Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Vertinant prezidento Gitano Nausėdos darbo šalies vadovo poste pirmąsias šimtą dienų, kurias prezidentas minės jau šią savaitę, politologai teigia, kad G. Nausėda susiformavo aktyvaus ir politinio dialogo nevengiančio valstybės vadovo įvaizdį.
 
Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad prezidento aktyvumas ne visada reiškė kokybišką turinį, o G. Nausėdos pasiūlyta gerovės valstybės idėja, pasak jų, yra ne iki galo išgryninta ir detalizuota.
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės, doc. dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, G. Nausėda tęsi savo rinkimų kampanijos metu duotą pažadą – būti matomas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
 
„Ką jis ir sakė, kad jis bus bendraujantis, besitariantis, tai tas įvaizdis kol kas nesubliūško – panašu, kad yra to atvirumo daug daugiau negu buvo ir su įvairiomis grupėmis bendravimo, ir su politikais tas atvirumas bendraujant matosi ryškiau. Aktyvumas užsienio politikoje irgi matosi: daug kelionių, daug vizitų, daug susitikimų, skambūs žodžiai. Taigi, to aktyvumo yra“, – Eltai sakė M. Šešelgytė.
 
Jai antrino ir profesorius, politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas, atkreipęs dėmesį į suintensyvėjusias diskusijas apie tai, ko reikia Lietuvai, siekiant gerovės valstybės. Tai, pasak jo, – G. Nausėdos indėlis.
 
„Manau, kad (G. Nausėda. – ELTA) susikūrė aktyvaus prezidento įvaizdį ir prezidento, kuris nori skirti daug dėmesio ne tik užsienio politikos reikalams, ką įpareigoja Lietuvos Konstitucija, bet ir socialiniams, ekonominiams klausimams šalies viduje. Suintensyvintos diskusijos apie tai, kas yra gerovės valstybė – ką ji reiškia ir kokios reikia Lietuvai. Tai iš esmės yra prezidento Nausėdos indėlis į Lietuvoje vykstančias viešas diskusijas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
 
Tuo tarpu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas išskyrė G. Nausėdos aktyvumą užsienio politikoje. Bene labiausiai įsiminęs ir kontroversiškai visuomenėje vertintas prezidento siekis, pasak jo, buvo dialogo su kaimynine Baltarusija vystymas.
 
„Jeigu kalbame apie užsienio politiką, tai yra matomas (G. Nausėdos. – ELTA) noras intensyvinti santykius su Baltijos šalimis – su Latvija, Estija ir matome, kad buvo atsakomasis Latvijos prezidento vizitas, kas rodo tam tikrą santykių intensyvėjimą. Aišku, labiausiai diskutuotinas atvejis yra dėl santykių su Baltarusija gaivinimo ir jis yra kritikuojamas būtent konservatorių Lietuvoje, kurie pasisako labai radikaliai, kad negali būti jokių čia santykių atnaujinimų. Manau, kad prezidentas mąsto strateginiam lygmeny, vertindamas ir Rusijos faktorių – Rusijos spaudimą Baltarusijai ir ES išsakytas pozicijas Baltarusijos atžvilgiu, švelnėjimą tam tikrą“, – Eltai sakė G. Česnakas.
 
Visi Eltos kalbinti politikai atkreipė dėmesį, kad šalies vadovo aktyvioje veikloje kartais stokojama kokybiško politinio turinio. VU TSPMI direktorės teigimu, artėjantis 2020 metų biudžeto svarstymas Seime galėtų būti gera proga G. Nausėdai parodyti tvirtą savo nuomonę.
 
„Kaip ir daug analitikų spėjo, ir tai kol kas nepaneigta, kad gali būti daug veiklos, bet neaišku, ar bus turinio. Tai, ko gero, ir ryškėja – to turinio kol kas dar trūksta. Galima sakyti, kad 100 dienų nėra daug ir galbūt tas turinys dar pasimatys, bet, sakyčiau, dabar daug aktyvumo, daug bendravimo, bet turinys dar neryškėja. Iš vidaus politikos perspektyvos, tai, ko gero, biudžeto svarstymas bus labai svarbus lūžis, kada gali pasimatyti, ar iš tiesų yra to tvirtumo, stuburo ir norėjimo kažkokį turinį savo pasakyti, ar tik bendravimas su politikais, atvirumas ir panašiai“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.
 
R. Vilpišausko nuomone, Prezidentūra paskubėjo po rinkimų viešai paskelbti, kad G. Nausėda aktyviai dalyvaus performuojant Ministrų kabinetą, nes galiausiai to aktyvumo rezultatų, pasak politologo, nebuvo daug.
 
„Galiausiai to aktyvumo rezultatų nebuvo daug ir jie tiesiog atsispindi politinių galių balanse – natūralu, kad valdantieji Seime visų pirma sprendžia, kas dirbs ministrais, ir nuo jų daugiausia priklauso. Prezidento galios šiuo požiūriu yra ribotos ir būtinas intensyvus darbas, bendravimas su kitais pagrindiniais politiniais veikėjais Lietuvoje tam, kad būtų galima pasiekti kažko. Jei nebūtų kalbėta apie tą aktyvų dalyvavimą, galbūt po to mažiau ir būtų kritikos dėl kai kurių ministrų pasitraukimo iš Vyriausybės ar kitų tapimo ministrais“, – teigė R. Vilpišauskas.
 
G. Česnako nuomone, šalies vadovas galėtų būti griežtesnis, vertindamas mokesčių perskirstymo siūlymus bei siekti ekonominio balanso.
 
„Jo komanda įvaizdžiui kurti yra labai didelė, stipri ir į tai labai daug investuojama. Pačių pasiūlymų su gerovės valstybės kūrimu ir mokesčių perskirstymu susilaukia labai daug kritikos ir, finansiškai, ekonomiškai žiūrint, tikrai yra kvestionuotinų dalykų, ir prezidentas galėtų geriau atlikti funkciją – subalansuoti ir būti šiek tiek aktyvesnis ar bent jau griežtesnis“, – kalbėjo LKA docentas.
 
G. Nausėdos Gerovės valstybės idėja kol kas pateikiama dažniausiai per pensijų didinimo prizmę, atkreipė dėmesį R. Vilpišauskas. Jo teigimu, viešai pateiktuose šalies vadovo siūlymuose trūksta konkretumo ir platesnio detalizavimo.
 
„Kol kas to politikos turinio, kalbant apie prezidento aktyvumą, iš tiesų galima pasigesti, nes iki galo nėra aišku, kaip jis įsivaizduoja gerovės valstybės įtvirtinimo Lietuvoje tolesnius žingsnius. Gana akivaizdu, kad tai nėra vien didesnės pensijos. (…) Mažai kas gerovės valstybę šitaip supranta ir dažnai ši sąvoka interpretuojama daug plačiau. Kol kas šiuo klausimu trūksta turinio, ir tas noras būti aktyviam gal ir kiek pakišo koją, nes tie pirmieji viešai pateikti siūlymai, susiję su gerovės valstybės idėjos įgyvendinimu, atrodo kiek fragmentiški“, – tvirtino R. Vilpišauskas.
 
Kritikos G. Nausėda, pasak G. Česnako, galėtų sulaukti ir dėl santykių su Vyriausybe.
 
„Manau, kad prezidentą galima labiausiai kritikuoti dėl galbūt griežtumo trūkumo Vyriausybės atžvilgiu, arba tam tikru nuolaidžiavimu, nes jis buvo kritikuotas tiek dėl Europos komisaro skyrimo, tiek dėl pernelyg gero sugyvenimo su Vyriausybe, kur gali būti kritikos tiek dėl finansų, tiek dėl ekonominės politikos ir naujų mokesčių įvedimo arba perskirstymo. Čia, akivaizdu, kad tos lyderystės prezidento šiek tiek mažoka, o tai liečia žmones, ir tas pasirinktas primityvus perskirstymo metodas, nežinau, ar ilgainiui duos tą naudą, kurios tikisi prezidentas“, – teigė LKA docentas.
 
Prezidentas G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepos 12 d. Šią savaitę sueina šimtas dienų nuo naujojo šalies vadovo darbo pradžios. Antradienį šios sukakties aptarimui prezidentas organizuoja spaudos konferenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 08:37

Prezidentūroje pirmadienį vyks Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams analizuoti. Į forumą prie apskritojo stalo prezidentas Gitanas Nausėda kviečia mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus, menotyrininkus.
 
Diskusijoje numatoma aptarti, kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo formavosi istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko per šį laikotarpį, taip pat įsivertinti situaciją, kurioje esame atsidūrę šiandien. Į forumą susirinkę nepriklausomi mokslininkai, ekspertai nagrinės, kaip atminties politikos klausimai sprendžiami svetur ir kokias gerąsias patirtis galima būtų panaudoti Lietuvoje.
 
Mokslo bendruomenės įžvalgos yra ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančią istorinės atminties problematiką, įgalinti valstybę ir bendruomenes gvildenti istorinių įvykių paveldą vadovaujantis demokratinėmis gairėmis, pažymima Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
Planuojama Kultūros forumų istorinės atminties tema surengti ne vieną, įtraukti platesnį visuomenės ratą, kitas institucijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 00:30

Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Abu antrajame rinkimų ture esantys kandidatai į Prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda turi gerokai daugiau panašumų nei skirtumų, kone susitarę teigia Eltos kalbinti politologai.
 
Visgi detaliau įvertinus kandidatų patirties, pasisakymo ir politinės laikysenos aspektus, skirtybių galima atrasti ir daugiau nei tik garsiai viešojoje erdvėje pabrėžiami ryšiai su partija. 
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia, kad partiškumas yra bene esminis šių dviejų kandidatų skirtumas. G. Nausėdos nepartiškumas esą jį palieka laisvą nuo partijų įtakų, o I. Šimonytė, priėmusi 300 tūkst. eurų paramą iš konservatorių, neva anksčiau ar vėliau turės grąžinti „skolą“.
 
„Susiejimas su partija turi keletą specifinių bruožų, vienas jų – įtaka. Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. O čia šiuo atveju įmesti didžiuliai organizaciniai, finansiniai resursai ir, tu nori ar nenori, turėsi kažkaip į tai orientuotis. (…) Tai yra paprasčiausiai skola, dėkingumo gestas, kurio lauks politinė jėga po to, kai I. Šimonytė laimės prezidento rinkimus“, – tikino profesorius.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
 
Partiškumo klausimą pažymi ir politikos apžvalgininkas, žurnalistas Česlovas Iškauskas, tačiau mano, kad jis nėra toks svarbus, kaip teigia L. Bielinis.
 
„Tapus prezidentu kuriam nors iš jų šita partinė priklausomybė nublunka ir netampa labai aktuali. Simpatijos išlieka, kaip ir Dalios Grybauskaitės simpatijos dešinei politinei jėgai išliko iki šių dienų, bet čia yra žmogaus mentaliteto klausimas“, – tikino jis.
 
Kitas VDU profesorius – Algis Krupavičius – partinę liniją taip pat pažymi kaip esminį kandidatų skirtumą, tačiau kartu pamini ir kitus.
Pavyzdžiui, jo teigimu, I. Šimonytė yra konservatorė su liberalės požymiais, yra liberalesnė ekonomikoje. O štai G. Nausėda esą yra nuosaikus respublikonas – „šiek tiek konservatyvus, bet turi orientacijos į bendruomenę, socialinius klausimus.“
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas mano, kad I. Šimonytė nuo G. Nausėdos skiriasi savo politine patirtimi ir kalbėjimo maniera. Jo manymu, ši turi daugiau patirties, nes yra buvusi finansų ministre ir ligi šiol dirba Seime, taip pat esą kalba konkrečiau.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„I. Šimonytė mažiau vengia sunkių klausimų, tiesiau atsako į sunkius. G. Nausėda stengiasi apdairiai kalbėti ir galvoti apie tai, kas daugumai rinkėjų gali patikti“, – sakė R. Vilpišauskas.
 
G. Nausėdos atsargumą yra pastebėjęs ir Č. Iškauskas. „G. Nausėda yra atsargesnis, kategoriškai nėra išsakęs savo nuomonės kai kuriais tarptautiniais klausimais. Žinoma, atsargumas diplomatijoje niekad žmogaus neapvylė, ypač tokiose pareigose, tačiau G. Nausėdos perdėtas atsargumas kelia įtarimą (…), rinkėjus verčia būti atsargesnius“, – Eltai sakė žurnalistas.
 
Jis taip pat pažymėjo, kad užsienio politikos klausimais I. Šimonytė turi radikalesnį požiūrį į kairiąsias jėgas Europoje, yra palankesnė Europos Sąjungos požiūriu. Su tuo sutinka ir A. Krupavičius, VDU profesorius, teigiantis, kad I. Šimonytė esą ne kartą pabrėžė, kad tęs dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką, o G. Nausėdą esą „gali būti kritiškesnis dabartinės politiko atžvilgiu, nepabrėžia kategoriško tęstinumo“.
 
Tiesa, TSPMI direktorius R. Vilpišauskas pažymi, kad G. Nausėda, skirtingai nei I. Šimonytė, užsienio politikos klausimais labiau pabrėžia santykių su Lenkija stiprinimą.
Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
A. Krupavičius dar yra linkęs paminėti ir abiejų kandidatų išsilavinimą ir profesinę patirtį. Jo teigimu, G. Nausėda turi daugiau tarptautinės patirties, yra mokęsis ir stažavęsis Vokietijoje, tuo metu I. Šimonytės karjera, politologo teigimu, „itin tiesinė“ – daugiausiai dirbta įvairiose pareigose Finansų ministerijoje, Lietuvos banke ir tik vėliau I. Šimonytė perėjo į politiką, kai tapo Seimo nare.
 
ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,31 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu.
 
Antrasis prezidento rinkimų turas bei EP rinkimai vyks gegužės 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.23; 05:00
uzdila_algis

Gudresni už mane žmonės jau kelintą kartą priekaištauja naujam pretendentui į Lietuvos Respublikos Premjero postą A.Butkevičiui už jo politinius klupsnius.

Tai ir požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimą, ir pažadų iki išsiaiškinimo neįsileisti į pirmuosius smuikus V. Gapšio sulaužymas. Ar daug dar tokių atvejų ateityje taikysis? Matyt, kad taikysis.

Neieškokime tuščių priekabių. Valdžią išsirinkome, ir kitaip nebus. Šiandien nuoširdžiai norėtųsi ją remti ir visaip jai padėti, o, svarbiausia, linkėti, kad duoti pažadai būtų įgyvendinti. Kas to nenorėtų…

Tačiau ir pirmas, ir antras minėtasis atvejis rodo, kad ne A.Butkevičius yra socialdemokratų ar juo labiau koalicijos lyderis, jeigu taip nepriklausomai nuo savo valios mėto politinius žingsnius.

Continue reading „Quod licet Jovi, non licet bovi (kas tinka Jupiteriui, nedera jaučiui)“

caplikas_algis_dar

Šiandien (pirmadienį) taip gražiai, gal net elegantiškai (cit. A.Miškinis) krenta snaigės iš dangaus virš Lietuvos. Ir gula patalu ant jau pavasarėjančios žemės. Žinantys sako, jog jau ir vieversys  turėtų būti parskridęs. Tuoj tuoj varnėnai ims čirkšti obelyse ir kituose medžiuose.

Bet šiandien niekas apie tai nebekalba, nes tai niekai, palyginus su karo būkle (cit. A.Čaplikas) Lietuvoje. Karas jau vyksta antra savaitė, o aš, anadien važiuodamas pro Seimo pirmininkės I.Degutienės namus, kuriuos išduoda sargybos būdelė, nejučiomis ėmiau galvoti: na kaip tokia protinga pirmininkė gali turėti tokį neprotingą pavaduotoją, kalbantį kalinių (cit. berods D.Kuolio) žargonu? Argi kaliniai gali būti liberalai?

Continue reading „Daugiau pozityvo!“