V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka pareiškė jam paramą ir teigė esąs įsitikinęs, kad Baltarusijos vadovas išspręs politinę krizę savo šalyje.
 
Sočyje su A. Lukašenka susitikęs V. Putinas pridūrė, kad Rusija laiko Baltarusiją artimiausia savo sąjungininke ir įvykdys visus savo įsipareigojimus.
 
V. Putino manymu, Baltarusijos žmonės turėtų patys išspręsti krizę, be jokio užsienio kišimosi.
 
Susitikimo metu Rusijos prezidentas, be kita ko, pareiškė paramą A. Lukašenkos planams vykdyti konstitucinę reformą.
 
Tai pirmasis abiejų prezidentų susitikimas nuo protestų Baltarusijoje pradžios. Protestai Baltarusijoje kilo po prezidento rinkimų, kuriuose autoritarinis ilgametis Baltarusijos vadovas neva surinko 80 proc. balsų. Opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja tvirtina, kad rinkimus laimėjo ji.
 
Sekmadienį – V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo išvakarėse – Baltarusijos sostinėje Minske penktą sekmadienį iš eilės dešimtys tūkstančių žmonių susirinko protestuoti prieš A. Lukašenką, nepaisydami riaušių policijos ir kaukėtų vyrų, kurie bandė smurtu nutraukti protestus.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose sekmadienį sulaikyti 774 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:42

Prezidentūra pripažino – Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
 
„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
 
Pasak jos, valstybės vadovas penktadienį pokalbio metu išgirdo iš Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos patvirtinimą, kad ji yra pasirengusi vesti šalį į naujus rinkimus.
 
Režimui atmetus tarpininkavimo pasiūlymą, kitas žingsnis, pripažino A. Skaisgirytė, bus, ko gero, Baltarusijai taikomos sankcijos.
„Europinės arba nacionalinės“, – teigė ji, pridurdama, kad prioritetas būtų skiriamas europinėms sankcijoms.
 
„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos, kaip instrumentas, turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms. Tai nepavykus – nacionalinėms“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
 
Tai, kokie bus daromi tolesni žingsniai situacijos Baltarusijoje klausimu, pabrėžė A. Skaisgirytė, G. Nausėda artimiausiu metu aptars su Latvijos, Lenkijos ir Estijos prezidentais.
 
„Situacija po savaitgalio yra nauja“, – pridūrė ji.
 
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė ketvirtį amžiaus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
 
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 14:50

Ekonominė blokada. 1990-ieji. Dviračių žygis. Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr.

Nepastebimai dėl koronaviruso prabėgo Lietuvos ekonominės blokados 30-metis. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, Sovietų Sąjunga jau po mėnesio – 1990 m. balandžio 18 d. – paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą.
 
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato nenustatytos Sovietų Sąjungos žinybos parengtą „Politinės krizės Lietuvoje įveikimo veiksmų plano grafiką“. Pagal šį planą Lietuvai nuo 1990 m. balandžio 16 d. turėjo būti visiškai nutrauktas naftos, grūdų, įvairios įrangos, statytybinių medžiagų, medienos, laikraštinio popieriaus, kavos, riešutų, vyno, konjako ir kt. prekių tiekimas, 60 proc. apribotas dujų tiekimas, taikytos kitos poveikio priemonės.
 
Taip Sovietų Sąjunga, kaip teigiama Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, bandė spausti Lietuvą atšaukti priimtus įstatymus ir atkurti iki kovo 11 d. buvusią padėtį.
 
Ekonominė blokada tęsėsi 75 dienas ir baigėsi 1990 m. liepos 1 d.
 
Su dokumentu galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle:
 
(https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/) ar interneto svetainėje (http://www.archyvai.lt/lt/lya/isijunk-interneta-ir-j9nf.html).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 09:16

Penktadienį Slovakijos valstybės prokuroras pateikė kaltinimus trims asmenims interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos tyčiniu nužudymu. Tai pranešė „Reuters“.

Kaltinimai buvo pateikti Tomašui Š., Miroslavui M. ir įtariamajam, kurio inicialai – Z. A. Išsamesnių detalių prokuratūros atstovai neatskleidė.

Ketvirtadienį policija sulaikė aštuonis įtariamuosius, tarp jų – spėjami organizatoriai ir nusikaltimo vykdytojas – samdomas žudikas. Įtariamieji buvo sulaikyti Kolarovo miesto rajone Slovakijos pietuose. Per policijos operaciją vieno iš sulaikytųjų namuose buvo rastas ginklas. Vienas iš įtariamųjų – buvęs policininkas vardu Tomašas. Jis dirbo tyrėjų Komarno mieste, kuris yra Pietų Slovakijoje, prie Vengrijos sienos.

Pranešama, kad penki sulaikytieji buvo paleisti.

J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti šių metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.

Susidorojimas su slovakų reporteriu – penktasis žurnalisto nužudymas ES šalyse per pastaruosius 10 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.29; 07:59