Šventasis Tėvas. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį valstybinį ir apaštalinį vizitą po Baltijos šalis Lietuvoje pradės Katalikų Bažnyčios vadovas, popiežius Pranciškus.

Popiežiaus lėktuvo iš Romos Vilniaus oro uoste laukiama prieš vidurdienį. Drauge su Šventuoju Tėvu į Lietuvą atvyks aukščiausi Vatikano pareigūnai, žiniasklaidos atstovai, kurie popiežiaus kelionę po Baltijos šalis nušvies įvairiausiais žinių kanalais, skirtingomis kalbomis.

Kaip skelbė ELTA, 11.30 valandą Vilniaus oro uoste numatyta oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija.

Šventąjį Tėvą sveikins prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai, sutikime dalyvaus 200 katalikiškų mokyklų mokinių.

Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, dvišalį Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimą. 

Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje.

Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.

Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje. 

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Santakos parke, popiežius aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

Sekmadienį  grįžęs į Vilnių, Šventasis Tėvas susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su kovotojais už Lietuvos laisvę – daugmaž 1000 rezistentų, politinių kalinių ir tremtinių.

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.

Atsisveikinimas su Šventuoju Tėvu ir jį lydinčiais Šventojo Sosto atstovais – antradienio rytą. Vilniaus oro uoste su popiežiumi atsisveikins oficiali Lietuvos delegacija, Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vadovai. 200 savanorių, garbingiems svečiams padėkos visų Lietuvos žmonių vardu.

Valstybinio vizito renginiai bus tiesiogiai transliuojami per LRT televiziją.

Informacijos šaltinis  ELTA

2018-09-22

Šventasis Tėvas. Slaptai.lt nuotr.

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas buvusiame KGB kalėjime bus bene intymiausia jo oficialios programos dalis. Tuo metu muziejuje kartu su Šventuoju Tėvubus tik trys asmenys (neskaitant apsaugos, Vatikano fotografo ir LRT televizijos operatorių). Į šaudymo kamerą Popiežius leisis jau tik su vienu palydovu, čia nebus leidžiama filmuoti. Popiežiaus vizito išvakarėse Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sulauks Švento Tėvo dovanos – žvakidės, kuri bus panaudota apsilankymo metu.

Muziejuje Šventąjį Tėvą pasitiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

Maždaug pusvalandžio trukmės ekskursijoje po buvusį KGB kalėjimą Šventąjį Tėvą lydės dabartinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir buvęs šio kalėjimo kalinys, buvęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, buvęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Žinomiausio lietuviško pogrindžio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika” redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius 1983 m. Vilniaus KGB kalėjime tardytas 6 mėnesius, po to 5-erius metus kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose, iš kurių į Lietuvą grįžo tik reikalaujant  Sąjūdžiui.

Iš eksponuojamų daugiau kaip 20 kalėjimo kamerų popiežius apsilankys trijose: 9-oje, 11-oje ir šaudymo kameroje.

9-toji kamera pasirinkta pagerbti monsinjorą Alfonsą Svarinką – 5 kartus teistą, 3 kartus kalintą, lageriuose praleidusį daugiau kaip 20 metų. KGB savo bylose jam buvo suteikusi slapyvardį „Nepataisomas“. 1988 m. liepą kun. Alfonsas Svarinskas į laisvę paleistas po asmeninio JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymo. Kun. Alfonsą Svarinską 11 kartų buvo priėmęs šventasis popiežius Jonas Paulius II.

Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

11 kameroje Popiežius Pranciškus uždegs žvakę savo dovanotoje žvakidėje, taip paminėdamas KGB kalėjime kankintų keturių Lietuvos vyskupų atminimą: palaimintojo arkivyskupo Teofilio Matulionio, du kartus kalinto sovietų Rusijoje, vėliau, 1948 m., okupuotoje Lietuvoje nuteisto dar 10 metų lagerio, o pernai už viso gyvenimo kankinystę paskelbto palaimintuoju; Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, 1946 m. sušaudyto čia, Vilniaus KGB kalėjime; buvusio užsienio reikalų ministro, arkivyskupo Mečislovo Reinio, 1953 m. mirusio Vladimiro kalėjime; Telšių vyskupo Pranciško Ramanausko, 1947 m. nuteisto 10 metų lagerio.

Išvakarėse dovanota popiežiaus žvakidė bus pritvirtinta tarp palaimintojo Teofilio Matulionio ir vysk. Vincento Borisevičiaus fotografijų.

Popiežiaus apsilankymas šaudymo kameroje nebus filmuojamas, į egzekucijų vykdymo vietą Šventą Tėvą lydės tik arkivyskupas Gintaras Grušas. Paskutinės žemiško gyvenimo akimirkos krikščionių religijoje laikomos labai svarbiu ir intymiu momentu, todėl šioje kameroje sudaromos sąlygos ypatingam popiežiaus susikaupimui.

Vilniaus KGB kalėjimo šaudymo kameroje buvo nužudyta per tūkstantį žmonių, tarp jų vyskupas Vincentas Borisevičius (nušautas), kunigas Pranas Gustaitis (užmuštas aštriu daiktu), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Vizito pabaigoje Popiežius pasirašys muziejaus garbės knygoje.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.. Vytauto Visocko nuotr.

Popiežius išeis per muziejaus kiemą, kuriame eksponuojama paroda, skirta palaimintajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui. Pasak religijos tyrėjų, palaimintasis Teofilius Matulionis ir popiežius Pranciškus yra labai artimos, giminingos sielos. Šios parodos organizatoriai – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Šventojo Tėvo apsilankymą buvusiame KGB kalėjime filmuos LRT televizija, šie vaizdai tiesiogiai bus perduodami visam pasauliui.

Buvęs KGB kalėjimas yra Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus dalis.

Atsisveikiname su monsinjoru Svarinsku. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priklausantis muziejus yra vienas labiausiai lankomų Lietuvoje: per metus čia atvyksta apie 100 tūkst. lankytojų, vasarą apie 90 nuošimčių lankytojų sudaro užsieniečiai.

Pastatui, kuriame įkurtas muziejus, daugiau nei 100 metų, jo istorija atspindi kruviną ir tragišką paskutinio šimtmečio Lietuvos istoriją.   

XIX amžiaus pabaigoje, Rusijai ištrynus okupuotą Lietuvą iš žemėlapio, pastatas buvo statomas kaip Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismo rūmai. I-ojo Pasaulinio karo metu, 1915–1918 m., čia veikė vokiečių okupacinės valdžios įstaigos. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastate trumpam įsikūrė Lietuvos kariuomenės savanorių šaukimo punktas, bet po kelių mėnesių Vilnių okupavus bolševikinei Rusijai pastate jau šeimininkavo bolševikinės vyriausybės komisarai ir revoliucinis tribunolas. 1920 m. Vilnių užėmus Lenkijai iki 1939 m. čia veikė lenkų valdžios Vilniaus vaivadijos teismai.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, teismo rūmų pastate prasidėjo juodžiausias laikotarpis –  įsikūrė sovietų represinės institucijos, pastato pusrūsyje įrengtas kalėjimas, tardymo izoliatoriai. Iš čia buvo organizuojamos masinės represijos – suimami, žudomi, tremiami piliečiai.  Per II -ą Pasaulinį karą vokiečiams čia įkūrė slaptosios saugumo policijos (gestapo) ir SD būstinę, kalėjimą. Trečią kartą sovietams užėmus Vilnių į pastatą vėl grįžo sovietų represinis KGB (NKGB, MGB) padalinys ir vidaus kalėjimas.

Išvykęs iš muziejaus popiežius aplankysšalia esantį paminklą sovietinės okupacijos aukoms atminti ir kartu su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis melsis už kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Šis lauko riedulių paminklas pastatytas ir pašventintas 1994 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pastangomis. Lauko akmenis paminklo statybai iš visos Lietuvos suvežė politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2018.09.21; 09:50

Šventasis Tėvas. Slaptai.lt nuotr.

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į Baltijos šalių gyventojus, kuriuos jau netrukus aplankys gyvai.

„Savo kelionės į Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją – išvakarėse, siunčiu nuoširdų sveikinimą jums visiems, kurie gyvenate tose šalyse. Nors atvykstu kaip Katalikų Bažnyčios ganytojas, norėčiau visus apkabinti ir su visais pasidalinti taikos, geros valios ir pasitikėjimo ateitimi žinia“, – sakė Šventasis Tėvas.

Kaip pabrėžia Katalikų Bažnyčios vadovas, jo vizitas sutampa su Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybės šimtmečiu ir, žinoma, juo bus pagerbti visi, kurių praeityje sudėtos aukos atnešė šių dienų laisvę.

„Laisvė, kaip žinome, yra turtas, kurį reikia nuolat saugoti ir perduoti naujoms kartoms kaip brangų paveldą. Tamsos, smurto ir persekiojimų laikais laisvės liepsna negęsta, bet įkvepia viltį sulaukti ateities, kurioje bus gerbiamas kiekvienam žmogui Dievo duotas orumas ir visi jausimės pašaukti bendradarbiaudami kurti teisingą ir brolišką visuomenę“, – pabrėžia Šventasis Tėvas.

Popiežiaus Pranciškaus įsitikinimu, šiandien labai reikia tokio solidaraus tarnavimo visų labui.

„Linkiu, kad mano vizitas padrąsintų visus tuos geros valios žmones, kurie, iš praeities paveldėtų kilniausių dvasinių ir kultūrinių vertybių įkvėpti, taikiai darbuojasi siekdami palengvinti vargstančių brolių ir seserų kančią, ugdo visos visuomenės vienybę ir darną“, – sakė popiežius.

Žinodamas, kad daug žmonių intensyviai dirba rengdami šį vizitą, Šventasis Tėvas nuoširdžiai jiems padėkojo.

„Už jus visus meldžiuosi, siunčiu jums savo palaiminimą ir prašau – neužmirškite melstis už mane. Telaimina jus Dievas“, – kreipimąsi į Baltijos šalių gyventojus, kuriuos jau netrukus aplankys gyvai, sakė popiežius Pranciškus.

ELTA primena, kad Šventasis Tėvas valstybinį ir apaštalinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 dieną, 11.30 valandą, Vilniaus oro uoste įvyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija.

Šventąjį Tėvą pasitiks ir sveikins prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai bei maldininkai.

Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.

Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje.

Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.

Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje.

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną., Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.

Prezidentė dalyvaus visuose popiežiaus Pranciškaus viešuose susitikimuose su Lietuvos žmonėmis.

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.

Valstybinio vizito renginiai bus tiesiogiai transliuojami LRT televizijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.21; 07:50

Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą pristatymas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Lietuvą, Latviją ir Estiją lankysiantis popiežius Pranciškus nakvos tik Vilniuje, nes T. Kosciuškos gatvėje esanti Apaštalinė nunciatūra – jo namai“, – šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje popiežiaus vizitui priminė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
 
Nei Latvijoje, nei Estijoje apaštalinės nunciatūros nėra.
„Natūralu, kad popiežius po susitikimo grįš nakvoti namo“, – pridūrė ir apaštališkasis nuncijus Lietuvoje – arkivyskupas Pedras Lopezas Quintana.

Popiežiaus Pranciškaus valstybinio ir apaštalinio vizito Lietuvoje programoje minima, kad pirmąją vizito dieną į Apaštalinę nunciatūrą sostinės T. Kosciuškos gatvėje Šventasis Tėvas važiuos papamobiliu. Po susitikimo su Jaunimu Katedros aikštėje popiežių bus galima išvysti T. Vrublevskio ir Arsenalo gatvėse. 

Kaip spaudos konferencijoje užsiminė arkivyskupas G. Grušas, yra tradicija popiežiams keliaujant po įvairias šalis pasveikinti tikinčiuosius iš Nunciatūros balkono, jei susirenka žmonių. 

Oficialiojoje programoje nėra minima, kad Šventasis Tėvas pasveikins tikinčiuosius iš Nunciatūros balkono, kaip ir spontaniškumu pasižyminčio popiežiaus Pranciškaus stabtelėjimai pasikalbėti su žmonėmis, juos palaiminti ir pan. 

Apaštalinėje nunciatūroje gyventojai palieka dovanas, skirtas Šventajam Tėvui. Ar visos jos bus gabenamos į Vatikaną, apaštališkasis nuncijus plačiau nekomentavo, tik sakė, kad latvių ir estų dovanos popiežiui taip pat keliaus į Apaštalinę nunciatūrą Lietuvoje.

ELTA primena, kad popiežius Pranciškus rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis prezidentės Dalios Grybauskaitės, Katalikų Bažnyčios ir visų šalies žmonių kvietimu. 

Antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją, šalies vadovės teigimu, yra ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas. 

Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., 11.30 val., Vilniaus oro uoste įvyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija, per kurią jį pasveikins prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai bei maldininkai. 

Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas. 

Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai. 

Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje. 

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, popiežius Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

Grįžęs į Vilnių Šventasis Tėvas susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.

 
Antradienį, rugsėjo 25 dieną, 8.15 val., – oficiali prezidentės ir popiežiaus atsisveikinimo ceremonija Vilniaus oro uoste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.09.09; 06:00

Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą pristatymas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Popiežiaus Pranciškaus metu Lietuva bus viso pasaulio dėmesio centre. Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininko Gintaro Grušo teigimu, vizitas bus tiesiogiai transliuojamas į visus kontinentus, verčiamas į daugybę kalbų.

Rugsėjo 23 dieną iš Kauno Santakos į visą pasaulį bus transliuojamos Šv. Mišios, kurias popiežius Pranciškus aukos kartu su Lietuvos ir užsienio vyskupais, kunigais, susirinkusiais tikinčiaisiais.

Kaip atkreipė dėmesį Lietuvos vyskupai, įprastai sekmadienio vidurdienį popiežiaus kalbama Viešpaties angelo malda, po kurios jis kreipiasi į viso pasaulio tikinčiuosius, šį kartą sklis ne iš Apaštališkųjų rūmų lango Vatikane, bet iš Kauno.

Pasak LVK pasiruošimo popiežiaus vizitui generalinio sekretoriaus kun. Sauliaus Rumšo, popiežius atvažiuoja pasimatyti su Lietuvos žmonėmis, tačiau į susitikimus taip pat pakviesti kitų konfesijų atstovai, laukiama maldininkų iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos. Popiežiaus susitikime su jaunimu ir Šv. Mišiose Kauno Santakoje išgirsime meldžiantis įvairiausiomis kalbomis, kuriomis kalba Lietuvoje gyvenantys skirtingų tautybių žmonės.

Antradienį Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje, primindami, kad lygiai prieš 25 metus tapome istorinio įvykio liudininkai – pirmą kartą popiežius apsilankė Lietuvos žemėje.

Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas tapo vienu didžiausių naujai atgimusios Lietuvos valstybės įvykių.

„Šiuo metu mūsų Tėvynė rengiasi istoriniam susitikimui. Tai bus ypatinga pamatyti ir išgirsti Šventąjį Tėvą, kuris atvyksta aplankyti savo bendruomenės Baltijos šalyse. Katalikų Bažnyčios vadovas planuoja susitikti ne tik su tikinčiaisiais, bet ir su visais laisvos valios žmonėmis, kuriems yra svarbios žmogiškosios vertybės, žmogaus prigimtinių teisių apsauga bei pagalba patiems vargingiausiems“, – pabrėžia vyskupai.

Popiežiaus vizitą ganytojai vadina svarbia tikėjimo ir vilties sustiprinimo proga bei demokratinės visuomenės pamatų tvirtinimu.

Spaudos konferencijoje (iš kairės): Gintaras Grušas, Saulius Rumšas ir Pedro Lopezas-Quintana. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ką reiškia toks svarbus istorinis momentas Lietuvai? Pasak vyskupų, visų pirma tai nuostabi Dievo dovana: mūsų nedidelis kraštas, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, sulauks tokio svarbaus svečio. Antra – mus visus pasieks Šv. Petro įpėdinio žodis, kuris ilgiems metams taps kelrodžiu stiprinant tikėjimą ir pasitikėjimą maloninga Dievo apvaizda. Trečia – į visą pasaulį pasklis žinia apie mus ir mūsų kraštą. Tai suteiks galimybę daugeliui žmonių pasaulyje susipažinti su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis, padrąsins vis daugiau maldininkų ir turistų aplankyti Lietuvą.

„Švęsdami Lietuvos atkurtos laisvės ir nepriklausomybės 100 metų sukaktį dar kartą turime unikalią progą iš naujo pajusti Atgimimo sąjūdžio nuotaiką, tarsi vėl pasikartojantį Baltijos kelio vienybės momentą. Drąsinkime savo šeimos narius, kaimynus, bendradarbius tapti istorinio įvykio dalyviais. Popiežiaus vizito šūkis – „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ vėl naujai težadina tą jaudinančią patirtį, kai prieš 25 metus Lietuvoje priėmėme popiežių Šv. Joną Pauliu II. Kvieskime vieni kitus atvykti! Padovanokime sau ir savo artimiesiems tikėjimo įkvėpimo progą ir mūsų tautos vienybės patirtį!” – kviesdami atvykti susitikti su popiežiumi Pranciškumi ragino Lietuvos vyskupai.

Kaip skelbė ELTA, popiežius Pranciškus rugsėjo 22-23 dienomis lankysis Lietuvoje prezidentės Dalios Grybauskaitės, Katalikų Bažnyčios ir visų šalies žmonių kvietimu. Tai antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją.

Šalies vadovės teigimu, tai ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas. Pasaulyje yra tik nedaugelis šalių, kuriose popiežius lankosi antrą kartą per tokį trumpą laikotarpį, rašoma Prezidentūros pranešime.

Prieš 25 metus į Lietuvą atvykęs popiežius Jonas Paulius II atvežė padrąsinimo žinią laisvę iškovojusiems ir demokratinę valstybę kuriantiems žmonėms. Po kelių savaičių laukiamas popiežius Pranciškus yra stipriausias taikos ir sąžinės balsas pasaulyje, raginantis atsigręžti į vertybių politiką, siekti santarvės, taikos ir vienybės, padėti engiamoms valstybėms ir tautoms.

Antradienį Vatikanas paskelbė galutinę popiežiaus Pranciškaus valstybinio ir apaštalinio vizito Lietuvoje programą.

Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., 11.30 val., Vilniaus oro uoste įvyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija, per kurią jį pasveikins prezidentė D. Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai bei maldininkai.

Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.

Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.

Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje. Sekmadienį, rugsėjo 23 d., Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos Šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.05; 08:21

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Abu jie per pirmąjį savo susitikimą antradienį Vatikane kalbėjosi apie valandą – tai privačiai audiencijai yra labai ilgas laikas.

Pontifikas, kaip įprasta per tokias audiencijas, įteikė E. Macronui medalį su Šventojo Martyno atvaizdu ir atkreipė dėmesį į tai, kad valdančiųjų uždavinys yra padėti vargšams.

Susitikime tvyrojo gera atmosfera. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip E. Macronas ir popiežius šypsosi ir pokštauja. Svečias net pabučiavo pontifiką į skruostą.

E. Macroną lydėjo jo žmona Brigitte. Ji, kaip įprasta per apsilankymus Vatikane, vilkėjo juodai. Oficialiai apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27; 05:30

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Popiežiaus Pranciškaus laišką. Juo Šventasis Tėvas dėkoja Prezidentei už sveikinimus penktųjų išrinkimo Popiežiumi metinių proga.

„Šiltai laukiu savo artėjančio vizito į Lietuvą, – rašoma Popiežiaus laiške, – ir laiminu Jus bei visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu.“

Sveikindama Popiežių Prezidentė palinkėjo Šventajam Tėvui įkvėpimo ir ryžto toliau skleisti tikėjimu paremtą viltį, vienijant viso pasaulio žmones taikesniam, teisingesniam, tauresniam gyvenimui. Prezidentė taip pat padėkojo Popiežiui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms, su dideliu džiaugsmu laukiantiems Šventojo Tėvo apsilankymo mūsų šalyje.

Prezidentės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis rugsėjo 22-23 dienomis, primena Prezidentės spaudos tarnyba.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.22; 05:00

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus siunčią į Čilę savo atstovą, kuris turės ištirti su pedofilija siejamo vyskupo Juano Barroso bylą. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra ANSA.

Jos duomenimis, monsinjoras Charlesas Scicluna „turi nuvykti į Santjagą, kad išklausytų tuos, kurie norės pasidalyti turima informacija“. Vyskupas J. Barosas įtariamas jam pavaldaus dvasininko pedofilo dangstymu. Ši byla metė šešėlį neseniai surengtam pontifiko vizitui į Čilę.

Skandalas dėl dvasininkų pedofilų nusikaltimų kilo dar Benedikto XVI pontifikato metais ir galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurių jis 2013 metais atsistatydino. Dabartinis Romos katalikų bažnyčios vadovas jau ne kartą pasmerkė kunigus, kurie seksualiai išnaudojo vaikus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.31; 01:30

Popiežius Pranciškus trečiadienį pasmerkė melagingų naujienų skleidimą, pavadindamas melagingas naujienas „blogiu“ ir ragindamas žurnalistus „iš naujo atrasti savo profesijos kilnumą ir savo atsakomybę pranešti tiesą“, informuoja naujienų agentūra AP.

Melagingos naujienos, anot popiežiaus, „priveda tik prie arogancijos ir neapykantos plitimo“.

Dokumente „The truth will set you free – Fake news and journalism for peace“ popiežius rašo, kad melagingų naujienų skleidimas „gali pasitarnauti siekiant konkrečių tikslų, pavyzdžiui, norint paveikti politinius sprendimus ir patenkinti ekonominius interesus“.

Plintant melagingoms naujienoms, popiežius ragino žurnalistus, „naujienų saugotojus“, ieškoti tiesos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.25; 00:30

Popiežius Pranciškus šeštadienį baigė turą po Aziją susitikdamas su rohinjų pabėgėliais Bangladeše, taip simboliškai demonstruodamas solidarumą su musulmonų mažuma, bėgančia nuo smurto Mianmare, praneša AFP.

Paskutinę savo vizito po Mianmarą ir Bangladešą dieną katalikų dvasinis vadovas aplankė Bangladešo sostinėje Dakoje esančią Motinos Teresės ordino ligoninę.

Popiežius Pranciškus yra pagarsėjęs dėl pabėgėlių teisių gynimo ir pakartotinai išreiškė paramą kenčiantiems rohinjams, kuriuos apibūdino kaip „brolius ir seseris“.

Dažniausiai tiesmukai kalbančiam Popiežiui teko diplomatiškai laviruoti keturių dienų vizito Mianmare metu. Tai buvo pirmasis istorijoje pontifiko apsilankymas šioje šalyje. Mianmare jis vengė viešai minėti rohinjus, bet ragino budistų lyderius įveikti „prietarus ir neapykantą“.

Tuo metu lankydamasis Bangladeše Popiežius atvirai kalbėjo apie rohinjų problemas ir susitiko su jais pabėgėlių stovykloje. Popiežius Pranciškus prašė jų atleidimo dėl persekiojimo ir pasaulio abejingumo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.03; 00:05

Vokietis kardinolas Gerhardas Liudvikas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus šeštadienį atleido vieną įtakingiausių katalikų teologų, konservatyvių pažiūrų vokietį kardinolą Gerhardą Liudviką Miulerį (Gerhard Ludwig Mueller).

Šis kardinolas buvo vienas iš nedaugelio, atvirai prieštaravusių popiežiaus siekiui Bažnyčią padaryti atviresne, informuoja „Reuters“.

Trumpame pranešime Vatikanas nurodė, kad nebus pratęstas G. K. Miulerio, Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto, penkerių metų mandatas.

Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto postas yra antras svarbiausias po Vatikano valstybės sekretoriaus. Dvasininkus į abu postus skiria pats popiežius.

69-erių sulaukusį G. L. Miulerį, kurį dar 2012 m. paskyrė buvęs popiežius Benediktas XVI, pakeis 73-jų ispanų arkivyskupas Luisas Ladarija Fereras (Luis Ladaria Ferrer). Pastarasis, kaip ir pats popiežius Pranciškus priklausantis jėzuitų ordinui, apibūdinamas kaip minkštaširdis, ramus žmogus, vengiantis žiniasklaidos dėmesio. O atleistasis G. L. Miuleris, priešingai, mėgsta atsidurti dėmesio centre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.02; 15:58

Į pirmąjį turą po užsienį išvykęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) mano, kad popiežius Pranciškus yra „nuostabus“, o karališkas priėmimas Saudo Arabijoje buvo „įspūdingesnis nei kam nors kada nors teko matyti“, informuoja naujienų „Reuters“.

Septintąją turo dieną į Briuselį atvykęs JAV lyderis, kalbėdamas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, buvo linkęs hiperbolizuoti turo metu patirtus įspūdžius.

Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkeriui (Jean-Claude Juncker) paklausus, ar 70 metų amžiaus D. Trampas yra pavargęs, šis atsakė: „aplankiau daug šalių, daug lyderių, puikių lyderių“.

„Mes vykome pas popiežių. Labai įspūdinga. Popiežius nuostabus“, – sakė Jungtinių Valstijų prezidentas.

Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas (Donald Tusk), D. Trampo vizito Saudo Arabijoje nuotraukas pavadinęs „įspūdingomis“, sulaukė tokio buvusio verslininko atsako: „Tai buvo labai įspūdinga“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.26; 05:46

Popiežius Pranciškus sukritikavo itin galingos JAV bombos pavadinimą „visų bombų motina“, skelbia AP.

„Kai išgirdau tą pavadinimą, mane apėmė gėdos jausmas. Motina suteikia gyvybę, o ši „bomba“ – mirtį. O mes tą prietaisą vadiname motina. Kaip tai suprasti?“, – Vatikane susirinkusiems studentams kalbėjo pontifikas.

Praėjusį mėnesį JAV pirmą kartą Afganistane prieš „Islamo valstybę“ (IS) panaudojo itin galingą nebranduolinę bombą, amerikiečių vadinama „visų bombų motina“. Ši 9,5 tonos sverianti bomba numesta iš lėktuvo MC-130, siekiant sunaikinti tunelius ir urvus Afganistano rytuose, kuriais naudojasi IS.

Oficialus sprogmens pavadinimas yra „GBU-43/B Massive Ordnance Air Blast Bomb“, kuris pagal pirmųjų raidžių santrumpą MOAB angliškai populiariai vadinamas „mother of all bombs“ – „visų bombų motina“.

Pranešama, kad JAV iš viso turi 15 tokių bombų.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.08; 01:10

Penktadienis, kovo 24 d. (Šventasis Sostas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų ES šalių lyderiais Siksto koplyčioje, Vatikane, susitiko su Popiežiumi Pranciškumi.

Audiencijos metu Popiežius akcentavo, jog spręsdama šiandienos iššūkius Europa turi atsigręžti į savo praeitį ir pamatines vertybes. Būtina branginti taiką, nes be jos neįmanoma jokia ateitis.

Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, jog Europa – tai ne tik reformos ir sutartys. Europa tai gyvenimas, tai būdas matyti žmogų, matyti jo orumą. Europa – tai pagarba žmogui ir žmonijai.

Šalies vadovės teigimu, simboliška, kad susitikimas su Šventuoju Tėvu vyksta ES 60-mečio išvakarėse. Popiežius yra didysis europietis, kuriam rūpi Europos ateitis ir jos žmonės.

Milijonams Europos gyventojų Popiežius yra moralinis autoritetas, ne kartą pasisakęs ES lyderystės stiprinimo ir vertybių klausimais. Jis tvirtai remia ES projektą, pabrėždamas europinę tapatybę, daugiakultūriškumą ir tautų tradicijų išsaugojimą. Pasisako už dialogo tarp skirtingų religijų stiprinimą.

Šventasis Tėvas smerkia augantį vartotojiškumą, abejingumą ir susvetimėjimą. Ragina atsigręžti į žmogų, gerbti jo orumą ir teises, atsakingai plėtoti ekonomiką, saugoti aplinką ir skatinti lygias galimybes.

Jis buvo vienas pirmųjų pasaulio autoritetų, kvietęs nuosekliai spręsti migracijos krizę, parodyti gailestingumą ir suteikti prieglobstį nuo karo bėgantiems žmonėms, kartu apsaugant ES piliečių teises.

Už skleidžiamą vilties ir padrąsinimo žinią  Europai Šventasis Tėvas 2016 m. apdovanotas garbingiausiu politiniu – Karolio Didžiojo – apdovanojimu.

Audiencijos metu Prezidentė pakartojo, kad Popiežius Pranciškus yra labai laukiamas Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.03.25; 06:42

Romos katalikų bažnyčios galva vėl nustebino tikinčiuosius, rašo Kventinas Blankas laikraštyje Le Figaro.

„Popiežius Pranciškus, buvęs Buenos-Aires arkivyskupas, nesiliauja stebinęs. Pontifikas per susitikimą su tikinčiaisiais prisipažino, jog jaunystėje dirbo apsaugininku naktiniame klube, kad turėtų kuo susimokėti už mokslą“, – rašoma leidinyje.

Continue reading „Jaunystėje popiežius Pranciškus dirbo apsaugininku naktiniame klube“

Padėti vargšams buvo kardinolo Bergoljo gyvenimo tikslas, bet ar jis įstengs reformuoti bažnyčią? „Mums padarė įspūdį žmogaus, kuris gyvena pagal Evangeliją, absoliutus paprastumas ir didis dvasingumas“, – sako konklavos dalyvis. Seksualinės moralės, abortų ir kontracepcijos klausimais didelių permainų iš Pranciškaus nelaukite, sako ekspertas Vatikano klausimais, pažymėdamas, kad Bergoljo požiūris į homoseksualizmą „apskritai siaubingas“.

Chorchės Marijo Bergoljo (Jorge Mario Bergoglio) išrinkimas buvo toks netikėtumas, kad Italijos vyskupai iš pradžių pasiuntė sveikinimą ne tam kardinolui, praneša "The New York Times". Tad kodėl gi laimėjo Bergoljas? „Viena iš priežasčių ta, kad Vatikano kardinolai, saugantys savo biurokratinį aparatą, atmetė numanomą favoritą – kardinolą Andželą Skolą, kuriam teikė pirmenybę reformatai“, – tvirtina laikraštis.

Continue reading „Pasaulis susipažįsta su Popiežiumi Pranciškumi“