Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad pirmadienį Strasbūre vykstantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenarinės sesijos balsavimas dėl rezoliucijos, kuri atvertų kelią vienašališkam Rusijos delegacijos grįžimui į ETPA su visomis balsavimo teisėmis, prilygsta 2008 m. tarptautinei reakcijai po Rusijos įsiveržimo į Sakartvelą.
 
G. Landsbergio teigimu, ir tuomet tarptautinė bendruomenė po kelių mėnesių debatų Rusijai atleido visas kaltes, nors Lietuvos atstovai ir įspėjo apie pasekmes – Rusija bus paskatinta vykdyti tolesnes okupacijas.
 
„Šiandien puikiai matome 2008 m. nuolaidžiavimo Rusijai pasekmes – Sakartvelas ir toliau okupuotas, įvykdyta dalies teritorijų aneksija, o Rusijos pajėgos pagal N. Sarkozy planą ne tik neatitrauktos, bet jau šiuo metu yra okupuotame Kryme ir kitose Ukrainos teritorijose. Rusija nėra įvykdžiusi nė vienos ETPA rezoliucijos dėl situacijos Ukrainoje, demonstratyviai nesilaiko Minsko susitarimų, toliau tęsia agresiją Ukrainos atžvilgiu – praėjusių metų lapkričio mėnesį Kerčės sąsiauryje pagrobti Ukrainos jūrininkai vis dar įkalinti, Donecke ir Luhanske vykdoma neteisėta „pasportizacija“, kuriama įtampa ne tik kaimyninėse Rusijos šalyse, bet ir kišamasi į rinkimus, bandoma daryti įtaką politiniams procesams įvairiose NATO ir ES šalyse, šios organizacijos yra silpninamos ir skaldomos”, – pabrėžia G. Landsbergis.
 
G. Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad ETPA sprendimas paskatins tolesnę Rusijos agresiją ir okupacijas, klausimas belieka – kas bus kitas ir kokią kainą už šį naują XXI amžiaus Miuncheno suokalbį užmokėsime mes visi.
Birželio 24-28 dienomis vyksiančioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje Strasbūre bus sprendžiama dėl Rusijos Federacijos grįžimo į ETPA bei renkamas Europos Tarybos (ET) generalinis sekretorius, primena ELTA.
 
Pirmadienį numatytas balsavimas dėl rezoliucijos „Stiprinant Parlamentinės Asamblėjos sprendimų dėl įgaliojimų ir balsavimo priėmimo procesą“, kurią parengė pranešėja iš Belgijos Petra de Sutter. Jei bus pritarta šiai rezoliucijai, bus sudarytos procedūrinės sąlygos Rusijos Federacijos delegacijai įteikti savo įgaliojimus šioje ETPA sesijoje. Šia rezoliucija taip pat siekiama keisti ETPA procedūrų taisykles, siaurinant sankcijų dėl ET Statuto pažeidimų taikymą. Jei rezoliucija bus priimta, antradienį būtų tvirtinami Rusijos Federacijos delegacijos įgaliojimai, o pagal priimtus procedūrų pakeitimus nebebūtų galima suspenduoti delegacijos teisės balsuoti, pasisakyti ir būti atstovaujamai ETPA.
 
Seimo delegacija, kurioje – Algirdas Butkevičius, Kęstutis Masiulis, Rita Tamašunienė, Egidijus Vareikis ir Emanuelis Zingeris, yra įpareigota Seimo rezoliucijos ir Seimo Užsienio reikalų komiteto nebalsuoti už ET Statuto pakeitimus ir kitus ETPA sprendimus, kurie leistų organizacijos normas pažeidusiai valstybei narei dalyvauti organizacijos veikloje visomis teisėmis net ir neįvykdžius ETPA sprendimų.
 
 
Rusijos delegacijos dalyvavimo ir atstovavimo teisės ETPA buvo suspenduotos 2014 m. ir 2015 m., reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją ir aneksiją, ir agresiją prieš Ukrainą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.24; 16:13

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.

Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“. Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.

Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.

„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.

Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.

ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.

Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.

Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.

Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.

Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.

Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.

Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:44

Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Transatlantinės vienybės reikšmę ypač svarbu prisiminti dabar, kai mūsų sukurtą saugumo sistemą išbando ir stengiasi pakirsti jėgos, keliančios grėsmę taikai ir stabilumui“, – pažymėjo prezidentas.

„Svarbiausia iš jų yra Rusija, kvestionuojanti tarptautinę tvarką, sukurtą XX ir XXI amžių sandūros permainų pagrindu. Paaiškėjo, kad jai nepriimtinas pasaulis, grindžiamas tarptautine teise ir savitarpišku lygiateisių valstybių interesų gerbimu“, – sakė A. Duda.

Anot jo, „su apgailestavimu tenka konstatuoti, jog Maskva nesusitaikė su imperinės Sovietų Sąjungos žlugimu ir laiko dešimtąjį dešimtmetį, kėlusį daug vilčių, kad Europoje įsiviešpataus tvari taika, tik strategine pauze Rytų ir Vakarų konfrontacijoje“.

Jis pridūrė, kad įsiveržimas į Gruziją, Krymo aneksija ir karinė intervencija į Ukrainą 2014 metais atskleidė tikruosius Rusijos ketinimus.

Anot A. Dudos, pastarieji mėnesiai ir metai parodė, kad Rusija ryžtasi žudyti žmones NATO šalių teritorijoje, naudodama cheminį ginklą, ir kištis į demokratinius procesus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.29; 06:00

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje dr. Mindaugas Puidokas atkreipia NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir NATO Parlamentinės Asamblėjos dėmesį, kad Seimo narės, NATO PA prezidentės Rasos Juknevičienės pasisakymus, kuriuose ji, nepaisydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos indėlio į Lietuvos krašto apsaugą ir nuoseklų įsipareigojimų NATO vykdymą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą vadina prorusiška, kaltina darbu Rusijai, o šios valdančiosios partijos vadovus vadina Kremliaus agentais.

„Esu įsitikinęs, kad NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės R. Juknevičienės pasisakymai jokiu būdu neatspindi NATO Parlamentinės Asamblėjos požiūrio į teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir šalies indėlį į NATO stiprinimą“, – kreipimesi teigia M. Puidokas.

Kreiptis į NATO Generalinį Sekretorių, pasak M.Puidoko, paskatino kolegų iš NATO PA pastabos dėl R. Juknevičienės politiškai nekorektiškų ir neatsakingų tarptautinėje diplomatijoje pasisakymų apie Seimo rinkimus laimėjusią partiją, neva Seimo valdančiosios daugumos nariai yra nedraugiškų Lietuvai ir NATO jėgų atstovai.

„Aš, kaip Seimo delegacijos NATO PA narys, esu nemaloniai nustebintas dėl to, kad jau sulaukiu ir savo kolegų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje klausimų dėl p. Rasos Juknevičienės kaltinimų, kuriuos ji, kaip esu informuojamas, išsako susitikimuose su PA delegatais, keldama nepagrįstas abejones pasirinkta Lietuvos geopolitine kryptimi bei šalies patikimumu NATO struktūroje. Tokiais tikrovės neatitinkančiais p. Rasos Juknevičienės pasisakymais tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje kuriama nepasitikėjimo Lietuvos politine valdžia ir nestabilumo atmosfera, platinama dezinformacija, kurstoma neapykanta“, – sako M. Puidokas.

Pasak jo, toks R.Juknevičienės, kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės, elgesys nesiremia aukštais elgesio standartais, kuriuos kelia NATO, diskredituoja NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento pareigas ir yra naudingas tik bendriems NATO ir Lietuvos priešams.

Dėl Seimo narės R. Juknevičienės pareiškimų LVŽS frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis pirmadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.13; 07:43