Teroro aktas Nicoje. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos tarnybos teigia nuo metų pradžios užkirtusios kelią septynioms teroro atakoms. Pateikdamas šį skaičių, vidaus reikalų ministras Žeraras Kolombas (Gerard Collomb) ketvirtadienį teisino pakartotinį nepaprastosios padėties pratęsimą iki lapkričio pradžios. „Mes kalbame apie išgelbėtas gyvybes“, – pabrėžė jis kalbėdamas Nacionalinėje Asamblėjoje, kuri balsuos dėl pratęsimo, praneša agentūra dpa.

Nepaprastoji padėtis Prancūzijoje buvo paskelbta po 2015 metų lapkričio 13-osios išpuolių Paryžiuje ir nuo tada jau penkis kartus pratęsta. Prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) yra pažadėjęs, kad rudenį nebus siekiama jos pratęsti. Vyriausybė siekia, kad iki tada būtų priimtas naujas saugumo įstatymas, kuris tarnyboms suteiktų daugiau galių kovoje su teroru. Senatas nepaprastosios padėties pratęsimui jau pritarė.

Pilietinių teisių aktyvistai ne kartą kritikavo, kad nepaprastoji padėtis galioja tiek ilgai. Ji leidžia tarnyboms prevencines kratas – šia galimybe pasinaudota jau 4 400 kartų. Vidaus reikalų ministras, be to, grėsmę keliantiems asmenims gali skirti namų areštą. Ši priemonė dabar taikoma 62 asmenims.

Prancūzija pastaraisiais metais tapo kelių kruvinų islamistinių išpuolių taikiniu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 04:04

Maskva laiko Prancūziją svarbia ir privilegijuota partnere, interviu penktadienį televizijos kanalui „CNews“ sakė Rusijos ambasadorius Prancūzijoje Aleksandras Orlovas.

„Prancūzija pasaulyje užima ypatingą vietą, taip pat ir mūsų santykiuose. Šalis pastaruosius 300 metų buvo svarbi ir privilegijuota Rusijos partnerė“, – sakė A. Orlovas ir pridūrė, kad santykiai tarp abiejų šalių buvo užmegzti per Rusijos caro Petro I Didžiojo vizitą Prancūzijoje 1717-aisiais.

Ambasadorius taip pat pabrėžė Rusijos norą, kad Prancūzija būtų stipri valstybė. Anot A. Orlovo, būsimasis Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) susitikimas įrodys, kad yra svarbus įvykis dvišaliuose santykiuose. Su Rusijos lyderiu E. Makronas aptars tarptautinio terorizmo grėsmę, konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje.

Rusijos lyderio susitikimas su E. Makronu Versalio rūmuose numatytas gegužės 29-ąją d. Abu lyderiai Didžiuosiuose Trianono rūmuose Versalyje atidarys meno ir kultūros muziejaus „Ermitažo“ paruoštą parodą, kuri skirta 300-osioms Petro I Didžiojo vizito Prancūzijoje metinėms. Kremliaus spaudos tarnyba pabrėžė, kad caro vizitas Prancūzijoje žymi tvarių dvišalių santykių pradžią.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.27; 04:05

Lietuvos ambasada Paryžiuje sausio 26 dieną tradiciškai dalyvavo Prancūzijoje veikiančių užsienio šalių turizmo biurų asociacijos (ADONET) rengiamoje žurnalistų verslo misijoje.

Renginio metu iš visos Prancūzijos susirinkę apie 200 šalies spaudos, radijo, televizijos žurnalistų bei kelionių tinklaraštininkų turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos turizmo potencialu, šių metų turizmo sektoriaus naujovėmis bei svarbiausiais renginiais.

Prancūzijos žiniasklaidos atstovams buvo išplatintas specialiai šiam renginiui kartu su Lietuvos turizmo profesionalais ir Prancūzijoje veikiančia turizmo asociacija „Baltic Wave Communication“ parengtas pranešimas spaudai apie Lietuvą. Jie taip pat buvo informuoti apie Valstybinio turizmo departamento (VTD) vykdomą konkursą atstovauti Lietuvos turizmo sektoriui daugiau kaip 66 mln. gyventojų turinčioje Prancūzijoje, kuri praėjusiais metais buvo įtraukta į prioritetinių rinkų sąrašą.

Didžiausio prancūzų turizmo žurnalistų dėmesio tradiciškai sulaukė Lietuvos kultūrinis paveldas, ekologinis ir aktyvus turizmas, savaitgalio kelionės, „Gintaro kelias“, taip pat sveikatinimo turizmas ir planuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginių programa.

Paryžiuje kasmet rengiama ADONET turizmo verslo misija yra svarbiausias tokio pobūdžio renginys Prancūzijoje – jo metu užsienio valstybių turizmo interesams atstovaujančios institucijos, priklausančios minėtai organizacijai, turi unikalią galimybę pristatyti savo šalį ir išsamiai aptarti bendradarbiavimo gaires su Prancūzijos žiniasklaidos atstovais.

VTD duomenimis, per 2016 m. I pusmetį Lietuvoje apsilankiusių prancūzų turistų skaičius išaugo kone trečdaliu,  palyginus su ankstesnių  metų tuo pačiu laikotarpiu (iki 17.1 tūkst.). Prognozuojama, kad ši teigiama dinamika turėtų išlikti ir šiemet, visų pirma – išaugus tiesioginių skrydžių pasiūlai (kovo mėnesį „Air Baltic“ planuoja pradėti vykdyti skrydžius iš pagrindinio Paryžiaus – Šarlio de Golio – oro uosto).

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2017.01.28; 03:48

Richard Werly / Le Temps

Po iškilmingo stačiatikių soboro (katedros) ir rusų kultūros centro atidarymo Prancūzijos sostinėje spalio 19 dieną pasigirsta kalbų apie tos vietos panaudojimą kitiems tikslams – šnipinėjimui. 

Prancūzijos sostinė Paryžius savanoriškai palengvina darbą Rusijos žvalgybai.
Prancūzijos sostinė Paryžius savanoriškai palengvina darbą Rusijos žvalgybai.

Apie tai informuoja Šveicarijos laikraščio Le Temps korespondentas Rišaras Verly.

Dešiniųjų jėgų kandidatas būsimuosiuose prezidento rinkimuose Fransua Fijonas, kuris buvo ministras pirmininkas oficialiai patvirtinant Rusijos projektą 2007 metų rudenį, aršus strateginės ašies Paryžius–Maskva šalininkas, ryžtingai atmeta įtarinėjimus.

„Iškart kaltinti Rusiją noru paversti tą stačiatikių kultūros centrą Paryžiaus centre radijo perėmimo stotimi, tai tuščių ir žalingų fantazijų vaisius“, – argumentavo jis mums Ženevoje gegužės mėnesį, Kopės pilyje surengtame seminare Rusijos klausimais, rašo žurnalistas.

Jeigu Vladimiras Putinas, kaip buvo numatyta, asmeniškai būtų perkirpęs juostelę per iškilmingą atidarymą spalio 19 dieną, tai, be abejo, būtų įžiebę polemiką Prancūzijos žiniasklaidoje, sakoma straipsnyje. Nuo šiol privilegijuotame rajone Senos pakrantėje yra įsikūręs didžiausias rusų stačiatikių kultūros centras Vakarų Europoje. Tik Vladimiras Putinas galiausiai neatvažiavo.

„Viskam galas? Ne. Daugelis tikrai gerai informuotų, tačiau panorusių likti anonimais, prancūzų diplomatų apgulė Eliziejaus rūmus ir ministeriją, kad juos perspėtų, – sakoma straipsnyje. – Vieno buvusio ambasadoriaus Maskvoje paaiškinamajame rašte, su kuriuo susipažino korespondentas, išsakomas įsitikinimas, kas bus aptikta, kai Rusijos šnipinėjimo tarnybos panaudos tas vietas, kur jau prasidėjo įvairios kultūrinės konferencijos. „Tokiomis aplinkybėmis mes rekomenduojame sustiprinti saugumą Orsė krantinėje įrenginiais, trukdančiais pasiklausymams“.

Le Temps dar sužinojo, kad Vokietijos ambasadorius Joachimas Biterlichas, kurio rezidencija yra netoliese, šią vasarą, kaip spėjama, užsakė savo kontržvalgybos tarnyboms atlikti patikrinimą. Šveicarijos ambasada yra arti, jai tai irgi aktualu. Autoriaus nuomone, ypatingo dėmesio reikalauja ir už keliasdešimt metrų nuo kupolų esantys butai Branli gatvėje, naudojami Prancūzijos prezidento, įskaitant ten gyvenančius diplomatinį patarėją bei jo štabo viršininką. Ten gyveno Ana Pinžo, Fransua Miterano meilužė ir jų dukros Mazarin motina, priduria Verly.

Rusijos ambasadorius Prancūzijoje Aleksandras Orlovas kiek tik išgalėdamas neigia kaltinimus. Jis priskiria tokius gandus „antimaskvietiškam oligarchų tinklui“, kuris, jo nuomone, sunkiai taikstosi su tuo, kad Prancūzijos teisingumas panaikino draudimą tam sklypui, kuris buvo paskirtas 2010 metais ir vienu metu buvo areštuotas dėl teisinių procedūrų, susijusių su magnato Michailo Chodorkovskio naftos koncerno JUKOS akcininkų ieškiniu. „Visos tos vietos buvo lankomos statybų laikotarpiu. Baikime tas fantazijas“, – aiškina Orlovas Rusijos ambasadoje.

„Ar jūs įtariate Vašingtoną naudojant Amerikos bažnyčią, kuri yra už poros žingsnių? – tęsia mūsų pašnekovai rusai. – Juk Amerikos ambasada beveik prigludusi prie Eliziejaus rūmų, ir 2015 metais spauda minėjo pasiklausymo sistemas, kurias ten įrengusi JAV tarnyba NSA“.

„Knygoje „Rusiškoji Prancūzija“ žurnalistas Nikolia Enenas trumpai išdėstė tą dosjė, supindamas tikrą šnipinėjimo riziką su Maskvos noru pasitelkti tą centrą kaip vietą užmaskuotai propagandai, „minkštos jėgos“ naudojimui Paryžiaus centre. Ten jis minėjo „pastabą apie Rusijos žvalgybos veiklą Prancūzijoje, kur parodyta, kaip ji vėl perėjo prie šaltojo karo laikų konfigūracijos, tačiau veiksmingesnėmis ir stipresnėmis priemonėmis“. Iki šiol niekas to nepaneigė“, – apibendrina Verly.

Informacijos šaltinis: leidinys Le Temps.

2016.11.06; 04:14

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Paryžių, kur dalyvaus 70-metį mininčios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO lyderių forume.

Šalies vadovė taip pat pagerbs Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Penktadienį įvykdyti išpuoliai yra didžiausi per Prancūzijos istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Prezidentės teigimu, šiandien nėra nieko svarbiau, kaip užtikrinti taiką. Todėl Paryžiuje su kitų šalių lyderiais bus kalbama apie saugumo situaciją pasaulyje ir kokių papildomų priemonių turėtų imtis tarptautinė bendruomenė, tarptautinės organizacijos, kad būtų užkirstas kelią naujiems terorizmo nusikaltimams.

Continue reading „Išvyko į Paryžių“

Prancūzų leidinys Libération išspausdino dosjė su antrašte „Caro sistema“ apie Rusijos agentus Prancūzijoje, parengtą korespondento Loreno Mio (Lauren Mio). Tarp prancūzų žurnalistas išskiria iš viso septynis pogrupius tokių, kurie gina Rusijos interesus ir įvaizdį: pradedant politikais bei pramonininkais ir baigiant universitetų dėstytojais.   

Pirmą tokią grupę Mio klasifikuoja kaip „kraštutinius dešiniuosius, Maskvos placdarmą“ Prancūzijoje. „Iš visų Prancūzijos politinių partijų „Nacionalinis frontas“ pakiliausiai nusiteikęs Vladimiro Putino atžvilgiu, – pažymi žurnalistas. – Pasak Marine Le Pen, Rusijos prezidentas – „patriotas“, ginantis „Europos civilizacijos vertybes“ ir ypač jos „krikščioniškąjį paveldą“.

Continue reading „Kas Prancūzijoje gina Rusijos interesus“

Penki auksiniai kupolai už poros žingsnių nuo Eifelio bokšto – tai toks neįprastas vaizdas, prie kurio teks priprasti paryžiečiams.

Jau po poros metų Branly krantinėje iškils Rusijos stačiatikybės centras, praneša La Croix korespondentas Francois Xavier Megras.

Sausio 17 dieną Prezidento reikalų valdybos vadovas Vladimiras Kožinas pristatė galutinį projektą. Jį sudaro 4 pastatai: du kultūros centrai, šventykla ir prancūzų–rusų mokykla 150-čiai mokinių.

Continue reading „Eifelio bokšto šešėlyje – rusų stačiatikių šventykla“

Direction Générale des Études et Recherches – Vyriausioji studijų ir tyrimų valdyba. Tai – Prancūzijos vidaus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba, 1944 metais pakeitusi Vyriausiąją specialiųjų tarnybų valdybą – DGSS (Direction Générale des Services Spéciaux).

Istoriškai susiklostė, kad Prancūzijos žvalgyba visada buvo pavaldi karinėms žinyboms. O DGER, kaip ir jos pirmtakė DGSS, suardė šią tradiciją, tapusi pavaldi ministrui pirmininkui. Permainas padarė generolas Šarlis de Golis, įsteigęs DGER kartu su laikinąja vyriausybe po Prancūzijos išvadavimo 1944 metais.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: DGER slaptosios tarnybos piktnaudžiavimai“

depardje

Garsusis prancūzų aktorius Žeraras Depardje persikėlė į Belgiją, kad nereikėtų mokėti naujųjų didelių mokesčių, įvestų prezidento Fransua Hollando.

Taip rašo Albertas Mattiolis laikraštyje “La Stampa”.

Vienas iš populiariausių prancūzų aktorių Žeraras Depardje oficialiai įsikūrė gražiame Nešino kaimelyje Belgijoje, kurį nuo Prancūzijos skiria vienas kilometras bruko ir daug procentų pajamų mokesčio. Obeliksas – galas virto Obeliksu – belgu“, – rašo leidinys.

Continue reading „Prancūzija vertina nacionalinio stabo Žeraro Depardje pabėgimą“

eifelio-bokstas

„Tai turėjo būti amžinos Rusijos simbolis, lemiamas momentas, kuris pabrėžtų šalies religines, kultūrines ir diplomatines ambicijas“, – rašo “The Times”.

Tačiau prezidento Vladimiro Putino bandymas pastatyti Eifelio bokšto papėdėje 27-erių metrų aukščio stačiatikių cerkvę su 5-iais kupolais sulaukė ryžtingo pasipriešinimo, o tai komplikuoja santykius su Paryžium, pažymi straipsnio autorius Adamas Seidžas.

Paryžiaus meras Bertranas Delanoe pavadino Kremliaus aprobuotą dizainą vidutinišku ir, anot Prancūzijos žiniasklaidos pranešimų, valdininkai ketina neišduoti leidimo projektui.

Continue reading „Vladimiro Putino planas Eifelio bokšto papėdėje pastatyti stačiatikių cerkvę sukėlė diplomatinį skandalą“

mafia-woman

Padažnėję prievartos ir ginkluotų incidentų atvejai Prancūzijoje, policijos nuomone, yra ženklas, kad šioje šalyje didėja kriminalinių sluoksnių iš Rytų Europos, ypač Gruzijos, įtaka, rašo prancūziškas leidinys France-Soir.

“Tai jau ne atsirandantis reiškinys, kurio pradinė stadija siekia pirmojo šio amžiaus dešimtmečio vidurį. Nuo tada kriminalinių nusikaltimų, kuriuose dalyvauja išeiviai iš buvusios Rytų Europos pastebimai padaugėjo”, – laikraštis cituoja policijos komisarą Dimitrijų Zulą. Nuo 2008 iki 2010 metų gruzinų, susijusių su bylomis, kurias tiria policija ir žandarmerija, padidėjo 33 procentais. Pasak komisaro Zulo, vadovaujančio Informacijos, strateginės organizuoto nusikalstamumo analizės tarnybai (Sirasco) prie Centrinės teismo policijos valdybos (DCPJ), “Prancūzijoje jie jau suformavo nusikalstamas grupuotes”.

Continue reading „Kaip Rytų Europos mafija investuoja Prancūzijoje“

video_cip

Vasario 24-ąją prie Vilniuje įsikūrusios Prancūzijos ambasados buvo surengtas protesto mitingas. Kelios dešimtys atsargos karininkų bei visuomenės veikėjų smerkė oficialiojo Paryžiaus ketinimus Rusijai parduoti karo laivą “Mistral”. Laivas, kurį prancūzai sumanė parduoti Rusijai, kaštuoja apie 600 mlj. eurų, jis gali plukdyti 16 sraigtasparnių, 40 sausumos puolamųjų mašinų, 900 karių ir tuo pačiu atlikti visas štabo bei vadovavimo funkcijas.

Spėjama, kad šio laivo Rusijai reikia agresyviems tikslams. Mat įsigyti “Mistral” Kremlius nusprendė po 2008-aisiais įvykusio trumpo Rusijos – Gruzijos karo. Toks modernios NATO šalies ginkluotės pardavimas valstybei, kuri NATO aljansą vertina kaip grėsmę, – skandalingas precedentas. Jis kelia pavojų ne tik trims Baltijos valstybėms, bet ir Lenkijai, Ukrainai, Gruzijai.

Continue reading „Prancūzija išduoda NATO aljanso solidarumo principus“