje programoje vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų 2019 m. sausio birželio mėn. dalyvavo 48,2 tūkst. asmenų arba beveik 48 proc. visų galinčių dalyvauti programoje , tuo tarpu šių metų tuo pačiu laikotarpiu šiemet jų sumažėjo iki 28,4 tūkst. arba 28 proc. visų programos dalyvių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 14:00

Ligoninės reanimacija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Praėjusios paros koronaviruso atvejų statistikoje – vėl nerimą keliantys skaičiai: 3 799 registruoti atvejai ir 43 mirtys. Sudėtinga padėtis Vilniaus apskrityje – čia praėjusią parą nustatyti net 1139 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.
 
„Turime labai sudėtingą situaciją. Pirma reikėtų paminėti Vilniaus apskritį – vėl registravome daugiau nei 1100 atvejų vien Vilniuje. Tai iš tikrųjų rodo, kad situacija labai sudėtinga ir, matyt, čia yra rezultatas kai kurių mūsų žmonių apsipirkinėjimo, bandymų pasiruošti šventėms prieš sugriežtinant karantiną. Šiandien norisi žmonėms pasakyti, kad jeigu mes taip pat elgsimės neatsakingai per šventes, tai apie karantino režimo švelnėjimą dar ilgai negalėsime kalbėti. Vilniuje situacija išlieka labai sudėtinga, kituose regionuose taip pat nemažai atvejų: Kaunas vėl užfiksavo daugiau nei 800 atvejų“, – neramiomis žiniomis su LRT radiju dalinosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Justina Petravičienė.
 
Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 2 284 sergantieji, deguonis reikalingas 1 355 iš jų, 104 pacientų plaučiai ventiliuojami dirbtinai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.24; 13:00

Koronaviruso testas. EPA-ELTA nuotr.

Praėjusią parą, gruodžio19-ąją, ištyrus 8106 ėminius, Lietuvoje nustatyti 2927 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 112359 infekcijos atvejai, skelbia Statistikos departamentas.
 
Praėjusią parą mirė 14 žmonių. Tad mirtis jau pasiglemžė 1019 žmonių. 510 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
 
Sekmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 60109 žmonės.
 
Pasveikusiųjų – 50721.
 
Kaip jau skelbta, Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymo įstaigos dirba tik nuotoliniu būdu, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai. Pradinukai išleisti atostogų iki sausio 3 dienos.
 
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
 
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo šios ligos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 76 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius gerokai perkopė pusantro milijono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 10:27

Greitoji medicinos pagalba. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3067 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 835 iš jų registruoti Vilniaus, 679 – Kauno, 335 – Klaipėdos, 281 – Panevėžio, 275 – Šiaulių, 186 – Alytaus, 169 – Utenos, 108 – Marijampolės, 106 – Telšių ir 75 – Tauragės apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
 
Šiuo metu atlikta 1921 atvejo epidemiologinė diagnostika (1146 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
 
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 165 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
 
Protrūkiuose fiksuoti atvejai
 
Šv. Marijos globos namuose Marijampolėje patvirtinti 8 nauji atvejai šių globos namų gyventojams.
 
17 atvejų – iš jų 7 darbuotojams ir 10 pacientų – buvo patvirtinti Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
 
Per praėjusią parą 14 atvejų buvo patvirtinti Palangos miesto globos namuose. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 11 šių globos namų gyventojų.
 
6 atvejai, patvirtinti per praėjusią parą, yra susiję su protrūkiu Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje 1 atvejis buvo patvirtintas darbuotojai ir 5 pacientams. Iš viso su šiuo protrūkiu yra siejama 13 darbuotojams ir 35 pacientams.
 
Vievio sveikatos priežiūros centre registruoti 23 atvejai – 5 darbuotojams ir 17 pacientų.
 
Naujas protrūkis fiksuotas Telšių apskrityje. 8 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Sedos slaugos ligoninėje. Atvejai patvirtinti 6 pacientams ir 2 darbuotojams.
 
Regioninėje Telšių ligoninėje per praėjusią parą patvirtinta 11 atvejų. Atvejai patvirtinti 2 darbuotojams ir 9 pacientams.
 
16 atvejų patvirtinta Ignalinos rajono ligoninėje. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 13 pacientų.
 
NVSC pateiktais duomenimis, atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 149.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.11; 12:40

Prezidentas susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Prezidentūros kanceliarijos nuotr.

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą. 
 
„Ekspertai pasiūlė labai konkrečias priemones, kurių turėtų būti imtasi situacijai keisti iš esmės“, – po susitikimo su ekspertais surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, sekmadienį posėdžiavę ekspertai nurodė, kas konkrečiai, siekiant suvaldyti pandemiją, turėtų būti griežtinama.
 
Kaip pažymėjo S. Krėpšta, sugriežtinimai yra nukeipti į asmenų susitikimų mažinimą.
 
„Kaip žinome, virusas plinta tuomet, kai asmenys susitinka, ypač kai susitinka uždarose erdvėse, blogai vėdinamose erdvėse“, – sakė jis.
 
„Todėl (siūlomi – ELTA) ribojimai yra nukreipti į prekybos vietas, į ugdymo vietas ir jų ribojimus, į darbovietes ir, labai svarbu, į šeimų bendravimą. Siūloma apriboti dviejų šeimų ar dviejų ūkių bendravimo galimybes“, – teigi patarėjas.
 
„Prezidento nuomone, šie siūlymai turi būti įgyventi nedelsiant tam, kad išsaugotume šimtus gyvybių ir sumažintume didžiulį spaudimą sveikatos sistemai, kuri šiuo metu patiria didžiules apkrovas“, – teigė jis.
 
Pasak patarėjo, beveik ketvirtadalis visų ligoninėse esančių ligonių šiuo metu serga COVID-19.
 
Kol kas įvesti nepaprastosios padėties nesvarsto: tačiau, apie tai diskutuota
 
S. Krėpšta pabrėžė, kad ekspertų taryba svarstė ir galimybę šalyje įvesti komendanto valandą.
 
„Nepaprastoji padėtis yra reikalinga tam, kad būtų galimybė įvesti vadinamąsias komendanto valandas, kurios apribotų absoliučiai bet kokį judėjimą tam tikromis paros valandomis. Šis siūlymas taip pat buvo diskutuotas. Jis konkrečiai nėra siūlomas šiuo metu. Bet, jei situacija blogėtų, be abejo, gali tekti imtis ir tokių panašių griežtų priemonių“, – teigė S. Krėpšta.
 
Ekspertų taryba taip pat diskutavo ir apie griežtesnius apribojimus ugdymo įstaigoms.
 
„Dėl ugdymo siūloma maksimaliai jį apriboti“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad nuotolinis ugdymas, ekspertų siūlymu, būtų privalomas tik toms įstaigoms, kurios galėtų tokį realizuoti.
 
„Darželių veiklos algoritmas veiktų tik tuo atveju, aptarnautų tuos žmones, kurie neturi jokios kitos išeities“, – sakė patarėjas.
Kartu, tęsė jis, siūloma apriboti ir prekybos vietų darbą savaitgalių metu.
 
„Dėl prekybos tinklų… Siūloma apriboti ypač ne maisto prekybą savaitgaliais, kuomet matome didžiausius žmonių srautus. Pradedant penktadienio pavakare“, – teigė jis.
 
Sveikatos ekspertų taryba pakartoja savo anksčiau deklaruotą vertinimą, kad dabar taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 plitimą Lietuvoje, tačiau tokios priemonės, akcentuoja prezidento suburti ekspertai, nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.
 
S. Skvernelis ir A. Veryga susitikime nedalyvavo
 
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys. Tuo metu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir darbą Vyriausybėje baigiantis Saulius Skvernelis sekmadienį aptarti pandemijos valdymo ir karantino griežtinimo rekomendacijų neprisijungė.
 
Vietoje jų pasitarime dalyvavo S. Skvernelio patarėjas Jonas Kairys ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
 
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
 
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
 
Pateikė rekomendacijas: siūlo apriboti gyventojų judėjimą
 
Kaip spaudos konferencijoje sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, ekspertai rekomenduoja riboti fizinius susitikimus tarp atskirų namų ūkių. Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių. Toks ribojimas negaliotų rekreaciniams pasivaikščiojimams atvirose vietose, kur nėra kitų asmenų ir kuriame dalyvauja tik vieno namų ūkio nariai.
 
Ekspertų taryba taip pat rekomenduoja naudoti koronastop programėlę visiems gyventojams.
 
M. Stankūno teigimu, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes būnant toje pačioje patalpoje su COVID-19 sergančiu šeimos nariu.
Taip pat, anot eksperto, prie situacijos suvaldymo prisidėtų ir dažniau vėdinamos patalpos įmonėse ir gyvenamosiose vietose.
 
Kita tarybos narė profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad ekspertai taip pat siūlo griežtesnes priemones prekybos vietoms.
 
Ekspertų taryba siūlo svarstyti ne maisto prekių parduotuves, išskyrus vaistines, veterinarijos, optikos ir ortopedijos parduotuves, uždaryti savaitgaliais ir penktadieniais nuo vakaro penktos valandos.
 
Taip pat didinti prekybos plotą vienam pirkėjui uždarose prekybos vietose.
 
Siūloma, kad darbo dienomis parduotuvėse rizikos grupėje esantiems senjorams būtų siūloma apsipirkti skirtingu laiku.
 
Kiekviena įstaiga turėtų turėti darbo per karantiną planą
 
Ekspertų teigimu, kiekviena įstaiga turi patvirtintą darbo per karantiną planą, kuriame būtų aiškiai nurodytas darbuotojų, kurie dirba nenuotoliniu būdu, sąrašas.
 
Siūloma mažinti viruso plitimą taikant papildomus ribojimus ugdymo įstaigoms
 
Ekspertų taryba siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
 
Pandemijos plitimas Lietuvoje nemažėja
 
Kaip informavo Statistikos departamentas, šeštadienį Lietuvoje nustatyta 2219 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, o nuo koronaviruso infekcijos mirė 15 žmonių. Tuo metu vieną dieną anksčiau – penktadienį – Lietuvoje nustatyti 2848 koronavirusinės infekcijos atvejai.
 
Prezidentas užsiminė apie komendanto valandos įvedimo galimybę
 
Penktadienį interviu portalui „Delfi“ G. Nausėda neatmetė nepaprastosios padėties ir komendanto valandos įvedimo galimybės.
„Reikia svarstyti ir apie šituos dalykus, nes situacija tikrai yra prasta. Ypatingai nerimą kelia faktas, kad, nepaisant karantino sugriežtinimo ir griežtų priemonių, kurias panaudojome praeityje, rezultatas nėra geresnis ir statistika negerėja“, – portalui sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 00:30

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus šįmet atsisakė tradicijos apsilankyti Romos Ispanijos aikštėje gruodžio 8-ąją, kai Katalikų bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
 
Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos tarnyba paskelbė, kad atšaukiamas tradicinis gėlių vainiko padėjimo prie Dievo Motinos statulos ritualas, kurį tą dieną atlieka pontifikai.
 
„Ateinančią gruodžio 8-ąją popiežius atliks ritualą privačiai, patikėdamas Dievo Motinos globai Romą, jos gyventojus ir visus ligonius visuose pasaulio kampeliuose. Sprendimą nevažiuoti tą dieną į Ispanijos aikštę tradiciniam Dievo Motinos pagarbinimui padiktavo dabartinė epidemiologinė situacija ir noras išvengti bet kokios užsikrėtimo rizikos, neprovokuoti didelių susibūrimų“, – paaiškino spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
 
Spalio mėnesį kilus antrajai koronaviruso bangai, Vatikanas vėl, kaip ir pavasarį, atsisakė visuotinių pontifiko audiencijų dalyvaujant tikintiesiems. Tiesa, popiežiaus sekmadienio pamokslai pro Apaštališkųjų rūmų (oficialios jo rezidencijos) langą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms kol kas neatšaukti, bet per juos laikomasi visų kovos su koronaviruso plitimu normų. Gruodžio 11-ąją aikštėje bus pastatyta tradicinė Kalėdų eglė, atgabenta iš Slovėnijos, ir įrengta prakartėlė.
 
Praėjusį šeštadienį Pranciškus įšventino į kardinolus 13 Romos katalikų bažnyčios hierarchų, iš kurių devyni gali dalyvauti pontifiko rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 06:00