polonizacija

liub
Aktualijos

Šiuo metu tapo priimta ne tik klaidinti Lietuvos gyventojus televizijos laidose, bet ir nesilaikyti įstatymų, jiems prieštarauti. Ir kai tai daro aukščiausio rango valdininkai – ministrai, tai tampa ne tik įstatymų pažeidinėjimu, bet ir Lietuvos valstybės interesų išdavyste.

Visai neseniai, kalbėdamas apie užsienietiškų pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose, taip elgėsi teisingumo ministras, kurio teiginiai prieštaravo Konstitucinio Teismo nutarimui kitataučių pavardžių lietuviškuose pasuose rašymo klausimu. Keista, kai ministras pasijunta esąs viršesnis už Konstitucinį Teismą.

Kitas ministras – kultūros – irgi leido sau nepaisyti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo, pasirengęs dvikalbiais pavadinimais pasitarnauti lenkų tautinei mažumai, kai tai mažumai priskiriami Rytų Lietuvos gyventojai sovietmečiu buvo rusinami, o dabar imti lenkinti (mokslininkų duomenimis, tikrų grynakraujų lenkų, kurių proseneliai, seneliai ir abu tėvai yra lenkai, Lietuvoje yra tik 1 proc.).

Continue reading „Kodėl klaidinama visuomenė?” →

bielinis_jurgis
Politinės intrigos

LNK televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina… Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo.

Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais.

Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m. Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo. (Lietuvos karo lakūnas Aleksandras Kostkus, grįžęs iš Sibiro lagerių, ėmėsi tapyti Lietuvos istorijos temomis. Yra nutapęs Aldonos palydą – neužmatomą išlaisvintų žmonių vorą  keliaujant uošvijon). Taip buvo sustiprinta sąjunga kovoje su kryžiuočiais. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Aldonos anyta labai nemėgo.

Continue reading „Ko verta Voldemaro Tomaševskio mintis: „lietuviai turi integruotis, o ne mes…“” →

kozeniauskiene
Gerbkime lietuvių kalbą

„Tuomi žygiù Lietuva priklausė Maskolijai. Maskoliai įtaisė lietuviams geležinius pančius ant rankų ir kojų, o jų liežuvius surakino retėžiais, ir da taip išmisliai, idant negalėtų kalbėti lietuviškai…“ – spaudos draudimo laikais rašė V. Kudirka. Šitaip grandinėmis surakinta, nuskriausta mūsų gimtoji kalba negalėjo augti, buvo nustojusi visko, likusi tik vargšė nebylė kampininkė atimtuose nebe savo pačios namuose.

Vis dėlto net pačiais juodžiausiais lietuvių kalbos istorijoje laikais, per visas priespaudas, per prievartinį mūsų kalbos vokietinimą, lenkinimą, visuotinį rusinimą, per visus tautinius sąjūdžius lietuvius vedė ir ligi šiolei veda idėja, įtvirtinta mūsų kultūrinėje politinėje sąmonėje dar XVI a. M. Daukšos: jei nesirūpinsime ir leisime sunykti gimtajai kalbai, tam valstybės sargui, tai vienybės motinai, neteksime didžiausios tautos vertybės, savo gyvybės ir garbės, galutinai žūsime ir kaip tauta, ir kaip valstybė.

Continue reading „J.Basanavičius: „Toks dabar išsiilgimas rašyto žodžio prigimtoje kalboje!“” →

Medelis1
Politinės intrigos

Atrodo, po gana principingo Seimo žingsnio, priimant naują Švietimo įstatymą,  Lietuvos ir Lenkijos santykiai dar labiau atvės. Ką daryti, kad jie pagerėtų? 

Visi žino, reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kas mus sieja, o ne kas skiria. O juk jau praėjusiame amžiuje, ypač jo pradžioje, būta tokių tikrai vienijančių dalykų… 

Pavyzdžiui, du broliai Narutavičiai. Kitąmet galėtume minėti 90-ąsias pirmojo Lenkijos prezidento mirties metines (kovo 17 d.).  Žemaitijos bajoras Juozo Pilsudskio draugas Gabrielius Narutavičius šovinisto buvo nušautas Varšuvoje praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos.

Continue reading „Przepraszam, pan Sikorski!” →

baranauskiene-
Politinės intrigos

Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos atstovai nepaliaudami virkauja Europos Parlamente ir kitose tarptautinėse institucijose.

Jiems antrina ir mūsų vietiniai į intelektualo statusą pretenduojantys kosmopolitai, o tie, kurie drįsta prieštarauti, kaltinami visomis įmanomomis nuodėmėmis, pradedant šiaudiniu patriotizmu ir egoistišku nacionalizmu, baigiant sąmoningu strateginės partnerystės su Lenkija griovimu ir mažne siekiu įstumti Lietuvą atgal į Rusijos įtakos sferą.

Continue reading „Kieno nacionalizmas egoistiškesnis? Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose…” →

poskoniu
Gerbkime lietuvių kalbą

Sausio 18 dieną švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankėsi Šalčininkų rajono lietuviškose ir lenkiškose mokyklose, susitiko su rajono vadovais.

Buvo kalbama apie pasirengimą planuojamam įvesti lietuvių kalbos brandos egzaminui vietoj buvusių lietuvių valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminų. Taip pat buvo aptartos klasių komplektavimo galimybės tautinių mažumų mokyklose bei kiti opūs klausimai.    

Šalčininkų rajono savivaldybės salėje vykusio pasitarimo su rajono švietimo įstaigų vadovais metu grupė Šalčininkų rajono švietimo įstaigų dirbančių valstybine kalba darbuotojų ministrui G.Steponavičiui įteikė kreipimąsi „Dėl švietimo Šalčininkų rajone“. 

Continue reading „Pagalbos šauksmas iš lenkų diskriminuojamo Šalčininkų rajono” →

juozaitis
Aktualijos

Arvydo Juozaičio rašinį “Tauta iš žodžių, arba Es runaju latviski” (“Metai”, 2010, spalis) perskaičiau kaip priekaištą Lietuvai, lietuviams. Gal autorius ir neturėjo tokių minčių, gal tik man taip atrodo.

Apie šiandieninę Lietuvą šiame tekste – nė žodžio, bet aš tuos žodžius skaičiau tarp eilučių, mintyse vis lygindavau, vis kartodavau: o pas mus, o mes… Subtilus priekaištas išsivaikščiojančiai, “anglėjančiai” Lietuvai? Gal būtent dabar mes, lietuviai, darome istorinę, nepataisomą klaidą?

Latvijoje per amžius būdavo pavojinga kalbėti latviškai. Tačiau kalba – duona kasdieninė, ji maitina žmogų, stiprina. Ištarsi: “Es runaju latviski” (“Aš kalbu latviškai”) – ir įkvėpsi oro, pakelsi savyje vėliavą. Latvija atsirado kaip monolingvistinė valstybė, tik tokia ji ir gali būti. Nebus kalbos – nebus Latvijos”.

Continue reading „Tenka tik pavydėti” →

songaila_m
Aktualijos

Žymus XIXa. rusų publicistas, literatūros kritikas ir demokratinis veikėjas Visarionas Belinskis yra pasakęs tokius žodžius: “Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės”. Sunku pasakyti, kiek ši tiesa pritaikoma politikoje, ar juo labiau – politiniuose santykiuose tarp tautų ir valstybių. Juk visuotinai žinoma ir kita, lengviau pritaikoma tiesa, jog politikoje nėra draugų, o tik interesai.

Vis dėlto aš tikiu, kad niekas kita, o tik kiekvienam žmogui įgimtas geranoriškumas bei žmogaus prigimtyje slypintis išankstinis pasitikėjimas kitu žmogumi kaip tik ir sudaro tvirtą dvasinį pamatą geriems santykiams tarp tautų bei valstybių. Štai kodėl “abipusio pasitikėjimo stiprinimas” – tai visuotinai prigijusi tarptautinių santykių formulė. Juk žmogaus gyvenime nėra kitos atramos –  vien įgimtas troškimas dalintis tuo, kas ateina iš pačios širdies.

Continue reading „Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?” →

salc_0
Aktualijos

Pažįstamas istorikas internetu atsiuntė kvietimą į Suvalkų sutarties pasirašymo ir jos sulaužymo 90-mečio minėjimą – konferenciją Vilniaus rotušėje.

Kitaip gal būčiau nežinojęs ir joje nedalyvavęs, negirdėjęs įdomių pranešimų: akad. Antano Tylos – “Vilniaus krašto užgrobimas, sulaužius Suvalkų sutartį”, Europos parlamentaro, prof. Vytauto Landsbergio – “Didžioji Juzefo Pilsudskio klaida”, dr. Kazimiero Garšvos – “Vilniaus krašto okupacijos padariniai”, Seimo nario Gintaro Songailos – “Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?” Kvietime nenurodyta, kad minėjime dalyvaus Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos istorijos mokytojas Artūras Andriušaitis ir kelios moksleivės, viena net pranešimą skaitys.

Continue reading „Mergaitė iš Šalčininkų gėdina valdžią” →

mac 010
Aktualijos

Žmogus, stebintis nuomonės formavimo procesą dabartinėje Lietuvoje, negali nematyti, kad vis  didėja pasauliui skleidžiamos neigiamos informacijos apimtis lenkakalbės žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.

O blogiausia tai, kad šiandien atsirado dar vienas naujas Lietuvai nepalankios informacijos skleidimo centras – Europos Parlamentas, nes iš ten sklinda ir rafinuočiausios, ir primityviausios nuomonės, kurias pateikia europarlamentaras iš Lietuvos ir europarlamentarų grupė iš Lenkijos. Ir gal nevertėtų dar kartą prisiminti paminėtų asmenų, jeigu ne tas dalykas, kad jų provokacijos, jų antilietuviškos nuostatos, jų parama tiems, kurie apgaudinėja Lietuvos lenkus, daro poveikį kiekvieno ir visų likimui, nes suformuoja ilgam įsišaknijančius neigiamus Lietuvos lenkų stereotipus, apsunkina savarankiško gyvenimo pradžią ir jo kelius kiekvienam Lietuvos lenkui, neatsižvelgiant į tai, ar jis nusileido iki V. Tomaševskio lygio ir susitapatino su šiuo veikėju, ar išlaikė savąjį orumą ir gebėjimą mąstyti nepriklausomai. 

Continue reading „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai ( 1 )” →

lenkijos_veliava_su_herbu
Aktualijos

Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių realijų – ne. Lietuvos eksportas ir importas iš Lenkijos neviršija 10 -ies procentų, remiantis Lietuvos Statistikos departamento informacija.

Galima būtų vertinti, kiek ta tariama strateginė partnerystė paremta abiejų valstybių istorija. Lenkija po I-ojo pasaulinio karo buvo okupavusi Lietuvos sostinę Vilnių ir gretimas jo teritorijas. Netgi buvo planai okupuoti visą Lietuvą. Visas tas Lenkijos okupuotas teritorijas Lietuvai grąžino ne Lenkija, o tuometinė Sovietų Sąjunga, kartu okupuodama ir Lietuvą. LDK laikais Lenkija padėjo kovose su kryžiuočiais, su rusais. Bet kokia kaina?

 

Continue reading „Lenkija nėra strateginis Lietuvos partneris” →

liub
Aktualijos

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva žmogaus vardas ir pavardė Lietuvoje nepagrįstai prilyginami prekės ženklui. Tokią nesąmonę antrina ir aukštieji šalies pareigūnai. Panašiais prasimanymais jau daug metų mėginama pateisinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomą lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos siaurinimo ir naikinimo politiką, siekiama įsiteikti Lenkijai, griežtai reikalaujančiai, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose būtų atsisakyta lietuviškai rašyti lenkų asmenvardžius. Tai žeidžia kiekvieno padoraus Lietuvos piliečio garbę ir orumą. Tokia pažiūra, kad lietuvių kalboje galima taikyti kitų kalbų taisykles, prieštarauja lietuvių kalbos kaip linksniuojamos kalbos vartojimo logikai. Kaip Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės pirmininkė esu įrodžiusi, kad kiekviena tauta pritaiko kitataučių pavardes prie savo kalbos ir nurodytas straipsnis yra ryškus to pavyzdys: http://www.slaptai.lt/gerbk-lietuviu-kalba/2984-pavarde-ir-jos-variantai-priestarauja-originalo-kalbos-teorijai.html.

Continue reading „Laikas nutraukti lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos iškraipymo politiką” →

songaila_m
Aktualijos

Vasario 19-ąją įvyko Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstyti skaudūs ir aktualūs klausimai dėl rajono švietimo įstaigų “pertvarkymo ir reorganizavimo” bei dėl atitinkamo 2006 – 2012 metų plano pakeitimo. Pagal numatomą planą dalis lietuviškų klasių prijungiama prie mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba.

Nei viena “lenkiška klasė” neprijungiama prie mokyklos, kurioje mokoma lietuvių kalba. Kaip antai, Vėliučionių mokykloje lenkiškose klasėse yra 17 vaikų, o lietuvių – 37 vaikai. Viso – 54 vaikai. Viskas jungiama prie lenkiškos Kyviškių pagrindinės mokyklos. Airėnų mišri mokykla, kur lietuviškos pradinės klasės žymiai skaitlingesnės, jungiama prie lenkiškos Maišiagalos Otrembskio mokyklos, kurioje mokoma lenkiškai, bet ne prie lietuviškos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mokyklos toje pačioje Maišiagaloje. Rukainių pradinė lietuviška mokykla jungiama prie mišrios Rukainių vidurinės mokyklos.

Continue reading „Dokumentas, kuriame begėdiškai meluojama…” →

Alantas
Aktualijos

LR Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Jame prašoma KT išaiškinti, ar Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmens vardo ir pavardės rašymas kitais lotyniško pagrindo rašmenimis pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą. Kartą KT jau išaiškino, tačiau baigusio kadencijas prezidento Valdo Adamkaus pažadai ambicingajai Lenkijai neduoda ramybės Seimui ir KT, kad būtų kitaip, kad Lietuva suteiktų privilegiją Lietuvos lenkams jų pavardes rašyti lenkiškais rašmenimis (kodėl tik lenkams?!).

Continue reading „Taigi – kodėl nuolaidžiaujame lenkams?” →

AVienuolis_1
Aktualijos

Kreipiuosi į Slaptai.lt prašydamas paviešinti Antano Vienuolio su kitais Lietuvos šviesuoliais rašytą laišką tuometiniam Ministrų Tarybos Pirmininkui. Žygis buvo kartojamas tuometinėj (1957 pavasary) Aukščiausioje Taryboje Sesijoje ir rašant KP sekretoriui A. Sniečkui. Aš pats šį A. Vienuolio laišką (ir kitus) gavau paskaityti po rašytojo mirties 1957 metų rudenį iš bendramokslio anykštėno a. a. Algio Šakėno. Mums, grupei studentų, šie tekstai virto atrama tolimesniame gyvenimo kelyje. Manau, dabartinei visuomenei irgi verta turėti galimybę susipažinti su praėjusio šimtmečio mūsų šviesuolių žygiais ginant Lietuvos švietimo sistemą. Prisegu pilną laiško tekstą. Nuoširdžiai – Rimvydas Nogis.

Continue reading „Ką byloja rašytojo Antano Vienuolio laiškas LTSR Ministrų Tarybos pirmininkui M.Šumauskui?” →