Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron per Kalėdas buvo užsikrėtusi naujuoju koronavirusu, šeštadienį pranešė jos biuras.
 
67-erių B. Macron teigiamą testo rezultatą gavo gruodžio 24 dieną, tačiau ji juto tik nesunkius simptomus ir po šešių dienų pakartotinis testas jau buvo neigiamas, sakė jos biuras.
 
Teigiamą koronaviruso diagnozę B. Macron gavo praėjus savaitei po to, kai gruodžio 17 dieną virusas buvo patvirtintas jos vyrui Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir jis savaitę karantinavosi.
 
Tuo laikotarpiu B. Macron buvo apsistojusi oficialioje prezidento rezidencijoje Eliziejaus rūmuose, o pats prezidentas dirbo iš kitos rezidencijos, esančios Paryžiaus priemiesčiuose.
 
Jo žmonos biuras sakė, kad informacija apie pirmosios ponios būklę nebuvo skelbiama todėl, nes ji neturėjo jokios įtakos jos viešajai darbotvarkei. Nuo to laiko ji visiškai pasveiko, pridūrė biuras.
 
Kai sirgo E. Macronas, jo biuras kasdien skelbdavo informaciją apie jo būklę, o prezidentas viename vaizdo įraše pats kalbėjo apie savo savijautą. Jis juto tokius simptomus, kaip kosulys ir karščiavimas.
 
Dėl E. Macrono ligos teko saviizoliuotis keliems aukšto rango Prancūzijos politikams, įskaitant premjerą Jeaną Castexą.
 
Taip pat saviizoliavosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charlesas Michelis, kadangi dalyvavo keliuose susitikimuose su Prancūzijos prezidentu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.10; 03:00

Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį teisme atmetė jam keliamus kaltinimus kyšininkavimu. 65-erių eksprezidentas sakė „niekuomet nepadaręs nė menkiausio korupcinio nusikaltimo“.
 
Jis demonstravo „įtūžį“ ir „pasipiktinimą“ procesu ir pareiškė viltį, „kad bus išteisintas dėl šios niekšybės“.
 
N. Sarkozy gresia iki 10 metų laisvės atėmimo dėl kyšininkavimo ir nelegalaus poveikio teisėsaugai. Prokuratūra antradienį ketina skelbti, kokią bausmę siūlo buvusiam šalies vadovui.
 
Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų vadovavo Prancūzijai. Jis kaltinamas 2014-aisiais papirkęs Aukščiausiojo teismo prokurorą, kad gautų informacijos apie prieš jį vykdomą tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.08; 06:32

Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard’as d’Estaing’as šeštadienį palaidotas per kuklią ceremoniją, kurioje dalyvavo jo artimiausi žmonės.
 
Tai buvo Prancūziją 1974–1981 metais valdžiusio V. Giscard’o d’Estaing’o noras. Ceremonijoje dalyvavo apie 40 žmonių. 94-erių politikas trečiadienį mirė nuo COVID-19 komplikacijų.
 
Laidotuvių ceremonija vyko centrinėje Prancūzijoje esančiame Otono mieste, kur V. Giscard’as d’Estaing’as gyveno. Ji buvo kitokia, nei pernai rugsėjį vykusi didelio masto buvusio prezidento Jacqueso Chiraco laidotuvių ceremonija.
 
Su J. Chiracu galėjo atsisveikinti tūkstančiai žmonių, o jo laidotuvių ceremonijoje dalyvavo visi gyvi Prancūzijos prezidentai. Daugiau kaip prieš metus vykusi ceremonija buvo paskutinis kartas, kai V. Giscard’as d’Estaing’as buvo pastebėtas viešumoje.
 
„Prezidentas (V. Giscard’as d’Estaing’as) norėjo, kad laidotuvės būtų griežčiausio privatumo ir jose dalyvautų tik šeimos nariai“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė velionio sūnus Henri.
 
Pašonėje stovint policijos pareigūnams, V. Giscard’o d’Estaing’o karstas, uždengtas Prancūzijos vėliava, buvo nuneštas į Otone esančią Saint Hillaire bažnyčią, pranešė AFP korespondentas.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvusio šalies vadovo garbei ateinantį trečiadienį paskelbė gedulo diena.
 
Prezidentaujant V. Giscard’’as d’Estaing’as įvykdė virtinę radikalių reformų, legalizavo abortus, liberalizavo skyrybas ir sumažino amžių, nuo kurio leidžiama balsuoti, iki 18 metų.
 
Jis tapo vienu iš jauniausių Prancūzijos prezidentų. V. Giscard’ui d’Estaing’ui buvo 48-eri, kai jis atėjo į valdžią, ir vėliau jo politinė karjera buvo ilga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 13:31

Valeri Žiskar d‘Esten (Valery Giscard d’Estaing). EPA – ELTA nuotr.

Nuo Covid-19 komplikacijų mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard‘as d’Estaing‘as, pranešė jo šeima. Jam buvo 94 metai. Prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino V. Giscard‘ą G. d’Estaing‘ą „didžiu europiečiu“ ir savo šalies novatoriumi.
 
V. Giscard‘as. d’Estaing‘as mirė „apsuptas savo šeimos“ savo namuose Otone Luaros regione, sakoma šeimos pranešime. „Jo sveikatos būklė pablogėjo, jis mirė nuo Covid-19 padarinių, – teigiama čia. – Atsižvelgiant į jo norą, laidotuvės vyks siaurame šeimos rate“. Buvęs prezidentas praėjusiais mėnesiais keliskart dėl širdies problemų buvo gydomas ligoninėje.
 
E. Macronas ketvirtadienį vadino V. Giscard‘ą. d’Estaing‘ą „pažangos ir laisvės politiku“, pakeitusiu Prancūziją. Be to, jis padėjo svarbius europinius pamatus, be kita ko, Europos pinigų sistemos ir Europos kosmoso agentūros (ESA) sukūrimui aštuntajame dešimtmetyje, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
 
„Giscard‘as“, kaip jis buvo vadinamas Prancūzijoje, vadovavo šaliai nuo 1974 iki 1981 metų. V. Giscard‘o d’Estaing‘o prezidentavimas ženklino jo pirmtakų Charles‘o de Gaulle‘io ir Georges‘p Pompidou konservatyvios politikos pabaigą. Vadovaujant V. Giscard‘ui d’Estaing‘ui, šalyje buvo vykdomos reformos, be kita ko, legalizuoti abortai, rinkėjų amžiaus cenzas sumažintas iki 18 metų.
 
Jam pavyko „modernizuoti politinį gyvenimą Prancūzijoje“, – sakė buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy. Šio įpėdinis François‘as Hollande‘as pabrėžė, kad Prancūzija neteko „valstybininko, nusprendusio atsiverti pasauliui“.
 
Būdamas 29-erių metų V. Giscard‘as d’Estaing‘as tapo parlamentaru, o 36-erių – jauniausiu ekonomikos ir finansų ministru. Vėliau 48 metų V. Giscard‘as d’Estaing‘as buvo išrinktas prezidentu – jauniausiu iki tol pokario respublikos istorijoje.
 
Vadovaujant V. Giscard‘ui d’Estaing‘ui, Prancūzijai teko kovoti su ekonomine krize, infliacija ir „veržtis diržus“. Be to,  didelio atgarsio sulaukė deimantų skandalas: V. Giscard‘as d’Estaing‘as gavo juo dovanų iš Centrinės Afrikos vadovo Jeano-Bédelo Bokassa. Ši afera smarkiai pakenkė prezidento reputacijai ir prisidėjo prie jo pralaimėjimo socialistui François‘ui Mitterrand‘ui 1981 metų prezidento rinkimuose.
 
Pastarąją kartą V. Giscard‘as d’Estaing‘as viešumoje pasirodė 2019 metų rugsėjo 30 dieną, kai buvo laidojamas buvęs Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.03; 02:00

Prancūzijos prezidentą E. Macroną Vilniaus oro uoste pasitiko Linas Linkevičius. Jurijaus Azanovo (URM) nuotr.

Šeštadienį teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
 
Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, pavojingus kontaktus su šiais asmenimis turėjusių renginių dalyvių paprašyta izoliuotis, jiems bus atlikti testai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu.
 
Prezidentūra informuoja, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei specialistai izoliuotis nerekomenduoja, tačiau jiems taip pat profilaktiškai bus atlikti testai.
 
„Šiuo metu izoliuotis rekomenduota 5 Prezidentūros darbuotojams. NVSC atlieka tolesnį asmenų, renginių metu turėjusių artimų kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis, tyrimą. Visi renginio dalyviai apie galimą kontaktą yra informuojami tiesiogiai, NVSC specialistai teikia jiems rekomendacijas apie būtinąsias saugumo priemones“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
 
Pranešime pažymima, kad Prancūzijos prezidento vizitas, taip pat ir visi kiti Prezidentūroje vykstantys renginiai yra organizuojami laikantis specialistų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Pranešama, kad darbuotojai yra aprūpinti būtinosiomis apsaugos priemonėmis, laikosi saugaus fizinio atstumo bendraudami su lankytojais, reguliariai vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos. Patalpų dezinfekcija Prezidentūroje bus atlikta sekmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 06:02

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda teigia realistiškai vertinąs Prancūzijos vadovo 2019 m. deklaruotą siekį atnaujinti dialogą su Maskva.
 
„Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
 
Tame pačiame interviu prezidentas kartu pabrėžė, kad Prancūzija turėtų būti ta šalis, kuri galėtų imtis tarpininkavimo siekiant pradėti taikų dialogą tarp Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės.
 
Praėjus devyniolikai metų nuo Jacques’o Chirac’o, kuris palaikė Baltijos valstybių priėmimą į Europos Sąjungą ir NATO, vizito į Vilnių atvyksta Emmanuelis Macronas. Ko tikitės iš šio vizito?
 
Pirmiausia norėčiau priminti vizito istorinį kontekstą. Šiais metais Lietuva ir Prancūzija pažymi savo diplomatinių santykių šimtąsias metines, ir galiu užtikrinti, kad mūsų šalys turi bendrą viziją daugelyje sričių, tokių kaip Europos vertybės, žmogaus teisės, bendrasis ES planas… Aš labai vertinu prezidento Emmanuelio Macrono vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu apgynėme ekonomikos gaivinimo planą.
 
Derybos buvo labai sunkios, tačiau rezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pavyko pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių šalių grupių. Mes priėmėme labai ambicingą planą ateinantiems penkeriems septyneriems metams. Galiausiai šis vizitas bus puiki proga aptarti daugelį klausimų: mūsų santykius su Rusija, įvykius Baltarusijoje, būtiną mūsų šalių ekonominių ryšių stiprinimą.
 
Lietuva yra pirmose Baltarusijos krizės gretose. Kokį vaidmenį galėtų atlikti Prancūzija sureguliuojant šią krizę?
 
Manau, kad mums atsiveria didelės pažangos galimybės reaguojant į įvykius Baltarusijoje. Norėčiau paskatinti Europos valstybes, o ypač Prancūziją, taip pat ir Rusiją, imtis tarpininkų vaidmens siekiant pradėti taikų dialogą tarp Minsko valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės. Mes jau davėme pradžią tokioms priemonėms, tačiau norėtume, kad prie mūsų prisijungtų ir kitos šalys. Be abejo, jūs galite man atsakyti, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar nėra pasirengęs dialogui. Tačiau laikas eina, ir situacija bet kada gali pasikeisti.
 
Belaukiant būtina, kad Europos Sąjunga įgyvendintų sankcijų politiką. Rugpjūčio 19 d. įvyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas dėl padėties Baltarusijoje. Nors visi valstybių vadovai labai aiškiai pasakė savo nuomonę dėl vertybių ir žmogaus teisių, mums nepavyko susitarti. Viliuosi, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiame viršūnių susitikime Turime pademonstruoti solidarumą, kad išsaugotume Europos įvaizdį ir pasitikėjimą Europa.
 
Ką pasakysite prezidentui Emmanueliui Macronui apie Baltijos šalių saugumo padėtį ir Rusijos elgesį?
 
Mūsų šalies specifinė istorija skiriasi nuo daugelio Europos šalių istorijos. 1940 metais Lietuva patyrė pirmąją okupaciją, vėliau, SSRS laimėjus karą su Vokietija, – antrąją. Dėl šių priežasčių mums kelia didelį nerimą Rusijos pastangos perrašyti istoriją ir ja manipuliuoti (konkrečiai ginant Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymą 1939 metais – redakcijos pastaba).
 
Beje, norėtume, kad kitų šalių politikai ir istorikai įsitrauktų į šią diskusiją. Noriu pasakyti prezidentui Emmanueliui Macronui, kad, be abejo, turime dar labiau skatinti Rytų ir Vakarų bendradarbiavimą, tačiau tai neturėtų būti daroma kenkiant mūsų ginamoms vertybėms. Vienas iš mūsų prioritetų – pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančių valstybių saugumas. Mūsų nuomone, NATO turi likti didžiausiu ramsčiu.
 
2019 m. lapkritį Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Kaip Jūs reagavote?
 
Norėčiau išgirsti išsamesnius paaiškinimus šiuo klausimu. Transatlantinis stuburas leidžia pagal kovinės grupės rotaciją Lietuvos teritorijoje dislokuoti Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų karius. Be abejo, bendromis pastangomis galima pasiekti, kad NATO veikla taptų dar intensyvesnė, tačiau tikrai nesteigiant įvairių organizacijų, kurios gali tarpusavyje konkuruoti. Mūsų vienybė yra efektyviausias atsakas į kai kurių šalių vykdomą agresyvią politiką. Tai labai svarbu Lietuvai ir kitoms šio regiono šalims.
 
Kalbant apie finansavimą, mūsų šalis gynybos biudžetui skiria 2 proc. BVP, kaip numatyta NATO standarte, ir planuojama dar didinti finansavimą krašto apsaugai.
 
2019 m. rugpjūtį Emmanuelis Macronas paskelbė norįs atnaujinti dialogą su Rusija. Ar Aleksejaus Navalno apnuodijimas įrodo, kad buvo neįvertinta padėtis?
 
Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis Prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms. Norėčiau pridurti, kad labai svarbu numatyti tokios iniciatyvos ilgalaikį poveikį. Tačiau kas, be Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių, gali paaiškinti, kas vyksta šalia mūsų?
 
Pavyzdžiui, šiuo metu mes esame labai susirūpinę dėl Baltarusijos vakaruose statomos Astravo atominės elektrinės, kurios paleidimas numatytas šių metų lapkričio 7 dieną. Vietą statyboms parinko Rusija. Šis projektas kelia didelį pavojų visam regionui. Prisiminkime, kas įvyko prieš trisdešimt metų Černobilyje, interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.28; 15:00

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.

Vizito metu Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptars ES, NATO, regioninio saugumo darbotvarkės klausimus, dvišalį bendradarbiavimą prekybos, ekonomikos, mokslo ir inovacijų bei kultūros srityse.

Rugsėjo 29 d. Prancūzijos vadovas su Lietuvos Prezidentu aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius. Prancūzijos lyderis planuoja dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje Antakalnio kapinėse, susipažinti su Lietuvos akademine bendruomene.

Šio vizito proga taip pat rengiama Lietuvos ir Prancūzijos verslo atstovų apskritojo stalo diskusija, skirta aptarti bendradarbiavimo galimybėms informacinių ir finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, kibernetinio saugumo srityse.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine Lietuvoje lankysis pirmą kartą.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė

2020.09.27:30

Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pareiškė esąs „gana tikras“ dėl to, kad jo vadovaujama bendrovė gali užkirsti kelią bandymams paveikti šių metų JAV prezidento rinkimų baigtį.
 
Interviu BBC M. Zuckerbergas teigė, kad socialinis tinklas yra geriau pasirengęs užkirsti kelią dezinformacijos kampanijoms, tačiau pripažino, kad 2016 m. rinkimų metu, kuomet nugalėjo Donaldas Trumpas, „Facebook“ turėjo trūkumų.
 
„Šalys ir toliau bandys kištis, mes ir toliau turėsime tokias problemas, bet nuo 2016 m. labai daug ko išmokome, todėl esu gana tikras dėl to, kad galėsime apsaugoti ateinančių rinkimų sąžiningumą“, – sakė M. Zuckerbergas.
 
M. Zuckerbergas kišimosi į rinkimus prevenciją pavadino „šiek tiek panašia į ginklavimosi varžybas“ su tokiomis šalimis, kaip Rusija, Iranas ir Kinija.
 
Facebook puslapiai. Slaptai.lt nuotr.

„Nenorime, kad kitos valstybės kištųsi į rinkimus, nepaisant jų bandymų veiksmingumo, manau, jog turime bendradarbiauti su visais, kad užkirstumėme tam kelią“, – pridūrė jis.
 
„Facebook“ anksčiau buvo kaltinamas leidęs D. Trumpui laimėti rinkimus dezinformacijos pagalba, kurią socialiniame tinkle platino užsienio valstybių institucijos.
 
„Facebook“ neseniai pašalino Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro pareiškimą, neva mokslininkai įrodė, kad yra sukurtas vaistas nuo COVID-19.
 
„Akivaizdu, kad tai netiesa, todėl mes tai pašalinome. Nesvarbu, kas tai sako“, – teigė M. Zuckerbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 17:00

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Europa, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso, negali viena pasirūpinti savo saugumu. „Be Jungtinių Valstijų mes dabar nei Vokietijoje, nei Europoje negebėtume efektyviai apsiginti“, – pareiškė jis antradienį Berlyne surengtame užsienio politikos forume.
 
Todėl H. Maasas įspėjo dėl europiečių ir amerikiečių saugumo atsiejimo. „Tai būtų labai pavojinga“, – pabrėžė jis.
 
Taip H. Maasas dar kartą atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kuris pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“ ir pareikalavo didesnio europiečių savarankiškumo. „Galima visiškai pagrįstai pareikšti: NATO yra gyva, ir beje – nuo galvos iki kojų, nors yra ir kitokių diagnozių“,  – kalbėjo ministras.
 
H. Maasas dar kartą paragino paskirti ekspertų komisiją dėl NATO reformos. Kad yra nesutarimų, akivaizdu, sakė H. Maasas. NATO užsienio reikalų ministrų susitikime praėjusią savaitę atitinkamas pasiūlymas esą sutiktas pozityviai. „Jis visų pirma padėjo beveik jau toksiškais tapusius debatus nukreipti tvarkinga ir produktyvia linkme“, – teigė Vokietijos ministras.
 
Kitą savaitę savo viršūnių susitikime Briuselyje apie tai kalbės NATO šalių lyderiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:55

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino Rusijos sugrįžimą į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Jis remia šį sprendimą (grąžinti Rusiją), pareiškė E. Macronas antradienį Asamblėjoje Strasbūre sakydamas kalbą.
 
Maskvos pašalinimas iš valstybių organizacijos būtų žingsnis atgal, kuris užkirstų kelią Rusijos piliečiams kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kalbėjo E. Macronas, pabrėždamas, kad Rusija dabar privalo laikytis savo įsipareigojimų Europos Taryboje.
 
Rusija prieš kurį laiką atgavo visas teises kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė. Jos suspendavimas buvo reakcija į Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją bei Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Ukrainos parlamentarai, protestuodami prieš Rusijos sugrįžimą, nedalyvavo Asamblėjos rudens sesijoje.
 
Europos Taryba buvo įsteigta 1949 metais. Jos uždavinys yra stebėti žmogaus teisių padėtį 47-iose šalyse narėse, tarp kurių yra ir Turkija, Rusija bei Ukraina. Valstybės dėl nusižengimų Europos žmogaus teisių konvencijai gali būti patrauktos atsakomybėn Europos Žmogaus Teisių Teisme.
 
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos institucija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:55

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, atrodo, neišvengs proceso dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo. Prancūzijos konstitucinė taryba penktadienį atmetė N. Sarkozy skundą dėl proceso. Taryba nusprendė, kad procesas prieš 64-erių buvusį prezidentą yra teisėtas.

Konstitucinė taryba argumentavo, kad N. Sarkozy galimai nusižengė padorumui, kurio tikimasi iš kandidato ar išrinkto valstybės pareigūno.

N. Sarkozy per savo nesėkmingą perrinkimo prezidentu kampaniją 2012-aisiais daugiau kaip 20 mln. eurų viršijo įstatymo numatytą viršutinę išlaidų ribą.

Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų buvo Prancūzijos prezidentas.

Procesas susijęs su viešųjų ryšių agentūra „Bygmalion“, kuri fiktyviomis sąskaitomis mėgino N. Sarkozy rinkimų kampanijos išlaidas oficialiai išlaikyti žemiau aukščiausios galimos 22,5 mln. eurų ribos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:23

Prancūzijoje penkis mėnesius nerimstant smurtiniams „geltonųjų liemenių“ protestams, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pristatė savo politinį atsaką į protestus.

Prezidentas teigė, kad po beveik pusės metų antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų, kurie kartais virsdavo smurtiniais, „viešoji tvarka šalyje privalo būti atkurta“.

Pasisakydamas Prancūzijos vadovas paskelbė apie priemones, kuriomis bus siekiama numalšinti „Geltonųjų liemenių“ protestuotojų įniršį ir nusivylimą.

E. Macronas pažadėjo didelį mokesčių sumažinimą, žadėjo „gerokai sumažinti“ pajamų mokestį vidurinei klasei. Pasak prezidento, jis nori „sumažinti mokesčius maksimaliam skaičiui piliečių ir ypač tiems, kurie dirba, vidurinei klasei“. 

Prezidentas sakė, kad svarstoma mažinti viešąsias išlaidas, ir pridūrė, kad prancūzai taip pat turės daugiau dirbti, bet tiksliau nekomentavo.

„Geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo lapkritį, kilus pasipiktinimui dėl degalų mokesčio didinimo, bet vėliau peraugo į platesnį nepasitenkinimą E. Macronu ir jo vyriausybe.
 
2019.04.26; 06:43

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo per penkerius metus atstatyti gaisro nuniokotą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą ir teigė, kad katedra bus netgi „dar gražesnė“, informuoja BBC.

Pirmadienį kilęs didžiulis gaisras nuniokojo 850 metų senumo gotikinę katedrą. Liepsnos suniokojo didžiąją dalį stogo, įgriuvo pastato smailė. Paryžiaus gyventojai ir turistai su siaubu stebėjo, kaip liepsnos apima pastatą.

Prancūzijos vadovas pažadėjo itin greitą katedros atstatymą, nors kai kurie ekspertai teigia, kad darbai gali užtrukti dešimtmečius. E. Macronas teigė norįs, kad Paryžiaus Dievo Motinos katedros rekonstrukcija būtų užbaigta iki 2024 metais Paryžiuje vyksiančių vasaros olimpinių žaidynių.

„Atstatysime katedrą dar gražiau ir noriu, kai tai būtų padaryta per penkerius metus. Mes galime tai padaryti“, – sakė E. Macronas.

Antradienį į tautą kreipdamasis E. Macronas pažymėjo, kad ši nelaimė parodė Prancūzijos sugebėjimą mobilizuotis ir susivienyti.

Kaip pranešama, 50 žmonių komanda aiškinsis gaisro kilimo priežastis. Paryžiaus prokuroras Remy’is Heitzas sakė, kad nėra akivaizdžių padegimo požymių, ir gaisras laikomas nelaimingu atsitikimu. 

Kelios Prancūzijos kompanijos ir keli milijardieriai pažadėjo paaukoti didžiules sumas katedros, įtrauktos į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą, atstatymo darbams. Pažadėta suma siekia 800 mln. eurų.

Gaisras suniokojo nežinomą skaičių meno kūrinių, bet tokie įspūdingi daiktai, kaip erškėčių vainikas, kuris, kaip manoma, buvo uždėtas Jėzui Kristui per nukryžiavimą, ir XIII amžiaus tunika, kurią vilkėjo Prancūzijos karalius Liudvikas IX Šventasis, buvo išsaugoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.17; 11:33

Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as buvo apklaustas tiriant radijo stoties RFI reporterių žūties Malyje 2013 metais bylą. Tai pirmadienį pranešė AFP.

Agentūros žiniomis, buvęs valstybės vadovas buvo iškviestas į teismą kaip liudytojas, apklausa įvyko sausio 11-ąją. Tyrėjus domino konfidencialūs F. Hollande`o pokalbiai su šios radijo stoties darbuotojais, susiję su incidento aplinkybių tyrimu. Be kita ko, žuvusiųjų artimieji ir kolegos tikina, jog F. Hollande`as 2013 metų gruodį pareiškė, kad buvo įrašytas vado ir smogiko, kuris greičiausiai nužudė prancūzus, pokalbis telefonu. Kadangi byloje oficialiai apie šį įrašą taip ir neužsimenama, 2018 metų lapkritį artimieji pareikalavo išklausyti eksprezidento parodymus.

Bet, pasak AFP, per apklausą F. Hollande`as pareiškė, kad įvyko nesusipratimas. 2013 metais Vyriausiajai vidaus saugumo valdybai (DGSI) vadovavęs Bertrand`as Bajolet, kuris buvo apklaustas kiek anksčiau, apskritai paneigė buvus tokį įrašą. 

RFI korespondentai Ghislaine Dupont ir Claude`as Verlonas buvo pagrobti Malio šiaurėje, kai rengė reportažą, ir nužudyti 2013 metų lapkritį. Kaip informavo radijo stotis, prieš pagrobimą žurnalistai ruošėsi imti interviu iš tenykštės sukilėlių grupuotės atstovo. Nuo to laiko tyrimas taip ir nebaigtas, daugelis dokumentų, susijusių su šiuo nusikaltimu, buvo įslaptinti arba smarkiai suredaguoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 06:31;

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Visą mėnesį trukę „geltonųjų liemenių“ protestai dar labiau nusmukdė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumą, rodo sekmadienį paskelbtos apklausos. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad prezidentas bus priverstas pakeisti vadovavimo stilių.
 
Šeštadienį apie 66 tūkst. protestuotojų išėjo į Prancūzijos gatves. Protestai, prasidėję dėl vyriausybės planų didinti degalų akcizus, vyko jau penktą šeštadienį iš eilės. Protestuotojų skaičius šią savaitę maždaug perpus sumažėjo, palyginti su praeitu savaitgaliu, todėl galima manyti, kad didžiausia E. Macrono patirta politinė krizė po truputį blėsta.

„Protestai rimsta, tačiau vis dar išlieka stipri neapykanta E. Macrono atžvilgiu“, – sakė Aukštosios socialinių mokslų mokyklos (EHESS) sociologas Hervė Le Brasas.

Prancūzijos viešosios nuomonės instituto „Ifop“ atliktos apklausos duomenys, paskelbti laikraštyje „Journal du Dimanche“, parodė, kad E. Macrono reitingai pastarąjį mėnesį nukrito dar 2 proc., iki 23 proc.

Dalis žmonių, kurie yra „labai nepatenkinti“ E. Macrono vadovavimu, šoktelėjo 6 proc., iki 45 proc.

Daugelis protestuotojų prieštaravo E. Macronui asmeniškai, ragindami jį atsistatydinti ir primindami jo darbą investicinėje bankininkystėje, kaltindami prezidentą pataikavimu šalies elitui.

Kita agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios duomenys paskelbti trečiadienį, parodė, kad vos 20 proc. respondentų yra patenkinti E. Macrono prezidentavimu.

H. Le Brasas teigė, kad protestai parodė žmonių nepasitenkinimą E. Macrono asmeninėmis savybėmis ir jo vadovavimo stiliumi, kurį kritikai apibūdina kaip arogantišką ir pernelyg atitrūkusį nuo žmonių. „Net jei E. Macronui pavyktų būti šiek tiek kuklesniam, jam bus itin sunku susigrąžinti pasitikėjimą“, – sakė H. Le Brasas.

Tuo tarpu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Pollingvox“ viešųjų ryšių ekspertas Jerome’as Sainte-Marie aptarė E. Macrono vadovavimo pasikeitimą: „Šiam judėjimui („Geltonųjų liemenių“) pavyko parklupdyti vyriausybę, kuri atrodė itin stipri. Dabar žmonės pradėjo pasitikėti savimi, todėl viskas tikrai negrįš į tą padėtį, kurią matėme iki prasidedant protestams. E. Macrono vadovavimo kontekstas kardinaliai pasikeitė.“

Iki šiol E. Macronas save pristatė kaip ryžtingą reformatorių, nepasiduodantį protestuotojų spaudimui. Tačiau „Harris Interaktiv“ viešųjų ryšių analitikas Jeanas-Danielis Levy’is patikino, kad E. Macronas parodė, jog jis yra labiau atviras dialogui negu anksčiau.

„Prezidentas nebūtinai pakeis reformų planą, tačiau jis tikrai turės pakeisti komunikaciją su visuomene“, – E. Macrono ateities perspektyvas apibūdino J.-D. Levy’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.17; 06:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas supykdė savo politinius oponentus pavadindamas prancūzus pokyčiams atspariais galais, praneša BBC.

Viešėdamas Kopenhagoje, E. Macronas teigė, kad jo bandymai pakeisti darbo santykius reglamentuojančius šalies įstatymus stringa, nes prancūzai nėra tokie atviri pokyčiams kaip „liuteronai“ danai.

Po šio pasisakymo Prancūzijos opozicijos politikai apkaltino prezidentą taip parodžius „panieką“ savo šalies žmonėms.

E. Macronas vėliau teisinosi, kad šis jo komentaras buvo humoristinis.

Ateidamas į valdžią, Prancūzijos vadovas žadėjo reformuoti sudėtingą šalies darbo kodeksą. Jis yra ne kartą teigęs, kad nori siekti, jog Prancūzija priartėtų prie „šiaurietiško modelio“.

Kalba Danijoje – ne pirmas kartas, kai E. Macronas pasinaudojo vizitu užsienyje kaip proga pakalbėti apie visuomenės pasipriešinimą jo reformoms.

Pernai lankydamas Rumunijoje, E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija – „nereformuotina šalis“. „Daugelis bandė, bet jiems nepavyko, nes prancūzai nekenčia reformų“, – tuomet sakė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.31; 07:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos Sąjungos partneres imtis daug didesnių reformų pastangų. „Mes turime padvigubinti savo pastangas“, – sakė jis pirmadienį kalboje Paryžiuje Prancūzijos ambasadoriams. Praėjus metams po savo kabos Sorbonos universitete Paryžiuje apie ES viziją, E. Macronas paskelbė apie „naujas iniciatyvas“ ir „naujus aljansus“.

Kaip pavyzdį jis įvardijo glaudesnį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikoje. „Europa nebegali savo saugumo perleisti Jungtinėms Valstijoms“, – pabrėžė E. Macronas. Todėl, anot jo, ES turi pati atstovauti savo interesams. Esą būtinas bendradarbiavimas su Europos parneriais „plačiąja prasme, įskaitant Rusiją“, – akcentavo prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:47

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui trauktis iš ES.

E. Macronui balandį lankantis Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė: „Kodėl tu nepalieki ES?“ Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis dviem neįvardytais ES pareigūnais.

Jei Prancūzija pasitrauks iš ES, jis pasiūlys šaliai dvišalę prekybos sutartį, JAV prezidentą cituoja straipsnio autorius Joshas Roginas. Šio dvišalio susitarimo sąlygos bus geresnės, nei jas JAV šiuo metu suteikia ES kaip visumai, esą sakė D. Trumpas E. Macronui.

Prieš tai jau JAV žinių portalas „Axios“ rašė, kad D. Trumpas G7 viršūnių susitikime birželio pradžioje Kanadoje už uždarų durų paniekinamai atsiliepė apie NATO. Jis karinį aljansą susitikime su Vakarų partneriais pavadino „tokiu pat blogu kaip NAFTA“ (JAV laisvosios prekybos sutartis su Kanada ir Meksika). D. Trumpas yra nepatenkintas NAFTA susitarimu ir grasina iš jo pasitraukti.

D. Trumpas ne kartą ir NATO, ir ES. Prieš savo inauguraciją jis „Brexit“ pavadino „puikiu dalyku“ ir pareiškė viltį, kad ir kitos valstybės paseks britų pavyzdžiu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Abu jie per pirmąjį savo susitikimą antradienį Vatikane kalbėjosi apie valandą – tai privačiai audiencijai yra labai ilgas laikas.

Pontifikas, kaip įprasta per tokias audiencijas, įteikė E. Macronui medalį su Šventojo Martyno atvaizdu ir atkreipė dėmesį į tai, kad valdančiųjų uždavinys yra padėti vargšams.

Susitikime tvyrojo gera atmosfera. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip E. Macronas ir popiežius šypsosi ir pokštauja. Svečias net pabučiavo pontifiką į skruostą.

E. Macroną lydėjo jo žmona Brigitte. Ji, kaip įprasta per apsilankymus Vatikane, vilkėjo juodai. Oficialiai apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27; 05:30

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antieuropietiškas nuotaikas dalyje Europos Sąjungos pavadino naujaisiais „raupsais“. Lankydamasis Kemperyje Bretanės regione, jis ketvirtadienį griežtai kritikavo „atgimstantį nacionalizmą ir uždarytas sienas – kaip kai kurie siūlo“. Taip E. Macronas kalbėjo likus kelioms dienoms iki sekmadienį Briuselyje vyksiančio specialaus viršūnių susitikimo pabėgėlių klausimu.

Daugiau kaip pusantros valandos trukusioje kalboje apie Prancūzijos ir ES ateitį E. Macronas sakė, kad panieka europietiškoms idėjoms „kaip raupsai plinta beveik visur Europoje – net tose šalyse, kuriose mes manėme, kad jų sugrįžimas yra neįmanomas“.

„Draugiški kaimynai sako blogiausius dalykus, o mes prie to priprantame“, – toliau kritikavo E. Macronas. „Mūsų ekonominiam, politiniam, žurnalistiniam elitui tenka milžiniška atsakomybė“, – įspėjo jis aidint plojimams.

Raginimai daug labiau griežtinti pasienio politiką pastaruoju metu, be kita ko, girdisi iš Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), taip pat Italijos ir Austrijos. Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime kelios ES šalys sieks „europietiško sprendimo“ prieglobsčio ir migracijos klausimais. Europos Komisija į pokalbius pakvietė Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Bulgariją ir Maltą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 07:30