Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pareiškė esąs „gana tikras“ dėl to, kad jo vadovaujama bendrovė gali užkirsti kelią bandymams paveikti šių metų JAV prezidento rinkimų baigtį.
Interviu BBC M. Zuckerbergas teigė, kad socialinis tinklas yra geriau pasirengęs užkirsti kelią dezinformacijos kampanijoms, tačiau pripažino, kad 2016 m. rinkimų metu, kuomet nugalėjo Donaldas Trumpas, „Facebook“ turėjo trūkumų.
„Šalys ir toliau bandys kištis, mes ir toliau turėsime tokias problemas, bet nuo 2016 m. labai daug ko išmokome, todėl esu gana tikras dėl to, kad galėsime apsaugoti ateinančių rinkimų sąžiningumą“, – sakė M. Zuckerbergas.
M. Zuckerbergas kišimosi į rinkimus prevenciją pavadino „šiek tiek panašia į ginklavimosi varžybas“ su tokiomis šalimis, kaip Rusija, Iranas ir Kinija.
Facebook puslapiai. Slaptai.lt nuotr.
„Nenorime, kad kitos valstybės kištųsi į rinkimus, nepaisant jų bandymų veiksmingumo, manau, jog turime bendradarbiauti su visais, kad užkirstumėme tam kelią“, – pridūrė jis.
„Facebook“ anksčiau buvo kaltinamas leidęs D. Trumpui laimėti rinkimus dezinformacijos pagalba, kurią socialiniame tinkle platino užsienio valstybių institucijos.
„Facebook“ neseniai pašalino Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro pareiškimą, neva mokslininkai įrodė, kad yra sukurtas vaistas nuo COVID-19.
„Akivaizdu, kad tai netiesa, todėl mes tai pašalinome. Nesvarbu, kas tai sako“, – teigė M. Zuckerbergas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Europa, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso, negali viena pasirūpinti savo saugumu. „Be Jungtinių Valstijų mes dabar nei Vokietijoje, nei Europoje negebėtume efektyviai apsiginti“, – pareiškė jis antradienį Berlyne surengtame užsienio politikos forume.
Todėl H. Maasas įspėjo dėl europiečių ir amerikiečių saugumo atsiejimo. „Tai būtų labai pavojinga“, – pabrėžė jis.
Taip H. Maasas dar kartą atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kuris pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“ ir pareikalavo didesnio europiečių savarankiškumo. „Galima visiškai pagrįstai pareikšti: NATO yra gyva, ir beje – nuo galvos iki kojų, nors yra ir kitokių diagnozių“, – kalbėjo ministras.
H. Maasas dar kartą paragino paskirti ekspertų komisiją dėl NATO reformos. Kad yra nesutarimų, akivaizdu, sakė H. Maasas. NATO užsienio reikalų ministrų susitikime praėjusią savaitę atitinkamas pasiūlymas esą sutiktas pozityviai. „Jis visų pirma padėjo beveik jau toksiškais tapusius debatus nukreipti tvarkinga ir produktyvia linkme“, – teigė Vokietijos ministras.
Kitą savaitę savo viršūnių susitikime Briuselyje apie tai kalbės NATO šalių lyderiai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino Rusijos sugrįžimą į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Jis remia šį sprendimą (grąžinti Rusiją), pareiškė E. Macronas antradienį Asamblėjoje Strasbūre sakydamas kalbą.
Maskvos pašalinimas iš valstybių organizacijos būtų žingsnis atgal, kuris užkirstų kelią Rusijos piliečiams kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kalbėjo E. Macronas, pabrėždamas, kad Rusija dabar privalo laikytis savo įsipareigojimų Europos Taryboje.
Rusija prieš kurį laiką atgavo visas teises kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė. Jos suspendavimas buvo reakcija į Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją bei Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Ukrainos parlamentarai, protestuodami prieš Rusijos sugrįžimą, nedalyvavo Asamblėjos rudens sesijoje.
Europos Taryba buvo įsteigta 1949 metais. Jos uždavinys yra stebėti žmogaus teisių padėtį 47-iose šalyse narėse, tarp kurių yra ir Turkija, Rusija bei Ukraina. Valstybės dėl nusižengimų Europos žmogaus teisių konvencijai gali būti patrauktos atsakomybėn Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, atrodo, neišvengs proceso dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo. Prancūzijos konstitucinė taryba penktadienį atmetė N. Sarkozy skundą dėl proceso. Taryba nusprendė, kad procesas prieš 64-erių buvusį prezidentą yra teisėtas.
Konstitucinė taryba argumentavo, kad N. Sarkozy galimai nusižengė padorumui, kurio tikimasi iš kandidato ar išrinkto valstybės pareigūno.
N. Sarkozy per savo nesėkmingą perrinkimo prezidentu kampaniją 2012-aisiais daugiau kaip 20 mln. eurų viršijo įstatymo numatytą viršutinę išlaidų ribą.
Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų buvo Prancūzijos prezidentas.
Procesas susijęs su viešųjų ryšių agentūra „Bygmalion“, kuri fiktyviomis sąskaitomis mėgino N. Sarkozy rinkimų kampanijos išlaidas oficialiai išlaikyti žemiau aukščiausios galimos 22,5 mln. eurų ribos.
Prancūzijoje penkis mėnesius nerimstant smurtiniams „geltonųjų liemenių“ protestams, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pristatė savo politinį atsaką į protestus.
Prezidentas teigė, kad po beveik pusės metų antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų, kurie kartais virsdavo smurtiniais, „viešoji tvarka šalyje privalo būti atkurta“.
Pasisakydamas Prancūzijos vadovas paskelbė apie priemones, kuriomis bus siekiama numalšinti „Geltonųjų liemenių“ protestuotojų įniršį ir nusivylimą.
E. Macronas pažadėjo didelį mokesčių sumažinimą, žadėjo „gerokai sumažinti“ pajamų mokestį vidurinei klasei. Pasak prezidento, jis nori „sumažinti mokesčius maksimaliam skaičiui piliečių ir ypač tiems, kurie dirba, vidurinei klasei“.
Prezidentas sakė, kad svarstoma mažinti viešąsias išlaidas, ir pridūrė, kad prancūzai taip pat turės daugiau dirbti, bet tiksliau nekomentavo.
„Geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo lapkritį, kilus pasipiktinimui dėl degalų mokesčio didinimo, bet vėliau peraugo į platesnį nepasitenkinimą E. Macronu ir jo vyriausybe.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo per penkerius metus atstatyti gaisro nuniokotą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą ir teigė, kad katedra bus netgi „dar gražesnė“, informuoja BBC.
Pirmadienį kilęs didžiulis gaisras nuniokojo 850 metų senumo gotikinę katedrą. Liepsnos suniokojo didžiąją dalį stogo, įgriuvo pastato smailė. Paryžiaus gyventojai ir turistai su siaubu stebėjo, kaip liepsnos apima pastatą.
Prancūzijos vadovas pažadėjo itin greitą katedros atstatymą, nors kai kurie ekspertai teigia, kad darbai gali užtrukti dešimtmečius. E. Macronas teigė norįs, kad Paryžiaus Dievo Motinos katedros rekonstrukcija būtų užbaigta iki 2024 metais Paryžiuje vyksiančių vasaros olimpinių žaidynių.
„Atstatysime katedrą dar gražiau ir noriu, kai tai būtų padaryta per penkerius metus. Mes galime tai padaryti“, – sakė E. Macronas.
Antradienį į tautą kreipdamasis E. Macronas pažymėjo, kad ši nelaimė parodė Prancūzijos sugebėjimą mobilizuotis ir susivienyti.
Kaip pranešama, 50 žmonių komanda aiškinsis gaisro kilimo priežastis. Paryžiaus prokuroras Remy’is Heitzas sakė, kad nėra akivaizdžių padegimo požymių, ir gaisras laikomas nelaimingu atsitikimu.
Kelios Prancūzijos kompanijos ir keli milijardieriai pažadėjo paaukoti didžiules sumas katedros, įtrauktos į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą, atstatymo darbams. Pažadėta suma siekia 800 mln. eurų.
Gaisras suniokojo nežinomą skaičių meno kūrinių, bet tokie įspūdingi daiktai, kaip erškėčių vainikas, kuris, kaip manoma, buvo uždėtas Jėzui Kristui per nukryžiavimą, ir XIII amžiaus tunika, kurią vilkėjo Prancūzijos karalius Liudvikas IX Šventasis, buvo išsaugoti.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as buvo apklaustas tiriant radijo stoties RFI reporterių žūties Malyje 2013 metais bylą. Tai pirmadienį pranešė AFP.
Agentūros žiniomis, buvęs valstybės vadovas buvo iškviestas į teismą kaip liudytojas, apklausa įvyko sausio 11-ąją. Tyrėjus domino konfidencialūs F. Hollande`o pokalbiai su šios radijo stoties darbuotojais, susiję su incidento aplinkybių tyrimu. Be kita ko, žuvusiųjų artimieji ir kolegos tikina, jog F. Hollande`as 2013 metų gruodį pareiškė, kad buvo įrašytas vado ir smogiko, kuris greičiausiai nužudė prancūzus, pokalbis telefonu. Kadangi byloje oficialiai apie šį įrašą taip ir neužsimenama, 2018 metų lapkritį artimieji pareikalavo išklausyti eksprezidento parodymus.
Bet, pasak AFP, per apklausą F. Hollande`as pareiškė, kad įvyko nesusipratimas. 2013 metais Vyriausiajai vidaus saugumo valdybai (DGSI) vadovavęs Bertrand`as Bajolet, kuris buvo apklaustas kiek anksčiau, apskritai paneigė buvus tokį įrašą.
RFI korespondentai Ghislaine Dupont ir Claude`as Verlonas buvo pagrobti Malio šiaurėje, kai rengė reportažą, ir nužudyti 2013 metų lapkritį. Kaip informavo radijo stotis, prieš pagrobimą žurnalistai ruošėsi imti interviu iš tenykštės sukilėlių grupuotės atstovo. Nuo to laiko tyrimas taip ir nebaigtas, daugelis dokumentų, susijusių su šiuo nusikaltimu, buvo įslaptinti arba smarkiai suredaguoti.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Visą mėnesį trukę „geltonųjų liemenių“ protestai dar labiau nusmukdė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumą, rodo sekmadienį paskelbtos apklausos. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad prezidentas bus priverstas pakeisti vadovavimo stilių.
Šeštadienį apie 66 tūkst. protestuotojų išėjo į Prancūzijos gatves. Protestai, prasidėję dėl vyriausybės planų didinti degalų akcizus, vyko jau penktą šeštadienį iš eilės. Protestuotojų skaičius šią savaitę maždaug perpus sumažėjo, palyginti su praeitu savaitgaliu, todėl galima manyti, kad didžiausia E. Macrono patirta politinė krizė po truputį blėsta.
„Protestai rimsta, tačiau vis dar išlieka stipri neapykanta E. Macrono atžvilgiu“, – sakė Aukštosios socialinių mokslų mokyklos (EHESS) sociologas Hervė Le Brasas.
Prancūzijos viešosios nuomonės instituto „Ifop“ atliktos apklausos duomenys, paskelbti laikraštyje „Journal du Dimanche“, parodė, kad E. Macrono reitingai pastarąjį mėnesį nukrito dar 2 proc., iki 23 proc.
Dalis žmonių, kurie yra „labai nepatenkinti“ E. Macrono vadovavimu, šoktelėjo 6 proc., iki 45 proc.
Daugelis protestuotojų prieštaravo E. Macronui asmeniškai, ragindami jį atsistatydinti ir primindami jo darbą investicinėje bankininkystėje, kaltindami prezidentą pataikavimu šalies elitui.
Kita agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios duomenys paskelbti trečiadienį, parodė, kad vos 20 proc. respondentų yra patenkinti E. Macrono prezidentavimu.
H. Le Brasas teigė, kad protestai parodė žmonių nepasitenkinimą E. Macrono asmeninėmis savybėmis ir jo vadovavimo stiliumi, kurį kritikai apibūdina kaip arogantišką ir pernelyg atitrūkusį nuo žmonių. „Net jei E. Macronui pavyktų būti šiek tiek kuklesniam, jam bus itin sunku susigrąžinti pasitikėjimą“, – sakė H. Le Brasas.
Tuo tarpu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Pollingvox“ viešųjų ryšių ekspertas Jerome’as Sainte-Marie aptarė E. Macrono vadovavimo pasikeitimą: „Šiam judėjimui („Geltonųjų liemenių“) pavyko parklupdyti vyriausybę, kuri atrodė itin stipri. Dabar žmonės pradėjo pasitikėti savimi, todėl viskas tikrai negrįš į tą padėtį, kurią matėme iki prasidedant protestams. E. Macrono vadovavimo kontekstas kardinaliai pasikeitė.”
Iki šiol E. Macronas save pristatė kaip ryžtingą reformatorių, nepasiduodantį protestuotojų spaudimui. Tačiau „Harris Interaktiv“ viešųjų ryšių analitikas Jeanas-Danielis Levy’is patikino, kad E. Macronas parodė, jog jis yra labiau atviras dialogui negu anksčiau.
„Prezidentas nebūtinai pakeis reformų planą, tačiau jis tikrai turės pakeisti komunikaciją su visuomene“, – E. Macrono ateities perspektyvas apibūdino J.-D. Levy’is.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas supykdė savo politinius oponentus pavadindamas prancūzus pokyčiams atspariais galais, praneša BBC.
Viešėdamas Kopenhagoje, E. Macronas teigė, kad jo bandymai pakeisti darbo santykius reglamentuojančius šalies įstatymus stringa, nes prancūzai nėra tokie atviri pokyčiams kaip „liuteronai“ danai.
Po šio pasisakymo Prancūzijos opozicijos politikai apkaltino prezidentą taip parodžius „panieką“ savo šalies žmonėms.
E. Macronas vėliau teisinosi, kad šis jo komentaras buvo humoristinis.
Ateidamas į valdžią, Prancūzijos vadovas žadėjo reformuoti sudėtingą šalies darbo kodeksą. Jis yra ne kartą teigęs, kad nori siekti, jog Prancūzija priartėtų prie „šiaurietiško modelio“.
Kalba Danijoje – ne pirmas kartas, kai E. Macronas pasinaudojo vizitu užsienyje kaip proga pakalbėti apie visuomenės pasipriešinimą jo reformoms.
Pernai lankydamas Rumunijoje, E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija – „nereformuotina šalis“. „Daugelis bandė, bet jiems nepavyko, nes prancūzai nekenčia reformų“, – tuomet sakė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos Sąjungos partneres imtis daug didesnių reformų pastangų. „Mes turime padvigubinti savo pastangas“, – sakė jis pirmadienį kalboje Paryžiuje Prancūzijos ambasadoriams. Praėjus metams po savo kabos Sorbonos universitete Paryžiuje apie ES viziją, E. Macronas paskelbė apie „naujas iniciatyvas“ ir „naujus aljansus“.
Kaip pavyzdį jis įvardijo glaudesnį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikoje. „Europa nebegali savo saugumo perleisti Jungtinėms Valstijoms“, – pabrėžė E. Macronas. Todėl, anot jo, ES turi pati atstovauti savo interesams. Esą būtinas bendradarbiavimas su Europos parneriais „plačiąja prasme, įskaitant Rusiją“, – akcentavo prezidentas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui trauktis iš ES.
E. Macronui balandį lankantis Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė: „Kodėl tu nepalieki ES?“ Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis dviem neįvardytais ES pareigūnais.
Jei Prancūzija pasitrauks iš ES, jis pasiūlys šaliai dvišalę prekybos sutartį, JAV prezidentą cituoja straipsnio autorius Joshas Roginas. Šio dvišalio susitarimo sąlygos bus geresnės, nei jas JAV šiuo metu suteikia ES kaip visumai, esą sakė D. Trumpas E. Macronui.
Prieš tai jau JAV žinių portalas „Axios“ rašė, kad D. Trumpas G7 viršūnių susitikime birželio pradžioje Kanadoje už uždarų durų paniekinamai atsiliepė apie NATO. Jis karinį aljansą susitikime su Vakarų partneriais pavadino „tokiu pat blogu kaip NAFTA“ (JAV laisvosios prekybos sutartis su Kanada ir Meksika). D. Trumpas yra nepatenkintas NAFTA susitarimu ir grasina iš jo pasitraukti.
D. Trumpas ne kartą ir NATO, ir ES. Prieš savo inauguraciją jis „Brexit“ pavadino „puikiu dalyku“ ir pareiškė viltį, kad ir kitos valstybės paseks britų pavyzdžiu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Abu jie per pirmąjį savo susitikimą antradienį Vatikane kalbėjosi apie valandą – tai privačiai audiencijai yra labai ilgas laikas.
Pontifikas, kaip įprasta per tokias audiencijas, įteikė E. Macronui medalį su Šventojo Martyno atvaizdu ir atkreipė dėmesį į tai, kad valdančiųjų uždavinys yra padėti vargšams.
Susitikime tvyrojo gera atmosfera. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip E. Macronas ir popiežius šypsosi ir pokštauja. Svečias net pabučiavo pontifiką į skruostą.
E. Macroną lydėjo jo žmona Brigitte. Ji, kaip įprasta per apsilankymus Vatikane, vilkėjo juodai. Oficialiai apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antieuropietiškas nuotaikas dalyje Europos Sąjungos pavadino naujaisiais „raupsais“. Lankydamasis Kemperyje Bretanės regione, jis ketvirtadienį griežtai kritikavo „atgimstantį nacionalizmą ir uždarytas sienas – kaip kai kurie siūlo“. Taip E. Macronas kalbėjo likus kelioms dienoms iki sekmadienį Briuselyje vyksiančio specialaus viršūnių susitikimo pabėgėlių klausimu.
Daugiau kaip pusantros valandos trukusioje kalboje apie Prancūzijos ir ES ateitį E. Macronas sakė, kad panieka europietiškoms idėjoms „kaip raupsai plinta beveik visur Europoje – net tose šalyse, kuriose mes manėme, kad jų sugrįžimas yra neįmanomas“.
„Draugiški kaimynai sako blogiausius dalykus, o mes prie to priprantame“, – toliau kritikavo E. Macronas. „Mūsų ekonominiam, politiniam, žurnalistiniam elitui tenka milžiniška atsakomybė“, – įspėjo jis aidint plojimams.
Raginimai daug labiau griežtinti pasienio politiką pastaruoju metu, be kita ko, girdisi iš Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), taip pat Italijos ir Austrijos. Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime kelios ES šalys sieks „europietiško sprendimo“ prieglobsčio ir migracijos klausimais. Europos Komisija į pokalbius pakvietė Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Bulgariją ir Maltą.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy stos prieš teismą dėl kaltinimų prekyba poveikiu ir korupcija, praneša Prancūzijos žiniasklaida, kuria remiasi BBC.
Ši byla susijusi su 2014-aisiais vykusiais telefono pokalbiais. Teigiama, kad jų metu N. Sarkozy bandė daryti įtaką teisėjams, tyrusiems įtarimus dėl galimo neteisėto jo rinkimų kampanijos finansavimo.
Šioje byloje prieš teismą turėtų stoti ir minėtasis teisėjas, Gilbert’as Azibert’as, bei N. Sarkozy advokatas.
Visi jie savo kaltę neigia.
Teigiama, kad minėtuose telefono pokalbiuose N. Sarkozy, prisidengęs Paulio Bismuth’o slapyvardžiu, G. Azibert’ui siūlė prestižines pareigas Monake mainais į informaciją apie jo rinkimų kampanijos finansavimo bylą.
Be kita ko, N. Sarkozy anksčiau šį mėnesį buvo pateikti kaltinimai atskiroje byloje. Ji susijusi su įtarimais, kad buvusio Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija galėjo būti finansuojama buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio lėšomis.
E. Macronas atmeta Korsikos nacionalistų reikalavimus. EPA-ELTA nuotr.
Per pirmąjį savo oficialų vizitą Korsikoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atmetė pagrindinius valdančiųjų nacionalistų reikalavimus. Kalboje apie salos ateitį jis trečiadienį pasisakė prieš tai, kad korsikiečių kalba būtų prilyginta prancūzų kalbai. Kalbėdamas apie didesnę politinę autonomiją, prezidentas tepasakė, kad „gerbia“ šį reikalavimą. Prieš tai E. Macronas jau atmetė prašymą paleisti žinomus kalinius.
Prancūzijos vadovas maždaug valandą trukusioje savo kalboje pažadėjo tik vieną nuolaidą nacionalistams, kuri vertinama simboliškai: jis pasisakė už tai, kad Korsika būtų paminėta Prancūzijos konstitucijoje. Taip esą bus pripažintas salos identitetas.
Apie korsikiečių kalbą E. Macronas sakė: „Jau yra oficiali kalba – prancūzų“. Jis esą nesutiks, kad korsikiečių kalba kalbantys asmenys turėtų pranašumą, pavyzdžiu, ieškodami darbo.
Jau antradienį prezidentas atmetė nacionalistų reikalavimą paleisti žinomus kalinius. E. Macronas iškilmėse, skirtose prisiminti prieš 20 metų nužudytą prancūzų prefektą Claude’ą Erignacą, pabrėžė, kad Respublika nuosprendį nusikaltėliams taikys „be amnestijos“.
E.Macronas po to susitiko su Korsikos regiono vyriausybės vadovu Gillesu Simeoniu ir kitais nacionalistais. Tačiau E. Macrono kvietimą dalyvauti „Respublikos pietuose“ trečiadienį Korsikos vadovybė boikotavo. Vienas parlamentaras to priežastimi nurodė „aštrų“ prezidento pasisakymų turinį.
Po optimistinės Prancūzijos prezidento kalbos apie Europos Sąjungos ateitį praėjo per mažai laiko, kad ją būtų galima kategoriškai vertinti. Reikia mažumėlės laiko, kad, kaip sakoma, „spėtų mintys susitupėti“.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau kuo toliau, tuo daugiau abejonių. Pirmiausia, kas krenta į akis, – tai JAV ignoravimas. Dvi valandas trukusioje kalboje, pasakytoje Prancūzijos Sorbonos universitete, Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) neskyrė dėmesio Europos Sąjungos ir Amerikos santykiams. Kodėl? Juk ES ir JAV – partneriai. Beje, vienas kitam reikalingi partneriai. Argi įmanoma paneigti, kad Europa be JAV karinės apsaugos – labai nesaugi teritorija? Nejaugi Prancūzijos vadovas nežino, kad bent šiuo metu į krūvą sudėtos visos ES šalių kariuomenės savo galia nė kiek neprilygsta Jungtinių Valstijų ginkluotosioms pajėgoms? Ir vis tiek – nė žodelio apie Vašingtono svarbą?
Gal Prancūzijos prezidentas – per daug jaunas, kad suvoktų Amerikos ir ES bendradarbiavimo svarbą? Nors E.Makronas – išties labai jaunas, jam vos 39-eri, manau, priežastys, nulėmusios Amerikos vaidmens nepastebėjimą, – visai kitos. Šiandieniniai ES vadai per daug ambicingi, per daug savimi pasitikintys. Paryžius ir Berlynas naiviai mano, kad jiems ir be Vašingtono paramos pavyks suvaldyti tokį sudėtingą, prieštaringą, painų valstybių ir tautų konglomeratą kaip ES. Būti dideliu optimistu, drąsiai žvelgti į ateitį – gal ir gerai. Blogumai išryškėja, kai optimizmas – dirbtinas, kai po juo slepiamas nežinojimas, kaip suderinti daug skirtingų europietiškų požiūrių.
Štai E.Makronas siūlo įkurti bendras Europos karinės intervencijos pajėgas ir turėti bendrą Senojo žemyno gynybos biudžetą. O kam mums reikalinga Europos kariuomenė, jei turime NATO aljansą, kuris apima visą Europą – nuo Portugalijos iki pat Baltijos šalių?
Įkurdami vieningą Europos kariuomenę mes norom nenorom neigsime NATO (tuo pačiu – JAV) svarbą. NATO gal ir galima nustumti į antrąjį planą. Amerika gal labai net neįsižeis, kaip neįsižeidžiama ant jaunesniojo brolio ar ant jaunesniosios sesers. Bet juk Europai nepavyks sukurti vieningos kariuomenės, kuri be JAV paramos atremtų bent kiek rimtesnę intervenciją. Niekad nepatikėsiu, kad Europos kariuomenė vienui viena, be amerikiečių pagalbos, sugebėtų atremti, pavyzdžiui, Rusijos agresiją. Europiečiai nebenori skirti savo nacionalinėms kariuomenėms bent minimalių lėšų (būtinų 2 proc. nuo BVP), tačiau nori turėti bendras Europos greitojo reagavimo pajėgas!
Labai abejotini E.Makrono samprotavimai apie bendros Europos žvalgybos akademijos kūrimą. Neginčiju, ES šalims būtina bendradarbiauti šioje srityje. Tačiau kiekviena nacionalinė žvalgybos agentūra privalo turėti ir nuosavų paslapčių, kurios būtų neprieinamos net patiems artimiausiems ir ištikimiausiems draugams. Kiekviena valstybė savo žvalgus ir kontržvalgus privalo mokyti savaip, nepamiršdama nacionalinių niuansų ir specifikos, galų gale – savo istorinės patirties ir geopolitinės padėties.
Bendra Europos žvalgybos akademija specifinius niuansus kaip tik niveliuotų. Europos žvalgybos akademija taptų kažkuo panašiu į sovietinių laikų kolūkį, kur viskas yra bendra ir tuo pačiu – niekieno. Kaip tokiame „kolhoze“ atsekti, kas kaltas dėl slaptosios operacijos žlugimo, informacijos nutekėjimo, priešiškos šalies agento įsiskverbimo?
Neįtikina ir E.Makrono žodžiai, ištarti dėl migrantų krizės sprendimo būdų: „Mūsų pareiga rasti Europoje vietos pabėgėliams, kurie rizikavo savo gyvybėmis“. Kad Europoje jau seniai nėra laisvų vietų. O jei norima dar labiau susispausti, – prašau. Bet ten, kur ankšta, neišvengiamos trintys, barniai, muštynės. Nejaugi ponas E.Makronas nori pasakyti, jog Europai dar per mažai karčios patirties bandant suvaldyti agresyvius getus ir saugojantis nuo teroro aktų?
Keistokai atrodo ir E.Makrono noras kurti „naujas pasienio policijos pajėgas, kurios būtų atsakingos už prieglobsčio negavusių asmenų grąžinimą namo“, įsteigti „Europos prieglobsčio agentūrą“. Juk šias institucijas, tiesa, kiek kitaip pavadintas, Europa seniai turi. Tik joms neleidžiama iki galo atlikti savo pareigos – joms draudžiama akylai saugoti ES sienas. Duokite įsakymą, suteikite leidimą – ir jos apsaugos Europą nuo invazijos tų, kurie neturi leidimo patekti į žemyną. Įstaigos iškabų bei pavadinimų kaitaliojimas realios naudos neatneš.
Sprendžiant iš ilgokai Sorbonos universitete trukusios E.Makrono kalbos, jis – dar ir didesnės ES integracijos šalininkas. Tikriausiai mes vis – už integraciją, jeigu jau esame viena šeima. Bet argi meluoja tie, kurie sako, kad kuo labiau skirtingos tautos ir valstybės integruosis arba bus verčiamos dirbtinai integruotis, tuo daugiau turėsime panašių situacijų į „Brexit“? Pats paprasčiausias, elementariausias fizikos dėsnis – kuo labiau spausi, tuo stipriau atšoks…
Žodžiu, jaunojo Prancūzijos vadovo debiutas vertintinas santūriai. Pagyvensime – pamatysime. Teisi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai sako: „Europiniai horizontai jau nubrėžti, todėl svarbu judėti pirmyn, bet vengiant „dykumos miražų“.
Vis dėlto ne vieną keliautoją pražudžiusių miražų bus sunku išvengti. Tai parodė paskutinieji įvykiai Barselonoje. Po bandymo dalyvauti centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl atsiskyrimo katalonai sulaukė represijų. Iš 465 asmenų, kurie kreipėsi pagalbos pas medikus, 92 pripažinti sužeistais. Į atsiskirti nuo Ispanijos panorusius žmones buvo šaudoma guminėmis kulkomis. Už ką, kodėl? Vien dėl to, kad žmonės susiruošė į taikų referendumą balsuoti?
Nenoriu kategoriškai tvirtinti, esą katalonai visur ir visada teisūs. Valstybės sienų stumdymai – labai pavojingas užsiėmimas. Beje, šia kataloniška intriga būtinai pasinaudos Rusija, kuriai reikalinga sumaištis Eurpoje. Be to, netikiu, kad Ispanijos valdžia engtų katalonus taip baisiai ir žiauriai, kaip mus, pabaltijiečius, engė Sovietų Sąjunga.
Bet ar demokratines taisykles pripažįstanti Europa turi teisę draust katalonams balsuoti net ir dėl Madridui labai nepalankaus klausimo? Tai kas, kad Ispanija priėmusi įstatymą, draudžiantį Barselonai siekti nepriklausomybės. Juk be šio įstatymo Europoje neatšaukta europietiška norma laisvai reikšti nuomonę, laisvai balsuoti, laisvai rengti referedumus pačiais nemaloniausiais klausimais. Vaizdžiai tariant, į galvą ateina dvejopos mintys: gal šį sykį bausti reikia ne į referendumą susiruošusius Barselonos gyventojus, o politikus, priėmusius akivaizdžiai antidemokratišką sprendimą?
Todėl ir įdomu, kaip į ES ateitį optimistiškai žvelgiantis Prancūzijos prezidentas E.Makronas siūlys išnarplioti kataloniškąjį Gordijo mazgą. Drįstu manyti, kad jis tiesiog nežino. Atsakymo neturi ir visi jo patarėjai, ir jo džiugią kalbą apie didesnę ES integraciją gynę ES politikai.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pristato savąją Europos viziją. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) siūlo sukurti bendras Europos karinės intervencijos pajėgas ir turėti bendrą Senojo žemyno gynybos biudžetą.
Šiuos ir kitus pasiūlymus jis pristatė kalboje, kurioje išdėstė savo viziją Europai, informuoja „France 24“.
Antradienį Paryžiaus Sorbonos universiteto studentams pasakytoje kalboje E. Makronas paragino Europos gynybos strategiją apibrėžti iki kito dešimtmečio pradžios.
Be to, prezidentas pareiškė norą, kad Prancūzijos kariuomenė būtų atvira kitų Europos šalių kariams. Kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms jis pasiūlė savanoriškai daryti tą patį.
Kalboje, aprėpusioje daug įvairių temų, E. Makronas taip pat ragino įkurti Europos prieglobsčio agentūrą ir įvesti standartinius ES tapatybės dokumentus, taip siekiant geriau valdyti migrantų srautus.
Be kita ko, jauniausias Prancūzijos vadovas nuo pat Napoleono laikų įspėjo dėl antiimigracinių pažiūrų nacionalizmo keliamo pavojaus, tvirtindamas, kad tokios pažiūros prieštarauja bendros Europos, gimusios iš pasaulinių karų tragedijos, principams.
Reaguodamas į tai, kad į Vokietijos parlamentą pirmą kartą per šešiasdešimt metų buvo išrinkta kraštutinių dešiniųjų partija, E. Makronas sakė: „Manėme, kad praeitis negrįš“.
Jis pridūrė, kad izoliacionistinės tendencijos sugrįžo, nes „mes pamiršome ginti Europą“.
Prancūzijos prezidentas, be kita ko, pasiūlė sukurti bendrą euro zonos biudžetą ir apmokestinti finansinius sandorius, taip siekiant finansuoti pagalbą besivystančioms šalims.
Pasisakydamas už griežtesnį interneto ekonomikos visoje Europoje reguliavimą, E. Makronas siūlė nustatyti, kad interneto milžinai mokesčius mokėtų ten, kur uždirba pinigus, o ne ten, kur yra registruoti.
Be to, E. Makronas kitų bendrųjų ES rinkų pavyzdžiu pasiūlė sukurti bendrąją skaitmeninę rinką bei Europos inovacijų agentūrą (Disruptive Innovation Agency), kuri skatintų Europos interneto startuolius ir finansuotų tyrimus dirbtinio intelekto srityje.
Prancūzijos tarnybos teigia nuo metų pradžios užkirtusios kelią septynioms teroro atakoms. Pateikdamas šį skaičių, vidaus reikalų ministras Žeraras Kolombas (Gerard Collomb) ketvirtadienį teisino pakartotinį nepaprastosios padėties pratęsimą iki lapkričio pradžios. „Mes kalbame apie išgelbėtas gyvybes“, – pabrėžė jis kalbėdamas Nacionalinėje Asamblėjoje, kuri balsuos dėl pratęsimo, praneša agentūra dpa.
Nepaprastoji padėtis Prancūzijoje buvo paskelbta po 2015 metų lapkričio 13-osios išpuolių Paryžiuje ir nuo tada jau penkis kartus pratęsta. Prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) yra pažadėjęs, kad rudenį nebus siekiama jos pratęsti. Vyriausybė siekia, kad iki tada būtų priimtas naujas saugumo įstatymas, kuris tarnyboms suteiktų daugiau galių kovoje su teroru. Senatas nepaprastosios padėties pratęsimui jau pritarė.
Pilietinių teisių aktyvistai ne kartą kritikavo, kad nepaprastoji padėtis galioja tiek ilgai. Ji leidžia tarnyboms prevencines kratas – šia galimybe pasinaudota jau 4 400 kartų. Vidaus reikalų ministras, be to, grėsmę keliantiems asmenims gali skirti namų areštą. Ši priemonė dabar taikoma 62 asmenims.
Prancūzija pastaraisiais metais tapo kelių kruvinų islamistinių išpuolių taikiniu.
Prancūzijos politikai sekmadienį pasmerkė šalies karo didvyrio bei buvusio prezidento Šarlio De Golio (Charles De Gaulle) kapo išniekinimą, rašo naujienų agentūra AP.
Prancūzijos žiniasklaida teigia, kad dėl nusikaltimo šiuo metu ieškoma dviejų asmenų. Vienas jų buvo nufilmuotas nuo kapo laužiantis kryžių Kolombėjaus kaime, kuriame Š. De Golis gyveno ir yra palaidotas.
Dabartinis šalies vadovas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) oficialiame pranešime teigė, kad kapas greitai bus sutvarkytas, o paties Š. De Golio atminimas yra „svarbus visiems Prancūzijos žmonėms“.
Ministras pirmininkas Eduardas Filipas (Edouarde Philippe) socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė savo „liūdesį bei pasibaisėjimą“ ir kapo išniekinimą pavadino „išpuoliu prieš visą Prancūziją“.
Tuo tarpo kraštutinių dešiniųjų lyderė Marin Le Pen (Marine Le Pen) išpuolį pavadino „niekingu“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį priėmė su trumpu vizitu į Berlyną atvykusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron). Jo garbei buvo išrikiuota karinė sargyba, praneša agentūra dpa.
Po to buvo numatyti A. Merkel ir E. Makrono pokalbiai bei bendra vakarienė.
Manoma, kad pagrindinės susitikimo temos bus Europos Sąjungos (ES) ateitis ir nauji Vokietijos ir Prancūzijos santykių akcentai. E. Makronas į Berlyną atvyko praėjus dienai po inauguracijos. A. Merkel prieš pat susitikimą pareiškė sutiksianti jį „atvirai ir su visiška simpatija“. Ji teigė jokiu būdu neketinanti atrodyti „geresnė žinovė“. Ji esą nori pradėti bendradarbiavimą „draugiškai, kolegialiai ir su didele abipuse pagarba“.
Socialliberalas E. Makronas nori reformomis išjudinti Prancūzijos ekonomiką. 39 metų politikas per rinkimų kampaniją atstovavo aiškiai proeuropietiškai linijai.
Informacijos šaltinis – ELTA.
EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį priėmė su trumpu vizitu į Berlyną atvykusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron).
