Lloydas Austinas. Naujasis Pentagono vadovas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senatas penktadienį patvirtino dimisijos generolą Lloydą Austiną naujuoju šalies gynybos sekretoriumi.
 
Jis bus pirmasis Pentagonui vadovausiantis afroamerikietis ir jau antras patvirtintas naujojo JAV prezidento Joe Bideno kabineto narys.
 
Kandidatas patvirtintas 93 balsais prieš 2. L.Austinas užsitikrino tiek demokratų, tiek respublikonų palaikymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 03:00

JAV gynybos departamentas ketvirtadienį pranešė atnaujinantis karinę paramą Ukrainai, po to, kai ji buvo sustabdyta dėl prezidento Donaldo Trumpo apkaltos skandalo.
 
Pentagonas paskelbė, kad Ukrainai bus skiriama 250 mln. dolerių gynybos pajėgumams stiprinti, aviacinei ir jūrinei žvalgybai tobulinti, ryšiams ir kibernetiniam saugumui gerinti – „atsakyti į Rusijos kibernetinių išpuolių operacijas ir dezinformaciją“.
 
Ši JAV parama papildys NATO Kijevui skiriamą paramą, ji pradedama teikti JAV patvirtinus, kad Ukrainos vyriausybė jau įgyvendino reikiamas kariuomenės reformas, teigė Pentagono atstovai.
 
Per pastaruosius metus Ukraina ėmėsi „reikšmingų žingsnių“, kad sustiprintų civilinę kariuomenės kontrolę, reformuotų vadybos ir vadovavimo struktūras, mažintų korupcijos lygį, teigiama pranešime.
 
Vakarai padidino paramą Ukrainos karinėms pajėgoms, kai Rusija 2014 m. įvykdė Krymo aneksiją. Maskva taip pat kaltinama kai kurias teritorijas šalies rytuose kontroliuojančių separatistų rėmimu.
 
Pernai D. Trumpas įšaldė 400 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai, norėdamas apšmeižti buvusį JAV viceprezidentą ir varžovą lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose Joe Bideną.
 
D. Trumpui Atstovų rūmuose buvo surengta apkalta dėl piktnaudžiavimo padėtimi. Senate buvo surengtas teismas, kur daugumą turinčios Respublikonų partijos atstovai balsavo D. Trumpą išteisinti.
 
Nuo to laiko 400 mln. dolerių sumą nutarta sumažinti iki 250 mln. dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 00:45

Japonijos gynybos ministerija ketina parengti karo lakūnams instrukcijas, kaip jie turėtų elgtis sutikę neatpažintą skraidantį objektą (NSO). Tai antradienį per spaudos konferenciją Tokijuje pranešė žinybos vadovas Taras Konas.
 
„Reikia tiksliai apibrėžti veiksmų tvarką tam atvejui, jeigu savigynos pajėgų pilotai staiga susitiktų su NSO“, – sakė ministras. Anot T. Kono, tokių objektų filmavimo ir raportų apie panašius incidentus padavimo tvarka bus nustatyta surengus karinių oro pajėgų vadovybės konsultacijas. „Beje, jeigu atvirai, – pridūrė Japonijos gynybos ministras, – tai aš pats netikiu NSO egzistavimu“.
 
Pirmadienį JAV gynybos departamentas oficialiai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti „oro reiškiniai“, apibūdinami kaip „neatpažinti“. Kadrus nufilmavo Amerikos karo lėktuvų įgulos 2004 ir 2015 metais. Kaip pažymi Pentagonas, visi trys įrašai jau anksčiau tapo prieinami dėl nesankcionuotos jų publikacijos 2007 ir 2017 metais. JAV karinės jūrų pajėgos anksčiau taip pat pripažino jų autentiškumą.
 
2017 metų pabaigoje buvo sužinota, kad anksčiau Pentagone veikė įslaptinta duomenų apie „anomalias aerokosmines grėsmes“ rinkimo ir analizavimo programa. 2007-2012 metais jai buvo skirti 22 milijonai dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 10:00

Pentagonas

„The Washington Post“ ir CNN pašnekovai tvirtina, kad Irano generolo Kasemo Soleimanio (Qasem Soleiman) nužudymo dieną JAV atliko itin slaptą operaciją Jemene prieš islamo revoliucijos gvardijos korpuso finansininką ir vyriausiąjį narį Abdulą Reza Shahlai. Tačiau išpuolio metu amerikiečiams nepavyko likviduoti taikinio. Iranietis liko gyvas.

Tą dieną, kai buvo nužudytas Islamo revoliucijos gvardijos korpuso Islamo elito padalinio „Al-Quds“ vadas generolas majoras Kassem Soleimani, JAV bandė pašalinti kitą aukštą Irano karinį pareigūną, bet nesėkmingai. Tai praneša „ The Washington Post“, cituodamas šaltinius.

Misija, kuri buvo vykdoma Jemene, buvo itin slapta. Pasak keturių su padėtimi susipažinusių Amerikos pareigūnų, Jemene esantis IRGC finansuotojas ir elito specialiųjų pajėgų „Al-Quds“ vadovas Abdul Rez Shahlai išvengė mirties.

Laikraštis mano, kad ši informacija byloja, jog amerikiečiai sausio pirmosiomis dienomis bandė įgyvendinti kur kas platesnę operaciją, nei skelbta.

Leidinio pašnekovai pabrėžė, kad operacija Jemene buvo slapta, ir atsisakė pateikti bet kokią informaciją, išskyrus tai, kad ji patyrė nesėkmę. Vienas iš pareigūnų teigė, kad Pentagono ir Floridos vadovybės pareigūnai stebėjo abi operacijas ir, jei Shakhlai būtų nužudytas, Jungtinės Valstijos „būtų pasigyrusios nedelsiant, tą pačią naktį“.

Pentagono atstovė Rebecca Rebaric teigė, kad Gynybos departamentas nesiteikia kalbėti apie „tariamas operacijas“ Viduriniuose Rytuose“. JAV valstybės departamentas ir Baltieji rūmai taip pat susilaikė nuo komentarų.

Pagal Valstybės departamento Teisingumo pagalbos apdovanojimo programą JAV pasiūlė iki 15 milijonų dolerių premiją už informaciją, kuri padėtų sužlugdytų IRGC finansavimo mechanizmus ir padėtų susekti Shahlai. Valstybės departamentas teigė, kad tas iranietis – „ilgą laiką buvusių išpuolių prieš amerikiečius ir JAV sąjungininkus visame pasaulyje istorija“.

„Shakhlai planavo daugybę išpuolių prieš koalicijos pajėgas Irake, tiekė ginklus ir sprogmenis šiitų ekstremistinėms grupuotėms ir planavo išpuolį 2007 m. sausio 20 d. Karbaloje (Irakas), per kurį žuvo penki amerikiečių kareiviai ir buvo sužeisti dar trys … Jis taip pat planavo išpuolius prieš JAV ir vėliau “, – sakoma pareiškime.

Dėl 2020-ųjų sausio 3-osios naktį JAV pradėto raketų puolimo Bagdado tarptautiniame oro uoste Irake žuvo Irano „Al-Quds” vadas, Islamo revoliucijos gvardijos generolas majoras Soleimani. Pentagonas teigė, kad ataką prieš Suleimanį pradėti įsakė asmeniškai JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2020.01.13; 06:10

Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama apriboti šalies prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus karinių veiksmų prieš Iraną klausimu. Tai sakoma sekmadienį paskelbtame Amerikos parlamento žemųjų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi laiške įstatymų leidėjams demokratams.
 
„Šią savaitę Atstovų Rūmai pristatys ir balsuos dėl karinių įgaliojimų rezoliucijos, kad apribotų JAV prezidento karinius veiksmus Irano atžvilgiu. Ši rezoliucija panaši į tą, kurią Senate pateikė senatorius Timas  Kaine`as. Ji patvirtina seniai nustatytas Kongreso priežiūros funkcijas ir reikalauja, kad be įstatymų leidėjų pritarimo administracijos inicijuoti kariniai veiksmai Irano atžvilgiu būtų nutraukti per 30 dienų“, – pažymima dokumente.
 
Kaip pabrėžė savo laiške N. Pelosi, JAV ataka, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis, buvo „provokacinė ir neproporcinga“. „Šie veiksmai sukėlė grėsmę mūsų kariškiams, diplomatams ir kitiems asmenims, skatindami didelę įtampą santykiuose su Iranu. Mūsų, Kongreso narių, svarbiausia priedermė – užtikrinti amerikiečių tautos saugumą. Todėl mes nerimaujame, kad administracija ėmėsi šių veiksmų, nepasitarusi su Kongresu, neatsižvelgdama į Kongreso karinius įgaliojimus, kuriuos garantuoja Jungtinių Valstijų Konstitucija“, – paaiškino N. Pelosi.
D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
Apie ataką Pentagonas pranešė sausio 3 d. JAV Kongresas iš anksto nebuvo informuotas apie jos rengimą. Pasak laikraščio „The Washington Post“, oficialiai apie įvykdytą operaciją Baltieji rūmai pranešė įstatymų leidėjams šeštadienį. Leidinio žiniomis, Baltųjų rūmų perduota ataskaita yra įslaptinta, neaišku, ar ji bus paskelbta.
 
Sekmadienį D. Trumpas tviteryje parašė, kad Jungtinės Valstijos gali smogti Iranui neproporcingai stiprų smūgį, atsakydamos į bet kokius išpuolius prieš Amerikos piliečius ar objektus. Kartu jis pabrėžė nemanąs, kad reikia oficialiai informuoti Kongresą, jei imamasi tokių veiksmų prieš Teheraną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.06; 09:29

JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paragino Turkiją sustabdyti veržimąsi į Šiaurės rytų Siriją ir perspėjo, kad puolimas gali atnešti „rimtų pasekmių“ Ankarai, penktadienį informavo Pentagonas.
 
M. Esperas su Turkijos gynybos ministru Hulusiu Akaru kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu JAV gynybos sekretorius „griežtai paragino Turkiją nutraukti veiksmus Šiaurės rytų Sirijoje“, pareiškime teigė Pentagono atstovai.
 
„Nors sekretorius pakartojo, kad vertina strateginius dvišalius santykius, jis teigė, kad dėl antpuolio Turkija gali susilaukti rimtų pasekmių“, – buvo sakoma pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 08:00

JAV Senatas patvirtino Marką Esperį naujuoju gynybos sekretoriumi. Prezidento Donaldo Trumpo kandidatu į šį postą nominuotas 55-erių M. Esperis dar antradienio vakarą turėtų duoti priesaiką, pranešė Pentagonas.
 
Buvęs JAV kariuomenės sekretorius poste pakeis Patricką Shanahaną, kuris gynybos sekretoriaus pareigas septynis mėnesius ėjo laikinai, kai atsistatydino Pentagono vadovas Jimas Mattisas.
 
J. Mattisas gruodį atsistatydino, protestuodamas prieš D. Trumpo planus išvesti pajėgas iš Sirijos ir sumažinti karių skaičių Afganistane.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 08:00

Turkijos įsigyjamos rusiškos zenitinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ Jungtinėms Valstijoms kelia nepriimtiną riziką, teigia JAV gynybos ministro patarėjas Europos ir NATO politikos klausimams Andrew Winternitzas, pabrėždamas, kad jokios pastangos negalės panaikinti šio nerimo.
 
„Turkijos įsigyjamos raketų sistemos S-400 kelia JAV nepriimtiną riziką. Nėra tokių priemonių, kurios galėtų sumažinti mūsų nerimą šiuo klausimu. Šis sandoris yra nesuderinamas su Turkijos įsipareigojimais NATO“, – „Foreign Policy“ organizuotoje konferencijoje kalbėjo A. Winternitzas.
 
„Apie tai mes nuolat kalbame su Ankara ir toliau tęsime šias diskusijas. Esame visada pasiruošę jose dalyvauti“, – teigė A. Winternitzas.
 
Atsakydamas į klausimą apie diskusijų su Turkija eigą ir tolesnius Vašingtono veiksmus, jis pažymėjo kol kas nenorįs „veltis į hipotetinius išvedžiojimus“.
 
„Pažiūrėsime, kas pavyks, o tada priimsime sprendimą. Nenoriu veltis į hipotetinius išvedžiojimus dėl to, ką mes galime, o ko negalime padaryti“, – sakė JAV gynybos ministro patarėjas.
 
Vis dėlto A. Winternitzas išreiškė viltį, kad Ankara „priims sprendimą nepirkti S-400 iš Rusijos“.
 
Balandžio pradžioje JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as pareiškė, kad Vašingtonas nestovės šalia tuo metu, kai NATO narė perka ginkluotę iš Rusijos.
 
„Turkija turi pasirinkti – ji nori likti svarbia sėkmingiausio karinio aljanso pasaulio istorijoje nare, ar rizikuoti šia partneryste priimdama tokius neapgalvotus sprendimus, kurie kenkia visam Aljansui”, – sakė M. Pence’as.
 
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf” pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas.
 
S-400 „Triumf” sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:00

Išaugus įtampai su Iranu, Pentagonas penktadienį paskelbė, kad siunčia į Artimuosius Rytus dar vieną karo laivą ir „Patriot“ raketų bateriją, skelbia BBC.

Laivas „USS Arlington“ ir „Patriot“ oro gynybos sistema prisijungs prie anksčiau šią savaitę į Artimuosius Rytus JAV išsiųsto lėktuvnešio ir bombonešių.

Tokių veiksmų imtasi reaguojant į įtariamą grėsmę JAV pajėgoms regione. JAV atskleidė mažai informacijos apie tikslų grėsmės pobūdį, tačiau teigė, kad Iranas planuoja vykdyti puolamąsias operacijas prieš JAV pajėgas ir interesus regione. 

Iranas atmetė tokius JAV pranešimus, pavadindamas juos „nesąmonėmis“, ir karinės įrangos dislokavimą apibūdino „psichologiniu karu“, skirtu įbauginti šalį. 

Penktadienį Pentagonas teigė, kad JAV nesiekia konflikto su Iranu, bet pridūrė, kad Vašingtonas „yra pasiruošęs ginti JAV pajėgas ir interesus regione“.

„Gynybos departamentas toliau atidžiai stebi Irano režimo veiklą“, – teigiama Pentagono pareiškime. 

Praėjusį sekmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė, kad JAV siunčia į Artimuosius Rytus lėktuvnešį ir bombonešius. 

Nors J. Boltonas nepateikė jokių tikslių detalių, jis sakė, kad Baltieji rūmai siunčia „aiškią“ žinią, kad bet kokia ataka prieš JAV ir jų sąjungininkų interesus bus sutikta su „negailestinga jėga“.

Apie tai pranešama, kai tarp Vašingtono ir Teherano tvyro didelė įtampa. Pernai JAV pasitraukė iš 2015 metais pasirašyto branduolinio susitarimo su Iranu, atnaujino Iranui sankcijas ir palaipsniui jas griežtino. 

Neseniai JAV prezidento administracija ėmėsi dar vieno žingsnio – Islamo revoliucijos gvardiją (IRCG) paskelbė teroristine grupuote.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 09:05

Įtariama, kad dviejuose ar daugiau šią savaitę Pentagonui atsiųstuose siuntiniuose būta mirtino nuodo ricino.

JAV gynybos departamento atstovo Chriso Sherwoodo teigimu, netoliese esančiame siuntų rūšiavimo centre pirmadienį buvo perimti mažiausiai du įtartini paketai, skirti kažkuriam asmeniui Pentagone.

Atstovas pridūrė, kad institucijos vis dar laukia patvirtinimo, kad siuntose buvo ricino.

Ricinas yra mirtinas net labai mažomis dozėmis prarijus, įkvėpus ar suleidus. Šis nuodas daug stipresnis nei cianidas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.03; 07:30

Niujorkas mini 17-ąsias rugsėjo 11-osios išpuolių metines. EPA-ELTA nuotr.

Niujorke antradienį buvo pagerbtas bemaž 3 tūkst. žmonių, žuvusių per 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos išpuolius, atminimas. Ceremonija vyko vietoje, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, tapę „Al-Qaeda“ kovotojų užgrobtų lėktuvų taikiniais.

17-ąsias išpuolio metines paminėjo aukų artimieji, policijos pareigūnai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, prisimenantys išpuolį, iki šiol išlikusį daugiausiai aukų pareikalavusia paviene ataka, kada nors įvykdyta JAV teritorijoje.

Ceremonija vyko Nacionaliniame Rugsėjo 11-osios memoriale. Jos dalyviai du kartus – 8.46 val. ir 9.03 val. – nutilo tylos minutei. Tai konkretūs laikai, kai lėktuvai rėžėsi į šiaurinį ir pietinį bokštus.

Tarp ceremonijos dalyvių buvo ir Niujorko valstijos gubernatorius Andrew’ius Cuomo, JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų (JT) Nikki Haley, dabartinis Niujorko meras Billas de Blasio bei jo pirmtakai Michaelas Bloombergas ir Rudy’is Giulianis.

„Ši diena nėra skirta sakyti kalboms ar kalbėti apie politiką. Ji susijusi su širdimi, – sakė Rugsėjo 11-osios memorialinio muziejaus direktorė Alice’a Greenwald. – Turime būti vieningi – tai vienintelis būdas įveikti tokį didžiulį skausmą.“

Kaip jau yra tapę tradicija, aukų artimieji perskaitė ilgą sąrašą su žuvusiųjų vardais ir pasidalijo mintimis apie juos.

9.20 val. tylos minute aukas pagerbė ir Niujorko vertybinių popierių birža, o miesto gaisrinės tuo metu priėmė žuvusių darbuotojų artimuosius. Niujorko Priešgaisrinio gelbėjimo departamentas patyrė didelių aukų – reaguodami į išpuolį žuvo 343 jo darbuotojai.

Be aukų, kurios žuvo per patį išpuolį, tūkstančiai gelbėtojų, statybininkų ir gyventojų dėl nuodingų dūmų poveikio vėliau susirgo įvairiomis ligomis, nemažai jų – nepagydomomis.

„Al-Qaeda“ kovotojai buvo užgrobę iš viso keturis lėktuvus. Trečiasis rėžėsi į Pentagoną, o ketvirtasis sudužo laukuose Pensilvanijos valstijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 08:00

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraujoje – JAV kariuomenės atstovai.

„The Washington Post“ žiniomis, JAV Gynybos departamentas šiuo metu bando apskaičiuoti karių išvedimo iš Vokietijos kaštus. Ten šiuo metu yra didžiausias JAV pajėgų kontingentas, informuoja naujienų agentūra AFP.

Teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kariuomenės atstovai jau aptarė šį pasiūlymą, keliantį nerimą daugeliui NATO sąjungininkų Europoje.

Anot „The Washington Post“, galimi įvairūs scenarijai: didelės dalies iš maždaug 35 000 karių grąžinimas į JAV, visiškas arba dalinis pajėgų perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją.

Anoniminiai šaltiniai laikraščiui sakė, kad šioje stadijoje tai tėra vidinis įvairių variantų vertinimas.

Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai paneigė, kad tokie klausimai yra svarstomi.

Tariamus planus apie pasitraukimą paneigė ir JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas. Pasak jo, Gynybos departamentas nuolat peržiūri šalies poziciją dėl pajėgų dislokavimo ir atlieka kaštų ir naudos analizę.

Atstovas spaudai pareiškė, kad JAV lieka ištikimos bendroms vertybėms ir tvirtiems santykiams tarp sąjungininkų bei yra visiškai įsipareigojusios NATO partnerei Vokietijai ir visam Aljansui.

Virš amerikiečių šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Liepos 11-12 dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur, manoma, spaus sąjungininkus didinti valstybių narių gynybos biudžetus bent iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – rodiklio, kurį NATO narės susitarė pasiekti iki 2024 m.

Vokietija jau yra sakiusi, kad negalės pasiekti tokio tikslo, tačiau Lenkija reikiamą finansavimą jau pasiekė.

D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV tenka per didelė NATO finansavimo našta.

JAV pajėgos Vokietijoje dislokuotos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o jų buvimas Vokietijoje naudojamas ir JAV operacijoms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:00

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nurodė Pentagonui sukurti naujas JAV kosmoso pajėgas. Pasak prezidento, jos taps šeštąja Jungtinių Valstijų kariuomenės šaka.

„Duodu nurodymą Gynybos departamentui ir Pentagonui nedelsiant pradėti procesą, būtiną, norint sukurti kosmoso pajėgas – šeštąją ginkluotųjų pajėgų šaką“, – Nacionalinės kosmoso tarybos susitikime pareiškė D. Trumpas.

„Tai – svarbus pareiškimas. Be karinių oro pajėgų turėsime ir kosmoso pajėgas. Jos bus atskiros, tačiau lygiavertės“, – pridūrė JAV vadovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-19

Gordon Lubold, Jeremy Paige

„Kaip tvirtina Pentagono bendradarbiai, Kinijos kariškiai taikosi į Amerikos lėktuvų ekipažus padangėje virš Džibučio (Džibuti) valstybės Rytų Afrikoje, naudodami galingą lazerį; iš esmės, tai nauji nerimą keliantys Kinijos veiksmai JAV ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu tuo momentu, kai paaštrėjo įtampa tarp tų dviejų šalių“, – praneša The Wall Street Journal žurnalistai Gordonas Luboldas ir Džeremis Peidžas.

„Incidentai pagilino senus Jungtinių Amerikos Valstijų nuogąstavimus, sukeltus Kinijos sprendimo įsteigti savo pirmą karinį avanpostą užsienyje netoli didžiausios Afrikoje Amerikos karinės bazės. Jie taip pat sutelkia dėmesį į stiprėjantį susirūpinimą tuo, kad Pekinas stiprina savo karinę galią Azijoje ir kituose regionuose, įskaitant ir supilamas sustiprintas dirbtines salas ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma straipsnyje.

„Tie incidentai nėra netikėti, nes tie veiksmai vos vos nesiekia „karinių veiksmų“, bet rodo piktinantį tyčinį atsainumą, o taip pat visišką nepagarbą aviacijos saugumui ir tarptautinėms normoms“, – pareiškė buvęs lakūnas, JAV KOP dimisijos pulkininkas Trejus Miksas (Asia Group firma). „Aš konkrečiai laikyčiau tai nerimą keliančiais veiksmais“, – pridūrė jis.

JAV oficialiai pasiskundė Kinijai, toji pareiškė, kad klausimą išnagrinės.

„Pasak informacijos šaltinių, anksčiau Kinijos oficialūs asmenys skundėsi, kad virš Kinijos avanposto Džibutyje praskrenda užsienio kariniai žvalgybiniai lėktuvai“, – pridūrė autoriai.

„Anot karinės žinybos šaltinių, per pastarąsias keletą savaičių Džibutyje buvo 4 incidentai. Trim atvejais naudotas karinio tipo lazeris, manoma, kad jo spindulys sklido iš materialinio-techninio aprūpinimo zonos arba jos apylinkių Kinijos bazėje, pranešė šaltiniai. Per ketvirtąjį incidentą, įvykusį vos prieš dvi savaites, karinio tipo įrenginiai nenaudoti, o spindulys, kaip manoma, sklido iš kitos vietos, bet iš kur, valdininkai atsisakė patikslinti“, – sakoma straipsnyje.

Perpasakodamas Pentagono neįvardyto valdininko žodžius, laikraštis aprašo vieną iš nesenų incidentų: „Dviem amerikiečių kariškiams, pilotuojant turbopropelerinį lėktuvą S-130, nuo lazerio spindulio poveikio buvo nesmarkiai pažeistos akys. Po incidentų pilotams svaigo galva ir prieš akis jie regėjo „ratus“, dabar jie sveiksta“.

„Karinės žinybos valdininkai taip pat patvirtino, kad buvo incidentų su lazeriais (kiek incidentų, neatskleidžiama) JAV Ramiojo vandenyno vadovybės kontroliuojamoje teritorijoje“, – rašo leidinys. Bet vienas valdininkas sakė, kad JAV oficialiai nekaltina Kinijos dėl tų incidentų, nors tyrimas tęsiamas.

Šaltinis: The Wall Street Journal

2018.05.08; 08:15

Raketa iššauta iš JAV karo laivo. EPA – ELTA nuotr.

Lietuva palaiko veiksmus, kurių ėmėsi JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija prieš Sirijos režimo cheminio ginklo pajėgumus, rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) šeštadienį išplatintame pranešime.

„Sirijos režimas pažeidė ne vieną raudoną liniją, kuri buvo nužymėta anksčiau. Tai buvo vienintelis galimas atsakas reaguojant į cheminio ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus, tarp kurių buvo ir vaikų. Tarptautinės bendruomenės signalas Basharo al Assado režimui ir jį palaikančioms šalims – vienintelis būdas sustabdyti cheminio ginklo panaudojimą ateityje“, rašoma pranešime.

Užsienio reikalų ministerija toliau atidžiai stebės situaciją ir veiksmus Sirijoje.

ELTA primena, kad ankstų šeštadienio rytą surengtos operacijos metu Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius. Taip JAV su sąjungininkėmis reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.

Pentagono teigimu, buvo smogta trims taikiniams: Damaske esančiam mokslinių tyrimų centrui, tariamai susijusiam su cheminių ir biologinių ginklų gamyba, cheminių ginklų saugyklai netoli Homso miesto, cheminių ginklų įrangos saugyklai ir svarbiam kariniam postui šalia Homso.

Valstybinė Sirijos televizija skelbė, kad vyriausybės pajėgos numušė daugiau kaip tuziną raketų.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius JAV pareiškė, kad ataka prieš jos sąjungininkę „nebus palikta be pasekmių“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.15; 07:55

JAV atakuoja karinius Sirijos taikinius. EPA – ELTA nuotr.

Pentagonas teigia, jog smūgiai buvo taiklūs

Pentagonas šeštadienį skelbė, kad bendros JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos operacijos prieš Sirijos režimą metu buvo „sėkmingai smogta kiekvienam taikiniui“, taip atmetant Rusijos teiginius, kad 70 proc. raketų buvo numušta.

„Nesiekiame konflikto Sirijoje, tačiau negalime leisti daryti tokių sunkių tarptautinės teisės pažeidimų. Sėkmingai smogėme kiekvienam taikiniui, smūgiai buvo pateisinami, teisėti ir proporcingi“, – reporteriams sakė Pentagono atstovė Dana White.

JAV, JK ir Prancūzija anksti šeštadienį bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste. Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.

JAV prezidentas apie smūgį Sirijai: misija įvykdyta

JAV prezidentas Donaldas Trumpas džiaugiasi Sirijos režimui suduotu smūgiu, teigdamas, kad „rezultatas negalėjo būti geresnis“.

„Tobulai įgyvendintas smūgis praėjusią naktį“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas „misija įvykdyta!“

JAV, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.

Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Šiuo smūgiu JAV, JK ir Prancūzija siekė atgrasinti Basharo al-Assado režimą nuo tolesnio cheminių ginklų naudojimo ir nubausti už praėjusį savaitgalį įvykdytą ataką.

ES išreiškė paramą JAV, JK ir Prancūzijos atakai Sirijoje

Šeštadienį Europos Sąjungos lyderiai išreiškė paramą naktį Sirijos režimui suduotam JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiui ir ragino Rusiją bei Iraną padėti užkirsti kelią tolesnėms Sirijos vyriausybėms cheminėms atakoms.

„ES ragina visas šalis, ypač Rusiją ir Iraną, pasinaudoti savo įtaka, siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam cheminių ginklų naudojimui, ypač Sirijos režimui“, – teigiama ES pranešime. 

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad intervencija Sirijoje buvo „būtina ir tinkama“, o Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad ES „stovi su sąjungininkėmis teisingumo pusėje“.

„JAV, Prancūzijos ir JK smūgiai aiškiai parodo, kad Sirijos režimas negali kartu su Rusija ir Iranu toliau tęsti šios žmonių tragedijos, bent jau nesulaukiant pasekmių“, – sakė D. Tuskas.

Anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzija smogė Sirijos režimo taikiniams Sirijos sostinėje ir aplink ją, tai buvo jų atsakas į praėjusį savaitgalį Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas.

Sirijos prezidentas teigia esąs dar labiau pasiryžęs kovoti su terorizmu

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas teigia, kad JAV ir sąjungininkių raketų smūgiai prieš jo vyriausybės taikinius Sirijoje tik padidino jo pasiryžimą „kovoti su terorizmu“ ir „sutriuškinti sukilėlių pajėgas“.

„Ši agresija tik padidins Sirijos ir jos žmonių pasiryžimą ir toliau kovoti ir sunaikinti terorizmą kiekviename šalies colyje“, – reaguodamas į JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos veiksmus, sakė B. al-Assadas.

Sirijos prezidentas pasisakė po anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzijos surengto puolimo. Sirija teigia, kad pavyko numušti 71 iš 103 paleistų sparnuotųjų raketų.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas teigė, kad naktį Sirijoje JK, Prancūzijos ir JAV įvykdyti raketų smūgiai sunaikino didžiulę Damasko cheminių ginklų atsargų dalį.

„Sunaikinta didžiulė Sirijos cheminio arsenalo dalis“, – sakė ministras.

Šiais veiksmais JAV su sąjungininkėmis reagavo į praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotame Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas. Teigiama, kad praėjusį šeštadienį Dumoje žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Rusija teigia, kad nėra aukų tarp Sirijos civilių ir karių

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiai Sirijoje nepareikalavo aukų tarp Sirijos civilių ir kariškių.

„Remiantis preliminaria informacija, nėra jokių aukų tarp taikių civilių ir Sirijos kariškių“, – per spaudos konferenciją Rusijos gynybos ministerijoje sakė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo operacijų valdybos viršininkas generolas pulkininkas Sergejus Rudskojus. 

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Tai, kad nėra aukų, anot S. Rudskojaus, rodo „puikius Sirijos kariuomenės, kurią apmokė mūsų specialistai, įgūdžius“. Jis pridūrė, kad Rusija dabar gali persvarstyti savo sprendimą nebeaprūpinti Damasko naujesne oro gynybos sistema „S-300“.

Rusijos kariuomenės teigimu, šeštadienį į Siriją buvo paleistos 103 sparnuotosios raketos, tačiau 71 iš jų numušė Sirijos vyriausybė, pasitelkusi kelių dešimtmečių senumo sovietų gamybos oro gynybos sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.14; 17:50

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke valstybinius apdovanojimus įteikė svarbiems Pentagono pareigūnams, reikšmingai prisidėjusiems prie mūsų šalies saugumo ir gynybos stiprinimo. Apdovanojimai įteikti JAV Gynybos departamento Gynybos sekretoriaus biuro Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių direktoriui Davidui Bradley Millneriui ir buvusiam JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojui Europos ir NATO politikai Jamesui Joye Townsendui.

Prezidentė taip pat padėkojo šiems amerikiečių pareigūnams už profesionalumą ir asmenines pastangas stiprinant Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą. Eidami aukštas pareigas JAV gynybos departamente, J. J. Townsendas ir D. B. Millneris suprato išskirtinę Lietuvos geopolitinę padėtį ir patys ėmėsi iniciatyvos stiprindami mūsų šalies saugumą ir užtikrindami regiono apginamumą. Valstybiniai apdovanojimai šiems pareigūnams buvo skirti liepos 6 dienos dekretu.

Prezidentė su amerikiečių gynybos politikos strategais taip pat aptarė geopolitinę ir saugumo situaciją regione. JAV įsitraukimas į Baltijos regioną yra strategiškai svarbus.

J. J. Townsendui skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo formuojant JAV politiką Lietuvai palankia linkme – jo pastangomis buvo priimtas sprendimas atsiųsti į Lietuvą JAV rotuojamas pajėgas ir dislokuoti ginkluotę, užtikrinta finansinė parama mūsų šalies gynybinių pajėgumų vystymui. J. J. Townsendas taip pat aktyviai rėmė Lietuvos pastangas užsitikrinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigimą Lietuvoje.

Pulkininkui D. B. Millneriui ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius skirtas už nuopelnus plėtojant dvišalį strateginį gynybinį bendradarbiavimą ir pastangas įtvirtinti JAV saugumo įsipareigojimus Lietuvoje. Pareigūnas asmeniškai prisidėjo rengiant JAV atgrasymo priemonių mūsų regione planą, nuosekliai rėmė „Atlanto ryžto“ tęstinumą. D. B. Millneris anksčiau yra ėjęs JAV gynybos atašė Lietuvoje pareigas.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2017.09.21; 00:02

JAV gynybos departamentas parengė prevencinio smūgio Šiaurės Korėjos kariniams objektams planą tam atvejui, jeigu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) duotų atitinkamą įsakymą, praneša televizijos kanalas NBC, remdamasis šaltiniais Amerikos ginkluotosiose pajėgose.

Pasak šaltinių, atakai būtų panaudoti strateginiai bombonešiai „B-1B Lancer“, dislokuoti Anderseno aviacijos bazėje Guamo saloje Ramiajame vandenyne. Jos taikiniai būtų apie dvi dešimtis Šiaurės Korėjos raketų paleidimo aikštelių, bandomųjų kompleksų ir pagalbinių pastatų. JAV žvalgyba įsitikinusi, kad turi tikslios informacijos, kur yra šie objektai.

JAV prezidentas D. Trampas antradienį žurnalistams pareiškė, kad „Šiaurės Korėja neturėtų grasinti Jungtinėms Valstijoms, kitaip jai bus atsakyta tokia ugnimi ir įniršiu, kokių pasaulis dar nematė“.

Po to Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pasirengusios raketomis smogti JAV kariniams objektams Guamo saloje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 06:27

Vienam moksleiviui JAV pavyko tai, kuo iki šiol negali pasigirti daugelis jo šalies žiniasklaidos priemonių: jis gavo išskirtinį gynybos sekretoriaus Džeimso Matiso (James Mattis) interviu.

Už tokią sėkmę Tedis Fišeris (Teddy Fischer) turi būti dėkingas atsitiktinumui – Pentagono vado mobiliojo telefono numerį jis pastebėjo laikraštyje paskelbtoje nuotraukoje, praneša agentūra AFP.

„Washington Post“ gegužę išspausdino prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir jo asmens sargybinio Keito Šilerio (Keith Schiller) nuotrauką, kurioje šis nešėsi krūvą popierių. Ant jų buvo priklijuotas geltonas lapelis su Dž. Matiso pavarde ir telefono numeriu. Kai tai buvo pastebėta, laikraštis nuotrauką greitai pašalino. Tačiau moksleivis numerį jau buvo užsirašęs.

Jaunuolis paskambino šiuo numeriu, nes norėjo išsiaiškinti, ar tai tikrai Pentagono vado telefono numeris, o gal tik „pokštas“. Kai niekas neatsakė, jis nusiuntė tekstinę žinutę su interviu klausimu, pasakojo moksleivis vietos stočiai.

Jam pačiam netikėtai, Dž. Matisas perskambino ir sutiko duoti interviu telefonu. Šis truko 45 minutes ir buvo apie aktualias politines bei istorines temas. Pokalbį išspausdino mokyklos laikraštyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.11; 00:01

Daugeliui palengvėjo ant širdies sužinojus, kad Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi buvo paskirtas Jamesas Matissas, jūrų pėstininkų atsargos generolas, neabejotinai įžvalgus strategas, talentingas vadas, užsiangažavęs vakarietiško pasaulio vertybių gynėjęs, kartais vadinamas „pasiutusiu šunimi“.

Ką pasakė JAV gynybos sekretorius Jamesas Matissas

Kitą vertus, tikriausiai ne be pagrindo pasitikdami neseniai įvykusį jo vizitą mūsų šalyje garsūs ekspertai ir apžvalgininkai kalbėjo, kad naujasis Pentagono vadas yra didelis Lietuvos draugas. Tiesą sakant, žymiajam svečiui nebuvo reikalo mums rodyti didelio savo sentimentalumo,  mus užganėdino supratimas, kad  įtakingas sąjungininkas yra ryžtingas žmogus ir kietas technokratas. 

Žydinčių aguonų laukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sykiu leiskite atkreipti dėmesį į tarsi atsitiktinį, bet, mano galva, garsiojo generolo reputaciją tikrai negadinantį jo dar anksčiau išsakytą pastebėjimą apie informacijos technologinę sklaidą, kad neva PowerPoint mus bukina (sic), ne kitaip.

Kaip atrodo, J.Matissas yra pirmasis tokio aukšto rango pasaulio formuotojas praktikas, kuris jau andai išdrįso garsiai pareikšti, kad vadinamosios skaidrės PowerPoint formatu slopina žmogaus mentalinius sugebėjimus, jeigu norite, išskaidrina protą visiškos sterilizacijos nuo dar užsilikusių minčių linkme. Toks išskaidrinto proto žmogus jau, galimas daiktas, apmąsto sutinkamus reiškinius gėlių įvairovės vardais, bet realių problemų ir gyvenimo paradoksų pradeda nebesuvokti užskubėjusiame į priekį pasaulyje.

Vadovavęs Jungtinių Valstijų kariams Irake ir Afganistane, išmintingas generolas pastebėjo, kad žemesniųjų vadų pranešimai ir karinių operacijų planavimas skaidrių pavidalu kartas nuo karto nuveda į paskutiniojo realybės likučio išgarinimą įvaizdintuose tezių rėmeliuose pažįstame mums visiems formate.

Kodėl taip atsitinka? Prabėgom pastebėsime tik keletą momentų, nekeldami tikslo pateikti išsamią ataskaitą šiuo klausimu.

Natūrali teksto minties seka čia neretai yra pakeičiama paveikslėlių pakeitimu klavišo bakstelėjimu, siekiant daugmaž tolygiai padalinti informacijos srautą per tam tikrą laiką. Tokiu būdu neretai mintijimo voratinklis yra suplėšomas, mintis – išdraskoma, jeigu norite, iškastruojama. Galime pavadinti tokias skaidres paveikslėliais dar ir todėl, kad joks skaidrių gamintojas nepraleidžia progos vardan įtaigumo papuošti įrėmintą tezę gėlytėmis ar kitokiu ornamentu, tarkime, patikėjęs, jog papuošimai gali sustiprinti vadinamąją mintį. Taigi, regis, ne be reikalo užsiminėme, kad skaidrės įpareigoja pervadinti pasaulį gėlių vardais, tačiau čia neabejotinai susiduriame su plastmasinių gėlių pasauliu.

Tai netinka meilės prisipažinimuose

Galimas daiktas, skaidrės iš tiesų tinka atvaizduoti plokščiąjį pasaulį, bet ypač netinka karybos sferoje, kur viskas pagreitėja iki kraštutinės ribos, pasaulis tampa pernelyg staigus, kad būtų galima jį atvaizduoti tokiu būdu. Dar labiau skaidrės netinka filosofijos dalykų dėstyme, kai tokiu būdu yra naikinama filosofija kaip dialogo kultūra. Tarkime, visiškai netinka skaidrės meilės prisipažinimuose, tačiau labiausiai už viską – teologinių intuicijų  išpakavime. 

Žydėjimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Biblijinės tradicijos religijos, išpažįstančios Dievo kaip anapusybės idėją, ypač griežtai draudžia tokios transcendentinės idėjos įvaizdinimą, kvalifikuojant mažiausias to apraiškas kaip kraštutinai nuodėmingą atkritimą į stabmeldystę. Žinomas Biblijos pasažas apie Dievo pakeitimą aukso veršiu, kaip atrodo, vis tik žymi ne kažkokio nesuvaldyto godumo priepuolį, – kaip dabar esame įpratę aiškinti, – o draustino čia „atkritimo į vaizduotę“ atvejį. Laikantis tokios interpretacijos sekos, galėtume sakyti, kad aukso veršis užgimsta iškart bet kokiose platumose, kai tik idėją pakeičia vaizduotės konvulsijos. 

Dar daugiau, – net ir mokslininkas, o ypač fizikas taip pat nurodys ne vieną atvejį, kai, siekiant adekvataus supratimo, privalome peršokti įvaizdinimo užtvarą, nors šiaip gyvenime, studijose, taip pat ir mokslinių tyrimų praktikoje laki vaizduotė, t. y. sugebėjimo įvaizdinti spontaniškumas tikrai gali būti sėkmės laidininku. Savo ruožtu skaidrių subkultūros įsivyravimas liudija, iš vienos pusės, katastrofišką vaizduotės nususimą, savotišką vaizduotės luošumą, kai keliauti tolyn įstengiame tik su PowerPoint ramentų pagalba, o, iš kitos, atveria pačią blogiausią  įvaizdinimo perspektyvą rėmelių automatizuotame formate.

Kai apie teroro aktus prabylame vaizdingais štampais

Kaip atrodo, skaidrių subkultūros nuostolingas įsivyravimas labai aiškiai išryškėja kiekvieną kartą, kai po siaubingų teroro aktų Europos šalyse prabylame tais pačiais vaizdingais štampais, papuoštais gėlytėmis, mechaniškai artikuliuotoje sekoje. Čia iš tiesų mums kaskart pritrūksta kažkokio Mattiso, galinčio padėti valingu judesiu prasiveržti pro skaidrių kuriamą visų žmogaus sugebėjimų fragmentizacijos dulksnos uždangą.

Prisiminkime, kad po eilinių žudynių mūsų protingiausieji komentatoriai teisuolišku balsu praneša, kad dabar svarbiausia dalykas yra išsaugoti ramybę, nepasiduoti panikai, o ypač reikia stengtis, kad nesudrumstume savo sielos komfortinės būsenos neapykantos užkratu. Esą dėl žudynių kaltas yra ne islamas apskritai, o ekstremizmas. Dar priduriama, kad žudo ne religija, o blogi žmonės (išvirkščias tokio teiginio pavaizdavimas – Alacho pranašo, apsikarsčiusio bombomis, karikatūros).

Svarbiausia – išsaugoti ramybę?

Tokie teiginiai įgyja dar ir estetinę vertę, nes tarsi ir pati mirtis dabar tampa graži, kai mes pademonstruojame sugebėjimą išsaugoti ramybę, nepasiduodant žiaurių žudynių provokacijoms, parodome nepaprastą savo sielos grožį, širdies dosnumą.

Tačiau jeigu kažkas mestų akmenį į tokios gražios tiesos vitražus, tai pamatytume, kad jie tik pridengia negražią mirtį ir mūsų nežinojimą, ką daryti ar net bandymą nustumti galvos skausmą nuo savo galvos.

Ar šių eilučių autorius, pradėdamas iš toli, nebando dabar purenti dirvą kenksmingoms mintims, ar sugebės laiku sustoti, nepradėjęs kažką marmaliuoti apie teisinei visuomenei svetimą ir nežinia kur galintį nuvesti  kolektyvinės atsakomybės principą?

Tačiau tikriausiai yra taip, kad išvytas iš teisinės visuomenė teorinio diskurso kolektyvinės atsakomybės principas teisinių visuomenių teisinėje praktikoje yra toleruojama daugiau ar mažiau pridengtu pavidalu, – prisiminkime ta proga kai kurioms valstybėms užkrautą kontribucijų naštą, tarptautinės visuomenės praktikuojamą sankcijų politiką, nukreiptą prieš  tarptautinės teisės normas pažeidusias šalis ir pan.  

Musulmonų bendruomenių laikysena

Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.

Gausios Europos ir Jungtinių Valstijų musulmonų bendruomenės, besinaudodamos dosniu demokratijų svetingumu, labai aktyviai gina savo kultūrines, socialines ir adaptuotas islamistų poreikiams religijų laisvės teises, tarkime, apskųsdamos draudimą pasaulietinėse mokyklose mergaitėms dėvėti musulmoniško aprangos kodo skaras, skųsdamos prokuratūrai draudimą atvykti į šalį bendratikiams iš kai kurių musulmoniškų šalių ir t.t.

Kaip atrodo bent man, kolektyvinės atsakomybės principas šiomis islamo ekstremistų paskelbto karo vakarų demokratijoms sąlygomis galėtų būti taikomas ta proporcija, kad legaliais teisiniais subjektais vakarų visuomenėse turėtų būti laikomi tik tie islamo išpažintojų susivienijimai, pasaulietinės ir religinės įstaigos, draugijos, kurie ir kurios ekstremizmo pasmerkimą įtvirtina kaip savo konstitucinės sąrangos principą.

Priklausomai nuo to, kaip pažiūrėsi, tokį reikalavimą net nebūtina pavadinti kolektyvinės atsakomybės ar apskritai atsakomybės principo taikymo pavyzdžiu, jeigu norite, pavadinkime tai įpareigojimu labai aiškiai pasirinkti žaidimo taisykles.

2017.06.15; 05:23