vaz_sauna_maza

Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams pateikė per tris šimtus konkrečių prašymų. Daug?

Neskubėkime smerkti advokatų, esą jie specialiai, sąmoningai vilkina teismo procesą – neva kaip skęstantis žmogus griebiasi šiaudo. Advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės prašymuose – daug racionalaus grūdo. Beje, tie prašymai – tarsi akivaizdus priekaištas Medininkų bylą neva kruopščiai ištyrusiems prokurorams.

Continue reading „Neįminta posto “Medininkai 2” ir pasalos paslaptis”

klausimai_0

Kovo 14-oji ir kovo 16-oji – ypatingos dienos tiems, kurie atidžiai domisi istorine ir tuo pačiu labai painia, sudėtinga Medininkų skerdynių byla.

Tragiškus 1991-ųjų liepos 31-osios įvykius tiriančios Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos laukia sudėtingas galvosūkis. Sigitos Bieliauskienės vadovaujamai teisėjų kolegijai netrukus teks apsispręsti, kaip derėtų pasielgti su buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginančiųjų advokatų prašymais. Per paskutiniuosius ketverius metus, kai į Lukiškių tardymo izoliatorių buvo uždarytas vienintelis kaltinamasis omonininkas K.Michailovas, tokių prašymų susikaupė apie tris šimtus.

Continue reading „Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams – trys šimtai advokatų prašymų”

konstantinas_2

Šių metų  liepos pabaigoje jau dvidešimtąjį kartą minėsime tragišką Medininkų posto pareigūnų nužudymo sukaktį. Žvelgiant iš šalies, liūdnasis jubiliejus bus pagerbtas deramai. Juk Lietuvos oficialiosios struktūros lyg ir turi kuo didžiuotis. Mūsų darbštieji generalinės prokuratūros atstovai išaiškino bent vieną įtariamąjį. Tą įtariamąjį Latvijos teisėsauga mums maloningai perdavė. O Vilniaus Apygardos teismas šią itin sudėtingą ir painią bylą jau baigia nagrinėti, skaitydamas paskutiniuosius bylos tomus. Žodžiu, rezonansinė Medininkų byla greičiausiai bus išnagrinėta laiku, ir mūsų prokurorai bei teisėjai neabejotinai sulauks bent jau žodinių valstybės vadovų padėkų, pagyrimų, o gal net – paaukštinimų bei piniginių premijų.

Continue reading „Medininkų byla: Istorinės tiesos paieškos ar specialiųjų tarnybų priedangos operacija?”

konstantinas_2

Vos tik keletą savaičių neparašiau nė vieno straipsnio apie Medininkų žudynių bylos tyrimą, čia pat sulaukiau keisčiausių vertinimų.

Man belieka tik džiaugtis, kad esama užtektinai daug žmonių, kuriems įdomi mano nuomonė apie neobjektyviai atliekamą šios rezonansinės bylos tyrimą ir kuriems “ne tas pats”, nustojau ar nenustojau domėtis buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino likimu.

Tiesa, būta ir tokių, kurie paskleidė versiją, girdi, žurnalistas Gintaras Visockas išsigando Vilniaus Apygardos teismo teisėjų rūstybės, nes vienas iš šio teismo atstovų (teisėjas Stasys Lemežis) patį “žurnaliūgą” nubaudė solidžia pinigine bauda (visi, kas nori plačiau sužinoti apie man iškeltą baudžiamąją bylą, medžiagą ras portale www.slaptai.lt).

Continue reading „Teisėjai karštligiškai skuba užversti paskutinįjį Medininkų žudynių bylos puslapį”

booollliiisss

Buvusio kandidato į Prezidento postą generolo Česlovo Jezersko ir žurnalisto Gintaro Visocko dvikova nesibaigia.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis ir dar dvi teisėjos šių metų sausio 27-ąją paskelbė galutinį neskundžiamą sprendimą, labai nepalankų žurnalistui. Tačiau dar lieka viltis, kad šią bylą  protingiau išnagrinės Žmogaus teisių teismas Strasbūre, į kurį žurnalistas G.Visockas ketina kreiptis (žiūrėkite publikaciją “Lietuvos ryte”).

Daug vilčių, kad Strasbūro teisėjai į generolo Č.Jezersko ir žurnalisto G.Visocko bylą pažvelgs nešališkai, jautriau, profesionaliau, nei tai padarė lietuviškosios Temidės tarnai. Juk apie viešąjį asmenį, t.y. apie atsargos generolą, buvusį KAM generalinį inspektorių, prezidento posto siekusį Č.Jezerską žurnalistas niekur niekada nerašė, kad pastarasis bendradarbiavo su KGB.

Continue reading „Statistinio skaitytojo nuomonė: Vilniaus apygardos teismas neturėjo moralinės teisės nagrinėti žurnalisto G.Visocko bylos”

omon_nugara

Rezonansinėje Medininkų byloje – dar vienas keistas prokurorų žingsnis. Sausio 19-ąją oficialiame teismo posėdyje prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas paprašė, kad teisėjai prie bylos medžiagos prijungtų liudininkų Vido Pukenio ir Gedimino Adiklio apklausų protokolus.

Šių buvusių Lietuvos policijos operatyvinių įgaliotinių, kadaise dirbusių šalies VRM kriminalinės paieškos valdybos 6-ąjame skyriuje (organizuotas nusikalstamumas), apklausų protokolai neva patvirtina ir papildo Medininkų pareigūnų nužudymo byloje esančią labai svarbią pažymą. Toji pažyma surašyta dar 1992-ųjų vasario 14-ąją. Ją pasirašė minėtieji V.Pukenis ir G.Adiklis.

Toks prokurorų prašymas kelia nuostabą. Tiksliau tariant, primena būseną, kai jūroje skęstantis žmogus, neturėdamas po ranka gelbėjimosi rato, griebiasi … šiaudo.

Continue reading „Medininkų byla: desperacija ar įrodymų klastojimas?”

stankevicius98

Kiekvienas žurnalistas žino, jog rašant kritinio pobūdžio straipsnį be įrodymų išsiversti neįmanoma. Jeigu tekste tvirtinama, kad Petraitis ar Jonaitis nusižengė įstatymui, čia pat, greta, privalu pateikti duomenis, kuriais remiantis teigiama, esą publikacijos herojus ar herojai yra nusikaltėliai.

Jei neturi liudininkų parodymų, jei nėra filmuotos medžiagos, jei nėra ekspertų išvadų, jei nėra jokių daiktinių įrodymų, pavyzdžiui, pirštų atspaudų, – žmogaus viešai kaltinti padarius nusikaltimą negalima. Blogiausiu atveju būsi paduotas į teismą už šmeižimą, įžeidimą ar garbės bei orumo pažeminimą. Geriausiu atveju – paviršutiniškos, konkrečiais įrodymais neparemtos rašliavos nepraleis redaktorius, ir tądien liksi be uždarbio – honoraro.

Continue reading „Kaltinamasis aktas dėl Medininkų žudynių primena prastą rašinį”

konstantinas_2

2011-01-10 vykusiame teismo posėdyje kolegijos pirmininkė Sigita Bieliauskienė paskelbė apie liudytojų apklausos pabaigą, palikdama teismo posėdyje neapklaustais apie 100 valstybės kaltinimo liudytojų, kurių parodymai išdėstyti kaltinamajame akte, o jie patys nurodyti kviestinų į teismo posėdį liudytojų sąraše. Tokiu būdu ši kolegija neabejotinai sąmoningai atėmė mano teisę apklausti valstybės kaltinimo liudytojus teismo posėdyje ir nuodugniai patikrinti jų parodymus bei jų reikšmę ir sąryšį su man pateiktu kaltinimu, įvykdžius žmogžudystę. Tokiu būdu kolegija, pažeisdama Lietuvos BPK ir Žmogaus teisių Konvencijos normas, atėmė iš manęs teisę į savalaikę ir veiksmingą gynybą.

Continue reading „Konstantinas Michailovas – Nikulinas: “Neprivalau įrodinėti savo nekaltumo””

kalasnikov_saudo

Praėjusią savaitę šių eilučių autorius turėjo retą galimybę – išsamiai susipažinti su buvusio OMON milicininko Vladislavo Pužajaus parodymais. Omenyje turiu 2001-ųjų vasario 15-ąją, kai mūsų pareigūnai V.Pužajų apklausė Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Apklausa surengta svečių kambaryje, ji buvo filmuojama. Apklausoje dalyvavo Lietuvos Generalinės prokuratūros prokurorai Rolandas Stankevičius, Antanas Stepučinskas bei tuometinis mūsų ambasados Rusijoje darbuotojas Mindaugas Ladyga.

V.Pužajaus išpažintis – velniškai įdomi. Tiksliau tariant, – skandalinga. Jis beveik prieš dešimtį metų įvardino tuos, kurie, jo žiniomis, dalyvavo Medininkų skerdynėse 1991-ųjų liepos 31-ąją. Be to, jis atvirai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis jam tapo žinomos žudikų pavardės.

Continue reading „Kodėl dešimtmetį slėpti liudytojo Vladislavo Pužajaus parodymai apie Medininkų žudynių dalyvius?”

rusu_prokuratura

Manipuliacijų visuomenės nuomone šiandieninėje Lietuvoje – nors vežimu vežk. Ir tos manipuliacijos – labai pavojingos. Nes visuomenės nuomonė formuojama valstybiškai svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, kažkas Lietuvoje, o gal – ne tik mūsų šalyje, trokšta, jog mes susidarytume kuo nepalankesnį požiūrį į Lukiškių tardymo izoliatoriuje uždarytą buvusį omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną. Keista, bet į šiuos žaidimus įsipainioję ne tiek žurnalistai, kiek mūsų slaptosios tarnybos, mūsų prokurorai ir mūsų teismai.

Ši mintis kilo skaitant kai kuriuos oficialius Rusijos generalinės prokuratūros laiškus, adresuotus Lietuvos Generalinei prokuratūrai. Ką byloja, sakykim, Rusijos Federacijos Vyriausiosios tarptautinio teisinio bendradarbiavimo valdybos Teisinės pagalbos viršininko A.S.Kuprijanovo laiškas, atkeliavęs į Vilnių 2008-ųjų balandžio 11-ąją? Ne mažiau įdomus ir Rusijos Generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio skyriaus viršininko R.A.Adelchaniano laiškas, išsiųstas į Vilnių 2003 metų rugsėjo 24-ąją. Dėmesio vertas ir Rusijos Generalinio prokuroro pavaduotojo A.G.Zviagincevo, atsiuntusio savo paaiškinimą į Vilnių 2006-ųjų spalio 5 dieną, tekstas.

Continue reading „Rusijos prokuratūra siūlėsi tirti Medininkų bylą?”

VSAT_amblema

„XXI amžiaus” specializuoto priedo “Slaptieji takai” skaitytojai tikriausiai nustebs, išgirdę nuomonę apie prastai saugomą Lietuvos – Rusijos sieną, kuri, beje, dar yra ir rytinė Europos Sąjungos bei NATO siena, besiribojanti su Rusijos Federacijos teritorija.

Ir vis dėlto šiandien galima įtarti, jog Lietuvos specialiosios tarnybos šį itin svarbų pasienio ruožą saugo aplaidžiai ir neatidžiai. Jei Lietuvos – Rusijos valstybinė siena ir nėra skylėta kaip rėtis, tai vis tiek galima įtarti, kad ją be trukdžių pajėgus kirsti net policijų, saugumo bei Interpolo ieškomas asmuo.

Kuo remiantis darau tokias prielaidas? Šitaip derėtų suprasti remiantis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Viktoro Kažio sprendimu. Šių metų rugpjūčio 12-ąją jis nesušvelnino griežčiausios kardomosios priemonės buvusiam omonininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui.

Continue reading „Į Rusija gali pabėgti bet kas”