Anastasija Kirilenko

Specialiųjų tarnybų veikla Šveicarijoje

Šveicarija labai svarbi Rusijos specialiosioms tarnyboms. Tai liudija ir stipri rezidentūra, ir aukšti čia veikiančių karininkų laipsniai. Pagal bendradarbių skaičių Vakarų Europos šalių rezidentūrose pirmoje vietoje yra Vokietija, o iškart po jos eina Šveicarija. 

Šveicarija
Nuotraukoje: Šveicarijos peizažas ir simbolis – vėliava.

Legaliose rezidentūrose dirba SVR ir GRU bendradarbiai po diplomatine priedanga (ambasadoje ir prekybos atstovybėje Berne, generaliniuose konsulatuose Ženevoje ir Berne, nuolatinėje Rusijos Federacijos atstovybėje prie JTO Ženevoje), o taip pat po aukščiau minėtų tarptautinių organizacijų bendradarbių priedanga.

Apie 75 procentai Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbių dirba Ženevoje, tarptautinių organizacijų susitelkimo centre. Iš to galima daryti išvadą, kad čia tiek daug Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbių ne vien dėl Šveicarijoje esančių tikslinių objektų, bet ir dėl Šveicarijoje atstovaujamų tarptautinių organizacijų.

Yra ženklų, kad FSB, kuri turi kovoti su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei branduolinio ginklo platinimu užsienyje, taip pat yra aktyvi Šveicarijoje.

Ryšium su tuo reikia pabrėžti, kad prezidento 1994 metų lapkričio 23 dienos ir 1995 metų balandžio 3 dienos įsakai suteikė FSB teisę naudoti komercines struktūras užsienyje savo žvalgybiniams poreikiams. Tų įsakų pagrindu FSB išplėtė veiklą ir kai kuriuose srityse jau konkuruoja su SVR – pavyzdžiui, kovoje su nusikalstamumu. Kaip ir kitų specialiųjų tarnybų karininkai, FSB bendradarbiai dirba po diplomatų priedanga oficialiose atstovybėse arba dedasi tarptautinių organizacijų valdininkais, o taip pat privačiose komercinėse struktūrose, susikūrę verslo legendas. 

Po ekonomine priedanga Šveicarijoje dirba ir SVR bendradarbiai. SVR karininkai siunčiami keleriems metams į bendras įmones ar stambias užsienio kompanijas, pirmiausia – į naftos, transporto ir finansines kompanijas, Kai kurie iš tų bendradarbių anksčiau yra veikę po tradicine diplomatine priedanga.

Apskritai, galima nustatyti, kad specialiosios tarnybos, bendradarbiaudamos su komercinėmis struktūromis, stiprina savo įtaką ir kartu griebiasi žvalgybinių ryšių kitose šalyse. Tai akivaizdžiai rodo 2005 metais Cuge įsteigtos Nord Stream firmos pavyzdys. Firmos tikslas – užtikrinti dujotiekių Šiaurės Europoje, kuriais dujos iš Rusijos bus tiesiogiai tiekiamos Vokietijai, planavimą, statybą ir eksploatavimą. 51 proc. firmos priklauso Rusijos Gazprom‘ui, dar 20 proc. – vokiečių koncernui AG ir E.ON AG, o 9 proc. – Nederlandse Gasunie. Vienas iš Nord Stream direktorių tarybos narių – juristas iš Cugo Ursas Hausheeris (Urs J. Hausheer).

Atvirų šaltinių duomenimis, 1987–1990 metais jis posėdžiavo firmos Asada AG direktorių taryboje. Toji firma vertėsi VDR valstybės saugumo ministerijos pirkimais, aplenkiant Co-Com ribojimus. Mes spėjame, kad Putinas, dirbdamas Drezdene, užmezgė kontaktus su Hausheeriu.

Nord Stream valdytojas – vokietis Matiasas Varnigas. Jis buvo Štazi majoras ir, nepatvirtintais duomenimis, su Putinu jį irgi sieja bendra Drezdeno praeitis. Šiuo metu Varnigas yra Drezdner Bank Rusijoje vadovas, svarbus Gazprom‘o dalykinis partneris.

ONG veikla Šveicarijoje

NVS kriminalinės organizacijos Šveicarijoje daugiausia verčiasi pinigų plovimu. Jos turi atstovus, kurie steigia Šveicarijoje nelegalaus verslo ir pinigų plovimo firmas. Dauguma iš jų turi gerus tarptautinius kontaktus ekonomikos srityje, o taip pat ryšius su savo kilmės šalies valstybinėmis institucijomis. Nelegalus verslas dažniausiai simuliuoja realią ekonominę veiklą ir iš jos gautas pajamas, pateikdamos padidintas sąskaitas, fiktyvias paskolas bei už jas mokamus procentus, o taip pat firmos išlaidų klastotes.

Paplitęs metodas yra apgaulė, siekiant gauti subsidijų apiforminant tarpinius sandėrius, pirmiausia žaliavos sektoriuje. Žaliava perkama subsidijuojamomis vidaus kainomis ir parduodama pasaulinėmis rinkos kainomis (transferto lengvatos). Pagrindinis tikslas – persiųsti nelegalius (dažniausiai pavogtus iš valstybės biudžeto) pinigus į Vakarus, į privačias sąskaitas. Pirmiausia kalbama apie lėšas, pagrobtas iš valstybės, gautas iš sukčiavimo ir vagysčių. Nelegalios prekybos (narkotikais, ginklais) pajamos taip pat išplaunamos per tuos kanalus.

Šveicarijoje veikia apie 700 firmų, kurias kontroliuoja Rusijos piliečiai arba kurių direktorių taryboje posėdžiauja Rusijos piliečiai. 60 proc. tų firmų yra vokiškoje dalyje, 34 proc. – vakarų Šveicarijoje. Rusijos mokesčių institucijų vertinimu, apie 15 proc. visų Rusijos depozitų užsienyje išdėstyta Šveicarijoje. 2004 metais iš Rusijos iškeliavo 8 mlrd. dolerių kapitalo, beje, ekspertų nuomone, 40 proc. tos sumos – nelegaliai įgytas kapitalas. Galima lengvai paskaičiuoti, kad dalis nelegalaus kapitalo, „pabėgusio“ į Šveicariją pastaraisiais metais, sudaro reikšmingą sumą.

NVS kriminalinių organizacijų atstovai investavo į Šveicarijos nekilnojamąjį turtą, pirmiausia šalia Ženevos ežero ir Tičino kantone. Dažnai jį įsigyja juridiniai asmenys, ir dėl to sunku arba visai neįmanoma identifikuoti tikrąjį savininką.

Kai dėl investicijų į Šveicarijos ekonomiką, esama nerimą keliančių liudijimų, kad NVS kriminalinių organizacijų atstovai įsigijo strategiškai svarbių įmonių dalis arba pateko į tų firmų direktorių tarnybas. Kriminalinių organizacijų atstovai dažnai stengiasi Vakaruose dėtis rimtais verslininkais su plačiais politiniais ryšiais ir susirasti priedangą tradicinėse geros reputacijos firmose. Nepastebima, kad ryšiais ir korupcija grindžiami verslo metodai skirtųsi nuo kilmės šalių.

Bendra situacija teisinga ir Šveicarijai. Kol kas nėra tiesioginių įrodymų, kad specialiosios tarnybos bendradarbiautų su ONG. Tik yra daugybė fizinių asmenų ir firmų, palaikančių ryšius ir su specialiosiomis tarnybomis, ir su ONG vienu metu. 

ONG pinigų plovimas per žvalgybos struktūras?

Toliau konkretūs pavyzdžiai rodo, kad Šveicarijoje pinigai plaunami per asmenis, palaikančius kontaktus tiek su ONG, tiek ir su Rusijos specialiųjų tarnybų žinybomis.

– Rusijos pilietis I. R. (čia ir kitur inicialai neatitinka realiųjų, – vert. past.), spėjama, SVR karininkas, turintis nemažai finansinių lėšų, 2001–2003 metais dirbo firmai F. Šveicarijoje. Firma užmezgė dalykinius kontaktus su Nordex ir palaiko pastovius ryšius su organizuotu nusikalstamumu.

– Rusijos pilietis V. E., specialiųjų tarnybų karininkas, buvo glaudžiai susijęs su firma, kurios baudžiamoji byla dėl sukčiavimo ir švaistymo tiriama Ciuricho kantone nuo 2002 metų. Firma buvo likviduota Federacinės bankų komisijos nutarimu 2002 metų rudenį už finansines operacijas be licencijos. Firma savo Maskvos filiale atliko neskaidrius valiutinius sandorius, dalyvaujant ofšoriniam bankui, kuriame didelė dalis indėlininkų prarado dešimtis tūkstančių dolerių. Yra požymių, kad per tą firmą buvo išplautos didelės sumos nešvarių pinigų. V. E. yra nusikalstamo pasaulio atstovas ir palaiko kontaktus su Solncevo grupuote. Nuo 2004 metų sausio jis yra Čečėnijos atstovas Rusijos Federacijos Taryboje ir tuo pagrindu turi diplomatinį pasą. Jis palaiko diplomatinius kontaktus ir su kitomis Šveicarijos firmomis. (Kalbama apie Umarą Džabrailovą, – vert. past.).

– Nuo 1993 metų ir iki savo bankroto 1998 metais Rusijos bankas D. turėjo savo atstovybę Ženevoje. Buvo įsteigtas su KGB kapitalo pagalba, ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje tapo vienu iš nedaugelio rusiškų bankų, kurie gavo Centrinio banko licenciją tvirtos valiutos transakcijoms. Daugybė to banko ir jo filialų Vakarų Europoje atstovų buvo susiję su KGB ir palaikė kontaktus su specialiųjų tarnybų karininkais, kai dirbo užsienyje. Atstovybės Šveicarijoje generalinis direktorius irgi yra SVR darbuotojas, palaikė reguliarius kontaktus su Rusijos specialiosiomis tarnybomis Šveicarijoje.

Banko Maskvoje vadovas palaikė kontaktus su Nordex ir kitomis firmomis bei asmenimis atitinkamoje aplinkoje. Daugybė šaltinių liudija, kad per banką D. buvo išplauti organizuoto nusikalstamumo pinigai. Atviri duomenys taip pat rodo, kad nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio banką D. kontroliavo Semionas Mogilevičius. Bankas turi platų korespondentų tinklą visame pasaulyje, įskaitant ir Bank of New York, kuris atsidūrė garsių skandalų, susijusių su pinigų plovimu dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, centre.

Jis palaiko ryšius su ONG nariais ir piliečiu C. B., kuris, matyt, buvo susijęs su Solncevo grupuote. C. B. buvo įtariamas tuo, kad buvo organizacijos, kuri vertėsi tarptautine prostitucija, vadas. Be to, jis atvirai susijęs su GRU ir užsienyje taip pat palaiko kontaktus su kitomis Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Bankas D. nuo 1995 metų dalyvauja kuriant dukterinę firmą A. Ciuriche. Firma A. buvo įsteigta 1995 metais su įstatiniu 2,5 mln. frankų kapitalu, o 1999 metais likviduota. Firma buvo įtraukta į prekybą kokainu, kai didelis kiekis narkotiko buvo pervežta iš Kolumbijos į Floridą.

Tos firmos direktorių tarybos narys ir po to direktoriumi buvo Ch. O. Jis palaikė ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir buvo informuotas apie didelių Rusijos aukso ir valiutos rezervų dingimą. Nuo 1994 metų jis yra tuo metu sukurtos firmos S. vadovas. Toji firma šiandien įsikūrusi pas privatų asmenį nauju adresu ir užsiima prekyba, visų rūšių prekių eksportu ir importu. Per tą laiką Ch. O. suspėjo tapti Šveicarijos piliečiu. Vienas jo giminaitis palaiko tiesioginius ryšius su Nordex įkūrėju Grigorijum Lučianskiu.

– Kitas bankas, registruotas Šveicarijoje ir turintis ryšių tiek su organizuotu nusikalstamumu, tiek ir su specialiosiomis tarnybomis, – bankas K., kuris anksčiau priklausė Rusijos piliečiui. Bankas Šveicarijoje turėjo du filialus. Abu anksčiau valdė firma M., kurios pagrindinis biuras buvo Šveicarijoje.

Firma M. buvo glaudžiai susijusi su vienu pinigų plovimo per Bank of New York epizodu. Tam pačiam firmų tinklui Šveicarijoje priklausė dar penkios firmos, kurios buvo registruotos tais pačiais adresais. 1997–2001 metais numanomas specialiųjų tarnybų karininkas V. P. įėjo į keturių iš jų direktorių tarybas, ir buvo vienos iš jų direktorius. Firmų grupės interesams atstovavo du šveicarų juristai, kurie anksčiau buvo įtraukti į pinigų plovimo atvejus, konkrečiai, į Lazarenkos bylą.

Reikia paminėti tą aplinkybę, kad su tų firmų aplinka buvo susijęs dar vienas šveicarų juristas, kuris dirba daugybei Šveicarijos firmų, priklausančių Nordex grupei. Firmų grupės pavadinimas šiandien kitas, ir jai atstovauja juristas iš Ženevos.

– Daugybė ženklų, kad ONG ir specialiosios tarnybos persipynusios, yra ir Šveicarijoje gyvenančio ir 2005 metais gavusio Šveicarijos pilietybę ruso R. D. byloje. 1992–1997 metais jis buvo prekybos atstovybės bendradarbis ir  kelių šalių specialiosios tarnybos jį įtarė dirbant Rusijos specialiosioms tarnyboms. Nuo 1994 metų jis dar vadovavo Rusijos firmos B. atstovybei Šveicarijoje. Pasak atvirų šaltinių, minėtoji firma buvo stiprioje kriminalinių struktūrų įtakoje ir išgrobstė daugybės oficialių atstovybių pinigus. Nuo 2002 metų Rusijoje vykdomas tyrimas dėl įvairių įtariamųjų išgrobstytų lėšų.

Esama žinių, kad R. D. vertėsi bizniu, susijusiu su „raudonųjų žibintų gatvėmis“. Matyt, jis investavo milijonus frankų į kabaretų remontą. Pagal policijos tyrimą, į tai buvo įtrauktas turizmo firmos B. filialas, kurį valdo moteris iš Rusijos. Turizmo firma taip pat organizuoja prostitučių įvežimą į šalį. Vadovė palaiko kontaktus su Rusijos ambasada Berne. Direktorių tarybos narys – šveicaras T. K., kuris bendradarbiauja ir su kitomis kompanijomis, palaikančiomis ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

T.K. irgi susijęs su firma B. nuo jos įsteigimo dienos, yra direktorių tarybos narys. Be to, jis įeina į kitos firmos direktorių tarybą, – toji firma buvo įtariama turinti ginklų platinimo kanalų Libijoje. Per kratą T. K. namuose išaiškėjo, kad T. K. patalpas tai firmai suteikė rusui R. D.

Informacijos šaltinis – „Atviroji Rusija“ („Otkrytaja Rossija“ – rus.), openrussia.org ir compromat.ru portalas.

(Bus daugiau)

2016.07.04; 06:32

Anastasija Kirilenko

„Atviroji Rusija“ spausdina konfidencialią Šveicarijos Analizės ir profilaktikos tarnybos (DAP, šiuo metu ji įtraukta į Šveicarijos jungtinę kontržvalgybą) 2007 metų birželio mėnesio ataskaitą.

Joje pasakojama apie Rusijos ir kitų NVS šalių specialiųjų tarnybų ryšius su kriminaliniais nusikaltėliais.

Autoriai bando atsakyti į klausimą, ar specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas su ONG (Organizuoto nusikalstamumo grupuotės) tapo „simbioze“, ar kalbama apie „sąveikavimą kartas nuo karto“. Beje, pačiu bendradarbiavimo faktu neabejojama.

Istorinėje pažymoje autoriai primena, kad KGB sąveikai su kriminaliniais autoritetais pradžią davė GULG‘as: politinių kalinių atsirado tiek, kad kilo maištų pavojus. Padėčiai kontroliuoti lageriuose buvo pasitelkiami paprasti kriminaliniai nusikaltėliai, kurie bendradarbiavo su administracija.

Problema smarkiai paaštrėjo sugriuvus Sovietų Sąjungai, kai iš KGB ir jo pagrindu organizuotų specialiųjų tarnybų buvo atleista 100 000 žmonių. „Atleistieji bendradarbiai su savo specifinėmis žiniomis ir kontaktais buvo nepaprastai patrauklūs kriminaliniam pasauliui“, – aiškinama ataskaitoje.

Tuo tarpu pasikeitė kriminalinio pasaulio kultūra – jeigu sovietmečiu egzistavo „įteisinto vagies“ kodeksas, ir svarbiausias nusikaltėlių principas buvo nedalyvauti legalioje veikloje (buvo pripažįstamas tik uždraustas verslas – juvelyrinių dirbinių kontrabanda, azartiniai lošimai ir t. t.), tai nuo to laiko kriminalitetas metėsi į legalų biznį.

Savo ruožtu FSB (Federalinė saugumo tarnyba) ir SVR (Užsienio žvalgybos tarnyba – vert. past.) „stengiasi kontroliuoti visą Rusijos įmonių veiklą užsienyje“. Paplito veiklos rūšis, kai išeivių iš specialiųjų tarnybų ir banditų aljansas aiškiai susekamas, autorių duomenimis, – tai gamtos išteklių eksportas į užsienį (…).

Vladimiras Putinas minimas šveicarų ataskaitoje du kartus – ryšium su Nord Stream, „Šiaurės srautu“.

Autorių požiūriu, be senos draugystės su Štazi majoru Matiasu Varnigu, Nord Stream AG valdančiuoju direktoriumi, Putinas susijęs su šveicarų prityrusiu įgaliotiniu Ursu Hausheeriu. (…)

Įdomu, kad, žurnalo Focus duomenimis, prieš ateidamas į „Šiaurės srautą“, Ursas Hauseeris buvo įsteigęs daugybę vienadienių firmų Cuge.

Konkrečių pavyzdžių ataskaitoje nėra daug. Antai „Voratinklio“ byla Italijoje, prasidėjusi 2000-jų metų pradžioje, bet nepasiekusi teismo, kaip ir „rusų mafijos“ byla Ispanijoje – dar vienas pavyzdys, kaip, manydami, kad užsiima organizuotu nusikalstamumu, Europos tyrėjai aptiko įrodymus, kad narkotikų prekybos ir iš kitų sunkių nusikaltimų gautų pinigų plovimas glaudžiai susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir valdžia.Rusijos mafija.

Viskas prasidėjo 2002 metais, kai Italijos tyrėjo prašymu Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse buvo suimta per 50 žmonių, atlikta 146 kratos, užblokuota 200 banko sąskaitų. Visa tai buvo laikoma nusikalstamos tarptautinės pinigų plovimo organizacijos grandimis.

Išskyrus Semioną Mogilevičių, Borisą Biršteiną ir Grigorijų Lučianskį, ataskaitoje neminimi žmonės, kurių veikla, autorių nuomone, susijusi ir su kriminalitetu, ir su specialiosiomis tarnybomis.

Pateikiami inicialai: pavyzdžiui, „rusas I. R., numanoma, SVR karininkas, turintis daug finansinių lėšų, 2001–2003 metais dirbo firmai F. Šveicarijoje. Firma užmezgė dalykinius kontaktus su Nordex ir palaiko nuolatinius ryšius su organizuotu nusikalstamumu“.

Inicialai nesutampa su realiais, bet kai kuriais atvejais galima tiksliai nustatyti, kas turimas omenyje. „V. E. yra nusikalstamo pasaulio atstovas ir palaiko kontaktus su Solncevo grupuote. Nuo 2004 metų jis yra Čečėnijos atstovas Rusijos Federacijos Taryboje“, – matyt, čia kalbama apie Umarą Džabrailovą.

Kita istorija apie Šveicarijoje registruotą trąšų prekybos firmą, matyt, su verslininku Viačeslavu Kantoru, kuris daug kartų perregistravo Ženevoje firmą Fimochim SA. Autoriai įtaria, kad ją kontroliavo SVR, o pats Kantorius kontaktavo su Permės nusikalstamomis bendrijomis.

Ir dar vienas atvejis, kai galima nustatyti veikiančiuosius asmenis ir firmas, turinčius sąsajų su numanomu ONG pinigų plovimu per naftos prekybą. 1995 metais Šveicarijoje toje operacijoje dalyvavo Viačeslavo Kirilovo fondas „Rusų kultūrinė iniciatyva“, susijusi su RPC (Rusijos stačiatikių cerkvė – past.), ir UAB „Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas“. Konfederacijoje buvo tiriama ta baudžiamoji byla – apie pinigų plovimą tiekiant naftą SSSR skolų grąžinimo dingstimi. Pranešimo autorių nuomone, su tuo susijusios specialiosios tarnybos.

Galima sakyti, kad pagrindinis ataskaitos herojus pasirodė esąs Grigorijus Lučianskis. Nordex grupės įkūrėjas – ne tik kriminalinis autoritetas, bet ir devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje tarpininkavęs KPSS (TSKP – past.) lėšų perpumpavimui į Vakarus per fiktyvias KGB–FSB įsteigtas firmas, mano ataskaitos autoriai. (…)

Įdomu, kad su atsistatydinusia dėl skandalo Bank of New York viceprezidente Natalja Gurfinkel buvo pažįstamas ir Dmitrijus Skiginas (jį Monako policija priskiria Tambovo ONG, iš Monako jis buvo išsiųstas), ir, kaip tvirtina Peterburgo biznierius Maksimas Freidzonas, toji pažintis buvo naudojama pinigų plovimui, konkrečiai, per kriminaliteto užgrobtą naftos prekybos kompaniją Soveks (dabar priklausančią Gazprom‘ui ir Lukoil‘ui). Laida „BBC Panorama“ pasiuntė apie tai užklausimą Dmitrijui Peskovui, bet atsakymo negavo.

Apskritai, Peterburgo biznierius Maksimas Freidzonas taip prisimena „nesuardomą kagebistų ir banditų sąjungą“: „Aš visiškai suprantu organišką vieno veiklos stiliaus žmonių ryšį – jie puikiai padėjo vieni kitiems. Iš tų pačių kagėbistų banditai visada pirkdavo informaciją. Ir pirkdavo, ir turėdavo bendrų projektų, kiek man žinoma“.

Kiti liudijimai – ne mažiau išraiškingi.

Peterburgo biznierius, kompanijos „Gefest“ vadovas Michailas Mokrousovas, užsiėmęs bizniu Peterburge nuo 1992 metų ir išvažiavęs į užsienį 2000 metais, prisimena: „Tambovo grupuotė bandė išspausti iš manęs medicinos centro pastatą. Ir tą problemą man sprendė du aukšto rango čekistai (žinoma, už pinigus). Paskui, kai po Manevičiaus Miesto turto valdybos viršininku tapo Grefas, nuomos mokestis verslininkams buvo padidintas 40 kartų, ir tai privedė prie nuosavybės perskirstymo išeivių iš FSB naudai“.Rusijos mafija

Japonų jakudzos atstovas Kiničis Kamijasu, dirbęs Peterburge dešimtajame dešimtmetyje, tvirtina, kad jo mašiną mieste vairuodavo specialiųjų tarnybų karininkas, ir jis jam buvo pasiūlęs ginklą. Kai pagrindinius Kamijasu partnerius neilgam suėmė, tai su likusiu laisvėje Vladimiru Kumarinu jį taip pat supažindino specialiųjų tarnybų karininkas. (…)

Skyriuje „Priemonės“ Šveicarijos kontržvalgyba siūlo FSB, SVR ir kriminaliteto ryšių monitoringą rengti reguliariai.

Tokį tvirtinimą ginčija susipažinęs su ataskaita Agentura.ru vyriausiasis redaktorius Andrejus Soldatovas: „Dešimtajame dešimtmetyje specialiųjų tarnybų bendradarbiai tikriausiai veikė pagal savo interesus, paprasčiausiai išnaudodami savo tarnybinės padėties galimybes, o paskui jau turėjo veikti pagal įsakymą – bet štai to patvirtinimų dokumente faktiškai nėra“.

Štai kaip į klausimą apie specialiųjų tarnybų ir kriminaliteto sąjungą atsakė Ispanijos tyrimo prokuroras Chosė Grinda (2015 metų rugsėjo 26 dienos interviu autoriui):

– Bylai davė parodymus vienas informuotas šaltinis – Michailas Monastyrskis. Jis pareiškė, kad „rusų mafija“, Peterburgo mafija susijusi su specialiosiomis tarnybomis („Kumarino vadovaujama Tambovo grupuotė buvo sukurta FSB“). Ar tie parodymai jums atrodo įtikinami ir ar manote, kad taip galėjo būti?

– Michailas Monastyrskis davė parodymus dalyvaujant dviem ispanų policininkams, kurie tai patvirtina. Bet Rusijos Federacijos prokuratūra to niekada nepatvirtino. Egzistuoja daug pavyzdžių. Antai, kuris išplaukė neseniai – Aslanas Usojanas, senis Chasanas. Jis buvo didelės kriminalinės organizacijos šefas, ir kaip tik kilo rimtų įtarimų dėl jo ryšių su specialiosiomis tarnybomis.

Bet dalykas dar ir toks, kad policininkai privalo turėti ryšių su organizuotu nusikalstamumu infiltravimo ir tyrimo tikslais. Ir kriminalinių grupuočių lyderiai dažnai nužudomi dėl tos sąveikos. Problema prasideda tada, kai kontaktai su organizuotu nusikalstamumu nukrypsta ne į problemos sprendimą, o kai įvyksta susiliejimas, integracija. Ir visose stambiose pasaulio grupuotėse egzistuoja tas ryšys su policija ar specialiosiomis tarnybomis, kuris orientuotas ne į kovą su korupcija, o į integraciją ir tos korupcijos plėtrą“.

Informacijos šaltiniai: „Atviroji Rusija“ („Otkrytaja Rossija“ – openrussia.org), compromat.ru internetiniai leidiniai.

(Bus daugiau)

2016.06.21; 04:36

Remigijus Bielinskas

Finansų ministras Rimantas Šadžius Amsterdame (Nyderlandų Karalystė) vykstančiuose Euro grupės ir neformaliuose Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose balandžio 22 – 23 dienomis aptarė ES ekonominę-finansinę situaciją, dabartinę Graikijos padėtį, galimą ES reakciją į ,,Panama papers“ skandalą, ES biudžeto ir mokesčių klausimus susijusius su PVM sukčiavimu bei apsikeis nuomonėmis dėl Stabilumo ir augimo pakto.

Neformaliuose ECOFIN posėdžiuose, kaip įprasta, dokumentai nėra tvirtinami, tačiau nubrėžiamos politinės gairės ateities sprendimams.

Reaguojant į „Panama papers“ skandalo metu išryškėjusias problemas, susijusias su mokesčių vengimu, sukčiavimu bei pinigų plovimu dauguma ES finansų ministrų prisijungė prie vadinamosios G5 (Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos) iniciatyvos, kuri turėtų leisti identifikuoti tikruosius savininkus, pasitelkiant nacionaliniu lygiu sukurtus tikrųjų savininkų registrus, pastarųjų duomenis padarant  prieinamus mokesčių administratoriams ir leidžiančius tokia informacija keistis automatiškai.

Kartu buvo kreiptasi į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir Tarptautinės kovos su pinigų plovimu priemonių rengimo grupę (FATF) dėl naujo keitimosi informacija apie tikruosius savininkus standarto ir susijusių registrų sistemos sukūrimo.

ECOFINe finansų ministrai diskutavo ir dėl Stabilumo ir augimo pakto galimo skaidresnio taikymo. Viena iš šio klausimo iniciatorių buvo Lietuva, kuri dar kovo mėn. kartu su 7 ES šalimis narėmis (Italija, Latvija, Liuksemburgu, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Ispanija) išsiuntė Europos Komisijai (EK) laišką, kuriame buvo prašoma peržiūrėti potencialaus Bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičiavimui naudojamą prognozių laikotarpį. Potencialaus BVP rodiklis yra esminis vertinant ES šalių narių struktūrinį biudžeto balansą ir valstybės finansų rodiklių atitikimą ES fiskalinėms taisyklėms.

Šalys paprašė EK pašalinti laikotarpio, pagal kurį skaičiuojamas potencialus BVP, neatitikimą tarp EK naudojamos metodikos (remiamasi 2 m. laikotarpiu) ir tos, kurią naudoja atskiros šalys narės (remiamasi 4 m. laikotarpiu). Tam galimi du būdai: arba šalys narės turėtų sutrumpinti savo prognozių laikotarpį, arba EK prailginti savo, nekeičiant pačios ES lygiu bendrai sutartos potencialaus BVP skaičiavimo metodikos.

Vis dėl to, ilgesnis prognozavimo laikotarpis sudarytų sąlygas parengti labiau pilnavertiškas prognozes ir įvestų daugiau aiškumo vertinant šalių narių valstybės finansų rodiklius Stabilumo ir augimo pakto kontekste.

Neformaliose diskusijose finansų ministrai šeštadienį, balandžio 23 d., planuoja nemažai laiko skirti tam, kad būtų aptarti ES mastu vystytini efektyvūs kovos su PVM sukčiavimu mechanizmai. Vieni iš jų – transakcijų analizės tinklo įdiegimas, automatinės mokesčių administratorių apsikeitimo informacija sistemos tobulinimas ir kt.

Informacijos šaltinis – Remigijus Bielinskas, Finansų ministro patarėjas.

2016.04.23; 19:27

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pateikė partijai „Tvarka ir teisingumas“.

Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.

Continue reading „STT: Partijai „Tvarka ir teisingumas“ pateikti įtarimai“

„Gennadio Vassilevič Petrov (taip originale, – red.), kuris nurodomas kaip vienas iš pagrindinių rusų mafijos bosų, būdamas Maljorkoje, pervedė 24,5 mln. eurų, kurie ateidavo iš „mokesčių slėptuvių“ („ofšorų“?), – praneša El Mundo, primindamas kad Petrovas – kaltinamasis  Ispanijos teisėsaugininkų operacijos „Trejetas“ rėmuose.

„Tie pinigai, pasak prokurorų Chuano Karrau ir Chose Grindos, pasirašiusių  (neseniai Provincijos Teismui pateiktos) bylos kaltinamąją išvadą, buvo gauti iš rusų mafiozinės grupuotės „Tambovskaja“ neteisėtos veiklos“, – rašo žurnalistai Marija Fuentealamo ir Eduardas Kolomas. 

Continue reading „Genadijus Petrovas per Maljorką „išplovė“ 24,5 mln. eurų“

Ispanijos prokuratūros dokumente smulkiai nagrinėjama operacija „Klotilde“, nukreipta prieš tinklą, kuris, kaip manoma, plovė pinigus Katalonijoje, rašo El Mundo, grįždamas prie skandalo, susijusio su Ispanijos Lioret de Maro miesto buvusiu meru.

„Dokumente įtikinėjama, kad Andrejus Petrovas ir Viktoras Kanaikinas „vadovauja nusikalstamos organizacijos struktūrai ir veiklai“, nors antrasis „tuo užsiima daugiausia Rusijos Federacijoje, kur plėtoja nusikalstamą veiklą“, – rašo Rafaelis X. Alvarezas ir Manuelis Marrakas.

Continue reading „Kriminalinis nutikimas Ispanijos kurorte Lioret de Mare“

Ispanijos teismas pradėjo nagrinėti numanomų Rusijos mafijozų bylą. Jie buvo suimti praėjusį trečiadienį Balearų salose. Tie asmenys kaltinami priklausę organizuotai nusikalstamai grupuotei (ONG) Taganskaja. Pagrindinis įtariamasis Aleksandras Romanovas investavo daug lėšų Maljorkoje.

El Mundo skiria keletą straipsnių Ispanijos policijos surengtai operacijai ir suimtųjų likimui.

Gruodžio 14 dienos straipsnio antraštė skelbė: „Per didelę operaciją prieš Rusijos mafiją sulaikyti 8 asmenys perduoti teismo žinion“. Straipsnis parengtas pagal agentūros Europa Press medžiagas.

Continue reading „Suimtas Maljorkoje“

CŽV neetatinio bendradarbio Bobo Levinsono istoriją gaubia paslaptis, rašo Corriere della Sera žurnalistas Guidas Olimpio.

Bobas Levinsonas – prapuolęs CŽV agentas. Užverbuotas agentūros vadovybės nesankcionuotoms operacijoms, jis dingo 2007 metais, atsidūręs Irane Kišo saloje. Levinsonas, kuriam dabar 65 metai, ilgą laiką dirbo JAV Narkotikų įstatymo kontrolės administracijoje, paskui FTB, kur sekė Rusijos kriminalo veiklą.

"Kai 1998 metais jis išėjo į pensiją, jis tapo privačiu detektyvu. Ir ne tik, – sakoma straipsnyje. – Jo senas kontaktas CŽV, t.y. pinigų plovimu užsiimančio departamento bendradarbė Ana Jablonski – pasiūlė Levinsonui darbą pagal kontraktą. Jis turėjo skaityti paskaitas, bet iš tikrųjų vėl grįžo į aktyvųjį darbą: jis pradėtas naudoti operacijoms su priedanga. Tai veiklai vadovavo Jablonski ir kai kurie jos kolegos, bet apie ją nebuvo praneša vadovybei“, – tvirtina korespondentas.

Continue reading „Irane laikomo turisto paslaptis: prapuolęs CŽV agentas“

Vatikanas ketina siekti, kad Valstybės Bankas veiktų pagal tarptautines normas, rašo Andrea Tornielis laikraštyje La Stampa.

„2012 metais, ypač paskutiniais metų mėnesiais, Šventojo Sosto Finansinės informacijos valdyba (AIF) atskleidė šešis įtartinus atvejus, susijusius su pinigų plovimu Vatikane, konkrečiai, Vatikano Banke.

„Finansinės informacijos valdybos veiklos ir veiklos, užkertant kelią pinigų plovimui bei terorizmo finansavimui“ pirmojoje metinėje ataskaitoje, kurią vakar pateikė Valdybos direktorius šveicaras Renė Brulhartas, sakoma: „Tai, kad signalų apie pažeidimus padaugėjo, patvirtina, jog patikrinimų sistema pradėjo veikti“, – rašo leidinys.

Continue reading „Vatikanas atskleidė šešis įtartinus pinigų plovimo atvejus“

Konkuruojančios šalys suskubo kviestis Rusijos pinigus, įstrigusius Kipre, pažymi "The Financial Times". Žurnalisto Ričardo Milnio nuomone, ypač išsiskiria Latvija. „Kipro teisininkai, dirbantys su klientais iš Rusijos, sako: kai buvo paskelbtas Kipro gelbėjimo planas, tiesiog po kelių valandų su jais susisiekė Latvijos bankai“, – sakoma straipsnyje.

Tiesa, oficialioji Ryga įtikinėja, kad jokio pinigų srauto iš Kipro nėra, pabrėždama, kad šalis tikisi pereiti prie euro. „Šiuo momentu mes nepastebime jokio Kipro pinigų srauto į Latviją. Į tą šalį atkreiptas dėmesys, ir mes neketiname konkuruoti dėl tų pinigų“, – sakė interviu laikraščiui Valdis Dombrovskis, Latvijos ministras pirmininkas.

Continue reading „Latvijos viltys ir Rusijos pinigų srautas“

Visai atsitiktinai į rankas pateko Chaviero Rauferio knyga "Didysis mafijų pabudimas". 2006-aisiais metais lietuvių kalba ją išleido leidykla "Alma littera" (į lietuvių kalbą išvertė Galina Baužytė – Čepinskienė).

Iš pradžių buvau nusiteikęs skeptiškai. Ketinau tik pavartyti, atidžiai perskaityti knygos – nė nemaniau. Juk apie mafijos veiklą išleista tiek daug įvairiausio pobūdžio literatūros, kad itin sunku susigaudyti, kuri studija parengta remiantis rimtomis analizėmis, o kuriose – daugiau fantazijos nei rimtų faktų bei įžvalgų.

Taigi norint pradėt skaityti knygą organizuoto nusikalstamumo temomis pirmiausia pravartu susipažinti, kas tai – per autorius. Ir tik įsitikinus, jog autorius yra rimtas analitikas, verta pradėt studijuoti jo veikalą. O laiko tokioms paieškoms, be abejo, beveik nėra…

Ir vis tik bevartant šią dviejų šimtų puslapių knygą atkreipiau dėmesį į autoriaus pastabas, kad didžiosios pasaulio valstybės nūnai visą dėmesį sukoncentravusios į bandymus pažaboti bet kokio terorizmo apraiškas ir tuo pačiu metu pražiopso itin daug ne mažiau pavojingų reiškinių. Pavyzdžiui, jėgų, lėšų ir protų kovai su mafijos struktūromis po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios tragedijos skiriama žymiai mažiau. Skiriama tiek mažai, kad mafija, remiantis Chaviero Rauferio veikalu "Didysis mafijos pabudimas", pasijuto tarsi visai nebaudžiama.

Continue reading „Po 2001 metų rugsėjo 11-osios mafija naudojasi visiška laisve?“

Buvusiam Lioreta de Maro merui, o dabar Katalonijos parlamento deputatui pateikti kaltinimai, praneša ABC straipsnyje, parengtame agentūros EFE. Kovo 13 dieną Havjeras Crespas privalo duoti parodymus teisme.

H.Crespas kaltinamas papirkinėjimu ir pareigybiniu nusikaltimu. „Anksčiau Andrejus Petrovas, kaip manoma, gaujos, plovusios Rusijos mafijos pinigus Lioreta de Mare, lyderis, tardomas Nacionalinio teismo teisėjo Elojaus Velasko, patvirtino, kad apmokėdavo dovanas H.Crespui, taip pat ir už laikrodį, įvertintą 3 tūkst. eurų, vyno butelius ir „kalėdinius krepšius“, ir dar dvi keliones į Rusiją“, – sakoma straipsnyje. 

Continue reading „Katalonijos Aukščiausiojo Teismo kaltinimai “Rusijos mafijos” byloje“

Paslėpti manevrai ir įtarimai pinigų plovimu neigiamai paveikė Vatikano banko reputaciją. Taip tvirtina Concita de Gregorio laikraštyje “La Repubblica”.

Benediktas XVI vasario 17 dieną kalbėjo, kad neleistina naudotis Dievu savanaudiškais tikslais ir perspėjo per daug nevertinti materialinių gėrybių, pastebi žurnalistė

„Gundytojas klastingas. Jis stumia link netikrų vertybių, versdamas patikėti, kad vienintelė tiesa – tai valdžia ir tai, kas tenkina materialinius poreikius. (…) Mums nebaisi kova“, – pasakė Popiežius. Materialiniai poreikiai. Pinigai. Gundymas valdžia. „Ar mes norime būti vedžiojami už pavadėlio, ar eiti paskui Dievą?“ – paklausė tikinčiųjų Popiežius.

Continue reading „Vatikano banko paslaptys: karas dėl pinigų apnuodijo Vatikaną“

litvinenka_3

Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.

Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.

Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.

Continue reading „Polonio pėdsakai veda į Kremlių, bet įmantriu keliu“

gulnara_karimova-uzbekistan

„40-metės Gulnaros Karimovos nesibaigiantys twitteriai ir kasdien papildoma foto galerija demonstruoja „despoto dukters, visagalės savo šalyje ir reikalaujančios sau dėmesio, nuobodulį“, – rašo Markusas Bensmannis leidinyje “Tageszeitung”.

„Iki šios vasaros 74-rių metų Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo duktė nepraleisdavo nė vieno renginio, pradedant Kanų kino festivaliu ir baigiant Eltono Džono labdaros vakaru Los Andžele, kad pultų į pasaulinio garso žvaigždžių glėbį“, – rašo autorius.

Be to, pasak autoriaus, nieko netrikdė, kad Uzbekijos valdančiojo klano įpėdinė apiplėšinėja savo šalį, šalyje sistemingai naudojami kankinimai, o nepriklausoma spauda ir legali opozicija likviduotos.

Continue reading „Diktatoriaus dukra Twitteryje: “Šaunu šiurpinti žmones”“

mafia_mafia_2

Rusų mafijos vadeiva, suimtas Ispanijoje 2008 metais ir laukiantis teismo, nebesugrįžo, kai Nacionalinių teismo rūmų tardytojas išdavė jam leidimą gydytis Sankt Peterburge; analogiškoje padėtyje yra vienas iš jo pavaduotojų, praneša „La Vanguardia“.

Kalbama apie 65-rių metų Genadijų Petrovą sulaikytą per operaciją „Trejetas“, kuris laikomas vienu iš Tambovo nusikalstamos grupuotės vadeivų. Ekspertų nuomone, toji grupuotė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje ir viena iš pagrindinių mafijinių struktūrų Sankt Peterburge.

Continue reading „Vienas iš rusų mafijos vadeivų Ispanijoje pabėgo teismo leidimo dėka“