Įvairių valstybių žvalgyba siekia užkirsti kelią priešiškų tarnybų veiklai savo šalyje bei apsaugoti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančią informaciją. Šioji žvalgybos tarnybų veiklos dalis itin išryškėjo žiniasklaidos pranešimuose sausio mėnesio antroje pusėje: per keletą savaičių buvo paskelbta apie tris Rusijos tarnybų užverbuotus, bet išaiškintus Europos šalių piliečius, valstybių ruošimąsi kibernetinėms grėsmėms bei pastangas apriboti priešiškų valstybių „minkštosios galios“ sklaidą.

Išaiškinti trys Rusijos agentai

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Čekijoje Rusijos karinė žvalgyba (GRU) buvo užverbavusi prekiautoją ginklais ir iš jo bandė įsigyti Rusijai draudžiamos parduoti ginkluotės: šarvus pramušančių kulkų snaiperio šautuvams, viršgarsinių kulkų pistoletams su duslintuvais bei pistoletų be identifikacijos žymų. Pasak čekų naujienų portalo Respekt, teisėsauga sulaikė prekeivį ir įtikino jį dalyvauti kontržvalgybinėje operacijoje prieš Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, dirbusį su diplomatine priedanga. Rusų žvalgybininkas buvo trumpam sulaikytas, o vėliau Rusija atšaukė jį iš Čekijos. Čekų teisėsauga aiškinasi, kam buvo siekiama įsigyti ginklus ir kokioms operacijoms jie galėjo būti panaudoti.

Kitoje Europos Sąjungos šalyje Austrijoje sulaikytas buvęs vidaus saugumo tarnybos BVT pareigūnas, kuris įtariamas penkerius metus mainais į piniginį atlygį perdavinėjęs įslaptintą informaciją Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Die Presse informuoja, kad tas pats asmuo yra kaltinamas ir įslaptintos informacijos perdavimu Austrijos politikams bei Interpolo ieškomam verslininkui.

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU

Tuo metu Ukraina Chersono srityje sulaikė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentą, kuris už atlygį rengė protesto akcijas, vadovavo prokremliškai partijai ir rinko įvairią informaciją apie situaciją Ukrainos srityse, besiribojančiose su Rusijos okupuotu Krymu. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vertinimu, ši informacija galėjo būti renkama tikintis ją panaudoti destabilizuojant situaciją šalyje bei skatinant kitus Ukrainos regionus siekti autonomijos.

N. Pelosi kompiuterio kietąjį diską norėjo parduoti Rusijai

JAV vis dar vyksta tyrimai, susiję su radikalių protestuotojų įsiveržimu į Kapitolijų. Šturmo metu buvo pavogtas Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi nešiojamasis kompiuteris. Washington Post skelbia, kad JAV pareigūnai sulaikė šturmo dalyvę Riley Williams, kuri įtariama prisidėjusi prie kompiuterio vagystės ir, anot vieno liudininko, ketinusi parduoti jo kietąjį diską Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Tačiau sandoris neįvyko, nes mergina sugadino kietąjį kompiuterio diską, o N. Pelosi atstovai informavo, kad kompiuteryje nebuvo jautrios informacijos.

Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Vis tik šis atvejis patvirtino nuogąstavimus, kad Kapitolijaus šturmu galėjo pasinaudoti JAV priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos. Portalo Zdnet.com kalbintų ekspertų teigimu, incidento metu nežinomi asmenys dvi valandas veikė nekontroliuojami patalpose, kuriose apstu kompiuterinės įrangos su jautria informacija, todėl, jų nuomone, visa Kapitolijaus kompiuterinė įranga turėtų būti pripažinta netinkama naudojimui, taip pat reiktų užtikrinti nuodugnią patalpų kontržvalgybinę patikrą.  

Naujas Parler partneris ir instrukcijos Rusijos institucijoms

Po Kapitolijaus šturmo trumpam savo veiklą sustabdžiusi socialinių tinklų platforma Parler, kurioje daugiausia ir buvo koordinuojami protestuotojų veiksmai, dalinai atnaujino savo veiklą pasitelkusi naują partnerį – DDoS Guard Corp. Naujojo partnerio prireikė, nes JAV internetinių paslaugų įmonės po šturmo pašalino Parler iš internetinių parduotuvių. Apie tai pranešė leidinys The Wired. Pasak Bloomberg, naujasis Parler partneris DDoS Guard Corp. yra valdomas dviejų Rusijos piliečių Jevgenijaus Marčenko ir Aleksejaus Lichačiovo. Kibernetinio saugumo ekspertų manymu, ši partnerystė gali reikšti, kad programėlės vartotojų duomenys taps prieinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms.

Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto

Tuo metu portalas Zdnet.com praneša, kad Rusijos FSB priklausantis Nacionalinis kompiuterinių incidentų koordinacinis centras šalies institucijoms išsiuntė instrukcijas, kaip stiprinti savo kompiuterinių sistemų apsaugą ir apsiginti nuo galimų kibernetinių išpuolių. Tai buvo padaryta po to, kai naujoji JAV prezidento administracija viešai apkaltino Rusiją sąsajomis su kibernetiniu išpuoliu prieš JAV institucijas pasinaudojus kompanijos SolarWinds pažeidžiamumu.

Kinijos talentų programos – mokslininkų pritraukimo įrankis

Kinija savo ruožtu plėtoja talentų programas, į kurias siekia pritraukti įvairių šalių mokslininkus, turinčius konkrečių žinių ar prieigą prie užsienio technologijų, intelektinės nuosavybės. Australijos naujienų portalo The Sunday Morning Herald duomenimis, vien šioje šalyje yra apie 300 mokslininkų, dalyvaujančių įvairiose Kinijos mokslo programose, suteikiančiose komunistiniam režimui informacijos apie užsienio technologijas ir išradimus.

Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija

Australijos vidaus saugumo tarnyba ASIO įspėja, jog šalies švietimo ir mokslo sektoriai dėl savo svarbos valstybės politikos ir tyrimų raidai tampa užsienio valstybių šnipinėjimo objektu.

Panašios tendencijos matyti ir JAV. Sausio mėnesį JAV teisingumo departamentas pranešė apie vyresnįjį NASA mokslininką, kuris nuslėpė ryšius su Kinijos institucijomis, bei sulaikytą Masačiusetso technologijos instituto mechaninės inžinerijos profesorių, kuris už piniginį atlygį atliko patarėjo funkcijas įvairiose Kinijos valstybinėse institucijose bei dalyvavo talentų programose.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2021.03.09; 07:20

Programišiai iš vienos didžiausių Japonijos aviacijos kompanijų – bendrovės „All Nippon Airways“ (ANA) – pavogė beveik milijono klientų duomenis. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
 
Teigiama, kad tarp piktadarių pavogtų duomenų nebuvo informacijos apie keleivių mokėjimo korteles ar jų užsienio pasų numerius. Taip pat pabrėžiama, kad dėl šio duomenų nutekinimo klientai nepatirs jokios žalos.
 
ANA žiniomis, programišiai surengė kibernetinę ataką prieš Japonijos bendrovės partnerę – Šveicarijos kompaniją SITA, kuri užsiima bilietų rezervavimu.
 
Pasak „Kyodo“, analogiškas incidentas įvyko ir su dar vienos Japonijos oro linijų milžinės – kompanijos „Japan Airlines“ – klientų duomenimis. Iš jos piktadariai per ataką prieš SITA pavogė 920 tūkst. keleivių duomenis. Kaip ir ANA atveju, tarp jų nebuvo informacijos apie mokėjimo korteles.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.07; 02:30

Norvegijos slaptosios tarnybos ženklas

Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) mano, kad didžiausią grėsmę šalies saugumui kelia Rusijos ir Kinijos specialiųjų tarnybų veikla.
 
Tai pareiškė PST vadovas Nilsas Andreasas Stensønesas, pirmadienį pristatydamas metinę ataskaitą, kurioje klasifikuojamos grėsmės saugumui ir pateikiamos prognozės 2021 metams.
 
„Žvalgybinės veiklos požiūriu didžiausia išliks Rusijos ir Kinijos keliama grėsmė“, – cituoja jį Norvegijos naujienų agentūra NTB. Pasak žinybos vadovo, pastaraisiais metais Maskvos ir Pekino veikla įgavo dar platesnį mastą.
 
PST ataskaitoje pažymima, kad 2021 metais „Rusijos ir Kinijos specialiųjų tarnybų operacijos internete sudarys didžiausią jų veiklos Norvegijoje dalį“.
 
Anksčiau PST pranešė, kad programišių grupės APT28 ir „Fancy Bear“ galėjo surengti kibernetinę ataką prieš Norvegijos parlamentą praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. „Jos susijusios su Rusijos karine žvalgyba GRU, konkrečiau – su jos vyriausiuoju specialiųjų operacijų štabu“, – buvo sakoma žinybos pranešime.
 
Rusijos ambasada tada teigė, kad Norvegijos kaltinimai Maskvos adresu yra provokacija. Savo ruožtu RF užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog Norvegija nepateikė jokių įrodymų, kad Rusija susijusi su kibernetine ataka.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 06:15

Šnipinėjimas ar žvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Kuo šiandien sudominti žvalgybinių temų mėgėjus? 

Vokiškas Bild rašo, kaip ginasi, teisinasi, išsisukinėja Vadimas Krasikovas. Šis vyras įtariamas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23 dieną nušovęs Kremliui neįtikusį čečėną Zelimchaną Changošvilį. Įtariamasis tvirtina, kad į krūmus Berlyno centre patraukęs tik gamtos šaukiamas. Tiesiog panoro nusišlapinti. Jokių kitų tikslų neturėjęs. Jis iki šiol mano, kad suimtas dėl to, kad šlapinosi viešojoje vietoje. Ir, be kita ko, kalbėsiąs su Vokietijos tyrėjais tik tuomet, kai turėsiąs Rusijos ambasados pasamdytą advokatą. Kiti advokatai jam neprimtini.

XXX

Die Welt analizuoja Vokietijoje veikiančius netikrus internetinius portalus, kuriuos greičiausiai išlaiko Rusijos specialiosios tarnybos. Ten viena iš pagrindinių temų – esą Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – JAV slaptosios tarnybos CŽV agentas. A.Navalnas – tai tas, kurį Rusijoje apnuodijo chemine medžiaga ir labai nenorom išleido gydytis į Vokietiją.

Zelimchanas Changošvili

XXX

The New York Times rašo (Ana Suonson ir Edward Vong) apie keistus, įtartinus JAV diplomatų ir amerikiečių žvalgų susirgimus. Omenyje turimi užsienyje plušėję Amerikos diplomatai ir žvalgai. Jie sunegaluodavo išvykę į komandiruotes Rusijon, Kinijon ir Kubon. Kokių simptomų patirdavę? Sukdavosi galva, apimdavo silpnumas, prarasdavo klausą, netekdavo atminties, kamuodavo galvos skausmai.

Manoma, kad tiek amerikiečių diplomatus, tiek amerikiečių žvalgus apšvitindavę specialiais spinduliais. Susirgdavo tik tie, kurie reziduodavo Kinijoje, Kuboje ir Rusijoje.

Šie negalavimai turį apibendrinantį pavadinimą – „Havanos sindromas“. Mat ypač daug JAV diplomatų susirgo būtent dirbdami Kubos sostinėje Havanoje.

Beje, kai kurie nepasveiko ir buvo išleisti anksčiau laiko į pensiją dėl sutrikusios sveikatos.

Tiesa, neatmestina versija, jog keli diplomatai tiesiog pervargo nuo įtampos. Jie prašėsi išleidžiami atostogų, bet Vašingtonas jų atostogas vis atidėliojo, ir jie – palūžo.

XXX

Handelsblatt nagrinėja, ar Irano fiziką, atsakingą už branduolines programas, tikrai nužudė Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“. Omenyje turimas Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas  Fakhrizadeh. Greičiausiai – taip. Čia įsipainiojęs ir „Mossad“. Izraelis pačiais drastiškiausiais būdais trukdo Iranui pasigaminti atominę bombą. Izraelio specaliosios tarnybos sprogdino ir laboratorijas, kuriose iraniečiai kūrė atominę bombą, ir Irano mokslininkus, dirbusius tose laboratorijose.

Mossad slaptieji agentai

Pastebima, kad kai Mossadui ėmė vadovauti 58-erių metų Jiosi Koenas, šios slaptosios tarnybos operacijos tapusios agresyvesnėmis nei iki tol. Neatmetama ir versija, kad „Mossad“ pridėjo savąją ranką sekant bei nužudant Irano generolą Kasemą Suleimani.

Izraelio žvalgybos retai dariusios klaidų. Viena iš klaidų – kai 1973 metais Norvegijoje nužudė ne tą žmogų – manė, kad šaudo į palestinečių kovotoją, o nušovė niekuo dėtą Norvegijos oficiantą.

Tačiau sėkmingų operacijų – nepalyginamai daugiau.

Viena iš paskutiniųjų sėkmingų operacijų – kai tiesiai iš Teherano pagrobė Irano branduolinius tyrimus fiksavusį archyvą.

XX

The New York Times rašo, kad Estijos žvalgyba įsiledo JAV kiberetinio saugumo ekspertus, kad šie susipažintų, kaip ir kokias kibernetines atakas prieš estus taiko rusų programišiai. Amerikiečiai panoro palyginti rusų programiškių kibenetines atakas prieš JAV su rusų hakerių išpuoliais prieš Estiją.  Taigi šio vizito tikslas – nustatyti panašumus bei skirtumus.

Manoma, kad rusų programišiai pirmiausia savo naujausias agresijas išbando Estijoje. Jei pasitvirtina, tokią pat arba labai panašią taktiką naudoja ir prieš kitas, kur kas galingesnes šalis.

XXX

Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvoje neseniai irgi buvo surengta kibernetinė ataka, smulkiai aprašyta BNS. Buvo paskleistos melagienos, esą Lietuvos teisėsauga pasienyje sulaikė lenkų diplomatą, apie neva anaujintus  šaukimus į Lietuvos kariuomenę ir apie Šiaulių oro uosto remontus ir tobulinimus. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad per šią ataką nukentėjo 19 internetinių svetainių. Dauguma nukentėjusiųjų – saivaldybių tinklapiai. Trys – valstybinės įstaigos.

Anksčiau programišiai buvo paskleidę melagieną, esą Lietuva siųs „taikos palaikymo pajėgas“ į Baltarusiją.

Šiandien – tiek naujienų žvalgybų tema.

2020.12.14; 07:44

JAV vyriausybė sekmadienį patvirtino, kad prieš jos kompiuterių tinklus buvo įvykdyta kibernetinė ataka, o laikraštis „The Washington Post“ paskelbė, jog mažiausiai du departamentai patyrė Rusijos valstybės programišių ataką.
 
„Dirbame su mūsų agentūros partneriais dėl neseniai aptiktos veiklos Vyriausybės tinkluose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) atstovas.
 
„CISA teikia techninę paramą paveiktoms institucijoms, siekiant nustatyti ir sumažinti galimus pažeidimus“, – teigė jis.
 
„The Washington Post“ pranešė, kad šios atakos yra susijusios su atakomis prieš kibernetinio saugumo įmonę „FireEye“, kuri įtaria, kad ataka buvo remiama valstybės.
 
JAV žiniasklaida taip pat pranešė, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) dėl atakų įtaria Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) dirbančią programišių grupę.
 
Manoma, kad ta pati grupė vykdė atakas ir Baracko Obamos kadencijos metais.
 
Savo ruožtu Rusijos ambasada JAV atmetė neva „nepagrįstus“ kaltinimus ir neigė savo vaidmenį vykdant šias atakas.
 
„Kenkėjiška veikla informacinėje erdvėje prieštarauja Rusijos užsienio politikos principams, nacionaliniams interesams ir požiūriui į tarpvalstybinius santykius. Rusijos nevykdo puolamųjų operacijų kibernetinėje erdvėje“, – sakoma ambasados pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 12:00

Atsargiai – hakeriai

Artėjant lapkritį vyksiantiems JAV prezidento rinkimams, Rusijos, Kinijos ir Irano programišiai taikosi į dėl šio posto besivaržančių kandidatų rinkimų kampanijas, ketvirtadienį paskelbė technologijų milžinė „Microsoft“.
 
Sietle įsikūrusios bendrovės išvardytos valstybės sutampa su JAV žvalgybos bendruomenės atliktais vertinimais.
 
„Microsoft“ teigimu, Kinijos programišiai taikėsi į demokratų partijos kandidato į prezidentus Joe Bideno kampaniją, su ja siejamas organizacijas ir mokslinius institutus, susitelkiančius į užsienio politiką.
 
Kinijoje įsikūrusi programišių grupė taip pat atakavo „vieną žinomą asmenį“, anksčiau turėjusį sąsajų su Donaldu Trumpu.
 
„Microsoft“ teigimu, Rusijos programišiai greičiausiai yra susiję su grupėmis, veikusiomis ir 2016 metais. Jie taikėsi į konsultantus, dirbančius tiek respublikonų, tiek demokratų partijoms, JAV moksliniams institutams, Europos liaudies partijai ir britų politinėms partijoms.
 
Irano programišiai nesėkmingai taikėsi į Baltuosius rūmus ir dabartinio šalies prezidento rinkimų kampaniją.
 
Oficialiame JAV žvalgybos vertinime teigiama, kad Kinija linkusi manyti, jog rinkimuose J. Bidenas nugalės D. Trumpą, o Rusija yra daugiausiai susitelkusi į J. Bideno reputacijos sutepimą.
 
„Užsienio veiklos grupės deda daugiau pastangų taikantis į 2020 metų rinkimus“, – teigė „Microsoft“, pažadėdama „apginti mūsų demokratiją nuo šių atakų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.11; 10:42

Čekijos nacionalinė kibernetinio ir informacinio saugumo valdyba 2019 metų ataskaitoje pažymi, jog prieš šalies valstybinės struktūros strateginius objektus buvo rengiamos programišių atakos iš Rusijos. Tai trečiadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Pasak ataskaitos autorių, programišiai siuntė Čekijos organizacijoms elektroninius laiškus, kuriuos atidarius piktadariai gaudavo prieigą prie slaptos informacijos. Bet dokumente nenurodoma, kurie konkrečiai šalies objektai 2019 metais tapo kibernetinių atakų taikiniais.
 
Valdybos nuomone, tikėtina, kad 85 proc. atakų surengė grupuotė „Sofacy“, susijusi su Rusijos karine žvalgyba GRU.
 
Čekijos specialioji tarnyba taip pat įspėjo, kad šalies pramonės objektus gali atakuoti programišių grupuotės, susijusios su Kinija.
 
Čekijos nacionalinė kibernetinio ir informacinio saugumo valdyba 2019 metais užfiksavo 217 kibernetinių atakų prieš šalies objektus – 53 daugiau negu 2018 metais.
 
Rusija atkakliai neigia Čekijos pareigūnų pranešimus apie jos rengiamas kibernetines atakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 14:33

Šnipinėjimas

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ponas Andrejus Kelinas atmetė kaltinimus, kad jo šalies žvalgybos tarnybos mėgino pavogti su vakcinos nuo koronavirusu kūrimu susijusią medžiagą.
 
„Aš visiškai netikiu šia istorija, ji nelogiška“, – A. Kelinas teigė BBC.
 
Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados saugumo tarnybos paskelbė, kad programišių grupuotė „APT29“ bandė virtualiai įsilaužti į įvairias organizacijas, dalyvaujančias vakcinos nuo COVID-19 kūrime, kad galėtų pavogti susijusios informacijos. JK nacionalinis kibernetinio saugumo centras teigia esąs 95 procentais tikras, kad minėta grupuotė, dar žinoma kaip „The Dukes“ (liet. kunigaikščiai) arba „Cozy Bear“ (liet. mielas lokys), priklauso Rusijos žvalgybos tarnyboms.
 
Paklaustas, ar minėta grupuotė tikrai susijusi su Rusija, ambasadorius tiesiai neatsakė. „Apie jos egzistavimą sužinojau iš britų spaudos. Šiame pasaulyje neįmanoma kompiuterinius įsilaužėlius priskirti vienai ar kitai valstybei“, – kalbėjo Rusijos atstovas.
 
Ambasadorius A. Kelinas atmetė samprotavimus, kad Rusija įgautų pranašumą, sužinojusi apie kitų šalių šiuo metu kuriamas vakcinas. Anot jo, Rusijos farmacijos įmonė „R-Pharm“ jau yra sudariusi partnerystės sutartį su britų-švedų farmacijos ir bioformacijos įmone „AstraZeneca“ dėl koronaviruso skiepo gamybos, jeigu šiuo metu Oksfordo universitete kuriama vakcina bus veiksminga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 19:00
 

Katalonijos parlamento vadovas R. Torrentas. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeras Torrentas teigia, kad Ispanijos valdžia jį sekė. Atitinkamą pareiškimą jis paskelbė antradienį.
 
Anksčiau laikraštis „El Pais“ pranešė, kad R. Torrento išmanusis telefonas buvo atakuojamas programa, kurią sukūrė Izraelio bendrovė ir kuri parduodama tik vyriausybėms ar saugumo pajėgoms kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Pasak Katalonijos parlamento vadovo, šie duomenys rodo, kad „Ispanijoje šnipinėjami politiniai oponentai“.
 
„Mes eisime iki galo, kad viską išsiaiškintume“, – pareiškė R. Torrentas. Jis taip pat pagrasino, kad į sekimą bus atsakyta „politiniais ir teisiniais veiksmais“.
 
Kaip rašė „El Pais“, į Katalonijos politiko telefoną buvo įsilaužta 2019 metais. Ši programa leidžia slapta klausytis pokalbių, skaityti pranešimus, pasiekti standųjį diską, matyti naršymo istoriją, nuotoliniu būdu suaktyvinti įtaiso kamerą ir mikrofoną.
 
Anot leidinio, Ispanijos vyriausybė tikina „nežinojusi, kad Katalonijos parlamento pirmininkas R. Torrentas tapo programišių įsilaužimo auka“. Nacionalinio žvalgybos centro atstovas patikslino, kad žinyba „visada veikia griežtai laikydamasi įstatymų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 06:00

Paulas Whelanas. EPA – ELTA nuotr.

Markas Neksonas

Markas Neksonas leidinyje Le Point rašo, jog 2018 metų gruodį Maskvoje suimtas amerikiečių jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Velanas) greičiausiai neatliks visos bausmės Rusijos griežtojo režimo kolonijoje.

50-metis Paulas Whelanas suimtas Maskvoje prieš dvejis metus netoli Raudonosios aikštės esančiame viešbutyje. Jį apkaltino šnipinėjus prieš Rusiją. Jam skirta 16 metų nelaisvės bausmė. Tačiau ne tik JAV, bet ir Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kanados pilietybes turintas amerikietis gali būti iškeistas į Amerikoje kalinčius Rusijos piliečius. Bent jai tokių mainų norėtų Maskva.

Rusija neva pranešusi Vašingtonui, kad jai rūpi trys Amerikoje kalintys rusai.

Ginklų prekeivis Viktoras Butas. AFP nuotr.

Tai – ginklų baronu pramintas Viktoras Butas, sučiuptas Tailande dar 2008 metais. JAV teisėsauga jam skyrė 25 metų kalėjimo bausmę. Jis – vienas iš žinomiausių prekeivių ginklų nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Apie jį Amerikoje sukurtas net meninis filmas „Ginklų baronas“, kur pagrindinį vaidmenį atlieka Nikolas Keidžas. Ginklų prekeiviui – 53-eji metai.

Rusijai svarbus ir 52 metų amžiaus lakūnas Konstantinas Jarošenko. 2011-aisiais jis įkliuvo amerikiečių kovos su narkotikais biurui ir buvo pasmerktas kalėti 20 metų. Jam kadaise buvo pasiūlyta pergabenti 4 tonas kokaino iš Venesuelos į Liberiją, po to – į Ganą. Jam siūlė beveik 6 milijonų JAV dolerių honorarą. JAV teisėsauga sučiupo jį Liberijoje.

O trečiasis asmuo, kurį Rusija norėtų susigrąžinti namo, – 35 metų amžiaus Romanas Selezniovas. Jis – rusų parlamentaro sūnus. Jaunuolis kaltinamas internetiniais – finansiniais nusikaltimais. Jis – programišius, sugebėjęs, pasak amerikiečių tyrėjų, pavogti 500 stambių Amerikos kompanijų kreditinių kortelių kodų bei įsilaužti į 3700 fiansinių įstaigų buhalterijas. Nuostoliai dėl šio programišio veiklos – 169 mlj. JAV dolerių. Parlamentaro sūnui Amerikoje paskirta 27 metų kalėjimo bausmė.

Štai į šiuos tris rusų atstovus Kremlius pasiruošęs iškeisti Maskvoje įkaltintą amerikietį P.Whelaną. Tik neaišku, ar P.Whelaną siekiama išmainyti į visus tris rusus, ar tik į kurį nors vieną iš minėtos trijulės.

Informacijos šaltinis – Le Point

2020.06.19; 11:00

Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą aptarti galimas sankcijas Maskvai dėl programišių atakos prieš Vokietijos parlamentą 2015 metais.
 
„Federalinio užsienio reikalų biuro valstybės sekretorius Miguelis Bergeris pakvietė Rusijos Federacijos ambasadorių S. Nečajevą pasikalbėti į Federalinį užsienio reikalų biurą. Federalinės vyriausybės vardu jis griežtai pasmerkė programišių ataką prieš Vokietijos Bundestagą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Rusijos ambasadorius buvo informuotas, kad, remiantis arešto orderiu Rusijos piliečiui Dmitrijui Badinui, kurį gegužės 5 d. išdavė Vokietijos federalinė prokuratūra, Vokietijos vyriausybė sieks Briuselyje pasinaudoti ES kibernetinių sankcijų režimu prieš asmenis, atsakingus už ataką prieš Vokietijos Bundestagą, įskaitant poną D. Badiną“, – nurodo ministerija.
 
Vokietijos užsienio reikalų biuras teigia turįs įrodymų, kad D. Badinas buvo Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, dalyvavęs 2015 m. atakoje prieš Vokietijos parlamentą.
 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau šį mėnesį pareiškė turinti įrodymų, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 08:42

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kaltinimus, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
 
„Praėjo penkeri metai. Nebuvo pateikta nė vieno konkretaus fakto“, – interviu Rusijos žiniasklaidos grupei RBK sakė S. Lavrovas.
 
A. Merkel šią savaitę pareiškė, kad yra rimtų įrodymų, jog ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.16; 00:03

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia toliau dėsianti pastangas gerinti santykius su Rusija, nepaisant programišių atakų, kurios visai nepalengvina tų pastangų, skelbia „Reuters“.
 
„Sieksiu gerų santykių su Rusija, nes manau, kad yra daug priežasčių toliau dėti mūsų diplomatines pastangas, bet tai visai nepalengvina jų“, – Bundestage sakė A. Merkel.
 
Kanclerės teigimu, yra rimtų įrodymų, kad ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
 
„Galiu atvirai pasakyti, kad man skaudu. Kasdien bandau kurti geresnius santykius su Rusija bet, kita vertus, yra labai rimtų įrodymų, kad Rusija daro tai“, – sakė kanclerė.
 
Praėjusią savaitę Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ skelbė, kad 2015 m. Rusijos programišiai įsilaužė į Vokietijos parlamento kompiuterius ir pasisavino daugybę informacijos, įskaitant ir elektroninius laiškus iš kompiuterio A. Merkel biure parlamente.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 05:00

Pastarosiomis dienomis Vaclavo Havelo tarptautinio oro uosto techninės tarnybos atrėmė kelias kibernetines atakas. Tai penktadienį pranešė oficiali Čekijos sostinės oro uosto atstovė Kateřina Pavlikova.
 
„Programišių atakas, su kuriomis mes susidūrėme pastarosiomis dienomis, pavyko atremti, – sakė ji Čekijos radijui. – Piktadariai mėgino sužinoti prisijungimo prie oro uosto kompiuterių sistemos slaptažodžius. Jiems nepavyko įsilaužti“.
 
Anksčiau penktadienį Čekijos žiniasklaida pranešė, kad programišių atakų taikiniais tapo didžiausių Ostravos ir Olomouco miestų ligoninių kompiuterių sistemos. Klinikų techninėms tarnyboms pavyko jas atremti.
 
Neseniai Čekijos specialiosios tarnybos įspėjo, kad padidėjo kibernetinių atakų prieš šalies strateginius objektus, taip pat ir prieš ligonines, grėsmė. Jos nepatikslino, iš kur šie išpuoliai gali būti vykdomi.
 
Pasak kai kurių šaltinių, programišių atakos gali būti susijusios su Prahos miesto vadovų sprendimu demontuoti paminklą Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui, sulaukusiu griežtos Rusijos reakcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.19; 05:00

Didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas „Marriott International“ skelbia apie programišių ataką, per kurią galimai buvo pavogti iki 5,2 mln. svečių asmens duomenys, rašo „Deutsche Welle“.
 
Nežinomi programišiai bandė pavogti tokius duomenis, kaip svečių gimtadienio data, lytis, telefono numeris, adresas, el. pašto adresas, ryšiai su įmonėmis ir vartojama kalba.
 
„Marriott“ tikino, kad šiuo metu atliekamas programišių įsilaužimo tyrimas, tačiau pabrėžė, esą „bendrovė nemano, kad programišiai pavogė tokią informaciją, kaip „Marriott Bonvoy“ paskyrų slaptažodžius ar PIN kodus, mokėjimo kortelių informaciją, asmens dokumentų ar vairuotojo pažymėjimų numerius“.
 
„Marriott“ apie įsilaužimą informavo teisėsaugos institucijas ir „padeda jų tyrimui“.
 
Pasak „Marriott“, programišiai pirmą kartą įsilaužė į viešbučių sistemas šių metų sausio viduryje, o įsilaužimas pastebėtas vasario pabaigoje. Bendrovė mano, kad asmeninė svečių informacija „buvo pasiekta pasinaudojant dviejų „Marriott“ darbuotojų prisijungimais“.
 
Prieš daugiau nei metus „Marriott“ paskelbė apie vieną didžiausių programišių įsilaužimų istorijoje, kai galimai buvo pavogti apie 500 mln. svečių asmeniniai duomenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.01; 02:00

Kibernetinis saugumas. Slaptai.lt nuotr.

JAV Saugumo departamentas ketvirtadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos programišiams, galimai susijusiems su jų šalies žvalgybos tarnybomis, kurie dalyvavo didžiulės pasaulinio lygmens kibernetinės operacijos „Evil Corp“ veikloje.
 
Pitsberge paskelbtame kaltinamajame akte Maksimas Jakubecas ir Igoris Turaševas įvardyti kaip pagrindiniai veikėjai programišių grupėje, kuri dešimtyse šalių įrašė kenkėjiškų programų ir iš įmonių bei vietos valdžios pavogė daugiau nei 100 milijonų dolerių.
 
JAV iždo atstovai nurodė, kad M. Jakubecas dirbo būtent Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje „nuo 2017 m.“ – jam buvo pavesta „vykdyti Rusijos valstybės projektus“.
 
„Evil Corp“ naudojo sukčiavimo schemas, siekdami į aukų kompiuterius įrašyti „Dridex“, „Bugat“ ir kitų kenkėjiškų programų.
 
Jas programišiai pasitelkė tam, kad prieitų prie tapatybių duomenų, slaptažodžių ir galėtų disponuoti banko sąskaitomis, iš kurių jie pervedinėjo dideles sumas į savo arba kitų pinigų plovėjų sąskaitas.
 
Pareigūnai visa tai pavadino besivystančia, inovatyvia ir įžūlia operacija, kurios vykdytojai išvengė tyrėjų akiračio ir vogė pinigus iš įvairių taikinių JAV, pavyzdžiui, vienuolių, rajono mokyklos tarybos, naftos įmonės ir ginklų gamybos bendrovės.
 
Valdžios teigimu, nuo kenkėjiškų programų 43 šalyse nukentėjo 300 organizacijų, taip pat daugybė pavienių asmenų, tačiau grupuotė vis dar veikia.
 
Abu asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, yra laisvėje, o JAV valstybės departamentas paskelbė apie 5 milijonų dolerių atlygį už M. Jakubeco sulaikymą ir nuteisimą. „M. Jakubecas galimai įsitraukė į jau dešimtį vykdytų kibernetinių nusikaltimų karštinę, kurios metu buvo panaudotos dvi finansų sektoriui pačios kenksmingiausios kenkėjiškos programos, dėl kurių aukos visame pasaulyje prarado dešimtis milijonų dolerių“, – sakė JAV generalinio prokuroro asistentas Brianas Benczkowskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 00:30

JAV skyrė sankcijų trims Šiaurės Korėjos valstybės remiamoms grupuotėms. Anot JAV vyriausybės, šios grupuotės yra atsakingos už prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą nukreiptas kibernetines atakas.
 
Viena iš grupuočių, žinoma kaip „Lozoriaus grupė“, galimai surengė „WannaCry 2.0“ išpirkos programų išpuolį ir įsilaužimą į „Sony“ įmonės duomenis.
 
JAV iždo departamento atstovai taip pat teigė, kad Šiaurės Korėjos grupuotės mėgino vogti iš finansinių institucijų ir įgyti duomenų apie privačias kredito korteles tam, kad finansuotų Pchenjano branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas.
 
Iždo darbuotojai patikino, jog Šiaurės Korėjos įsilaužimai planuoti siekiant rinkti žvalgybos informaciją, ypač iš Pietų Korėjos. Interneto paslaugos Šiaurės Korėjoje yra atidžiai kontroliuojamos, o prieiga – ribota, tad interneto subjektai yra smarkiai priklausomi nuo valdžios.
 
JAV vyriausybė atskleidė, kad trys valstybės remiamos programišių grupuotės nuo 2017 metų pavogė maždaug 571 milijoną dolerių kriptovaliuta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.14; 07:53

Gyvendamas Ekvadoro ambasadoje Londone, „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as ne kartą buvo susitikęs su įvairiais programišiais. Tai antradienį Vašingtone pareiškė Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas, praneša „The Associated Press“.

Pasak L. Moreno, J. Assange`as jį lankiusiems programišiams duodavo nurodymus, kaip skleisti „WikiLeaks“ įkūrėjui naudingą informaciją. Dažnas jo svečias Ekvadoro ambasadoje buvo programuotojas iš Švedijos Ola Binis.

Londono policijos pareigūnai balandžio 11 d. sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą. Bet JAV teisingumo departamentas pareiškė, kad J. Assange`ui kaip programišiui gresia tik penkeri metai kalėjimo.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.17; 07:15

Vokietijos policija Heseno federalinėje žemėje šalies vakaruose sulaikė jaunuolį, kuris įtariamas kibernetinėmis atakomis prieš VFR politikus ir garsenybes, taip pat jų asmeninių duomenų vagyste. Tai antradienį pranešė Federalinė baudžiamųjų bylų žinyba (BKA).

Leidinio „Spiegel Online“ žiniomis, įtariamajam 20 metų. Naujienų agentūra DPA, remdamasi savo šaltiniais, informuoja, kad programišius jau pripažino savo kaltę.

Vokietijoje rengiamos dvi spaudos konferencijos, kuriose bus pateiktos bylos detalės. Pirmąją organizuoja tyrėjai, antrąją surengė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ir Federalinės informacinės technikos saugumo žinybos (BSI) vadovas Arnė Schonbohmas.

Apie Bundestago deputatų, televizijos laidų vedėjų ir muzikantų asmeninių duomenų nutekinimą buvo pranešta praėjusią savaitę. Internete buvo paskelbtos žinios apie maždaug tūkstantį asmenų. Į jį pateko politikų telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, susirašinėjimo socialiniuose tinkluose istorijos.

Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ir kanclerė Angela Merkel. Įsilaužėliai paviešino jos priimamojo fakso numerį, vieną elektroninio pašto adresą ir kelis laiškus. Pasak kanclerės atstovo spaudai, „jautrios informacijos“ ten nebuvo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 00:30

Belgijos užsienio reikalų ministeriją 2014 metais atakavo programišiai iš grupės APT-28, kuriai priskiriamas įsilaužimas į JAV Demokratų partijos serverį. Tai penktadienį pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“, patikslindama, kad programišiai veikiausiai buvo iš Rusijos.

Agentūros duomenimis, programišių tikslas buvo konfidencialus pranešimas apie padėtį Ukrainoje. „Belga“ nepatikslina, ar šie duomenys buvo pagrobti. Tyrimas tęsiamas, jį atlieka šalies Federalinė prokuratūra, konkrečių įtariamųjų nėra. 

Pasak agentūros, tai gali būti tie patys įsilaužėliai, kurie mėgino neteisėtai patekti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) belaidį tinklą, kad gautų duomenų apie Sergejaus Skripalio bylos tyrimą.

Ketvirtadienį Didžioji Britanija, JAV ir Nyderlandai vėl apkaltino Rusiją kibernetiniu šnipinėjimu. Nyderlandų gynybos ministerija surengė spaudos konferenciją, per kurią buvo pranešta, kad Nyderlandų saugumo tarnyba balandį išsiuntė keturis Rusijos piliečius, kuriuos įtarė sąmokslu surengti kibernetinę ataką prieš OPCW. Pasak Nyderlandų pareigūnų, visi keturi įtariamieji turėjo diplomatinius pasus. Vienas jų buvo informacinių technologijų ekspertas, o kiti – pagalbiniai agentai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-05