JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo sprendimą šįmet skirti „Oskarą“ filmui iš Pietų Korėjos „Parazitas“ (Parasite, Gisaengchung). Savo nuomonę jis išsakė ketvirtadienio vakarą per susitikimą su savo šalininkais Kolorado valstijoje.
 
„Nugalėtoju tapo filmas iš Pietų Korėjos. Kas čia per velniava? – piktinosi D. Trumpas. – Mes turime pakankamai problemų su Pietų Korėja dėl prekybos, o jiems skiriamas apdovanojimas už geriausią filmą. Ar tai gerai? Nežinau“.
 
„Grąžinkite juostas „Vėjo nublokšti“ (Gone with the Wind), „Saulėlydžio bulvaras“ (Sunset Boulevard), tiek daug puikių filmų, o nugalėtojas – iš Pietų Korėjos. Ar anksčiau taip būdavo?“ – retoriškai klausė Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
Vasario 9 d. per 92-ąją Amerikos kino meno akademijos apdovanojimų įteikimo ceremoniją geriausio filmo kategorijoje „Oskaro“ statulėlė buvo skirta Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon-ho juodojo humoro komedijai „Parazitas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.00:30

JAV pakrančių apsaugos tarnybai pirmadienį pavyko susisiekti su Pietų Korėjos krovininio laivo, kuris savaitgalį netikėtai apvirto, įgula. Incidentas įvyko netoli JAV Džordžijos valstijos pakrantės.
 
Pasak Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos, „Golden Ray“ laive dar liko keturi šalies piliečiai. Šeštadienį netoli Bransviko uosto didžiulis krovininis laivas apsivertė ant šono.
 
Pakrantės apsaugos tarnyba tviterio paskyroje rašė, kad pirmadienį susisiekė su įgulos nariais, bet jų būklė vis dar lieka „nenustatyta“.
 
Tarnybos atstovai teigė planuojantys įgulos narių išlaisvinimo misiją. Kiti 20 laivu plaukusių žmonių buvo išvaduoti iš karto po incidento. Dar neaišku, kokios yra šio įvykio priežastys.
 
Krovininis laivas buvo pastatytas 2017 metais, jis priklauso Pietų Korėjos logistikos įmonei „Hyundai Glovis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.10; 07:31

Pietų Korėjos pajėgos sulaikė šiaurės korėjietį, kirtusį griežtai saugumą sieną tarp abiejų šalių. Dezertyravęs karys demilitarizuotą zoną perbėgo naktį į ketvirtadienį, pranešė Pietų Korėjos generalinis štabas.
 
Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, pastarąjį kartą Šiaurės Korėjos karys sieną į Pietus kirto gruodį.
 
Kasmet šimtai šiaurės korėjiečių pabėga į Pietų Korėją. Tačiau tipinis pabėgimo maršrutas eina per Šiaurės Korėjos sieną su Kinija. Perbėgimai per vidinę sieną tarp Korėjų yra reti, be kita ko, todėl, kad ji labai užminuota, apsaugota tvorų ir saugoma kareivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.02; 01:00
 
 

Šiaurės Korėja toliau naudoja įrengimus uranui sodrinti Jonbeno branduoliniame komplekse. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NŽT).

„Yra žinoma, kad urano sodrinimo įrengimai normaliai dirbo dar prieš neseniai surengtą Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimą“, – cituoja agentūra NŽT direktorių Suh Hoonną.

Anksčiau Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Šiaurės Korėja nuo 2018 metų pabaigos nenaudoja 5 megavatų branduolinio reaktoriaus Jonbene. Iš jame panaudotų kuro strypų perdirbant gaunami 5-7 kilogramai ginklų plutonio per metus. Vienai atominei bombai pagaminti reikia 6 kilogramų šios skylančiosios medžiagos. 

Suh Hoonnas taip pat pranešė, jog NŽT užfiksavo aktyvų sunkvežimių judėjimą tyrimų centre Sanymo rajone Pchenjano priemiestyje. Manoma, kad kaip tik ten gaminamos kelių modelių balistinės raketos, tarp jų – tarpžemyninė raketa „Hwasong-15“.

Vasario 27-28 dienomis Vietnamo sostinėje Hanojuje įvyko JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas. Jo metu Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškė, kad Pchenjanas demontuos kompleksą Jonbene, jeigu Vašingtonas atšauks dalį sankcijų. Bet D. Trumpas atmetė šį pasiūlymą, reikalaudamas likviduoti kitus objektus. Susitikimas baigėsi nepasirašius jokių dokumentų, šalys susitarė tęsti dialogą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.07; 05:30

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas, nuteistas 15 metų kalėti už korupciją, trečiadienį bus paleistas iš kalėjimo už užstatą. Tai pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Seulo Aukščiausiojo teismo sprendimu.

Jos žiniomis, viena iš tokio sprendimo priežasčių – metus kalėjime praleidusio eksprezidento sveikatos būklės pablogėjimas.

Nuo 2008 iki 2013 metų šalies prezidento pareigas ėjusio Lee Myung-bako arešto orderis buvo išduotas 2018 metų kovo 22 d. Balandžio pradžioje Pietų Korėjos prokuratūra pateikė buvusiam valstybės vadovui kaltinimus dėl kyšininkavimo, lėšų pasisavinimo, mokesčių vengimo, piktnaudžiavimo valdžia, rinkimų įstatymo pažeidimo ir pareikalavo skirti jam 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak tyrėjų, Lee Myung-bakas galėjo neteisėtai gauti ir pasisavinti lėšų (iki 9 milijonų eurų) iš slaptų Nacionalinės žvalgybos fondų, skirtų slaptoms operacijoms finansuoti.

2018 metų spalio 5 d. Seulo Aukščiausiasis teismas nuteisė jį 15 metų kalėti. Lee Myung-bakas tapo penktuoju Pietų Korėjos eksprezidentu, atsidūrusiu teisiamųjų suole.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.06; 02:00

Pietų Korėja sutinka šiais metais mokėti 8,2 proc. daugiau už JAV pajėgų išlaikymą šalyje. Tai yra svarbus žingsnis koordinuojant vasarį įvyksiantį viršūnių susitikimą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų, skelbia naujienų agentūra dpa.

Susitarimą dar turės ratifikuoti Pietų Korėjos parlamentas. Pagal jį Seulas mokėtų apie 890 mln. JAV dolerių už Pietų Korėjoje dislokuotų 28 500 JAV karių išlaikymą.

Vašingtonas tikina, kad šis sandoris tėra skirtas vieneriems metams, JAV administracijai toliau peržiūrint, kaip prie gynybos finansavimo prisideda sąjungininkai.

Pranešimas apie didesnius mokėjimus pasirodė, likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimo Hanojuje, kurio metu jie turėtų aptarti Pchenjano branduolinės programos atsisakymą.

2018 m. birželį JAV paskelbė neribotam laikui nutrauksiančios bendras karines pratybas su Pietų Korėja. D. Trumpas teigė, kad jos kainuoja itin daug, o Pchenjanas jas suvokia kaip provokaciją. Tuo metu JAV prezidentas taip pat paminėjo galimą JAV karių atitraukimą iš Pietų Korėjos.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija teigia gavusi JAV garantiją, kad karių skaičius nesikeis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 06:00

Abiejų Korėjų vadovai surengė netikėtą susitikimą. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovai abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje pasienio zonoje surengė iš anksto neskelbtą susitikimą, šeštadienį pranešė Pietų Korėjos prezidentūra.

Tai tik antrasis Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino susitikimas. Vadovų susitikimas vyko pasienio kaime Panmundžome.

Susitikimas surengtas abiem šalims toliau dedant pastangas nukreipti istorinį JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimą į geras vėžes.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė birželio 12 dieną Singapūre turėjusį įvykti jo susitikimą su Kom Jong-unu. Tačiau vėliau užsiminė, kad jų dviejų susitikimas vis dėlto gali įvykti.

Jei D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimas įvyks, jo metu didžiausias dėmesys bus skiriamas būdams paversti Korėjos pusiasalį nebranduoline zona ir mažinti įtampą.

Teigiama, kad derybų su Kim Jong-uno rezultatus Moon Jae-inas paskelbs sekmadienį ryte.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05:27; 00:30

Susitinka Šiaurės ir Pietų Korėjos prezidentai. EPA – ELTA nuotr.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas peržengė sieną su Pietų Korėja ir tapo pirmuoju tai padariusiu savo šalies lyderiu po to, kai prieš 65 metus baigėsi Korėjos karas. Kim Jong-uną penktadienį prie demarkacinės linijos pasitiko Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae Inas. Svečio garbei buvo ištiestas raudonas kilimas.

Abiem prezidentams mergaitė ir berniukas, gyvenantys kaime demilitarizuotoje zonoje, įteikė gėlių, informuoja agentūra „Reuters“.

Kim Jong-unas ir Moon Jae Inas šypsojosi ir spaudė vienam kitam ranką. Atsakant į atitinkamą Kim Jon-uno gestą, abiejų šalių vadovai, laikydamiesi už rankų, perėjo sieną į Šiaurę. Čia jie žengė kelis žingsnius ir tada vėl sugrįžo į pietinę pusiasalio dalį. Po trumpo pirmojo pokalbio už uždarų durų vėliau turėtų prasidėti oficialus susitikimas.

Pietų Korėjos garbės sargyba svečią iš Šiaurės pasitiko vilkėdama istorines uniformas ir skambant tradicinei muzikai. Numatyta ir simbolinė ceremonija, per kurią Moon Jae Inas ir Kim Jong-unas Panmundžomo pasienio vietovėje kartu pasodins medį. Pasibaigus pokalbiams planuojamas bendras pareiškimas.

„Dabar prasideda nauja era: taikos laikas“, – įrašė Kim Jong-unas svečių knygoje. Kartu jis sakė: „Mes galime pasiekti reikšmingą susitarimą, tačiau svarbu, kad jis būtų įgyvendintas. Jei ne, mes nuvilsime savo tautas“. Svečias sakė, jog tikisi „atvirų diskusijų“ ir viliasi „gerų rezultatų“.

Prasidėjo istorinis Šiaurės ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Moon Jae Inas pareiškė viltį, kad dar penktadienį gali pavykti pasiekti susitarimą, kuris išpildys žmonių taikos viltis. Jis pasveikino „drąsų“ Kim Jong-uno sprendimą atvykti į Pietų Korėją pirmojo viršūnių susitikimo. Jis paragino Panmundžome priimti „drąsius“ sprendimus.

Tai yra pirmasis Korėjų viršūnių susitikimas per 10 metų. Be to, tai pirmas kartas apskritai po Korėjos karo pabaigos, kai Šiaurės Korėjos vadovas atvyko į pietinę dalį.

Seulo duomenimis, susitikime bus kalbama apie denukliarizaciją bei ilgalaikės taikos užtikrinimą. Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad Kim Jong-unas kalbėsis visomis temomis, kurios prisidės prie abiejų Korėjų santykių gerinimo bei taikos, gerovės ir Korėjos pusiasalio suvienijimo.

Anot ekspertų, susivienijimas nebus svarbiausia tema. Šiaurės Korėja pastaruoju metu paskelbė stabdanti savo branduolinę ir raketų programas ir taip sužadino įtampos sušvelnėjimo pusiasalyje viltis.

Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje planuojamas ir Kim Jong-uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.27; 03:00

Pietų Korėjos prezidentas ir Šiaurės Korėjos lyderio sesuo kartu stebėjo koncertą Seule. EPA-ELTA nuotr.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas sekmadienį Seule vykusio Šiaurės Korėjos muzikantų koncerto metu sėdėjo šalia Kim Jong-uno sesers, o tuo metu lauke susirinkę protestuotojai degino Šiaurės Korėjos vėliavą.

Šis koncertas – paskutinis renginys, numatytas istorinio Šiaurės Korėjos delegacijos vizito Pietų Korėjoje programoje. Po jo Pchenjano delegatai išskrido namo.

Viena iš ryškiausių delegacijos vizito akimirkų buvo Kim Jong-uno sesers ir ypatingosios pasiuntinės Kim Yo-jong prezidentui Moon Jae-inui šeštadienį perduotas brolio kvietimas apsilankyti Šiaurės Korėjoje.

Tiesa, Pietų Korėjos prezidentas kvietimo iš karto nepriėmė ir pareiškė besiviliantis, kad bus sudarytos „tinkamos sąlygos“, jog vizitas galėtų įvykti.

Nuotraukose iš sekmadienio koncerto matyti plojantys Moon Jae-inas, Kim Yo-jong ir nominalusis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Yong-namas, oficialus Pchenjano delegacijos vadovas.

Pchenjano Samdžijono orkestro koncerto metu, be kita ko, netikėtai pasirodė atlikėja Seohyun iš vienos populiariausių Pietų Korėjos popmuzikos grupių „Girls Generation“. Tai buvo dalis tarpvalstybinio susitarimo, pagal kurį Šiaurės Korėja į Pietų Korėjoje vykstančias žiemos olimpines žaidynes atsiuntė šimtus atletų, palaikymo šokėjų ir kitų.

Tačiau pacifistinių pažiūrų prezidento Moon Jae-ino siekis suartinti kaimynes pykdo šalies konservatorius, kurie jį kaltina esant Šiaurės Korėjos šalininką ir kenkiant saugumo aljansui su JAV.

„Tai, kad tie raudonieji komunistai yra Seulo širdyje – visiškas pažeminimas!“ – netoli koncertų salės šaukė vienas iš protestuotojų, kol dešimtys kitų laikė transparantus su užrašais, smerkiančiais tiek Kim Jong-uną, tiek Moon Jae-iną.

Kai kurie protestuotojai padeginėjo Šiaurės Korėjos vėliavas, o kiti, plėšydami Šiaurės Korėjos lyderį vaizduojančius plakatus, šaukė: „Suplėšykime Kim jong-uną į gabalus!“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.13; 00:30

Rusija (Russia)

Lapkričio 14-ąją Jungtinių Tautų (JT) generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją dėl karinių veiksmų nutraukimo olimpinių žaidynių ir parolimpiados metu.

Kaip dėl to pareiškė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas, JT šalys narės gali ir turi užtikrinti sportininkų saugumą olimpiados metu. Konsensusas pasiektas kitų metų vasario 9-ąją Pietų Korėjos Pjongčango mieste startuosiančių žiemos olimpinių žaidynių proga.

Aišku, tai reikalinga ir prasminga, vis dėlto kalbos saugumo tema atrodojau ironiškai, kai pasaulio viešojoje erdvėje ypač garsiai skamba su viena geopolitinių ambicijų neslepiančia valstybe susieta dopingo tema.

Pasaulio antidopingo agentūra WADA paskelbė neplanuojanti atstatyti Rusijos antidopingo agentūros RUSADA teisių, o tai savo ruožtu kelia klausimą dėl galimybės rusų delegacijai su savo vėliava bei himnu dalyvauti olimpiadoje bei parolimpiadoje Pietų Korėjoje.

Pasak į temą besigilinančio žmogaus, filmą apie dopingą rusų sporte susukusio Vokietijos televizijos kanalo ARD žurnalisto Hajo Seppelto, tą lėmė dvi priežastys – Rusijos atsisakymas pripažinti Richardo McLareno vadovautos WADA komisijos prieš porą metų paskelbtas išvadas  apie dopingą vartojančius rusų sportininkus bei Rusijos atsisakymas leisti Agentūros ekspertams patikrinti Maskvos antidopingo laboratorijoje laikomus sportininkų mėginius, kuriuos Rusijos tyrimų komitetas yra užantspaudavęs esą dėl rusų vykdomo teisminio tyrimo. Pasak R. McLareno komisijos išvadų, dopingą vartojo per tūkstančio rusų sportininkų, besivaržančių beveik 30-yje olimpinių bei parolimpinių sporto šakų. Išvados tapo priežastimi drausti kai kuriems rusams dalyvauti tarptautinės varžybose, įskaitant 2016-ųjų vasaros olimpiadą.

Kaip WADA pareiškimo išvakarėse informavo dienraštis „The Daily Mail“, į Ameriką pabėgęs buvęs Maskvos laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas pasirengęs TOK suteikti papildomos informacijos apie dopingą Rusijos sporte. G.Rodčenkovas buvo vienas pagrindinių WADA informatorių, jo parodymų pagrindu rengtos R. McLareno komisijos išvados.

Rusijos tyrimų komitetas savo ruožtu pareigūnui iškėlė bylą esą dėl vertimo rusų sportininkus vartoti dopingą, tėvynėje jam gresia iki 10 metų kalėjimo. G.Rodčenkovas paliko Rusiją 2015-aisiais. Naujos žinios irgi turės įtakos TOK sprendimui, leisti ar ne rusams po savo šalies vėliava dalyvauti žiemos olimpiadoje. 

Tarptautinė antidopingo agentūra WADA

Rusijos valdžia nepripažįsta šalyje veikiant dopingo vartojimo sistemą valstybiniu lygiu, bet ir atsisako pateikti WADA ekspertams savo sportininkų šlapimų mėginius. Vėlgi, pasak „The Daily Mail“, jei nauja informacija šveicarų sporto funkcionieriaus Deniso Oswaldo bei šveicarų teisininko Samuelo Schmido vadovaujamoms TOK komisijoms (pirma tiria rusų slidininkus, antra – Rusijos vyriausybės galimą vaidmenį dopingo vartojimo sistemoje 2014-ųjų žiemos olimpiadoje Sočyje) nepadarys deramo įspūdžio, G. Rodčenkovas pasiryžęs ją paskebti viešojoje erdvėje. TOK atsidūrė keblioje situacijoje, mat gruodžio pradžioje nori nenori turės skelbti sprendimą, leisti ar ne Rusijos delegacijai dalyvauti žiemos olimpiadoje. Komitetas kol kas lūkuriuoja ir neryžtingai atsimušinėja.

Dieną prieš „The Daily Mail“ išplatintą informaciją paskelbta apie WADA dispozicijoje atsidūrusius rusų sportininkų dopingo mėginius, paimtus nuo 2012-ųjų sausio iki 2015 metų spalio pabaigos. Pasak „The New York Times“, juos Agentūros ekspertai iš Maskvos antidopingo centro gavo neoficialiais kanalais. Kaip nurodė WADA prezidentas Craigas Reedie, jų analizė gali tapti dar viena spaudimo priemone Maskvai pripažinti R. McLareno komisijos išvadas. Maskva visaip kratosi kaltinimo, jog dopingo vartojimas šioje šalyje organizuotas valstybiniu lygiu, ir tvirtina, esą vartojimo atvejai buvo griežtai individualūs.

Dar dieną prieš TOK komisija pripažino 4 rusų slidininkus Aleksejų Petuchovą, Maksimą Vylegžaniną, Jevgeniją Šapovalovą bei Juliją Ivanovą pažeidus antidopingo taisykles. Sočio olimpiadoje M.Vylegžaninas užėmė antras vietas 50 kilometrų lenktynėse bei komandiniame sprinte. Lapkričio 1-ąją TOK komisija iki gyvos galvos diskvalifikavo slidininkus Aleksandrą Legkovą ir Jevgenijų Belovą už dopingo vartojimą Sočio žaidynėse. Abiejų rezultatai anuliuoti, A. Legkovas įpareigotas grąžinti 50 kilometrų lenktynėse pelnytą olimpinį auksą bei sidabro medalį už estafetę. TOK tebetiria 28 rusų sportininkus, Sočio olimpiados dalyvius. Štai tokios žinios tiesiog padieniui.

Na, ir pagaliau lapkričio 16 dieną Seule vykusiame posėdyje WADA pripažino rusų RUSADA neatitinkant organizacijos elgesio kodekso ir atsisakė atstatyti 2015-ųjų lapkritį sustabdytą jos akreditaciją. Posėdyje pasisakęs Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas pareiškė, kad besąlygiškas R. McLareno komisijos išvadų pripažinimas apie dopingą valstybiniu lygiu neįmanomas, ir pakartojo, jog jo šalies sportą „pakišo“ asmeninės naudos siekusi „grupė žmonių“. Valstybė niekuo dėta. Rusijos sporto ministras Pavelas Kolobkovas WADA reikalavimus pavadino politiniais.

RUSAD – Rusijos antidopingo agentūra

Politiniai jie ar nepolitiniai – į šį klausimą veikiau vėliau negu anksčiau (žinant Rusijos valdžios spec. tarnybinę prigimtį) atsakys istorija, kol kas turime pasikartojančius siužetus jau ir su kriminaliniu „kvapu“, kai įtariamai mėginami „išplauti“ visomis įmanomis priemonėmis. Kaip yra nurodęs „The Independent“ (11 13), kadangi pirmos bausmės krito ant slidininkų, o ne ant valdininkų, Rusija kaip valstybė gali išsisukti.

Siekdama reabilituotis, Maskva pasitelkė ir galingą viešųjų ryšių kampaniją, visaip reklamavusi rotaciją savo antidopingo agentūroje, sporto ministerijoje bei olimpiniame komitete, bet nutylėdama reikalavimus pripažinti kaltę bei pateikti mėginius.

Kita vertus, jau net neironiška, kad pareikalauti atsakomybės nelabai yra iš ko – pagrindiniai įtariamieji atleisti, bėgo į Ameriką arba (dviem atvejais) mirė nuo širdies smūgių, nors anksčiau dėl jos problemų neturėjo.

Prie viešųjų ryšių pridėtinas ir interneto įsilaužėlių „indėlis“. Kai (moraliai pranašesnei) Jungtinės Karalystės antidopingo agentūrai UKAD liepą buvo patikėta misija apdoroti rusų sportininkų paraiškas leisti jiems vartoti tam tikrus preparatus terapinės išimties tvarka, rusų interneto įsilaužėlių grupė „Fancy Bears“ platino WADA inspektorių įtarimų detales britų lengvaatlečiui Mohammedui Farah. Nors įtarimai sportininkui nepasitvirtino, dezinformacija savo tikslą pasiekė, ant britų sportininkų buvo užsiundyta britų spauda, tai suteikė pagrindo spekuliacijoms abejoti UKAD moraliniu autoritetu.

„The Independent“ apibendrinimas gana nelinksmas – dalyvavimą žiemos olimpiadoje Maskvai užtikrina TOK, o ne WADA. Pastaroji kol kas atrodo bejėgė ir nepateikia neatremiamų įrodymų, vasario 25-ąją WADA pripažino stokojanti įrodymų ir dėl galimo rusų sportininkų šlapimo mėginių sunaikinimo. Visi R. McLareno komisijos kreipimaisi į Rusijos valdžią suteikti papildomų duomenų atsimušdavo į tylą. Rugsėjo 13 dieną WADA panaikino kaltinimus vartojus dopingą 95-iems R. McLareno komisijos ataskaitoje nurodytiems rusų sportininkams.

Visi suka galvas, ką daryti. TOK prezidentas Th. Bachas informaciją apie rusų dopingą vadina ataka prieš olimpines žaidynes ir TOK , bet ir laiko nepriimtinomis sankcijas, drausiančias rusams vykti į Pjongčangą su savo vėliava bei himnu. Boikoto funkcionierius bijo labiausiai, o A. Žukovas ir kai kurie Rusijos dūmos deputatai tuo jau grasina. Taigi, kieno nervai tvirtesni…

Hamburgo universiteto profesorius Volfgangas Manningas ir jo kolega Helmutas Grotė iš Berlyno laisvojo universiteto kaip išeitį iš aklavietės siūlo svarstyti milijardo dolerių baudą Rusijos olimpiniam komitetui, esą Maskvai tai nebūtų nepakeliama našta, o pinigus galima skirti WADA, kurios biudžetas, net jei palūkanų nuo šios sumos metinis pelnas siektų 2 proc., augtų nuo 30 iki 50 milijonų dolerių. Jau ir sportas kaip banalus verslo bei politikos tęsinys.

Sakykite, ką po tokių „peripetijų“ bereiškia JT taikdariškos iniciatyvos ir apskritai olimpinė dvasia? Vertybinę krizę gerai iliustruoja Rusijos olimpinio komiteto garbės (sic…) prezidento Leonido Tiagačiovo siūlymas sušaudyti G. Rodčenkovą kaip išdaviką, nes Josifas Stalinas tą būtų padaręs nedvejodamas. 

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Poreikis siekti rezultato nesiskaitant su priemonėmis egzistavo visada. 1904-aisiais bėgdamas maratoną JAV Sent Luise olimpietis 28-erių Thomasas Hicksas apalpo likus iki finišo 7 kilometrams. Treneris nutarė suleisti jam strichnino, kurį sportininkas užgėrė gurkšniu prancūziško konjako.

Likus 4 kilometrams iki finišo treneris suleido dar vieną injekciją, ir Th. Hicksas atbėgo antras, bet galų gale buvo paskelbtas nugalėtoju, kai paaiškėjo, jog pirmą distanciją įveikusį sportininką net 20 kilometrų pavėžėjo automobiliu.

Ši ir panašios istorijos – iš, pavadinkime, „senų gerų“ laikų, vertinant iš dabartinių manipuliavimo mastų, tenykščiai pažeidėjai atrodo beveik romantikai. Kad sumaištį jau globaliu mastu į olimpinį judėjimą įneša Rusija – logiška, lieka vis mažiau gyvenimo sričių, kuriose Maskva manipuliacijomis sumaišties neįneša.

2017.11.20; 03:30

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) penktadienį išvyko į beveik dviejų savaičių trukmės kelionę po Aziją. Iš Endriuso karinių oro pajėgų bazės netoli Vašingtono jis išskrido drauge su žmona Melanija (Melania). Pradžioje jų lėktuvas atliks tarpinį nusileidimą Havajuose Ramiajame vandenyne, o tada skris toliau į Japoniją.

Kiti planuojami sustojimai yra Pietų Korėja, Kinija, Vietnamas ir Filipinai. Tik prieš išskrisdamas D. Trampas pareiškė, kad jis kelionėje bus dieną ilgiau nei planuota. Jis nori prailginti savo viešnagę Filipinuose, kad galėtų dalyvauti čia vyksiančiame Rytų Azijos viršūnių susitikime.

Pagrindinė pokalbių kelionėje tema gali būti Šiaurės Korėjos branduolinė programa. Gali būti, kad D. Trampas visų pirma energingiau nei iki šiol spaus Kiniją daryti spaudimą Pchenjanui.

Ypatingo dėmesio turėtų sulaukti ir D. Trampo susitikimas su Filipinų prezidentu Rodriu Duterte (Rodrigo Duterte), kuris užsienio – tačiau ne JAV prezidento – yra aštriai kritikuojamas dėl savo brutalios kovos su nusikalstamumu, susijusiu su narkotikais.

Tai bus ilgiausia JAV prezidento kelionė po Aziją nuo Džordžo Bušo vyresniojo (George Bush senior) kelionės 1991/92 metų sandūroje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.04; 00:10

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose šoka, dainuoja tolimų šalių saviveiklininkai: iš Brazilijos, Graikijos, Ispanijos, Japonijos, Pietų Korėjos…

2017.07.10; 09:00

 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą Korėjos Respublikos Prezidentei Park Geun-hye dėl buvusio Korėjos Prezidento Kim Young-samo netekties.

„Žmonių atmintyje Prezidentas Kim Young-samas išliks kaip ryžtingas demokratinės opozicijos lyderis ir rūpestingas valstybės vadovas, reikšmingai prisidėjęs įtvirtinant demokratinius Korėjos Respublikos pagrindus. Eidamas Prezidento pareigas, Kim Young-samas išmintingai ir nuosekliai siekė taikos ir saugumo visiems savo šalies ir regiono žmonėms“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Continue reading „Prezidentė pareiškė užuojautą dėl buvusio Korėjos Prezidento Kim Young-samo mirties“

koreja_siaures

Vieną lapkričio vakarą Japonijoje, pajūrio mieste Niigata, 13 metų mergaitė, vardu Megumi, vėlavo grįžti iš mokyklos. Susirūpinusi mama Sakie Yokota su sūnumis nuėjo ieškoti dukters į mokyklą. Ponia Sakie išsiaiškino, kad jos Megumi išėjo iš mokyklos laiku.

Bet į namus neparėjo. Tada paskambino policijai, ir prasidėjo rimta mergaitės paieška. Tačiau niekas nesurado nė menkiausio pėdsako. Tai atsitiko 1977-aisiais, lapkričio 15-ąją. Nuo tos dienos tėvai naktimis negesino šviesos – gal dukrytė parsiras. Tačiau dukra neparsirado nei po mėnesio, nei po metų, nei po dešimties metų.

Continue reading „Šiaurės Korėjos šnipo išpažintis“