JAV gynybos sekretoriaus Džeimso Metiso (James Mattis) asmeninio mobiliojo telefono numeris atsitiktinai pakliuvo į laikraščio „The Washington Post“ puslapius, rašo leidinys „The Hill“.

Jis pranešė, kad laikraštyje „The Washington Post“ pasirodė nuotrauka, kurioje matyti JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) asmens sargybinis su pluoštu dokumentų rankose. Ant vieno lapo galima įžiūrėti priklijuotą raštelį su telefono numeriu ir Dž. Metiso vardu.

Tai pastebėjo vienas „The Washington Post“ skaitytojas, kuris paskambino laikraščio redakcijai. Vėliau vienas iš leidinio žurnalistų surinko šį numerį.

„Aš paskambinau. Buvo įjungtas autoatsakiklis. Bet tai buvo jis (Metisas)“, – pranešė žurnalistas.

Vėliau nuotrauka buvo pakeista kita, o „The Washington Post“ parašė, jog džiaugiasi, kad telefono numerio „pirmi nepastebėjo rusai“.

„The Hill“ primena, jog nuotrauka „The Washington Post“ puslapiuose pasirodė tuo pat metu, kaip ir straipsnis, kuriame teigiama, kad esą D. Trampas atskleidė slaptą informaciją Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui per susitikimą su juo Baltuosiuose rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.16; 14:42

The Wall Street Journal

Nors Maikas Flinas jau paliko nacionalinio saugumo patarėjo postą Donaldo Trumpo administracijoje, triukšmas apie jį nenurimo.

Praėjusį savaitgalį The Wall Street Journal  išspausdino naujų detalių apie Flino kontaktus su rusais.

„Maikas Flinas neatsiskaitė apie bendravimą 2014 metais su Rusijos ir Britanijos pilietybę turinčia moterimi“, – praneša antraštė laikraštyje. Straipsnį parengė žurnalistai Kerol E. Li, Robas Baris, Šeinas Harisas ir Kristoferis S. Stiuartas.

„2014 metais Didžiojoje Britanijoje, saugumo konferencijoje, Flinas bendravo su aspirante, turinčia dvigubą pilietybę – Rusijos ir Britanijos. Tą kontaktą pastebėjo Amerikos žvalgyba, bet Flinas, kuris tuo metu buvo Pentagono žvalgybos valdybos direktorius, apie jį neatsiskaitė“, – tvirtina leidinys, remdamasis „informuotais šaltiniais“.

„2014 metų vasarį, Kembridžo seminare žvalgybos klausimais (buvusių žvalgybos tarnybų darbuotojų forume, kuris rengiamas Kembridžo universitete), Flinas susipažino su Svetlana Lochova. Pasak dviejų renginyje dalyvavusių žmonių, tuo metu Lochova buvo aspirantė ir studijavo Rusijos žvalgybos istoriją“, – rašo leidinys.

Laikraštis perpasakoja neįvardytą atsargoje esantį „aukštą Amerikos valdininką“: Dokumentuose neužfiksuota, kad Flinas pranešė gynybos ministerijos saugumo tarnybai apie savo bendravimą su Lochova. Kadangi Flinas užėmė gynybos ministerijos žvalgybos valdybos (Pentagono sudėtyje esančios žinybos, kuri yra didžiausia žvalgybos tarnyba JAV ginkluotosiose pajėgose) direktoriaus postą, tikėtasi, kad jis informuos valdininkus apie visus kontaktus su jam nepažįstamais užsieniečiais, ypač su asmenimis iš nedraugiškų – Rusijos tipo – šalių“.

Laikraštis aiškina: „Savęs įskundimo“ apie tokius kontaktus norma – tai nėra geležinė taisyklė, bet paprastai valdininkams, kurie turi tokį platų kaip Flinas priėjimą prie slaptos informacijos, rekomenduojama nepažįstamų užsieniečių bandymus užmegzti su jais kontaktą vertinti kaip potencialų mėginimą sužinoti konfidencialios informacijos ar net užverbuoti aukštą pareigūną užsienio vyriausybės interesams“.

Denas O‘Brajenas, tuo metu vadovavęs JAV gynybos ministerijos žvalgybos valdybos atstovybei Londone ir taip pat dalyvavęs seminare, sakė, kad renginyje neįvyko nieko tokio, kas jam atrodytų nederamai.

Tuo tarpu oficialus Flino atstovas Praisas Floidas, atsakydamas į klausimus apie Flino bendravimą su Lochova, pareiškė: „Tai melaginga istorija“. „Išvada, kad generolo Flino kontaktą su toje istorijoje aprašyta Rusijos piliete reikia vertinti ne kaip atsitiktinį kontaktą, o kaip kažką kita, tiesiog neteisinga“, – pridūrė jis.

„Lochova nekomentavo. Jos gyvenimo draugas Deividas Nortas patvirtino, kad Lochova buvo susitikusi su Flinu renginyje, kur apie 20 minučių viešai kalbėjosi“, bet sakė, kad „nuo to laiko jie nebuvo susitikę ir nesikalbėjo“, rašoma leidinyje.

„Firma tvirtina, kad Rusijos kompanija sumokėjo Maikui Flinui už kalbą logistikos ir saugumo temomis“, – tokia antro straipsnio antraštė.

„Rusijos krovinių aviacijos kompanija, išmokėjusi Flinui tūkstančius dolerių, tvirtina, kad tai buvo honoraras už kalbą, jo pasakytą 2015 metais Vašingtone konferencijoje apie logistiką ir nacionalinį saugumą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje“, – rašo žurnalistas Polas Sonas.

„Aviacijos kompanija „Volga–Dnepr“ pareiškė, kad 2015 metų rugpjūtyje Flinas pasakė kalbą Vašingtone konferencijoje, kurią rėmė jos filialas Amerikoje kartu su Battle Born Munitions Inc. (Nevadoje registruota kompanija, kuri verčiasi šaudmenų importu ir sraigtasparnių vadyba)“, – praneša leidinys.

Laikraštis primena: ketvirtadienį Amerikos kongresmenas paviešino dokumentus, „demonstruojančius, kad 2015 metų rugpjūty Flinas gavo iš „Volga–Dnepr“ 11250 dolerių per paskaitų biurą Leading Authorities Inc., su kuriuo jis pasirašęs kontraktą. (Žiūr. Dokumentai rodo, kad Maikas Flinas padirbėjo kelioms Rusijos kompanijoms ir jam sumokėta daugiau kaip 50 tūkst. dolerių).

Laikraštis pateikia „Volga–Dnepr“ kompanijos pareiškimą: „Tuo momentu, kai dalyvavo konferencijoje, generolas Flinas buvo dimisijos karininkas ir nedalyvavo prezidento Trumpo rinkiminėje kampanijoje, tad, suprantama, jis negalėjo būti pakviestas pranešėju dėl jo paskyrimo į nacionalinio saugumo patarėjo postą“.

Aviacijos kompanija pareiškė, kad Leading Authorities pati pakomentavo dėl konferencijos temos.

Konferencijoje Flinas „kalbėjo apie saugumo problemas ir apie besikeičiančią padėtį Artimuosiuose Rytuose stiprėjant radikaliajam islamui“, pranešė Battle Born Munitions vyriausiasis valdytojas Fredas Hisas.

Informacijos šaltinis – The Wall Street Journal.

2017.03.23; 18:30

Gregas Mileris / The Washington Post

Artimiausiu metu naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pirmą sykį susipažins su necenzūruota informacija apie valstybės paslaptis. Taip leidinyje „The Washington Post“ rašo žurnalistas Gregas Mileris. 

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

Donaldas Trampas tikriausiai skaitymus pradės nuo kasdienio „prezidentinio biuletenio“, kuris – ypatingai slaptas ir kurį iki šiol kasdien skaitydavo tik JAV prezidentas Barakas Obama.

Neatmetama galimybė, kad po to JAV slaptųjų tarnybų vadovai surengs keletą specialių susitikimų, kurių metu naująjį šalies vadovą informuos apie labiausiai saugomas JAV paslaptis papildomai – žodžiu. Leidinio tvirtinimu, šie susitikimai bus įtempti.

Po netikėtos D.Trampo pergalės rinkimuose JAV slaptųjų tarnybų bendruomenė „apimta siaubo“. Šį terminą naudoja publikacijos autorius žurnalistas G.Mileris. D.Trampą jis apibūdina šitaip: „išsišokėlis respublikonas, kuris nusispjovė į Amerikos žvalgybos perspėjimus dėl Rusijos ir Sirijos keliamų pavojų bei grasino įsakysiąs CŽV vadovus atsisakyti tų tardymo priemonių, kurios traktuojamos kaip kankinimai“.

„Mus apėmusi baimė prieš nežinomybę ir netikrumą. Mes neįsivaizduojame, kas iš tiesų yra D.Trampas“, – tokius žodžius ištarė aukšto rango JAV slaptųjų tarnybų darbuotojas, nenorėjęs, kad viešai būtų paskelbta jo pavardė. Specialistas dar pridūrė: „Daug darbuotojų, kurie talkino Hilary Klinton komandai, pasiruošę išeiti į atsargą. Jie neketina dirbti D.Trampo komandoje”.

JAV slaptąsias tarnybas labiausiai baugina D.Trampo pozicija dėl Rusijos. Pavyzdžiui, D.Trampo priešgyniavimas, esą kibernetinį šnipinėjimą prieš JAV demokratus ir ponią H.Klinton organizavo Kremlius. 

Generolas - leitenantas Maiklas Flintas, kuris dažniausiai prisimenamas kaip tas Amerikos karininkas, kuris pietavo prie vieno stalo kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Generolas – leitenantas Maiklas Flintas, kuris dažniausiai prisimenamas kaip tas Amerikos karininkas, kuris pietavo prie vieno stalo kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

CŽV, Pentagonas ir kitos slaptosios tarnybos sunerimusios, kad D.Trampo komandoje nėra patyriusių saugumo specialistų, dirbusių arba tebedirbančių JAV saugomo sferoje.

Pats iškiliausias D.Trampo komandos žmogu, išmanantis saugumo reikalus, – buvęs JAV kariuomenės generolas – leitenantas Maiklas Flintas. Bet jis iš kariuomenės pasitraukė ne savo noru, o buvo priverstas atsistatydinti. Atsistatydino po JAV specialiųjų tarnybų vadovybės įsakymo.

Šis generolas – leitenantas išgarsėjo dar ir tuo, kad kadaise yra pietavęs prie vieno stalo kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ši detalė – iškalbinga. Drauge pietauti su V.Putinu leidžiama toli gražu ne visiems JAV generolams.

Informacijos šaltinis – The Washington Post.

2016.11.11; 05:48

David E. Sanger, Wiiliam J. Broad / The New York Times

Barakas Obama mąstė apie atsisakymą pirmas panaudoti branduolinį ginklą konflikto rėmuose, rašo The New York Times.

“Bet jis tikriausiai atmes tą idėją po to, kai jo aukščiausi patarėjai nacionalinio saugumo reikalams pareiškė, kad toks įsipareigojimas gali pakirsti sąjungininkų pozicijas ir priversti Rusiją bei Kiniją įsidrąsinti“, – tvirtina žurnalistai Deividas E. Sendžeris ir Viljamas Dž. Brodas, remdamiesi „keliais aukšto rango JAV administracijos darbuotojais“.

Ginklų kontrolės gynėjai jau keletą mėnesių reikalauja, kad Obama imtųsi rimtų žingsnių vykdydamas savo pažadus pasiekti visišką branduolinį nusiginklavimą. „Nedviprasmiška priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo būtų drąsiausias iš tų žingsnių. Tie žmonės tikina, kad praktiškai nė vienas Amerikos prezidentas nenaudos branduolinio ginklo pirmas, kai yra tiek kitokių veikimo variantų“, – sakoma straipsnyje.  

Bet, atrodo, Obama galų gale sutiko su savo dabartiniais patarėjais.

Laikraštis praneša, kad apklausė daugiau kaip pusę tuzino JAV administracijos bendradarbių, jie visi davė interviu su anonimiškumo sąlyga.

Jie patvirtino, kad šią vasarą ne kartą buvo keliamas klausimas dėl „branduolinio ginklo panaudojimo pirmiesiems“ politikos pakeitimo. Tokiu būdu Obama galėtų pademonstruoti, kad jo siekis sumažinti branduolinio ginklo vaidmenį Amerikos strategijoje (o taip pat „branduolinio susišaudymo“ riziką) – ne šiaip sau žodžiai.

„Bet, pasak valdininkų, ginčai dalyvaujant pačiam prezidentui buvo palyginti neilgi – matyt, todėl, kad daugelis aukšto rango administracijos bendradarbių pasisakė prieš“, – rašo leidinys. JAV gynybos ministras Karteris tikino, kad prezidentas Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas gali pažadą pirmam nenaudoti branduolinio ginklo išsiaiškinti kaip Amerikos silpnumo požymį.

Valstybės sekretorius Keris ir energetikos ministras Monizas perspėjo, kad toks pareiškimas gali sukelti nerimą JAV sąjungininkams, kurie po Trampo pareiškimų ir taip jau bijo, kad negalės tikėtis amerikiečių „branduolinio skėčio“.

„Anot vieno aukšto rango administracijos bendradarbio, Keris sakė Obamai, kad priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo taip pat susilpnins branduolinio atgrasymo jėgas, tuo metu kai Rusija rengia bombonešių mokomuosius skrydžius virš Europos, o Kinija plečia savo pasiekimo spindulį Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma straipsnyje.

„Obama ir jo komanda nacionalinio saugumo reikalams atmetė ir antrą variantą – išvesti iš „kovinės parengties“ režimo branduolines raketas, kurios gali būti paruoštos paleidimui per trumpiausią laiko tarpsnį. Nuogąstaujama, kad krizės sąlygomis ginkluotės „kovinės parengties“ režimo atstatymas gali stiprinti konfliktą“, – sakoma straipsnyje.

Anksčiau Obama ir jo padėjėjai atmetė idėją demontuoti raketas, kurios bazuojasi šachtose JAV vakaruose. „Laikoma, kad tos raketos paseno ir pažeidžiamos pirmajam smūgiui. Bet Pentagonas energingai prieštaravo, kad antžeminio bazavimo raketos – tai tas sistemos elementas, su kuriuo jo ryšys patikimiausias, ir jų atsisakyti pernelyg rizikinga“, – sakoma straipsnyje.

Šiaip ar taip, šiemet gegužę Obama apsilankė Hirošimoje ir vėl pareiškė siekiąs, kad pasaulyje nebūtų branduolinio ginklo.

Po 10 dienų Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais padėjėjas Bendžaminas Rodsas, sakydamas kalbą NKO Arms Control Asosciation (Vašingtonas) nariams, išklojo galimų žingsnių sąrašą. Buvo siūloma griežtinti didelės apimties branduolinių medžiagų apsaugą, patvirtinti globalinį draudimą branduolinio ginklo bandymams ir peržiūrėti branduolinio arsenalo modernizavimo planą.

„Ta programa tikrai patiko jo auditorijai, bet jos vykdymas būtų užkrautas daugiausia naujai JAV administracijai“, – komentuoja laikraštis.

Sąraše figūravo ir pažadas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems, rašo autorius.

Kuluaruose Karteris prieštaravo: draudimas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems būtų neprotingas. Jis ir kiti Pentagono valdininkai pareiškė: „jeigu Šiaurės Korėja panaudos prieš Pietų Korėją biologinį ginklą, JAV gali prireikti varianto, grasinančio atsakomuoju branduoliniu smūgiu, – sakoma straipsnyje. – Keris nurodė, kad Japonija ims nerimauti dėl sumažėjusio Amerikos branduolinio skėčio ir, galimas dalykas, susivilios apsirūpinti savu branduoliniu ginklu. Tas pats – ir dėl Pietų Korėjos, sakė jis“.

Informacinis šaltinis: The New York Times.

2016.09.12; 04:58

Ekspertai iš Amerikos karinės žinybos tvirtina, kad Pentagonas svarsto klausimą, ar pažeminti generolo Deivido Petreuso laipsnį po to, kai jis prisipažino pateikęs slaptos informacijos savo biografei ir meilužei tarnybos laikotarpiu, rašo The Daily Beast.

Tas pažeminimas gali atsieiti garsiajam generolui šimtus tūkstančių dolerių ir suduoti dar vieną smūgį jo kadaise tyrai reputacijai, pabrėžia Nensi Jussef.

Continue reading “Pentagonas gali pažeminti Deivido Petreuso laipsnį”

Esama įtarimų, kad pranešimas, jog Italija dalyvaus bombardavimuose prieš IS Irake, buvo paskelbtas, siekiant išvengti dalyvavimo šioje misijoje, rašo Antonela Rampino laikraštyje La Stampa.

Pentagono vadovas Eštonas Karteris, vos tik atskridęs į Romą pakeliui į NATO ministrų posėdį, buvo pirmasis, kuris suprato, kaip krypsta reikalai. 

Continue reading “Italijos misija prieš IS: Pentagonas įsiutęs dėl informacijos nutekėjimo”

„Pentagonas nuolat sudaro veiksmų planus nenumatytoms aplinkybėms – bet kokioms, nuo ginkluotos priešpriešos su Šiaurės Korėja iki zombių puolimo, – rašo Julija Joffe leidinyje Foreign Policy. – Tačiau tų planų eiliškumą nustato pagal prioritetus ir tikimybės laipsnį“.

Po 1991 metų karinio atkirčio Rusijos agresijai planai išnyko iš Pentagono radaro. Jie dulkėjo lentynose, kol Rusija vis labiau integravosi į Vakarus, formuodama sau potencialios partnerės įvairiose srityse reputaciją.

Continue reading “Pentagonas rengia naujus karo planus, jei dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės tektų susiremti su Rusija”

atomine_bomba_1

„Du senatoriai respublikonai kreipėsi į Baltuosius rūmus, reikalaudami suteikti daugiau žinių apie administracijos informuotumą apie tai, kaip Rusija pažeidinėja Vidutinio ir trumpo nuotolio raketų likvidavimo sutartį (VTNRS).

Laiškas perduotas prieš Nacionalinio saugumo tarybos administracijos vadovo Brajeno Makkeono (Brian McCann) kandidatūros tvirtinimo į aukščiausią Pentagono postą klausymus Senate“, – perduoda The Daily Beast.

Continue reading “Rusijos suktybės dėl branduolinio ginklo”

Paskutinis nederamo elgesio atvejis KOP gretose, o būtent raketinei kariuomenei vadovavusio JAV generolo išsidirbinėjimai viešbučio baruose Maskvoje, privertė aukščiausius karinius JAV valdininkus vėl susimąstyti, kaip būtent Pentagonas gali išvengti vadinamosios probleminės vadovybės atsiradimo, rašo The Christian Science Monitor.

Kai kariuomenė grįžta iš Afganistano ir Amerikos ir kariškiai pradeda prisitaikyti prie taikaus gyvenimo, „mes galime pamatyti dar daugiau panašių skandalų, kuriuose dalyvauja karininkai, pripratę per 12 metų prie kariško gyvenimo ir tokio tipo požiūrio, kaip „viskas vardan misijos“, mano tyrimų centro Center for a New American Security konsultantas Filipas Karteris.

Continue reading “Ar galėjo Pentagonas anksčiau sužinoti apie Maskvoje girtuokliaujantį generolą?”

„Įrenginys, padarantis objektus nematomus, ilgai audrino mokslininkų ir rašytojų fantastų vaizduotę. Jie svajojo apie aparatą, leidžiantį žmonėms pakliūti į pačias netikėčiausias vietas, – maždaug taip, kaip arklio DNR pateko į lazanę“, – rašo neįvardytas korespondentas laikraštyje “The Times”.

Įrenginys, pristatytas technologijų konferencijoje Kalifornijoje, paverčia kūną tarsi nematomu Hario Poterio apsiaustu. Jo kūrėjas, Singapūro fizikas Beilė Čžanas tvirtina, kad išrado jį „pasipramogaudamas“.

Tačiau aparato potencialas didžiulis.

Continue reading “Kažkas ir niekas”

osama_bin_ladenas

JAV valdžia pirmą kartą paviešino tarnybinius dokumentus apie Osamos bin Ladeno mirtį, praneša “The Times”.

Tai – elektroniniai laiškai (tiesa, su daugybe išbraukymų), paskelbti Pentagono “Associated Press” agentūros prašymu, aiškina “Times” užsienio redakcija.

Kaip aiškėja iš susirašinėjimo, apie al Kajeda (al-Qaeda) lyderio laidojimą buvo informuoti tik kai kurie laivo “Carl Winson”, iš kurio lavonas buvo nuleistas į vandenį, karininkai. Dauguma jūreivių apie tai sužinojo vėliau.

Continue reading “Pirmą kartą paviešintos bin Ladeno laidotuvių smulkmenos, išdėstytos amerikiečių karininkų laiškuose”

fbi_11

Paula Broadwell galėjo pasinaudoti keliais metodais, kad nuslėptų savo vardą ir adresą, išsiutinėdama grasinančius laiškus, pažymi “USA Today”, remdamasis ekspertų nuomone. Bet ir FTB turi daugybę būdų anoniminių žinučių internete siuntėjui susekti, rašo korespondentai Donna Leinwand Leger ir Yamice Alcindoras.

„Kažkur pakeliui P.Broadwell IP-adresas buvo užfiksuotas“, – aiškina Schonas Henrys, šių metų kovą palikęs FTB vykdomojo direktoriaus pavaduotojo postą. S.Henrio žinioje buvo visi civiliniai ir kriminaliniai tyrimai kibernetinio nusikalstamumo srityje. IP-adresas – unikali skaičių seka, priskirta kiekvienam kompiuteriui arba įrenginiui, prijungtam prie interneto.

Continue reading “Elektroniniame pašte Petraeusas ir Broadwell naudojosi paplitusiomis gudrybėmis”

kisindzeris_henris

“Pentagono dokumentai” – tai daugiau kaip 4000 lapų dokumentų rinkinys, kuriame buvo smulkiai aprašytas JAV įsijungimas į karą Vietname.

„Pentagono dokumentai“ – tai tik dalis oficialaus 7000 puslapių tyrimo, į kurį buvo įtraukta daug dokumentų, paženklintų grifais „slaptai“ ir „visiškai slaptai“.

Dokumentų foto kopiją buvęs Gynybos ministerijos bendradarbis Denielis Elsbergas (Daniel Ellsberg) perdavė laikraščiui „New York Times“ (o vėliau dokumentų kopijos atsidūrė ir „Washington Post“).

Perkeltas iš Gynybos ministerijos į JAV valstybės departamentą, kai valdžioje buvo prezidentas Džonsonas, D.Elsbergas buvo Amerikos ambasados Saigone patarėjas.

Continue reading “„Pentagono dokumentai“ vis tik buvo išslaptinti”

latynina10

Rugsėjo 11-oji į žmonijos istoriją įeis kaip diena, kurios metu buvo surengtas vienas žiauriausių ir ciniškiausių teroro aktų pasaulyje. Rusijos fašistai, “Naši” atstovai, visokie neva patriotai ir jiems prijaučiantys mėgsta įrodinėti, esą Rugsėjo 11-osios išpuolius Niujorke ir Vašingtone surengė ne teroristai, bet Amerikos specialiosios tarnybos. Suprask, amerikiečiai patys save sprogdino. Amerikiečiai norėjo, kad būtų atrištos rankos pradėti karines operacijas Irake ir Afganistane.

Tokių versijų platintojai kažkodėl neprisimena, kad Rusija turi savąją Rusgėjo 11-ąją. Omenyje turiu sprogimus, sugriovusius gyvenamuosius namus Maskvoje. Tad jei amerikiečiai patys save sprogdino, vadinasi, būtinai atsiras ir tokių, kurie manys, kad gyvenamuosius namus Maskvoje sugriovė ne teroristai, bet Rusijos slaptosios tarnybos, siekdamos pateisinti karinius veiksmus Čečėnijoje. Bet antiamerikietiškai nusitekusiems mūsiškiams tokios paralelės į galvas kažkodėl neateina.

Continue reading “Džordžas Bušas tuo metu skaitė pasaką apie pilkąjį ožiuką”

kinija_puola

Vakarų spaudoje pastaruoju metu pasirodė užtektinai daug analitinių straipsnių, analizuojančių šiandieninę padėtį Kinijoje.

Publikacijų autoriai vienu balsu tvirtina, jog Kinija sparčiai ginkluojasi ir netrukus kariniu požiūriu taps galingesne valstybe nei JAV. Pavyzdžiui, leidinyje “The Washington Times” paskelbti net keli rašiniai, perspėjantys oficialųjį Vašingtoną, jog “kiniečiai ginkluojasi jau ne dienomis, bet valandomis”. Oficialusis Pekinas pagrindinį dėmesį sukoncentravęs į masinio naikinimo ginklus, įskaitant ir atominę bombą.

Continue reading “Atsargiai – ginkluojasi Kinijos liaudies armija”

serzantas

“Wikileaks” vardas per pastarąsias kelias savaites dominuoja pasaulio žiniasklaidoje. ,,Wikileaks” interneto svetainė skelbia daugybę slaptų dokumentų apie Irako karą, karines operacijas Afganistane, slaptus JAV diplomatinius dokumentus ir slaptus kitų pasaulio valstybių dokumentus.

Bet “Wikileaks“ – tai ne tik svetainė, bet ir tarptautinis socialinis interneto tinklas, turintis tūkstančius autorių ir milijonus šalininkų visame pasaulyje. Slapti dokumentai buvo pradėti skelbti dar 2008 metais, o nuo 2010-ųjų metų pradžios dokumentų skelbimas labai suaktyvėjo.

Ypač sensacingi dokumentai pradėti skelbti šį rudenį. Teigiama, kad diplomatiniai dokumentai daugiausia „nutekėjo“ per Pentagoną. Spalio mėnesį buvo paskelbtas “Irako dosjė“ – didžiulis slaptos informacijos blokas (apie 400 tūkstančių slaptų dokumentu).

Continue reading ““Wikileaks” atskleidžia pačių pikantiškiausių dalykų”

asanzas

Fenomenali WikiLeaks svetainės, nuolat skelbiančios šimtus tūkstančių Amerikos administracijos ir Pentagono slaptų ir pusiau slaptų dokumentų, sėkmė liudija, kad interneto skaitytojams ir vartotojams visame pasaulyje trūksta informacijos. Publikai reikalinga rimta informacija apie rimtus įvykius.

Tuo pačiu neįtikėtina žurnalistų parama Julianui Assange‘ui, nepaisant konkurencinių tarpusavio santykių, rodo, kaip žurnalistams trūksta galimybių skelbti informaciją laisvai ir be apribojimų. Tačiau ir čia esama niuansų.

Continue reading “Džuljanas Asandžas vietoj žurnalistikos”