Lietuvos keliuose šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose.
 
Policijai talkins ir kitos viešojo saugumo tarnybos.
Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių.
 
Policijos pareigūnai taip pat skirs daugiau dėmesio susibūrimams viešose erdvėse, tikrins vykstančius keleiviniais traukiniais.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusį savaitgalį policija apgręžė beveik 1,4 tūkstančio automobilių. Už ribojimų nesilaikymą surašyti 102 administracinių nusižengimų protokolai.
Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Judėjimas prie vidinių Europos Sąjungos sienų išlieka labai intensyvus, vidutiniškai per parą pravažiuoja apie 2000 transporto priemonių, patikrinama apie 350 asmenų. Iš viso nuo vasario 17 d. patikrinta beveik 18 tūkst. asmenų, atvykusių iš Lenkijos pusės.
 
Nuo pirmadienio Lenkija taip pat pradėjo taikyti papildomas kontrolės priemones prie sienos – reikės pateikti neigiamą testo, atlikto ne vėliau nei 48 val. iki atvykimo, rezultatą.
 
Statistikos departamento duomenimis, sergamumas per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų šalyje viršija 3 šimtus atvejų, daugiau nei dešimtyje savivaldybių šis rodiklis yra blogesnis už Lietuvos vidurkį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.03; 07:23

JAV atlikėja Lady Gaga atgavo pavogtus šunis. EPA-ELTA nuotr.

JAV atlikėja Lady Gaga atgavo savo prancūzų buldogus, kurie buvo pavogti trečiadienį, kai du vyrai užpuolė jos šunų vedžiotoją, praneša AFP.
 
„Abu šunys buvo perduoti vienai policijos nuovadai ir grąžinti atlikėjos atstovams“, – Los Andželo policijos departamentas pranešė tviteryje.
 
Šunis radusi moteris susisiekė su Lady Gaga atstovais, kad ši atgautų savo gyvūnus. Dėl vykstančio tyrimo policija neatskleidžia moters tapatybės ir kur augintiniai buvo rasti.
 
Trečiadienio vakarą užpuolikai susigrūmė su šunų vedžiotoju, šovė ir sužalojo jį į krūtinę bei pagrobė prancūzų buldogus Koji ir Gustavą.
 
Trečiasis gyvūnas – Miss Asia – pabėgo, bet vėliau buvo rastas policijos.
 
Atlikėja pasiūlė 500 000 JAV dolerių atlygį už savo augintinius.
 
Kol kas neaišku, ar prancūzų buldogai buvo pavogti būtent dėl to, kad jie priklauso Lady Gagai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 06:06

Sakartvelo sostinėje policija sulaikė dešimtis opoziciją palaikančių protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.

Sakartvelo sostinėje Tbilisyje penktadienį policija sulaikė dešimtis opoziciją palaikančių protestuotojų, reikalavusių pirmalaikių rinkimų.
Sakartvelo sostinėje – įtampa. EPA-ELTA nuotr.
 
Šimtai protestuotojų susirinko prie parlamento, norėdami paremti opozicijos raginimus surengti naujus rinkimus po to, kai ketvirtadienį atsistatydino premjeras Georgijus Gacharija.
 
Premjeras teigė, kad atsistatydina dėl valdančiosios partijos planų areštuoti opozicijos lyderį Niką Meliją.
 
Kaip pranešama, per protestą kilo susirėmimų su policija. „Formula TV“ televizijos transliuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad policija sumušė kelis protestuotojus ir juos išvežė greitosios pagalbos automobiliai.
 
„Policijos įstatymų nepaisymas neturi ribų“, – žurnalistams sakė vienas iš „Vieningo nacionalinio judėjimo“ (UNM) lyderių Levanas Chabeišvilis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 06:43

Policija: rastas galimai šaunamųjų ginklų arsenalas, įtariamasis sulaikytas, atliktos kratos. Vilniaus AVPK nuotr.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
 
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus informaciją, kad Vilniaus miesto gyventojas domisi įvairiais šaunamaisiais ginklais ir galbūt neteisėtai jais disponuoja. Tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad sostinėje jis prekiauja sendaikčiais, dėvėtais daiktais ir galimai superka ginklus, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
 
Surinkus papildomus duomenis buvo nuspręsta sulaikyti asmenį, kad jo turimi ginklai, šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos nepatektų tretiesiems asmenims.
 
Asmuo buvo sulaikytas ir atliktos kratos. Iškart po sulaikymo jis nurodė, kad jokių uždraustų daiktų neturi ir niekada neturėjo. Pareigūnams atliekant kratas jo gyvenamojoje vietoje, automobiliuose, vyras elgėsi užtikrintai ir netgi rodė savo nuomojamus sandėliukus, kur laikomi jo pardavinėjami daiktai.
 
Rasti šaunamieji ginklai. Vilniaus AVPK nuotr.

Tyrimo metu pareigūnai buvo surinkę duomenis apie jo nuomojamas patalpas, tačiau vyras nutylėjo apie dar vieną jo nuomojamą sandėliuką.
 
Paprašius atrakinti pareigūnams žinomą sandėliuką, įtariamasis pasimetė, neigė, kad jo, tačiau supratęs, kad pareigūnai turi teisę ir pateks į šią patalpą, sutiko atrakinti. Kratos metu buvo rasti 9 įvairaus kalibro ginklai ir 418 įvairaus kalibro šoviniai. Taip pat atliekant kitą kratą asmens sodyboje už Vilniaus buvo rasti 205 įvairaus kalibro šoviniai.
 
Įtariamajam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Jam gresia laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.
 
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 00:01

Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad šiuo metu šalyje trūksta maždaug 1400 policijos pareigūnų. Visgi policijos generalinis komisaras tikina, kad siekiant spręsti susidariusią situaciją dar šiais metais planuojama priimti iki 200 naujų policijos pareigūnų.
 
„Objektyvi situacija policijos organizacijoje yra tokia, kad pagal oficialiai patvirtintą pareigybių metodiką šiuo metu mums trūksta apie 1400 pareigūnų“, – spaudos konferencijoje po Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio teigė R. Požėla.
 
Jis mano, kad policijos pareigūnų trūkumą nulėmė dar prieš jam tampant generaliniu policijos komisaru padaryti sprendimai.
 
„Visko buvo, pareigūnai ir dėl mažo atlyginimo išėjo, ir buvo įvairiais laikotarpiais atliktos tam tikros pertvarkos, kuomet buvo mažinamas policijos pareigūnų skaičius, galbūt tam, kad siekta intensyvinti likusių darbuotojų veiklą ir tam, kad jie galėtų gauti didesnį atlyginimą“, – sakė jis.
 
Visgi R. Požėla teigia turįs aiškų matymą, kaip susidariusią situaciją spręsti.
 
„Šiais metais mes planuotume iki 200 policijos pareigūnų naujai priimti. Pagrinde tai būtų prevencijos darbuotojai, tie patys bendruomenės pareigūnai, kurie dirbtų su visuomene, ir turbūt kriminalinės policijos tyrėjai, kurie dirbtų teritorinėse policijos įstaigose, tiriant konkrečias nusikalstamas veikas“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 00:30

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) ketvirtadienį iki 75 tūkst. dolerių padidino atlygį už pagalbą nustatant asmenį, per sausio 6 d. Kapitolijaus šturmą galimai padėjusį dvi vamzdines bombas.
 
Bombas prie Demokratų ir Respublikonų partijų būstinių, esančių šalia Kapitolijaus, manoma, padėjo asmuo, kuris, kaip užfiksavo stebėjimo kameros, dėvėjo laisvą pilką džemperį, juodas pirštines ir veidą dengiančią medicininę kaukę.
 
Nors bombos nebuvo detonuotos, jos laikomos galimu įrodymu, kad tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai išpuolį planavo iš anksto.
 
Kai kurie analitikai, įskaitant buvusį Kapitolijaus policijos vadą, įtaria, kad bombos galėjo būti padėtos siekiant tyčia nukreipti saugumo pajėgų dėmesį, kad užpuolikai galėtų netrukdomi patekti į Kapitolijų.
 
FTB pranešimas leidžia suprasti, kad institucija galimai neturi naujų įkalčių apie įtariamojo tapatybę.
 
Anksčiau už papildomą informaciją buvo siūlomas 50 tūkst. dolerių atlygis.
Įsiveržusieji į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Institucija buvo sutelkusį dėmesį į kiek neįprastus įtariamojo sportinius batelius, veikiausiai naujo leidimo „Nike Air Max Speed Turf“ modelio.
 
Dėl sausio 6 d. atakos baudžiamoji atsakomybė gali grėsti šimtams žmonių. Per ją D. Trumpo rėmėjai, įaudrinti buvusio prezidento teiginių apie sukčiavimą prezidento rinkimuose, įsiveržė į Kapitolijų, kuriame tuo metu buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė.
 
D. Trumpas kaltinamas pakursčius šią ataką, kuri neužkirto kelio demokrato inauguracijai 46-uoju prezidentu trečiadienį.
 
Federalinė vyriausybė iki šiol pareiškė kaltinimus 117 asmenų, dalyvavusių šioje mirtinoje atakoje.
 
Daugumą jų buvo nustatyti padėjo socialinių tinklų naudotojai, pavyzdžiui, per jų paskelbtus vaizdo įrašus iš įvykio ir gavus informacijos iš nepriklausomų tyrėjų, susitelkusių į kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Organizacijos „Program on Extremism“ duomenimis, į sąrašą žmonių, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, šiuo metu patenka 102 vyrai ir 15 moterų, visi jie atkeliavo iš 35 skirtingų valstijų ir Vašingtono.
 
Daugumai jų pareikšti kaltinimai neteisėtu įsiveržimu į Kapitolijų ir smurtiniu elgesiu, tačiau kai kuriems pareikšti kaltinimai užpuolimu.
 
Tačiau kai kuriems žmonėms pareikšti kaltinimai buvo dar rimtesni – antradienį trys žmonės buvo apkaltinti sąmokslu.
 
Trijulė, siejama su smurtine, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupe „Oath Keepers“, „planavo įtaigiai šturmuoti JAV Kapitolijų“, sakoma kaltinamajame akte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 07:00

Pareigūnai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prašymu Finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems praėjusių metų gruodžio mėnesį teko kontroliuoti judėjimą tarp savivaldybių dėl paskelbto karantino, papildomai skirs kompensuoti ir išmokėti 1 112,6 tūkst. eurų. Iš jų didžioji dalis – 1 107,6 tūkst. eurų – numatyta Policijos departamentui.
 
Pareigūnams ir darbuotojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos valdymu, mokamos atlyginimų priemokos, atsižvelgus į padidėjusį darbo krūvį ar į papildomas užduotis, taip pat už darbą švenčių, poilsio dienomis ir nakties metu, viršvalandinį darbą, darbą budėjimų metu. Iš viso, kaip nurodoma VRM pranešime, Policijos departamentas pareigūnams jau papildomai išmokėjo už gruodžio mėnesį 2 mln. eurų.
 
„Kaip ir buvo žadėta, visiems statutiniams pareigūnams ir darbuotojams, prisidedantiems prie ekstremaliosios situacijos šalyje suvaldymo ir dėl to viršijantiems įprastinį darbo krūvį, deramai atlyginama. Priemokų ir kompensacijų išmokėjimas pareigūnams už papildomą ir atsakingą darbą šiuo mūsų šaliai sunkiu laikotarpiu – svariausias mūsų prioritetas“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
 
Papildomos lėšos pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, numatytos ir 2021 metų valstybės biudžeto įstatyme, Finansų ministerijos asignavimuose (Vyriausybės rezerve COVID-19 pandemijos padariniams šalinti).
 
Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms pernai buvo skirta 9 159 000 eurų. Šios lėšos buvo išmokėtos statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą karantino laikotarpiu kovo–balandžio ir lapkričio mėnesiais, įvertinus atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, riziką sveikatai ir pan.
 
Statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už jų darbą karantino laikotarpiu galima mokėti atlyginimų priemokas, vadovaujantis įstatymais, kur yra nustatytas apmokėjimas už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:00

Politinė korupcija

Buvęs Slovakijos policijos vadovas Milanas Lučanskis, gruodžio 3 d. sulaikytas Bratislavoje tiriant korupcijos teisėsaugos institucijose bylą ir antradienį mėginęs nusižudyti kardomojo kalinimo kameroje Prešovo miesto kalėjime, mirė trečiadienį Prešovo ligoninės reanimacijos skyriuje.
 
Tai pranešė Slovakijos radijas, remdamasis šalies Teisingumo ministerijos atstovu spaudai Peteriu Bubla.
 
„Gydantysis gydytojas konstatavo pono M. Lučanskio mirtį“, – pareiškė jis.
 
Dėl 51 metų amžiaus policijos generolo mėginimo nusižudyti, kuris galėjo įvykti dėl nepakankamos jo priežiūros kameroje, atsistatydino Slovakijos kalėjimų tarnybos viršininkas Milanas Ivanas. Šalies prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė būkštaujanti, kad buvusio policijos vadovo savižudybę ir jos sukeltą skandalą savo interesais gali panaudoti politinė opozicija.
 
M. Lučanskis, kaltintas sukūrus korupcinį susivienijimą teisėsaugos institucijose ir gavus 510 tūkst. eurų kyšių, buvo sulaikytas per policijos operaciją „Judas“. Be jo, teisiamųjų suole atsidūrė keliolika buvusių ir dabartinių Slovakijos jėgos struktūrų pareigūnų, tarp jų – jo pirmtakas nacionalinės policijos vadovo poste Tiboras Gašparas. Jiems gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tyrėjai turi informacijos apie jų sąsajas su sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.
 
Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.

Daugelis įtariamųjų paliko savo postus po žurnalisto Jáno Kuciako nužudymo. J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone.
 
Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“.
 
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.31; 00:30

Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio pasieniečiai vėl kontroliuos keliaujančiuosius tarp skirtingų savivaldybių. Per pirmus du šios kontrolės priemonės etapus VSAT pareigūnai kirsti savivaldybių ribų neleido maždaug pusantro tūkstančio automobilių.
 
Nuo ketvirtadienio, gruodžio 31-osios, iki sekmadienio, sausio 3-iosios, pasieniečiai vėl imasi kontroliuoti keliaujančiuosius tarp skirtingų savivaldybių. Įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai budės prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
 
VSAT pateiktais duomenimis, per pirmą tokios pagalbos policijai fazę, trukusią nuo gruodžio 18 iki 20 d., pasieniečiai išvykti iš vienos savivaldybės į kitą neleido 491 automobilio ekipažui, neturėjusiam pateisinamų priežasčių. Tuomet VSAT pareigūnai dar nustatė 4 karantino taisyklių ir dar 8 kitokius įvairius pažeidimus.
 
Per antrąjį šios priemonės etapą nuo gruodžio 23 iki 27 d. pasieniečiai apgręžė 989 automobilius, išaiškino 10 karantino taisyklių ir dar 45 kitus įvairius pažeidimus. Per kalėdinį laikotarpį VSAT pareigūnai išgirdo įvairiausių priežasčių, dėl kurių vairuotojai norėjo patekti į kitą savivaldybę.
 
Iš viso laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudi. Visąlaik tokiose patikros vietose dirba dviženklis skaičius patrulių, kuriuose – po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keičiasi, todėl taip užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis, nelegalios migracijos kontrole ir pan., pažymima VSAT pranešime.
 
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atlieka pasienio regionuose. Pavyzdžiui, keliautojai neturėtų nustebti juos stabdančius VSAT pareigūnus išvydę įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Vilkaviškį, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.31; 00:30

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Policija nuo penktadienio pradeda griežtą judėjimo tarp savivaldybių kontrolę. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pastebimi vis mažesni gyventojų, bandančių judėti tarp savivaldybių, srautai, dauguma vairuotojų yra pasirūpinę reikiamais dokumentais.
 
Visgi policijos generalinis komisaras akcentuoja, kad gyventojams, piktybiškai bandantiems išvengti įvestų apribojimų, bus taikomos baudos nuo 500 eurų.
 
R. Požėla informuoja, kad per pirmąsias dvi paras, kai dalyje savivaldybių buvo įvesti judėjimo ribojimai, nepraleista per 600 transporto priemonių, bandančių patekti ne į savo savivaldybę. Jo teigimu, daugiausiai gyventojų be svarios priežasties bandė patekti į Palangą.
„Daugiausiai automobilių buvo apgręžta, kurie bandė įvažiuoti į Palangos miestą, nes, kaip žinia, Palangos miestui mes buvome ir esame parengę specialų planą ir iš esmės ten stacionarūs postai jau pradėjo veikti nuo trečiadienio“, – žurnalistams penktadienį teigė jis.
 
Visgi policijos generalinis komisaras džiaugėsi, kad dauguma į sostinę bandančių patekti gyventojų su savimi turi reikiamus dokumentus.
 
„Dauguma atvejų žmonės tikrai yra pasirengę, pasiruošę kontrolės procedūroms, turi patvirtinančius kelionę dokumentus, pažymas, išrašus. Tai pakankamai tokių žmonių atžvilgiu patikrinimo procedūros vyksta operatyviai ir greitai. Žmonėms mes palinkime gero kelio ir leidžiame jiems vykti toliau“, – sakė jis.
 
R. Požėla taip pat akcentavo, kad kol kas apie konfliktines situacijas jam neteko girdėti. Jis taip pat pripažįsta, kad pastarosiomis dienomis pastebimi vis mažesni gyventojų, judančių tarp savivaldybių, srautai.
 
„Didžiausi srautai buvo trečiadienį ir srautai po truputį mažėja. Aišku, išimtis šis laikotarpis, savotiškos piko valandos, kai žmonės grįžta iš darbų, tačiau tikimės, kad šeštadienį-sekmadienį srautai turėtų apmažėti“, – sakė jis.
 
Todėl R. Požėla akcentuoja, kad vertinant judėjimo dinamiką galima teigti, kad žmones pasiekė žinia be svarios priežasties nevykti iš savo gyvenamosios vietos, o vykstant su savimi turėti reikiamus dokumentus pagrindžiančius kelionės tikslą.
 
Policijos generalinis komisaras taip pat akcentuoja, kad planuojantys gudrauti ir piktybiškai nevykdantys policijos nurodymų gyventojai bus baudžiami piniginėmis baudomis.
 
„Iškart noriu kreiptis į tuos asmenis, kurie planuoja tai daryti, nes šioje vietoje mūsų tolerancijos nebus, žaidimo taisyklės visiems aiškios“, – sakė R. Pozėla.
 
 „Tie, kurie bandys gudrauti, susilauks Kalėdinių policijos „premijų“ nuo 500 eurų“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.18; 15:19

VSAT patruliai. VSAT nuotr.

Įvairių VSAT padalinių pasieniečiai artimiausiomis dienomis teiks pagalbą policijai kontroliuojant, kaip laikomasi asmenų judėjimo tarp skirtingų savivaldybių draudimų.
 
VSAT skelbia, kad nuo šio penktadienio įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai pradeda budėjimus prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
 
Laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams iš viso bus skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudės. Visąlaik tokiose patikros vietose dirbs, planuojama, dviženklis skaičius patrulių, kuriuose bus po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keisis, todėl taip bus užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis ir pan.
 
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atliks pasienio regionuose, sakoma VSAT pranešime. Pavyzdžiui, keliautojai juos stabdančius VSAT pareigūnus pamatys įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
Kai per praėjusias Velykas Lietuvoje irgi buvo įvesti judėjimo apribojimai, VSAT pareigūnai taip pat teikė pagalbą policijai tokiose priemonėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.18; 08:30

Kontroliuojamas asmenų judėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja teigia, kad trečiadienį sostinėje įvesti judėjimo ribojimai yra daugiau prevencinio pobūdžio ir jų tikslas, pasak jos, yra paruošti gyventojus penktadienį įsigaliosiančiai griežtai patekimo į miestą kontrolei.
 
Visgi Vilniaus apskrities policijos atstovė džiaugiasi, kad kol kas vairuotojai geranoriškai vykdo nurodymus, neretai yra jau pasirūpinę ir reikiamais dokumentais.
 
„Tai buvo prevencinė priemonė vykdoma, buvo vairuotojų klausiama, koks jų kelionės tikslas. Nuo penktadienio jau bus įsteigti stacionarūs patikros punktai. Kadangi tik nuo vidurnakčio įsigaliojo sugriežtintos karantino taisyklės, tai tikrai pareigūnai vairuotojų nepuola bausti“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
 
Vilniaus apskrities policijos atstovės žiniomis, trečiadienį Vilniuje įvesta judėjimo kontrolė buvo vykdoma sklandžiai, nesusipratimų išvengta, o kai kurie vairuotojai, pasak jos, jau net buvo suspėję pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Šiandien, kiek ir teko bendrauti su pareigūnais, tai netgi vairuotojų būta tokių, kurie jau netgi turėjo su savimi reikiamus dokumentus ir galėjo pateikti juos pareigūnams. Tikrai geranoriškai vairuotojai laikėsi taisyklių, sustodavo, kur reikėdavo, kai pareigūnai stabdė, tai kol kas viskas sklandžiai praėjo“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė, akcentuodama, kad patikros vyksta ir toliau.
 
Visgi J. Samorokovskajos teigimu, nuo penktadienio bus įvesta gerokai griežtesnė judėjimo kontrolė, o savo kelionės tikslo negalintys pagrįsti asmenys į miestą nebus įleidžiami.
 
„Nuo penktadienio 13 val. bus stacionarūs kontrolės postai ir jeigu tikrai žmonės, vairuotojai neturės patvirtinančių dokumentų arba negalės paaiškinti, kokiu tikslu jie važiuoja, tai bus grąžinti. Sugriežtinimai galios nuo penktadienio, 13 val., iki sekmadienio, 21 val.“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
 
„Šiuose postuose pareigūnai budės visą parą, be abejo, neatmetama galimybė, kad asmenys gali būti sustabdyti ir mieste, kadangi ta sugriežtinta kontrolė vyksta ir pačiame mieste“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. gruodžio 15 dienos, 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d., 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
 
Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.17; 00:30

Prancūzijos policija. EPA-ELTA nuotr.

Visoje Prancūzijoje šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose prieš policijos brutalumą ir prieštaringai vertinamą naują saugumo įstatymą.
 
Naujo saugumo įstatymo projekte numatoma apriboti žmonių teisę filmuoti policininkus.
 
Įstatymo projekto priešininkai teigia, kad jis pakerta spaudos laisvę dokumentuoti policijos žiaurumą. Įstatymo projektui praėjusią savaitę pritarė žemieji parlamento rūmai, dabar jam turi pritarti Senatas.
 
Per protestus Paryžiuje ir kitose šalies vietose šeštadienį kilo smurtinių susirėmimų.
 
Sostinėje susirėmimai kilo, kai kai kurie asmenys iš susirinkusios žmonių minios pradėjo svaidyti į policininkus akmenis ir fejerverkus. Kaip pranešama, policija panaudojo prieš protestantus ašarines dujas, mieste taip pat buvo padegta automobilių ir spaudos kioskas.
 
Protestai vyko ir kituose Prancūzijos miestuose – Strasbūre, Marselyje bei Lione.
 
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, sostinėje protestavo maždaug 46 tūkst. žmonių, o visoje Prancūzijoje daugiau kaip 130 tūkst. žmonių išėjo protestuoti į gatves.
 
Organizatoriai teigia, kad protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 500 tūkst. žmonių, 200 tūkst. iš jų – sostinėje Paryžiuje.
 
Vidaus reikalų ministro Geraldo Darmanino teigimu, per protestus Prancūzijoje sužaloti iš viso 37 policijos pareigūnai ir žandarai. Paryžiaus policija savo ruožtu pranešė, kad buvo sulaikyti devyni žmonės.
 
Prancūzijoje pasipiktinimą sukėlė du nauji policijos brutalumo atvejai. Pirmadienį policijos pareigūnai agresyviai evakavo migrantų stovyklą, o ketvirtadienį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnai muša juodaodį muzikos prodiuserį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 06:00

Berlyno policija. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos pareigūnai sulaikė Berlyne du sukčius, kurie, dėdamiesi policininkais, mėgino bausti praeivius, neva nesilaiančius karantino reikalavimų. Tai šeštadienį pranešė VFR sostinės policija.
 
Piktadariai Mauerio parke priėjo prie dviejų jaunuolių ir prisistatė esą pareigūnai, kontroliuojantys, kaip gyventojai laikosi karantino. Sukčiai pareikalavo sumokėti 1 tūkst. eurų baudą ir dar apieškojo vieną iš praeivių. Jaunuoliams kilo įtarimas, ir jie iškvietė policiją, kuriai netrukus pavyko sulaikyti tariamus „tvarkos saugotojus“.
 
Vokietijoje karantinas galioja nuo lapkričio 2 d., iš pradžių planuota, kad jis truks iki gruodžio, bet infekcijos plitimo dinamika nesumažėjo iki norimo lygio. Barai ir restoranai šalyje uždaryti, patiekalus ir gėrimus leidžiama tik išsinešti. Nedirba sporto klubai, tatuiruočių salonai, baseinai, grožio ir masažo salonai, teatrai, kino teatrai, koncertų salės.
 
Trečiadienį VFR valdžia susitarė pratęsti dalinio karantino režimą iki gruodžio 20 d. Vokietijoje leidžiami privatūs susitikimai – ne daugiau kaip penki žmonės iš dviejų namų ūkių. Valdžia sugriežtino parduotuvių lankymo taisykles – vienam pirkėjui turi tekti ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų ploto. Regionuose, kur epidemiologinė situacija ypač įtempta, moksleiviai nuo aštuntos klasės mokysis keliomis pamainomis.
 
Federalinio kanclerio žinybos vadovas Helgė Braunas ketvirtadienį televizijos kanalui RTL pareiškė, kad Vokietijoje įvestos karantino priemonės tikriausiai galios iki ateinančių metų kovo. Pasak jo, pavasarį daugiau žmonių turės galimybę pasiskiepyti nuo koronaviruso. Bet H. Braunas neatmetė, kad tam tikrų apribojimų išliks ir kovo mėnesį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.29; 00:30

Protestas prieš kaukių nešiojimą ir 5G ryšį Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Protestas prieš kaukių nešiojimą ir 5G ryšį Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį prie Seimo surengta protesto akcija prieš privalomą kaukių dėvėjimą ugdymo įstaigose.
 
Įsikišti teko ir viešąją tvarką prižiūrėjusiems policijos pareigūnams.
 
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad dviem asmenims buvo surašyti protokolai.
 
„Buvo sulaikyti protokolo surašymui du asmenys.
 
Vienas asmuo dėl to, kad nedėvėjo apsaugos kaukės ir keikėsi viešoje vietoje, o kitas žmogus už tai, kad pažeidė susirinkimų įstatymą ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų“, – Eltai teigė R. Matonis.
 
Vienas iš sulaikytųjų buvo žinomas komikas Olegas Šurajevas. Jis apie sulaikymą pranešė savo feisbuko paskyroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.21; 18:34

Bendrasis pagalbos centras. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nuo šio penktadienio Bendrasis pagalbos centras (BPC) perims greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio numerių 03, 103 ir 033 administravimą 14-oje Lietuvos savivaldybių, kurių teritorijas aptarnauja Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.
 
Nuo spalio 30 dienos 9 val. skambučiai trumpaisiais telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 iš Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių rajonų, Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių bus nukreipti į Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrių, o Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybių – į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių.
 
Kaip nurodoma BPC pranešime, Bendrojo pagalbos centro darbuotojai, atsiliepę į skambučius, išsiaiškins įvykio vietos adresą, pagrindinį nusiskundimą ir šią informaciją kartu su skambučiu operatyviai perduos greitosios medicinos pagalbos dispečeriams, kurie toliau tęs pokalbį ir užtikrins atitinkamą reagavimą į pagalbos prašymą.
 
Kaip teigia Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys, skambučių priėmimo tvarka iš esmės nesikeičia ir tai neturės įtakos paslaugų kokybei. „Jau ir iki šiol apie 42 proc. greitosios medicinos pagalbos tarnybai skirtų iškvietimų buvo registruojama per Bendrąjį pagalbos centrą. Į juos reaguojama taip pat greitai ir operatyviai, kaip ir į policijai ar priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai skirtus prašymus“, – sakė jis.
 
Bendrasis pagalbos centras turi perimti skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje atskirais etapais iki 2021 metų kovo 31 dienos.
 
Skambučių telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 administravimo perdavimas Bendrajam pagalbos centrui vykdomas įgyvendinant Vyriausybės 2018 metų kovo 14 dienos sprendimą, kuriuo numatomas centralizuotas pagalbos skambučių vienu skubiosios pagalbos numeriu 112 administravimas Bendrajame pagalbos centre ir autonominis pagalbos tarnybų pajėgų operatyvusis valdymas, visoms tarnyboms naudojant vieną bendrą informacinę sistemą ir Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą.
 
Nuo 2021 metų balandžio 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos visus skambučius pagalbos tarnybų trumpaisiais telefono ryšio numeriais administruos Bendrasis pagalbos centras. Nuo 2021 metų spalio 1 dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112. Paskambinus senaisiais numeriais 01, 101, 011, 02, 102, 022, 03, 033 ir 103 automatiniu balso įrašu bus informuojama, kad pagalbos poreikio atveju reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Nuo 2022 metų balandžio mėnesio šie numeriai bus nebenaudojami ir išjungti, pažymima BPC pranešime.
Greitosios medicinos pagalbos automobilis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Vienas numeris 112, kuriuo galima išsikviesti policiją, greitąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, veikia visose Europos Sąjungos šalyse. Aštuoniose Europos Sąjungos šalyse (Danijoje, Estijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Suomijoje ir Švedijoje) nėra jokių kitų nacionalinių skubios pagalbos iškvietimo telefono numerių, išskyrus 112, Bulgarijoje kitais trumpaisiais numeriais gaunami skambučiai peradresuojami į numerį 112, o Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje greta numerio 112 tokiu pačiu principu veikia nacionalinis numeris 999.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 04:00

Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nuo penktadienio Raseiniuose įvedus karantiną, bus stiprinami rajone patruliuojančių pareigūnų pajėgumai.
 
Kaip Eltą informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė, policijos pareigūnai taip pati tikrins ir saviizoliacijoje turinčius būti asmenis.
 
„Raseinių pareigūnams talkins policijos ekipažai iš kitų Šiaulių apskrities policijos komisariatų. Dalis Raseinių policijos komisariato pareigūnų dirbs, kaip ir dirbo, pamainomis, kiti, kurie gali savo funkcijas vykdyti nuotoliu, pvz., tyrėjai, – nuotoliniu (būdu – ELTA)“, – Eltai perduotame komentare sako G. Smagriūnienė.
 
Ji pažymėjo, kad pats policijos komisariatas Raseiniuose yra užrakintas, gyventojai jame nesilanko, o esant problemai, pareigūnai, pasak G. Smagriūnienės, vyksta į įvykio vietą arba susisiekia telefonu.
 
Penktadienį Raseinių rajone bus įvedamas karantino režimas, primena ELTA. Numatyta, kad jis truks dvi savaites – iki spalio 23 dienos įskaitytinai.   
 
Karantino metu bus draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims bus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla bus organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Bus draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
 
Religinėms bendruomenėms rekomenduota nevykdyti religinių apeigų. Žmonės įpareigoti viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, taip pat laikytis asmens higienos reikalavimų. Rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių.
 
Taip pat karantino metu bus ribojamas rajone keliaujančiųjų tarpmiestinio, priemiestinio ir miesto keleivinio transporto maršrutais intensyvumas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.08; 18:38

Luisvilio mieste – demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.

JAV policija penktadienį pranešė apie mažiausiai 24 sulaikytus žmones per antrą protestų naktį Luisvilyje, kur protestuotojai išėjo į gatves, nes teisėjų kolegija nenuteisė baltaodžių policijos pareigūnų tiesiogiai už juodaodės Breonnos Taylor nužudymą jos pačios namuose.
 
B. Taylor mirtis tapo vienu esminių įvykių, paskatinusių žmones išeiti į gatves ir protestuoti prieš rasinę nelygybę JAV. Demonstrantai tvirtina, kad juodaodžiai, tokie kaip B. Taylor, kur kas dažniau žūva nuo policijos pareigūnų rankos nei kitų rasių atstovai, o patys pareigūnai dažnai išvengia teisingumo.
 
26-erių B. Taylor buvo nužudyta per policijos reidą savo bute. Per incidentą, baimindamasis plėšikų, B. Taylor vaikinas kartą iššovė turėtu ginklu, o po šūvio policijos pareigūnas nesitaikydamas iššovė 10 kartų.
 
Teisėjų kolegija policijos pareigūną nuteisė dėl neteisėto ginklo panaudojimo, tačiau išteisino jį dėl nužudymo, o tai sukėlė trečiadienį prasidėjusius protestus Luisvilyje. Nė vienas iš trijų byloje kaltintų policijos pareigūnų buvo nuteistas tiesiogiai už B. Taylor nužudymą.
 
Ketvirtadienį sulaikytiems žmonėms pareikšti kaltinimai surengus neteisėtą susibūrimą, nepaklusus pareigūnų įsakymui skirstytis ir surengus riaušes.
 
Demonstracijos iš Luisvilio išplito po visą šalį, panašiai, kaip gegužę, kai vyko protestai po George’o Floydo mirties.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 06:54

Per dešimttūkstantinius protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio policija ankstyvą sekmadienio rytą sulaikė 11 protestuotojų, įėjusių į šalies premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje draudžiamą zoną, teigė policijos atstovas Micky Rosenfeldas.
 
Demonstracijos prieš B. Netanyahu vyksta jau kelias savaites naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
 
Protestuotojai yra nepatenkinti dėl iš naujo, padidėjus naujų COVID-19 atvejų skaičiui, įvestų karantino apribojimų, o dalis jų taip pat reikalauja ilgamečio premjero B. Netanyahu nusišalinti nuo pareigų, kol nebus išspręsta jo korupcijos byla. Pats B. Netanyahu kaltinimus neigia.
 
Per protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Vėlyvą šeštadienio vakarą apie 10 tūkst. izraeliečių susirinko į protestą Jeruzalėje, o dar daugiau – netoli B. Netanyahu privačios vilos į šiaurę nuo Tel Avivo.
 
„Kad ir kas čia būtų, jie dalyvauja neteisėtame susibūrime. Žygiuoti nebus leista. Visi, kurie pažeis tvarką, bus sulaikyti“, – protestuotojams Jeruzalėje sakė policijos pareigūnas.
 
Savo ruožtu protestuotojai kėlė Izraelio vėliavas ir reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 15:23

Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris paėmė įkaitą ir grasino susprogdinti bombą. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos sostinės Kijevo policija sulaikė vyrą, kuris anksčiau pirmadienį banko filiale verslo centre paėmė įkaite banko darbuotoją ir grasino detonuoti sprogmenį.
 
Įtariamasis yra 32 metų amžiaus Uzbekistano pilietis. Kaip anksčiau skelbė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Herasčenka, į verslo centre įsikūrusį banko skyrių įėjęs užpuolikas teigė, kad kuprinėje turi bombą.
 
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos institucijoms teko spręsti dar mažiausiai dvi įkaitų dramas.
 
Liepos 21 d. Lucke ginkluotas vyras autobuse įkaitais paėmė 13 keleivių. Po 12 valandų trukusios įkaitų dramos įkaitai išlaisvinti, o užpuolikas areštuotas.
 
Liepos 23 d. Poltavos mieste užpuolikas paėmė įkaitu policijos pareigūną, bet vėliau tą pačią dieną jį paleido.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:55