Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nuo penktadienio Raseiniuose įvedus karantiną, bus stiprinami rajone patruliuojančių pareigūnų pajėgumai.
 
Kaip Eltą informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė, policijos pareigūnai taip pati tikrins ir saviizoliacijoje turinčius būti asmenis.
 
„Raseinių pareigūnams talkins policijos ekipažai iš kitų Šiaulių apskrities policijos komisariatų. Dalis Raseinių policijos komisariato pareigūnų dirbs, kaip ir dirbo, pamainomis, kiti, kurie gali savo funkcijas vykdyti nuotoliu, pvz., tyrėjai, – nuotoliniu (būdu – ELTA)“, – Eltai perduotame komentare sako G. Smagriūnienė.
 
Ji pažymėjo, kad pats policijos komisariatas Raseiniuose yra užrakintas, gyventojai jame nesilanko, o esant problemai, pareigūnai, pasak G. Smagriūnienės, vyksta į įvykio vietą arba susisiekia telefonu.
 
Penktadienį Raseinių rajone bus įvedamas karantino režimas, primena ELTA. Numatyta, kad jis truks dvi savaites – iki spalio 23 dienos įskaitytinai.   
 
Karantino metu bus draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims bus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla bus organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Bus draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
 
Religinėms bendruomenėms rekomenduota nevykdyti religinių apeigų. Žmonės įpareigoti viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, taip pat laikytis asmens higienos reikalavimų. Rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių.
 
Taip pat karantino metu bus ribojamas rajone keliaujančiųjų tarpmiestinio, priemiestinio ir miesto keleivinio transporto maršrutais intensyvumas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.08; 18:38

Luisvilio mieste – demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.

JAV policija penktadienį pranešė apie mažiausiai 24 sulaikytus žmones per antrą protestų naktį Luisvilyje, kur protestuotojai išėjo į gatves, nes teisėjų kolegija nenuteisė baltaodžių policijos pareigūnų tiesiogiai už juodaodės Breonnos Taylor nužudymą jos pačios namuose.
 
B. Taylor mirtis tapo vienu esminių įvykių, paskatinusių žmones išeiti į gatves ir protestuoti prieš rasinę nelygybę JAV. Demonstrantai tvirtina, kad juodaodžiai, tokie kaip B. Taylor, kur kas dažniau žūva nuo policijos pareigūnų rankos nei kitų rasių atstovai, o patys pareigūnai dažnai išvengia teisingumo.
 
26-erių B. Taylor buvo nužudyta per policijos reidą savo bute. Per incidentą, baimindamasis plėšikų, B. Taylor vaikinas kartą iššovė turėtu ginklu, o po šūvio policijos pareigūnas nesitaikydamas iššovė 10 kartų.
 
Teisėjų kolegija policijos pareigūną nuteisė dėl neteisėto ginklo panaudojimo, tačiau išteisino jį dėl nužudymo, o tai sukėlė trečiadienį prasidėjusius protestus Luisvilyje. Nė vienas iš trijų byloje kaltintų policijos pareigūnų buvo nuteistas tiesiogiai už B. Taylor nužudymą.
 
Ketvirtadienį sulaikytiems žmonėms pareikšti kaltinimai surengus neteisėtą susibūrimą, nepaklusus pareigūnų įsakymui skirstytis ir surengus riaušes.
 
Demonstracijos iš Luisvilio išplito po visą šalį, panašiai, kaip gegužę, kai vyko protestai po George’o Floydo mirties.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 06:54

Per dešimttūkstantinius protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio policija ankstyvą sekmadienio rytą sulaikė 11 protestuotojų, įėjusių į šalies premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje draudžiamą zoną, teigė policijos atstovas Micky Rosenfeldas.
 
Demonstracijos prieš B. Netanyahu vyksta jau kelias savaites naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
 
Protestuotojai yra nepatenkinti dėl iš naujo, padidėjus naujų COVID-19 atvejų skaičiui, įvestų karantino apribojimų, o dalis jų taip pat reikalauja ilgamečio premjero B. Netanyahu nusišalinti nuo pareigų, kol nebus išspręsta jo korupcijos byla. Pats B. Netanyahu kaltinimus neigia.
 
Per protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Vėlyvą šeštadienio vakarą apie 10 tūkst. izraeliečių susirinko į protestą Jeruzalėje, o dar daugiau – netoli B. Netanyahu privačios vilos į šiaurę nuo Tel Avivo.
 
„Kad ir kas čia būtų, jie dalyvauja neteisėtame susibūrime. Žygiuoti nebus leista. Visi, kurie pažeis tvarką, bus sulaikyti“, – protestuotojams Jeruzalėje sakė policijos pareigūnas.
 
Savo ruožtu protestuotojai kėlė Izraelio vėliavas ir reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 15:23

Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris paėmė įkaitą ir grasino susprogdinti bombą. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos sostinės Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris anksčiau pirmadienį banko filiale verslo centre paėmė įkaite banko darbuotoją ir grasino detonuoti sprogmenį.
 
Įtariamasis yra 32 metų amžiaus Uzbekistano pilietis. Kaip anksčiau skelbė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Herasčenka, į verslo centre įsikūrusį banko skyrių įėjęs užpuolikas teigė, kad kuprinėje turi bombą.
 
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos institucijoms teko spręsti dar mažiausiai dvi įkaitų dramas.
 
Liepos 21 d. Lucke ginkluotas vyras autobuse įkaitais paėmė 13 keleivių. Po 12 valandų trukusios įkaitų dramos įkaitai išlaisvinti, o užpuolikas areštuotas.
 
Liepos 23 d. Poltavos mieste užpuolikas paėmė įkaitu policijos pareigūną, bet vėliau tą pačią dieną jį paleido.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:55

Suimtas ilgai gaudytas narkotikų prekeivis. Vilniaus apskr. VPK nuotr.

Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai sostinės Karklėnų gatvėje sulaikė vyrą (g. 1981 m.), kuris platino narkotines medžiagas. Pareigūnams vyras žinomas, anksčiau gyveno tabore.
 
Savo „pomėgio“ neatsisakė ir nugriovus taboro gyvenvietę. Vyras ten buvo ne kartą pastebėtas platinant narkotines medžiagas, tačiau pareigūnams sunkiai sekėsi jį sulaikyti su įkalčiais, kadangi asmuo narkotines medžiagas turėdavo ne folijos lankstinukuose, o laikydamas maišelį su milteliais bei šaukštelį, kuriuo įberdavo reikiamą kiekį narkotinių medžiagų savo „pirkėjams“.
 
Pastebėjęs pareigūnus vyras narkotines medžiagas tiesiog išberdavo aplink ir pasišalindavo. Taip jis platino vieną iš pavojingesnių narkotinių medžiagų – karfentanilį.
 
Ilgai gaudytas narkotikų prekeivis – policijos rankose. Vilniaus apskr. VPK nuotr.

Tačiau, kaip skelbiama Vilniaus apskrities policijos pranešime, po sėkmingai įvykdytos policinės priemonės vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
 
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.
 
Teismas šiam asmeniui skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:00

Neramumai Los Andžele
Azerbaidžaniečiai surengė mitingą Los Andžele

Liepos 21-oji diena Los Andželo miestui pasitaikė įtemta. Čia siautėjo smurtautojai. Deja, policija nesugebėjo jų iškart sutramdyti.

Nėra sunku nuspėti, kas nutiko liepos 21-ąją Kalifornijos valstijos sostinėje Los Andžele, kur gyvena gausi armėnų diaspora. Juk liepos 12-ąją Azerbaidžano ir Armėnijos pasienio zonoje ties Tovuzu aidėjo šūviai – tarp Armėnijos ir Azerbaidžano karinių pajėgų kilo rimtas incidentas, pareikalavęs tiek vienų, tiek kitų kareivių gyvybių.

Po kruvino susišaudymo daugelyje Europos miestų azerbaidžaniečiai surengė spontaniškus mitingus, primindami europiečiams, kad Kalnų Karabachas, remiantis pačios Europos Sąjungos išvadomis, yra azerbaidžanietiška žemė, tačiau okupacinės Armėnijos pajėgos vis dar dislokuotos Juoduoju Sodu vadinamame Kalnų Karabache. Azeraidžaniečių susirūpinimą galima suprasti – europietiškos derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho sugrąžinimo teisėtiems šeimininkams beviltiškai įstrigusios. Tiek Europoje, tiek Azerbaidžane gyvenantys azerbaidžaniečiai tvirtina, jog jiems nusibodo laukti Europos paramos.

Po liepos 12-osios karinių susirėmimų spontaniški azerbaidžanietiški mitingai surengti Berlyne, Budapešte, Rygoje, Vienoje, Varšuvoje. Keliuose Europos miestuose užfiksuoti bandymai sutrukdyti azerbaidžaniečiams taikiai mitinguoti. Situacijų pasitaikė pavojingų – provokatoriai į azerbaidžaniečius svaidė akmenis, butelius su padegamuoju skysčiu, azerbaidžaniečius mėginta sumušti į pagalbą pasitelkiant strypus, grandines, peilius.  

Panaši situacija susiklostė ir Los Andžele. Armėnijos vėliavomis mosuojanti minia liepos 21-ąją puolė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę. Atakuojančius suskaičiavus turėtume net kelis tūkstančius jaunuolių, tarp kurių pastebėti tvirtai sudėti, augaloti, primenantys liūdnai pagarsėjusius armėniškos teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ smogikus.

Armėniška provokacija Los Andžele

Ginti Azerbaidžano konsulato skubiai rinkosi azerbaidžaniečiai. Bet jų buvo akivaizdžiai mažiau – vos keli šimtai (Los Andžele azerbaidžaniečių bendruomenė ne tokia gausi kaip armėniškoji). Antiazerbaidžanietiškus lozungus šaukianti minia neapsiribojo vien žodiniais įžeidinėjimais bei vėliavų mosavimu. Viešosios tvarkos pažeidėjai į konsulatą mėtė akmenis, daužė diplomatinius numerius turėjusius automobilius, mušė azerbaidžanietiškas vėliavas laikiusius vaikinus ir merginas. Vaizdo kameros užfiksavusios, kaip Armėnijos vėliavomis papuošti automobiliai bando suvažinėti ant šaligatvio stovinčius azerbaidžaniečius, rankose laikančius plakatus su patriotiniais lozungais „Kalnų Karabachas – Azerbaidžanas“, „Okupantai – lauk iš Juodojo Sodo“, „Ne – „Dašnakcutiun“ teroristams“.

Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.

Incidento Los Andžele metu sužeisti 7 azerbaidžaniečiai; viena iš jų – jauna moteris.

Bet keisčiausia, kad Los Andželo policija nesutramė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę puolusių vandalų. Po 15 minučių trukusių bergždžių pastangų Los Andželo policija tesugebėjo paprašė azerbaidžaniečius palikti aplink konsulatą esančią teritoriją. Keista todėl, kad Los Andželo policija buvo iš anksto įspėta, jog liepos 21-ąją mieste gyvenantys azerbaidžaiečiai rengs taikų, savo valstybę palaikantį mitingą. Tačiau liepos  21-ąją į rajoną, kur įsikūręs Azerbaidžano konsulatas, atvyko vos 8 policijos automobiliai, o fanatiškai įsiaudrinusių agresyvių puolėjų (video paskelbti youtube) būta, remiantis liudininkų parodymais, gal net keli tūkstančiai.

Per riaušes Los Andžele nukentėjęs azerbaidžanietis atsidūrė ligoninėje

Azerbaidžano konsulas Los Andžele ponas Nasimi Agajevas pareiškė didelį nusistebėjimą, kad šio miesto policija nesugebėjo apginti nei diplomatinės atstovybės, nei ją saugojusių taikių mitinguotojų. Los Andželo policijos nuovados viršininkas Mišelis Muras atsiprašė tvirtindamas, jog riaušių organizatoriai bei įkvėpėjai bus ne tik surast, bet būtinai sulauks deramų bausmių. Tačiau turint omenyje, kad Kalifornijoje gyvena ypač įtakinga, ženkliai gausesnė už azerbaidžaniečius armėnų bendruomenė, sunku patikėti, jog Los Andželo teismams pavyks išlikt visiškai objektyviems ir nešališkiems.

Remiantis paskutinėmis žiniomis, nuo armėnų fanatikų nukentėjo ir Azerbaidžao diplomatinės atstovybės Belgijoje bei Liuksemburge.

Verta atkreipti dėmesį, kad Jerevane nukentėjo net Ukrainos ambasada. Viešosios tvarkos drumstėjai ją apmėtė vadinamaisiais ukrainietiškais barščiais vien todėl, kad oficialusis Kijevas tvirtina, jog Kalnų Karabachas, remianis tarptautinėmis tasyklėmis, priklauso Azerbaidžanui, ir Armėnija privalanti trauktis iš šio regiono.

Slaptai.lt informacija

2020.07.24; 14:42

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi kurso, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, likviduoti Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.

Demokratinio pasaulio patirtis kitokia

Šiuo metu policininkus rengia Lietuvos policijos mokykla, o universitetinį išsilavinimą pareigūnai gali įgyti Mykolo Romerio universitete. Vyriausybė nori iš šitos grandinės išstumti Mykolo Romerio universitetą, o aukštąjį išsilavinimą teikti statutiniais pagrindais sutvertoje naujoje Viešojo saugumo kolegijoje.

Naujoji kolegija būtų ne atviras universitetas su plačiu išsilavinimu kaip yra dabar, bet statutiniais pagrindais organizuojama institucija, panaši į Karo akademiją.

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva turi prastą patirtį su sovietine milicija. Žinybinės aukštosios mokyklos XX amžiuje buvo žinomas uždaros sistemos reiškinys. Uždarumas slypėjo studijų programose, dėstytojų bei studentų aprūpinime bei pačioje milicijos kaip institucijos koncepcijoje. Milicija buvo represinė struktūra, kurioje dirbo lojalūs ir ištikimi sistemai pareigūnai. Toks uždarumas prieštaravo demokratiško pasaulio vertybėms atvirumui, konkurencingumui, laisvumui, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – policijos ir visuomenės suartėjimui.

Demokratijose aukštųjų mokyklų veikla yra grindžiama autonomija ir akademine laisve. Studentai turi įgyti platų požiūrį. Geriausia suspėti sudalyvauti mainų programoje užsienio aukštojoje mokykloje ir susipažinti su įvairiais dalykais bei požiūriais. Studentai ne visada žino kokį norės dirbti darbą po studijų, o neretai nori persikvalifikuoti ir juk visai nesunku padirbus keletą metų vienoje srityje, viską pakeisti ir pereiti kitur. Naujosios policijos mokyklos žinybiškumas, priklausymas Vidaus reikalų sistemai, yra autonomijos atsisakymas ir grįžimas atgal.

Naujos darbo vietos

Vidaus reikalų ministrė jau planuoja, kad naujoje kolegijoje dar šiemet pradės mokytis 200 kursantų. Iškart kyla klausimas, iš kur atsiras nauji dėstytojai, programos, tarptautiškumas, ryšiai? Ne paslaptis, kad policininkai išeina į atsargą 40–45 metų. O ką tada veikti? Ar nebus naujoji kolegija kaip tik ir tinkama buvusių policininkų naujoms darbo vietoms?

Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybės atstovai aiškina, kad naujosios kolegijos reikia, nes Mykolo Romerio universitetas neteisingai ruošia pareigūnus. Suprantama, kad universitetas suteikia išsilavinimą, o jau paskui pats absolventas nuspęs ar jis bus policininkas, ar verslininkas, ar politikas ar dar kas nors. Ministerija gi nori, kad būtų „gaminami „oficieriai“. Toks „oficierius“ tiesiog privalės tarnauti policijoje, arba turės vėl iš naujo mokytis, nes jo diplomas ir įgytos žinios bus „policinės“. Sistema žmones darys priklausomais, o priklausymas, baimė išeiti, grąžina sistemą į ten, iš kur mes pabėgome.

Jei pažiūrėtume į policijos pasitikėjimo reitingus, tai dabar jie yra aukščiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai kaip čia taip? Visuomenė mano, kad policija dirba vis geriau, pasitikėjimas auga, bet Vyriausybė nori įsikišti ir viską keisti?

Vyriausybė deklaravo, kad optimizuoja aukštųjų mokyklų tinklą, bet padarė išimtį. Lietuvoje kuriama nauja uždara pareigūnų gamykla, kurioje labai tikėtina dirbs policijos veteranai. Kodėl jos reikia, argumentų trūksta, bet tai tikrai galėtų būti darbo vieta buvusiems pareigūnams, net pačiam premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui Algirdui Stončaičiui.

O gal Premjeras vėl sakys, kaip ir keliuko atveju, kad nieko nežinojo apie naujos kolegijos steigimą?

2020.07.09; 19:22

Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.

JAV vidaus saugumo departamentas ketina liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, nusiųsti specialiuosius būrius saugoti paminklų nuo vandalų. Tai trečiadienį pranešė laikinasis žinybos vadovas Chadas Wolfas.
 
„Artėjant liepos 4-ajai aš daviau nurodymą iš anksto komandiruoti greitojo dislokavimo grupes, kad visoje šalyje per Nepriklausomybės šventę būtų apsaugoti monumentai ir statulos“, – sakė pareigūnas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
 
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 02:00

Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį kelioms teisėsaugos institucijoms pranešus, kad praėjusių metų spalį Vilniuje ketinta įvykdyti teroristinį aktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sako, kad jaunuolio, kuriam pareikšti įtarimai šiuo nusikaltimu, veikla buvo stebima.
 
„Buvo iš dalies žinoma, kad jis buvo ultradešiniųjų pakraipų. Buvo stebima jo veikla“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė A. Paulauskas.
 
Pasak pareigūno, sprogmuo buvo rastas greitai po padėjimo – jį neutralizavo „Aras“. Kaip toliau pasakojo A. Paulauskas, sprogmens jaunuoliui nepavyko aktyvuoti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
 
„Negalime dar paviešinti, kodėl visuomenei tai nebuvo paviešinta – tiesiog buvo siekiama nutraukti to viso tinklo veiklą. Dėl to tai buvo laikoma paslaptyje. (…) Tai buvo realus sprogmuo, kurio svoris buvo apie 6 kg. (…) tai yra pakankamai galingas sprogmuo“, – paaiškino A. Paulauskas.
 
Policijos atstovas taip pat patikino, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra.
 
„Šis asmuo Lietuvoje veikė vienas“, – teigė A. Paulauskas, pridūręs, kad minėtas asmuo priklausė virtualiai ultradešiniųjų grupuotei „Feuerkrieg Division“. Jis taip pat pabrėžė, kad policija nuolat stebi internetinę erdvę, mato ultradešiniųjų judėjimą, aktyvumą.
 
Pažymėta, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra. A. Paulauskas pripažino, kad padėtas sprogmuo galėjo sukelti daug žalos.
 
„Įsivaizduokite 2,5 kilogramo trotilo miesto centre. Šiandien tik galime prognozuoti – gali būti, kad išdužę langai kelių šimtų metrų spinduliu. Jeigu būtų kažkokie žmonės arčiau sprogimo epicentro, galbūt nepavyktų išvengti ir aukų“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
 
Paklausus, iš kur jaunuolis galėjo gauti šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų, A. Paulauskas atsakė, kad internetu.
 
„Visagalis internetas – tas pats „dark web‘as“, kur, turint šiek tiek gilesnių žinių IT srityje, galima atsirasti tuos pačius video, kurie instruktuoja, kaip pasigaminti, kokias chemines medžiagas naudoti pasigaminti tam tikrus sprogmenis. Mūsų žiniomis, jaunuolis pasinaudojo būtent tuo kanalu – interneto pagalba susirado tas instrukcijas. Čia matome, kad dažnai tomis pačiomis instrukcijomis naudojasi labai skirtingų pakraipų teroristinių grupuočių nariai“, – sakė A. Paulauskas.
 
Jaunuolis studijavo informacinių technologijų srityje, buvo linkęs į radikalumą
 
Policijos atstovo teigimu, nusikaltimu kaltinamo jaunuolio motyvai tokiam poelgiui yra būdingi ultradešiniesiems radikalams – protesto forma prieš pasaulyje nusistovėjusią tvarką. Jaunuolis nusikaltimo metu studijavo Vilniuje.
 
„Tuo metu jis studijavo. Kiek žinau, IT srityje“, – patvirtino A. Paulauskas.
 
Jis pripažino, kad tikriausiai jaunuolis nebūtų sustojęs ties šiuo nusikaltimu, tačiau kartu pasidžiaugė, kad pareigūnams pavyko sulaikyti įtariamąjį.
 
„Laimei, Lietuvoje tokie atvejai yra pavieniai, bet jie mums primena, kad mes nesame kažkur pasaulio paraštėje, esame viena iš ES sostinių. Tai, kad Lietuvoje neįvyksta teroristiniai aktai arba įvyksta labai retai, nereiškia, kad galime atsipalaiduoti“, – kalbėjo policijos atstovas, pridūręs, kad jaunuolis nusikaltimą pripažįsta ir su teisėsaugos pareigūnais bendrauja.
 
Pasak A. Paulausko, jaunuolio sulaikymo terminas baigsis liepą.
Antrankiai
 
„Liepos mėnesį, tikslios datos negaliu atsakyti, bet manau, kad yra visi pagrindai tą suėmimą tęsti, kol bus baigtas ikiteisminis nagrinėjimas“, – pridūrė A. Paulauskas.
 
Anot bendro Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro ir Valstybės saugumo departamento pranešimo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. spalio 6 d., kai prie pastato, kuriame įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union“, sienos buvo aptiktas savadarbis sprogmuo bei juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurkšti užrašai „FK DIVISION“, „SIEGE“ ir svastikos ženklas.
 
2019 m. spalio 15 d. įtariamasis – 1999 m. gimęs Lietuvos pilietis – buvo sulaikytas. Šiuo metu jis yra suimtas.
 
Tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo gauta duomenų, kad sulaikytasis priskiria save ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų ,,Feuerkrieg Division“ grupuotei ir, kaip įtariama, teroristiniais tikslais gamino ir laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas.
 
Birželio 17 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Įtariamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.27; 06:35

G. Floydo artimieji. EPA-ELTA nuotr.

George’o Floydo brolis trečiadienį paragino Jungtines Tautas (JT) suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų JAV policininkų vykdomus afroamerikiečių nužudymus.
 
„Aš esu savo brolio sargas“, – teigė Philonise’as Floydas, kurio brolis buvo nužudytas gegužės 25 d. Mineapolyje policijos pareigūnui užspaudus jam kaklą.
 
„Aš galėjau būti jo vietoje“, – P. Floydas sakė debatų dėl rasizmo ir brutalaus policijos elgesio, kuriuos surengė JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje, metu.
 
„Prašau man padėti, – kreipėsi jis. – Viliuosi, kad apsvarstysite galimybę suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirs juodaodžių nužudymus Amerikoje, kuriuos vykdo policija, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 03:00

Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Po penktadienį Vilniuje įvykusios ir viešas diskusijas sukėlusios protesto akcijos prieš rasizmą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir aštuoni tyrimai dėl administracinės teisės pažeidimų. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
 
„Vykdomi atitinkami tyrimai. Konkrečiai yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos“, – Seime teigė policijos generalinis komisaras.
 
Kaip patikslino R. Požėla, tyrimai pradėti dėl pastarąjį penktadienį Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su įžeidžiais, policijai skirtais epitetais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kelių aktyvistų susistumdymo eisenos metu.
 
„Ten buvo situacija, kai buvo susistumdymas, situacija yra užfiksuota ir dabar yra normalia tvarka vykdomas tyrimas“, – teigė generalinis komisaras.
 
R. Požėla neslėpė, kad pats skeptiškai vertina tai, kad demonstrantai, susirinkę palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą, viešai įžeidinėjo policiją.
 
„Be abejo, neigiamai (vertinu – ELTA), mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – teigė R. Požėla.
 
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja apie 1 tūkst. demonstrantų. Tarp susirinkusių demonstrantų buvo asmenų, nešusių plakatus su policijos atžvilgiu įžeidžiais užrašais. Viename iš plakatų buvo užrašas „F**k the police“.
 
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė dėl uždusimo.
 
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 09:00

Po gegužės pabaigoje įvykusio tragiško įvykio, kai tarnybos metu buvo nušautas Telšių apskrities policijos pareigūnas, imta vėl kalbėti apie ginklų įsigijimo teisinio reguliavimo pakeitimus, taip pat – apie policijos pareigūnų apsaugos priemonių dėvėjimo kontrolę. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pripažįsta, kad yra poreikis peržiūrėti ginklų įsigijimo ir laikymo procedūras bei reglamentavimą. Taip pat, pažymi R. Požėla, policijoje imta griežčiau kontroliuoti, ar pareigūnai dėvi apsaugines liemenes.
 
„Po tragiško įvykio kalbėjome komitete, kad reikia apskritai peržiūrėti procedūras – teisės aktus, kontrolės mechanizmus. Ar tikrai šiandien viskas veikia taip nepriekaištingai, kad išvengtume tokių įvykių, kurie nutiko? Buvo kalbama apie tai, kad problemas kelia ne tik ginklai, kurie yra nelegalūs, bet lygiai taip pat ir legaliai įgyti ginklai. Dažnas reiškinys, kai legalaus ginklo turėtojas naudoja ginklą kaip grasinimo įrankį. Lygiai taip pat tas ginklas vagystės metu kartais patenka į tą pačią nelegalių ginklų rinką. Tų klausimų yra daug“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Požėla.
 
Jo teigimu, nors ir iki minėto pareigūno žūties patruliams buvo privaloma dėvėti apsaugines liemenes, dabar tai kontroliuojama griežčiau.
 
„Griežtas imperatyvas, kad visi reaguojantys pareigūnai, vykstantys į įvykius, jau veikia. Dabar yra sugriežtinimas dėl kontroliuojančių asmenų, kad jie privalo ne tik paklausti bei priminti, kad reikia dėvėti liemenę, bet ir patys vizualiai įsitikinti, kad pareigūnas ją dėvi. Lygiai taip pat – važiuojant generaliniam komisarui gatve, pamačius policijos patrulių ekipažą, jam yra suteikta teisė ir pareiga patikrinti vizualiai, ar tie asmenys liemenę dėvi“, – pažymėjo R. Požėla.
 
Paklausus, ar pareigūnams grėstų nuobaudos dėl liemenių nedėvėjimo, R. Požėla tai patvirtino.
 
„Be abejo. Tai yra tarnybinės drausmės pažeidimas su visomis išplaukiančiomis aplinkybėmis“, – patikino komisaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 00:30

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Kažkada, ginčydamiesi su lenkų radikalais, platesnių pažiūrų jų tautiečiai aiškino, kad buvusiai LDK sostinei Vilniui išties labiau pritinka ir toliau būti sostine, tegu ir rakštimi tapusios Lietuvos, nei buvusią karalystės didybę sapnuojančios Lenkijos provincijos miestu.

Na, savaime aišku, tokiai nuomonei pritarė ir visi lietuviai.

Karštu M. Valančiaus ir J. Basanavičiaus ugdytų lietuvių troškimu susigrąžinti buvusią sostinę piktybiškai pasinaudojo Sovietų Rusija, mainais už sotinės Lietuvai sugrąžinimą pareikalavusi teisės įvesti į Lietuvą Sovietų Armijos dalinius. Kuo tai baigėsi, dar iki šiol kai kurie lietuviai neužmiršo. Neužmiršo būtent tie, kurie kiekvienais metais Vasario 16-ją neša gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo, o tie, kuriems Vilnius toli, siunčia jam padėką didžiojo naujų laikų poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais.

Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.

Kodėl aš čia sugretinau būtent šituos du didžius lietuvius, nors didžių mes turime ir daugiau? Todėl, kad jie abu mirė vieną ir tą pačią naujosios Lietuvos istorijai svarbiausią dieną – Vasario 16-ją, ir dar todėl, kad šiandien modernieji lietuviai deda visas pastangas ištrinti tiek vieną, tiek ir kitą asmenybę iš Lietuvos istorijos bei kultūros.

Nebecituosiu jau visiems įkyrėjusios Nerijos Putinaitės, tik priminsiu neseną skandalingą antkapinio paminklo J. Basanavičiui išniekinimą ir dar skandalingesnį mūsų teisėsaugos organų vangumą, aiškinantis kaltininkus.

Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.

O jau įvykių, kai valdžia, padedama teisėtvarkos organų, persekioja žmones, linkinčių Lietuvos sostinei daugiau lietuviškumo, liberalų valdomame Vilniuje galime pririnkti ne vieną dešimtį. Taigi, Lietuvos sotine tituluojamas miestas, atkūrus nepriklausomybę, lietuvišku pabuvo gal kokį vieną dešimtmetį.

Šiandien vaizdelis liūdnokas. Bejėgė Valstybinė Lietuvių kalbos komisija su Valstybiniu inspektoriumi nepajėgia užkardyti srauto iškabų, nelietuviškais užrašais baigiančių apdergti daugybę sostinės pastatų.

Valstybines vėliavas vis tirščiau užgožia įvairiaspalvė vėliavomis vadinama manufaktūra, kuriomis nebaudžiamai (pamėgintų kas pamojuoti valstybine vėliava – beregint būtų nubaustas, nelyginant mokytoja-lituanistė…) mojuoja įvairiaspalviai įvairių teisių gynėjai. Kuo buvo galima dar kartą įsitikinti praeitą penktadienį Vilniuje prie JAV ambasados vykusiame mitinge, kuriame nežinia kokių šalių piliečiai, mojuodami nežinia kieno vėliavomis, klaupėsi ir nevalstybine kalba „meldėsi“ nežinia kokiam dievui. Daugmaž suprantami buvo du žodžiai, jau tapę tarptautiniais: policie ir f…ck.

To užteko, norint įsitikinti, kad liberalų valdoma (uoliai talkinant konservatoriams, kurių atstovas, Vilniaus vicemeras Benkunskas davė leidimą mitingui, pažeidžiančiam ne vieną LR įstatymą) Lietuvos sostinė su didėjančiu pagreičiu virsta eiliniu Europos užkampio miestelioku.(Gerai dar, kad ne „žmogiškųjų išteklių“ sąvartynu).

JAV ambasados darbuotojams buvo pademonstruota, jog Vilnius – miestas, kuriame nekalbama ir nerašoma lietuviškai, kur moterys, pradedant Seimo nare A. Armonaite ir baigiant mokytojomis, klupdo liberalios ideologijos sužalotas nebrandžias paaugles po vulgariais plakatais, žeidžiančiais moterišką orumą, žeminančią valstybės pareigūnų – policininkų garbę.

Taip, kažkur toli, už jūrių marių kažkiek policininkų, nusižengdami teisei, pavartojo neleistiną ir baustiną smurtą. Veiksmas, reikalaujantis protestų ir pasmerkimo.

Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet šiandien čia, Lietuvoje, policininkų ir visų dorų žmonių bendruomenė tebegedi dėl priešingo įvykio, kai smurtaujančio girtuoklio buvo nužudytas savo pareigas dorai ir garbingai vykdęs policininkas. Tad ar tinkamas laikas buvo parinktas vadinamai „solidarumo akcijai“?

Beje, jei jau buvo norėta solidarizuotis su skriaudžiamaisiais, buvo galima organizuoti prasmingesnį protestą prieš abiejų šalių – JAV ir Lietuvos – policijos sistemos ydas, trūkumus. Ką tik matėme, jog Lietuvos policijos vadovai nesugeba užtikrinti „gatvės“ pareigūnų saugumo, o piliečiai neretai turi pagrįstų priekaištų policijai, kad ji nepakankamai jautriai ir atsakingai sprendžia eilinių piliečių problemas, netgi pavartodama smurtą prieš sulaikomus tvarkos pažeidėjus… Tiesa, kol kas ne su tokia tragiška baigtimi, kaip JAV, bet prevencija nepakenktų…

Bet prie ko čia rasizmas? Nežinau. Nežino net daugelis JAV apžvalgininkų, sociologų, nes pagal statistiką nuo policininkų smurto baltųjų nukenčia tiek pat, kiek ir juodaodžių – atitinkamai jų procentui bendroje JAV gyventojų sudėtyje. Kaip nurodoma https://www.hsdl.org/?abstract&did=805052, psl. 5, santykis tarp whitevictimsir jų blackoffenders – 540,360 asmenų. O skaičius juodaodžių, nukentėjusių nuo baltųjų smurtautojų, žymiai mažesnis: 91,470 asmenų.

JAV gyvenantis išeivis iš Rusijos politologas Leo Vainsteinas, remdamasis savo gyvenimo Rusijoje patyrimu, konstatuoja: „Nustoti klūpoti sudėtingiau, nei atsiklaupti“. Ir klausia: „Ar sutiks iš SSSR emigravusių tėvų vaikai laižyti afroamerikiečių batus? Kodėl tuose miestuose, kur merai yra respublikonai (proprezidentinės partijos nariai) riaušių išvis nėra, niekas nieko neplėšia, nedegina? Kam to išvis reikėjo? Ką dar sugalvos plėšikavimų ir padeginėjimų kurstytojai?“

Beje, griežčiausiai riaušininkus pasmerkė afroamerikiečiai – Detroito, Atlantos, Čikagos, Denverio miestų merai.

Kažin, ar žinojo tuos faktus į mitingą atskubėjusios paauglės bei jų mokytojos? Ar žino Seimo narė, įsijungusi į šitą šaršalą?

Įdomu, ką šiandien Vilniuje veikia vaikų teises ganančios organizacijos? Gal jau atiminėja vaikus iš nerūpestingų tėvelių, leidusių dukrelėms išsipleikti ant asfalto po nešvankiais plakatais?

Ne mažiau įdomu, kaip Vyriausybė baus leidimą mitingui suteikusią Vilniaus meriją? Juk Vyriausybės nutarimu draudžiama renginiuose viešose vietose dalyvauti daugiau nei 300 žmonių, o šitame renginyje sudalyvavo nuo 600 iki 1000 svetimam skausmui (svarbiausia, kad tas skausmas – ne lietuviškos kilmės) neabejingų jautruolių.

Mūsų valstybės ateičiai neabejingi piliečiai, nustebinti jauno protestuotojų amžiaus, iškart prisiminė diktatorių pomėgį savo nešvariems tikslams panaudoti npaauglius. Prisiminė ir chunveibinus Kinijoje, ir hitlerjugendą Vokietijoje – paskutinę Hitlerio viltį, ir į komjaunimą suvarytus pavlikus morozovus, padėjusius dideliems dėdėms ir tetoms griauti Rusijoje bažnyčias, varu varyti valstiečius į kolūkius ir rašyti skundus ant giminių ir kaimynų…

Nejaugi Lietuva šiandien suka tuo pačiu keliu, atsiverdama mūsų istorijai ir kultūrai svetimų tradicijų virusui?

Sudėtinguose istorijos vingiuose savo pasaulėžiūrą brandinę piliečiai mitinguotojus apkaltino veidmainyste.

Vienas FB bičiulis teiravosi: „O kur visa šita minia su Seimo nare, su garsiais muzikantais (nuotraukose turbūt pastebėjote J.Didžiulį su žmona) buvo lygiai prieš metus, kada Jurbarko rajone buvo žiauriai sumušta ir išprievartauta nepilnametė? Kodėl neprotestavo kai mergina gulėjo reanimacijoje? Kodėl dėl pažeistų jos teisių, sužalotos fizinės bei dvasinės sveikatos neprotestavo ta pati Seimo narė, kuri vakar parade šlovino 5 kartus teisto (tame tarpe ir už nėščios moters užpuolimą) Amerikos juodaodžio atminimą, reikalaudama teisingumo jo atžvilgiu? Kodėl žmonių (ir ypač moterų) teisių „gynėjai“ svarbi Amerikos nusikaltėlio gyvybė, tačiau visiškai nesvarbi Lietuvos mergaitės sveikata ir teisingumas jos atžvilgiu? Pažangiais save laikantys jaunuoliai neva kovoja už bendruomenės kitame žemyne teises, tačiau dėl jų pačių bendraamžės Lietuvoje išniekinimo bei teisingumo nebuvimo jos atžvilgiu nepajudino nė piršto! Seimo narei, ėjusiai paskui plakatą, keikiantį policiją, rūpi juodaodžių rasinė viršenybė prieš kitas rases, tačiau visiškai nerūpi savo tautietės, savo bendrapilietės, išniekintos Lietuvoje likimas ir teisingumas jos atžvilgiu!“

Gal jis klysta, gal ne ten ir ne taip sudėliojo klaustukus ir šauktukus? Deja, viskas taip, viskas – tiesa

Beje, likimas suteikė progą Seimo narei parodyti, kieno teisės jai labiau rūpi: ar doro lietuvio, kurį sumušė vienas psichologiškai neadekvatus juodaodžių teisių gynėjas, ar smurtautojo, sukėlusio pavojų Lietuvos piliečio sveikatai?

Lietuvos vėliavos spavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Netenka stebėtis, kad valdžios, švietimo ir kitų institucijų abejingumas visam tam, kuo šiandien yra penimas jaunimas, paaugliai, išprovokavo ir tokius pasvarstymus: Visi piktinasi jaunimu ir nemato savo atspindžio. Gal laikas gyventi šiandiena ir žiūrėti kas dabar panosėj vyksta? Naikinam savo pačių namus, makaluojamės vienuose skandaluose, visur norim lįsti, diriguoti, o patys savo mažoj šalelėj nesusitvarkom. Gal gana tų politinių pasidraskymų? Žiūrėkit, kaip masiškai kertami medžiai, naikinami žvėrys, su gamtos naikinimu patys save naikiname. Ir ką paliksime savo vaikams, anūkams, jeigu benaikindami neuždusime patys. Dar ne tokių koronų čia sulauksim. Man visai nesvarbu, kas už ką vakar balsavo, man žymiai svarbiau šiandien, kaip išsaugoti medį, gėlą vandenį. O vaikams labai geras pavyzdys buvo parodytas amžinom kovom ir dėmesiu kitoms šalims, vat ir ima jaunimas iš senių pavyzdėlį“.

Nesunku pastebėti autorės politinio raštingumo stoką, bet sveikintinas jos posūkis į savikritiką: toks jaunimas neatsirado iš niekur. Jis – mūsų pačių ydų ir klaidų vaisius. Paaugliai, moksleiviai negali nematyti, nejausti, kaip valstybėje iš viešojo gyvenimo yra stumiama lietuvių kalba, kokia skurdi ir sausa mokyklose dėstoma Lietuvos istorija, kaip atsainiai ir paviršutiniškai pateikiama lietuvių literatūra, jos raida, etninės kultūros elementai.

Policijos postai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

O juk paaugliai nestokoja nei smalsumo, nei jautrumo, o jau energijos ką nors nuveikti jiems gali pavydėti diplomuoti „vadybininkai“. Tačiau nėra autoritetų, nėra kam juos nukreipti ta linkme, kuri būtų įdomi jiems patiems ir naudinga visai visuomenei.

Nėra valstybę, o su ja ir visuomenę auginančios švietimo, kultūros, istorijos politikos. Yra tik nevykusios spekuliacijos ir peštynės privačių interesų ringe. Net ne kova, o šiaip… apsispardymai po kilimu ir varžovo apmėtymas mėšlu…

Beje, šį kartą graudžiausiai, pasigailėjimo verta atrodė Vilniaus policija, kuri leidosi įtraukiama į visą šitą antivalstybinį, antilietuvišką, antiistatymišką, net pačią policiją žeminusį farsą.

 Ką padarysi, užkampyje – užkampiška ir teisėtvarka…

2020.06.09; 07:00

Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
 
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
 
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
 
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
 
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 07:31

Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.

Los Andželo policijos departamentas pranešė penktadienio naktį sulaikęs 533 žmones per neramumus, kurie kilo protestuojant dėl George‘o Floyd‘o mirties, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Pasak Michael‘o Chan‘o, Los Andželo policijos departamento atstovo spaudai, dauguma protestuotojų vėliau buvo paleisti į laisvę, bet 18 žmonių vis dar sulaikyti.
 
Jis pridėjo, kad 6 pareigūnai buvo sužaloti per susirėmimus su protestuotojais.
 
Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl vagysčių, plėšimų, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo, policijos pareigūno užpuolimo ir pasikėsinimo nužudyti.
 
JAV miestuose protestai ir riaušės kilo po to, kai gegužės 25 d. Mineapolio mieste sulaikomas mirė juodaodis vyras – George‘as Floyd‘as. Policija buvo iškviesta įtarus, kad parduotuvėje jis atsiskaitė padirbtais doleriais.
 
Vienam iš jį sulaikiusių pareigūnų, kuris vyrui buvo įsirėmęs keliu į kaklą, dėl ko šis ir mirė, buvo pareikšti įtarimai trečiojo laipsnio nužudymu. Už tai gresia maksimali 25 metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 06:45

Policijos departamentas pranešė, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, prioriteto tvarka ištyrę iš įvykio vietos gautus mėginius, konstatavo, kad Mažeikių r., Viekšnių sen., Birbiliškės kaime gaisravietėje rasti palaikai yra Stasio Braso, kuris įtariamas šį rytą nušovęs ir sužeidęs policijos pareigūnus.
 
Speciali policijos operacija yra baigiama, apie ekspertizės rezultatus informuoti ir kolegos Latvijoje, kurie taip pat nutraukia vykdytas paieškos priemones.
 
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dėkoja visiems operacijoje dalyvavusiems pareigūnams.
 
Kaip ELTA jau skelbė, tarnybos metu penktadienį sužaloti du Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Vienas jų, Saulius Žymantas, sužalotas sunkiai, mirė. Kita pareigūnė sužalota į koją, jos gyvybei pavojus negresia.
 
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, tikrindami gautą informaciją apie Mažeikių rajono Birbiliškės kaime smurtaujantį vyrą, į jo namus atvykusius patrulius įtariamasis pasitiko šūviais. Prieš tai, įtariama, jis buvo padegęs namą.
52-ejų įtariamasis S.Brasas anksčiau neteistas ir policijai nebuvo žinomas.
 
Birbiliškės kaime buvo įvestas specialus planas, į įvykio vietą išsiųstos gausios Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities pareigūnų pajėgos, policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
 
Policijos departamentas pranešė, kad atliekant tarnybinę pareigą žuvusio pareigūno S.Žymanto laidotuvės vyks pirmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 00:30

Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.

JAV Mineapolio mieste, Minesotos valstijoje, jau kelias dienas nerimsta protestai dėl afroamerikiečio žūties aplinkybių.
 
Dėl brutalios vyro mirties kaltas policijos pareigūnas.
 
Mieste kilo riaušės, buvo padeginėjami pastatai. Pranešama apie demonstrantų susirėmimus su policininkais, parduotuvių apiplėšimus ir padegimus.
 
Policininkai prieš įtūžusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas. Per protestus, kaip pranešama, žuvo vienas žmogus.
 
Protestus paskatino juodaodžio Floydo George’o mirties aplinkybės. Gatvėje praeivio nufilmuotame ir paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip sulaikytas F. George’as guli ant žemės, jo rankos surakintos antrankiais, o baltaodis policininkas keliu laiko prispaudęs jo kaklą. Galima girdėti, kaip F. George’as sako, kad negali kvėpuoti. Kiek vėliau ligoninėje jis buvo paskelbtas mirusiu.
 
Debatai Jungtinėse Valstijose dėl policijos pareigūnų jėgos panaudojimo prieš juodaodžius netyla jau ne vienerius metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 00:01

Didžiosios Britanijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinėje Karalystėje sulaikytas Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys (gimęs 1975 m.), kuris buvo ieškomas nuo praėjusių metų gegužės 2 d. Šiuo metu derinamas įtariamojo ekstradicijos į Lietuvą klausimas, praneša Policijos departamentas.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams nuolat intensyviai keičiantis informacija su Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje, taip pat itin glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, bendros operacijos metu balandžio 29 d. buvo sulaikytas šis pavojingas asmuo. Sulaikymo operacijai buvo rengiamasi apie pusantro mėnesio, vyras buvo sulaikytas Londone, savo namuose.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas sudėtingas, didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis, veikusio Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse bei jo narių daromų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Šioje byloje nustatytas didelis įtariamųjų skaičius – apie 80, kriminalistai tiria didelį skaičių labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, galimai įvykdytų nuo 1999 iki 2018 metų tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius penktadienio rytą Žinių radijo laidoje „Opozicija“ sakė, kad jam vis labiau atrodo, jog Lietuvos valdžia, vis pratęsianti karantiną, dabar jau naudojasi pasitaikiusia proga ir ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kubilius-nesupranta-kodel-tesiamas-karantinas-valdzia-naudojasi-pasitaikiusia-proga.d?id=84287025

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo teigimu, didžiausios grėsmės akivaizdoje buvo gana aišku, kodėl tai yra daroma. Pagyręs dabartinę valdžią, kad ji įvedė karantiną, jis pastebėjo, kad dabar kyla vis daugiau klausimų. „Karantinas yra karantinas, reikia labai aiškiai suprasti, koks yra karantino tikslas. Jo tikslas visoje Europoje ir Lietuvoje – neleisti pandemijos pikui užaugti iki to, kad ligoninės būtų perkrautos, kad nebūtų to, kas buvo Italijoje ar Ispanijoje… Bet dabar aš matau sveikatos apsaugos ministro psichologinį pomėgį toliau reguliuoti ir tie reguliavimai prasilenkiantys su sveiku protu“, – tikino jis.

Panašu, kad europarlamentaras Andrius Kubilius teisus.

Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908. O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų. Vargu ar 2020 m. mirusių statistika labai skirtųsi nuo 2018 metų.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, nerimą kelia namuose esančių asmenų elgesys ir jų daromos nusikalstamos veikos. Nerimą policijai kelia didėjantis nužudymų skaičius (per pandemijos laikotarpį padidėjo nuo 15 iki 26 nužudymų, arba 73 proc.) https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/policija-karantino-metu-keiciasi-nusikalstamumo-statistika.d?id=84296675    .

Gaila, nepateikia savo statistikos psichiatrinės ligoninės (bent aš nepastebėjau).

Apie ekonomikos susitraukimo pasėkmes, visų pirma – bedarbystę, aš net nekalbu.

Tai ar ne geriau nors pabandyti atleisti vadžias ir leisti žmonėms dirbti įprastus darbus? Jau žinodami pavojus, jie patys stengsis minimizuoti kontaktus, reikalui esant nesiliaus ir antveidžius nešioti, o apie muilą ir rankas aš net nekalbu. Apie 250 tūkst. nedirbančių pensininkų ir invalidų galėtų vadovautis dabartinėmis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, iš kurių pagrindinė – daugiau sėdėti namuose (ką padarysi) ir maksimaliai saugoti save ir aplinkinius nuo saves.

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Tiesa, reikia pagalvoti apie Seimo narius pensininkus, kurių atžvilgiu, deja, koronavirusui 62 Konstitucijos straipsnis “Seimo nario asmuo yra neliečiamas…” negalioja. Gal būt, jiems reikėtų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinti galimybę karantino metu dalyvauti Seimo veikloje nuotoliniu būdu?

Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, pats skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas kitokios, ypatingos, užuojautos? Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko, yra tokia pati tragedija mirusiojo (tarkime, nuo vėžio, ar nuo gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), ar žuvusio, ar nužudyto, – artimiesiems ir draugams.

2020.05:16; 06:30

Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ilgasis savaitgalis šalyje praėjo gana ramiai, žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi, informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Visgi, jo teigimu, karantino pažeidimų nebuvo išvengta – per savaitgalį išrašyta daugiau nei šimtas protokolų.
 
„Policijos pareigūnų (savaitgalį – ELTA) dirbo maždaug trečdaliu daugiau nei įprastą dieną, pajėgos buvo sutelktos daugiausiai į parkus, skverus, kurortinius miestus, pajūrį, kitas žmonių masines susibūrimo vietas“, – LRT radijui kalbėjo R. Matonis.
 
„Išties pranešimų apie pažeidimus pareigūnai tikrai gavo, tačiau bendrąja prasme vertiname pakankamai neblogai, nes nors žmonių masės nemažos buvo, bet žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, dėvėjo apsaugos kaukes, laikėsi atstumo“, – pridūrė jis.
 
Vis dėlto Policijos departamento atstovas informuoja, kad karantino draudimus pažeidusieji asmenys buvo nubausti.
 
„Daugiau negu šimtas protokolų yra surašyta. Vakar dienos (sekmadienio – ELTA) dar neturime tikslių skaičių, šiek tiek vėliau turėsime, bet iš esmės tokios tendencijos, kad penktadienį, šeštadienį po 50 protokolų yra surašyta, turbūt panašios tendencijos bus ir sekmadienį“, – sakė jis.
 
Policijos atstovo teigimu, dažniausi užfiksuoti pažeidimai buvo susiję su būriavimusi didelėmis grupėmis, atstumų nesilaikymu ir apsaugos kaukių nedėvėjimu. Pasak R. Matonio, Nacionalinio sveikatos cento specialistai per savaitgalį nustatė kai kurių pažeidimų tam tikrose įstaigose: grožio salonuose bei kirpyklose, kuriose nebuvo vykdomi saugos reikalavimai.
 
R. Matonis taip pat akcentavo, kad džiugina statistika, jog per ilgąjį savaitgalį buvo užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi.
 
„Nebuvo nužudytas nei vienas žmogus, nebuvo nei kažkokių sveikatos sutrikdymų, nebuvo sužalojimų peiliais, aštriais daiktais, kirviais, kas būdavo būdinga ilgesniems savaitgaliams“, – kalbėjo R. Matonis.
 
„Dėl eismo įvykių pakankamai ramu buvo, nors daug automobilių važiavo, didelis eismas buvo. Vienas tik skaudus eismo įvykis gegužės 2 dieną, kai neblaivus vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir žuvo su juo važiavę du asmenys, o bendrai vertinant turėjome ramų ir gražų savaitgalį“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 01:30