Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje priėmė su valstybiniu vizitu atvykusį Saudo Arabijos karalių Salmaną bin Abdelazizą al Saudį (Salman bin Abdelasis al-Saudi). Kremliaus šeimininkas per pokalbius patvirtino savo norą bendradarbiauti Artimuosiuose Rytuose.

Susitikimas suteikia dvišaliams santykiams stiprų impulsą, sakė V. Putinas. Turėdami omenyje Maskvos vaidmenį Sirijos kare, ekspertai pokalbius įvertino kaip aiškų Rusijos siekio plėsti įtaką Artimuosiuose Rytuose patvirtinimą.

Karalius Salmanas yra pirmasis Saudo Arabijos monarchas, viešintis Rusijoje. „Vien tai yra labai svarbus įvykis“, – sakė V. Putinas. Karalius pabrėžė, kad dvišaliai santykiai turi būti stiprinami „taikos, saugumo ir ekonomikos plėtros labui“.

Stebėtojai reikšmę įžvelgia pirmiausiai štai kur: Saudo Arabija, nors tradiciškai bendradarbiauja su JAV, dabar atsigręžia į Rusiją. Didėjanti Maskvos įtaka arabų pasaulyje verčia Rijadą ieškoti alternatyvių partnerių.

Susitikime pirmiausiai buvo kalbama apie padėtį naftos rinkoje ir pilietinį karą Sirijoje. Anot rusų naujienų agentūrų, delegacijos pasirašė memorandumą dėl galimo rusiškų ginklų pardavimo Rijadui.

Karalius Salmanas pabrėžė, kad Saudo Arabijos ir Rusijos požiūris į regiono klausimus daugeliu atvejų sutampa. Tačiau kad yra ir problemų, įrodo griežtas perspėjimas Iranui. Vadovybė Teherane neturėtų destabilizuoti padėties pilietinio karo alinamame Jemene, sakė svečias.

Iranas yra artimas Rusijos sąjungininkas ir kartu su Maskva karinėmis priemonėmis remia Sirijos vadovybę pilietiniame kare. Sunitų vyraujama Saudo Arabija ir šiitiškas Iranas rungiasi dėl viešpatavimo regione.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 05:55

Retai Vokietijos politikai būna tokie vieningi. Svarstydami galimą ginkluotą JAV įsikišimą į Siriją, visų partijų atstovai buvo santūrūs. Jų poziciją šiuo klausimu taikliai apibūdinta portalo www.sueddeutsche.de politikos skiltyje: jeigu JAV pultų Siriją, tai veikiausiai be vokiečių pagalbos. Nepasirašyto komentaro autorius pažymi, jog buvo politikų, kurie griežtai ir net labai griežtai pasisakė prieš bet kokį dalyvavimą konflikte.

Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos koalicija Bundestage  pareiškė, jog karinėje intervencijoje prieš Sirijos režimą nedalyvautų dėl politinių ir karinių priežasčių. Philippas Mißfelderis, už užsienio klausimus atsakingas koalicijos atstovas, pasakė, jog „šiuo metu Bundesveras yra pasiekęs savo dalyvavimo taraptautinėse operacijose galimybių ribas“. Dėl to jis nematąs galimybės Vokietijai kištis į konfliktą.

Continue reading „Vokietija nedalyvaus kariniuose veiksmuose prieš Siriją“

„Naujienos iš spaudos konferencijos turi pakliūti į antraštes, bet birželio 5-ąją dieną Ženevoje aš daviau dingstį paskelbti šiek tiek daugiau naujienų negu ketinau“, – taip pradeda savo straipsnį laikraštyje "The Daily Beast" Garis Kasparovas. Jis paaiškina, kad atvyko į Ženevą pasiimti Moriso B. Ebremo teisių gynimo premijos.

„Spaudos konferencijoje vienas žurnalistas uždavė klausimą, kurį girdėjau šimtus kartų – ar aš nesibaiminu dėl savo saugumo ir laisvės Vladimiro Putino Rusijoje. Bet aš atsakiau ne taip, kaip paprastai, girdi, gyvenime apskritai negalima būti dėl nieko garantuotam. Aš atsakiau, kad jei grįšiu į Rusiją, tai man kils rimtų abejonių, ar galėsiu vėl išvažiuoti, nes vasarį jau buvo akivaizdu, kad mane palies tebesitęsiantys politinių protestų dalyvių persekiojimai. Taigi, kol kas, apibendrinau (jeigu tik turiu teisę pats save cituoti, kad viskas būtų tikslu) – aš susilaikysiu ir negrįšiu į Rusiją“, – rašo G.Kasparovas. 

Continue reading „Garis Kasparovas: aš negrįšiu į niūrią V.Putino Rusijos realybę“

Pjeras Boregaras, brigados generolas (1818 – 1893)  Konfederatų (pietiečių) armijos karininkas pilietinio karo metais Amerikoje, organizavęs išplėtotą šnipų tinklą.

Gimęs Luizianoje, Pjeras Boregaras 1838 metais baigė JAV Karo akademiją. Dalyvavo kare su Meksika. 1861 metais buvo Karo akademijos Vest-Pointe Niujorko valstijoje viršininkas (tiesa, tik penketą dienų; buvo pašalintas po to, kai pareiškė, kad jeigu prasidėtų karas, jis prisidės prie pietiečių).

1861 metų balandžio 12-ąją P.Boregarui pavaldus artilerijos padalinys paleido pirmąsias pilietinio karo salves, apšaudydamas Samtero tvirtovę Čarlstono prieplaukoje Pietų Karolinos valstijoje. P.Boregaras kariavo ir kaip kovų vadas, ir kaip žvalgybos vadovas, sugebėjęs pasižymėti abiejuose postuose.

Jis pavedė vienam iš savo karininkų, kapitonui Tomasui Džordanui, suformuoti šnipų tinklą Vašingtone. Pagrindinis agentas buvo Roza Grinhau, turtinga matrona, neretai rengusi savo namuose kviestinius pietus, per kuriuos prisirinkdavo politinės ir karinės žvalgybos duomenų.

Continue reading „Pagrindinis generolo Pjero Boregaro agentas buvo turtinga matrona“

asandzas-rusija

Vakarų leidiniai atsiliepė į Džiuliano Asandžo (Juliano Assange) debiutą interviuotojo vaidmenyje per “Russia Today” (RT) kanalą.

Assandžo laida vadinasi „Pasaulis rytoj“.

Pirmuoju svečiu tapo Hasanas Nasrala (Hassan Nasrallah), libanų judėjimo Hezbala (Hezbollah) lyderis. Pašnekesys surengtas per vaizdo įrašą, Assandžas – Britanijoje namų arešte, o Nasrala – nenurodytoje vietoje Libane. „Areštantas veda televizijos šou“ – praneša “The New York Times” antraštė, turint omenyje, kad Assandžas laikomas namų arešte.

Continue reading „Nauja televizijos žvaigždė ar “naudingas kvailys”?“

novodvorskaja_dar

Kai kurie rusiški leidiniai pastaruoju metu pradėjo eskaluoti mintį, esą Latvijoje galimi etniniai neramumai ir net – pilietinis karas.

Štai kad ir portalo regnum.ru publikacija “Ar pavyks Latvijai išvengti pilietinio karo?” Straipsnyje pasakojama apie šiomis dienomis Latvijoje augančią įtampą. Teigiama, jog konfliktai Latvijos Respublikoje gali kilti tuo pačiu metu ir dėl socialinių, ir dėl etninių priežasčių. Įvairiai traktuojamas Latvijos politologas Vladimiras Lindermanas įsitikinęs, esą socialinio pobūdžio protestai šalyje nekyla tik dėl dviejų tramdančių aplinkybių.

Continue reading „Rusijos FSB intrigos Latvijoje“

partizanai_

Mano kuklus straipsnis apie partizanus (tinklink.lt) susilaukė dėmesio – Ervinas Koršunovas tai pavadino „Prokrusto lova“ (delfi.lt). Kelis kartus perskaitęs komentarą vis dėl to nusprendžiau atsakyti, patikslinti kai kurias savo mintis ir nesutikti su mano gerb. oponento kai kuriais teiginiais.

Pirmiausia norėčiau baigti bergždžią diskusiją: egzistuoja partizanų kultas (mitas, tik vienas „teisingas“ požiūris ar pan.) Lietuvoje, ar ne. Man atrodo, kad partizanų vaidmuo neįvertintas, Ervinui Koršunovui – pervertintas. Kadangi sunku susitarti, kokiais kriterijais remiantis galime įvertinti, kada tas kultas egzistuoja, o kada ne, tai gal šiuo atveju ir likime kiekvienas prie savo nuomonės.

Prisipažinsiu, kad nelabai supratau E. Koršunovo minties, kodėl negalėčiau iškelti kokios nors provokuojančios minties (nors ir absurdo pavidalu) vien todėl, kad priklausau tautai, kuri lyginant su kitomis, atrodo nykštukinė. Jei jau taip, tai esu parašęs žymiai daugiau provokuojančių straipsnių – ir nieko. Nejaučiu, kad svetimos šalies slaptosios ar viešosios tarnybos mane kaip nors persekiotų.

Continue reading „Ar pagarba partizanams – Prokrusto lova?“