venckiene

„Kai neteisingumas virsta teise, pasipriešinimas tampa pareiga.“ Ši JAV prezidento ir konstitucijos  autoriaus Thomo Jeffersono mintis buvo populiariausia praėjusių metų pabaigos interneto komentaruose.

Kalbėta, žinoma, apie įvykius Garliavoje ir galimą prievartinį mergaitės paėmimą iš gimtųjų namų. Didžiulį žmonių pasipiktinimą sukėlė žinia, kad įtariamos pedofilijos auka atiduodama žmogui, su kuriuo gyvendama, pagal niekaip nepabaigiamą bylą, ji ir patyrė seksualinę prievartą. Aktyviausieji prabilo apie pilietinį pasipriešinimą.

Continue reading „Apie amoralią teisę ir pilietinį pasipriešinimą“

Medelis1

Gyvūnai dažnai elgiasi kaip žmonės. Ir šuo taip pat būna kai kuo panašus į mus. Kelis kartus sudraustas jis, atrodo, supranta, kaip nedera elgtis, bijo bausmės ar kitokios šeimininko nepasitenkinimo išraiškos.

Maniškis, pamatęs kieme vaikštančią vištelę užsimerkia. Jeigu, gulinčiam ant tako,  palei snukį krypuoja kokia pasipūtusi kvaiša, jis ne tik užsimerkia, jis letena prisidengia akis – tokia didelė pagunda suleisti iltis į spurdančio paukščio kaklą. Užsimerkus vištos nėra. Beje, kartais taip elgiasi ir žmonės: nepastebi, nenori matyti, ignoruoja akivaizdžius faktus, kurie yra nemalonūs, kenksmingi, pavojingi. 

Continue reading „Visi vampyrai bijo šviesos“

Saulius-Stoma

Šiurpiausios tragedijos taip pat gali nusibosti. Atrodo, dalį visuomenės jau ima erzinti ir kraupi Drąsiaus Kedžio giminės istorija.

Iš tikrųjų – kiek galima?

Tačiau argi dėl niekaip nesibaigiančio pedofilijos skandalo kalti tie, kurie dėl jo ir kenčia? Reikia turėti geroką širdies ydą, kad galvotum kaip tik taip. Tikrieji pedofilijos bylos kaltininkai vis dar lieka kažkur anapus.

Tiesos paieška įstrigo valdžios institucijose. Tad laikyti su tuo nesitaikstančius žmones atgrasiais kliauzininkais yra daugiau nei keista.

Continue reading „Apie “netikrą” princesę ir pedofilus“

Copy of kliunka_kliunka

Ekonominio ir politinio chaoso apimtoje šalyje bandoma daryti tam tikrus žingsnius, kurie padėtų nors kiek sušvelninti ekonominę krizę. Seime svarstomi projektai dėl to, kad nuo 2011 metu pradžios pensijų dydis būtų grąžintas į ankstesnes, iki sumažinimo buvusias ribas. Svarstomi ir projektai dėl PVM lengvatų spaudai bei viešbučiams. Tai labai svarbūs projektai, nes daugumos pensininkų padėtis sunki. Tegaudami 600-900 litų siekiančias pensijas, jie tiesiog skursta arba balansuoja ties visiško skurdo riba. Per dideli PVM mokesčiai kenkia viešbučiams, nes gretimose valstybėse egzistuoja daug mažesnis PVM tarifas, ir ten nukrypsta didieji turistų srautai. O krikščioniškai ir kultūrinei spaudai 21 procento PVM tarifas tiesiog tarsi kilpa ant kaklo, trukdanti normaliai leidinių veiklai.

Continue reading „Omertos dėsniai“

venckiene_neringa

Lapkričio 27 dieną Kaune, Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus, įvyko pilietinis mitingas „Teisingumas Lietuvos respublikoje”.

Tai jau šeštas šiais metais Kaune vykęs stambus pilietinis mitingas. Jis truko apie valandą, jame dalyvavo apie 500 žmonių.

Mitinge kalbėjo Kovo 11-osios Akto signatarė, teisininkė Rūta Gajauskaitė. Ji tvirtino: „Padėtis Lietuvoje sudėtinga, o kai kurių valdžios šulų darbas apgailėtinas – jie dirba aplaidžiai arba tiesiog užsiima sabotažu. Pastarieji prokurorų veiksmai mįslingi – dėl Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimo kreiptasi į Švediją. Kodėl į Švediją, o ne į Vokietiją, kurios ekspertai iškart nustatė, kad Drąsiaus kūne rasta net 9 skirtingų psichotropinių medžiagų pėdsakų.“

Continue reading „Kaune – dar vienas mitingas“

balcius_

1. Vertybės, jų sklaida ir kaita pasaulio tautų ir valstybių istorijoje

Straipsnio pavadinimu įvardintą temą ir su ja kuo glaudžiausiai susijusią problemą, lygiai kaip ir platesnę bei išsamesnę jų analizę, arba išsklaidą, norėtųsi pradėti nuo ne mažiau netradiciško požiūrio, jog bene didžiausią nuostabą man vis dar tebekelia situacija, jog ir dvidešimt pirmajame amžiuje tebeegzistuoja dvi mane itin dominančios tautos: žydai ir lietuviai. Viena iš jų įvardintina kaip nepaprastai sėkminga ir adaptyvi, antroji – priešingai.

Analogiškai, pagal šias dvi sąvokas, klostėsi ir abiejų tautų likimai, brėžiantys ir nesunkiai numanomą tolimesnę jų egzistavimo pasaulyje perspektyvą, įvardijamą ir apibendrinamą gražiu lietuvišku žodžiu: ateitis.

Continue reading „XXI amžius: apokalipsės anatomija“

policija_1

Šių metų Policijos dienos (spalio 2-osios) išvakarėse susitikusi su Policijos departamento ir dešimties apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovais šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė  priminė, kad visuomenės saugumas priklauso ne nuo policijos pareigūnų skaičiaus, o nuo sumanaus pajėgų valdymo.

Deja, nuolatinių pertvarkų, reorganizacijų ir nepilnavertiškumo kompleksų krečiama, stokojanti normalių darbo sąlygų ir oraus pragyvenimo lygio mūsų policija, kaip, beje, ir visa teisėsauga, vis neatsikrato akibrokštų ir skaudulių.

Continue reading „Apie užuojautas ir policininkus, kurie leidžiasi mulkinami ( 1 )“

juska_naujas

Neringos Venckienės pareiškimas, jog ji ketina eiti į politiką, nebuvo netikėtas visiems Lietuvos piliečiams, nors kiek besidomintiems politika. Tai – vienas iš pačių logiškiausių žingsnių, kuriuos ji galėjo padaryti. Žinoma, toks atviras šios žinios paskelbimas kaip reikiant sukrėtė oficialiąją pusę. Taip ir įsivaizduoju, koks sukrutimas prasidėjo valdžios struktūrose  – nuo eilinės “tradicinės” partijos valdybos iki Daukanto aikštės. Suprantama – į politinę areną ateina stiprus ir galingas konkurentas. Ir svarbiausia – su savo rimta ir labai reikalinga Lietuvai ideologija. Šios ideologijos esmė – “taip toliau gyventi negalima”. Neabejoju, kad naujai gimstančią politinę jėga pagimdė pati dabartinė Valstybės politinė – ekonominė situacija. Tuo labiau, kad naujai gimstančios politinės jėgos ideologija aiški, kai tuo tarpu dabar Lietuvą valdančių politinių jėgų ideologija tik – pinigai.

Continue reading „Kas gi stos po violetine vėliava?“

kedys_px600

Lietuvos žmones kviečiame atvykti į pilietinę akciją prie Kedžių namų! Pilietinė akcija įvyks prie Kedžių namų Kauno pakraštyje. Tikslus adresas: Garliava, Kluonio gatvė Nr. 5. Apginkime balandžio mėnesį klastingai nužudyto Drąsiaus Kedžio dukrelę. Pedofilijos bylos tyrimas visai įstrigo. Prieš keletą dienų nužudytas dar vienas šios skandalingos bylos įtariamasis – pedofilija įtariamas verslininkas. Tiesa, oficiali versija byloja, esą mirties būta ne smurtinės. Tačiau kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus suvokia, kaip ir kodėl atliekamos tokio pobūdžio nelaimės. Taigi Drąsiaus Kedžio dukrelei yra iškilęs rimtas pavojus. Pedofilų klanui liudininkai nereikalingi. Akivaizdu, kad įtakingas pedofilų klanas siekia pašalinti visus iki vieno likusius gyvus liudininkus.

Continue reading „Apginkime Drąsiaus Kedžio dukrelę!“

ohmanas_naujausias

Švedų režisieriaus Jono Ohmano ir šių eilučių autoriaus nuomonės daug kur nesutapo. Savo dokumentiniais filmais apie Lietuvos pokario kovas išgarsėjęs J.Ohmanas įrodinėjo, esą Lietuva neturėtų drausti netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms rengti viešų paradų. Neblogai lietuvių kalbą pramokęs J.Ohmanas tvirtino, jog lietuviams nederėtų baimintis ir dėl Antrojo pasaulinio karo veteranų pastangų gegužės 9-ąją Vilniuje surengti sau mažytę šventę. Švedijos pilietis J.Ohmanas taip pat teigė, jog Lietuva neturėtų priešintis lenkiškų pavardžių rašymui lenkiškais rašmenimis. O man atrodė, jog Lietuva galėtų puikiai apsieiti ir be “žydrųjų eisenų”, ir be sovietinių karo veteranų, ir be lenkiškų rašmenų. Juolab, kad švedas J.Ohmanas, skersai išilgai išvažinėjęs pasaulį, pripažino, jog Švedijoje, kokia ji bebūtų tolerantiška, pavardės pasuose rašomos tik švediškai, ir šiuo klausimu “Švedija nedaro jokių išimčių”. Švedas J.Ohmanas taip pat pripažino, jog Suomijos sostinėje Helsinkyje neįmanomas joks Antrojo pasaulinio karo veteranų žygiavimas, kadangi tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos kadaise buvo kilęs karinis konfliktas. Žodžiu, ten, kur J.Ohmanas sakė “taip”, šių eilučių autorius sakė “ne”.

Continue reading „“Po tais paradais maskuojamos rimtesnės bėdos”“