Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Politologai kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo narius dėl parlamente pritarimo sulaukusios iniciatyvos sumažinti rinkimų kartelę.
Pasak pasirašiusiųjų šį kreipimąsi, siekis sumažinti rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms ne tik nepadidins demokratijos Lietuvoje, bet priešingai – ilgainiui tik sumažins.
 
Todėl politologai piktinasi „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimu, esą po rinkimų kartelės sumažinimo demokratijos lygis šalyje pakils ir nebus politologų, galinčių tai paneigti.
 
Politikos ekspertai išplatintame kreipimesi pabrėžia pavojus, kylančius dėl valdančiųjų iniciatyvos, ir ragina vengti bet kokių bandymų keisti rinkimų taisykles iki naujų Seimo rinkimų.
 
Kreipimosi iniciatoriai pabrėžia, kad tai daryti prieš rinkimus yra silpnos demokratinės savivokos šalių bruožas. Anot jų, neįmanoma gerinti demokratijos vadovaujantis nedemokratiniais principais.
 
„Tik silpnos demokratinės savivokos šalys keičia rinkimų įstatymus valdančiosioms partijoms ar jų partneriams palankia linkme prieš pat parlamento rinkimus“, – rašoma kreipimesi į politikus.
 
Anot kreipimosi iniciatorių, net ir dvipartinės sistemos su tinkamai suformuluotomis programomis gali atstovauti skirtingiems visuomenės sluoksnių interesams, o atstovaujamoji ir net tiesioginė demokratija bet kokiu atveju niekada neatstovauja visiems.
 
„Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad daugiau partijų savaime nereiškia daugiau (ar mažiau) demokratijos, kaip ir nereiškia „visų visuomenės sluoksnių atstovavimo“. Net ir vadinamosios dvipartinės sistemos yra demokratiškos ir geba formuluoti programas, kuriomis aprėpia skirtingų sluoksnių interesus“, – rašoma kreipimesi į prezidentą ir Seimo narius.
 
Ekspertų teigimu, šis rinkimų įstatymo pakeitimas ne tik nedemokratiškas, bet ir rodo polinkį į laikinos daugumos autoritarizmą.
 
„Iš esmės įteisinamas principas, pagal kurį kiekviena nauja dauguma, tik dėl to, jog turi pakankamai balsų, gali keisti esamą sistemą vadovaudamasi ne ekspertų argumentais, bet demagogija ir trumpalaikiais interesais“, – nugąstaujama kreipimesi.
 
Kreipimosi rengėjai pripažįsta, kad rinkimų kartelės mažinimas leidžia kalbėti apie proporcingesnį atstovavimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau akcentuoja, jog didžioji balsų dalis Lietuvoje prarandama ne dėl proporcinio balsavimo daugiamandatėje apygardoje, o būtent vienmandatėse rinkimų apygardose.
Viešosios politikos analizė. TSPMI stendas. Slaptai.lt nuotr.
 
Politikos analitikų teigimu, dėl mišrios rinkimų sistemos, silpnų partijų ir didelio rinkimų kaitumo, Lietuvos parlamentas yra vienas labiausiai fragmentuotų Europoje, o kartelės sumažinimas tik paaštrins esamą problemą.
 
Politologai kaip išeitį siūlo rinktis kitą sistemos demokratinimo kelią – konsensuso su oponentais paiešką ir aktyvesnį ekspertų bei piliečių įtraukimą į teisėkūros procesus. Visgi pagrindinis kreipimosi iniciatorių prašymas, skirtas prezidentui bei Seimo nariams, – vengti bet kokių rinkimų taisyklių pakeitimo iki naujųjų Seimo rinkimų.
 
„Vengti bet kokių bandymų keisti rinkimų taisykles iki naujų Seimo rinkimų, o ir vėliau tai daryti tik rimtai ir giliai apsvarsčius galimus šių pokyčių padarinius, vadovaujantis bendrojo gėrio principu, bet ne paskirais įtakos turinčios mažumos ar formalios daugumos interesais“, – rašoma politikams pateiktame dokumente. 
 
Kreipimąsi pasirašė kelios dešimtys politologų iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų.
 
ELTA primena, kad Seimas antradienį, valdančiųjų iniciatyva, iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente. Už tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas balsavo 60 Seimo narių, 1 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
 
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Seimo opozicija prašo G. Nausėdos vetuoti rinkimų slenkstį mažinančias įstatymo pataisas, kurios, anot opozicijos atstovų, didins politinį nestabilumą ir fragmentaciją. Prezidento prašoma atsižvelgti ir į tai, kad rinkimų taisyklės keičiamos likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
 
Kreipimąsi pasirašė opozicijos lyderis Julius Sabatauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
 
Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad dėl Seimo rinkimų kartelės mažinimo išlieka skeptiškas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 05:00

Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr.

Politologai nesutaria, kaip parlamento darbą paveiks Seimo rinkimų kartelės sumažinimas iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų – koalicijoms. Vieni laikosi pozicijos, kad barjero mažinimas atneš į parlamentą chaosą ir fragmentaciją, kiti mano, kad žemesnė rinkimų kartelė leis atstovauti didesnę dalį rinkėjų ir paskatins pliuralizmą.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja parlamento sprendimą mažinti Seimo rinkimų kartelę, nes jis yra įsitikinęs, kad tai pakenks institucijos stabilumui.
 
„Pritariu požiūriui, kad bet koks kartelės mažinimas prideda daugiau chaoso ir mažiau stabilumo. Lietuvos partinės sistemos vis gilėjanti problema yra fragmentacija ir susiskaldymas, o barjero žeminimas tik gilina šią problemą. Net su dabartiniu barjeru matome, kad į Seimą papuola daug marginalių, destruktyvių politikų, tai nuleidus kartelę bus dar blogiau“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
 
Politologas teigia nepritariantis ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonei, kad rinkimų kartelės mažinimas iki 4 proc. būtų tinkamesnis sprendimas.
 
„Prezidentas kažkodėl mano, kad 4 proc. yra gerai, o 3 proc. – jau blogai. Mano galva, bet koks procentų mažinimas blogina padėtį ir manyčiau, kad prezidentas turėtų vetuoti 3 proc., bet jeigu Seimo nariai grįžtų prie 4 proc. varianto, prezidentas turėtų vetuoti ir jį“, – savo nuomone dalinosi V. Valentinavičius.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Atstovavimas pats savaime nėra vertybė. (…) Kokybiško atstovavimo esmė, kad būtų atstovaujama žmonėms, kurie yra pasiruošę suprasti, kaip valdoma visuomenė“, – kalbėjo politologas, akcentuodamas, kad rinkimų kartelės funkcija yra parodyti, jog politikas geba atstovauti reikšmingesniam skaičiui žmonių.
 
Pasak jo, kartelės mažinimo iniciatoriai rėmėsi nusistovėjusių demokratijų pavyzdžiais, kur kartelė labai minimali arba jos visai nėra – tai esą nesąžininga. Politologas teigia, kad nusistovėjusios demokratijos valstybėse partinė sistema yra stipri, todėl joms marginalių partijų problema ne tokia aktuali.
 
„Argumentavimas Skandinavija ir kitomis nusistovėjusios demokratijos valstybėmis yra nesąžiningas. Jiems tie barjerai nereikalingi paprasčiausiai dėl to, kad partinė sistema yra stipri“, – akcentavo V. Valentinavičius.
 
Anot MRU docento, valdančiųjų manipuliavimas procentais turi aiškų tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose padėti į parlamentą patekti savo draugams.
 
„Negalima šiuo atveju lyginti Švedijos partinės sistemos ir Lietuvos. Tai yra labai skirtingi dalykai ir švedų pavyzdys visiškai nepateisina demagogiško manipuliavimo procentais, apie kurį kalba valdantieji. Valdančiųjų motyvas yra labai paprastas, kažkaip „už ausų“ įtempti į Seimą savo draugus: Gediminą Kirkilą, Juozą Bernatonį, kurie normaliomis sąlygomis į kitą Seimą nebeturėtų pakliūti“, – kalbėjo politologas.
 
Visgi V. Valentinavičius neatmeta ir galimybės, kad krentant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rezultatams „valstiečiai“, mažindami Seimo rinkimų kartelę, užsitikrina ir sau vietas parlamente.
 
„Manau, kad sąmoningai ar ne, valstiečiai ir sau taisosi lengvesnį kelią į Seimą, nes pagal paskutines apklausas, kai krenta valstiečių reitingas, atėjus rinkimams jiems bus problema įveikti 5 proc. barjerą. Vadinasi, Karbauskis rūpinasi ne tik G. Kirkilu ir J. Bernatoniu, bet ir savimi“, – svarstė V. Valentinavičius.
 
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako nematantis grėsmės, kuri kiltų nuleidus rinkimų kartelę. Anot A. Krupavičiaus, vienas iš požymių, padedantis nuspręsti, ar rinkimų barjeras yra tinkamas, yra procentas, kiek visuomenės balsų nedalyvauja mandatų paskirstyme. VDU profesoriaus pateiktais duomenimis: esant 5 ir 7 proc. rinkimų į Seimą kartelei, mandatų dalinime nedalyvauja 19 proc. rinkėjų, esant 4 ir 6 proc. kartelei – 15,26 proc. asmenų, o egzistuojant 3 ir 5 proc. barjerui sprendimo teisę praranda vos 9,94 proc. rinkimų dalyvių.
 
VDU profesorius mano, kad Karbauskio teiginys, jog po rinkimų kartelės sumažinimo bus daugiau demokratijos, turi pagrindo.
 
„Karbauskio argumentai, kad bus daugiau demokratijos, jog kiekvienas balsas bus svarbesnis negu yra dabar, turi tam tikrą pagrindą. Bet yra kita medalio pusė, kad partijų skaičius, kurios bus atstovaujamos parlamente, truputį išaugs. 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė reiškia, kad prie dabar vidutiniškai esančių 6 partijų (parlamente. – ELTA) prisidėtų maždaug dvi partijos“, – Eltai teigė politologas.
 
Visgi, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje parlamentinių partijų skaičius yra nuosaikus, todėl tikėtis didesnių pokyčių Seimo darbe – neverta.
 
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Danijoje šiuo metu parlamente yra 14 partijų, Olandijoje – 13, Suomijoje – 9, Švedijoje – 8. Lietuva pagal partijų skaičių parlamente tikrai nesiskiria. Mes turime gana nuosaikų partijų skaičių ir jeigu išvestume vidurkį, kiek partijų patenka (į Seimą. – ELTA) per proporcinę rinkimų dalį, matytume, kad jų yra vidutiniškai 6“, – kalbėjo A. Krupavičius.
 
Anot politologo, vienintelis galimas neigiamas poveikis dėl rinkimų kartelės sumažinimo yra Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus išaugimas. Tai, pasak jo, gali lemti šiek tiek didesnę fragmentaciją, kuri, akcentuoja jis, veikiausiai būtų laikina.
 
„Artimiausiems rinkimams 3-5 proc. kartelė turėtų vieną neigiamą poveikį, kad didelei daliai mažų partijų atrodytų, jog ta kartelė yra lengvai peržengiama. 2020 metų rinkimuose labai tikėtina, kad partijų skaičius, kurios dalyvauja rinkimuose, išaugs ir tuomet turėsime šiek tiek didesnę fragmentaciją negu įprastai. Bet po 2020 metų rinkimų viskas sugrįš į savo ribas ir matysime tas pačias ilgalaikes tendencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU profesorius.
 
Apibendrindamas A. Krupavičius teigė, kad dramatizuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo tikrai neverta, priešingai, Seime nuo šiol bus didesnis pliuralizmas.
 
„Dramos tikrai nėra, dėl kartelės sumažinimo jokia katastrofa Lietuvos nelaukia. Priešingai, tam tikras didesnis pliuralizmas tikrai bus“, – prognozavo politologas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 06:31

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Vertinant prezidento Gitano Nausėdos darbo šalies vadovo poste pirmąsias šimtą dienų, kurias prezidentas minės jau šią savaitę, politologai teigia, kad G. Nausėda susiformavo aktyvaus ir politinio dialogo nevengiančio valstybės vadovo įvaizdį.
 
Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad prezidento aktyvumas ne visada reiškė kokybišką turinį, o G. Nausėdos pasiūlyta gerovės valstybės idėja, pasak jų, yra ne iki galo išgryninta ir detalizuota.
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės, doc. dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, G. Nausėda tęsi savo rinkimų kampanijos metu duotą pažadą – būti matomas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
 
„Ką jis ir sakė, kad jis bus bendraujantis, besitariantis, tai tas įvaizdis kol kas nesubliūško – panašu, kad yra to atvirumo daug daugiau negu buvo ir su įvairiomis grupėmis bendravimo, ir su politikais tas atvirumas bendraujant matosi ryškiau. Aktyvumas užsienio politikoje irgi matosi: daug kelionių, daug vizitų, daug susitikimų, skambūs žodžiai. Taigi, to aktyvumo yra“, – Eltai sakė M. Šešelgytė.
 
Jai antrino ir profesorius, politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas, atkreipęs dėmesį į suintensyvėjusias diskusijas apie tai, ko reikia Lietuvai, siekiant gerovės valstybės. Tai, pasak jo, – G. Nausėdos indėlis.
 
„Manau, kad (G. Nausėda. – ELTA) susikūrė aktyvaus prezidento įvaizdį ir prezidento, kuris nori skirti daug dėmesio ne tik užsienio politikos reikalams, ką įpareigoja Lietuvos Konstitucija, bet ir socialiniams, ekonominiams klausimams šalies viduje. Suintensyvintos diskusijos apie tai, kas yra gerovės valstybė – ką ji reiškia ir kokios reikia Lietuvai. Tai iš esmės yra prezidento Nausėdos indėlis į Lietuvoje vykstančias viešas diskusijas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
 
Tuo tarpu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas išskyrė G. Nausėdos aktyvumą užsienio politikoje. Bene labiausiai įsiminęs ir kontroversiškai visuomenėje vertintas prezidento siekis, pasak jo, buvo dialogo su kaimynine Baltarusija vystymas.
 
„Jeigu kalbame apie užsienio politiką, tai yra matomas (G. Nausėdos. – ELTA) noras intensyvinti santykius su Baltijos šalimis – su Latvija, Estija ir matome, kad buvo atsakomasis Latvijos prezidento vizitas, kas rodo tam tikrą santykių intensyvėjimą. Aišku, labiausiai diskutuotinas atvejis yra dėl santykių su Baltarusija gaivinimo ir jis yra kritikuojamas būtent konservatorių Lietuvoje, kurie pasisako labai radikaliai, kad negali būti jokių čia santykių atnaujinimų. Manau, kad prezidentas mąsto strateginiam lygmeny, vertindamas ir Rusijos faktorių – Rusijos spaudimą Baltarusijai ir ES išsakytas pozicijas Baltarusijos atžvilgiu, švelnėjimą tam tikrą“, – Eltai sakė G. Česnakas.
 
Visi Eltos kalbinti politikai atkreipė dėmesį, kad šalies vadovo aktyvioje veikloje kartais stokojama kokybiško politinio turinio. VU TSPMI direktorės teigimu, artėjantis 2020 metų biudžeto svarstymas Seime galėtų būti gera proga G. Nausėdai parodyti tvirtą savo nuomonę.
 
„Kaip ir daug analitikų spėjo, ir tai kol kas nepaneigta, kad gali būti daug veiklos, bet neaišku, ar bus turinio. Tai, ko gero, ir ryškėja – to turinio kol kas dar trūksta. Galima sakyti, kad 100 dienų nėra daug ir galbūt tas turinys dar pasimatys, bet, sakyčiau, dabar daug aktyvumo, daug bendravimo, bet turinys dar neryškėja. Iš vidaus politikos perspektyvos, tai, ko gero, biudžeto svarstymas bus labai svarbus lūžis, kada gali pasimatyti, ar iš tiesų yra to tvirtumo, stuburo ir norėjimo kažkokį turinį savo pasakyti, ar tik bendravimas su politikais, atvirumas ir panašiai“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.
 
R. Vilpišausko nuomone, Prezidentūra paskubėjo po rinkimų viešai paskelbti, kad G. Nausėda aktyviai dalyvaus performuojant Ministrų kabinetą, nes galiausiai to aktyvumo rezultatų, pasak politologo, nebuvo daug.
 
„Galiausiai to aktyvumo rezultatų nebuvo daug ir jie tiesiog atsispindi politinių galių balanse – natūralu, kad valdantieji Seime visų pirma sprendžia, kas dirbs ministrais, ir nuo jų daugiausia priklauso. Prezidento galios šiuo požiūriu yra ribotos ir būtinas intensyvus darbas, bendravimas su kitais pagrindiniais politiniais veikėjais Lietuvoje tam, kad būtų galima pasiekti kažko. Jei nebūtų kalbėta apie tą aktyvų dalyvavimą, galbūt po to mažiau ir būtų kritikos dėl kai kurių ministrų pasitraukimo iš Vyriausybės ar kitų tapimo ministrais“, – teigė R. Vilpišauskas.
 
G. Česnako nuomone, šalies vadovas galėtų būti griežtesnis, vertindamas mokesčių perskirstymo siūlymus bei siekti ekonominio balanso.
 
„Jo komanda įvaizdžiui kurti yra labai didelė, stipri ir į tai labai daug investuojama. Pačių pasiūlymų su gerovės valstybės kūrimu ir mokesčių perskirstymu susilaukia labai daug kritikos ir, finansiškai, ekonomiškai žiūrint, tikrai yra kvestionuotinų dalykų, ir prezidentas galėtų geriau atlikti funkciją – subalansuoti ir būti šiek tiek aktyvesnis ar bent jau griežtesnis“, – kalbėjo LKA docentas.
 
G. Nausėdos Gerovės valstybės idėja kol kas pateikiama dažniausiai per pensijų didinimo prizmę, atkreipė dėmesį R. Vilpišauskas. Jo teigimu, viešai pateiktuose šalies vadovo siūlymuose trūksta konkretumo ir platesnio detalizavimo.
 
„Kol kas to politikos turinio, kalbant apie prezidento aktyvumą, iš tiesų galima pasigesti, nes iki galo nėra aišku, kaip jis įsivaizduoja gerovės valstybės įtvirtinimo Lietuvoje tolesnius žingsnius. Gana akivaizdu, kad tai nėra vien didesnės pensijos. (…) Mažai kas gerovės valstybę šitaip supranta ir dažnai ši sąvoka interpretuojama daug plačiau. Kol kas šiuo klausimu trūksta turinio, ir tas noras būti aktyviam gal ir kiek pakišo koją, nes tie pirmieji viešai pateikti siūlymai, susiję su gerovės valstybės idėjos įgyvendinimu, atrodo kiek fragmentiški“, – tvirtino R. Vilpišauskas.
 
Kritikos G. Nausėda, pasak G. Česnako, galėtų sulaukti ir dėl santykių su Vyriausybe.
 
„Manau, kad prezidentą galima labiausiai kritikuoti dėl galbūt griežtumo trūkumo Vyriausybės atžvilgiu, arba tam tikru nuolaidžiavimu, nes jis buvo kritikuotas tiek dėl Europos komisaro skyrimo, tiek dėl pernelyg gero sugyvenimo su Vyriausybe, kur gali būti kritikos tiek dėl finansų, tiek dėl ekonominės politikos ir naujų mokesčių įvedimo arba perskirstymo. Čia, akivaizdu, kad tos lyderystės prezidento šiek tiek mažoka, o tai liečia žmones, ir tas pasirinktas primityvus perskirstymo metodas, nežinau, ar ilgainiui duos tą naudą, kurios tikisi prezidentas“, – teigė LKA docentas.
 
Prezidentas G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepos 12 d. Šią savaitę sueina šimtas dienų nuo naujojo šalies vadovo darbo pradžios. Antradienį šios sukakties aptarimui prezidentas organizuoja spaudos konferenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 08:37

Prezidentūroje pirmadienį vyks Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams analizuoti. Į forumą prie apskritojo stalo prezidentas Gitanas Nausėda kviečia mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus, menotyrininkus.
 
Diskusijoje numatoma aptarti, kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo formavosi istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko per šį laikotarpį, taip pat įsivertinti situaciją, kurioje esame atsidūrę šiandien. Į forumą susirinkę nepriklausomi mokslininkai, ekspertai nagrinės, kaip atminties politikos klausimai sprendžiami svetur ir kokias gerąsias patirtis galima būtų panaudoti Lietuvoje.
 
Mokslo bendruomenės įžvalgos yra ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančią istorinės atminties problematiką, įgalinti valstybę ir bendruomenes gvildenti istorinių įvykių paveldą vadovaujantis demokratinėmis gairėmis, pažymima Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
Planuojama Kultūros forumų istorinės atminties tema surengti ne vieną, įtraukti platesnį visuomenės ratą, kitas institucijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 00:30

Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Abu antrajame rinkimų ture esantys kandidatai į Prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda turi gerokai daugiau panašumų nei skirtumų, kone susitarę teigia Eltos kalbinti politologai.
 
Visgi detaliau įvertinus kandidatų patirties, pasisakymo ir politinės laikysenos aspektus, skirtybių galima atrasti ir daugiau nei tik garsiai viešojoje erdvėje pabrėžiami ryšiai su partija. 
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia, kad partiškumas yra bene esminis šių dviejų kandidatų skirtumas. G. Nausėdos nepartiškumas esą jį palieka laisvą nuo partijų įtakų, o I. Šimonytė, priėmusi 300 tūkst. eurų paramą iš konservatorių, neva anksčiau ar vėliau turės grąžinti „skolą“.
 
„Susiejimas su partija turi keletą specifinių bruožų, vienas jų – įtaka. Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. O čia šiuo atveju įmesti didžiuliai organizaciniai, finansiniai resursai ir, tu nori ar nenori, turėsi kažkaip į tai orientuotis. (…) Tai yra paprasčiausiai skola, dėkingumo gestas, kurio lauks politinė jėga po to, kai I. Šimonytė laimės prezidento rinkimus“, – tikino profesorius.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
 
Partiškumo klausimą pažymi ir politikos apžvalgininkas, žurnalistas Česlovas Iškauskas, tačiau mano, kad jis nėra toks svarbus, kaip teigia L. Bielinis.
 
„Tapus prezidentu kuriam nors iš jų šita partinė priklausomybė nublunka ir netampa labai aktuali. Simpatijos išlieka, kaip ir Dalios Grybauskaitės simpatijos dešinei politinei jėgai išliko iki šių dienų, bet čia yra žmogaus mentaliteto klausimas“, – tikino jis.
 
Kitas VDU profesorius – Algis Krupavičius – partinę liniją taip pat pažymi kaip esminį kandidatų skirtumą, tačiau kartu pamini ir kitus.
Pavyzdžiui, jo teigimu, I. Šimonytė yra konservatorė su liberalės požymiais, yra liberalesnė ekonomikoje. O štai G. Nausėda esą yra nuosaikus respublikonas – „šiek tiek konservatyvus, bet turi orientacijos į bendruomenę, socialinius klausimus.“
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas mano, kad I. Šimonytė nuo G. Nausėdos skiriasi savo politine patirtimi ir kalbėjimo maniera. Jo manymu, ši turi daugiau patirties, nes yra buvusi finansų ministre ir ligi šiol dirba Seime, taip pat esą kalba konkrečiau.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„I. Šimonytė mažiau vengia sunkių klausimų, tiesiau atsako į sunkius. G. Nausėda stengiasi apdairiai kalbėti ir galvoti apie tai, kas daugumai rinkėjų gali patikti“, – sakė R. Vilpišauskas.
 
G. Nausėdos atsargumą yra pastebėjęs ir Č. Iškauskas. „G. Nausėda yra atsargesnis, kategoriškai nėra išsakęs savo nuomonės kai kuriais tarptautiniais klausimais. Žinoma, atsargumas diplomatijoje niekad žmogaus neapvylė, ypač tokiose pareigose, tačiau G. Nausėdos perdėtas atsargumas kelia įtarimą (…), rinkėjus verčia būti atsargesnius“, – Eltai sakė žurnalistas.
 
Jis taip pat pažymėjo, kad užsienio politikos klausimais I. Šimonytė turi radikalesnį požiūrį į kairiąsias jėgas Europoje, yra palankesnė Europos Sąjungos požiūriu. Su tuo sutinka ir A. Krupavičius, VDU profesorius, teigiantis, kad I. Šimonytė esą ne kartą pabrėžė, kad tęs dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką, o G. Nausėdą esą „gali būti kritiškesnis dabartinės politiko atžvilgiu, nepabrėžia kategoriško tęstinumo“.
 
Tiesa, TSPMI direktorius R. Vilpišauskas pažymi, kad G. Nausėda, skirtingai nei I. Šimonytė, užsienio politikos klausimais labiau pabrėžia santykių su Lenkija stiprinimą.
Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
A. Krupavičius dar yra linkęs paminėti ir abiejų kandidatų išsilavinimą ir profesinę patirtį. Jo teigimu, G. Nausėda turi daugiau tarptautinės patirties, yra mokęsis ir stažavęsis Vokietijoje, tuo metu I. Šimonytės karjera, politologo teigimu, „itin tiesinė“ – daugiausiai dirbta įvairiose pareigose Finansų ministerijoje, Lietuvos banke ir tik vėliau I. Šimonytė perėjo į politiką, kai tapo Seimo nare.
 
ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,31 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu.
 
Antrasis prezidento rinkimų turas bei EP rinkimai vyks gegužės 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.23; 05:00
uzdila_algis

Gudresni už mane žmonės jau kelintą kartą priekaištauja naujam pretendentui į Lietuvos Respublikos Premjero postą A.Butkevičiui už jo politinius klupsnius.

Tai ir požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimą, ir pažadų iki išsiaiškinimo neįsileisti į pirmuosius smuikus V. Gapšio sulaužymas. Ar daug dar tokių atvejų ateityje taikysis? Matyt, kad taikysis.

Neieškokime tuščių priekabių. Valdžią išsirinkome, ir kitaip nebus. Šiandien nuoširdžiai norėtųsi ją remti ir visaip jai padėti, o, svarbiausia, linkėti, kad duoti pažadai būtų įgyvendinti. Kas to nenorėtų…

Tačiau ir pirmas, ir antras minėtasis atvejis rodo, kad ne A.Butkevičius yra socialdemokratų ar juo labiau koalicijos lyderis, jeigu taip nepriklausomai nuo savo valios mėto politinius žingsnius.

Continue reading „Quod licet Jovi, non licet bovi (kas tinka Jupiteriui, nedera jaučiui)“

caplikas_algis_dar

Šiandien (pirmadienį) taip gražiai, gal net elegantiškai (cit. A.Miškinis) krenta snaigės iš dangaus virš Lietuvos. Ir gula patalu ant jau pavasarėjančios žemės. Žinantys sako, jog jau ir vieversys  turėtų būti parskridęs. Tuoj tuoj varnėnai ims čirkšti obelyse ir kituose medžiuose.

Bet šiandien niekas apie tai nebekalba, nes tai niekai, palyginus su karo būkle (cit. A.Čaplikas) Lietuvoje. Karas jau vyksta antra savaitė, o aš, anadien važiuodamas pro Seimo pirmininkės I.Degutienės namus, kuriuos išduoda sargybos būdelė, nejučiomis ėmiau galvoti: na kaip tokia protinga pirmininkė gali turėti tokį neprotingą pavaduotoją, kalbantį kalinių (cit. berods D.Kuolio) žargonu? Argi kaliniai gali būti liberalai?

Continue reading „Daugiau pozityvo!“