Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl „labai ilgos“ koronaviruso pandemijos. PSO nepaprastosios padėties komitetas prognozuoja, kad pandemija truks „tikrai labai ilgai“, šeštadienį Ženevoje pranešė organizacija.
Covid-19 pavojus išlieka „labai aukštas“. Todėl komitetas pabrėžia, kad būtinas „nacionalinis, regioninis ir globalus atsakas“ į pandemiją.
PSO vadovas Adhanomas Ghebreyesusas Nepaprastosios padėties komitetui pareiškė, kad pandemija yra šimtmečio krizė, kurios padariniai dar bus juntami dešimtmečius. Ekspertai sutaria, kad viruso plitimas ir toliau yra „tarptautinio masto ekstremali padėtis“.
Kartu komitetas įspėjo, kad dėl „socialinio ekonominio spaudimo“ gali prasidėti nuovargis vykdant kovos su virusu priemones. Jis taip pat paragino PSO spartinti tyrimus dėl viruso, be kita ko, aiškintis įvairias jo perdavimo galimybes, potencialias mutacijas ir imuniteto klausimą.
Komiteto posėdis truko šešias valandas. Jam priklauso 18 narių ir 12 patarėjų. Komitetas vėl rinksis po trijų mėnesių.
Agentūros AFP skaičiavimu, pasaulyje naujasis koronavirusas patvirtintas 17,5 mln. žmonių. Daugiau kaip 680 000 pacientų mirė.
Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėkojo lietuviams visame pasaulyje už tarpusavio pagalbą COVID-19 pandemijos metu.
Pasak ministro, pasaulinė pandemija tapo iššūkiu mums visiems, todėl gyvenančių užsienyje tautiečių pagalba tapo nepamainomu ramsčiu sudėtingoje situacijoje.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam, kuris į sunkią padėtį patekusiam tautiečiui ištiesė pagalbos ranką. Jūs tapote milžinišku gelbėjimo tinklu, kuris leido žinoti, kad ypač sudėtingose situacijose yra į ką atsiremti. Tai tapo gražiu liudijimu, kad „Globalios Lietuvos“ idėja tarp viso pasaulio lietuvių yra gyva“, – teigė ministras.
Sudėtingiausiu pandemijos laikotarpiu pasaulio lietuviai padėjo į bėdą patekusiems tautiečiams, organizavo pagalbos akcijas medikams bei paveiktoms visuomenės grupėms.
„Buvo aukojama Lietuvos COVID-19 pasekmių mažinimo fondui, kitiems fondams bei visuomeninėms iniciatyvoms – ir kaip visuomet – didesnė dalis visos pagalbos buvo suteikiama tyliai, nesireklamuojant. Visa Jūsų suteikiama pagalba tarsi cementas stiprino ir, tikiu, toliau stiprins mūsų Tėvynės pamatus“, – pabrėžė ministras.
Ministras paragino lietuvius visame pasaulyje ir toliau savo žiniomis ir darbais prisidėti prie modernios ir klestinčios Lietuvos kūrimo bei lietuvybės pasaulyje išlaikymo.
Donald Trump ir Kanye Westas. EPA – ELTA nuotr.
JAV reperis Kanye Westas šeštadienį internete paskelbė mesiantis iššūkį Donaldui Trumpui 2020 m. JAV prezidento rinkimuose, praneša AFP.
„Dabar turime įgyvendinti Amerikos pažadą tikėdami Dievu, suvienyti mūsų viziją ir kurti mūsų ateitį. Aš dalyvausiu JAV prezidento rinkimuose!“ – tviteryje paskelbė milijardierius reperis.
K. Westas daugiau informacijos apie savo politinę kampaniją nepateikė, o iki lapkritį įvyksiančių rinkimų teliko keturi mėnesiai.
K. Westas jau seniai teigė palaikantis D. Trumpą, nors dauguma JAV pramogų pasaulio atstovų yra kairiųjų pažiūrų.
2018 m. jie buvo susitikę Baltuosiuose rūmuose, kur K. Westas prieš kameras apkabino D. Trumpą. Daugumos kitų atlikėjų ir Demokratų politikų nuostabai reperis pareiškė savo susižavėjimą D. Trumpu.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau 2019 m. viename interviu K. Westas jau kalbėjo kitaip. Tuomet jis teigė, kad pareikšdamas paramą D. Trumpui jis norėjo paerzinti demokratus, nes pats turi ambicijų siekti prezidento posto, ir pareiškė, kad kada nors juo taps.
Pastarųjų savaičių apklausos rodo, kad D. Trumpas atsilieka nuo demokratų kandidato Joe Bideno. JAV prezidentas kritikuojamas dėl netinkamo atsako į koronaviruso pandemiją ir savo pozicijos rasizmą smerkiančių protestų atžvilgiu.
Šeštadienį nė vienas iš dviejų kandidatų nepakomentavo K. Westo pranešimo apie siekius tapti prezidentu.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
Оlena Zelenska. Wikipedia.org nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
Moteris feisbuke rašė, kad jos vyro – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – ir dviejų jų vaikų COVID-19 testų rezultatai neigiami.
„Netikėtos naujienos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad aš ir mano šeima laikomės visų taisyklių – dėvime kaukes, pirštines, minimaliai kontaktuojame su kitais žmonėmis“, – feisbuke rašė O. Zelenska.
Pirmoji ponia teigia, kad jaučiasi gerai, ji nėra paguldyta į ligoninę, tačiau izoliavosi nuo vyro ir vaikų. Pasak šalies pareigūnų, neaišku, kur ir kaip ji galėjo užsikrėsti virusu.
Ukrainoje pastarosiomis dienomis daugėja naujų infekcijos atvejų. Praėjusią parą patvirtinti 683 nauji infekcijos atvejai. Nuo pandemijos pradžios šalyje koronavirusas iš viso diagnozuotas 29 753 žmonėms, 870 pacientų mirė.
Kai kurie ekspertai teigia, kad užsikrėtimo atvejų padidėjimas susijęs su išaugusiomis testavimo apimtimis. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad infekcijos atvejų augimas susijęs su tuo, kad žmonės nustojo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių.
„Grėsmė vis dar čia, bet pažiūrėkite į gatves, pažiūrėkite, kas vyksta aplink jus“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.
Švedijoje registruotas iki šiol didžiausias per parą naujų koronaviruso infekcijų skaičius. Patvirtinti 1 474 nauji atvejai, pranešė sveikatos tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Rekordinis atvejų skaičiaus padidėjimas esą yra „tiesioginis išaugusių testavimo apimčių padarinys“. Tai padėjo nustatyti ir atvejus, kai žmonėms pasireiškė tik nežymūs simptomai. Iš viso infekuotųjų skaičius Švedijoje išaugo iki 48 300.
Covid-19 aukų padaugėjo 19 iki 4 814. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra gerokai daugiau nei kaimyninėse Šiaurės Europos šalyse, tačiau mažiau nei labiausiai pandemijos paveiktose Europos valstybėse Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Priešingai nei dauguma pasaulio šalių, Švedija neįvedė griežtų ribojimų, o labiau kliovėsi žmonių sąmoningumu.
Bulgarijoje vėl plinta koronavirusas. Pradžioje pandemijos mažai paveikta Balkanų šalis ketvirtadienį pranešė apie 104 naujus Covid-19 atvejus per 24 valandas. Tai yra didžiausias rodiklis nuo koronakrizės pradžios. Todėl iki birželio 14 dienos paskelbta ekstremali epidemiologinė situacija bus pratęsta iki mėnesio pabaigos. Ligšiolinis rekordas – 90 naujų infekcijų per parą – fiksuotas balandžio 24 dieną.
Bulgarija ko gero išgyvena antrąją ligos bangą, ketvirtadienį privačiai televizijos stočiai bTV sakė sveikatos reikalų vyriausiasis inspektorius ir krizės štabo narys Angelas Kunčevas. Tačiau virusas esą dabar pirmiausiai plinta lokaliai, vadinamuosiuose klasteriuose. Situacija gali būti suvaldyta, pareiškė ekspertas.
Vyriausybės vadovas Boiko Borissovas paragino gyventojus laikytis distancijos, taip pat drausmės ir dezinfekcijos taisyklių. Dabar galiojanti kaukių prievolė uždarose viešose patalpose birželio 15-ąją turėtų būti atšaukta. Ji privaloma liks tik viešajame transporte.
Vienas dabartinių židinių įsiplieskė pietiniame Dospato mieste. Čia žaislų fabriko darbuotojos vartojo karščiavimą numušančius vaistus, kad prieš prasidedant pamanai praeitų temperatūros kontrolę.
7 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje nustatyti 2 993 koronaviruso atvejai. 167 žmonės mirė. Dėl pandemijos paskelbti ribojimai buvo sušvelninti. Šalyje vėl veikia restoranai ir kavinės, taip pat prekybos centrai, kūno rengybos studijos, muziejai, teatrai ir kino teatrai.
Vasaros sezonas prie Juodosios jūros užsienio atostogautojams turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius akcentuoja, kad koronaviruso pandemija Rusijai nesutrukdė tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi „padidinti apsukas“ propagandiniame kare. Ministro teigimu, per pandemijos laikotarpį net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, padidėjo apšaudymų bei tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius.
„Liūdna, kiek keista, net, sakyčiau, ir stebina, kad pandemija nebuvo joks kliuvinys Rusijai tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi padidinti apsukas propagandiniame kare, skleidžiant netikras naujienas šiuo atvejų ne tik apie istorinį teisingumą, iškraipant istoriją, bet ir apie pandemijos sukeltas pasekmes ir žalą“, – „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, taip pat padidėjo apšaudymų skaičius, padaugėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų.
„Jeigu statistiškai žiūrėtume į agresiją Ukrainoje, palygintume praeitų metų tą patį laikotarpį ir dabartinį, kuomet pandemija vyksta, tai net padidėjo apšaudymų skaičius, padidėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius, įskaitant ir kliudymus ESBO organizacijoms ir stebėtojams vykti į misijas ten, kur jie privalo stebėti situaciją“, – informavo ministras.
L. Linkevičius akcentuoja, kad nėra jokių ženklų, kad Rusijos agresija mažėtų. Pasak ministro, koronaviruso pandemija Rusijai buvo tik pretekstas kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo.
„Rusijai visa pandemija yra lyg kažkokia dūmų uždanga visa tai tęsti ir kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo. Aš labai tikiuosi, kad mes to nepadarysime, nes negirdžiu bent jau iš kolegų raginimų tokius sprendimus priimti“, – situaciją apibendrino L. Linkevičius.
Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
Rusijoje pastarąją parą nustatyti 8 946 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bendras infekuotųjų skaičius šalyje dabar sudaro 353 427. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Rusijos operatyvinis kovos su koronavirusinės infekcijos plitimu štabas.
Kaip rodo štabo duomenys, Rusijoje dešimtą dieną paeiliui per parą nustatoma mažiau kaip 10 tūkstančių naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
Pirmadienio duomenimis, infekuotųjų skaičiaus paros prieaugis sudarė 2,6 proc., kaip ir sekmadienį. 3 908 naujiems pacientams (43,7 proc.) nepasireiškė jokie simptomai.
2 560 naujų atvejų užfiksuota Maskvoje. Rusijos sostinėje infekuotųjų skaičius išaugo iki 166 473 žmonės.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje galėjo būti atidėta ar atšaukta 30 mln. planuotų operacijų. Atitinkamą analizę atliko Birmingemo universitetas.
Dėl pandemijos pirmiausiai buvo atšaukiamos ortopedinės operacijos, pavyzdžiui, dirbtinio kelio ar klubo sąnario implantacija. Tačiau, anot mokslininkų, planetoje galėjo būti atšaukta ar atidėta ir per 2 mln. vėžio operacijų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje atidėtų onkologinių operacijų gali būti apie 36 000.
„Atidėtų operacijų laukiančių pacientų būklė gali pablogėti, gali būti apribota jų gyvenimo kokybė. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vėžio, atidėtos operacijos gali lemti mirtis, kurių galima išvengti“, – sakė vienas mokslininkų Aneelis Bhangu.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai vertino informaciją iš 359 ligoninių 71 šalyje ir tada skaičius pritaikė 190 valstybių. Jie darė prielaidą, kad 12 savaičių ligoninės dėl pandemijos bangos patyrė didžiulį krūvį. Kiekviena nauja savaitė gali reikšti po dar 2 mln. atidėtų operacijų, rodo tyrimas.
Anot mokslininkų, jau trys ekstremalios padėties mėnesiai pacientams gali reikšti milžiniškas eiles. Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, gali prireikti 11 mėnesių, kol bus atliktos visos susikaupusios operacijos – net jei kas savaitę būtų atliekama 20 proc. daugiau operacijų nei prieš pandemiją.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė nenorintis „šiuo metu kalbėti“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. D. Trumpas pabrėžė esąs „labai nusivylęs“ Kinijos veiksmais koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Mūsų santykiai yra geri, tačiau dabar tiesiog nenoriu su juo kalbėti“, – teigė D. Trumpas.
Paklaustas, kokie bus tolesni JAV veiksmai, D. Trumpas neatskleidė konkrečių žingsnių, tačiau ėmėsi grasinamo tono ir perspėjo: „Yra daug dalykų, kuriuos galėtume padaryti. Galėtume įgyvendinti daug dalykų. Galėtume nutraukti visus ryšius.“
„Jei taip padarytume, kas nutiktų? Jei nutrauktume visus saitus, sutaupytume 500 mlrd. dolerių“, – teigė D. Trumpas.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos išaugo, šalims apsikeitus aštriais komentarais dėl koronaviruso pandemijos, nusinešusios 300 tūkst. gyvybių, kilmės. Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Jau ilgą laiką D. Trumpas kaltina Kiniją nuslėpus informaciją apie tikrąjį COVID-19 protrūkio mastą. Koronaviruso epidemija prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir pirmiausia išplito Uhano mieste, Kinijoje.
Pekinas kaltinimus atkakliai neigia ir tvirtina, kad visus prieinamus duomenis perdavė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
D. Trumpas interviu „Fox Business“ metu dar kartą pakartojo savo kaltinimą ir pareiškė, kad „viskas atėjo iš Kinijos, todėl jie ir turėjo jį sustabdyti“.
Kinijoje testuojami žmonės dėl koronaviruso. EPA – ELTA nuotr.
Milijoninis Kinijos Uhano miestas ketvirtadienį pradėjo visų 11 mln. gyventojų testavimą dėl koronaviruso. Prie laikinų testavimo punktų nusidriekė ilgos eilės. Automobilių stovėjimo aikštelėse, parkuose ir gyvenamuosiuose rajonuose buvo pastatytos palapinės, kur apsauginius kostiumus vilkintys sveikatos sistemos darbuotojau ėmė tepinėlius.
Sekmadienį ir pirmadienį Uhane pirmą kartą per mėnesį buvo registruoti šeši nauji koronaviruso atvejai. Tada žinybos nurodė patikrinti visus 11 mln. miesto gyventojų.
Uhane 2019 metų pabaigoje pirmą kartą koronavirusas nustatytas žmogui. Kad viruso plitimas būtų suvaldytas, Uhanas buvo izoliuotas, čia paskelbtas draudimas gyventojams palikti namus. Ši priemonė visiškai atšaukta tik balandžio pradžioje.
Uhane fiksuota daugiau kaip 3 800 koronaviruso atvejų – daugiausiai Kinijoje. Kinijos žinybos teigia, kad pandemija šalyje suvaldyta. Kartu imtasis priemonių pasirengti antrajai infekcijos bangai.
Italijos medicinos darbuotojai gali pretenduoti į mėnesines išmokas iki 2 tūkst. eurų, skirtas jų šeimoms paremti. Kaip rašo ketvirtadienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, toks pasiūlymas yra šalies vyriausybės aprobuotame naujame priemonių gyventojams ir bendrovėms remti pakete, kurio bendra suma – 55 mlrd. eurų.
Pasak leidinio, planuojama, kad italų šeimoms skirta finansinė pagalba sudarys iki 700 mln. eurų. Ji, be kita ko, apima subsidijas auklių paslaugoms apmokėti, jeigu vaikų iki 12 metų amžiaus tėvai dirba. Iš pradžių buvo numatyta 600 eurų per mėnesį suma, bet nuo birželio ji padvigubės – iki 1,2 tūkstančio. Tiek valstybinių, tiek privačių medicinos įstaigų darbuotojų vaikams skiriama iki 2 tūkst. eurų.
Dėl pandemijos Italijoje uždarius mokyklas, šie pinigai gali būti panaudoti auklių paslaugoms apmokėti ir abonentams į vasaros stovyklas, kurias planuojama atidaryti liepą, įsigyti.
Anksčiau vyriausybė paskelbė, kad pirmosiose kovos su koronavirusu linijose dirbantiems medikams bus išmokėtos vienkartinės 1 000 eurų premijos.
Nuo pandemijos pradžios Italijoje iš viso nustatyti daugiau kaip 222 tūkst. infekuotųjų, iš kurių per 31 tūkst. mirė.
Apklausa Lietuvos gyventojai išsakė lūkesčius dėl lyderių, kurie, jų nuomone, galėtų šalį išvesti iš koronaviruso sukeltos ekonominės krizės.
Visuomenė, rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, linkusi manyti, kad tą padaryti labiausiai pajėgios yra dvi asmenybės: premjeras Saulius Skvernelis ir buvusi finansų ministrė bei rudenį vyksiančių Seimo rinkimų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
Įvertinus ir kitose apklausose matomą tiek vieno, tiek kito politiko populiarumą, tokios visuomenės nuotaikos neturėtų stebinti. Visgi balandžio 28 – 30 dienomis atliktos apklausos duomenys rodo, kad gyventojų paklausus, kas galėtų šalį išvesti iš bręstančios ekonominės krizės, politinių jėgų lyderiai nėra tie, apie kuriuos būtų apskritai pagalvojama.
Formaliai partijoms nepriklausantiems S. Skverneliui ir I. Šimonytei sulaukus didžiausio pasitikėjimo, parlamentinių partijų lyderiai, išskyrus valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, respondentų buvo apklausoje neprisiminti. Tai, kad kai kurių viešojoje erdvėje matomų įtakingų partijų vedlių neįvardino nė vienas žmogus, ekspertai linkę aiškinti kaip visuomenės parašytą įvertinimą Seimui ar tiesiog kaip realistišką sprendimą rinktis tas asmenybes, kurios yra matomos kaip savotiškos vykdomosios valdžios ikonos.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai sugebėtų spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės problemas. Vykusioje apklausoje gyventojai asmenybes minėjo patys, jokio sąrašo nebuvo pateikta. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pirmajame dažniausiai paminėtų asmenybių penketuke atsidūrė S. Skvernelis (paminėjo 12 proc.), I. Šimonytė (11,8 proc.), sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (8,3 proc.), šalies vadovas Gitanas Nausėda (5,2 proc.) ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (4 proc.).
Visuomenė nemato lyderių tarp parlamentinių partijų pirmininkų
Kaip rodo apklausos duomenys, visuomenė lyderių, galinčių išspręsti koronaviruso sukeltas ekonomines pasekmes, tarp parlamentinių partijų pirmininkų iš esmės nemato. Kad ekonomines problemas galėtų spręsti socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, paminėjo vos 2 apklausoje dalyvavę piliečiai, o kad toks lyderis galėtų būti konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, apskritai nebuvo nė vieno. Taip pat niekas neištarė Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ar „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo pavardės. Tuo tarpu, kad tokiu lyderiu gali tapti „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, atsakė 1,6 proc. gyventojų.
Formaliai į paminėtų lyderių sąrašą, surinkę mažiau nei po procentą, pakliuvo realios jėgos Seime neturinčių partijų vedliai: Darbo partijos primininkas Viktoras Uspaskichas (paminėjo 0,9 proc.) ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė (paminėjo 0,5 proc.). Pastarosios politikės vedamai partijai priklausantį Vilniaus merą Remigijų Šimašių nedidelė dalis (0,8 proc.) apklaustųjų taip pat teigė matantys kaip asmenį, išvedantį valstybę iš ekonominės krizės.
Nepaisant to, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio visuomenė nemato atsakingo sprendžiant pandemijos sukurtas problemas, kitos Tėvynės sąjungos gretose veikiančios asmenybės dažniausiai paminėtų pavardžių sąraše figūruoja. Be buvusios finansų ministrės, į dešimtuką pakliūva europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius: jį paminėjo 1,1 proc. respondentų. Lygiai tiek pat respondentų paminėjo socialdemokratams priklausantį buvusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį.
Kaip rodo apklausa, visuomenė dažniau linksta pasisakyti, kad su krizės pasekmėmis galėtų susidoroti joje formalios galios neturintys veikėjai. Respondentai išskyrė žurnalistą Andrių Tapiną (1,8 proc.), ekonomistus Nerijų Mačiulį (1 proc.), Raimondą Kuodį 0,6 proc.).
Paminėti buvo ir kai kurių ministerijų vadovai: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (0,8 proc.), Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (1 proc.), finansų ministras Vilius Šapoka (0,6 proc.).
Kas ketvirtas gyventojas lyderių nemato
Surengtoje apklausoje respondentai paminėjo 34 visuomenės veikėjus, kurie, jų nuomone, geriausiai suvaldytų dabartinę ekonominę krizę. Visgi kone kas ketvirtas gyventojas nemato aiškių lyderių, kurie galėtų sėkmingai spręsti koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes: trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o dešimtadalis (10 proc.) atsakė, kad šalyje tokių lyderių tiesiog nėra. Teisinga ar neteisinga?
Dažniau už kitus nuomonės šiuo klausimu neturėjo moterys, jaunimas iki 30 metų, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį.
Sociologė apie tai, kad nėra Seimo lyderių: tai parlamento įvertinimas
„Baltijos tyrimų“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, apklausoje dalyvavę piliečiai, ko gero, vertino ne tik politinę lyderystę, tačiau atsakydami į klausimą asmenims kėlė ir reikalavimus dėl labai konkrečių ekonominių kompetencijų. „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Klausimas visgi buvo, kas geriausiai sugebėtų spręsti ekonomines krizės problemas. Tad akcentai čia ir buvo dedami. Todėl sąraše atsirado ekonomistai arba tie, kurie yra netoli ekonomikos klausimų. Andrius Tapinas atsiranda kaip žmogus, rinkęs paramą apsaugos priemonėms įsigyti, taip pat minimi kai kurie ministrai, dalyvavę konkrečiuose krizės valdymo situacijose ir, žinoma, už bendrą krizės suvaldymą atsakingas A. Veryga“, – teigė R. Ališauskienė.
Vis dėlto sociologė sutiko, kad gauti duomenys šį tą byloja ir apie tai, kaip visuomenė regi Seimo darbą. Tai, kad svarstant apie valstybės ekonomines problemas išspręsti galinčius veikėjus, politinių partijų lyderiai beveik nefigūruoja, gali reikšti, kad Seimas šiais klausimais visuomenėje tiesiog buvo regimas kaip pasyvi institucija.
„Šiuo klausimu Seimas yra prapuolęs. G. Landsbergis mažai matėsi šiuo laikotarpiu, jo niekas nepaminėjo. Apklausoje Seimo pirmininko taip pat niekas nepaminėjo. Tad, ko gero, žmonės labiau mini tuos, kuriuos laiko kompetentingais valdymo, ekonomikos srityje, ir tuos, kuriuos dažniau mato viešojoje erdvėje“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Anot jos, į akis krinta ir tas faktas, kad labai didelė dalis gyventojų apskritai negali nurodyti, kas yra tie lyderiai, kurie galėtų susidoroti su kilusiais iššūkiais.
„Nėra įsitikinimo, kad vienas lyderis galėtų išspręsti užgriūvančias ir užgriūsiančias problemas. Kai kalba pasisuka apie ekonomines, socialines problemas – tai čia jau yra tam tikras vakuumas“, – teigė R. Ališauskienė.
I. Šimonytė matoma kaip opozicijos lyderė
„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausanti I. Šimonytė, kuri apklausoje iš esmės nenusileidžia pirmojoje vietoje esančiam S. Skverneliui, visuomenėje yra regima kaip tikroji opozicijos lyderė. R. Ališauskienės manymu, buvusi finansų ministrė vis akivaizdžiau įsitvirtina kaip politikė, kurią linkę palaikyti valdantiesiems pritarti nenorintys piliečiai – ne tik konservatorių elektoratas. Todėl, svarstė sociologė, I. Šimonytės aukšta pozicija reitinge yra susijusi ir su tuo, kad tiek G. Landsbergis, tiek Liberalų sąjūdžio lyderė tarp apklaustų respondentų visai nefigūravo.
„Šimonytė yra matoma kaip ekonomistė, kaip buvusi finansų ministrė. Kita vertus, žvelgiant iš opozicijos, ji viešojoje erdvėje matoma ryškiau negu kiti. Be to, yra ir partinės preferencijos: tie, kurie palaiko opozicines partijas – Tėvynės sąjungą ar liberalus – jie natūraliai nemini „valstiečių“ atstovo ir mini Šimonytę. Tam tikra prasme ji matoma kaip opozicijos lyderė. Ne tik koronosviruso kontekste, bet ir apskritai“, – kalbėjo sociologė.
Jei visuomenė pamiršo parlamento lyderius – paradokso nėra
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tvirtina pernelyg nesistebintis rezultatais, gautais atlikus apklausą. Pasak jo, nėra jokio paradokso, jei visuomenė, išgirdusi prašymą pateikti pavardes asmenų, galinčių išvesti iš ekonominio sunkmečio, yra linkusi išskirti I. Šimonytę, bet kartu pamiršti kai kurių parlamentinių partijų lyderių vardus.
„Mes turime suvokti, kad visa šios pandemijos suvaldymo struktūra yra sutelkta Vyriausybės rankose. Žmonės žvelgia pirmiausia į tuos, kurie vienaip ar kitaip yra susieti su Vyriausybe arba bent asocijuojasi su Vyriausybės darbu, kaip Skvernelis ar ta pati Šimonytė. Į šį sąrašą pakliūva ir prezidentas, kuris turi daugiau galimybių nei Seimas bendradarbiauti su Vyriausybe. Žmonės ganėtinai realistiškai žvelgia į situaciją ir politikus skirsto į tuos, kurie yra Seimo politikai, ir tuos, kurie yra vykdomosios valdžios politikai“, – kalbėjo politologas.
Kadangi, tęsė profesorius, tiek G. Landsbergis, tiek liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen ar socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas neturi didesnės patirties vykdomojoje valdžioje, nieko keisto, kad ir visuomenės radare šiuo klausimu jie ir nefigūruoja.
„Nei Landsbergis, nei Paluckas, nei Čmilytė savęs niekada neparodė rimtai šiame kontekste. Apskritai mes jų nematėme vykdomosios valdžios rėmuose. Jie tapatinami su Seimu, kai tuo tarpu Šimonytė, nors ir būdama Seime, yra tapatinama su Vyriausybe. Dėl to šiuo klausimu Šimonytė yra išskiriama, o Čmilytė ir Landsbergis užmirštami“, – aiškino VDU profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tą pačią apklausos rezultatų aiškinimo logiką L. Bielinis taikė ir komentuodamas faktą, kad, skirtingai nei opozicinių parlamentinių partijų lyderiai, „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis žmonių prisimintas buvo.
„Ramūnas Karbauskis yra sietinas ne tik su Seimu, bet ir su sprendimais, kuriuos daro Vyriausybė. Jis ne kartą yra save tapatinęs su Vyriausybės veiksmais ir su Skverneliu ar jo priimamais sprendimais“, – apibendrino L. Bielinis.
D. Grybauskaitės vertinimas nenusileidžia G. Nausėdai
Premjero S. Skvernelio užimta vieta reitinge, respondentams apklausoje išsakius savo preferencijas, nuostabos nekelia, bet ekonomisto prezidento įvertinimas atrodo gan menkas. R. Ališauskienės manymu, tai, kad prezidentą, kaip galintį geriausiai suvaldyti ekonominę krizę, nurodė tik 5,2 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių, yra susiję su ganėtinai pasyvia jo laikysena krizės pradžioje.
Tad, akcentuoja sociologė, neatsitiktinai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kelis kartus sukritikavusi atsakingus už krizės suvaldymą asmenis bei vadovaujanti fondui, renkančiam lėšas kovai su koronavirusu, yra regima ne ką prasčiau nei dabartinis šalies vadovas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Palyginus su tuo, kaip prezidentas buvo vertinamas iki krizės, tai dabar jam tekęs įvertinimas yra kuklus. Visgi jo elgsena per šią krizę, bent jau pradinis pasyvumas, atitinka ir apklausų rezultatus. Be to, panašų įvertinimą turi ir D. Grybauskaitė, kuri apskritai tik kelis kartus pasisakė. Tad ji sugeneruoja tokį patį palaikymą, kokį turi G. Nausėda eidamas pareigas“, – kalbėjo sociologė.
„Grybauskaitė šioje krizėje įšoko į savo batus, nes griežtai ir gana struktūruotai kalbėjo. Tuo tarpu Nausėda kalbėjo Verygos ar Skvernelio veiksmų fone“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. balandžio 28 – 30 dienomis. Tyrimo metu apklausti 536 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimo metodas – CAWI. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę, tyrimo rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų vaizdo konferencijoje akcentavo transatlantinių įsipareigojimų dėl gynybos išlaidų išlaikymo svarbą bei paragino NATO ir ES institucijas koordinuotai ir aiškiai perduoti raginimą šalims užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą.
„Sveikatos srities krizė Europoje nesumažino tradicinių grėsmių rizikos ir parodė, jog kariuomenė yra svarbus ramstis valdant pandemiją, tad privalome ir toliau užtikrinti tinkamą gynybos srities finansavimą“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis taip pat pažymėjo, kad per šią krizę išryškėjo karinio mobilumo reikšmė, kuomet chaotiškai užsidarius valstybių sienoms, kariniai logistiniai pajėgumai buvo efektyviai panaudoti gabenant COVID krizės suvaldymui būtinas priemones.
„Sklandžiam karinių pajėgų judėjimui yra būtinos suderintos karinio tranzito procedūros ir pritaikyta infrastruktūra, todėl privalome užtikrinti tinkamą ES finansavimą infrastruktūros projektams, kurie prisidės prie karinio mobilumo gerinimo Europoje“, – sakė ministras.
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai didžiausią dėmesį skyrė galimam ilgalaikiam pandemijos poveikiui valstybių įsipareigojimams ir bendradarbiavimui gynybos srityje ekonominių sunkumų ir besikeičiančios geopolitinės aplinkos sąlygomis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dauguma ES gynybos ministrų įvardino panašius gynybos politikos prioritetus, kurie pandemijos ir galimos ekonominės stagnacijos sąlygomis taps dar svarbesniais.
Vaizdo konferencijos metu gynybos ministrai sutarė, kad būtina gerinti strateginę komunikaciją, stiprinti ES institucijų pasirengimą kovojant su dezinformacija ir bandymais menkinti ES valstybių atsaką ir bendradarbiavimą krizės akivaizdoje.
ES gynybos ministrų susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijoms Jeanas Pierre’as Lacroix.
Tai jau antrasis nuotolinis ES gynybos ministrų susitikimas, skirtas COVID–19 krizei. Pirmasis vyko balandžio pradžioje.
Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.
Lenkijos rinkimų dieną sekmadienį bus įrašyta į istorijos knygas, kadangi dėl politinės krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, balsavimo punktai yra uždaryti, o rinkėjų aktyvumas sieks nulį.
38 mln. gyventojų turinti ES šalis narė atsidūrė keistoje „prieblandos zonoje“, kadangi prezidento rinkimai oficialiai nėra nei atidėti, nei atšaukti, vyriausybei ir opozicijai nepavykus pasiekti konstitucinio ir saugaus sprendimo.
„Esame apgaubti teisinio rūko“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos politologas Stanislawas Mocekas. Vyriausybė „turėjo paskelbti nelaimės padėtį, kad galėtų teisėtai atidėti rinkimus“, teigė jis.
Dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atsisakymą imtis tokio veiksmo aiškino teigdama, kad Lenkijos koronaviruso padėtis nėra pakankamai rimta, jog tai būtų galima pateisinti.
Partija taip pat užsiminė, kad jei būtų paskelbta nelaimės padėtis, Lenkijoje veiklą vykdančios tarptautinės korporacijos siektų iš vyriausybės gauti milžiniškų kompensacijų sumų, kurias vyriausybei būtų sunku sumokėti.
Tačiau liberali opozicija ir daug stebėtojų mato dar vieną priežastį, kodėl vyriausybė buvo bet kokia kaina pasiryžusi rinkimus vykdyti gegužės 10 dieną, nepaisydama apklausų rezultatų, rodžiusių, kad trys iš keturių lenkų palaikytų jų atidėjimą.
Opozicija, jau kurį laiką raginusi rinkimus atidėti, teigdama, kad laisvi, teisingi ir saugūs rinkimai karantino sąlygomis yra neįmanomi, mano, jog PiS juos surengti norėjo kuo greičiau, jog dabartinis šalies prezidentas ir partijos sąjungininkas Andrzejus Duda juos laimėtų.
Prezidentas šiuo metu yra favoritas ir antrą kadenciją užsitikrintų gavęs 50 proc. balsų, tačiau jo palaikymas greičiausiai sumažės, kai ims ryškėti ekonominiai pandemijos padariniai.
Praėjusį mėnesį PiS kontroliuojami parlamento žemieji rūmai priėmė įstatymą, kad rinkimai vyks tik paštu. Tačiau opozicijos kontroliuojamas Senatas jį kelias savaites svarstė, kol galiausiai atmetė, nepalikdamas vyriausybei laiko suorganizuoti rinkimus.
„Praėjus 2020 metų gegužės 10 dienai ir Aukščiausiajam teismui, kaip tikimasi, anuliavus rinkimus, atsižvelgus į tai, kad balsavimas neįvyks, parlamento pirmininkas paskelbs naujus prezidento rinkimus artimiausiu galimu metu“, – teigiama partijų pranešime.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisydami pastarosiomis savaitėmis itin išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus šalyje, tūkstančiai baltarusių šeštadienį Minske rinksis į Pergalės dienos paradą, žymintį 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, praneša dpa.
Prezidentas Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją ilgiau nei ketvirtį amžiaus, teigė, kad žmonių nerimas dėl koronaviruso pandemijos yra tarsi psichozė.
Parade dalyvaus daugiau nei 3 000 karių, 185 karinės technikos vienetai ir 42 lėktuvai.
Dešimtys milijonų žmonių žuvo Sovietų Sąjungoje per Antrąjį pasaulinį kartą, o pergalė prieš nacistinę Vokietiją tebelieka svarbiu nacionalinio pasididžiavimo šaltiniu tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje.
Maskvoje šįmet buvo planuotas dar didesnis paradas, kuriame dalyvauti turėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Tačiau jį teko atidėti neribotam laikui dėl koronaviruso pandemijos protrūkio.
Rusijoje registruota 188 000 koronaviruso atvejų, o Baltarusijoje – 20 000, nors pastarosios gyventojų skaičius apie 15 kartų mažesnis.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau šią savaitę išreiškė susirūpinimą, kad Baltarusija, artimiausia Rusijos sąjungininkė, ruošėsi surengti karinį paradą siaučiant pandemijai.
D. Peskovas vylėsi, kad po to infekuotų žmonių skaičius neišaugs drastiškai.
Tuo metu A. Lukašenka mano, kad atšaukus paradą būtų parodyta nepagarba žuvusiesiems.
„Jie žuvo už mus, kad ir kaip tai beskambėtų. Negalime tiesiog imti ir atšaukti paradą“, – Baltarusijos prezidentas šią savaitę sakė šalies žiniasklaidai.
Anksčiau jis teigė, kad pandemijos sukelta ekonominė krizė turės kur kas liūdnesnių pasekmių nei koronavirusas.
„Daugiau žmonių mirs dėl nedarbo ir bado nei dėl koronaviruso“, – A. Lukašenka pareiškė kovo mėnesį.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kinija trečiadienį perspėjo Honkongo protestuotojus, kad šie „nepradėtų vėl kelti neramumų“ pusiau autonominėje teritorijoje, kur pernai ilgus mėnesius truko prodemokratiniai protestai.
Protestų judėjimas išblėso dėl masinio protestuotojų arešto ir didelių susibūrimų draudimo, įvesto prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau pastarosiomis savaitėmis nedidelės demonstracijos vėl pradėtos organizuoti.
Praėjusį penktadienį Honkongo policija ašarinėmis dujomis išvaikė susirinkusius protestuotojus.
„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės pajėgos kiek nuslopo dėl epidemijos Honkonge, tačiau dabar jie vėl kelia neramumus“, – apie juodais drabužiais įprastai apsirengusius protestuotojus kalba Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų tarnyba.
„Centrinė vyriausybė nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės į šias beprotiškas ir sąmoningai destruktyvias pajėgas“, – teigia tarnyba ir perspėja, neva protestuotojai „nori nustumti Honkongą į prarają“. Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Pranešimas paskelbtas po informacijos apie tai, kad Honkongo ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 8,9 proc.
Masiniai protestai prieš Kinijos valdžią prasidėjo pernai birželį. Protestus išprovokavo įstatymo projektas, kuris leistų kaltinamuosius perduoti Kinijai, kur juos teistų Komunistų partijos kontroliuojami teismai.
Vėliau protestuotojai taip pat reikalavo daugiau demokratinių laisvių ir policijos atsakomybės už pareigūnų brutalumą malšinant protestus.
Oficialiais duomenimis, dėl Honkongo protestų bangos buvo sulaikyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o 1 365-iems pateikti kaltinimai.
Pastaruoju metu neramumus įžiebė aktyvistų sulaikymas dėl demonstracijų ir aukštų Kinijos pareigūnų pareiškimai, kad Pekinas turės daugiau galios sprendžiant, kaip valdomas Honkongas.
