Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai.
 
Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.
 
Tiesa, prekybos centrų ir kitų prekybos vietų, kurios veiklą atnaujina balandžio 19 dieną, veikla bus draudžiama šeštadieniais ir sekmadieniais.
 
Nuo pirmadienio taip pat gali atsidaryti teatrai ir kino teatrai, užtikrinant, kad žiūrovai užima tik sėdimąsias vietas, užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų, bet bendras žiūrovų skaičius neviršija 150 asmenų, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba žiūrovų registravimą.
 
Prekybos centre. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Prekiauti maistu ir gėrimais bei teikti kitas paslaugas šių paslaugų teikimo vietose draudžiama.
 
Taip pat leidžiami renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 150 žiūrovų, laikantis nustatytų reikalavimų. Renginius uždarose erdvėse leidžiama organizuoti, kai užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų.
 
Karantinas pratęstas iki gegužės 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 05:00

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Epidemiologinei situacijai šalyje sparčiai prastėjant, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad lieka neaišku, kada bus ryžtasi atverti šiuo metu uždarytas prekybos vietas. Ji taip pat priduria, kad ketinama peržiūrėti karantino švelninimo planą.
 
„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.
 
„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.
 
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.

„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.
 
Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.
 
„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.
Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.
 
„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).
 
ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 15:54

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Ir mažas ir didelis žino, kad pasaulyje siaučia pandemija. Kada ji baigsis, tik ponas Dievas žino. Valstybės institucijos, kaip sugeba, taip su ja kovoja.

Deja, pastaruoju metu ta kova jau darosi panaši į priedangą. Jei būti sąžiningiems, daugumoje atvejų visos valdžios, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, stengėsi pataikauti didesniems verslo rykliams. Suprantama, jie ir turtingesni, jų įtaka visuomenėje didesnė. Tačiau jeigu mes skelbiame, kad XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje akla ir negailestinga rinka yra švelninama socialinio teisingumo priemonėmis, tai gal taip ir elkimės. Deja, tai tik gražūs lozungai.

Stebint didžiųjų prekybos tinklų veiklą per visą atkurtos nepriklausomybės periodą, jie Lietuvoje gyvena kaip inkstas taukuose. Pirmiausia valdžios tiek centrinė, tiek vietinės jiems leido įsikurti pačiuose miestų centruose, ką vakarų valstybėse retai pamatysi. Tai be didžiulių transporto spūsties problemų, sukėlė net viešai niekada neaptartą problemą. Tokiu valdžios veiksmu buvo suduotas mirtinas smūgis mažiems šeimos  verslams. Šiandien Vilniuje su žiburiu nerasi arti namų gyvenamame rajone mažyčių, šeimos parduotuvėlių, kur galėtai nusipirkti šviežiai iškeptų duonos gaminių, pieno produktų ir pan. Visus išstūmė didieji prekybos tinklai, kuriems ne tiek svarbu pirkėjo pageidavimai, ar švieži bei skanesni produktai. Jiems svarbu tik kuo didesnis pelnas, bet kokia kaina.

Didieji prekybininkai taip praturtėjo, kad mūsų valdžios vyrai, net skaitė garbe su jais vienoje tribūnoje sporto varžybas stebėti. Ir net neaišku, už ką kai kuriuos iš jų apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais. Ši mada kaip virusas labai greitai, vienos valdingos vadovės, buvo panaudota prisjaukinant sau palankius žurnalistus. Kurie net jai išėjus į pensiją taip nuoširdžiai tarnauja lyg ji ir toliau darbuotųsi. Tiesa, neapsieita ir be akibrokštų, kai iš savęs neklystančiu laikančiu plunksnos brolio prisiėjo tą garbingą apdovanojimą atimti, už amoralų poelgį.

Prekybos centras. Slaptai.lt foto

Tačiau manau, kad amoralumo viršūnė pasiekta dabar. Prisidengiant pandemija mūsų valdžia taip įsijautė į kovą su ja, kad net nesuprato, kad jau perlenkė lazdą. Suprantama, tokia situacija, manau, labai patinka didiesiems prekybos tinklams, kurių apyvartos ir pelnai auga, kaip ant mielių. Vien susipažinus su jų plėtros planais, kiek dešimčių naujų parduotuvių, vien šiais metais, jie ruošiasi atidaryti, darosi aišku, jie ir nesitiki, kad situacija gali pablogėti. Jie jau toli paliko tuos mažiukus, kurie pas juos už aukso kainą nuomuodamiesi kelis kvadratinius metrus dirbo nuo aušros iki sutemų, kad pramaitintų šeimą.

Negana to, kad prisdengiant pandemija mažieji yra žlugdomi. Didiesiems dar valstybė ir paramą suteikia. Už ką? Už tai, kad valdžia jiems konkurentų sumažino. Suprantama, dabartinė valdančioji dauguma yra grynai dešniųjų, o tai reiškia turtingųjų atstovė. Ir keista, kaip naiviai tikisi mažieji iš šios valdžios sau kokios nors realios pagalbos. Neapsigaukite ponai. Skaudžiai nudegsite, jei dar nenudegėte. Kai ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kalba apie palengvinimą verslui, ji pirmiausia turi mintyse tuos didžiuosius. Nes jei ji norėtų nuoširdžiai padėti mažiesiems, šeimos verslams, tai jau galėjo seniai padaryti. Atvirkščiai, jie net nekompensuos dalies nuomos pinigų, ką darė buvusi valdžia, kuriuos jie net nedirbdami, privalo mokėti didiesiems. Ar dar reikia kokių nors komentarų???

Net keista, kad Seime nei viena, save socialiai orientuota vadinanti partija, išskyrus neaiškias replikas valdančiųjų atžvilgiu, nieko konkretaus nepasiūlė.

Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Kas gali pagrystai teigti, kad pablogės epidemiologinė situacija, jeigu bus leista dirbti, su visomis saugos priemonėmis, kaip ir didiesiems, taip pat ir mažoms parduotuvėlėms. Kas pasikeis, jeigu į kirpyklą ateisime vienu metu po pora asmenų, juk pas odontolgus vaikštome ir t.t. ir pan.

Jeigu valdantieji nesirūpina mažaisiais, kurie užsidirba tik savo pragyvenimui ir nesiekia, kad didėtų skurstančių bei bedarbių, tai lai jais pasirūpina opozicinės Seimo frakcijos. Tai būtų ženkliai prasmingiau nei, kad beveik pusmetį plepėti, kas bus opozicijos lyderis. Paimkite ir sukurkite dokumentą, įpareigojantį vyriausybę ne pažadais mažuosius maitinti, kol jiems jau jokia reanimacija nebapadės, o lai imasi konkrečių veiksmų.

Manau, visi, kuriems ne tiek svarbu Lietuvos turtuolių pelnai, turėtų prieš save matyti keletą man skausmingų skaičių: 1 milijoną priverstinai emigravusių tautiečių iš Tėvynės, 485 milijonierius ir 600 000 gyvenančių ant skurdo ribos. Jeigu nieko nedarysime šie skaičiai tik didės.

Ir pabaigai negaliu nutylėti. Negi šiandien svarbiausia Lietuvoje pastatyti naują kalėjimą, legalizuoti narkotikų prekybą ir prisidengiant žmogaus teisėmis spręsti bendrų Seimo tualetų problemą.

Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2021.02.05; 05:00

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 31-os dienos vidurnakčio. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ministrų Kabinetas, pirmadienį susirinkęs į neeilinį posėdį, nusprendė pratęsti karantino režimą iki gruodžio 31-os dienos vidurnakčio. Vyriausybė taip pat apsisprendė ir dėl naujų ribojimų, kurie įsigalios nuo nuo gruodžio 9 dienos.
 
Vyriausybei nutarus, bus draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Taip pat bus draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei juose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos ir (ar) namų ūkiai ir ne daugiau nei 10 asmenų.
 
Griežtesnės sąlygos numatomos ir prekybininkams: parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei teritorijose šalia jų siūloma užtikrinti nebe 10, o 15 kv. m prekybos plotą (kai visas prekybos plotas yra 10 tūkst. kv. m arba mažesnis) arba 30 kv. m prekybos plotą (kai visas prekybos plotas yra didesnis nei 10 tūkst. kv. m) vienam lankytojui.
 
Taip pat šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų.
 
Prekybos ir paslaugų teikimo vietose rekomenduojama padidinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip 5 asmenys, asmenims iš vieno šeimos ir (ar) namų ūkio lankytis po vieną, nustatyti ilgesnį darbo laiką.
 
Sprendimai dėl švietimo veiklos organizavimo
 
Vyriausybės nutarime rekomenduojama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankytų tik tie vaikai, kurių tėvai (įtėviai, globėjai) neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat rekomenduojama mokykloms, vykdančioms švietimą pagal pradinio ugdymo programą, skelbti mokinių atostogas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 18:00

Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Saulius Skvernelis tikisi, kad prekybos centrai atsižvelgs į pateiktas rekomendacijas dėl akcijų skelbimo, kadangi turėtų būti suinteresuoti išvengti didesnių apribojimų ateityje dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos šalyje.
 
„Pateiktos tam tikros rekomendacijos prekybos centrams, kad įvairios akcijos, ypač prieš šventes, nesukeltų dirbtino žmonių antplūdžio.
 
Manau, kad tų rekomendacijų prekybos centrai laikysis, išgirs, nes patys yra labiausiai suinteresuoti, kad nebūtų (pandeminės – ELTA) situacijos blogėjimo šalyje, ir kad žmonės su tam tikrais apribojimais, saugodamiesi, galėtų naudotis prekybos tinklų teikiamomis paslaugomis“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį teigė jis.
 
Laikinasis premjeras tikino, kad kol kas nesvarstomas prekybos centrų darbo laiko trumpinas, kadangi jis galėtų sukelti atvirkščią efektą.
„Darbo laiko trumpinimas esant žmonių norui vis dar gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą, ką rodo paskutiniai mėnesiai, gali duoti atvirkštinį efektą. Likusias kelias prekybos centrų darbo valandas galėtų būti didžiulis, nekontroliuojamas arba sunkiai kontroliuojamas žmonių antplūdis“, – teigė jis.
 
S. Skvernelis, vertindamas kai kurių prekybos centrų idėją artėjančių švenčių metu ilginti darbo laiką siekiant išvengti klientų spūsčių, teigė, kad toks sprendimas būtų racionalus.
 
„Jei (prekybos centrų darbo – ELTA) laikas bus prailgintas, tai irgi bus racionalu. Vėlgi, galbūt prekybos centrai galėtų tas iniciatyvas rodyti atskiroms gyventojų grupėms, jiems skirti specialias valandas. Pirmą bangą prekybos centrai parodė, kad elgiasi labai racionaliai ir konstruktyviai, ir tikiuosi, kad ir toliau taip elgsis“, – pažymėjo jis.
 
Vyriausybė trečiadienį apsisprendė sugriežtinti karantino sąlygas.
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
 
Uždrausta visose parduotuvėse, prekybos centruose bei paslaugų teikimo vietose vykdyti prekybą laikinose prekybos vietose (išskyrus prekybą maisto produktais, pirotechnikos priemonėmis ir prekybines saleles), t. y. kai prekyba vykdoma ne fiziškai atskirtose parduotuvėse, o, pavyzdžiui, bendrose prekybos centrų patalpose, praėjimuose ir panašiai.
 
Taip pat pritarta rekomendacijai visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose nenaudoti trumpalaikių pardavimų skatinimo priemonių (išpardavimų, nuolaidų valandų, degustacijų ir kt.), kurios didina pirkėjų ir lankytojų srautus tam tikru itin trumpu laiku ir tam tikroje vietoje (išskyrus prekybą internetu).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.02; 15:55

Lietuvos vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti dėl karantino sąlygų griežtinimo.
 
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į nepalankią COVID epidemiologinę situaciją Lietuvoje, siūloma viešose vietose leisti būriuotis ne daugiau kaip po 2 asmenis (dabar leidžiama būriuotis iki 5 asmenų).
 
Taip pat siūloma uždrausti visose parduotuvėse, prekybos centruose bei paslaugų teikimo vietose vykdyti prekybą laikinose prekybos vietose (išskyrus prekybą maisto produktais, pirotechnikos priemonėmis ir prekybines saleles), t. y. kai prekyba vykdoma ne fiziškai atskirtose parduotuvėse, o, pavyzdžiui, bendrose prekybos centrų patalpose, praėjimuose ir panašiai.
 
Taip pat siūloma rekomenduoti visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose nenaudoti trumpalaikių pardavimų skatinimo priemonių (išpardavimų, nuolaidų valandų, degustacijų ir kt.), kurios didina pirkėjų ir lankytojų srautus tam tikru itin trumpu laiku ir tam tikroje vietoje (išskyrus prekybą internetu).
 
Karantino režimas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 4 iki gruodžio 17 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.02; 10:24

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybės šiuo metu siūloma 100 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo priemonė prilygintina subsidijai išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, t.y. daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams.
 
Vadinasi, tiesioginiai tokios valstybės paramos gavėjai bus daugiausia komercinį NT valdančios stambiosios įmonės ar investiciniai fondai, į kuriuos investavę turtingesni asmenys. Tokia dosni valstybės pagalba vienam sektoriui nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina Vyriausybės pagalbos verslui paketo efektyvumą.
 
Pagal dabartinius siūlymus, ši priemonė užtikrintų NT nuomotojams 70 proc. pajamų srautą iš nuomos įplaukų, palyginti su padėtimi iki paskelbiant karantiną, o tokių išskirtinių sąlygų neturi joks kitas šalyje veikiantis verslo sektorius. Savo ruožtu nuomininkai, kurių didžioji dalis, tikėtina, yra smulkaus verslo įmonės, turės prisidėti 20 proc., net jei pajamų iš savo verslo apskritai karantino metu negauna.
 
Didžiausi naudos gavėjai valstybei kompensuojant dalį nuomos pajamų greičiausiai bus komercinės paskirties NT valdančios Lietuvos ir užsienio stambaus verslo grupės ir NT fondai, kuriems priklauso didžioji dalis Lietuvoje veikiančių modernių prekybos centrų. 
 
Tokiems subjektams kritinės pagalbos linijos poreikis apskritai abejotinas, nes daugumos šių NT savininkų finansinė situacija, skirtingai nei dėl karantino veiklą sustabdžiusių įmonių, gali būti tvari, o verslo veiklos rizika plačiai išskaidyta. Kitaip tariant, karantinui apribojus vienų sektorių veiklą, kitų sektorių įmonėms nuomojamų patalpų pajamos gali būti pakankamos pastatams išlaikyti ir NT valdytojų finansiniams įsipareigojimams dengti.
 
Karantino labiausiai paveikti sektoriai nuomojasi prekybos, viešbučių ir maitinimo paskirties patalpas, kurių naudingas plotas visoje Lietuvoje sudaro 8 mln. kv. m. Iš jų apie 13 proc. sudaro modernūs prekybos centrai, priklausantys daugiausia stambiesiems nuomotojams.
 
Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.

Taip pat apie du trečdaliai labiausiai karantino paveiktoms veikloms vykdyti skirtų pastatų ir patalpų yra apskritai nenuomojama, todėl į vyriausybės skiriamą paramą nuosavybės teise patalpas valdantys verslai pretenduoti galimybės neturėtų, o visa verslo prisiimama našta šių pastatų išlaikymui ir įsigijimui (jei įsigyta su paskola) – tenka verslo sąnaudoms. Tokiu atveju gali būti iškraipoma NT rinka, teikianti didesnes paskatas NT nuomai nei nuosavybei.
 
Tokia išskirtinai dosni valstybės pagalba vienam sektoriui, kuriame dominuoja stambusis verslas bei turtingesnė visuomenės dalis, nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina vyriausybės pagalbos verslui paketo, kuris yra ribotas savo dydžiu, efektyvumą.
Prekybos centre. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
 
Palyginimui, INVEGA naujų tiesioginių paskolų visam kitam Lietuvos verslui apimtis sudaro taip pat 100 mln. Eur, t.y. tiek pat kiek ir ši planuojama NT nuomos kompensavimo priemonė, skirta tik vieno sektoriaus – NT nuomotojų pajamoms užtikrinti. Be to, ši priemonė gali pasiekti ir nuomotojus, kurie neturi problemų dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kuriems ši priemonė leistų tiesiog toliau generuoti reikšmingą grąžą ekonominio sukrėtimo sąlygomis.
 
Prekybos centras. Slaptai.lt foto

NT nuomotojai, susiduriantys su atsiskaitymų trūkumu ir turintys aptarnauti finansinius įsipareigojimus, kaip ir kitos problemų dėl COVID-19 patiriančios įmonės, turėtų kreiptis dėl valstybės pagalbos, naudojantis jau esamomis INVEGA priemonėmis. 
 
Jei nuomotojas turi banko paskolą, jis turi galimybę kreiptis dėl mokėjimų atidėjimo pasinaudojant INVEGA portfelinėmis garantijomis. Jei nuomotojas turi kitų įsipareigojimų, pvz., darbuotojų atlyginimams, jis gali kreiptis dėl INVEGA lengvatinės paskolos.
 
Jei nuomotojas turi neapmokėtų nuomos sąskaitų, jis gali kreiptis dėl paskolų toms sąskaitoms apmokėti, pasinaudodamas ASAP priemone. Be šių priemonių, nuomotojas gali naudotis ir kitomis jau esančiomis priemonėmis, kurios užtikrina didesnį valstybės pagalbos lėšų efektyvumą ir panaudojimo galimybių teisingumą. Be to, viešojoje erdvėje jau dabar gausu informacijos apie tai, kad nuomotojai ir nuomininkai randa kompromisinius susitarimus, nereikalaujančius papildomų valstybės išlaidų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Didžiųjų prekybos centrų atstovai sako, kad gyventojai pasiruošimą šventėms vis dar linkę atidėti paskutinėms savaitėms ir vis dažniau renkasi sveikesnio maisto produktus.
 
Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Renatos Keršienės, prieš šventes išauga vaisių ir daržovių, iš jų daugiausiai – citrusinių vaisių, pardavimai.
 
„Pirkėjai iš šviežio maisto produktų daugiausiai perka šviežią ir termiškai apdorotą žuvį, mėsą ir mėsos gaminius, kulinarijos, konditerijos gaminius, taip pat žymiai daugiau parduodama sviesto, majonezo, konservuotų daržovių. Be abejo, gausiai prieš šventes perkama saldumynų, kavos bei arbatos, džiovintų vaisių ir riešutų, taip pat alkoholio. Tuo tarpu ne maisto prekių kategorijoje gausiausiai perkami žaislai ir grožio prekės“, – Eltai teigė ji.
 
R. Keršienės teigimu, jau nuo gruodžio pradžios pirkėjai pradeda dairytis prekių, tinkamų dovanoms – kas savaitę vis labiau auga tokių prekių, kaip kosmetika, kvepalai, knygos pardavimai.
 
„Taip pat iš anksto perkami saldumynai, (…) tradiciniams švenčių patiekalams pagaminti būtini ilgesnio galiojimo produktai, tokie kaip majonezas, šaldyta žuvis, konservuotos daržovės – kukurūzai, žirneliai, taip pat gėrimai – sultys, vaisvandeniai. Vis tik pagrindinis pirkimas atidedamas paskutinėms savaitėms“, – komentavo ji.
 
„Rimi“ viešųjų ryšių atstovė teigia, kad pastebima tendencija, jog prieš artėjančias šių metų šventes gyventojai vis dažniau ieško aukštesnės kokybės išskirtinių prekių, pavyzdžiui, brandintos mėsos, vytintų kumpių, alyvuogių. Taip pat, anot jos, dairomasi iš anksto supakuotų dovanų rinkinių.
 
Anot R. Keršienės, paskutinių metų pardavimų duomenys rodo, kad pirkėjai tampa racionalesni rinkdamiesi maisto prekes ir dovanas.
„Pirkėjai jau nebeperka gausiai, galvodami, kad gali pritrūkti produktų šventiniam stalui. Jie įsivertina ir perka tik tiek, kiek reikia“, – tikino ji.
 
„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė taip pat pastebi, kad daug ką klientai įsigyja paskutinėmis dienomis iki didžiųjų švenčių. Jos teigimu, pastebima tendencija, kad lietuviai nori valgyti sveikiau.
Prekybos centras. Slaptai.lt foto
 
„Pernai „Maximos“ atlikta apklausa parodė, kad sveikesnius patiekalus ant stalų per šventes siekia dėti du iš trijų apklaustųjų ir beveik visi (86 proc.) stengiasi ar labai stengiasi, kad maisto netektų išmesti, dėl to perka pagal iš anksto sudarytą sąrašą. Šiemet šventiniu laikotarpiu vis daugiau mūsų klientų renkasi kuo sveikesnį maistą – veganų maisto kategorijos pardavimai augo apie du kartus“, – Eltai sakė ji.
 
Pasak V. Drulienės, prieš artėjančias šventes išaugo „Linkėjimų iš kaimo“ prekių pardavimai.
 
„Šios kategorijos šviežių prekių pardavimai augo 24 proc., šaldytos produkcijos – daugiau nei du kartus. Tai patvirtina ir mūsų lapkričio pabaigoje atliktos apklausos rezultatus, kad, likus 2-3 savaitėms iki Kalėdų, klientai intensyviai perka ilgesnio galiojimo produktus, skirtus šventinio stalo ruošai“, – sakė „Maximos“ komercijos vadovė.
 
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė teigia, kad šiemet kalėdinių prekių pardavimai augo nežymiai.
 
„Didžiausią augimą matome šviežių uogų pardavimuose, taip pat šiuo laikotarpiu itin išauga žuvies pirkimas – tiek fasuotos šalto rūkymo, pavyzdžiui lašišos ar upėtakio, tiek šviežios žuvies. Pastebime, kad pirkėjai darosi vis drąsesni eksperimentuoti virtuvėje, ieško naujų skonių ir receptų idėjų, tai rodo dvigubai išaugę jūrų gėrybių, tokių kaip aštuonkojis, šukutės pardavimai“, – tikino ji.
 
Pasak I. Baltrušaitienės, gyventojų pirkinių krepšelio dydis gruodį išaugo beveik penktadaliu, palyginti su spaliu ir lapkričiu.
 
„Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad pirkėjai šventėms pradeda ruoštis vis anksčiau, tačiau pats intensyviausias laikas mažmeninės prekybos sektoriuje – gruodis. (…) Jei palygintume gruodžio mėnesio pirkinių krepšelį su spalio ar lapkričio mėnesiais, jo dydis išauga kone penktadaliu. Kaip ir prieš kiekvienas šventes, pirkėjai planuoja savo biudžetą ir stengiasi sutaupyti ieškodami pigesnių ilgo galiojimo maisto prekių, pasinaudodami tuo metu joms taikomomis nuolaidomis“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė.
 
„Norfos“ pardavimai paskutinę savaitę iki Kalėdų išauga bemaž dvigubai, palyginti su įprastomis dienomis. Ypač gerai parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kulinarijos gaminiai. Nauja tai, kad labai padidėjo žaislų vaikams, taip pat alyvuogių aliejaus pardavimai. Gerai parduodami kalėdiniai žaislai, dirbtinės eglutės, girliandos, burbulai eglutėms, taip pat dekoracijos, skirtos lauko, namų ir šventinio stalo papuošimui. Be to, saldumynai, tortai, pyragai ir kiti konditerijos gaminiai“, – sako prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak jo, šventiniai „Norfos“ pardavimai šiemet bus didesni nei pernai.
 
„Labiausiai augs maisto produktų, skirtų šventiniam stalui, taip pat šventinių dekoracijų pardavimai“, – pridūrė „Norfos“ atstovas spaudai.
 
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė Eltai sakė, kad, remiantis vidaus taisyklėmis, tendencijos, pirkėjų srautų dinamikos ir kiti, su prekyba susiję duomenys, yra nekomentuojami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:01 

Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Didžiųjų prekybos centrų „Maxima“, „Norfa“, „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“ atstovai teigia, kad parduotuvės šventiniu laikotarpiu dirbs trumpiau, o per Kalėdas, gruodžio 25 dieną, nedirbs nė vienas iš jų.
 
„Lidl“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, pirmąją šv. Kalėdų dieną ir sausio 1-ąją šio tinklo parduotuvės nedirbs trečius metus iš eilės, nes laikomasi nuostatos, kad gražiausios metų šventės yra skirtos visiems.
 
„Laikomės tradicijos ir jau trečius metus iš eilės nedirbsime pirmąją šv. Kalėdų dieną ir sausio 1-ają. Laikomės nuostatos, kad gražiausios metų šventės yra skirtos visiems, tad norime, kad šventinį šurmulį ir nuotaiką pajustų visi mūsų darbuotojai. Šventinėmis dienomis galimybė pabūti su artimaisiais ir ramybė yra svarbi visiems“, – Eltai sakė ji.
 
L. Skersytė akcentavo, kad kitomis šventinio laikotarpio dienomis visos „Lidl“ parduotuvės taip pat dirbs trumpiau. Šv. Kūčių vakarą parduotuvės dirbs iki 18.30 val., o Naujųjų metų išvakarėse – iki 20 val. Antrąją šv. Kalėdų dieną visos „Lidl“ parduotuvės dirbs nuo 10 val. iki 19.30 val.
 
Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, šventiniu laikotarpiu darbo laikas „Iki“ darbuotojams bus trumpesnis.
 
„Kūčių vakarą, numatyta, parduotuvės veiks iki 20 valandos, pirmąją Kalėdų dieną visi laiką leisime sau, su šeimomis ar draugais (visos parduotuvės neveiks), antrąją Kalėdų dieną parduotuvės atsidarys tik nuo 9 valandos. Tuo metu prieš Naujųjų metų naktį daugelio parduotuvių darbo laikas trumpės iki 20 valandos. 2020-ųjų pirmą dieną savo pirkėjų parduotuvėse lauksime nuo dešimtos valandos ryto“, – Eltai teigė ji.
 
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikina, kad jų parduotuvės tinklas tęsia tradiciją ir per didžiąsias metų šventes nedirbs.
 
„Norfos“ prekybos centrai ir šiemet pirmąją šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną neveiks. Be to, gruodžio 24 dieną visos „Norfos“ dirbs 2 valandomis, o gruodžio 31 dieną – 1 valanda trumpiau. „Norfos“ vadovai įsitikinę, kad prekyba šventinėmis ir poilsio dienomis turėtų būti ribojama, kad šventės neaplenktų ir prekybos sektoriaus darbuotojų“, – sakė D. Ryliškis.
 
Gruodžio 25 dieną nedirbs ir „Maximos“ parduotuvės, o Kūčių dieną parduotuvės veiks iki 19 valandos.
 
„Siekiame užtikrinti savo darbuotojams darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat ne mažiau mums svarbūs ir klientų norai apsipirkti jiems patogiausiu metu ir tinkamai pasiruošti didžiausioms metų šventėms. (…)
 
Kūčių dieną visos „Maximos“ parduotuvės visoje Lietuvoje klientų lauks iki 19 valandos. Pirmąją šv. Kalėdų dieną parduotuvės nedirbs. O antrąją, gruodžio 26 dieną, duris atvers 9 valandą. Tądien „Maximos“ parduotuvės darbą užbaigs įprastu darbo dienos grafiku, išskyrus parduotuvę, esančią prekybos centre „Europa“, – ji darbą baigs 18 valandą“, – teigė „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų direktorė Ernesta Dapkienė.
 
Ji taip pat informuoja, kad Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 dieną, „Maximos“ parduotuvės duris atvers įprastu laiku ir klientų lauks iki 21 valandos. Tik trys „Maximos“ parduotuvės tądien darbą užbaigs dar kiek anksčiau. Iki 19 valandos klientų lauks dvi parduotuvės Vilniuje: „Maxima“, įsikūrusi prekybos centre „Outlet Park“, ir „Maxima“, esanti prekybos centre CUP. Iki 17 valandos dirbs „Maxima“, veikianti „Europoje“.
 
E. Dapkienė akcentavo, kad pirmąją 2020 metų dieną visos „Maximos“ parduotuvės dirbs nuo 12 valandos. Sausio 1-ąją nedirbs penkios parduotuvės: Vilniuje – įsikūrusios „Outlet Park“, „Oze“, „Europoje“, Kaune – prekybos centre „Akropolis“, Klaipėdoje – „Banginyje“.
 
Visos „Rimi” prekybos tinklo parduotuvės Kūčių dieną dirbs keliomis valandomis trumpiau: „hyper“ formato prekybos centrai – iki 20 valandos, mažesnio formato, priklausomai nuo miesto ir vietos, dar trumpiau – iki 19, 18 ar 17 valandos.
 
Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Renatos Keršienės, per Kalėdas nė viena tinklo parduotuvė nedirbs – visi darbuotojai turės galimybę šią dieną laiką leisti su brangiausiais žmonėmis. Antrąją Kalėdų dieną parduotuvės pirkėjams duris atvers valandą ar keliomis vėliau nei įprastai – nuo 9 valandos ir dirbs keliomis valandomis trumpiau, iki 20 val.
 
Iki 20 valandos „Rimi” prekybos centrai dirbs ir Naujųjų išvakarėse, gruodžio 31 dieną. Sausio 1-ąją „hyper“ formato parduotuvės pirkėjus pasitiks nuo 12 ir dirbs iki 20 valandos, išskyrus „Rimi“ Vilniaus „Nordika“ ir Panevėžio „Ryto“ prekybos centruose, „Rimi“ Vilniuje, Linkmenų g. 22, ir Ukmergės g. 233, bei „Rimi“ Mažeikiuose, Žemaitijos g. 38, kurios pirmąją 2020 metų dieną nedirbs.
 
Šią dieną vėliau darbą pradės ir „super” formato „Rimi“ prekybos centrai, kurie dirbs nuo 12 iki 20 valandos, išskyrus veikiančias Kaune, adresu Studentų g. 19, Jonavoje, Vasario 16-osios g. 4, Utenoje, Basanavičiaus g. 52, ir „express“ formato „Rimi“ parduotuvę Vilniuje, daugiafunkciame komplekse „Live Square“, Gedimino pr. 44A, kurios pirmąją Naujųjų dieną taip pat nedirbs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 00:30

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Tomas Tomilinas įregistravo siūlymus uždrausti parduotuvėms dirbti per didžiąsias metų šventes bei apgailestavo, kad prekybos tinklai per Velykas nesilaikė pažado nedirbti.
 
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė Rūta Vainienė teigė Eltai, kad jokio pažado nedirbti per šventes nebuvo.
 
Kaip siūlo R. Šalaševičiūtė ir T. Tomilinas, siekiama nustatyti ribojimą stambiems prekybos tinklams dirbti vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, sekmadienį, krikščionių Velykų dieną, lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, bei gruodžio 25-ąją, Kalėdų dieną.
 
Pasak Seimo nario T. Tomilino, per 2018 m. Kalėdas prekybos tinklai laikėsi profsąjungoms ir visuomenei duoto pažado, tačiau per 2019 m. Velykas pažadas buvo sulaužytas, ir dalis prekybos tinklų dirbo, dėl to socialinio dialogo instituto prestižui Lietuvoje iškilo grėsmė, nes laužomas pažadas menkina pasitikėjimą juo.
 
„Versle pažadas yra svarbiau už parašą. Todėl akivaizdu, kad nelieka kito kelio, kaip tik numatyti įstatyminius ribojimus“, – pranešime teigia Seimo narys.
 
R. Vainienė tikino, kad jokio susitarimo su prekybos tinklais nebuvo.
„Esu su visais asociacijos nariais šnekėjusi šiuo klausimu, tai jokio susitarimo nebuvo. Nebuvo visiškai jokio pažado. Matyt buvo įvykusi visiška komunikacijos klaida. Nežinau, kas Lauryno Vilimo (buvusio LPĮA vykdomojo direktoriaus. – ELTA) lūpomis buvo pasakyta, bet nė vienas narys man nepasakė, kad buvo pažadėję nedirbti“, – Eltai teigė R. Vainienė.
 
LPĮA vykdomoji direktorė apgailestavo, kad politikai susikūrė klaidingus lūkesčius dėl to, kad visos parduotuvės savo noru tarėsi nedirbti švenčių metu.
 
„Labai apgailestaujame dėl lūkesčio, kuris buvo sukeltas tarp politikų, nes kažkurioje vietoje kalbėjimas ir pažadai buvo perteikti neteisingai, sukurtas lūkestis be pagrindo“, – Eltai komentavo R. Vainienė.
 
Kaip rodo R. Vainienės pateikta Eltai mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studija, ribojant prekybą tik pirmą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienas, penki didžiausi prekybos tinklai patirtų 7,5 mln. eurų apyvartos smukimą. Pasak R. Vainienės, esant 4 nedarbo dienoms, apyvarta sumažėtų dvigubai – apie 15 mln. eurų.
 
Atlikta studija taip pat parodė, kad valstybė dėl 4 dienų mažmeninės prekybos draudimo prarastų apie 4 mln. eurų pajamų.
 
Kiekybiniai skaičiavimai rodo, kad, įvedus bet kokio stiprumo ribojimus, apyvarta sumažės, o fiksuoti kaštai nepasikeis, todėl prekės savikaina išaugs, o tai sudarys papildomas paskatas didėti ir galutinei kainai.
 
2019.05.26; 00:30

Karvės skulptūra Europos prekybos centre Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, – sena prekybininkų „dainelė“, kurios pagrįstumą paneigs atliktas tyrimas, interviu „Žinių radijui“ sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šią savaitę pranešė, kad atliktas tyrimas, kurio metu buvo lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Pagal tyrimo rezultatus, to paties pavadinimo parduotuvėse kai kurios tos pačios prekės Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose ES šalyse.

„Negalima sakyti, kad visos prekės kainuoja brangiau, bet didelė dalis prekių iš tiesų kainuoja brangiau. Darome pristatymą penktadienį, bus įvardytos vienos kitos priežastys, bus įvardytos priemonės, bus įvardyti prekybos tinklai. Situacija yra iš tikrųjų keistoka. Siekiame apginti mūsų vartotojus. Manome, kad mūsų vartotojai turi turėti galimybes įsigyti prekę panašiomis kainomis ir atrodyti ne prasčiau nei kiti vartotojai kitose ES šalyse. Tyrimas yra apie tai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo E. Jankevičius.

Pasak ministro, kai kurie verslininkų išsakomi argumentai dėl didesnių kainų stebina, tarkime, kad Lietuva neturi siuvimo pramonės.

„Turime puikių siuvimo pramonės pavyzdžių. Yra ir smulkių. Negalima numoti ranka ir pasakyti, kad nieko neturime. Kita vertus, kalbant apie rinkos dydžius – tai sena dainelė, kurią prekybininkai vis kartoja. Bet mes turime pavyzdžių, kai tam tikri produktai Latvijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje, o jos rinka dar mažesnė. Kai viską pristatysime, pasimatys, kad ši logika neveikia“, – teigė ministras.

ELTA primena, kad penktadienį Teisingumo ministerija ir VVTAT pristatys tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.17; 06:00

Algimantas Rusteika, šio komentaro autorius

Dėžėj linguojančios galvos vis vardina maisto brangimo ir šiaip kainų didėjimo priežastis. Ir teisingai, gudriai kalba, tik dar vienos nepamini – normalioje rinkoje didesnis žaidėjų skaičius kainas mažina, o monopolijų užvaldytoje įšaldo ar dar labiau padidina, o visi pigumai tėra reklamos veidų įteigta iliuzija.

Galvojat, kad iš neturėjimo ką veikti į perkrautą prekybcentriais, mažytę, vidutinio Vokietijos miesto dydžio rinką įsiveržė LIDL-as? O gal todėl, kad puikiai žino, jog kainos čia didžiulės, pelnai milžiniški ir paleidus keliais centais pigesnę prekybą gali riebiai užsidirbti?

Įsivaizduokit skurdų kaimą, kuriame būtų daugiau blizgių parduotuvių nei šalia esančiame turtingame mieste. Kodėl taip gali būti, iš ko jos išsilaiko?

Kiekvienas klausimėlio herojus atsakys – arba suka mokesčius, arba laiko dideles kainas, arba ir viena ir kita. Kitų variantų paprasčiausiai nėra.

Tas kaimas – Lietuva. Pirmaujame Europos Sąjungoje ir pagal skurdo lygį, ir pagal prekybos centrų plotą, kas iš principo nesuderinama ir liudija situacijos nenormalumą. Vakarietiškas prekes perkasi ir atsiveža arba patys prekybos monopolistai, arba didieji importuotojai, kurių pagal Lietuvos rinkos perkamąją galią yra ryškiai per daug, tačiau jie ir toliau nori plėstis.

Naujieji žaidėjai prisitaiko prie situacijos ir dirba taip pat, tik su kelių centų kainos skirtumu. Ir laikosi ant atvežtinių, tinklo specialiai užsakytų neaiškių gamintojų prekių mažose pakuotėse, kad pigiau atrodytų. Lietuviškų prekių kaina LIDL-le panaši, o didžiųjų tėvyninių brendų ten aplamai nerasi.

Kasmet išvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių. Ir kasmet toliau dygsta dešimtys naujų prekybcentrių. Daugelis jų seniai nuostolingi ir statomi tik tam, kad neleistų užimti vietos konkurentui, pelningi prekybos taškai dengia kitų nuostolius.

Daugelis importuotojų ir prekybos tinklų tiesiog nebemoka dirbti su mažesnėmis kainomis, nes ir paimtas begalines paskolas reikia atiduoti, ir pelno nei už ką nesusimažins. Tas pats ir su gamintojais – jie užsienio rinkoms parduoda konkurencinga, t.y. labai maža kaina ir patirtus nuostolius atsiima iš vidaus pirkėjų, kurie neturi kur dėtis. O jeigu užjūrio rinkose kam nors kaina didesnė, kaip yra su sviestu – tai tada pas mus ji šoka virš debesų.

Didelei daliai rinkos ryklių seniai laikas mažintis ir bankrutuoti, bet kol yra perkančių – bus ir parduodančių, o ir kur jūs dabar nuo jų pabėgsit? Viską išspręstų smulkus ir vidutinis verslas, kuriam nereikia tokių maržų, bet jis sėkmingai nužudytas centruose išsiskėtusių prekybos šventovių.

Didieji gamintojai davė maksimalistams dideles nuolaidas ir tie su didžiuliu pelnu prekiavo kaina, kuri buvo mažesnė už netinklinėms parduotuvėms duodamą savikainą. Tokia, mat, buvo lietuviška konkurencija – tinklas prekiavo tuo pačiu išreklamuotu margarinu su dideliu pelnu už 1,99 Lt, kai mažiukams jis būdavo patiekiamas už 2 Lt be mokesčių. Konkuruokit, ponai, čia laisva rinka!

Gamintojai, tiekdami tinklams prekes vos ne savikaina, kompensavo dėl beprotiškų nuolaidų patirtus nuostolius pakeldami kainas mažoms parduotuvėms, kurias nepriklausomi žurnalistai apšaukdavo gobšiais sukčiais. Tam, kad išgyventų, dalis mažiukų iš tikro ėmėsi mokesčių sukimo, kiti iš karto pasidavė. O kai visų miestų ir miestelių centrus užplūdo prekybcentriai, tai ir likusieji žlugo.

Visa labai laisvoji žiniasklaida tada buvo už prekybos monopolijas, mirgėte mirgėjo reportažai apie tai, kaip yra gerai ir bus dar geriau. Kritikų balsų niekas nesiklausė ir nepublikavo, nes žiniasklaida gyveno iš tinklų reklamos. Tas pigumas buvo tik invazijos ir rinkos okupavimo nuostoliai, ją užėmus prasidėjo plėšikavimas. Ir žmonės čia nekalti, jie norėjo gyventi pigiau ir pigumą gavo, o dabar važiuoja apsipirkti į Lenkiją.

Tą turėjo numatyti ir galėjo sureguliuoti valdžia, tik nenorėjo. Ir kur čia norėsi, jei tinklų atstovai koja atidarinėjo merų ir vicemerų kabinetų duris. Vis mažėjo miestų centruose likusių neparduotų prekybai pelningų sklypų ir autobusų stočių. Ir vis daugėjo valdininkų giminaičių vardais augančių jaukių priemiesčio namukų.

Ką pasipriešinsi, kai net Seimas dykai (?) atidavė prekiautojams visą šalies strateginį elektros ūkį, didysis kovotojas prieš skurdą Valdas Adamkus “skaudančia širdimi“ įstatymą dėl LEO pasirašė ir tie vos per plauką nepastatė mums naujos, gigantiškos atominės?

Beje, dabar tie didieji, protingieji gamintojai, kurie nusimovę kelnes prieš prekybcentrius patys patyrė nemažai nuostolių, duodasi kaip pasiutę po išlikusias netinklines parduotuves. Siūlo savo prekes, tik nebelabai yra kam jas imti. Pats laikas ant išlikusių nepriklausomų parduotuvių prisukti memorialines lentas, įtraukti į paveldo sąrašus ir organizuoti ekskursijas.

Ir nieko čia niekas nepakeis ir nesvaikit. Nei kalafiorų revoliucija, nei kokie nors juokingi uždraudimai dirbti savaitgaliais, kuriuos deputatai vis pasiūlo, o po tinklų atstovų apsilankymo padiskutuoti kažkodėl užmiršta. Iki kito karto, nes kas gali paneigti, kad…

Tai, kas yra – per dešimtmečius susiklosčiusių idiotizmų rezultatas, su kuriuo dabar aršiai kovoja tie, kurie prie to sočiai prisidėjo. Yra toks dalykas kaip negrįžtami procesas –  vaistas, kuris galėjo padėti vakar, šiandien nebesuveiks. O rytoj pas mus jau seniai yra užvakar.

2017.12.01; 05.23

Penktadienį Lenkijos Seimas – parlamento žemieji rūmai – priėmė įstatymą, pagal kurį laipsniškai bus atsisakoma prekybos sekmadieniais.

Nuo 2018 metų kovo 1 d. parduotuvės dirbs pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienį, 2019 metais – paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, o nuo 2020 metų sausio 1 d. galios prekybos sekmadieniais draudimas su tam tikromis išlygomis.

Už įstatymo priėmimą balsavo 254 Seimo nariai, prieš – 156, o 23 susilaikė. Dabar įstatymą svarstys Senatas.

Šių permainų iniciatorės – „Solidarumo“ profsąjunga ir Katalikų bažnyčia. Jos siūlė iškart ir visiškai uždrausti parduotuvėms dirbti sekmadieniais, bet parlamentarai nusprendė sušvelninti šią iniciatyvą.

Opozicija buvo prieš įstatymo priėmimą. Specialistai apskaičiavo, kad prekybos sekmadieniais uždraudimas neigiamai atsilieps mažmeninei prekybai, kurios apimtis gali sumažėti 10 milijardų zlotų (apie 2,5 milijardo eurų). Be to, tai gali turėti įtakos maždaug 36 tūkstančių žmonių įdarbinimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 00:02

Algimantas Rusteika, šio komentaro autorius

Senas bajeris – gamintojai pabrangina prekę, o prekybcentriai, nors dar ir didmenos pilnos, ir parduotuvių lentynos lūžta nuo pigiau gautų prekių, pirmadienį 9.00 tik viens du – ir pabrangina pigesnius likučius. Nes nori uždirbti.

Lygiai taip pat “pamirštama“ atpiginti prekes jas gamintojams ar importuotojams atpiginus – senieji brangesni likučiai “išparduodami“ dar ilgai po to, kai būna iš tikro išparduoti ir savaitę kitą paprekiaujama atpigusiomis prekėmis brangiau. Nes vėl gera proga uždirbti.

Tokia sukčiavimo metodika mielai naudojasi ir valstybiniai spekuliantai. Štai Energijos skirstymo operatorius – elektros juk negamina, o tik perparduoda ją vartotojams. Ir pakvipus elektros atpigimui smarkiai susijaudina – kaip čia iš to atpigimo uždirbti? Juk tokia gera proga pabrangimą paslėpti po atpigimu ir pabranginti produktą ir paslaugą tiesiog sumažinant kainą mažiau, negu tau pačiam atpigo!

Nuo 2018 metų elektra pinga 3,5 proc. Apsidžiaugėt, manot, kad sutaupysit? Nei velnio. Elektra tai atpigs, bet standartinį planą pasirinkusiems vartotojams (jų yra apie 90 proc. arba 1,5 mln.) siūloma nustatyti 1 Eur per mėnesį abonentinį mokestį. Ir net tą varganą eurą, kurį gal kaip nors galėtumėt sutaupyti, atims.

Taigi, už mūsų ir jūsų laimę plušanti valstybės bendrovė nei pirštuko nepakrutinusi užsitikrins 1,5 mln. x 1 EUR x 12 mėnesių = 18 mln. EUR per metus papildomų pajamėlių ir iš atpigimo neblogai uždirbs. Jau mažučiai ir paskaičiavo, kad tiekėjams atpigusi elektra gali net pabrangti vartotojams, kurie sunaudoja iki 91 kWh per mėnesį, nes jiems tas papildomai sumokamas 1 EUR bus didesnis už po “atpigimo“ mokamos sumos sumažėjimą. Tokių klientų gali būti apie 660 tūkst.

Nepilietiškai nusiteikusiems mokesčių mokėtojams pilietiški dėdės už veiklos viešinimui skirtus piliečių pinigiukus portaluose užpirktuose tekstuose viską juk išsamiai paaiškina. Matote, tai toks mokestis už galimybę vartoti elektrą, nes tinklai skirti visiems! Panaši logika būtų, jei prekybcentris keliais centais sumažintų batonų kainą, bet imtų įėjimo į parduotuvę mokestį už “galimybę apsipirkti“…

Taigi, sąmokslo teorijos teisios – nuo atpigimų Marijos žemėje labiausiai nukenčia biedniausi, nes jiems atpigimai pas mus visada reiškia pabrangimą.

2017.11.23; 05:48

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Vytautas Kernagis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į UAB „Akropolis Group“ vadovę Saulę Zabulionytę dėl komunistinių simbolių platinimo ir demonstravimo.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad UAB „Akropolis Group“ valdomo Klaipėdoje esančio prekybos centro „Akropolis“ teritorijoje vykstančiame turguje demonstruojami ir siūlomi įsigyti bei platinami komunistiniais simboliais pažymėti daiktai ir karinės uniformos, todėl Seimo nariai kreipimesi prašo informuoti, ar buvo atliktas visų prekybos tinklui priklausančių centrų prieigose vykstančių turgų patikrinimas šiuo aspektu.

Taip pat klausiama, kokių konkrečių priemonių imtasi, siekiant užtikrinti, kad būtų nedelsiant nutraukta veikla galimai pažeidžianti galiojančius teisės aktus ir ateityje nebebūtų platinami bei demonstruojami komunistiniai simboliai.

Seimo narys V. Kernagis teigė, jog yra žinoma, kad panaši veikla gali būti vykdoma ir kituose miestuose esančių prekybos centrų „Akropolis“ teritorijose ar šalia Lietuvai reikšmingų istorinių objektų.

„Komunistinės atributikos demonstravimas ir pardavinėjimas vyksta ne tik šalia didžiųjų prekybos centrų, bet ir kitose gausiai turistų lankomose vietose, prie Lietuvai svarbių istorinės atminties monumentų. Šis procesas tampa sunkiai suvaldomas. Neatmetu galimybės kreiptis ir į teisėsaugos institucijas, kad jos ištirtų, ar nepažeisti Lietuvos įstatymai. Kartu kyla klausimas, ar nėra reikalingi šiuo metu galiojančio įstatymo pakeitimai bei didesnė tokios atributikos pardavinėjimo kontrolė. Gal tokia simbolika galėtų būti pardavinėjama tam specialiai skirtose parduotuvėse, o ne gausiai turistų lankomose vietose“, – sakė V. Kernagis.

TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad „pernelyg ilgai užsimerkdavome matydami tokios atributikos pardavimus ir keldavome daugiau retorinius klausimus dėl tokios veiklos teisingumo. Manau, kad vis dėlto atėjo laikas, atsižvelgiant ir į šių dienų aktualijas, ir į geopolitinę situaciją, parodyti pagarbą mūsų piliečiams, patyrusiems represijas okupacijos metais ir ieškoti būdų kaip spręsti šią problemą“.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas draudžia ir numato administracinę atsakomybę už nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR simbolikos platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.10; 02:30

Slaptai.lt, prieš šv. Kalėdas užviręs košę dėl visuomenės požiūrio į tuos sekmadieniais išnaudojamus samdomus darbuotojus, kurių darbas nesusijęs su gyvybiškai svarbiais žmonijai reikalais, sulaukė atgarsio.

„Stebisi Europos Sąjungos senbuvės krikščioniškos tautos, kaip Lietuvoje nepaisoma Trečiojo Dievo įsakymo „Švęsk Sekmadienį“. Juk kas būtų paprasčiau paversti Seime šį Dievo įsakymą įstatymu bent jau pramoninių ir maisto prekių parduotuvių, kavinių ir restoranų akcininkams, uždraudžiant jiems išnaudoti savo darbuotojus ir sekmadienį. Kaip civilizuotoje Europoje. Bet kurgi, juk daugumai lietuviškų runkelių – rinkėjų tokiu atveju bus atimta galimybė pabūti ypatingais ponais nors sekmadienį! Ar rinks toks runkelis į Seimą tokį kandidatą, kuris atims iš jo šią galimybę?“, – rašė tada Slaptai.lt.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Sekmadienį švęsk“

Elektronikos platintojų asociacija (EPA) per pirmąjį šių metų pusmetį jau perdirbo daugiau kaip 5 tūkst. tonų elektroninės įrangos ir beveik 45 tonas galvaninių elementų. Siekdama užtikrinti dar efektyvesnį atliekų surinkimą, EPA smulkiųjų atliekų surinkimo tinklą papildys penki šimtai naujų surinkimo konteinerių, jau artimiausiu metu atsirasiančių prie didžiausių „Maxima“, „IKI“, „Senukai“, „Norfa“ ir kitų prekybos centrų.

Be to, stambiagabaričių elektros ir elektronikos įrangos atliekų tinklą turėtų sustiprinti 110 anksčiau nuomotų konteinerių nuosavybės teisės įgijimas. Taip pat planuojamas visų nuomojamų plotų atsisakymas ir konteinerių perdavimas neatlygintinai asociacijos nariams.

Continue reading „Elektronikos vartotojams – patogesnis atliekų rūšiavimas“