Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako, kad departamentas nėra gavęs oficialios informacijos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo datos.
 
„Departamentas nėra gavęs jokios oficialios informacijos iš mūsų Rytų kaimynų, kurioje būtų nurodyta, kokią dieną ir koks procesas būtų pradėtas vykdyti Astravo AE. Kaip matėme iš viešosios erdvės, jau du mėnesiai vyksta fizikiniai elektrinės bandymai. Mūsų supratimu, pačio proceso testavimo išryškėję trūkumai turėtų būti šalinami. Kokiu periodiškumu, kokie trūkumai išryškėjo, tokios informacijos neturime“, – LRT radijui sakė M. Kanapickas.
 
Jo vertinimu, po įvykio Astravo AE turėtų praeiti apie dvi savaites, kad tai keltų didelį pavojų visų Lietuvos žmonių gyvybei ar sveikatai.
 
„Jeigu analizuojame ir šiai dienai nustatytą pavojingiausią scenarijų, vertinant vėjo kryptį, taršos išmetimo aukštį ir dydį, tai nėra tokia tragiška Lietuvoje situacija, kad per dieną ar dvi foninė dozė būtų tokia didžiulė, kad būtų didžiulis poveikis visoje Lietuvoje žmonių gyvybei ir sveikatai. Mažų mažiausiai, mano vertinimu, būtų apie dvi savaites laiko“, – teigė M. Kanapickas.
 
Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 11:00

Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Gegužės 29-ąją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui sukanka 30 metų.
 
Prieš tris dešimtmečius – 1990 m. gegužės 29 d. – ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė pasirašė Vyriausybės nutarimą „Dėl Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos steigimo“. 1999 m. departamentas buvo reorganizuotas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. 2005 m. prie jo prijungtas Civilinės saugos departamentas, o 2006 m. – Bendrasis pagalbos centras.
 
„Linkiu, kad mus visus vienytų ir telktų svarbiausias tikslas – gyventojų saugumas“, – sako departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius, apgailestaudamas, kad dėl karantino negali vykti 30-mečio minėjimas.
 
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra atsakingas už visuomenės, materialaus turto ir aplinkos apsaugą ekstremaliųjų situacijų atvejais. Jis organizuoja ir vykdo gaisrų ir kitų ekstremaliųjų situacijų prevenciją, formuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos politiką Lietuvoje, numato priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų veiklos kryptis, rengia teisės aktus, reglamentuojančius priešgaisrinę ir civilinę saugą ir kontroliuoja, kaip laikomasi jų reikalavimų, vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, organizuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos mokymą, informuoja visuomenę priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais.
Ugniagesių gelbėtojų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, aktyviai dalyvaujama tarptautinių organizacijų veikloje. 2005 metais įsteigta Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komanda ne kartą yra dalyvavusi tarptautinėse gelbėjimo bei humanitarinės pagalbos teikimo operacijose.
 
Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba 4 tūkst. darbuotojų, iš jų per 2600 – ugniagesių gelbėtojų, kurie, vadovaudamiesi šūkiu „Artimui pagalba, Dievui garbė“, profesionaliai atlieka savo pareigas ir yra išgelbėję tūkstančius žmonių gyvybių. Vien šiemet jie užgesino per 5 tūkst. gaisrų ir atliko beveik tiek pat gelbėjimo darbų. Gaisrų ir gelbėjimo darbų metu buvo išgelbėti 172 žmonės.
 
Ugniagesiai gelbėtojai valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai rengiami Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Vidurinės grandies pareigūnus Lietuvos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nuo 1992 m. rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 10:00

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį reikalaudamas atkreipti dėmesį į nepakankamą numatytą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Kalėjimų departamento finansavimą 2018 metais. Pareigūnų teigimu, šių įstaigų finansavimas kitų metų biudžete turi būti padidintas bent 10,9 mln. eurų, iš kurių 4,5 mln. turėtų būti skirta pasieniečių, 3,8 mln. eurų – ugniagesių ir 2,6 mln. – įkalinimo įstaigų prižiūrėtojų darbo užmokesčiui didinti. Šios lėšos, pareigūnų teigimu, kol kas nenumatytos kitų metų šalies biudžete.

„Tokie pinigai būtini siekiant užtikrinti šių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą 2018 metais. Akivaizdu, kad dėl įvairių priežasčių atotrūkis tarp pasieniečių, ugniagesių, prižiūrėtojų ir kitų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio pastaruoju metu didėja. Tokia situacija, mano galva, yra labai pavojinga. Netrukus Lietuvoje gali atsirasti tam tikros statutinių pareigūnų kastos, o mano minimos tarnybos gali susidurti su pačia rimčiausia problema – motyvuotų žmonių trūkumu. Jau ir dabar, pavyzdžiui, gesinti gaisrų dažnu atveju važiuoja mažesni ekipažai nei turėtų“, – sako NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel.

Prašomos lėšos pareigūnų darbo užmokestį leistų padidinti vidutiniškai 100 eurų per mėnesį.

„Vyriausybės atstovai, Seimo nariai kalba apie būtinybę užtikrinti Lietuvos žmonių saugumą, apie kovą su korupcija ir šešėliu. Visos šios diskusijos dėl teisėsaugos finansavimo visgi parodo, kad didžioji dalis šių gražių kalbų realiais darbais nepavirsta. Nuolat galvoti, kaip reikės išmaitinti savo šeimą, priverstas pasienietis vargu ar atiduos paskutines jėgas kovoje su kontrabanda. O ugniagesiui nuvykti į gaisro vietą nevažiuojančiu automobiliu ar ką tik baigus darbo pamainą kitoje darbovietėje taip pat gali būti labai keblu“, – teigia V. Banel.

VSAT ir PAGD 2018 metais planuoja imtis struktūrinių reformų, tačiau vien jų realiems pokyčiams nepakaks – būtinas ir valstybės indėlis. „VSAT per šiuos ir ateinančius metus sutaupys daugiau nei 2 mln. eurų. Pokyčiai PAGD dar tik įsibėgėja. Tačiau akivaizdu, kad vien vidinių išteklių didinti pareigūnų darbo užmokestį šiose įstaigose nepakaks“, – aiškina NPPSS vadovas.

Bene prasčiausia situacija, lyginant su kitomis teisėsaugos įstaigomis, yra Kalėjimų departamente. Šių pareigūnų darbo užmokestis kol kas yra neproporcingai mažas, o darbo sąlygos – tragiškos.

Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas sako, kad kalėjimų priežiūros pareigūnų situacija yra prastesnė dėl įvairių priežasčių.

„Kitose įstaigose mes matome kažkokį norą keistis ir judėti į priekį, o Kalėjimų departamente to tikrai nesimato. Vietoj būtinų struktūrinių reformų yra tiesiog pučiamas departamento valdymo aparatas, švaistomos lėšos, o eiliniai pareigūnai ne tik kad gauna grašius už tikrai sunkų ir pavojų pilną darbą, tačiau ir neturi uniformų. Jau nekalbant apie kitas darbo priemones. Man atrodo, kad mūsų situacija be aukščiausių šalies vadovų dėmesio pasikeisti jau negali“, – sako K. Pauliukas.

NPPSS yra didžiausia statutinius pareigūnus Lietuvoje vienijanti organizacija. Vienas iš jos veiklos tikslų „Programos 1000“ įgyvendinimas nuo 2020 metų. Šia programa, kuri parengta pagal Estijoje jau įgyvendintą modelį, siekiama, kad žemiausios grandies pareigūnų darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 1000 eurų. „Programos 1000“ įgyvendinimas turi apimti visas vidaus reikalų sistemos įstaigas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.22; 06:27

Vidaus reikalų ministras nurodė nuo pareigų nušalinti tris aukštas pareigas einančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) pareigūnus.

Gauta informacijos, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, PAGD pareigūnai galėjo bandyti paveikti pavaldinius neliudyti VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus specialistams.

VRM šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo ugniagesių išnaudojimo. Yra užfiksuota (vaizdo įrašuose), kaip ugniagesiai keičia padangas galimai savo viršininkų, jų giminaičių automobiliams.

Pažymėtina, kad tarnyba PAGD yra grindžiama statutiniais santykiais – t.y. pavaldumu ir subordinacija, o tai lemia, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo pareigingumo, drausmingumo ir vadų nurodymų vykdymo.

„Nuvilia, kad šiais laikais vis dar susiduriame su sunkiai suprantamomis situacijomis. Noriu padrąsinti visus pareigūnus netoleruoti piktnaudžiavimo tarnyba. Nuosekliai švarinsime visą vidaus reikalų sistemą, su manimi tikrai niekas „nesusitars“ ir „nesutvarkys“ jokių reikalų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

PAGD viršininko pavaduotojas Vygandas Kurkulis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų savo noru (be išeitinių kompensacijų). Kitus du pareigūnus: Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Aloyzą Baradinską ir viršininko pavaduotoja Valdą Visocką nuo pareigų nušalinti iki tyrimo pabaigos turės departamento vadovas Kęstutis Lukošius.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2017.05.06; 06:35