Policija gavo 46 pranešimus (18 iš jų – išankstinio balsavimo metu), ikiteisminių tyrimų nepradėta, surašyti du Administracinio nusižengimo kodekso (ANK) protokolai pagal 484 str. – dėl alkoholių gėrimų gėrimo viešoje vietoje arba girto pasirodymo viešose vietose.

Vienas protokolas surašytas dėl įvykio Pakruojo rajone, Sosdvario kaimo rinkimų apylinkėje, kur neblaivus vyras pranešė apie sprogmenį, kuris po valandos esą turi sprogti. Buvo apžiūrėta rinkimų apylinkė, planas „Skydas“ nebuvo įvestas, nes asmuo policijai žinomas. Tai jau septintas šio asmens melagingas pranešimas šiemet apie galimą sprogmenį. Asmuo (gimęs 1972 m.) sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą.

14.54 val. gautas pranešimas, kad Švenčionių rajono Naujo Strūnaičio kaime neblaivus vyras (gimęs 1956 m.), kuriam nustatytas 2,89 prom. girtumas, atvykęs į apylinkės komisiją elgėsi neadekvačiai, reiškė pretenzijas, sugadino jam išduotus biuletenius. 

Dar vienas įvykis registruotas sostinės 1 policijos komisariate dėl to, kad vyras, atėjęs balsuoti, sužinojo, kad jo vardu jau buvo balsuota ir pasirašyta dalyvio sąraše. Aplinkybės tiriamos. 

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.05.13; 05:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis ne vieną kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija prakalbo apie galimą apkaltą R. Karbauskiui.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad pro pirštus R. Karbauskio pažeidimų negalima pražiūrėti, nes pažeidimai, pasak politiko, jau tampa sistema.

„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – kalbėjo J. Olekas.

Trečiadienį VTEK nusprendė, kad R. Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius. Sprendimas priimtas vienbalsiai.

Tyrimo duomenimis, politikas numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš „Agrokoncerno“ – R. Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, tačiau deklaravo tik šiemet sausį.

Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Po trečiadienį paskelbtos išvados R. Karbauskis sakė neketinantis skųsti VTEK sprendimo, nes žino, kad pavėlavo deklaruoti ir dėl to atsiprašo.

„Tikrai neskųsiu, aš žinau, kad pavėlavau deklaruoti. (…) Mano interesai visi deklaruoti, šiuo atveju deklaruotos ir įmonės, ir mano vaikai. Yra tik klausimas, kad ne laiku. Tai atsiprašau (…)“, – trečiadienį komentuodamas VTEK sprendimą žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 02:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir nariai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl galimų Rusijai taikomų sankcijų pažeidimų. 

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. ytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi Seimo nariai prašo peržiūrėti trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklą Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste po Europos Sąjungos sankcijų įvedimo ir įvertinti, ar šių įmonių veikla nepažeidžia dar 2014 m. Europos Tarybos priimtų apribojimų, taikytinų šių miestų kilmės prekių importui į Europos Sąjungą (ES). Kartu klausiama, ar nepažeidžiami ir Lietuvos teisės aktai.

„Mūsų įsitikinimu, ES sankcijų režimas bus efektyvus tik tada, kai valstybės narės tinkamai užtikrins jų įgyvendinimą. Šios sankcijos galios tol, kol Rusija nutrauks okupaciją ir sugrąžins Krymą ir Sevastopolį Ukrainai. Visą šį laikotarpį atsakingos Lietuvos institucijos privalo nuolat stebėti, kad nebūtų sankcijų pažeidimų. Todėl tikimės, kad žiniasklaidoje pateikta informacija bus nedelsiant deramai išnagrinėta“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo narys L. Kasčiūnas teigė, kad galimi ES reglamento pažeidimai turi būti atsakingai peržiūrėti ir įvertinti.

„Mūsų šalies pozicija dėl Rusijos agresijos veiksmų prieš Ukrainą ir palaikymas jos teritorijos vientisumui yra ilgalaikis ir nuoseklus. Todėl bet kokia informacija apie galimus Europos Sąjungos reglamento pažeidimus turi būti atidžiai ir atsakingai įvertinta“, – komentavo L. Kasčiūnas.

„Verslo žinių“ informacijoje „Įstrigę Kryme: sankcijų pažeidimo šešėlis“ keliami klausimai dėl trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklos Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste. 2014 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas numato, kad į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus, ES piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas Kryme ir Sevastopolyje, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 16:02

Krašto apsaugos ministras patvirtino atnaujintą tvarką, kuria siekiama apsaugoti pranešėjo asmens duomenis bei pateiktą informaciją

Krašto apsaugos ministras 2016 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtino atnaujintą Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje tvarkos aprašą.

Juo yra nustatoma informacijos apie krašto apsaugos sistemos karių ir darbuotojų galimai padarytus pažeidimus pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir pranešėjo asmens duomenų ir pateiktos informacijos apsaugą.

„Siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą, joje tarnaujančių karių teises, būtina skatinti karius ir visuomenę informuoti mus apie atvejus, kurie galimai pažeidžia sistemoje tarnaujančiųjų teises. Todėl ir nusprendėme parengti tokią tvarką, kuri paskatintų krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius pranešti apie padarytus pažeidimus ir taip siekti dar didesnio veiklos krašto apsaugos sistemoje skaidrumo,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

 „Šis dokumentas praplečia anksčiau galiojančią informacijos apie galimus pažeidimus pateikimo tvarką ir aiškiau aprašo asmenų, pranešančių apie korupcinio pobūdžio ir kitus pažeidimus, apsaugą,“ – atkreipia dėmesį Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Algis Vaičeliūnas, krašto apsaugos sistemos institucijos, atsakingos ir už korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prevenciją, vadovas.

Šis dokumentas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

2016 m. Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija gavo ir išnagrinėjo 21 kario skundą dėl karo tarnybos ginčų. 12 skundų buvo pateikta dėl kariams paskirtų drausminių nuobaudų, 7 skundai – dėl priedų nemokėjimo, po vieną – dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir kario tarnybos vertinimo. Pagal Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai pateiktus duomenis 2016 m. kariai dėl karo tarnybos ginčų vadams (viršininkams) pateikė 2 skundus.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje išnagrinėjus karių skundus, apie 30 proc. karių prašymų buvo patenkinta. Dauguma besikreipusiųjų į krašto apsaugos generalinį inspektorių dėl savo teisių gynimo profesinės karo tarnybos kariai ir tik 10 proc. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Pranešėjai informaciją apie pastebėtus pažeidimus ar galimą korupciją visą parą gali pateikti Generalinės inspekcijos „Karštąja linija“ telefonu (8-5) 261 24 29 (informacija automatiškai įrašoma į telefono atsakiklį), elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt, darbo metu atvykę į KAM Generalinę inspekciją (Totorių g. 25, Vilnius) arba paštu nurodytu adresu. Visa informacija apie pranešimų teikimo tvarką yra skelbiama ir internete. Pranešimus asmenys gali teikti ir anonimiškai.

Pranešėjų apsaugos tvarkos aprašą Generalinė inspekcija parengė atsižvelgdama į 2015 m. „Transparency International UK“ pateiktą 2015 m. pasaulinio gynybos antikorupcinio indekso tyrimo medžiagą ir šiame tyrime nurodytas rekomendacijas Lietuvai.

Siekiant aptarti tyrimo rezultatus ir rekomendacijos ir rasti galimus problemų sprendimo būdus šių metų pradžioje buvo surengti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus darbuotojų, krašto apsaugos ministro ir Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus susitikimai.

Jų metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams buvo pateikta informacija apie tyrimo medžiagoje pastebėtus neatitikimus ir klaidas, dėl kurių vertinimo rezultatai tapo blogesni nei yra iš tikro.

 2015 m. „Transparency International UK“ atliko 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerės korupcijos gynybos srityje tyrimą. Jame buvo vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų srityse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę C.

Vertinime teigiama, kad nepakankamas vidinių procedūrų viešumas ir nepakankama informacija visuomenei apie gynybos sistemos veiklą yra esminiai antikorupciniai iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje.

Informacijos šaltinis – kam.lt portalas.

2016.06.11; 16:38

algimantas-zolubas-1

Visi pastaruosiuose rinkimuose išrinktieji į Seimą, jiems pritariantys komentatoriai, politologai, žurnalistai ir, deja, padoriais laikytini piliečiai tvirtina, kad rinkimuose piliečiai išreiškė savo valią ir jokių abejonių dėl to negali būti.

Ar iš tikrųjų taip yra ir ar nėra kitaip?

Valia yra psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veikimu.

Ji gali būti tvirta, silpna, gera, bloga ir jos gali visai nebūti arba rastis liguistas valios netekimas, ką psichiatrai ir psichologai vadina abulija. Demokratijos mechanizmas rinkimų ar referendumų metu valios kokybės nevertina, tam mechanizmui svarbu, kad būtų išreikšta daugumos valia. Kokiu būdu, emocijų paveikta, administraciniu būdu primesta, pinigais ar alaus buteliu nupirkta, piliečio valia formavosi, balsavimo buhalterijai nesvarbu.

Continue reading „Piliečių valios išraiška ar manipuliavimo valia apraiška?“

kersanskas_foto

2012 m. spalio 19 d. Seime surengta  konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“. Konferencija buvo skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.

Kalbą apie valstybės atkūrimo darbus ir istorijos reikšmę jaunajai kartai pateikė “Dešiniosios minties centro” narys Vytautas Keršanskas. Čia skelbiamas visas  tekstas.

Continue reading „Vytautas Keršanskas: “Valstybės atkūrimo darbų svarba jaunajai kartai”“

kkkoral_a

Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos įvykęs piketas direktorės Jelenos Kutkauskienės persekiojamai profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei palaikyti ne tik neprivertė darbdavio (Vilniaus miesto savivaldybės) atstovės bent jau sudaryti sveikatai tinkamas darbo sąlygas, bet ir „įkvėpė“ poliklinikos direktorę naujam puolimui.

Liepos 30 d., 14.20 val., A. Kavaliauskaitė poliklinikos direktorei įteikė raštą „Dėl darbo drabužių“, kuriame prašoma „nedelsiant išduoti darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus atitinkančius medvilninius darbo drabužius ir sudaryti nekenksmingas sveikatai sąlygas“.

Continue reading „Ant sienos kabantys reikalavimai svarbiau nei darbuotojos sveikata“