matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Neatsiejama pandemijos pusė – karantinas, sustabdęs ir įšaldęs šalių ekonomiką. Vartotojiška visuomenė labai pažeidžiama. Jos ekonimkos šerdis – kuo daugiau vartoti. O laisvosios rinkos rezultatas – gerai žinomas: ne daugiau, nei 10 proc. bendruomenės gyvena itin prabangiai, o likusi dalis visiškai priklausoma nuo atlyginimo, kurį arba gauna laiku, arba ne.

Jei – ne, parsideda grandininė reakcija, žmonės nebegali mokėti palūkanų, gražinti kreditų, nes ne mažiau 2/3 gyventojų juos paėmę. Tuomet nebesugeba susimokėti už buto komunalines paslaugas bei įpirkti rūbų – jau nekalbant apie visavertį maitinimąsi. Neišvengiamai pradeda leisti santaupas, jeigu jų turi arba bet kokia kaina taupyti. Tačiau ir viena, ir kita turi tokią įdomią savybę: anksčiau ar vėliau pasibaigia. Dar lieka viena galimybė – skolintis. Bet iš ko? Kas šiandien skolins tam, kad jūs galėtumėte nusipirkti maisto sau ir vaikams? Bankas – tikrai ne. Norėdami gauti vartotojišką kreditą, jūs privalote turėti nors pora tvirtų dalykų: a) neįkeisto turto ir b) gerai apmokamą darbą. O dauguma nei vieno, nei kito jau neturi arba greitai neturės.

Taip, valdančioji dauguma vieningai patvirtino tikrai epochinį ekonomikos gaivinimo planą, paruoštą Vyriausybės. ES paskelbė dar didesnį gelbėjimo priemonių paketą, iš kurių apie 1,5 milijardo € turėtų atitekti Lietuvai. Tik lieka neaišku, ar tai bus plius prie tų 3,5 milijardo, kurie numatyti, ar jie persidengia, nes ES aprašyme viskas gan painu. Ir išvis valgyti juk reikia kasdieną. Deja, finansų ministras Vilius Šapoka kalba labai miglotai. O iš užsidarančio verslo ateina neramūs siganalai, kad darbuotojai atleidžiami ir kad atleistųjų skaičius jau tuoj perkops 10 tūkst. ribą. Be to, tai, apie ką kalbame, turi tendenciją greitėti. Šią problemą gilina dar viena: dauguma mūsų vidutinių ir smulkių verslų vykdomi išsnuomuotose patalpose. O jau aiškėja grėsminga tendencija, kad didieji prekybos tinklai, valdantys daugumą nuomojamų patalpų, vis tiek reikalauja iš nuomuotojų mokėti nors dalį nuomos, neįvertindami, kad pastarieji dėl karantino nedirba ir visai negauna pajamų.

Pagirtinas sykį jau nuskambėjęs premjero Sauliau Skvernelio perspėjimas, kad valstybė pagalbą teiks tik skaidriam ir socialiai atsakingam verslui. Tačiau perspėjimas perspėjimu, o reikia labai konkrečių sprendimų ir, kaip sakoma, jų reikėjo jau vakar.

Štai kaimyninė Lenkija sugebėjo priimti įstatymą, kad priverstinio karantino išaukto nedarbo laikotarpiu nuomininkai atleidžiami nuo nuomos mokėjimo – suprantama, jos mokėjimą atidedant iki to laiko, kai ekonominė situacija pasikeis. Tas pat pas kaimynus padaryta ir su kreditų bei palūkanų už juos mokėjimu.

Mane kaip ekonomistą išgasdino drąsus ministro V.Šapokos paviešintas sprendimas, kad praktiškai visa pagalba verslui eis tik per komercinius bankus, o tvarką nustatys biurokratai – kartu su bankininkais. Jau dabar girdisi daugybė verslo bendruomenės nusiskundimų, kad bankai ne tik kad nėra solidarūs ir socialiai atsakingi, bet dar ir naudojasi sunkmečiu. Net anksčiau sutartiems kreditams, reikalingiems įmonių apyvartinėms lėšoms padengti, bankai vienašališkai blogina sąlygas, didindami palūkanas ir reikalaudami žymiai didesnių užstatų.

snoras
Snoras. Slaptai.lt nuotr.

Labai neatsakingai pasielgta buvusių valdžių, kad, nacionalizavus „Snoro” banką, jo bazėje nebuvo įkurtas valstybinis komercinis bankas. O ir ši valdančioji dauguma dėl finansų misterijos ir Lietuvos banko aplaidumo neįvykdė anksčiau rinkėjmas duoto pažado tokį banką įkurti. Gerai nors tai, kad buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, iš Seimo tribūnos atsakydama į klausymą, kodėl ji nesiūlė „Snoro” banko reorganizuoti į valstybinį komercinį, sąžiningai prisipažino, kad ji neįsivaizduoja valstybinio banko. O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas elgiasi nesąžiningai, aiškindamas, kad tokio banko įkūrimas nenaudingas Lietuvai. Juk visiškai nesudėtinga tokį banką įkurti panaudojus „Lietuvos paštą” kaip materialinę bazę ir dalį Lietuvos banko finansinių rezervų. Oi kaip jis dabar praverstų, jei būtų įkurtas! Juk mes net nežinome, kiek ši krizė tęsis ir ar panašios krizės nesikartos. Tai gal vieną kartą reikia priimti ryžtingą sprendimą ir įsteigti valstybinį komercinį banką?.. Garantuoju, jeigu jam vadovaus atsakingi ir dori vadovai, jis labai greitai duos valstybei apčiuopiamą naudą. Bet ir taip, kaip ruošiamasi veikti dabar, su valstybės parama elgtis negalima. Bankai iš jos tik pasiplenys, kaip tai jau buvo nutikę per 2009 m. krizę: ją patys bankai sukėlė, o po to iš jos dar ir uždirbo.

Neramina ir valdžios apsisprendimas vienodai remti tiek stambų, tiek vidutinį ir smulkųjį verslą. Realybėje gausis taip, kad laimės ir net apturės iš to naudos tik stambieji, nes jie turi turto, ir bankai su jais elgiasi pagarbiai. Valstybė kaip tik privalo susikoncentruoti į vidutinį ir smulkųjį verslą, kuris, beje, ir sukuria daugiausia darbo vietų. Juk mūsų šalies regionuose su nedidelėmis išimtimis kaip tik toks verslas ir veikia. Ir padėt jiems reikia neleidžiant bankams diktuoti sąlygų. O geriausia būtų, kad konkreti pagalba juos pasiektų tiesiogiai. Kodėl nemaža dalis pagalbos turi nusėsti ir taip neskurstančių bankininkų kišenėse?

Manau, kad pirmiausia valstybė turi pasielgti humaniškai ir tiems, kurie praradę darbus ar laikinai negaus atlyginimų tiesiog išmokėti kad ir po 500 eurų maistui. Valstybės duomenų bazės leidžia operatyviai pasitikrinti tikrąsias gyventojo ir jo šeimos pajamas, sužinoti, ar jos yra, ar ne.

Lygiagrečiai būtina priimti reikalingus teisės aktus, suprantama, kuo greičiau, kad nuomininkai, kaip minėjau anksčiau, būtų laikinai atleisti nuo nuomos, o skolininkams – atidėtas kreditų grąžinimas.

Vidutinį ir smulkųjį verslą reikėtų paremti labiau, nei stambųjį, suprantama, su sąlyga, kad jis dirba skaidriai ir socialiai  atsakingai. Paramą turėtume nukreipti per turimas valstybės verslo skatinimo institucijas, išeliminuodami iš šios grandinės bankus. Bankų paslaugomis naudotis būtų galima tik kraštutiniais atvejais ir esant labai griežtai valstybės priežiūrai, užtikrinančiai skaidrumą ir viešumą.

Dar norėčiau grįžti prie šio straipsnių ciklo I-ojoje dalyje išsakytos minties, kad pandemija akivaizdžiai pademonstravo, jog laisvoji rinka į tokius iššūkius sureaguoja amoraliai ir iškreiptai. Ji ne tik neužtikrina išaugusios paklausos, nesielgia skaidriai ir atsakingai, o dar ir sukelia deficitą bei į nesuvokiamas aukštumas iškelia kainas. Tai reikalauja rimtos veikiančios valstybėje sistemos korekcijos. Ne, aš neagituoju atsisakyti laisvosios rinkos, tik siūlau, mano supratimu, stabilesnį mišrios ekonomikos modelį. Tai toks ūkinės veiklos modelis, kai vienodomis teisėmis rinkoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios, tiek kooperatinės, tiek mišrios nuosavybės įmonės. Jos visos leistinos, gerbtinos ir vienodai remtinos valstybės – išeinant ne iš savininko naudos bet kokia kaina, o bendruomenės intereso, kur viešas bendruomeniškas interesas, bendras gėris yra aukščiau už atskiro individo gobšumą.

Dėl visuomenei primestos nuostatos, kad bendras gėris yra blogis, o gerbtina tik tai, kas privatu, net viešai vykdomi nusiklatimai. Pavyzdys – privačių medicinos įstaigų rėmimas iš ligonių kasų, kai šios įstaigos pačios ima iš ligonio, kiek nori, o valstybinėms gydymo įstaigoms tai draudžiama. O kur tos privačios gydymo įstaigos yra dabar, kai mus užgriuvo baisi pandemija?.. Įsivaizduokite, kas mūsų visų lauktų, jei nebūtų valstybinės medicinos – man, vien apie tai pagalvojus, šiaušiasi plaukai. Panaši situacija ir su privačiomis ugdymo įstaigomis. Privatūs darželiai ir mokyklos gauna ne tik didelį atlygį iš vaikučių tėvelių, kas valstybinėms griežtai reglamentuota, bet dar ir mokinio krepšelį!

Vaikai. Slaptai.lt nuotr.

Žymaus politiko šeimos tokiu būdu per kelerius metus susikrautas turtas siekia apie 13 milijonų eurų, tuo tarpu kai pedagogų atlyginimai ne didesni, nei valstybinėse įstaigose. Ko gero, reiktų apsispręsti, gal net refrendumo būdu, kad valstybėje veikia valstybinė sveikatos ir švietimo sistemos, kurios finansuojamos iš biudžeto, ir kad taip pat gali veikti ir privačios, bet jokių dotacijų iš valstybės biudžeto negaunančios.

Turiu paaiškinti ir dėl stambaus verslo. Lai neoliberalai nesinaudoja pasenusia K.Markso ekonomine samprata, kad tik kapitalas sukuria naują vertę. Kad ją sukuria ne vien savininkas, tampa ypač akivaizdu dabar, besivystant aukštosioms technologijoms. Savininkas tik duoda lėšų, kurias dažniausiai skolinasi iš bankų, o nauja vertė yra kolektyvinių (ar bendruomeniškų, kam labiau priimtinas šis terminas) pastangų vaisius. Ir nereikia aiškinti, kad darbuotojams viskas sumokama per atlyginimą. Ne ir dar kartą ne! Suprantama, neturintys argumentų tuoj mane apšauks sovietinio mąstymo atgyvena ir… nebus teisūs. Mūsų stambieji ir, kaip taisyklė, turtingiausieji verslininkai savo milijonus (o vienas net ir milijardą) susikrovė ne tik savo išmonės dėka – tai nulėme daug faktorių. Jų visų dabar nenagrinėsime, paminėsiu tik du: tai – maži darbuotojų atlyginimai ir išsisukinėjimai nuo mokesčių. Todėl, šalį ištikus tokio masto krizei, jie galėtų būti žymiai solidaresni. Deja, puikuotis gyvenimo būdo žurnaluose, fotografuotis „elito” vakarėliuose, tai jie pirmieji, o kai reikia paremti kad ir tuos pačius medikus, gelbėjančius gyvybes, tai norinčiųjų daug neatsiranda. Kas yra žmonėms, valdantiems šimtus milijonų, paaukoti nors po vieną milijoną? Juk visi kiti liks! Tačiau, kiek viešai pastebėjau, didžiausia suma buvo ar ne 50 000 eurų (tiesa, dabar kažkas, atrodo, paaukojo 250 tūkst. – garbė jam!). O tie žmonės sau leidžia nusipirkti net asmeninius lėktuvus. Su savo pinigais, žinoma, ką nori, tą ir darai, čia jų teisė. Bet užtat Vyriausybė turi teisę rimtai pagalvoti, ar tokius verslus irgi reikia remti taip pat, kaip ir visus kitus.

Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stebina ir tai, kad tarp pirmųjų paramos prašytojų regime „laisvąjį žodį” – net tą, kuris generuoja milijonines pajamas. Mano akimis, čia kažkaip stinga nuoseklumo: jei jau nuolat pabrėži, kad esi laisvas, tai juo ir būk, o ne pagal aplinkybes – tai laisvas, tai vėl su ištiesta ranka… Žinoma, aš to netaikau kultūrinei ir kitai nekomercinei žiniasklaidai, atliekančiai savo svarbią specifišką misiją. Bet man vis tiek keista, kai girdžiu, kad „laisvas žodis” yra ir laisvas, ir nepriklausomas, ir privatus – vienu metu! Gal aš kažko nesuprantu, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Ir dar vadintis demokratija – daugumos valia… Todėl aš siūlyčiau vieną sykį pagaliau susitarti, kur yra tikrai laisva nekomercinė žiniasklaida ir kur – verslas. Dabar gi viskas taip supainiota, taip suslėpta, kad kalbėti apie skaidrų viešąjį žodį tampa sunkiai įmanoma – kaip ir gauti objektyvią, ne tendencingą  informaciją. O tokios informacijos svarba ir poreikis ypač išryškėja dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis.

Nežinau, ar galima taip juokauti, kaip „pajuokavo” vienas Seimo narys, viešai paskelbęs, kad reikia laikinosios vyriausybės su buvusia Prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje. Na, nusišnekėjo žmogus, kam nebūna, bet ši „žinia”, deja, jau antra savaitė sklando viešumoje ir klaidina žmones. Be viso kito, LR Konstitucija nenumato tokių dalykų, ir todėl, rimtai vertinant, tai net būtų įmanoma kvalifikuoti kaip kvietimą valstybės perversmui. Gal vertėtų tam Seimo nariui bent jau paaiškinti, kad jis ateityje taip daugiau nejuokautų, nes gali susilaukti ne tik apkaltos, bet ir kai ko daugiau.

SOS – gelbėjimo ženklas

O apie mūsų valstybės valdžios sistemą, manau, jau seniai laikas rimtai padiskutuoti. Vieni nori ją silpninti, kiti privatizuoti, kai kas – stiprinti. Pats aš pasisakau už tai, kad ji būtų iš pagrindų pertvarkyta ir modernizuota. Juk ne tada šunis lakinti, kai jau reikia medžioklėn joti! O mes net neturime tokiems atvejams, kokie mus dabar užgriuvo, reikiamų teisės aktų ir reglamentų. Juk visa tai buvo įmanoma padaryti anksčiau, o ne gyventi tik šia diena ir lenktyniauti vieniems su kitais, kas ką garsiau apšauks. Reikia bendrai dirbti vardan tos Lietuvos, o dabar – dar ir vardan Gyvenimo!

Daktaras  Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.04.02; 05:30

Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.

Politologai Liberalų sąjūdžio tvirtinimus, kad Vyriausybės pateikti siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, laiko nepagrįstais. Ekspertai įsitikinę, kad, esant ekstremaliai situacijai, Vyriausybė turi būti centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, ir akcentuoja, kad toks valdymo modelis grėsmės demokratiniams procesams šalyje nekelia.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad bet koks įstatymas gali būti panaudotas tiek prieš pilietį, tiek piliečio labui. Visgi profesorius akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos kontekste turi būti panaudotos daug efektyvesnės priemonės nei įprastai.
 
„Net žirklės gali būti nusikalstamu įrankiu – jas galima panaudoti tam, kad nudurtum žmogų. Lygiai taip pat ir bet koks įstatymas gali būti panaudotas ir prieš pilietį, ir piliečio naudai. Bet turėdami galvoje šią situaciją, kurią turime dabar, pandemiją, sunkiai suvaldomą miniai (…), mes turime suvokti, kad kai kurie įrankiai turi būti daug efektyvesni negu žirklės“, – Eltai teigė L. Bielinis.
 
VDU politologas nesutinka su Liberalų sąjūdžio kritika Vyriausybei ir teigia manantis, kad Vyriausybės Seimui pateiktų pasiūlymų negalima tapatinti su sovietiniais metodais.
 
„Manyčiau, kad neprimena (sovietinių metodų. – ELTA), nes tai yra konkreti epideminė situacija. (…) Šiuo atveju, jeigu žmogus sergantis ir jeigu įtariama, kad jis negali ir nenori saviizoliuotis, jį reikia prievartos būdu sulaikyti, nes tai yra pavojinga visiems aplinkiniams“, – pažymėjo profesorius.
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
L. Bielinis akcentuoja ir tai, kad epidemijos laikmečiu šalyje negali būti dviejų galios centrų. Politologo nuomone, ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu Lietuvoje turi būti vienas aiškus centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, kuriuo turėtų būti Vyriausybė.
 
„Epidemijos laikmečiu negali būti dviejų centrų, netgi pusantro. Turi būti labai aiškus centras, organizuojantis visą mūsų gyvenimą, todėl Vyriausybė greičiausiai prašo tų papildomų įgaliojimų, kurie leistų tą gyvenimą optimaliai organizuoti“, – teigė L. Bielinis, akcentuodamas, kad, esant ekstremaliai situacijai, trukdyti Vyriausybei imtis priemonių nereikėtų.
 
VDU politologas taip pat pabrėžia, kad dėl koronaviruso kilusi pandemija yra išskirtinis atvejis, todėl, pasak profesoriaus, nereikėtų manyti, kad dėl šalyje taikomų priemonių išsikreipia demokratiniai procesai.
 
„Mes negalime (Vyriausybei. – ELTA) trukdyti ir neturime galvoti, kad tokiu būdu išsikreipia demokratiniai kažkokie principai arba konstituciniai. Tai išskirtinis atvejis, kuris nėra amžinas ir, pasibaigus epidemijai, pasibaigs ir šie įgaliojimai“, – savo nuomonę išsakė L. Bielinis.
 
Profesoriaus teigimu, reikia pripažinti, kad dėl koronaviruso kilusi situacija primena karinę padėtį, todėl, pasak L. Bielinio, įstatymai ir valdymo būdas turi būti sugriežtinti vardan visų Lietuvos gyventojų sveikatos.
 
Savo ruožtu VDU profesorius Šarūnas Liekis antrina L. Bieliniui, teigdamas, kad Liberalų sąjūdžio nuogąstavimai, jog Vyriausybės siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, yra nepagrįsti.
VDU profesorius Šarūnas Liekis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„(Grėsmės. – ELTA) neįžvelgiu, nes tokių masinių nelaimių, kaip karas, maras, badas, atvejais visi skaičiuoja rezultatą. Kitaip tariant, turi būti rezultatas, o ne procesas. Liberalai ir konservatoriai tradiciškai palaiko procesą, bet ne rezultatyvumą, todėl aš sakyčiau, kad Vyriausybės siūlymai yra orientuoti į rezultatyvumą ir į epidemijos, pandemijos veikimą Lietuvoje“, – Eltai sakė Š. Liekis.
 
„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje yra galimybės, jeigu bus kažkokie pažeidimai, tada ir svarstyti šiuos klausimus. O dabar taikomos visos priemonės, kurias ir daugybė kitų valstybių naudoja. Čia nieko nėra unikalaus“, – pridūrė jis.
 
Š. Liekis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymai negali pakenkti šalies demokratiniams procesams. Politologo teigimu, svarbiausias tikslas šioje situacijoje yra pandemijos suvaldymas.
 
„Viskas orientuota į efektyvumą. Mano požiūriu, svarbiausia, kaip ir karo atveju, taip ir panepidemijos atveju, kad problemos būtų išspręstos ir panepidemija suvaldyta“, – patikino profesorius, akcentuodamas, kad siūlymai, kuriuos pateikė Vyriausybė, ekstremalios situacijos sąlygomis yra tinkami.
 
ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio politikai išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog antradienį neeiliniame Seimo posėdyje Vyriausybė pateikė siūlymus, kurie primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises.
 
Liberalų sąjūdis kritikuoja, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siekia ypač išplėsti ribas, kai gydytojas vienasmeniškai gali nuspręsti užrakinti žmogų iki 30 dienų, tam gali būti net pasitelkta policija. Partija skeptiškai vertina ir siūlymą įteisinti žmonių sekimą stebint mobiliuosius telefonus. Jų teigimu, karantino metu priimti sprendimai gali tęstis ir tuomet, kai situacija bus suvaldyta.
Liberalai taip pat nuogąstauja, kad teikiamu Civilinės saugos įstatymu Vyriausybė siūlo, kad būtų išplėstos Vyriausybės galios.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.01; 05:00

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.

Visas pasaulis suparalyžiuotas, Europa, kurios dalis esame, nukentėjusi gal net labiau, nei kiti kraštai. Naujos informacijos laukiame kaip iš karo zonos. Kada, kada gi pradės rimti? Deja, žinios, bent kol kas, nedžiugina. Valstybės atsitvėrė sienomis. ES valdžios viršūnės, bent jau kokias dvi  savaites, buvo išvis dingusios. Visur trūksta apsaugos priemonių ir kitų būtiniausių dalykų. Gerai, kad Lietuvoje kol kas užtenka maisto. Gal neblogai, kad turime tūkstantmetines ūkininkavimo tradicijas.

Bet prieš virusą visi tapome beėjėgiai. Ir ši apokalipsė vyksta ne Viduramžiais, o XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Dešimtmetyje, kai žmonija pasiekusi tokias mokslo ir aukštųjų technologijų aukštumas, apie kurias dar prieš 50 metų rašė tik fantastai. Ir štai prieš kažkokį, pasirodo, net žinomą virusą nesugebame nieko konkretaus priešpastatyti. Kodėl taip atsitiko?

Galima būtų išvardyti daug smulkių priežasčių, apkaltinti valdžioje esančius. Bet tada vienodai reikėtų kaltinti ko gero visas valstybių valdžias, tarp jų – ir geru pavyzdžiu mums tarnaujančias Vokietiją bei JAV. O kaip čia girti komunistinę Kiniją, kuri pirmoji ir bene geriausiai susitvarkė su virusu? Kai Seimo narys Žygimantas Pavilionis išvis ragina su ja reikalų neturėti? Ko gero, jis bijosi, kad ši šalis kartu su labdara mums padovanos ir komunizmo virusą. Turbūt jis neužtikrintas dėl savo tautiečių ir netiki, kad mes ir be skiepų jam atsparesni, nei koronai. Ir ką gi jis patars ES valstybių vadovams ir sveikatos apsaugos specialistams, kurie dabar šluote šluoja „pasaulio gamyklos“ komunistinius sandėlius ir vienas per kitą, net nesiderėdami dėl kainos, vežasi viską, ką tik jie sugeba įsigyti?

Manau, sunkiausia suvokti, kad šiandien net stipriausia ES valstybė Vokietija iškilusių problemų sprendime yra priklausoma nuo komunistinės Kinijos. Čia – tik pastaba kritikams, aš nesvarstau, gerai tai ar blogai, kad Kinija – komunistinė. Aš tik konstantuoju du realius faktus: a) ji geriausiai, bent kol kas, suvaldė koronavirusą; b) visi, ištiesę ranką, prašome Kinijos parduoti mums taip reikalingas apsaugos priemones, kurių patys operatyviai pasigaminti nesugebame.

Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

Kur dingo tą laisvąją rinką taip liaupsinę neoliberalai, visų pirma – Laisvosios  rinkos istituto „ekspertai“? Šiandien jie visi, pabrukę uodegas, tyli… Kodėl jie neranda savyje drąsos pripažinti, kad, deja, rinka nesuveikė ir nepateikė taip reikalingų elementarių priemonių – tokių, kaip dezinfekantai, respiratoriai, apsauginės veido kaukės (pastarųjų gamyba tikrai nesudėtinga), viekartinė medikų apranga, ir pan. Juk tai ne kosminės technologijos, o lengvai pagaminama produkcija. Tačiau rinka tesugebėjo taip iškelti būtiniausių priemonių kainas, kad tai jau tapo ne tik amoralu, bet ir nusikalstama.

Taigi, pirmoji karšta išvada: laisvoji rinka išvis netinka, nes nesugeba staigiai persiorientuoti į iškilusias nenumatytas grėsmes. Ji, susidūrusi su šiomis grėsmėmis, tiesiog išsigimsta ir tampa spekluliantų, besinaudojančių skaudžia likusios visuomenės dalies padėtimi, pasiplenijimo šaltiniu. Taip kad norime to ar ne, bet pirmiausias darbas, kurį privalėsime atlikti pandemijai pasibaigus, tai kritiškai įvertinti rinkos galimybes ir, pripažinus jos ribotumą, surasti veiksmingesnes alternatyvas. O jų tikrai yra.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau dabar būtina įvardinti, kas gi pirmieji, iškilus realiai pandemijos grėsmei Lietuvoje, puolė kritikuoti valdžią, kad ji – nepasiruošusi. Ogi patys uoliausi laisvosios rinkos apologetai ir valstybinio sektoriaus niekintojai bei valdžios galių mažinimo šalininkai! Pirmųjų aršių kritikų gretose mes visu gražumu pamatėme buvusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri be viso kito dar ir pademonstarvo ir savo gan žemą kultūros lygį, sulygindama ministrą su gyvyliu. Taip pat manau, kad kas turi atmintį, tas prisimena ir ne vieną jos viešą pasisakymą – kad reikia naikinti ekonomiškai neefektyvias ligonines ir mažinti per didelį lovų skaičių jose. Jos kritika tų, kurie stengėsi išlaikyti valstybinį sektorių gyvybingą ir stiprų, atžvilgiu buvo nuožmi ir negailestinga. Net būdavo keista, kad, didesnę pusę aktyvaus gyvenimo paaukojusi sovietinio socializmo dogmų liaupsinimui, po to ji tapo tokia aršia neoliberalzimo ir socialiai neatsakingos rinkos šalininke. Jai antrino, kaip jau įprasta, visa TS-LKD gvardija, pradedant tautos patriarchu Vytautu Landsbergiu bei jo anūku Gabrielium ir baigiant Laurynu Kasčiūnu ir Arvydu Anušausku bei jiems talkinančiais liberalais (ypač aršiai pasisakančia Aušrine Armonaite ir kitais).

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Čia labai norisi pacituoti į būsimos premjerės postą taikančios Ingridos Šimonytės iškalbingą citatą: „Veryga pripažino, kad (…) medikams išlaidos augti nebegali. Kam jūs ruošiatės, kad dedate į rezeravą 200 milijonų eurų? Koks yra tas scenarijus, kad reikia rezerve įšaldyti tokią milžinišką sumą, kurią būtų galima naudoti?“ Tai buvo pasakyta 2019 m. pabaigoje, svarstant 2020-ųjų valstybės biudžetą Seime. Jau tada buvo pirmieji signalai dėl koronaviruso. Suprantama, niekas, net ponia I.Šimonytė ir visa Seimo opozicija į tai rimtai nežiūrėjo. Į tai rimtai nepažvelgė net tada, kai „valstiečių‘‘ lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su LSDDP pirmininku Gediminu Kirkilu pasiūlė bendrą partijų susitarimą dėl koronaviruso. Iš šios, kaip dabar matosi, labai reikalingos iniciatyvos buvo tiesiog išsišaipyta.

Tai kokią moralinę teisę tie ponai dabar turi nuolat reikštis jiems palankioje žiniasklaidoje ir skleisti paniką (nes dalykiškai kalbėti jie paprasčiausiai nemoka)? Iki kokių moralinių žemumų reikia kristi, kad, stebėdamas vis didėjantį chaosą ir didžiumą pasaulio apimančią paniką, ne kviestum žmones vienytis, ne stengtumeisi padėti, kuo sugebi, ir be to sudėtingomis sąlygomis veikiančiai vyriausybei, o mąstytum tik apie ateinančius Seimo rinkimus ir per patyčiais, per kabinėjimąsi save reklamuotumei? Nesistebiu, kad tai daro konservatoriai su liberalais – jų tokia prigimtis, jiems atjauta ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Bet kuo paaiškinti, kad šiame chore girdime lyg ir už žmonių bėdas turinčius kovoti socdemus Julių Sabatauską, Juozą Oleką, Dovilę Šakalienę ir net arogantiškąjį jų lyderį Gintautą Palucką? Kokie jie po to žmonių gynėjai? Ar žmonės šiems ponams – tik balsuotojai? Bet jei taip yra iš tikrųjų, tai jau ciniškumo viršūnė.

Atskiro įvertinimo ir gilesnės analizės reikalauja šalies savivaldybės ir jų merai. Visi matėme, kaip ponai Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas vietoj to, kad daryti jiems priklausančius konkrečius darbus, tik kritikavo valdžią. Juk gryžusių apgyvendinimo chaosas kilo tik dėl jų nesugebėjimo organizuoti šią veiklą. Štai ir lenda yla iš maišo, kad neturime realių teritorijų šeimininkų, galinčių sunkią valandą sutelkti ir padėti žmonėms. Turime tik savimi besipuikuojančius arogantikus žiniasklaidos „produktus“, sugebančius tik plepėti.

Deja, šie pavyzdžiai byloja apie giluminę mūsų taip vadinamo „elito“ krizę, jo moralinį fiasko. Tuo metu, kai tūkstančiai žmonių, medikų, savanorių, prekybos drabuotojų, policijos ir pasienio tarnybos pareigūnų bei prekių vežėjų kasdien rizikuoja savo gyvybėmis tikrąja to žodžio prasme, dalis „elito“ atstovų su jiems talkinančiomis žiniasklaidos priemonėmis toliau sėja nesantaiką, kursto nepasitikėjimą bei didina įtampą ir taip sunkioje situacijoje. Tai antroji išvada, kuri akivaizdžiai įrodo, kad nepažabota konkurencija veda iki antagonizmo, visuomenės susiskaldymo, bet kada galinčio peraugti į neapykantą. O tai kenksminga normaliai norinčiai gyventi bendruomenei.

Trečiasis, per 30 atkurtos nepriklausomybės metų plačiau nediskutuotas postulatas būtų valstybinės valdžios autoritetas. Deja, jis menkinimas ne tik tuomet, kai tam yra pagrindo, bet ir nuolat keliant visuomenės informavimo priemonėse pramanytus skandalus. Ar dažnai matome, kad būtų objektyviai įvertintas vieno ar kito vadovo ar pareigūno veiklos efektyvumas, pasverti visi jų veiklos minusai ir pliusai? Ne, užuot viską įvertinus objektyviai, arba sukeliami skandalai, arba skelbiamos nepagrįstos liaupsės, kurios be visa kita dar ir neretai būna apmokėtos neaiškios kilmės pinigais. Valdžios autoritetas taip pat labai nukenčia, renkant į atstovaujamą politinę valdžią visiškai tam netinkamus – nei dalykiškai, nei moraliai – asmenis.

Koronaviruso aukų skaičius didėja. EPA-ELTA nuotr.

Arba – valstybės valdyme vis labiau įsigalint biurokratizmui, korupcijai, o teisėsaugos sitemai akyvaizdžiai degraduojant. Taip sukuriama dviprasmybė. Silpnos politinės valdžios žmonės nemėgsta. Savo ruožtu, ją gali ignoruoti ir stiprūs biurokartai bei korumpuota teisėsauga, nesugebanti ar tiesiog nenorinti pasinaudoti iki aukštumų išaugusiomis savo galiomis valstybės labui. Bet už viską vis tiek atsako politinė valdžia. Taip įgyjame nevykusį valstybinių reikalų tvarkymo modelį, kuris neveikia. Kiek ministrų bekeisime, kiek juos bekritikuosime, niekas nepakis, kol nebus iš pagrindų pertvarkyta pati SISTEMA. Juk kas įdomu? Kai pradėjo trūkti dezifekcinio skysčio, ką puolėme kritikuoti pirmiausia? Ogi  Sveikatos apsaugos ministeriją su ministru priešakyje. Bet juk nei ministerija, nei ministras juo neprekiauja – tai laisvos rinkos priedermė. Tas pats – dėl medikų apsaugos priemonių. Ne ministerija jas perka, o ligoninės. Čia ministro Aurelijaus Verygos klaida, kad jis artikuliuotai nesugebėjo to paaiškinti šalies gyventojams. Įdomu būtų buvę pamatyti jo oponetų pasipiktinimą, jeigu jis centralizuotai būtų pradėjęs tas priemones pirkti, pavyzdžiui, sausio – vasario mėnesiais…

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo valdančioji dauguma ir vyriausybė kaltos už tai, kad, vos tik gavusios valdžią, taip ir nesugebėjo išaiškinti žmonėms to, apie ką rašau, ir nesiėmė iš pagrindų keisti ir reformuoti sistemos. Dabar jau tikriausiai ir kvailiui aišku, kad be stiprios, greitus sprendimus sugebančios priimti valdžios ir be lankstaus, kūrybiškai veikiančio, o ne biurokratiškai tik raštus rašinėjančio valstybės aparato, mes niekada nebūsime pasiruošę bet kokiai rimtesnei nelaimei atremti. Suprantama, prie to, kas pasakyta, dar būtinas stiprus valstybinis sektorius su efektyvia Valstybės rezervo sistema. Valstybė bus stipri, tik turėdama mišrią ekonomiką: stiprią, gerai funkcionuojančią valstybinę ir atsakingai veikiančią privačią ekonomiką. Bet apie tai – jau kitą kartą.

Teksto autorius – Daktaras  Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.03.30; 16:00

G. Contė: pandemija gali sustiprinti antieuropietiškas nuotaikas. EPA-ELTA nuotr.

Naujojo koronaviruso plitimo sukelta krizė gali sustiprinti antieuropietiškas nuotaikas kai kuriose šalyse, jeigu ES nedės pastangų jai sureguliuoti. Tai pirmadienį paskelbtame interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“ pareiškė Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė (Giuseppė Contė).
 
„Nacionalistiniai instinktai Italijoje, taip pat Ispanijoje ir kitose šalyse bus kur kas stipresni, jeigu Europa nesusitvarkys su užduotimi“, – patikslino jis.
 
„Šiuo metu Europoje žaidžiama istorinė partija, – mano Italijos premjeras. – Tai sveikatos apsaugos krizė, kuri galiausiai sprogo ekonomikos ir socialinėje srityse. Tai istorinis iššūkis visai Europai“. „Mes ribojame savo piliečių konstitucines teises, ir Europa turi reaguoti, vengdama tragiškų klaidų“, – pridūrė jis.
 
G. Contės nuomone, kai kurios šalys dar nevisiškai suvokia, kokius griežtus apribojimus ekonomikos srityje nulems ši nepaprastoji situacija.
 
„Šiuo metu (koronavirusas) labiausiai paveikė Italiją ir Ispaniją, bet tai laukia visų. Deja, (susirgusiųjų) skaičius didėja visose šalyse, ir su šia nepaprastąja padėtimi sveikatos apsaugos ir ekonomikos srityse susiduria visa ES“, – pabrėžė G. Contė.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 630 tūkstančių žmonių, beveik 30 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 11:00

Rusijoje pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo 302 ir išaugo iki 1836, infekuotųjų rasta 71-ame šalies regione. Iki šiol pasveiko 66 žmonės, mirė devyni.
 
Tai pirmadienį žurnalistams pranešė operatyvinio kovos su naujosios koronavirusinės infekcijos plitimu štabo atstovai.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 630 tūkstančių žmonių, beveik 30 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 12:14

Koronaviruso pandemija Europoje jau pražudė per 20 000 žmonių, šeštadienį parodė naujienų agentūros AFP surinkti oficialūs duomenys.
 
Europa šiuo metu yra laikoma smarkiausiai koronaviruso paveiktu žemynu. COVID-19 Italijoje nusinešė 9 134 gyvybes, o Ispanijoje – 5 690. Šios dvi šalys yra atsakingos už trečdalį visų su virusu siejamų mirčių Europoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 11:44

Dėl naujojo koronaviruso protrūkio JAV Niujorko valstijoje beveik dviem mėnesiams atidedami Demokratų partijos pirminiai prezidento rinkimai, pranešė valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.
 
Gubernatoriaus teigimu, pirminiai rinkimai, turėję vykti balandžio 28 d., bus rengiami birželio 23 d. Niujorko valstija šiuo metu yra labiausiai koronaviruso paveikta JAV valstija. Joje patvirtinta 52 318 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų ir 728 mirtys.
 
„Nemanau, kad būtų protinga suburti į vieną vietą daug žmonių balsavimui“, – teigė A. Cuomo.
 
Kitose COVID-19 smarkiai paveiktose JAV valstijose – Kalifornijoje ir Vašingtone – pirminiai prezidento rinkimai įvyko, kaip planuota, kovo 3 ir kovo 10 dienomis.
 
Dar 10 kitų JAV valstijų, taip pat JAV teritorija Puerto Rikas, jau anksčiau šį mėnesį atidėjo pirminius prezidento rinkimus. Kitos valstijos nusprendė pereiti prie balsavimo paštu.
 
Dėl siekio tapti Demokratų partijos kandidatu 2020 m. JAV prezidento rinkimuose varžosi buvęs viceprezidentas Joe Bidenas ir senatorius Bernie’is Sandersas. Kol kas pirmauja J. Bidenas, užsitikrinęs 1 217 delegatų paramą. B. Sandersas turi 914 delegatų paramą.
 
Siekiant tapti Demokratų partijos kandidatu JAV prezidento rinkimuose reikia užsitikrinti 1 991 delegato balsą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 11:24

JAV atominiame lėktuvnešyje „Theodore Roosevelt“ koronavirusas nustatytas dar keliems žmonėms. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją Pentagone pranešė JAV karinių jūrų pajėgų sekretorius Thomas Modly`is.
 
„Mes aptikome dar kelis (užsikrėtimo) atvejus“, – sakė jis. Anot Th. Modly`io, artimiausiu metu testai dėl koronaviruso bus atlikti visiems įgulos nariams.
 
Anksčiau buvo pranešta, kad koronavirusas nustatytas trims lėktuvnešyje esantiems kariškiams.
 
 Laikraščio „The Hill“ duomenimis, iš viso JAV lėktuvnešyje „Theodore Roosevelt“ tarnauja 5 tūkstančiai kariškių.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
 
Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 457 tūkstančiai žmonių, per 21 tūkstantį infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 02:00

Koronaviruso pandemija kelia grėsmę visai žmonijai, perspėja Jungtinės Tautos (JT), inicijavusios humanitarinę programą, kuria siekiama pritraukti 2 mlrd. dolerių, skiriamų skurdžiausiai gyvenantiems pasaulio žmonėms.
 
„COVID-19 kelia grėsmę visai žmonijai, o visa žmonija turi kovoti. Visuotiniai veiksmai ir solidarumas yra būtini. Individuali šalių reakcijas nebus pakankama“, – apie iniciatyvą paskelbė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
 
Praėjusią savaitę, pandemijai plintant į vis daugiau šalių ir pasiglemžiant vis daugiau gyvybių, A. Guterresas įspėjo, kad, pasauliui nesusitelkus kovai su koronavirusu, gali mirti milijonai žmonių.
 
„Šiuo COVID-19 Pasaulinės humanitarinės reakcijos planu siekiama sustiprinti skurdžiausių pasaulio šalių galimybes kovoti su koronavirusu ir patenkinti labiausiai pažeidžiamų žmonių poreikius, ypač moterų ir vaikų, senesnių žmonių, neįgaliųjų ir sergančių lėtinėmis ligomis“, – sakė A. Guterresas.
 
„Negalime prarasti to, ką pasiekėme investuodami į humanitarines programas ir (JT) Tvarios plėtros tikslus“, – pridūrė jis.
 
Programos planuojamos pritraukti lėšos yra nedidelės, palyginus su 2 trln. dolerių, kuriuos JAV Kongresas turėtų pritarti skirti amerikiečių gyventojams, įmonėms ir ligoninėms, staiga sustojus Jungtinių Valstijų ekonomikai.
 
JT programa turėtų veikti nuo balandžio iki gruodžio, taigi, regis, kad Jungtinės Tautos nemano, jog koronaviruso krizė gali baigtis anksčiau.
Iš viso 2 mlrd. 12 mln. dolerių turėtų būti skirti iš įvairioms JT agentūroms, kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio maisto programa (WFP), skiriamų lėšų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 03:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Pastebimą pagyvėjimą į koronos viruso prispaustą visuomenę ką tik įnešė kadenciją baigusioji prezidentė D. Grybauskaitė, kuri jai būdinga maniera įvertino vyriausiąjį kovos su epidemija armijos vadą A. Verygą, palyginusi jį su gyvūnėliais.

Prezidentės pasipiktinimą galima suprasti. Vadas savo keista vadovavimo maniera (girdint medikams, žinantiems, kad epidemijai pasiruošta  nepakankamai, buvo suokiama, kad visko turim, visko visiems užteks, o savo pagalbą siūliusiems verslininkams jo vadovaujama VESC komanda nesugebėjonet duoti aiškių atsakymų ir t.t.) galėjo iš kantrybės išvesti net ir daugiau, nei D. Grybauskaitė, kantrybės turinčius bendrapiliečius (primenu: vasario 27 d., kai VESC surengė pirmąjį posėdį, A. Veryga kalbėjo: „…vertiname ir galimas maksimalias rizikas. Manome, kad joms esame neblogai pasirengę“ – ???).

Tačiau aš matau ne gyvūnėlį, o … normalų psichiatrą.

Psichiatrą A. Verygą, kuris R. Karbauskio ir S. Skvernelio valia tapo SAM ministru, o dabar to paties S. Skvernelio sprendimu – dar ir VESC (Valstybės ekstremalių situacijų valdymo centro) vadovu, tačiau liko, kaip ir buvęs, TIK psichiatru.

Pasirinkimas keistas, o daugelio juristų nuomone, net ir neadekvatus, nes paprastai, kuriant kokią nors komisiją ar kitą instituciją, skirtą telkti, prižiūrėti, kontroliuoti kitos institucijos/institucijų darbą, vadovu nerekomenduojama skirti asmens, kuris jau vadovauja vienai iš  steigiamai institucijai pavaldžių kitų institucijų. Nes susidaro situacija, primenantį katiną, kuriam pavedama pagauti savo paties uodegą…

Net ir tie, kuriems neteko asmeniškai pabuvoti psichiatro kabinete, iš knygų, filmų ir anekdotų žino, kad pirma, ką daro psichiatras, susidūręs su pacientais, kurie teigia esantys gaidžiai, krokodilai, stalinai ar napoleonai, nesiginčija su jais. Jis ramiu, minkštu balsu, pusiau pro šypseną pritaria visoms jų fantazijoms ir įtikinėja, kad viskas bus gerai.

Tiesa, geras psichiatras nesitenkina vien nuraminęs pacientą, bet ieško, parenka ir skiria vaistus ar kitas medicinai žinomas priemones natūraliai tvarkai paciento psichikoje atstatyti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kita vertus, kaip niekas nesiųs į infekcinių ligų skyrių psichikos sutrikimu įtariamo ligonio, taip ir viduriuojantis pacientas, kuriam galima įtarti visa puokštę ligų, nuo dizenterijos iki choleros, nesiverš pats ir šeimos gydytojo nebus siunčiamas pas psichiatrą.

Mūsų aptariamu atveju toji tvarka yra sumaišyta

Tačiau bėda, kaip žinome, nevaikšto viena. Lietuvai, pasirodo, maža buvo pasaulinės pandemijos. Ją ištiko dar ir protingų lyderių deficitas. Todėl buvęs policininkas vadovauti sudėtingai, medicininių žinių ir neeilinių vadybinių įgūdžių reikalaujančiai kovai su epidemija paskyrė nei vienu, nei kitu sugebėjimu neapdovanotą ministrą.

Todėl psichiatras A. Veryga, net ir tapęs VESC vadovu (toliau – Vadas), ir toliau dirba, kaip įpratęs: numojęs ranka į būtinąją vadybą, bendrauja su tauta lygiai tokiu pat balsu ir tokia pat neį(si)pareigojančia, raminančia maniera, kaip eilinis psichiatras.

Į susirūpinusių žurnalistų klausimus, ar pasiruošusi šalis epidemijai, ar užteks to ar ano, ar sugebėsime apsiginti ir pan., Vadas vėl raminančiai linksi: taip, turime, visko pakaks ir t.t. Kai jau į viešumą, į žiniasklaidą, į internetą, kurio Vadas kontroliuoti vis dar negali taip, kaip jis „sukontroliavo“ buvusį Visuomenės informavimo grupės vadovą Skirmantą Malinauską, ėmė veržtis Vado pasakoms prieštaraujantys faktai, jis ginčijosi. Net LRT Forumo laidoje praėjusią savaitę, kai du gerbiami medikai jam į akis  tvirtino, kad ligoninėms daug ko trūksta, jis vis tiek ginčijosi, kad tai jie, medikai, nežiną, ką kalbantys, o ne jis, Vadas.

Net kai į viešumą prasiveržė pasibaisėjimą keliantys faktai apie virusu užsikrėtusius medikus, jis nesiliovė raminęs, kad tai nieko tokio, kad visko užtenka… Ir tik tada pripažino, jog – taip, trūksta reagentų užsikrėtusiems išaiškinti, kada teko uždaryti ką tik atidarytus mobiliuosius patikros punktus Kaune ir Klaipėdoje.

Būdamas psichiatras su psichologo nuojauta, Vadas žvėriškai, visu poste norinčio išlikti biurokrato kailiu, jaučia nemažos visuomenės dalies norą būti raminamai, hipnotizuojamai, glostomai minkštu balsu, atlaidžia šypsenėle ir pažadais, kad ryt poryt, artimiausiu laiku Lietuvoje visko atsiras. Todėl žada, todėl ramina…. O krokodilai ir gaidžiai, stalinai, merylinos monro bei napoleonai klausosi ir tiki. Nes labiau už šaltą, šiurpą keliančią tiesą jiems norisi  šventos ramybės ir kruopelės psichologinio jaukumo šiame vis labiau nejaukiu tampančiame pasaulyje.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jaukaus melo norima net dabar, kai dėl Vado neapsižiūrėjimo ar jo sukurtų fantastinių, realybei nepritaikomų algoritmų iš rikiuotės ėmė išeiti jau nebe pavieniai medikai, bet ištisi medicinos  centrai. Dabar, kai rašau, Vilniuje uždarytos dvi poliklinikos, beveik paralyžiuotas Ukmergės ligoninės darbas. O kodėl? O todėl, kad Vadu paskirtas psichiatras nenutuokė, jog kylančios epidemijos akivaizdoje visos jėgos, visi medikamentai, priešinfekcinės apsaugos priemonės pirmiausiai turi būti mestos apsaugai tų, kurie yra kovos su epidemija pirmosiose linijose – medikams bei  jų pagalbininkams.

Ar Vadas kaltas? Ir taip, ir ne.

Kaip gydytojas psichiatras, jis natūraliai mato tai, kas jam buvo ir tebėra svarbiausia: pacientą. Pacientus. Todėl jo algoritmai pirmiausia buvo nukreipti į pagalbą pacientams, todėl buvo duotas nurodymas pirmoje eilėje testuoti turistus ir kitus piliečius, sugrįžtančius iš epidemijos jau apimtų šalių, o ne medikus. Logiška, ar ne?

Bet kaip VESC vadovas, jis padarė didžiulę ir nedovanotiną klaidą: sumaišė prioritetus.

Užsikrėsti, susirgti ir numirti (atleiskite už tiesmukumą) galima ir be medikų „pagalbos“. Pasveikti be medikų praktiškai neįmanoma. Išimtys, kai pasveikstama su Dievo pagalba, mūsų perdėm sekuliarizuotoje ir Dievą bei kunigus kritikuoti įpratintoje visuomenėje mažai tikėtinos…

Vadas Veryga su viruso krečiama visuomene elgėsi kaip psichiatras su psichikos ligoniais. Ir, deja, daug kam tai patiko. Perbėkit per internetą, per FB, ir aptiksite daugybę įrašų, kaltinančių tuos žurnalistus, publicistus, net vakarykščius FB draugus, kad jie, kritikuodami Vadą, tik be reikalo kelia audrą vandens stiklinėj. Jie  teisina Vadą, kad jis, kaip ir daugelis vadų pasaulyje, negalėjęs iš anksto numatyti, kiek ir ko prisireiks, kad kalti prieš vyriausybę tūpčiojantys ligoninių ir poliklinikų vadovai, kurie pateikė jam neteisingus, tikrovę pagražinančius  duomenis… Žodžiu, Vadas nekaltas, kalta aplinka, o jūs, kritikai, geriau dirbkite, užuot liežuviu malę.

Beje, beverčiu „malimu liežuviu“ kritikus kaltina net kai kurie žurnalistai/žurnalistės, pamiršę, jog žiniasklaidos darbuotojo darbas ir pareiga, pereinanti į misiją, yra tiesos aiškinimas, jos skelbimas visuomenei, nepaisant to, graži ta tiesa, ar baisi.

Ko gero, būtent jie, Vado kritikų kritikai, bus pirmieji kandidatai į eilę prie psichiatro A. Verygos kabineto – jei tik atsiras vadovas, sugebėsiantis realiai suimti „į nagą“ virusą, tuo pačiu išsaugodamas mums viltį nesusirgti, nenumirti ir toliau gyventi su mūsų didesniais ir mažesniais psichikos sutrikimais, rūpestingai vedžiojant už rankytės jautriam psichiatrui A. Verygai.

Be to, kaip teko asmeniškai įsitikinti, nepriima Vado kritikos dar ir tie žmonės, kurie turi tam tikrus politinius įsitikinimus, bet stokoja supratimo, kuo SA ministro funkcijos skiriasi nuo VESC valdymo vadovo funkcijų. O kai kurie iš jų netgi įsigudrino nepastebėti, kad A. Veryga dabar yra tapęs „du viename“, ir kai pasigirsta siūlymai skubiai keisti A. Verygą Vado poste (!) kitu, kompetentingesniu, tokie žmonės įžiūri tame Lietuvos kaip demokratinės valstybės galą.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nesuprantu jų, bet ir nesipiktinu. Politika ir kai kurie politikai savo ne itin dorybingais politiniais žaidimais ne vienam tiesos ir teisybės ieškančiam žmogui susuko galvą. Šiandien mes kaip tik ir matome panašius keistus žaidimus žaidžiant opoziciją, kurioje pirmuoju smuiku groja Gabrielius Landsbergis. Jis įgarsino projektą, kuris santarvės, ramybės ir sutelktos kovos su virusu trokštančiai tautos daliai ilgam atėmė ramybę ir tikėjimą nuoseklia Lietuvos kaip  demokratinės valstybės evoliucija, sunaikino ir taip nelabai didelį pasitikėjimą konservatoriais, nes jie prisiėmė tos trokštamos ramybės ir santarvės griovėjų vaidmenį.

Pagrįstai kritikuodamas A. Verygą, G. Landsbergis ne tik pasiūlė kuo greičiau keisti kompetencijos stokojantį Vadą – su kuo nesutikti gali nebent norintis visiems būti vienodai geras Prezidentas, – bet ir pasiūlė kandidatūrą į Vado postą. O štai ta kandidatūra ir sukėlė – vėlgi pagrįstai – didelį konservatoriams oponuojančių politikų ir nepolitikų pasipriešinimą. Mat, pasiūlyta buvo daugeliu atžvilgiu ir kompetentinga, ir gerbtina asmenybė – KA ministras Raimundas Karoblis.

Niekas, net ir oponentai neabejoja, kad kaip vadybininkas, jis keliskart, jei ne keliasdešimt kartų lenkia A. Verygą, bet G. Landsbergis, vadu siūlydamas kariškį, pasirodė (deja, ne pirmą kartą) kaip žmogus, nenusituokiantis tautos psichologijoje ir istorijoje, nes būtent istorija didele dalimi nulemia tautos charakterį.

Mūsų dar ne visai istorinę atmintį praradusi visuomenė beregint prisiminė visus faktus ir iš Lietuvos, ir iš kitų Europos, Azijos, Pietų Amerikos (prisimenate generolą Pinočetą?), ir net Afrikos valstybių istorijų, kai didelę valdžia taikingu ar netaikingu būdu į savo rankas sutelkę kariškiai atnešdavo savo valstybėms tokią suirutę, už kurią baisesnė begali būti tik pandemija. Net ir ne toks savo pasekmėmis Lietuvai pražūtingas perversmas, kurį 1926 m. Lietuvoje įvykdė A. Smetona, šiomis, įsibėgėjančiomis pandemijos sąlygomis, piliečiams  vaidenasi kaip pasaulio pabaiga.

Nori ar nenori panašaus perversmo mūsų „perversmininkai“, siūlantys keisti A. Verygą į R. Karoblį Vado poste, negaliu pasakyti. Bet kad Verygą keisti REIKIA, jei nenorime  sveikatos sistemos kolapso, aišku ir neprofesionalams. Ypač tiems, kurie atidžiai išklausė Lietuvos padėties bei A. Verygos veiksmų Vado poste analizės ir įvertinimo, kurį per TV pateikė Vytenis Andriukaitis, medikas, įgiję solidžią patirtį pasaulinės kovos su epidemijomis srityje. Juk turėjo tauta išgirsti-sužinoti juodą žinią, jog A. Verygos komanda, atslinkus į Lietuvą pirmajai viruso bangai, netgi nesugebėjo laiku pateikti paraiškos ES institucijoms, užsiimančioms priemonių prieš koronos virusą paieškomis ir įsigijimu!

COVID-19

Laimė, kad mes Lietuvoje turime (kol dar nesusirgo, neužsikrėtė) ir aukšto lygio profesionalų – epidemiologų (turime juk ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, kuriam vadovauja Saulius Čaplinskas), ir gerų (leiskite paerzinti  poną Karbauskį  – Roko Masiulio lygio) vadybininkų, tad yra iš ko pasirinkti. Šalia profesionalo mediko tokio Vado komandoje derama vieta atsirastų ir Krašto apsaugos ministerijos specialistams. O A. Veryga užsiimtų tuo, kas jam geriausiai sekasi – užkalbinėtų dantį tiems, kas to užkalbinėjimo geidauja.

Kuo blogas šitoks scenarijus? Ir avys – iš baimės susirgti drebantys piliečiai – būtų sveikesnės, ir vilkas – sąmokslų kūrėjai – sotesnis. Na, jei net ne sotus, bent jau neturėtų preteksto staugti, kad į jo pretenzijas (teisingą kritiką) niekas nekreipia dėmesio.

2020.03.24; 21:54

Stebėjimas. Žiūronai. Slaptai.lt

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia naujus duomenis apie tai, kur lankėsi koronavirusu užsikrėtę žmonės iki to laiko, kol jiems buvo nustatyta diagnozė.
 
Vietų, kuriose lankėsi COVID-19 užsikrėtę asmenys, sąrašas:
 
1. 2020 m. kovo 7 d. vakare, apie 18 val., dalyvavo pobūvyje restorane, adresu S. Daukanto g. 23, Kaunas. AKTUALU IKI: kovo 22 d.
2. Kovo 8 d. 18 val. lankėsi koncerte koncertų salėje „Compensa“ (nustatyti 37 artimą kontaktą turėję asmenys). Izoliacija būtina prie 1, 4, 6, 15, 17 ir 26 staliukų sėdėjusiems asmenims. AKTUALU IKI: kovo 23 d.
3. Kovo 9 dieną 17:37–17:59 val. lankėsi Vilniuje, Šilo gatvėje, esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 24 d.
4. Kovo 11 d. apie 18 val. lankėsi prekybos centre „Panorama“ („McDonalds“, „H&M“ parduotuvėse, taip pat kanceliarinių prekių parduotuvėje). AKTUALU IKI: kovo 26 d.
5. 2020 m. kovo 10 d. 16 val. išvyko iš Kauno autobusu į Vilnių. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
6. Kovo 13 d. apie 16–17 val. buvo parduotuvėje „IKI“, esančioje šalia Bendorių kaimo. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
7. Kovo 14 d. 12 val. 57 min. išvyko į Tuskulėnų g. esančią parduotuvę „Maxima“ ir grįžo namo 13 val. 57 min. AKTUALU IKI: kovo 29 d.
8. Kovo 13 d. apie 21-22 val. buvo Ukmergės g. esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
9. Kovo 10 d. su šeima lankėsi „Atostogų parke“. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
10. Kovo 12 d. kreipėsi į šeimos gydytoją UAB „Rietavo šeimos daktaras“. AKTUALU IKI: kovo 27 d.
11. Kovo 13 d. apie 16-17 val. lankėsi Elektrėnuose esančioje parduotuvėje „Norfa“. AKTUALU IKI kovo 28 d.
12. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „Norfa“ adresu Ateities g 10, nuo 15 val. iki 15 val. 30 min. AKTUALU IKI kovo 29 d.
13. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „IKI“ prie Antakalnio žiedo, apie 14-15 val. AKTUALU IKI kovo 29 d.
 
Patvirtintų atvejų sąrašas:
1. Patvirtintas 2020-02-28 (Šiauliai)
1. Asmuo 2020 m. vasario 24 d. 15:30 val. grįžo į Kauno oro uostą (KUN).
2. Taikyta atvejo saviizoliacija, 2020 m. vasario 25 d. nuotoliniu būdu išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pasireiškė lengvi klinikiniai ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
3. 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrių, 2020 vasario 28 d. patvirtinta COVID-19 diagnozė.
4. Kovo 14 d. pranešta, kad asmuo išleistas namo.
 
2-3. Patvirtinti 2 atvejai 2020-03-10 (Kaunas)
1. Sutuoktiniai 2020 m. kovo 7 d. ryte grįžo iš Šiaurės Italijos lengvuoju automobiliu namo, į Kauną.
2. 2020 m. kovo 7 d. vakare, apie 18 val., dalyvavo pobūvyje restorane, adresu S. Daukanto g. 23, Kaunas. AKTUALU IKI: kovo 22 d.
3. 2020 m. kovo 9 d. lankėsi Kauno Akropolyje.
4. 2020 m. kovo 9 d. vyras pasijuto susirgęs.
5. 2020 m. kovo 10 d., ryte, moteris lankėsi pas odontologę. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
6. 2020 kovo 10 d. moteris susirgo.
 
4. Patvirtintas 2020-03-13 (Kaunas)
1. Asmuo 2020 m. vasario 29 d. atskrido iš Milano į Kauno oro uostą.
2. Nuo 2020 vasario 29 d. izoliavosi namuose Kauno rajone, gavo nedarbingumo pažymėjimą.
3. Susirgo 2020 kovo 13 d. ir kreipėsi į GMP.
 
5. Patvirtintas 2020-03-13 (Klaipėda)
1. Asmuo 2020 m. kovo 9 d. 00:10 val. grįžo į Palangos oro uostą.
2. Namo grįžo automobiliu.
3. 2020 kovo 12 d. vyko GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuota.
 
6. Patvirtintas: 2020-03-13 (Vilniaus m.)
1. 2020 m. Kovo 8 d. asmuo parskrido į Lietuvą. Vilniaus oro uoste lėktuvas nusileido 14 val. 20 min. Važiavo namo savo automobiliu.
2. Kovo 8 d. 18 val. lankėsi koncerte koncertų salėje „Compensa“ (nustatyti 37 artimą kontaktą turėję asmenys). Izoliacija būtina prie 1, 4, 6, 15, 17 ir 26 staliukų sėdėjusiems asmenims. AKTUALU IKI: kovo 23 d.
3. Kovo 9 ir 10 dienomis ėjo į darbą (nustatyta 16 artimą kontaktą turėjusių asmenų).
4. Kovo 9 dieną 17:37–17:59 val. lankėsi Vilniuje, Šilo gatvėje, esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 24 d.
5. Kovo 10 dieną pradėjo jaustis prastai.
6. Kovo 11 d. apie 18 val. lankėsi prekybos centre „Panorama“ („McDonalds“, „H&M“ parduotuvėse, taip pat kanceliarinių prekių parduotuvėje). AKTUALU IKI: kovo 26 d.
7. Kovo 12 d. iškviesta Greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, tos pačios dienos vakarą asmuo su taksi išvažiavo namo. Asmuo išvažiavo su kauke, taksi vairuotojas rastas ir izoliuotas.
8. Kovo 13 d. 4 val. ryto grįžo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas grįžo nuosavu automobiliu.
 
7. Patvirtintas 2020-03-14 (Kretinga)
1. Asmuo 2020 m. kovo 10 d. 14:20 val. grįžo į Kauno oro uostą
2. 2020 m. kovo 10 d. 16 val. išvyko autobusu į Vilnių. AKTUALU IKI: kovo 25 d.
3. 2020 m. kovo 11 d. 14:50 val. išvyko autobusu maršrutu Vilnius–Palanga.
4. Iš Palangos į Kretingą grįžo automobiliu. AKTUALU IKI: kovo 26 d.
5. 2020 m. kovo 13 d. vyko GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuotas.
 
8. Patvirtintas 2020-03-14 (Klaipėda)
1. 2020 m. kovo 14 d. asmuo 20:40 val. grįžo į Vilniaus oro uostą.
2. Iš Vilniaus oro uosto GMP tiesiai vyko į Santaros klinikas. Šiuo metu hospitalizuotas.
 
9. Patvirtintas 2020-03-14 (Vilniaus m.)
1. 2020 m. kovo 1 d. asmuo grįžo autobusu iš Italijos.
2. Kovo 1 d. karantinavosi sodyboje.
3. Kovo 10 d. pasireiškė simptomai.
4. Kovo 13 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą.
 
10. Patvirtintas 2020-03-14 (Panevėžys)
1. 2020 m. kovo 9 d.–2020 m. kovo 12 d. asmuo lankėsi Olandijoje.
2. Į Lietuvą grįžo 2020 m. kovo 12 d. 13.30 val. lėktuvu, „Air Baltic“ avialinijomis į Vilniaus oro uostą.
3. Keliavo UAB ,,Bolt Services LT“ taksi (vairuotojas nustatytas) iš oro uosto iki Fabijoniškėse esančio greito maisto restorano.
4. Apie 14 val. atvyko į Hesburger greito maisto restoraną (Ukmergės g. 238, Vilnius), užsakymas vykdytas patalpose, buvo patalpose apie 20 min. su kolegomis, kartu grįžusiais iš Nyderlandų.
5. Toliau apie 15 val. keliavo kolegos nuosavu automobiliu iki UAB ,,Šaudymo centras“ (Pramonės g. 97-1, Vilnius), kur vienas iš kolegų tvarkėsi dokumentus dėl ginklo ir kt. Bendras buvimo UAB „Šaudymo centras“ laikas – apie 1 valandą.
6. Keliavo iki Panevėžio kolegos nuosavu automobiliu. Atvažiavus į Panevėžį, apie 18 val. užsuko į ,,Eurokos“ parduotuvę (Klaipėdos g. 103, Panevėžys), parduotuvėje buvo apie 15 min.
7. 2020 m. kovo 13 d. apie 11 val. 30 min. lankėsi UAB ,,Hardman“ auto salone (Veiverių g., Kaunas). Šioje vietoje buvo apie 15 min., kitu metu buvo darbo vietoje, sąlytį turėję asmenys darbo vietoje nustatyti.
8. 2020 m. kovo 13 d. susirgo ir 2020 m. kovo 14 d. 4:25 val. hospitalizuotas į VšĮ RPL infekcinių ligų korpusą. Ligoniui skaudėjo gerklę, kankino sausas kosulys, temperatūra siekė 38,5 C.
 
11. Patvirtintas 2020-03-15 d. (Vilniaus r.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 12 d. grįžo į Lietuvą, lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido apie 23 val.
2. Kovo 12 d. iš Vilniaus oro uosto taksi automobiliu grįžo namo. (nustatytas 1 kontaktinis asmuo).
3. Kovo 13 d. apie 16–17 val. buvo parduotuvėje „IKI“, esančioje šalia Bendorių kaimo. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
4. Kovo 15 d. pasireiškė simptomai ir nuosavu automobiliu išvyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
12. Patvirtintas 2020-03-15 (Vilniaus m.)
1. 2020 m. kovo 14 d. asmuo parskrido į Lietuvą. Vilniaus oro uoste nusileido apie 23 val. 30 min.
2. Iš Vilniaus oro uosto asmenį pasiėmė ir namo nuosavu automobiliu parvežė kartu gyvenantis asmuo.
3. Kovo 14 d. pasireiškė simptomai.
4. Kovo 15 d. simptomai sustiprėjo ir išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą.
 
13. Patvirtintas 2020-03-15 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 12 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Kovo 12 d. iš Vilniaus oro uosto taksi išvyko į namus (taksi vairuotojas rastas ir izoliuotas).
3. Kovo 13 d. pasireiškė simptomai.
4. Kovo 14 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą ir buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
14. Patvirtintas 2020-03-16 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. apie 23:35 val. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Namo grįžo taksi automobiliu, taksi vairuotojas rastas ir izoliuotas.
3. Kovo 14 d. 12 val. 57 min. išvyko į Tuskulėnų g. esančią parduotuvę „Maxima“ ir grįžo namo 13 val. 57 min. AKTUALU IKI: kovo 29 d.
4. Kovo 14 d. po kelionės į parduotuvę pajuto simptomus.
5. Kovo 15 d. 21 val. 27 min. Greitoji medicinos pagalba išvežė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
15. Patvirtintas 2020-03-16 (Vilniaus r.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. į Lietuvą grįžo automobiliu.
2. Kovo 13 d. apie 21-22 val. buvo Ukmergės g. esančioje parduotuvėje „Maxima“. AKTUALU IKI: kovo 28 d.
3. Kovo 15 d. pasireiškė simptomai ir savo automobiliu išvažiavo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
16. Patvirtintas 2020-03-16, Rietavo savivaldybė
1. Asmuo 2020 m. kovo 9 d. 14.25 val. atskrido iš Kopenhagos lėktuvu į Kauno oro uostą, reiso Nr. SR7620, vieta 29D, namo į Rietavo savivaldybę grįžo automobiliu (parsivežė šeimos narys).
2. Kovo 10 d. su šeima lankėsi „Atostogų parke“ (nuo 18.30 iki 21.30 val. pagrindinėje zonoje po stogu, kavinėje po stogu prie baseino, lauko 2-uose šiltuose baseinuose ir „Gintaro“, „Lietuviškoje“ pirtyse ir duše).
3. Kovo 11 d. pasijuto blogai, karščiavo.
4. Kovo 12 d. kreipėsi į šeimos gydytoją UAB „Rietavo šeimos daktaras“.
5. Kovo 14 d. skambino tel. 1808 ir pranešė, kad jaučiasi blogai. GMP išvežtas į KUL
 
17. Patvirtintas 2020-03-16 (Panevėžys)
1. Asmuo 2020 m. kovo 4 d. pradėjo jausti silpnumą, pilvo skausmus. Visą kelionės laikotarpį ligonis negalavo ir didesnę laiko dalį praleido viešbutyje.
2. 2020 kovo 12 d. atskrido iš Stambulo į Rygos oro uostą.
3. Nuosavu automobiliu su artimaisiais vyko į Panevėžį, į VšĮ RPL infekcinių ligų skyrių, kur ligonis kovo 12 d. buvo hospitalizuotas. Ligonis jautė didelį silpnumą ir dusulį, temperatūros neturėjo, nekosėjo.
 
18. Patvirtintas 2020-03-16 (Telšiai)
1. Asmuo 2020 m. kovo 2 d. parskrido į Varšuvos oro uostą reiso numeris LO6306
2. Kovo 3 d. Agentūros „Aisčiai“ autobusiuku grįžo iš Lenkijos
3. Šeimos narys parsivežė nuo autostrados „Kryžkalnio“
4. Kovo 6 d. Vyko į Norfos vaistinę (Luokės g. 76, Telšiai) ir į Norfos maisto prekių parduotuvę
5. Kovo 6 d. susitiko su kaimynais
6. Kovo 10 vyko į parduotuvę Maxima (S. Daukanto g. 1, Telšiai)
7. Kovo 11 d. vyko pasivaikščioti prie Ilgio ir Germanto ežero Telšių r.
8. Kovo 11 d. vyko į prekybos centrą MON apie 16 val. (Kauno g. 21, Telšiai).
9. Kovo 11 d. lankėsi prekybos centre LIDL (Luokės g. Luokės g. 74A, Telšiai)
10. Kovo 12 d. Vyko į Norfos vaistinę ir į Norfos maisto prekių parduotuvę (Luokės g. 76, Telšiai)
11. Kovo 13 d. vyko į prekybos centro Norfa aikštelę susitikimui (Luokės g. 76, Telšiai)
12. Kovo 14 d. skambino 112 ir 1808
13. Kovo 15 d. atvyko greitosios automobiliu į Telšių regioninės ligoninės priėmimo skyrių
14. Kovo 15 dieną paguldytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę
 
19. Patvirtintas 2020-03-17 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-09 – 2020-03-14 slidinėjo Austrijoje;
2. 2020-03-14 draugo automobiliu grįžo į Lietuvą, Alytuje persėdo į savo automobilį (su niekuo nebendravo);
3. 2020-03-14 izoliavosi Kaune;
4. 2020-03-14 susirgo ir 2020-03-17 kreipėsi į GMP.
 
20. Patvirtintas 2020-03-17 (Kretinga)
1. Asmuo 2020 m. kovo 10 d. 14:20 val. grįžo į Kauno oro uostą maršrutu Kopenhaga (Danija)–Kaunas (Lietuva).
2. Kovo 10 d. 16 val. išvyko autobusu į Vilnių. Kokiose viešose vietose lankėsi Vilniuje, negali nurodyti.
3. Kovo 11d. 14:50 val. išvyko autobusu maršrutu Vilnius–Palanga.
4. Iš Palangos į Kretingą grįžo automobiliu. Nurodo, kad Kretingoje viešose vietose nesilankė.
5. Kovo 16 d. vyko GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuotas.
 
21. Patvirtintas 2020-03 -17 (Klaipėda)
1. Asmuo 2020 m. kovo 12 d. 12:10 val. grįžo į Kauno oro uostą maršrutu Bolonija (Italija)–Kaunas (Lietuva).
2. Kovo 12 d. apie 14 val. išvyko autobusu į Klaipėdą.
3. Kovo 16 d. vyko nuosavu automobiliu (GMP leidimu) į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu hospitalizuota.
 
22. Patvirtintas 2020-03-17, (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 15 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Iš oro uosto izoliavimosi vietą pasiekė nuosavu automobiliu.
3. Kovo 16 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą.
4. Kovo 17 d. atvyko Greitoji medicinos pagalba ir nuvežė į VšĮ Vilniaus
universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
23. Patvirtintas 2020-03-17, Vilniaus m.
1. Asmuo į Lietuvą kovo 17 d. 2 val. nakties per Vilniaus oro uostą.
2. Iš Vilniaus oro uosto buvo nuvežta Greitosios medicinos pagalbos
automobilių į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
24. Patvirtintas 2020-03-17, Elektrėnų sav.
1. asmuo 2020 m. kovo 9 d. per Kauno oro uostą grįžo į Lietuvą.
2. Nuosavu automobiliu grįžo namo.
3. Kovo 10, 12 ir 13 dienomis ėjo į darbą (nustatyta 20 kontaktinių
asmenų)
4. Kovo 12 d. lankėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (nustatyti 14 kontaktinių asmenų)
5. Kovo 13 d. apie 16-17 val. lankėsi Elektrėnuose esančioje
parduotuvėje „Norfa“. AKTUALU IKI kovo 28 d.
6. Kovo15 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į Santaros klinikas.
 
25. Patvirtintas 2020-03-17 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 9 d. grįžo į Lietuvą automobiliu.
2. Kovo 10 d. ėjo į treniruotę.
3. Kovo 11 d. pasireiškė pirmieji simptomai.
4. Kovo 16 d. Greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
26. Patvirtintas 2020-03-17 (Vilnius)
1. Asmuo 2020 m. kovo 14 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą. Iš oro uosto taksi automobiliu nuvyko iki savo automobilio ir juo grįžo namo (nustatyti 4 kontaktiniai asmenys)
2. Naktį iš kovo 16 d. į kovo 17 d. prasidėjo simptomai.
3. Kovo 17 d. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo išvežtas VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikas.
 
27. Patvirtintas 2020-03-18 (Šiauliai)
1. Asmuo 2020 m. kovo 14 d. 20 val. lėktuvu (reisas: 3466, sėdėjimo vieta 4F) iš Anglijos (Lutonas) grįžo į Lietuvą (Kauno oro uostas)
2. Kovo 14 d. 22 val. grįžo į Šiaulius.
3. Kovo 15 d. nuėjo pas tėvus, gyvenančius Šiauliuose.
4. Kovo 17 d. pasireiškus klinikiniams simptomams 19 val. iš namų GMP automobiliu nuvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, atlikus laboratorinius tyrimus parvežtas ta patį vakarą į namus.
 
28. Patvirtintas 2020-03-18, (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 8 d. grįžo į Lietuvą, (dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (visi kontaktiniai asmenys nustatyti).
2. Kovo 13 d. buvo Utenoje (sąlytį turėję asmenys nustatyti).
3. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „Norfa“ adresu Ateities g 10, nuo 15
val. iki 15 val. 30 min. AKTUALU IKI kovo 29 d.
 
29. Patvirtintas 2020-03-18 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-11 grįžo iš Anglijos į Kauno oro uostą.
2. 2020-03-12 ir 2020-03-13 lankėsi odontologijos klinikoje
3.2020-03-13 14 val. parduotuvė Aibė, Veiverių g., Kaunas;
4.2020-03-13 susirgo;
5.2020-03-16 14:30 vaistinė Camelia, Veiverių g.
6.2020-03-17 kreipėsi į GMP.
 
30. Patvirtintas 2020-03-18 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-14 8:30 iki 11:00val. Aleksoto turgus ir 14 val. Express Market Veiverių g.;
2. 2020-03-17 susirgo ir kreipėsi į GMP.
 
31. Patvirtintas 2020-03-18 (Vilnius)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą.
2. Kovo 13 d. taksi Bolt automobiliu grįžo iki savo mašinos. Pasiėmė savo automobilį ir grįžo namo (nustatyto 2 kontaktiniai asmenys)
3. Kovo 14 d. lankėsi parduotuvėje „IKI“ prie Antakalnio žiedo, apie 14-15 val. AKTUALU IKI kovo 29 d.
4. Kovo 16 d. išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą ir kovo 17 d. rytą buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikas.
 
32. Patvirtintas 2020-03-18 (Vilnius)
1. Asmuo 2020 m. kovo 16 d. grįžo į Lietuvą per Vilniaus oro uostą. Dėl pakilusios temperatūros Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai iškvietė Greitąją medicinos pagalbą.
2. Kovo 16 d. Greitoji medicinos pagalba išvežė asmenį į VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikas.
 
33. Patvirtintas 2020-03-19 (Ukmergė)
1. Asmuo nekeliavo. Susirgo 2020 m. kovo 13 d.
2. Dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
3. Kovo 13 d. dalyvavo susirinkime su Ukmergės savivaldybės atstovais.
4. Kovo 18 d. kreipėsi medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
 
34. Patvirtintas 2020-03-19 (Vilniaus m.)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. apie 14 val. dėl pasireiškusių simptomų lankėsi UAB „MediCA klinika“ (Kreivasis skg. 1, Vilnius). Didelės rizikos sąlytį turėję asmenys identifikuoti ir informuoti. Keliavo iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir iš jos nuosavu automobiliu.
2. 2020 m. kovo 13 d. 15 val. 00 min. – 15 val. 30 min. asmuo lankėsi VšĮ Antakalnio poliklinikos (Antakalnio g. 59, Vilnius) 8 aukšte, aptarnautas 807 kabinete. Didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo identifikuotas ir informuotas. Keliavo iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir iš jos nuosavu automobiliu.
3. 2020 m. kovo 17 d. po pietų kreipėsi į GMP.
 
35. Patvirtintas 2020-03-19 (Klaipėda)
1. Asmuo 2020 m. vasario 16 d. 15:25 val. grįžo į Palangos oro uostą per Kopenhagą iš Oslo.
2. Iš Palangos oro uosto savo automobiliu vyko į namus Klaipėdoje.
3. 2020 m. vasario 21 d. (1 dieną) savo automobiliu keliavo į Liepoją (Latvija) ir lankėsi muziejuje „Kalėjimas“.
 
36. Patvirtinti atvejai (2 asmenų šeima) 2020-03-19 (Klaipėda)
1. Šeima 2020 m. kovo 14 d. apie 18 val. grįžo į Vilniaus oro uostą maršrutu Punta Cana (Dominykos Respublika) – Helsinkis (Suomija) – Vilnius (Lietuva).
2. 2020 m. kovo 14 d. po 18 val. nuosavu automobiliu iš Vilniaus išvyko į Klaipėdą. Nurodė, kad viešose vietose nesilankė.
3. 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje yra hospitalizuoti.
 
37. Patvirtintas 2020-03-20 (Kaunas)
1. Asmuo 2020 m. kovo 14 d. 20:10 val. grįžo iš Londono į Kauno oro uostą (skrydžio Nr. 3466, vieta 14A). Iš oro uosto iki Jonavos nuosavu automobiliu keliavo su dviem draugais (asmenys informuoti).
2. 2020-03-16 susirgo ir kreipėsi į GMP.
 
38. Patvirtintas 2020-03-20 (Kaunas)
1. Asmuo 2020-03-03 atvyko į Vilniaus oro uostą iš Londono.
2. 2020-03-03 keliavo pas giminaitį Vilniuje.
3. 2020-03-04 Iš Vilniaus keliavo traukiniu į Jonavą, grįžo pas šeimą.
4. 2020-03-05 nuvyko dėl grožio paslaugos į grožio saloną, esantį Jonavoje.
5. 2020-03-06 lankėsi pas odontologą Jonavoje.
6. 2020-03-06 – 2020-03-07 dalyvavo artimo asmens asmeninėje šventėje, kuri vyko Jonavos r. esančioje sodyboje.
7. 2020-03-09 atsirado pirmieji simptomai.
8. 2020-03-13 lankėsi pas artimą asmenį namuose, esančiuose Jonavos rajone.
9. 2020-03-13 – 2020-03-17 buvo su pažįstamais, tikslios buvimo vietos nežinomos.
10. 2020-03-18 pažįstami atvežė į Jonavoje esančią skubios medicinos pagalbos įstaigą dėl simptomų.
11. 2020-03-18 asmuo nukreiptas į LSMU ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių.
12. 2020-03-19 hospitalizuotas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje.
 
39. Patvirtintas 2020-03-20 (Klaipėdos rajonas)
1. Asmuo 2020 m. kovo 13 d. susirgo būdamas Barselonoje.
2. 2020 m. kovo 14 d. 23:35 val. grįžo į Vilniaus oro uostą maršrutu Briuselis (Belgija) – Frankfurtas (Vokietija) – Vilnius (Lietuva).
3. Iš Vilniaus savo automobiliu važiavo į Kauną, nurodė, kad nakvojo savo bute.
4. 2020 m. kovo 15 d. ryte savo automobiliu iš Kauno grįžo į namus Klaipėdos rajone, kuriuose saviizoliavosi.
5. 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į GMP, buvo hospitalizuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 18:49

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje patvirtinti dar du nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Abu asmenys – grįžę iš užsienio, abu izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose.
 
Patikslinama, kad vienas asmuo grįžęs iš Ispanijos, kitas – iš Vokietijos. Dėl šių naujų atvejų pradėti epidemiologiniai tyrimai.
 
Taigi Lietuvoje patvirtinta šiuo metu 14-a COVID-19 atvejų. Visi jie – įvežtiniai. Pirmoji pacientė jau pasveikusi ir išleista namo.
 
SAM ragina žmones laikytis medikų ir institucijų nurodymų, tai yra maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.
 
Grįžusiems iš paveiktų teritorijų 14-os dienų saviizoliacija yra privaloma.
 
Dėl koronaviruso plitimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje prasidėjo karantinas. Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 07:30

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienio vakarą, prieš prasidedantį visuotiną karantiną šalyje, prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones. Šalies vadovo teigimu, įvedamas karantinas bus skausmingas, bet būtinas sprendimas, norint sustabdyti ligos plitimą. Pateikiame visą prezidento kreipimąsi.
 
Gitanas Nausėda
 
Mieli Lietuvos žmonės, šiandien pasaulis susiduria su bene didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Virusas keičia įprastą gyvenimą ir verčia imtis ypatingų veiksmų – uždaromos valstybių sienos, o milijonai žmonių izoliuojasi namie.
 
Taip, tai yra rimtas išbandymas pasauliui, Lietuvos valstybei ir kiekvienam iš mūsų.
 
Tačiau tvirtai tikiu – pandemiją įveiksime ir iš šio išmėginimų ruožo išeisime labiau susitelkę, atsakingesni, pilietiškai brandesni ir suvokiantys, kokia neįkainojama yra žmogaus bei visuomenės sveikata.
 
Šiandien didžiausia kovos su virusu našta tenka sveikatos apsaugos sistemai. Mūsų visų pareiga yra padėti medikams, kuriais didžiuojuosi ir tikiu.
 
Esminių iššūkių patirs šalies verslas, kuriam būtina valstybės pagalba, ir ji bus suteikta, nesvarbu, kokių išlaidų tai pareikalautų.
 
Šiandien kaip niekada reikia valdžios institucijų sumanumo, gerai apgalvotų, tačiau sykiu ir operatyvių žingsnių, kuriais problemos sprendžiamos čia ir dabar.
 
Pabrėžiu – viešosios paslaugos toliau bus teikiamos kiekvienam Lietuvos žmogui saugiausiu būdu.
 
Valstybė turi pakankamai resursų įveikti virusą, tačiau tam, kad liga neplistų, reikalingas kiekvieno mūsų sąmoningumas ir atsakingumas.
 
Jūsų teisė ir pareiga klausti, ką savo žmonių labui padarė ir padarys Lietuvos valstybė.
 
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kuri jau pradiniame etape ėmėsi griežtų priemonių, siekdama sustabdyti viruso plitimą. Šiandien matome, kad šie veiksmai buvo savalaikiai ir leido sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį.
 
Šiąnakt žengsime antrąjį žingsnį, siekdami apsaugoti Lietuvos žmones. Karantinas, kuris įsigalios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra skausmingas, bet būtinas sprendimas. Tik veikdami išvien, vengdami rizikos sustabdysime ligos plitimą.
 
Todėl turime paklausti savęs, ką rūpindamiesi savo valstybe, savo artimaisiais ir savimi galime padaryti mes patys.
 
Šiandien savo rūpinimąsi Lietuva galime įrodyti elgdamiesi atsakingai, vengdami rizikos ten, kur tai nėra būtina, pagaliau tiesiog praleisdami daugiau laiko namuose, savo šeimose. Turime retą galimybę stabtelėti ir pabūti su artimaisiais. Pasinaudokime ja.
 
Kreipiuosi į šalies politikus – privalome pamiršti parodomąją konkurenciją. Nereikia įrodinėti, kas labiausiai myli Lietuvą. Esu įsitikinęs – savo Tėvynę mylime kiekvienas: didelis ir mažas, jaunas ir senas, dešinysis ir kairysis. Kritikuokime, tačiau kritikos taikiniu rinkimės ne žmogų, o sprendimą, veiksmą arba, atvirkščiai, neveiklumą. Siūlykime sprendimus, siūlykime pagalbą – nes kalbame apie mūsų visų valstybę.
 
Koronaviruso protrūkį nugalėsime veikdami drauge. Visos valstybės institucijos privalo dirbti kaip suderintas laikrodis.
Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Rytoj bus tvirtinamas Vyriausybės veiksmų planas ekonomikos iššūkiams sušvelninti. Nuolat palaikau ryšį su premjeru ir Vyriausybe – kartu sprendžiame aktualiausias problemas.
 
Savo dėmesį šiandien skiriu tarptautinių veiksmų derinimui, Lietuvos piliečių sklandesniam grįžimui į Tėvynę. Bendrauju su Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovais. Vakar pakviečiau Europos Sąjungos lyderius kartu imtis koordinuotų veiksmų Bendrijos mastu.
 
Lietuva turi visas galimybes tapti sėkmingos ir savalaikės kovos su virusu pavyzdžiu. Tegul šioje kovoje mus lydi šimtmečius neblėstantis Vyčio simbolis ir Dievo globa.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 05:00

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada ateinančią savaitę teikti siūlymą Lietuvoje skelbti karantiną.
 
„Teiksime siūlymą kitą savaitę, kai ministrai susirinks, skelbti karantiną valstybėje“, – SAM vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
 
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, šalyje paskelbus karantiną pradeda veikti labai griežtos teisinės priemonės.
 
„Tada jau įsijungia labai griežtos ir teisinės priemonės, labai atriša rankas sudrausminti tuos neklaužadas, kurie labai keistai argumentuoja savo nesiizoliavimą ir sako: mes nebijome viruso“, – tikino A. Veryga.
 
„Tikrai padarysime viską, pasitelksime ir policiją, jeigu to reikės, kad žmonės, kurie elgiasi nedrausmingai, būtų sudrausminti. Savivaldybės, kaip ir sakiau, turi pasirūpinti vietomis, kur žmones dėti, kur juos izoliuoti. O jeigu paaiškės tokių atvejų, kai žmonės elgiasi neatsakingai jau gavę aiškią rekomendaciją, tai paskelbus karantiną prieisime iki baudžiamosios atsakomybės, jeigu jie užkrės kitus žmones, jeigu bus mirčių“, – pridūrė jis, akcentuodamas, kad už neatsakingą elgesį, pažeidžiantį karantiną, patys artimieji galės pareikalauti atsakomybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.14; 00:05

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Latvijos vyriausybė nusprendė dėl naujo tipo koronaviruso plitimo grėsmės paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
„Nepaprastoji padėtis galioja nuo sprendimo priėmimo iki balandžio 14 d., kad būtų apribotas Covid-19 plitimas“, – sakoma Latvijos vyriausybės nutarime.
 
Pasak K. Karinio, nuo kovo 13 d. iki balandžio 14 d. Latvijoje bus uždarytos visos mokyklos, bus mokomasi nuotoliniu būdu. Vaikų darželius galės lankyti tik tie vaikai, kurių tėvai galės patvirtinti, kad jie nesilankė naujojo koronaviruso paliestose šalyse ir nekontaktavo su tokiais asmenimis. Laikinai nutraukiama būrelių ir sporto sekcijų veikla.
 
„Nuo kovo 13 d. draudžiami visi vieši renginiai, susirinkimai, eitynės ir piketai, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 200 žmonių“, – pareiškė premjeras.
 
Latvijos vyriausybė taip pat paragino šalies gyventojus susilaikyti nuo kelionių į užsienį. Anot K. Karinio, valdžia padarys visa, kad užkirstų kelią viruso plitimui. Bet valstybės siena nebus uždaryta.
 
Latvijoje iki šiol patvirtinta 16 užsikrėtimo naujo tipo koronavirusu atvejų, 15 žmonių užsikrėtė lankydamiesi užsienyje – Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 09:10

„Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į koronaviruso pandemiją pasaulyje, imasi griežtų priemonių viruso plitimo stabdymui. Nuo rytojaus iki šv. Velykų atostogų pabaigos uždaromos visos ugdymo įstaigos – darželiai, mokyklos, universitetai, atšaukiami visi renginiai, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Tačiau gyventojams savivaldybė rekomenduoja neužsidaryti tarp keturių sienų – nepamiršti išeiti pasivaikščioti, sportuoti lauke, lankytis gamtoje“, – skelbia savivaldybė.
 
Ugdymo įstaigų (darželių, mokyklų, aukštųjų mokyklų) veikla stabdoma nuo penktadienio penkioms savaitėms iki balandžio 17 d., į šį periodą įtraukiant ir šv. Velykų atostogas.
 
Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos vadovo, savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, pagrindinis tikslas – stabdyti viruso plitimą, todėl, įsigilinus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas bei kitų šalių patirtį, bus imtasi visų priemonių, kurios gali sumažinti neigiamas koronaviruso pasekmes.
 
„Suprantame, kad ugdymo įstaigų stabdymas sukels didelių nepatogumų tėvams, bet šiuo atveju turime galvoti apie žmonių gyvybių apsaugojimą – tiek dirbančių ugdymo įstaigose, tiek vaikų, tėvų ir senelių. Laikini veiklos stabdymai Vilniuje galios ir visoms vietoms, kuriose dėl poilsio ar pramogų buriasi žmonės: muziejams, kino teatrams, sporto klubams ir kitiems. Verslą kviečiame solidariai atlaikyti viruso ataką – taip, šios priemonės griežtos, tačiau jos nepažeidžia ekonomikos, priešingai – jei nestabdysime viruso dabar, jis turės didžiulių neigiamų pasekmių ekonomikai ateityje“, – teigė P. Poderskis.
 
Prekybos vietų veikla nestabdoma, tačiau jų savininkams savivaldybė rekomenduoja imtis visų būtinų priemonių dėl efektyvaus patalpų dezinfekavimo, vėdinimo ir užtikrinti, kad būtų išvengta žmonių būriavimosi. Gyventojams rekomenduojama tokiose vietose lankytis tik dėl būtinų pirkinių, taip pat dažniau rinktis apsipirkimą internetu.
 
Vilniaus viešasis transportas nebus stabdomas, tačiau bus dažniau dezinfekuojamas, vėdinamas, taip pat keleiviai bus raginami laikytis atstumo vienas nuo kito. Jau tariamasi su dviračių bei paspirtukų dalijimosi bendrovėmis, kad jos kuo anksčiau pradėtų savo sezoną.
 
Visoms Vilniuje veikiančioms įstaigoms ir įmonėms savivaldybė rekomenduoja atšaukti visas komandiruotes, kiek įmanoma darbą perkelti iš biurų į namus, atsisakyti nereikalingų susitikimų arba perkelti juos į virtualią erdvę.
 
Savivaldybė nuo pirmadienio vilniečius aptarnaus tik nuotoliniu būdu – el. būdu ir telefonu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 12:00

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) trečiadienį pripažino, kad koronaviruso protrūkis yra pandemija, informuoja AFP.
 
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė esąs sunerimęs dėl Covid-19 plitimo ir sunkios ligos eigos bei nepakankamų veiksmų kovojant su ja.
 
„Covid-19 galima laikyti pandemija“, – jis sakė žurnalistams Ženevoje.
 
Be to, jis teigė, kad susirgimų ir mirčių skaičius ateinančiomis dienomis ir savaitėmis augs.
 
„Niekada iki šiol nebuvome susidūrę su koronaviruso sukelta pandemija“, – pabrėžė PSO vadovas.
 
Jis pridėjo, kad Iranas daro viską, ką gali, kad suvaldytų viruso protrūkį, bet valstybei reikia daugiau resursų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 00:55

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas pirmadienį teigė, kad šalys turėtų imtis daugiau veiksmų naujojo koronaviruso plitimui suvaldyti. Pasaulis, pasak jo, turėtų ruoštis ir „galimai pandemijai“.
 
Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas tvirtino, kad PSO daugiau nei 2 600 gyvybių pasiglemžusio protrūkio pandemija kol kas nelaiko, tačiau valstybės turėtų imtis visko, kas tik įmanoma, kad „pasiruoštų galimai pandemijai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 03:00