Ado Jakubausko spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pareigų atleistas Adas Jakubauskas tvirtina, kad jo vadovavimas Centrui valdantiesiems neįtiko dėl atsisakymo pasiduoti politiniam spaudimui, o Lietuvoje pasikeitusi politinė kultūra skatina telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį, kuris užkirstų kelią globalistinėms idėjoms. A. Jakubauskas priduria, kad jis būtų pasirengęs tapti vienu tokio sąjūdžio iniciatorių.
 
„Lietuvoje keičiasi politinė kultūra. Atėjo laikas telkti žmones į Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį, užkirsti kelią globalistų idėjoms ir įtakai, kitaip mes prarasime valstybę ir tautą“,– penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino A. Jakubauskas.
 
Jis pažymi, kad Lietuvai pavyzdžiu galėtų būti Lenkija, kuri, jo nuomone, tinkamai kovoja už savo vertybes.
 
„Jeigu bus toks poreikis, aš esu pasirengęs būti vienas iš naujojo Lietuvos sąjūdžio telkėjų. Galiu pasakyti, kad toks pavyzdys būtų Lenkijos Respublika, kuri sugeba kovoti už savo vertybes“,– teigė iš LGGRTC vadovo pareigų atleistas A. Jakubauskas.
 
Pasak buvusio LGGRTC direktoriaus, tikroji jo atleidimo priežastis yra pasipriešinimas neva keliamam politikų spaudimui pasmerkti Lietuvos rezistentus, Birželio sukilimo dalyvius ar Lietuvos aktyvistų frontą.
 
„Tapau taikiniu dėl to, kad atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui be mokslinių įrodymų, iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius“, – sakė A. Jakubauskas, pridurdamas, kad lūkesčius pasmerkti dalį rezistentų jau yra išsakę ir valdantieji politikai.
 
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje tiek apžvalgininkai, tiek valdantieji politikai nedviprasmiškai išsakė lūkesčius, kad pašalinus mane ir vykdant tolesnius pokyčius Centre, reikėtų pereiti prie dalies rezistentų statuso, titulų ir įamžinimų panaikinimo“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį slaptu balsavimu iš pareigų atleido LGGRTC direktorių A. Jakubauską. 79 Seimo nariai balsavo už atleidimą, 4 – prieš, vienas biuletenis buvo sugadintas. Tam, kad A. Jakubauskas būtų atleistas, reikėjo bent 71 balso.
 
Šio centro darbuotojai sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininkę, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės veiksmų. Kreipimesi teigta, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas, kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme.
 
Pažymėta, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“.
Adas Jakubauskas. Spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Darbuotojai taip pat pareiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas ir kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams. Pasipiktinimas reikštas ir dėl LGGRTC direktoriaus A. Jakubausko, ir jau iš pareigų pasitraukusio vyresniojo patarėjo, žurnalisto, publicisto, knygų autoriaus Vidmanto Valiušaičio. Abejota dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Po kilusių įtampų V. Valiušaitis pranešė pasitraukiąs iš einamų pareigų.
 
Pastaruoju metu įtampas pakurstė tai, kad A. Jakubauskas atleido istorikę dr. Mingailę Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos. Pasak A. Jakubausko, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką centrui, tačiau už neteisingos informacijos sklaidą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.02; 13:20

Austėja Landsbergienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Karalienės Mortos mokyklos akcininkė, edukologė Austėja Landsbergienė išplatino viešą laišką pateikdama paaiškinimus apie mestus kaltinimus esą mokykla galimai vogė asmens duomenis bei apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą vis dėlto pradėti tyrimą dėl vadinamojo vieno euro sandorio.
 
A. Landsbergienė laiške nemažai kritikos pažėrė ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui bei sulygino jo elgesį su teroristine organizacija HAMAS.
 
„Šlykštu, kad žmogus – Karbauskis – kuris šiaip savo elgesiu ir dviveidiškumu niekina mano Lietuvą, leidžia sau – vien dėl to, kad nepajėgė susidoroti su mano vyru – žeminti, gąsdinti bei trypti mane ir tikisi, kad taip sukels skausmą mano vyrui. Kad jam skaudėtų už mane ir dėl manęs. Karbauskis siekia padaryti viską, kad mes neatlaikytume. Ketverius metus puola mane, mano vaikus, tėvus, artimuosius. Elgiasi taip, kaip teroristinė organizacija HAMAS, kurie slepiasi mokyklose, vaikų namuose: Karbauskis, negalėdamas įkąsti politiniam oponentui, kanda žmonai. Išbandytas kitų, žemas ėjimas, žmogau“, – savo feisbuko paskyroje teigia A. Landsbergienė.
 
Pasak jos, R. Karbauskis puola ne tik ją, bet ir visą bendruomenę, kuriai ji atstovauja.
 
„Oligarchas puola mokyklą, nes žino, kad negalėsime atsakyti tuo pačiu – esame daug mažesni ir daug pažeidžiamesni“, – teigia ji.
 
A. Landsbergienė: „1 euro” sklypo istorija – melaginga
 
ELTA primena, kad VMI, praėjusią savaitę nusprendusi netirti su A. Landsbergiene siejamos bendrovės „Knowledge Investment“, trečiadienį persigalvojo ir nusprendė imtis tyrimo. Pasak A. Landsbergienės, buvo įvykdytas akivaizdus politinis spaudimas VMI.
 
„Persigalvojo, nes buvo pagrūmota. Nežinau kaip jums, bet man tai jau ne Lietuva, o Baltarusija, ne teisinė valstybė, o valstybė, kurioje valstybės institucijos patiria politinį spaudimą ir daro tai, kas paliepta. Jau nekalbant apie melą, nes buvo pranešta, kad tirs mano valdomą įmonę, bet ta įmonė net nėra mano. O ir šiaip mūsų šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Buvo įmonė, kuri turėjo sklypą ir tokios pačios vertės paskolą. Tą įmonę nusipirko „BaltCap Infrastructure Fund“, – sakė ji.
 
Siūlo NŠA elgtis garbingai
 
A. Landsbergienė teigia, kad Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), pradėjusiusios tyrimą dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas Karalienės Mortos mokyklos administratorius kopijavo duomenis galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį, elgesys – stebinantis bei prasilenkiantis su teisinės valstybės principais.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius prisijungė prie sistemos su oficialiai suteiktais prisijungimo duomenimis ir atliko tik tokius veiksmus, kurie buvo NŠA leidžiami. Tai, kad sistema šalia mūsų mokyklos mokinių duomenų automatiškai pridėjo visų mokyklų mokinių ir mokytojų duomenis, yra saugumo spraga, kuri – vis dar tikimės – bus išspręsta“, – pabrėžė A. Landsbergienė. Ji patikino, kad apie aptiktą duomenų saugumo spragą el. paštu darbuotojas nedelsiant informavo NŠA.
 
„Galvojau, gausim laišką iš NŠA: „Ačiū, kad pranešėte. Tvarkome. Kartu galime daugiau, ačiū už atsakingą ir pilietišką elgesį“. Pasvajojau! Protu nesuvokiama, bet Nacionalinės švietimo agentūros atstovas viešame komentare išsakė, neva duomenys buvo nukopijuoti ir neteisėtai paviešinti“, – sakė ji.
 
A. Landsbergienė patvirtino, kad jokie asmens duomenys nebuvo ir nėra paviešinti.
 
„Priešingai, Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius pasielgė pilietiškai, nenutylėjo, o nedelsiant pranešė apie galimą duomenų saugumo spragą. Ir apskritai, gal jiems gal galva susisuko ?! Koks žmogus – jei jis kažką neteisėtai darytų – apie tai iškart informuotų, kad „ei, žiūrėkite!“. Šioje situacijoje palaikau pasielgusį teisingai žmogų“, – teigia ji.
 
A. Landsbergienė viliasi, kad NŠA elgsis garbingai ir nutrauks tyrimą.
 
„Tikiuosi, kad NŠA atlaikys šį išbandymą, nes, na, tereikėjo padėkoti, greitai susitvarkyti, ir viskas būtų buvę gerai. Visi galime suklysti – svarbiausia, kaip elgiamės suklydę. Ir ypač švietimo organizacija. Nes dabar visos kalbos apie kompetencijų bei emocinio intelekto ugdymą švietimo sistemoje skamba, švelniai tariant, veidmainiškai. Jei NŠA nepersigalvos, tiek savo garbę, tiek ir savo mokinių bei mokytojų duomenų privatumą nuo sistemos spragų ir apie spragas pranešančius sąžiningus Lietuvos piliečius esame pasiruošę ginti“, – sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.23; 13:37

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaite pakomentavo jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio kilusį paviešinto susirašinėjimo skandalą. „Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė.

D. Grybauskaitė neigė bendravusi su „MG Baltic“ koncernu ir dariusi spaudimą žiniasklaidai. Pasak jos, kilęs skandalas atskleis tai, kokią didelę įtaką atskiras stambusis verslas turėjo Lietuvos politinei sistemai.

„Nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus ir atkeršyti, bet kartu ir politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai, ir įmonės. Tai „Snoro“ byla ir Darbo partijos byla, ir daug kitų bylų mes turime, tarp jų Tvarkos ir teisingumo. Taigi matome, kad gynybinė pozicija labai panaši“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė nepatvirtino išviešinto pokalbio autentiškumo, argumentuodama tuo, kad rašyti laiškai pirmiausia nėra išsaugoti ir, antra, kad pats tekstas ir komentarai gali būti panaudoti byloje. Tačiau, neslėpė Prezidentė, toks susirašinėjimas buvo.

„Toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir yra, ir bus“, – pripažino D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad jai reikia labai atsargiai kalbėti šiuo klausimu.

„Mano tiesioginė kaip Prezidentės pareiga yra bendrauti su Seimu, su politikais, būtent derinant įstatymus, reformas, atskirų pareigūnų paskyrimus“, – LRT televizijai kalbėjo D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad ji bendravo su visais seimais, su kuriais jai teko dirbti.

„Visos techninės priemonės buvo naudojamos“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

„Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė. Pasak D. Grybauskaitės, kitokių reakcijų iš politikų, kurie įtariami korupcija ir ima paskolas iš dėžučių, tikėtis ir nereikia. Prezidentė pabrėžė, kad tai įrodo, kokio rimtumo yra tiriama politinės korupcijos byla.

„Tai dar kartą įrodo, kad tai yra rimta byla ir kad jų elgesys yra desperatiškas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad gynybai susikompromitavę politikai išnaudoja visas priemones.

„Labai didžiuojuosi mūsų teisėsauga, kuri tokią sudėtingą bylą pirmą kartą istorijoje sugebėjo pateikti į teismą po pusantrų metų tyrimų. Tikiuosi, kad ši byla bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar mes sugebėsime apsivalyti nuo politinės įtakos, atskirų interesų grupių, korupcijos, ar tai bus atgrasymo priemonės ateities politikams būti atsargesniems, žiūrėti, su kuo ir kaip jie bendrauja, kaip gauna paramą savo tikslams“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė, komentuodama generalinio prokuroro skyrimą, apie kurį buvo kalbama paviešintuose laiškuose, tikino, kad tuomet turėjo pagrįstų žinių, jog į generalinio prokuroro skyrimą kišasi konkrečios interesų grupės.

”Prisimenant 2015 metus, matėme didelę priešpriešą su tuometiniu Seimu ir kai kuriomis valdančiųjų partijomis. Dvi stiprios tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos. Išties aš ieškojau paramos su visais, susitikinėjau su Seimo valdyba, susitikinėjau su teisininkais, susitikinėjome net su prokuratūros profsąjungomis. Konsultacijos vyko labai plačios, ir mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Tai todėl galėjo būti ir tokia situacija, kad galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu“, – komentavo D. Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, jai reiškiami kaltinimai, kad su „MG Baltic“ koncernu bandė derinti generalinio prokuroro skyrimą, yra nepagrįsti.

„Tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu. Mano bendravimas apskritai su verslu buvo labai ribotas. Už tai susilaukiau labai daug kritikos, nes kėliau labai didelius reikalavimus dėl skaidrumo ir socialinio atsakingumo“, – aiškino D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad „MG Baltic“ šių kriterijų neatitiko.

„Galiu iškart pasakyti, kad „MG Baltic“ koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių, ir niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai, nei dalykinių susitikimų neturėjau su ponu Kurlianskiu“, – aiškino Prezidentė.

D. Grybauskaitė tikino žinojusi apie E. Masiulio kontaktus ir poveikį, kurį valstybei darė koncernas.

„Žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro. Žinau. Mes tuos įtarimus tikrai turėjome labai pagrįstus, kaip elgiasi koncernas, nes matėme šią praktiką ne tik skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant VMI vadovus, kai kuriuos žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome“, – pasakojo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė kartu neigė ir jai „valstiečių“ metamus kaltinimus dėl spaudimo žiniasklaidai.

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tokie kaltinimai atrodo labai keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, be jokios abejonės, palaikyti negaliu“, – kalbėjo Prezidentė.

Apibendrindama Prezidentė pabrėžė, kad kilęs skandalas gali išeiti į naudą ir atskleisti žalingus politikų bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ryšius.

„Demokratiškai išrinkta valdžia pasirodė vis dėlto labai pažeidžiama. Aš tikiu, kad mes sugebėsime apsivalyti ir atgrasyti ateityje tiek tokiam neskaidriam verslui mėginti veikti politiką, tiek politikus nuo bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ir verslu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad portalas Lrytas.lt paviešino, kaip skelbiama, Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo Eligijaus Masiulio susirašinėjimo ištraukas. Kaip teigiama, elektroniniai laiškai rašyti 2014-2016 metais.

Skelbiama, kad Prezidentė neva per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt nevengė kritikuoti politikų ir žurnalistų.

Viename iš laiškų, kuriuose kalbėta apie būsimus 2016 m. Seimo rinkimus, D. Grybauskaitė Saulių Skvernelį įvardino „pavojingu populistu“.

„Jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“, – viename iš tariamai paviešintų laiškų rašė D. Grybauskaitė.

Taip pat skelbiama, kad šalies vadovė ragino E. Masiulį įtikinti tuomet valdžioje buvusius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikus nesuteikti S. Skverneliui ministro posto, jei jis pereitų į nekoalicinę partiją.

Skelbiamose tariamo susirašinėjimo ištraukose D. Grybauskaitė, kalbėdama apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, reiškia nepasitenkinimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus kalbomis. Prezidentė E. Masiuliui rašo, kad T. Dapkus kalba nesąmones apie Evaldą Pašilį, ir ragino perduoti linkėjimus „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad šis patrauktų „savo skaliką“. Šio raginimo E. Masiulis sulaukė, kai jis Prezidentę pasveikino elektroniniu laišku apsisprendus teikti trečią kandidatą į Generalinės prokuratūros vadovus.

Prezidentūra nekomentuoja paskelbtų laiškų ištraukų. Pasak Prezidentūros, teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.

Prezidentūra akcentuoja, kad metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti bylos eigą bei baigtį.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis galimai Prezidentės rašytus laiškus įvardino skandalingais ir interpretavo, kaip D. Grybauskaitės siekį daryti spaudimą žiniasklaidai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.05.03; 09:17

Rusijos valdžia savo retorika, buvimu tarptautinėje arenoje iš tikrųjų siekia išsikovoti Rusijos gyventojų pasitikėjimą, rašo Ramas Etvarea laikraštyje Le Temps.

„Europos „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimo nesėkmė dėl Ukrainos atsisakymo pasirašyti asociacijos susitarimą nebuvo netikėta, – tvirtina autorius. – Dar savaitę iki aukščiausio lygio susitikimo Ukrainos prezidentas paskelbė, kad stabdo susitarimo su Europa pasirašymo procesą.

Tačiau baigiamojoje spaudos konferencijoje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas atrodė įsiutęs. Net artimiausi bendradarbiai niekada nebuvo jo tokio matę. J.M.Barrosas pareikalavo, kad Maskva liautųsi spaudusi šalis, su kuriomis ES ketina užmegzti santykius, nors jos kada nors ir buvo Rusijos sąjungininkės“.

Continue reading „Rusija nebekelia baimės“

luka

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per pasitarimą užsienio politikos klausimais sakė, kad jis nėra priešiškas idėjai normalizuoti santykius su Vakarais, bet teigė nepasiduosiantis spaudimui ir šantažui.

„Būtų kontrproduktyvu mums daryti spaudimą ir reikalauti vykdyti jų reikalavimus“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Minsko santykių su ES ir JAV pablogėjimo priežastimi jis nurodė „tą spaudimą ir šantažą, kurį mes matome iš Vakarų Europos valstybių pusės“.

Continue reading „Baltarusijos prezidentas tvirtina nepasiduosiantis “vakariečių spaudimui ir šantažui”“

zurnalistika_virselis

Visų pirma noriu Jums palinkėti kuo sėkmingesnio kongreso Lietuvoje, kur man teko lankytis du kartus. Man labai gaila, kad pati negaliu dalyvauti.

Pirmasis TŽF vykdomojo komiteto posėdis vyks šį savaitgalį po kongreso, įvykusio anksčiau šiais metais Kadise, ir aš turiu jame dalyvauti, kaip ir EŽF prezidentas Arne Konig, kuris taip pat buvo pakviestas į jūsų kongresą.

Mes labai džiaugiamės, turėdami taip aktyviai veikiančią sąjungą šiaurės rytų Europoje, ir tikiuosi, kad Baltijos šalyse ši sąjunga veiks taip pat aktyviai, kaip ji tai darė EŽF lygmeniu – mes tai labai vertiname! Ypač sveikiname Dainių Radzevičių, jūsų prezidentą!

Continue reading „Žurnalistikos ateitis neaiški“