Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neigia, kad šeštadienį užfiksavus koronaviruso atvejį Klaipėdoje dislokuotame didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, kyla rizika infekcijai plisti kariuomenėje.
 
Apie šį atvejį šeštadienį paskelbė portalas 15 min. Portalas paviešino gautą skaitytojo laišką, kuriame nerimaujama dėl galimo infekcijos plitimo.
 
„Dragūnų batalione susirgęs profesinės karo tarnybos karys laikomas tarp kitų 5 žmonių palapinėse. (…) Kariai, kurie gyvena palapinėse, yra privalomosios karo tarnybos kariai, kurie jau buvo ten praleidę naktį. Jie ėjo į mūsų kareivines ir bendravo su šauktiniais, ėjo kartu rūkyti. Pastate, kuriame mes gyvename, pirmame aukšte, prie pat įėjimo yra izoliuoti 4 kariai. (…) Mus žada laikyti čia, ir tikimybė, kad ir mus užkrės, yra labai didelė“, – cituojamas laiškas 15min portale.
 
Kariuomenės vadas teigia esantis nustebęs dėl tokių teiginių.
 
„Aš buvau nustebęs dėl antraštės. Nėra jokios panikos ir įtampos“, – LRT radijui teigė jis.
 
Pasak jo, po to, kai paaiškėjo, kad karys yra užsikrėtęs, jis papildomų riziką keliančių kontaktų nebeturėjo.
 
„Tai yra netiesa, jie jokio kontakto neturėjo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
 
 V. Rupšio teigimu, imamasi visų priemonių, kad kariuomenėje virusas neplistų, kad su užsikrėtusiuoju kontaktavę kariai šiuo metu yra izoliuoti namuose, o ir paties susirgusio kario, šiuo metu batalione nėra.  
 
„Karys, kuriam buvo nustatytas pozityvus mėginys, yra gydomas karo medikų ir jokios panikos nėra“, – pabrėžė jis.
 
 „Nežinau, koks buvo tikslas kažkam rašyti, bet tai visiška netiesa“, – sakė V. Rupšys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 11:45

Ramybės oazė. Slaptai.lt nuotr.

VšĮ „Nerimo klinikos” psichikos specialistai sako, kad mums visiems neįprastoje koronaviruso grėsmės situacijoje labai svarbu ne tik laikytis saugumo priemonių, bet ir pasirūpinti savo psichine gerove.
 
Dabar jau kasdien Lietuvoje pasirodo pranešimų apie naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus, griežtėja prevencinės priemonės, esame skatinami dirbti namuose ir vengti socialinių kontaktų.
 
Visa tai turi įtakos mūsų vidiniams išgyvenimams – daugelis mūsų jaučia padidėjusį nerimo lygį. Nerimas – normalus žmogaus organizmo atsakas į grėsmę, tačiau kartais jis tampa per stiprus. Per stiprus nerimas arba nuolatinė parengties būsena silpnina mūsų imuninę sistemą.
 
Nerimo apraiškas nesunkiai galime pastebėti tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir žiniasklaidos priemonėse. Gausu straipsnių, įvairių faktų interpretacijų, emocijomis grįstų pasidalinimų šia tema. Darosi sunku išvengti informacijos, susijusios su COVID-19.
 
„Visiškai normalu, kad neramu dėl COVID-19 grėsmės. Situacija mums yra nauja, nepažįstama, sunku suprasti, kiek grėsmė reali, neaišku, kaip ir nuo ko saugotis, kyla bejėgiškumas ir mes visokiausiais būdais stengiamės atgauti kontrolę. Dalis mūsų su nerimu tvarkosi neigdami situacijos rimtumą, kiti – kritikuodami valdžios sprendimus socialiniuose tinkluose ar be perstojo plaudami rankas. Kiekvienas naudojasi sau priimtinais būdais nerimui mažinti“, – komentuoja VšĮ „Nerimo klinikos“ psichologė Ieva Žvinienė.
 
Deja, kai kurie tvarkymosi su nerimu būdai nėra efektyvūs ir nerimą gali dar labiau sustiprinti. „Vienas iš tokių neefektyvių būdų – apsimesti, kad nieko nevyksta ir nieko nekeisti. Taip mes iš tiesų laikinai nurimstame, tačiau nustoję saugotis, kelsime sau pavojų.
 
Kitas kraštutinumas – panikavimas. Tai turi priešingą poveikį – neleidžiame sau nurimti, vis apie tai galvojame, pervargstame ir darome daug ne itin efektyvių veiksmų arba pradedame pernelyg save riboti. Tokiu atveju dažnai pavojus yra išdidinamas, o galimybės apsisaugoti nuvertinamos,“ – sako VšĮ „Nerimo klinikos“ psichologė Darja Norbutė.
 
VšĮ „Nerimo klinika“ parengė gaires, kas padėtų pasirūpinti savo psichologine gerove šiuo įtemptu laikotarpiu.
 
Ribokite nerimą keliančios informacijos srautą. Siūlome tikrinti naujienas ne dažniau nei du kartus per dieną konkrečiai pasirinktu laiku. Taip pat rekomenduojamei išjungti mobiliajame telefone iššokančius pranešimus.
 
Pasirinkite patikimus informacijos šaltinius. Remkitės faktais, oficialia atsakingų institucijų teikiama informacija, ribokite emocijomis paremtų straipsnių, komentarų peržiūrą.
 
Atskirkite, ką galite ir ko negalite kontroliuoti. Pavyzdžiui, negalite sustabdyti viruso plitimo, tačiau galite sumažinti užsikrėtimo riziką laikydamiesi asmeninės higienos ir vengdami socialinių interakcijų.
 
Kiek įmanoma nekeiskite sau įprastos rutinos. Pavyzdžiui, jeigu turite dirbti namuose, paskirkite tam atskirą laiką, erdvę, tarsi būtumėte darbe.
 
Skirkite laiko savo jausmams. Jums priimtinais būdais išreiškite jausmus, kylančius dėl COVID-19. Pavyzdžiui, galite rašyti dienoraštį, dalintis savo emocijomis su artimaisiais, užsiimti kūrybine veikla ar kt.
 
Kreipkitės pagalbos į kitus arba suteikite pagalbą patys. Padėdami vieni kitiems suprantame, kad esame ne vieni ir šioje sudėtingoje situacijoje turime paramą.
 
Pasistenkite nenuklysti į svarstymus, “kas būtų, jeigu…”. Tai pastebėję, pabandykite įvertinti, kaip yra čia ir dabar.
 
Naudokite nemokamą mobiliąją programėlę “RAMU”: ten rasite atsipalaiduoti padėsiančius pratimus.
 
Jeigu ilgą laiką nepavyksta nurimti, raginama kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus ar emocinės paramos telefonu tarnybas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 06:38

Europos Komisijos narė Stella Kyriakides. EPA – ELTA nuotr.

Naujasis koronavirusas kelia Europos susirūpinimą, tačiau nėra jokio pagrindo baimei, trečiadienį sakė ES sveikatos komisarė, Italijai kovojant su viruso protrūkiu.
 
„Tai kelia susirūpinimą, bet neturėtume pasiduoti panikai“, – žurnalistams Romoje po susitikimo su Italijos sveikatos ministru Robertu Speranza sakė Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.
 
„Svarbu pabrėžti, kad ES vis dar tęsiasi izoliavimo etapas“, – teigė ji.
 
Į Italiją atvyko bendra ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komanda, padėsianti valstybei dorotis su protrūkiu. S. Kyriakides sakė besivilianti, kad ši ekspertų grupė padės žmonės geriau suprasti protrūkio pobūdį ir „identifikuoti sritis, kur prireiks tolesnės ES paramos“.
 
„Susidūrėme su situacija, kai vis dar yra daug nežinomųjų apie šį virusą, ypač jo kilmę ir plitimą, – teigė komisarė. – Taip pat turime būti budrūs dėl dezinformacijos ir ksenofobiškų pasisakymų, kurie klaidina piliečius ir kelia nepasitikėjimą valdžios institucijų darbu.“
 
S. Kyriakides kritiškai žvelgė į skirtingus veiksmus, kurių ėmėsi ES šalys. Komisarė ragino valstybes nares visa informacija dalytis su Briuseliu.
 
Tačiau ji sveikino Italijos bei kitų kaimyninių šalių sveikatos ministrų sprendimą valstybių sienas laikyti atviras. Tai antradienį buvo nuspręsta Italijos ministro R. Speranzos surengto susitikimo Romoje metu.
 
Komisarė taip pat gyrė ES šiuo metu pirmininkaujančią Kroatiją už įsipareigojimą reguliariai rengti bloko sveikatos ministrų susitikimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.27; 03:00

Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą Albaniją supurtė keturi žemės drebėjimai sukėlę didžiulę paniką šioje Balkanų šalyje.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mažiausiai 68 žmonės buvo sužeisti, 21 jų prireikė medikų pagalbos. Daugelis sužeistųjų atsipirko tik lengvais sužalojimais.
 
Pirmasis žemės drebėjimas buvo užfiksuotas šeštadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku). Drebėjimo epicentras buvo netoli Rodono kyšulio, apie 60 km į šiaurės rytus nuo sostinės Tiranos, pranešė Gynybos ministerija.
 
Šio žemės drebėjimo stiprumas, Gynybos ministerijos duomenimis, buvo 5,8 balo. Tai buvo stipriausias pastarųjų dešimtmečių žemės drebėjimas Albanijoje.
 
JAV geologijos tarnybos teigimu, pirmasis žemės drebėjimas buvo 5,6 balo stiprumo. Trys vėliau sekę drebėjimai buvo atitinkamai 5,1, 4,7 ir 4,8 balo stiprumo. Paskutinis žemės drebėjimas užfiksuotas kiek po vidurnakčio.
 
Vietos žiniasklaida skelbė apie didžiulę paniką netoliese esančiame Duresio mieste ir sostinėje Tiranoje – išsigandę žmonės bėgo į gatves.
 
Internete iškart po drebėjimų žmonės ėmė dalintis nuotraukomis, kuriose matomi apgadinti pastatai ir nukritusių plytų sudaužyti automobiliai Tiranoje.
 
Sveikatos apsaugos ministrė Ogerta Manastirliu savo tviteryje paskelbė nuotraukas iš vizito ligoninėje Duresyje. Jos teigimu, ministrė nematė sunkiai sužeistų žmonių, pranešė valstybinė naujienų agentūra ATA.
 
Dėl žemės drebėjimo kelionę į JT Generalinę Asamblėją Niujorke buvo priverstas atšaukti premjeras Edis Rama.
 
Žemės drebėjimas buvo juntamas ir kaimyninėse Juodkalnijoje bei Šiaurės Makedonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:40

Ben Farmer / Daily Telegraph

Rusija pasirengusi „nužudyti tūkstančių tūkstančius“ britų griaunamosiomis atakomis, perspėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras.

Rusija gali išprovokuoti „tūkstančius, tūkstančių tūkstančius mirčių“ Britanijoje per ataką, kuri gali paralyžiuoti Britanijos infrastruktūrą ir energetinį aprūpinimą, perspėjo šalies gynybos ministras Gevinas Viljamsonas interviu Britanijos laikraščio Daily Telegraph korespondentui Benui Farmeriui.

Politikas pareiškė, kad Maskva nagrinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir tai, kaip ji susijusi su kontinentiniais energetinio aprūpinimo tinklais, kad sukeltų „paniką“ ir „chaosą“. Įvertindamas leidinyje pavojų, kurį kelia tai, ką jis pavadino vis atkaklesniu Kremliumi, ministras pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis veiksmų „kuriuos bet kuri kita šalis pavadintų absoliučiai nepriimtinais“.

Interviu Viljamsonas pažymėjo, kad Rusija šnipinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir suka sau galvą dėl klausimo „Kaip mes galime pakenkti Britanijai?“.

Pasak ministro, rusai svarsto, „kaip mes galėtume smarkiai pakenkti Britanijai“. „Pakenkti jos ekonomikai, sudraskyti į gabalus jos infrastruktūrą, faktiškai privesti prie mirties tūkstančius, tūkstančių tūkstančius, bet taip, kad tame būtų sukurtas elementas visiško chaoso šalyje“, – valdininkas garsiai išsakė spėjamus Rusijos ketinimus.

Viljamsonas leidiniui papasakojo, kad Rusija nagrinėja elektros laidų linijas, kurios jungia Britaniją su kontinento aprūpinimu ir leidžia jai prekiauti bei keistis elektra ir dujomis su kaimynais. „Kodėl jie nesiliauja fotografuoti ir tyrinėti elektrinės, kodėl jie tiria jungiamuosius vamzdynus, kuriais ateina tiek daug elektros ir tiek daug energijos į mūsų šalį. Jie studijuoja tuos objektus, nes jie sako sau, kad tai būdas pakenkti Britanijai“, – cituoja ministrą laikraštis.

„Tai reali grėsmė, su kuria, manau šalis susiduria šiuo momentu“, – pridūrė politikas. Pasak jo, diversija gali būti įvykdyta kibernetinės atakos, povandeninės veiklos ar net raketos pagalba.

Informacijos šaltinis: The Daily Telegraph

2018.01.30; 05:00

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Turime bėdą. Milžinišką. Galinčią lemti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės likimą. Kalbu ne apie karines pratybas „Zapad – 2017“. Prie pat Lietuvos sienos šiuo metu vykstančios Rusijos ir Baltarusijos puolamojo pobūdžio karinės pratybos, nors ir pavojingos, galinčios bet kada pavirsti į tikrą karą, – tik vaikų žaidimas, palyginus su bėda, kurią turiu omenyje.

Beje, tą didžiąją bėdą, apie kurią ruošiuosi išguldyti savo nuomonę, vadinama įvairiai. Vieni sako: Astravo atominė bomba, Astravo atominis monstras, Vladimiro Putino projektas. Kiti teigia: Kremliaus banditų projektas, Geopolitinis ginklas, Įtampos ir pavojaus židinys, Branduolinis terorizmas, Atominis ginklas politiniam kaimynų šantažui, Astravo apokalipsė, Grėsmė Europai Nr.1. Treti įvardina kaip klastingą ir nežmonišką veiksmą, uždelsto veikimo miną…

Agresyvios rusiškos karinės pratybos – vaikų žaidimas todėl, kad mūsų sienas saugo ir Rusijos kariauną atidžiai stebi JAV bei vos ne visa Europos Sąjunga. Ir mes patys jau nesame tokie, kokie buvome, kai visa kariuomenė tilpdavo Gedimino prospekte švenčių metu. Vakarų raketos, tankai, naikintuvai, kariniai laivai parengti galimoms provokacijoms atremti. Vladimiras Putinas, atrodo, šito nesitikėjo. Šį kartą mes nelikome vienų vieni, kaip neseniai gruzinai arba dar neseniau – ukrainiečiai.

Deja, Astravo uždelsto veikimo bombos Europos Sąjunga apsimeta nematanti, nes gal ji, matot, artimiausiu metu nesprogs. Gali juk net taip atsitikti, kad ji niekad nesprogs. O jeigu ir sprogs, tai iki Berlyno, Paryžiaus, Briuselio – toli. Minėtos sostinės ir jose gyvenantys vokiečiai, belgai, prancūzai nemato grėsmės Europai, skirtingai nei pirmasis mūsų atgimusios valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis. Ką ten minėtos sostinės – net Ryga ir Talinas tos bombos galimo sprogimo nebijo ir dedasi mūsų, lietuvių, baimių nesuprantą. Atvirai kalbant, nusispjauna į Baltijos šalių vienybę „vienas už visus, visi – už vieną“. Šioje bėdoje bent jau iki šiol esame vienų vieni. Užjaučiami, bet tik tiek.

Astravo atominei elektrinei – NE

Tačiau kas kaltas dėl mus iškilusio pavojaus? Kalti mūsų baimių nesuvokiantys kaimynai, o mes patys – ne prie ko? Anaiptol! Jeigu būtumėme buvę įžvalgesni, vieningesni, kaip siekiant karinio saugumo, dviejų procentų šalies gynybai, šiandien, tikėtina, nereikėtų kalbėti apie Vilniaus evakuavimo planą.

Mūsų pačių kaltės neblogai atskleistos žurnale „Valstybė“ straipsnyje „Kolaborantų žemė: ar V.Adamkui pavyks pažadinti Lietuvą ir Europą?“

Viskas prasidėjo seniai, kai pardavėme „Lietuvos dujas“, kai „Gazpromas“ mus kankino didžiausiomis Europoje kainomis, kai būtent antibranduolinė kova šalies viduje atvėrė kelią Astravo atominei elektrinei. Ir kairieji mūsų politikai, ir žymūs Lietuvos žmonės, ir apie atomą nieko neišmanantys paprasti piliečiai atkakliai priešinosi naujos Visagino AE statybai“.

O besipriešindami Visagino projektui netiesiogiai rėmė gudrų ilgalaikį Vladimiro Putino projektą. Čia tiktų patarlės, „kas nenori maitinti savos kariuomenės, maitins svetimą“ perfrazavimas į panašią: „nenorite turėti savo atominės jėgainės – turėsite svetimą“.

„Belieka stebėtis, kokia stipri turi būti Lietuvos sovietinė nomenklatūra, susijusi su Rusijos įtakos grupėmis, ar tiesiog bailumu paremtas konformizmas, jei ta pati daina, kuri skambėjo Sąjūdžio metais – „Neišstokite, nes numirsite badu“, po dešimtmečio skambėjo taip: „Pirkite daug dujų, kitaip neparduosite savo agurkų“, o šiandien vėl mums primetama jau nauju pavidalu: „Norite išsvajotųjų A.Lukašenkos krovinių – draugiškai bendraukite su Baltarusija ir kultūringai prašykite, kad Astravo atominę elektrinę statytų saugesnę.“  

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Tuos, kurie dar bando stabdyti toli nuvažiavusį atominį traukinį ir laikosi griežtai konfrontuojančios pozicijos Baltarusijos atžvilgiu, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius vadina vanagais. Neteisingai, nepagrįstai primeta šią etiketę. Besiginantys nuo pavojų nėra plėšrūnai. Būtent besiginantys ir yra pragmatikai, kuriems nesvetimas sveikas protas.

Bet K.Girniui atrodo kitaip, ir jis primeta savas etiketes. „Nereikia iliuzijų. Net pagerėjus santykiams, nebus atsisakoma Astravo. Bet jei santykiai geri, tai didėja tikimybė, kad bus galima įtikinti Baltarusiją suteikti tarptautinėms organizacijoms didesnį vaidmenį, prižiūrint jėgainės saugumą. Bet koks „perkrovimas“ būtų kuklus, bet jei jis būtų abipusiškas, jis būtų abipusiškai naudingas“, – delfi.lt portale rašo K.Girnius.

Taigi – vanagų dauguma, bet vis tik stipresni pragmatikai (taip autorius vadina tuos, kurie eina su velniu obuoliauti). Nes jų rankose žiniasklaida, jie neleis mums patiems susitarti. Ir vis dėlto yra dalykų, dėl kurių negalima derėtis, net jeigu žinai, kad jėga – ne tavo pusėje. Visi sutinkame, kad 1940-aisiais neiššautas nė vienas šūvis buvo gėdinga klaida. Panašią, gal net didesnę klaidą, mano suppratimu, daro K.Girniaus pragmatikai, tokie kaip europarlamentaras Vytenis Andriukaitis. 

vytenis_povilas_andriukaitis
Vytenis Povilas Andriukaitis

„Vytenis Andriukaitis, būdamas Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys, akivaizdžiai pademonstravo, kad jam Lietuvos oficiali pozicija yra nepriimtina. Taip pat pademonstravo, kad jam Kremliaus lobistų argumentai yra artimesni. Suprantama, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali turėti savo nuomonę ir ją viešai reikšti, tačiau kai tas pilietis yra Europos Komisijos narys – jo vieši pasisakymai yra žalingi Lietuvai ir labai naudingi Kremliui“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Teisingai pareiškė. Buvo galima dar aštriau oponuoti ponui V.Andriukaičiui.

Tačiau širdyje – didelis nerimas. Kokios paramos iš Europos Sąjungos galima tikėtis, kai tokie šulai kaip V.Andriukaitis tiesiog ragina ES vadovybę nepaisyti Lietuvos Vyriausybės, Seimo, prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus, Atgimimo Lietuvos vadovo V.Labndsbergio ir daugumos piliečių radikalių pastangų išvengti antrojo Černobylio Vilniaus pašonėje?

Dar kartą pacituosiu minėtą straipsnį, paskelbtą „Valstybėje“: „Jau rašėme apie metų pradžioje estiškame portale 15min.lt paskelbtą Kauno technologijos universiteto (KTU) dekano Ainiaus Lašo tekstą, kuris, mūsų nuomone, skamba kaip odė nesipriešinimui Astravo elekrtinės statybai ir baigiamas nerimą keliančiomis mintimis.

Taigi kokią išeitį mano kai kurie mūsų vadinamieji pagmatikai ir realistai? „Ir dar – Astravo ekologinė grėsmė iš tiesų egzistuoja, bet ji toli gražu neatrodo tokia dramatiška, kaip bandoma kartais įteigti. Remiantis tokių energetikos ekspertų kaip prof. J.Vilemas nuomone, Astravas nekelia egzistencinės grėsmės mūsų šaliai, bet šiek tiek komplikuoja situaciją, nes, pavyzdžiui, reikia parengti Vilniaus evakuacijos planą. Nemaloni detalė, bet tai ne pagrindas tiražuoti masinę paniką.“

Kas liks iš Lietuvos, jei teks evakuoti patį didžiausią Lietuvos miestą – sostinę? Kur dėsis iš Vilniaus evakuoti žmonės? Kada mes galėsime sugrįžti – po 100 metų? Galų gale negi iš baltarusių jėgainės išsiveržęs atomas naikins tik Vilnių?

Kalbos apie pasitraukimo planą – ciniškos, išdavikiškos. Jei tokį planą mums pirštų V.Putinas, suprasčiau. Bet kai apie tai prabylame patys, nebežinau nė ką galvoti.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis www.draugas.org

2017.09.25; 06:00

Vilniaus apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas šių metų birželio 20 d. Generalinėje prokuratūroje gavus AB ,,Swedbank“ prašymą ištirti aplinkybes, dėl kurių šių metų birželio viduryje viešumoje pasklido sumaištį visuomenėje sukėlę pranešimai apie banko veiklą.

Apibendrinęs visus šio ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis prokuroras priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str. 1 d.) nutraukti, nes tokia nusikalstama veika, kaip parodė tyrimas, nebuvo padaryta.

Continue reading „Išsiaiškinta, kaip gimė ir sklido gandai apie „Swedbanką““