Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy stos prieš teismą dėl kaltinimų prekyba poveikiu ir korupcija, praneša Prancūzijos žiniasklaida, kuria remiasi BBC.
Ši byla susijusi su 2014-aisiais vykusiais telefono pokalbiais. Teigiama, kad jų metu N. Sarkozy bandė daryti įtaką teisėjams, tyrusiems įtarimus dėl galimo neteisėto jo rinkimų kampanijos finansavimo.
Šioje byloje prieš teismą turėtų stoti ir minėtasis teisėjas, Gilbert’as Azibert’as, bei N. Sarkozy advokatas.
Visi jie savo kaltę neigia.
Teigiama, kad minėtuose telefono pokalbiuose N. Sarkozy, prisidengęs Paulio Bismuth’o slapyvardžiu, G. Azibert’ui siūlė prestižines pareigas Monake mainais į informaciją apie jo rinkimų kampanijos finansavimo bylą.
Be kita ko, N. Sarkozy anksčiau šį mėnesį buvo pateikti kaltinimai atskiroje byloje. Ji susijusi su įtarimais, kad buvusio Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija galėjo būti finansuojama buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio lėšomis.
Garsiausi žiniasklaidos ruporai ištrimitavo intriguojančią žinią, kad Lietuvoje prasidėjo teismo procesas, atvertęs buvusio prezidento, dabartinio europarlamentaro Rolando Pakso, tokio Antano Juozo Zabulio ir žiniasklaidos grupės vadovo Gedvydo Vainausko bylą dėl prekybos poveikiu.
Dar kitaip tariant, teismas galop pradėjo stambaus kyšininkavimo atvejo teisminį svarstymą, o mums belieka tikėtis, kad teisingumas Lietuvoje kaip visados triumfuos.
Taip turėtų būti ir taip norėtųsi galvoti, todėl kažkurį laiką buvau sutrikęs dėl savo nesugebėjimo atpažinti pozityvias žinias, nes išgirdęs pranešimą apie prasidėjusį G. Vainausko teismą nepuoliau iš džiaugsmo krykštauti ir ploti katučių. Kažkada daug, net pernelyg daug rašiau lrytas.lt dienraščiui, tačiau stojus į postą dabartiniam redaktoriui Tautvydui Mikalajūnui, buvau paprašytas skubiai palikti aikštelę, taigi dabar tarsi ir galėčiau piktdžiugiškai nusivaipyti dėl dienraštį ištikusių negandų, nes jokių sentimentų anai pusei jau tikrai nepuoselėju.
Tačiau iš tiesų jokio smagumo nelieka, nors tu ką, kai atmintis prikelia prabėgusių dienų aidą ir pradedi prisiminti istorijos ištakas, o ypač labai pikantiškas aplinkybes – kaip viskas prasidėjo.
Ši teismą pasiekusi istorija prasidėjo dar 2015 m. vasario 29d., iškart po R. Pakso ir G. Vainausko susitikimo Vilniaus centre esančiame restorane „Da Antonio“, jeigu norite, prezidentės Dalios Grybauskaitės gimtadienio išvakarėse, kuris, leiskite priminti, švenčiamas Kovo 1-ąją. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, laiko faktorius čia yra ne mažiau svarbus nei susitikimo vieta. Į šių įvykių sąsajas iškart atkreipiau dėmesį rašydamas kasmetinę odę D. Grybauskaitės garbei gimtadienio proga, tačiau tuometis lrytas.lt redaktorius Liudas Dapkus, tiesą sakant, šaunus vyras, buvęs karo korespondentas, pareiškė, kad epigramų dienraštis nespausdina, taigi karštas eilėraštis apie painią istoriją tąkart dienos šviesos neišvydo. Tenkinu, nieko nekeisdamas, skaitytojo smalsumą dabar:
Kelionė į Lietuvos dugną Dalios Grybauskaitės gimtadienio proga
I
išvykome iš ryto kai vanduo dar matinis
į jūros dugną ir įstrigęs į žoles
jaugi nesisarmatydamas paskenduolio akimis matai
undinės priartėjančias akis giliai žalias
II
gyvenimas po vandeniu giliai apatiškas
dugnu ropoja krabo palikuonis jaunas
nuo svorio egzistencijos likučiai sustumti į apačias
geriausiai vystosi čia vis tik žiaunos
IV
tačiau gyvenimas ir čia užverda
tarytumei dugne kažko dar būtum vertas
vėžlių kiaušiniai tarsi šlamštas ridinėjas
nelyg dugne kažką vėl reikštų vėjas
visai nežiūrint atmosferų skaičiaus
į viršų veržiasi lelijos skaisčios
(spalvos pageltusios kiek spermos)
vanduo garais užverda tarsi romos termos
IV
delfinais apsirengę stt vyrukai plukdo sparčiai
d. grybauskaitei dovanų vainausko skalpą be jaunystės karčių
Liūdniausias dalykas šioje nelinksmoje istorijoje vis tik yra tai, kad, bėgant laikui nuo paminėto įvykio gimtadienio išvakarėse, žiniasklaidos liūto G. Vainausko karčiai išties pastebimai nupliko. Karštais po įvykio pėdsakais žiniasklaidos koncerno savininkas dar skeryčiojosi, žadėdamas, kad jo dispozicijoje esanti žiniasklaida nepraras kovinės dvasios, tačiau, niekam ne paslaptis, kad diena iš dienos Lietuvos ryto grupės masinio informavimo priemonės pastebimai traukiasi iš valdžios kritikos pozicijų, vis akivaizdžiau sukdamos glamūro keliais. Taigi kažkam ne tik kailis nupliko, bet ir iltys išbyrėjo.
L. Dapkaus pakeitimas T. Mikalajūnu, regis, žymėjo tikrą perversmą dienraščio istorijoje, atsisakant antirusiškos retorikos kaip labai vingiuoto ir pavojingo kelio, kuriuo vedė ankstesni redaktoriai.
Galop žiniasklaidos magnatas prarado ir krepšinio komandą, dėl kurios šitaip stengėsi, kad net rinkdamas lėšas krepšinio pergalių naudai, kaip atrodo, pateko į STT akiratį.
Rimvydas Valatka
Žiūrint iš prabėgusio laiko perspektyvos, peršasi išvada, kad aukso amžius Lietuvos ryto istorijoje buvo metas, kai interneto dienraščio lrytas.lt vyriausiuoju redaktoriumi dirbo R. Valatka. Tai išties buvo išskirtinis laikotarpis ne tik vieno laikraščio istorijoje, bet ir apskritai demokratijos herojinės dvasios įtvirtinimo baruose. Daug kas nesutiks su šitokiu vertinimu, nes R. Valatka visados turėjo aršių oponentų, tiesą sakant, net ir šių eilučių autoriaus nuomonė labai dažnai prasilenkia su žiniasklaidos grando pažiūromis.
Tačiau štai šis žmogus, kaip atrodo, visados grūmėsi už tiesą (kaip jis ją suprasdavo), nežiūrint dažnai nepalankių tiesai konjunktūrinių aplinkybių, neprarasdavo blaivaus proto net ir proto masinio užtemimo atvejais, kai didžiosios daugumos žmonių sąmonė buvo farširuojama klastotėmis. Užtektų ta proga prisiminti vien tik LEO.LT sužlugdymo istoriją, atkreipiant dėmesį, kad mainais už mūsų neapdairumą ir lengvatikystę tąsyk, pasiduodant masiniam kvailinimui, dabar turime Astravo AE.
Specialiųjų tyrimų tarnyba. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Kažkada labai rezervuotai pasitikęs, bėgant laikui prisijaukinau savo psichikos reikmėms D. Grybauskaitės įvaizdį arba, kitaip tariant, metai iš metų stiprėjo pagrindas pradėti gerbti mūsų prezidentę, ypač dėl jos sugebėjimo tiksliai įvertinti Putino Rusijos grobuonišką prigimtį. Tačiau šiandieninis pranešimas priminė be visa ko kito ir tai, kad D. Grybauskatei tramplynu į prezidentės postą tapo nešvanki LEO.LT sužlugdymo istorija su masinės psichozės paūmėjimo elementais.
Dar daugiau, – viskas sukrinta į vieną krūvą, pastebėjus, kad pastaruoju metu Lietuvoje žiniasklaidos priemones vis intensyviau supirkinėja žmonės, susikrovę turtus iš Rusijos el. energijos pardavimo tarpininkavimo verslo, – perka per savo ruožtu negudriai užmaskuotus tarpininkus, bandant paklaidinti sveiką protą kažkokiame fantasmagoriškame tarpininkavimo tarpininkams labirinte. Todėl, mieli ponai, jūs kaip norite, o aš nesidžiaugiu, kai ne tarpininkai, o tik pats už save atsakantis žiniasklaidos liūtas lieka su nušiurusiu kailiu arba patenka į spąstus.
Sakote, bala jo nematė, to Lietuvos ryto, kai yra toks delfi.lt. Delfi.lt išties yra puikiai sustyguotas, be to, plėtojamas pagal aukščiausius etiškumo standartus žiniasklaidos verslas, tačiau – nieko daugiau.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius apeliacine tvarka apskundė pirmos instancijos teismo nuosprendį sostinės advokatui V. V., pripažintam kaltu dėl prekybos poveikiu. Prokuroro nuomone, nuteistajam turėtų būti skirta reali, o ne lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
Šių metų spalio 4 dieną Vilniaus apygardos teismas advokatą V. V. pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu – už gautą 55 tūkst. eurų kyšį jis žadėjo paveikti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją, nagrinėjusį vieną baudžiamąją bylą. Pirmos instancijos teismas advokatą pripažino kaltu ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D. Stankevičius šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad V. V., būdamas advokatu, t. y. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, padarė sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą itin jautrioje, su teisingumo vykdymu susijusioje sferoje, o būtent – įgyvendinant jam, kaip advokatui, tenkančias Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse numatytas teises bei pareigas.
Pasak prokuroro D. Stankevičiaus, savo veiksmais nuteistasis V. V. sumenkino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos advokatūra ir pažeidė jos reputaciją, pažemino advokato profesijos vardą, iškraipė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintų advokato funkcijų esmę ir veiklos principus, sukeldamas abejones dėl advokato, kaip piliečių, o neretai ir valstybės interesų gynėjo, profesinės veiklos skaidrumo.
Be to, V. V. veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas nepriklausomu ir nešališku teismu bei teismų sistema, kadangi nuteistasis bandė daryti poveikį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą. Prokuratūros apeliaciniame skunde konstatuojama, kad V. V. diskreditavo ne tik advokato vardą, bet ir Konstitucijoje, įstatymuose įtvirtintą nepriklausomą teismų sistemą. Nuteistasis sudarė sąlygas susiformuoti nuomonei, kad jam tarpininkaujant teismuose, suinteresuoti asmenys už kyšius gali tikėtis švelnesnės bausmės ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo paskirti V. V. realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, 4 metams atimti teisę užsiimti advokato praktika, skirti 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir konfiskuoti iš jo 20 tūkst. eurų vertės turto.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje (įrašas) pranešta apie baigtą ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perduotą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prekyba poveikiu kaltinami Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, vienos žiniasklaidos grupės vadovas G. V. ir verslininkas A. J. Z.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius informavo apie tai, kad R. Paksui kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį. Jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį. Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijų tarnautojus, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus, kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo procedūras.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyšį R. Paksui, veikdamas vieno prekybos tinklo bei vienos statybos kompanijos interesais, pasiūlė žiniasklaidos grupės vadovas G. V., kuriam kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį.
R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 m. rugsėjo pradžioje susitiko su tuometiniuaplinkos viceministru ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose Statybos užbaigimo aktą.
Šį nurodymą tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu aplinkos viceministras perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, kuris tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei. Jau kitą dieną po R. Pakso ir aplinkos viceministro susitikimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pasirašė pastato – prekybos centro Prienuose Statybos užbaigimo aktą. Tą pačią dieną aplinkos viceministras apie įvykdytą nurodymą informavo R. Paksą.
Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. V. susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. J. Z., veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais. G. V., įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą. Dėl šio epizodo G. V. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį.
Verslininkui A. J. Z. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį. Jis, įtariama, pasiūlė ir susitarė duoti G. V. kyšį už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų priimtą aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Asmuo, įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki septynerių metų, o įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos bendras pranešimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl prekybos poveikiu išduodant leidimus užsienio šalių piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje.
Teismas atmetė nuteistųjų – buvusios Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnės Renatos Romančikienės ir advokato padėjėjo Agniaus Ismailovo skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo už prekybą poveikiu Renatai Romančikienei buvo skirta beveik 6 700 eurų bauda, o advokato padėjėjui Agniui Ismailovui – 5 573 eurų bauda.
Šį ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Migracijos departamente STT Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo 2012 m. spalio 10 d., o teismui baudžiamoji byla buvo perduota 2015 m. kovo 9 d.
Tirdami neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą, pareigūnai nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius Migracijos departamente ryšius ir pažintis turėjusiam verslininkui. Pastarasis, savo ruožtu, dalį gautų pinigų, už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą, perduodavo Migracijos departamento darbuotojoms. Tyrimo metu nustatyta, kad už tarpininkavimą verslininkui buvo mokama nuo 100 iki 300 eurų, o tokiu būdu buvo paspartintas dokumentų išdavimas keliolikai užsieniečių.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdyba, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Laikraštis Le Monde gavo priėjimą prie teismo tyrimo, kur kaltinimas pareikštas buvusiam Prancūzijos vidaus saugumo tarnybos vadui Bernarui Skarsiniui, pasilikusiam buvusio prezidento Nikola Sarkozi interesais veikusio tinklo centre.
Į skandalą pakliuvęs Bernaras Skarsinis.
„Jie priklauso uždaram aukščiausių nacionalinės policijos pareigūnų ratui. Kairiųjų išvyti Nikola Sarkozi artimi asmenys šiandien yra slaptos brolijos nariai, dangstydamiesi paslaptingais – „išrinktųjų“ (Happy Few) arba Pietų Korsikos kaimo „Kvendza klubas“ (Club de Quenza) – pavadinimais, – rašo leidinys.
„Tai Frederikas Pešenaras, Mišelis Godenas, Klodas Geanas, Anžas Mančinis, Kristianas Flašas… Vėl įtaisyti į pareigas šalia buvusio Prancūzijos prezidento ar privačiame versle, jie sudaro neoficialų tinklą, puikiai informuotą ir kaip anksčiau įtakingą. Jie kantriai laukia, melsdamiesi, kad grįžtų rinkėjų palankumas jų mokytojui.
Tarp tų žmonių yra vienas žmogus, atliekantis pavaros vaidmenį Sarkozi tinklo reaktoriuje: tai Bernaras Skarsinis, vadovavęs Prancūzijos vidaus žvalgybos Centrinei valdybai – DCRI (Direction centrale du renseignement intérieur), tapusiai Vidaus saugumo tarnybos Generaline valdyba (DGSI – Direction générale de la sécurité intérieure).
Po to, kai 2012 metų pavasarį jis buvo priverstas išeiti iš DCRI, ilgą laiką jis veikė šešėlyje. Bet tai buvo prieš tai, kai teisingumas demaskavo jo nelabai priimtinus metodus. Rugsėjo 28-ąją finansų poskyrio teisėjai Seržas Turneris ir Odas Burezis pateikė jam kaltinimus, konkrečiai, dėl „trukdymo tyrimui“, „kompromitavimo“, „prekybos įtaka“, „valstybinės institucijos išduodamo dokumento klastojimo“, „valstybės lėšų grobstymo“, vardija leidinys.
Le Monde gavo priėjimą prie to tyrimo, konkrečiai, prie Skarsinio mobiliojo telefono pasiklausymų, atliktų 2013 metų kovą ir balandį su teismo leidimu. Ten buvo atskleistas neoficialus nusikalstamo pobūdžio žvalgybinis tinklas, kur persipynė ekonomikos, politikos ir policijos pasaulių interesai.
„Buvusio šnipo, pagauto į jo paties pašėlusio centrizmo (slapto infiltravimo į politinius sluoksnius ir partijas savo įtakai skleisti taktika, – red. past.), o taip pat savo neatsargumo, spąstus, žlugimas pakerta viso Sarkozi tinklo pamatus, akimirksniu įtraukdamas į tą sūkurį DGSI tarnybą ir jos dabartinį direktorių. Suimtas Skarsinis ištars tokią frazę: „Aš pakeičiau veiklos rūšį (jis perėjo į privačią saugos organizaciją), bet išsaugojau ankstesnę dvasią, būdingą man kaip aušto rango pareigūnui“.
Buvusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Ramunei Šlaičiūnienei, jos sutuoktiniui buvusiam Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojui Viliui Šlaičiūnui ir buvusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkui Algirdui Jančiauskui nepavyko išvengti bausmės už padarytus korupcinius nusikaltimus.
Vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Buvusi FNTT tyrėja buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl piktnaudžiavimo tarnyba, jai skirta beveik 22 500 eurų dydžio bauda.
Buvęs Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl prekybos poveikiu, jam teismas skyrė beveik 12 900 eurų dydžio baudą.
Buvęs Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta didesnė nei 15 000 eurų dydžio bauda.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistieji Vilius Šlaičiūnas ir Algirdas Jančiauskas reikalavo iš V. V. 20 tūkst. litų kyšio ir per du kartus priėmė reikalauto kyšio dalį (10 tūkst. litų) už tai, kad būtų priimtas palankus sprendimas FNTT tyrėjos Ramunės Šlaičiūnienės atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl V. V. sugyventinės.
LAT teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Slaptai.lt nuotraukoje: Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinė Vilniuje.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą, kuriame vieno verslo koncerno atstovui buvo pareikšti įtarimai perdavus itin stambaus masto kyšį buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui, tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras šiandien pareiškė įtarimus ir apklausė buvusį Seimo narį V. Gapšį.
Vytautui Gapšiui įtarimai pareikšti dėl Baudžiamojo kodekso 225 str. „Kyšininkavimas“ 3 dalyje ir 226 str. „Prekyba poveikiu“ 4 dalyje numatytų sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Šiuo metu ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Vytautas Gapšys, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininko pavaduotoju ir šios politinės partijos Seime frakcijos nariu, koncerno atstovui R. K. už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 000 eurų kyšį – ši suma du su puse karto viršija teisės aktuose nurodytą didelės vertės kyšio (250 MGL arba šiuo metu 9415 eurų) dydį. Pranešime apie įtarimą taip pat nurodoma, kad turimais duomenimis įtariamasis galimai yra žadėjęs veikti dėl šių naudingų koncernui sprendimų pats bei paveikti tai daryti kitus asmenis.
Po apklausos Vytautui Gapšiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl Vytautui Gapšiui būnant Seimo nariu ir turint teisinį imunitetą, jis šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu pradėjo ir atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šiuo metu šioje byloje įtarimai dėl sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų taip pat yra pateikti buvusiam Seimo nariui, buvusiam vienos iš parlamentinių partijų pirmininkui ir šios politinės partijos Seimo frakcijos seniūnui E. M. bei vieno Lietuvoje veikiančio koncerno atstovui R. K.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko 14 kratų, 3 poėmius, įtarimai pareikšti 6 asmenims.
Tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį supažindino su nutarimu apklausti jį specialiuoju liudytoju dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo.
Šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas leidžia rinkti duomenis apklausiant Lietuvos Respublikos Seimo narius ir nepanaikinus jiems teisinio imuniteto.
Klausimai, susiję su asmenų imuniteto panaikinimu, paprastai sprendžiami tuomet, kai tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas ir nustatyti kalti asmenys, kuriuos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn gaunant kompetentingų institucijų leidimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius atostogauja, prokuroras mano, kad šiuo metu netikslinga spręsti klausimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų.
Primename, kad atliekamame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas tikrinimui, ar vienos maisto produktus gaminančios bendrovės produkcija atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.
Tiriant prekybą poveikiu šiuo metu tikslinamos aplinkybės ir renkami papildomi duomenys apie suinteresuotos bendrovės vadovų įvairiomis formomis galimai perduotą turtinę naudą P. Gražuliui už pastarojo poveikį, pasinaudojant visuomenine padėtimi bei pažintimis, VMVT vadovui J. Miliui, o per jį ir kitiems jam pavaldiems darbuotojams.
Taip pat tyrimo veiksmai atliekami siekiant patikslinti aplinkybes, kaip poveikis valstybės tarnautojams įtakojo jų veiksmus tikrinant bendrovę ir jos gaminamą produkciją. Įtariama, kad VMVT ir Instituto darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba ir bendrovei buvo išduoti tikrovės neatitinkantys (suklastoti) minėtos bendrovės produkcijos patikrinimo dokumentai, kuriuos bendrovė panaudojo realizuodama įtarimų sukėlusią produkciją.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu šeši asmenys yra įtariami pagal kelis skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, kiti asmenys – piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. Detalesnė informacija apie įtariamuosius šiuo metu neskelbiama, siekiant nepakenti tyrimui ir atliekamiems veiksmams.
Įtariamiesiems skirtos įvairios kardomosios priemonės, nesusijusios su jų laisvės apribojimu (suėmimu).
Kaip jau buvo pranešta, šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, kad vienos maisto produktus gaminančios bendrovės vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai yra taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams, pareigūnams daryti poveikį.
Šiuo metu duomenų apie tai, jog Lietuvos rinkoje būtų platinami šioje bendrovėje pagaminti ir vartotojų sveikatai galimai pavojingi produktai, nėra. Atliekamo tyrimo metu, pasitelkus specialistus, bus skirtas ypatingas dėmesys tikrinant, ar bendrovėje gaminami maisto produktai atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.
Siekiant išaiškinti visas aplinkybes buvo atliktos kratos, poėmiai bei kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo kabinete Seime bei gyvenamosiose patalpose Seimo viešbutyje (dalyvaujant Seimo kanceliarijos atstovams), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritoriniame skyriuje bei kitur.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame taip pat tiriamos ir kitos galimai vykdytos bei su įtariama prekyba poveikiu susijusios nusikalstamos veikos: piktnaudžiavimas, dokumentų klastojimas bei kitos.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą šiandien buvo atliekamos kratos, poėmiai, vykdomi kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, jos vadovų kabinetuose bei namuose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje bei šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo vietoje.
Visos kratos vyko teismo patvirtintu prokuroro nutarimu.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Detalesnė informacija apie vykstančius proceso veiksmus, tyrimo akiratyje esančius asmenis šiuo metu neteikiama, tačiau bus papildyta ir patikslinta, kai tai nepakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti birželio 22 d. paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir jame pareikštų įtarimų G. V. ir A. J. Z. vyks tol, kol bus įvykdyti šio teismo nutartyje nurodyti reikalavimai, susiję su proceso dalyvių teisėmis apskųsti prokuroro sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Kaip buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, kuriame įtarimai buvo pareikšti G. V. ir A. J. Z., o teisinę neliečiamybę turintis Europos Parlamento narys Rolandas Paksas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, šių metų balandžio 19 d. prokuroro nutarimu buvo išskirtas į du atskirus ikiteisminius tyrimus.
Šis sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad neatskyrus šių tyrimų tektų neapibrėžtą laiką laukti, kol bus baigta R. Pakso atžvilgiu jau pradėta teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra Europos Parlamente. Kol tai neįvyko, atlikti būtinus baudžiamojo persekiojimo veiksmus R. Pakso atžvilgiu ir baigti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės.
Tyrimą kontroliavusio prokuroro manymu, taip laukiant būtų pažeistos kitų proceso dalyvių teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką bei nusižengta reikalavimui perduoti baudžiamąją bylą teismui nedelsiant, jei prokuroras mano, kad joje surinkta pakankamai duomenų įtariamojo kaltei įrodyti.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro vertinimu, atskirtame G. V. ir A. J. Z. atžvilgiu ikiteisminiame tyrime tokių duomenų pakanka ir byla galėtų būti nagrinėjama teisme.
Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendime konstatavo, kad esminis klausimas, dėl ko išsiskyrė kaltinimo bei gynybos pozicijos – minėtų ikiteisminių tyrimų išskyrimo pagrįstumas. Teismo vertinimu, šis ginčas, kaip ir visi kiti proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, privalo būti išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo turi būti priimtas galutinis procesinis sprendimas dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui.
Per kiek dienų ar kitą terminą toks skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui turėtų būti paduotas, nes teisės aktuose joks terminas nėra nurodytas, teismas nepasisakė.
Šis Lietuvos apeliacinis teismo sprendimas įsigaliojo po jo paskelbimo ir yra neskundžiamas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu.
Įtariant prekyba poveikiu STT pareigūnai pareiškė įtarimus A. V.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad asmuo A. V. siekė neteisėtai pasipelnyti iš tariamos įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje priimamiems sprendimams atliekant kredito įstaigų patikrinimą.
Generalinėje prokuratūroje atlikus ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas įtarus sunkius su ES paramos įsisavinimu susijusius finansinius nusikaltimus ir nutrauktas šių metų pradžioje, patikrinimą priimtas sprendimas atnaujinti jį Baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsnio 2 d. pagrindu – t. y. paaiškėjus esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Atliekant rezonansinį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, kuriame įtarimai pareikšti vienos iš žiniasklaidos įmonių vadovui G. V. bei verslininkui A. Z., Generalinėje prokuratūroje taip pat bus įvertinta ir tai, ar ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas įtarus sunkius su ES paramos įsisavinimu susijusius finansinius nusikaltimus, šių metų sausio 26 d. vieno įtariamojo atžvilgiu buvo nutrauktas pagrįstai ir teisėtai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
Tiriamos aplinkybės dėl galimai daryto poveikio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojams, kad šie pripažintų tinkamu eksploatuoti vienam iš mažmeninės prekybos tinklų priklausantį naujai pastatytą prekybos centro pastatą Prienų mieste.
Buvusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Ramunei Šlaičiūnienei, jos sutuoktiniui, buvusiam Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojui Viliui Šlaičiūnui ir buvusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkui Algirdui Jančiauskui nepavyko išvengti bausmės už padarytus korupcinius nusikaltimus.
Kauno apylinkės teismas kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiąjį tyrėją V. N. Už šį korupcinį nusikaltimą jam paskirta daugiau nei 3 700 eurų bauda ir nusikalstamu būdu gautų pinigų konfiskacija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai nustatė, kad policininkas, tirdamas sukčiavimu įtariamojo verslininko bylą, pareikalavo ir gavo iš jo 3 000 litų kyšį.
Klaipėdos apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje G. M. kaltinamas prekyba poveikiu vykdant atranką į vienos iš urėdijų vadovo pareigas. Už šį nusikaltimą gali grėsti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad G. M. iš pretendento į urėdo pareigas pareikalavo 100 000 litų (beveik 30 000 eurų) kyšio už tai, kad paveiktų Generalinės miškų urėdijos tarnautojus, organizuojančius urėdijos vadovo atranką.
STT: Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteisto Kauno advokato skundą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo advokato V. K. skundą, nutarė jį atmesti ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už prekybą poveikiu. Advokatui skirta beveik 5 300 eurų bauda.
