Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
 
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
 
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
 
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
 
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
 
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
 
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
 
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija. 
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 03:00

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palaiko kontaktą su Norvegijos valdžia ir siekia gauti daugiau informacijos apie 23 paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtį šioje šalyje.
 
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė oficialus PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
 
„PSO palaiko kontaktą su Norvegijos vyriausybe ir Europos medicinos agentūra, kad gautų daugiau informacijos apie mirtis Norvegijoje po vakcinacijos nuo Covid-19“, – sakė jis. Kaip paaiškino oficialus atstovas, PSO konsultacinis vakcinų saugumo komitetas taip pat gilinasi į šį klausimą, ir jis informuos strateginę konsultacinę imunizacijos ekspertų grupę, „jeigu prireiks keisti dabar galiojančias rekomendacijas“.
 
Kai tik PSO ir jos partneriai susidarys „išsamų šių įvykių vaizdą“, jie praneš visuomenei apie gautus duomenis ir „galimus dabartinių rekomendacijų pakeitimus“, sakė T. Jašarevičius. Jis priminė, kad nuo Covid-19 pirmiausia skiepijami pagyvenę žmonės, bet vakcinacija „nesumažins mirštamumo dėl kitų priežasčių“.
 
Pasak PSO atstovo, iki šiol pasaulyje nuo Covid-19 jau paskiepyta „daugiau kaip 30 mln. žmonių“. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi tapo vakcinacija nuo koronaviruso, pabrėžė jis.
 
Ketvirtadienį Norvegijos vaistų agentūra pranešė, kad iki šiol šalyje mirė mažiausiai 23 žmonės, paskiepyti nuo koronaviruso.
 
„Gauta informacija apie 23 mirties atvejus po vakcinacijos. Šiuo metu tiriama 13 iš jų“, – sakoma pranešime.
 
„Šie duomenys gali rodyti, kad įprasti simptomai, sukeliami vakcinos, tokie kaip temperatūra ir pykinimas, galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi“, – pabrėžė žinybos vyriausiasis gydytojas Sigurdas Hortemo.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 10:00

„Moderna“ vakcinos siunta. EPA-ELTA nuotr.

Estiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta, kurią sudaro 1 200 dozių. Tai trečiadienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.
 
„Atnaujintais duomenimis, sausio mėnesį mes gausime 2 400 „Moderna“ vakcinos dozių, – pareiškė Socialinių reikalų ministerijos vicekanclerė Maris Jesse. – Dar 14 400 dozrių turėtų būti atgabenta į Estiją vasario mėnesį, bet mes būsime tikri dėl siuntų apimties tada, kai jos bus išsiųstos“.
 
Iš viso Estija turi gauti 234 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, kurių pakaks 117 tūkst. žmonių paskiepyti. Anksčiau Estija užsisakė 1,33 mln.
 
Didžiosios Britanijos ir Švedijos kompanijos „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, 300 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių ir 603 876 „Pfizer“ ir „BioNTech“ kompanijų vakcinos dozes.
 
Nuo gruodžio 27 d. Estijoje „Pfizer“ vakcina paskiepytas 13 481 gyventojas.
 
Šalyje nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatytas 34 991 žmogui, mirė 301 infekuotasis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:10

Naktį į šeštadienį Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinų siunta. Jau sekmadienio rytą planuojama pradėti skiepijimą penkiose didžiosiose šalies gydymo įstaigose. Antroji siunta Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio 29 dieną.
 
„Vakcina nuo koronaviruso pagaliau pasiekė Lietuvą. Šią naktį, 3.15 val. ji kirto Lietuvos sieną. Prasideda naujas, viltingas etapas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeštadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje.
 
Vilniui ir Kaunui skirtos po 3000 vakcinų, Klaipėdai – 2000, Panevėžiui ir Šiauliams – 1000 dozių.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė pranešė, kad iki Lietuvos sienos vakcinas lydėjo „Pfizer“ apsauga, nuo pasienio prie jų prisijungė Lietuvos policijos ir „Aro” pajėgos.
 
Pasak kanclerės, pirmosios „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės, atvežtos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius, buvo dvi valandas laikomos šaldiklyje, tuomet pakrautos į dvi transporto priemones, kurios jas pristato į ligonines. Vakcinų pristatymo laikas ir tikslus skaičius dėl saugumo neskelbiami.
 
Vakcinos bus paskirstytos penkioms centrinėms šalies gydymo įstaigoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, atsakingoms už COVID-19 valdymą regionuose.
 
Ši pirmoji vakcinų nuo koronaviruso partija bus skirta skiepyti medikams. Bendru sutarimu visos klinikos vakcinavimą pradės vienu metu, sekmadienį, 8 val. ryto.
 
Medikus planuojama paskiepyti per pirmąjį pusmetį, tuomet bus skiepijami globos ir slaugos įstaigų gyventojai, vėliau – žmonės per 65 metus. O tuomet ateis masinio skiepijimo eilė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.26; 01:00

Šveicarai leis naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną. EPA-ELTA nuotr.

Po du mėnesius trukusio patikrinimo farmacijos įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso leista naudoti Šveicarijoje. Apie tai šeštadienį paskelbė šalies vaistų reguliavimo tarnyba „Swissmedic“.
 
„Kruopščiai peržiūrėjus turimus duomenis, „Swissmedic“ priėjo išvados, kad kovai su COVID-19 skirta „Pfizer/BioNTech“ vakcina yra saugi, o jos nauda nusveria galimas rizikas“, – sakoma tarnybos pranešime.
 
Tai yra pirmoji vakcina nuo koronaviruso, patvirtinta šioje turtingoje Alpių regiono valstybėje.
 
Šveicarija, kurioje gyvena maždaug 8,6 mln. žmonių, nusprendė įsigyti apytiksliai 15,8 mln. vakcinos dozių. Tam sudarytos sutartys su trimis skirtingais gamintojais.
 
Maždaug 3 mln. dozių bus įsigytos iš „Pfizer/BioNTech“, apie 7,5 mln. dozių parduos „Moderna“, o likusios 5,3 mln. vakcinų bus nupirktos iš „AstraZeneca“. Norint įgyti imunitetą, žmogui reikalingos dvi vakcinos dozės.
 
Šveicarijoje toliau kasdien pranešama apie daugiau nei 4 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, o infekcija kasdien vidutiniškai nusineša po 100 gyvybių.
 
Nuo pandemijos pradžios šioje šalyje užregistruota daugiau nei 400 tūkst. koronaviruso atvejų, o mirčių skaičius priartėjo prie 6 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 04:47