Briuselyje vyko tūkstantinis protestas prieš COVID-19 priemones. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje Briuselyje sekmadienį vyko demonstracija, nukreipta prieš privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19 ir šios ligos plitimo suvaldymo priemones.
Akcijoje dalyvavo apie 3,5 tūkst. žmonių, 55 žmonės buvo sulaikyti, naujienų agentūrai dpa sakė vietinių policijos pajėgų atstovė Ilse Van De Keere.
Tačiau patys organizatoriai, anot naujienų agentūros „Belga“, suskaičiavo 50 tūkst. dalyvių.
Pats protestas „iki pat pabaigos buvo taikus“, tačiau nedidelė žmonių grupelė „sąmoningai siekė konfrontacijos su policija“ ir į orą svaidė įvairius objektus, nurodė I. Van De Keere. Policija į tai sureagavo panaudodama vandens patranką ir ašarines dujas, pridūrė atstovė.
Pasak I. Van De Keere, vienas demonstrantas buvo išgabentas į ligoninę.
Protestai Briuselyje vyko jau trečią savaitę iš eilės. Per ankstesnes akcijas taip pat būta susirėmimų ir sulaikytųjų. Protestus organizuojanti grupė „Belgium United for Freedom“ anksčiau šią savaitę atsiribojo nuo smurto ir paragino dalyvius palaikyti taiką.
Savaitgalį į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Šį savaitgalį įvairiuose Europos šalių miestuose vyko tūkstantiniai protestai prieš koronaviruso plitimui pažaboti paskelbtus ribojimus, pranešė policija.
Remiantis Vienos policijos pranešimais, į Austrijos sostinės gatves šeštadienį išėjo 40 tūkst. žmonių – daugelis jų buvo nusiteikę prieš vasarį šalyje įsigaliosiančią vakcinacijos prievolę. Sulaikyti penki žmonės. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Ne – privalomiems skiepams“ ir „Vaikus saugo Jėzus, o ne vakcinos“. Daugelis jų nedėvėjo kaukių.
Tuo metu Briuselio policija per sekmadienį vykusį protestą prieš koronaviruso ribojimus panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Remiantis preliminariais pareigūnų skaičiavimais, akcijoje dalyvavo apie 8 tūkst. žmonių. Naujienų agentūros „Belga“ paskelbtoje medžiagoje matyti protestuotojus prižiūrintys, kovinę aprangą dėvintys policijos pareigūnai.
Taip pat gauta pranešimų apie Utrechte, Nyderlanduose, vykusį protestą su 5 tūkst. dalyvių. Tačiau čia, skirtingai nei per ankstesnes demonstracijas, smurto nebūta.
Į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai. EPA-ELTA nuotr.
Liuksemburge demonstrantai šturmavo žiemos mugę, ir, nepaisydami patekimo taisyklių, griovė pastatytas užtvaras, pranešė policija. Anot pareigūnų, būta „nedidelių konfliktų“ ir kalėdinė mugė buvo uždaryta. Kadangi protestuotojai turėjo ketinimų žygiuoti vyriausybės pastato link, policija blokavo jų kelią. Manoma, kad demonstracijose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Apie keletą protesto akcijų taip pat pranešė Italijos policija – nuo kelių dešimčių žmonių Romoje iki tūkstančių Turine ir Bolonijoje. Apie smurtą nepranešta, tačiau gauta informacijos apie kaukių dėvėjimo taisyklių pažeidimus.
Šeštadienį į protestus rinkosi ir kai kurių Vokietijos miestų, įskaitant Berlyną ir Hamburgą, gyventojai.
Austrijoje prieš COVID-19 suvaržymus protestuoja žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Viena, lapkričio 20 d. (dpa-ELTA). Į protestą prieš naujus COVID-19 suvaržymus Austrijos sostinėje Vienoje šeštadienį susirinko apie 30 tūkst. žmonių, informuoja naujienų agentūra dpa.
Eitynės šeštadienio popietę sutrikdė automobilių eismą Vienos centre. Buvo sulaikyti keli jų dalyviai. Kai kurie protestuotojai mėtė butelius į policijos pareigūnus. Policijos atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad situacija įtempta.
Austrijoje dėl didelės ketvirtos COVID-19 pandemijos bangos pirmadienį įsigalios visuotinis karantinas. Skiepytiems ir persirgusiems žmonėms jis baigsis gruodžio 13 d., tačiau neskiepytiems gali tęstis ir toliau.
Austrija taip pat tapo pirmąja ES valstybe, įvedusia privalomus skiepus nuo COVID-19. Privalomas skiepijimas įsigalios 2022 m. vasarį.
Vilniuje eisena už klimato teisingumą „COP26 – Mes jus stebime“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Akimirka iš „COP26 – Mes jus stebime“ eisenos Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Glazge tęsiantis protestams prieš, pasak kampanijos dalyvių, nepakankamai skubias pastangas spręsti visuotinio atšilimo problemą, šeštadienio vidurdienį Vilniuje vyko eisena už klimato teisingumą „COP 26 -Mes jus stebime”.
Eisenos dalyviai nuo Katedros aikštės žygiavo iki Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Diena anksčiau švedų aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg svarbų Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos pavadino „nesėkme”.
Organizatoriai ir policija teigė, kad Škotijos miesto gatvėse šeštadienį tikimasi sulaukti iki 50 tūkst. žmonių. Iš viso pasaulyje planuojama surengti apie 200 protestų, kuriais reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų padėti bendruomenėms, kurios jau nukentėjo nuo planetoje vykstančių procesų.
Glazge susirinkę beveik 200 šalių delegatai sprendžia, kaip pasiekti Paryžiaus susitarime numatytus tikslus apriboti temperatūros kilimą iki 1,5-2 laipsnių pagal Celsijų.
Vilniuje susirinkusieji į eiseną teigė nerimaujantys dėl Žemės ateities, reikalavo stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą.
Varšuva, lapkričio 2 d. (dpa-ELTA). 30-metės nėščios moters mirtis sukėlė protestus Lenkijoje – pirmadienio vakarą šimtai žmonių keliuose šalies miestuose išėjo į gatves. TV stotis TVN24 antradienį pranešė, kad medikai Pščynos mieste neišdrįso gelbėti moters gyvybės nutraukiant nėštumą. Jie laukė, kol pažeistas vaisius motinos įsčiose pats mirs.
Advokatė Jolanta Budzowska praėjusią savaitę informavo žiniasklaidą apie šį atvejį ir dėl jaunos moters mirties kaltę suvertė griežtam Lenkijos abortų draudimo įstatymui. Lenkijos konstitucinis teismas prieš metus panaikino beveik visas Abortų įstatymo išimtis. Nuo tada nutraukti nėštumą draudžiama ir tuomet, jei vaisius yra sunkiai apsigimęs.
Moterų teisių organizacijos pirmadienio vakarą sukvietė žmones į protestus, kurių moto buvo „Nė vieno (atvejo) daugiau!“ Šimtai moterų ir vyrų susirinko ne tik Pščynoje, bet ir daugelyje kitų miestų. Televizijos rodė, kaip protestuotojai prie Konstitucijos teismo Varšuvoje degina žvakeles. Kai kurie plakatai skelbė „Moterų teisės yra žmogaus teisės!“, „Ir jos širdis dar plakė!“
Ligoninės vadovas paprašė nedaryti skubotų išvadų. Jaunos moters mirtį dabar tiria prokuratūra.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tbilisis, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Dešimtys tūkstančių kartvelų ketvirtadienį dalyvavo sostinėje surengtame mitinge ir reikalavo paleisti įkalintą buvusį prezidentą ir opozicijos lyderį Michailą Saakašvilį.
Skanduodami M. Saakašvilio vardą „Miša!“ ir mojuodami valstybinėmis vėliavomis, demonstrantai užpildė miesto Laisvės aikštę ir pagrindinį Rustavelio prospektą, o AFP korespondento vertinimu, į mitingą susirinko daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.
2004-2013 metais Sakartvelo prezidentu buvęs M. Saakašvilis buvo suimtas ir įkalintas spalio pradžioje, kai grįžo iš tremties.
Nuo tada 53 metų pagrindinės Sakartvelo opozicinės jėgos – Vieningojo nacionalinio judėjimo – įkūrėjas paskelbė bado streiką, o gydytojai išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios jo sveikatos.
Ryškus provakarietiškas reformatorius 2018 metais buvo nuteistas už akių šešerius metus kalėti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jis neigia padaręs kokį nors nusižengimą.
M. Saakašvilio advokatas Nika Gvaramija mitingo dalyviams perskaitė kreipimąsi, kuriame ragino „sugriauti“ vyriausybę, susijusią su jo pagrindiniu varžovu – įtakingu magnatu Bidzina Ivanišviliu.
„Sakartvelas turi grįžti į provakarietišką kelią ir tapti demokratijos, reformų ir vystymosi švyturiu, – sakoma kreipimesi. – Atėjo laikas išgelbėti Sakartvelą per mūsų nacionalinę vienybę ir susitaikymą”.
Dabartinės vyriausybės vykdomas M. Saakašvilio ir daugelio jo sąjungininkų persekiojimas sukėlė susirūpinimą Vakaruose. JAV užsiminė apie galimas sankcijas Sakartvelo pareigūnams dėl šalies nusigręžimo nuo demokratijos.
Čilės gyventojai mapučiai. EPA – ELTA nuotr.
Santjagas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Vienas žmogus žuvo, o dar 17 buvo sužeisti sekmadienį, kai riaušių policija susirėmė su protestuotojais Čilės sostinėje per tenykštės mapučių bendruomenės mitingą.
Maždaug tūkstantis aktyvistų, daugelis su pončais ir tradicinėmis galvos juostomis bei mušdami ceremonijų būgnus, žygiavo netoli Italijos aikštės Santjago centre, reikalaudami mapučiams autonomijos. Kai policija pradėjo sklaidyti protestą vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, protestuotojai atsakė lazdomis ir akmenimis, susirėmimai truko apie 40 minučių, sakė AFP fotografas įvykio vietoje.
„Grupė žmonių su gaubtais nuolat atakavo policiją fejerverkų raketomis, – sakė didmiesčio policijos viršininkas Enrique Monrasas Alvarezas. – Vienas iš (fejerverkų) pataikė į protestuotoją, buvusią su policija“.
Policijos vaizdo įraše matyti, kaip ombudsmeno biuro advokatė Denisse Cortes priėjo pasikalbėti su pareigūnais, kai į ją pataikė raketa. 43 metų moteris buvo skubiai išvežta į ligoninę ir operuota. „Deja, pacientė mirė per intervenciją po pietų“, – sakoma ligoninės pranešime.
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl „šio neproporcingo smurto“, sakė vidaus reikalų ministras Rodrigo Delgado.
Čilės policijos pareiškime teigiama, kad per susirėmimus nukentėjo ir 17 policijos pareigūnų. Iš viso buvo suimta 10 žmonių.
Čilės valstybė seniai kaltinama diskriminuojanti mapučių tautą – didžiausią šalies čiabuvių grupę, prieš šimtmečius kontroliavusią didžiulius Čilės plotus, bet nuo to laiko atstumtą. Mapučiai, laikomi ankstyviausiais gyventojais kai kuriose Čilės dalyse, kovėsi su ispanų užkariautojais, o vėliau su Čilės armija po šalies nepriklausomybės XIX amžiuje. Jų skaičius sumažėjo vos iki 700 tūkst., tai tik maža dalis iš dabartinių 17 milijonų Čilės gyventojų.
Šimtai žmonių per protestą Maskvoje reikalavo V. Putino atsistatydinimo. EPA-ELTA nuotr.
Po parlamento rinkimų Rusijoje, kuriuos lydėjo kaltinimai klastojimu, Maskvoje kilo protestai. Puškino aikštėje sostinės centre pirmadienio vakarą apie 300 žmonių taikiai protestavo, reikalaudami prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo, pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“.
Protestuotojai atsiliepė į atitinkamą komunistų raginimą – šie mano, kad per Valstybės Dūmos rinkimus iš jų buvo atimti balsai ir dėl to sukvietė žmones į mitingą.
Rinkimai Rusijoje. Slaptai.lt foto
Vaizdo įrašuose, kuriuos išplatino žinių kanalas „Telegram“, buvo matyti didelė žmonių minia, susirinkusi nepaisant prasto oro. Žmonės skandavo „Rusija be Putino“ ir „Mes neatleisime“. Pranešimų apie sulaikymus nebuvo. Maskvos valdžia dėl pandemijos kategoriškai atmeta gatvių protestus.
Suskaičiavus beveik visus balsus, Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“, Rinkimų komisijos duomenimis, gavo 49,8 proc. balsų. Komunistai sulaukė 18,9 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Per rinkimus prieš penkerius metus jie buvo laimėję 13,35 proc. balsų.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. vedamas suimtasis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas tvirtina, kad, pagal šiuo metu turimus duomenis, penktadienio mitingo ir eisenos link Seimo metu sužalotų asmenų nebuvo.
„Sužeistų, sužalotų nei pareigūnų, nei mitingo dalyvių, nei miestiečių, nei svečių šiuo metu tokios informacijos neturime. Taip pat neturime informacijos apie sugadintus pastatus, automobilius, miesto aplinką. Tokios informacijos nesame gavę šiuo momentu“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė S. Gagas.
Tuo metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla atsiprašė vilniečių už kilusius nepatogumus renginio metu. „Be abejo, tenka atsiprašyti ir miesto gyventojų, ir miesto svečių už sudarytus nepatogumus ir eismo kamščius vykstant į įvairias vietas“, – sakė generalinis komisaras.
Tačiau jis tuo pačiu pridūrė, kad ne tik Seimas, bet ir Katedros aikštė nėra geriausia vieta tokio pobūdžio susibūrimui.
„Turime suvokti, kad ir Katedros aikštė nėra pati tinkamiausia vieta tokiems renginiams. Taip, ji geresnė negu prie Seimo, bet ne pati tinkamiausia. Pasirinkta vieta ir renginio specifika ir sukėlė tas problemas“, – aiškino R. Požėla.
ELTA primena, kad penktadienį pasibaigus Šeimų sąjūdžio mitingui Katedros aikštėje, protestuotojai Gedimino prospektu patraukė link parlamento, nors tokiai eisenai leidimas išduotas nebuvo. Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Kuo bigsis ši akistata? Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal dabartinę situaciją, policijos atstovo teigimu, situacija stabilizavosi, tačiau pareigūnai prie Seimo ketina budėti per naktį.
Mitinguotojams kelias užkirstas prie Lukiškių aikštės
Pasibaigus renginiui Katedros aikštėje, pareigūnų pajėgos Lukiškių aikštėje užkirto kelią namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams. Jiems užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai juos šiek tiek nustūmė.
Dalis mitinguotojų susirinko prie Seimo
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Policijai užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikšte, dalis protestuotojų link Seimo patraukė kitomis gatvėmis.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dar vienas epizodas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žmonės sustojo prie ištiestos tvoros prie Seimo, situaciją stebi policija su spec. priemonėmis, kol kas neramumų nekyla.
Žmonių prie Seimo vis mažiau, darbą baigia ir kai kurie pareigūnai
Prie Seimo susirinkusius žmones nebelaukti vakaro paragino keli į vietą atėję Šeimų sąjūdžio atstovai, tarp kurių buvo ir Raimondas Grinevičius. Dar kelioms grupelėms žmonių išėjus, prie Seimo rūmų savo darbą baigė ir kai kurie pavieniai policijos pareigūnai. Juos mitinguoti pasilikusi minios dalis palydėjo plojimais.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Katedros aikštėje vykusio Šeimų sąjūdžio organizuoto mitingo dalyviai, skanduodami „Seimą lauk“, Gedimino prospektu patraukė parlamento link. Mitingas, kuriame pasisakyta prieš Galimybių pasą, privalomąją vakcinaciją bei reikalauta kai kurių ministrų atsistatydinimo, baigėsi kiek anksčiau nei planuota.
Po 15 valandos protesto organizatoriai prakalbo apie mitingo pabaigą. Organizatorius Artūras Orlauskas teigė, kad šis mitingas – „tiesos skiepas Seimui ir Vyriausybei“. Apie 15.30 val. aikštėje prie Vilniaus arkikatedros liko smulkios pavienės žmonių grupės, kurios pamažu skirstėsi. Iš viso mitinge Katedros aikštėje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.
Vilniaus savivaldybė nebuvo išdavusi leidimo surengti eitynes iki Seimo, nors organizatoriai ir turėjo tokį tikslą. Mitingo organizatoriai renginio išvakarėse žadėjo eitynių ir nesankcionuoto mitingo prie Seimo neorganizuoti.
Mitinguotojams kelias užkirstas prie Lukiškių aikštės
Policija pasiruošusi. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pareigūnų pajėgos Lukiškių aikštėje užkirto kelią namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams. Mitinguotojams užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai mitinguotojus šiek tiek nustūmė.
Aptiko du maišus akmenų
Gedimino prospekte policija aptiko du maišus akmenų. Jie buvo palikti ant šaligatvio. Aplink buvę dalyviai sakė nematę, kas paliko akmenų maišus.
Dalis mitinguotojų susirinko prie Seimo
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Policijai užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikštę, dalis protestuotojų link Seimo patraukė kitomis gatvėmis.
Žmonės sustojo prie ištiestos tvoros prie Seimo, situaciją stebi policija su spec. priemonėmis, kol kas neramumų nekyla.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mitingą surengęs Šeimų sąjūdis Katedros aikštėje paskelbė rezoliuciją, kurioje išdėstė ir savo reikalavimus valdžiai.
Iniciatoriai pareikalavo nedelsiant atšaukti Galimybių pasą ir visus su juo susijusius „antikonstitucinius, neteisėtus, piliečių segregaciją įvedančius Vyriausybės nutarimus ir poįstatyminius aktus“. Taip pat reikalaujama nutraukti testavimą bei „priverstinę“ vakcinaciją ir atverti darbo paslaugų rinką, transportą bei švietimo įstaigas kontaktiniam mokymui be jokių išlygų.
Galiausiai mitingo metu pareikalauta ir Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės narių atsistatydinimo. Mitingo organizatorių manymu, iš Ministrų Kabineto turi būti pašalinta teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigia, kad šiuo metu yra numatomas mitingas Katedros aikštėje, kurio metu piketų ar demonstracijų kol kas nenumatyta. Vis dėlto R. Grinevičius atkreipia dėmesį, kad teismui nusprendus leisti mitingą ir prie Seimo, Vilniuje galėtų įvykti du renginiai.
„Gali būti du variantai, jeigu teismas priima teigiamą (sprendimą – ELTA), tai vienas mitingas prie Seimo, kitas prie Katedros“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Grinevičius.
Pasak jo, teismo sprendimas paaiškės ketvirtadienį 10 val.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas neigia planus prie Seimo mitinguoti mažomis grupelėmis iki 15 žmonių.
„Nežinau tokių dalykų. Mūsų yra pateiktas prašymas būtent mitingui ir mums nereikalinga po 15 žmonių (rinktis – ELTA), jeigu mes gauname derinimą mitingui“, – patikino Šeimų sąjūdžio vadovas.
„Kai visi diskutavo, kas būtų, jeigu ir prie Katedros neleistų, tai aš buvau ištransliavęs, kad yra galimas variantas po 15 žmonių, pradedant Gedimino prospektas 1 iki Gedimino prospektas 54, vadinasi, tai 54 piketai po 15 žmonių. Toks variantas buvo kaip atsarginis, bet mums jis nereikalingas.“
R. Grinevičius svarsto, kad prie Seimo galbūt bus rengiamas antimitingas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas pabrėžia, kad šiuo metu jokių žygiavimų ar demonstracijų mitinge prie Katedros nėra numatyta. Visgi R. Grinevičius pripažįsta, kad žygiavimas, kuriam leidimas nebuvo išduotas, buvo pagrindinis mitingo akcentas.
„Žygiavimas kaip ir pagrindinis mitingo akcentas buvo, jis labai yra stiprus, kaip ir visose valstybėse. Pražygiavimas yra pagrindinis akcentas. (…) Jeigu teismas priims sprendimą, kad stabdo savivaldybės vadinamąjį administracijos direktoriaus dokumentą, tada po teismo sprendimo sėsime, spręsime, gal ir su savivaldybe pasišnekėsime“, – sakė jis.
Vilnius. Katedros aikštė. Slaptai.lt nuotr.
Sostinės meras Remigijus Šimašius mano, kad po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo rugsėjo 10-ąją Šeimų sąjūdžiui surengti mitingą prie Seimo, atsižvelgiant į organizatorių prašymą, leidimas renginiui vykti tą pačią dieną gali būti suteiktas kitoje vietoje – Katedros aikštėje.
„Vilniuje taikiems politiniams protestams, palaikymams yra vietos, tik nėra vietos riaušėms arba protestams, kurie labai aišku, kad veda į riaušes. Mes iš organizatorių, kurie pasireiškė nelabai gražiuoju prieš mėnesį, gavome dar vieną prašymą organizuoti mitingą“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, sakė R. Šimašius.
Komisija sprendimą dėl teisės vykti Šeimų sąjūdžio protestui turėtų apsispręsti trečiadienį. Pasak mero, organizatoriai atsižvelgė į savivaldybės išsakytas pastabas, todėl leidimas galėtų būti išduotas.
„Kadangi atsižvelgta į daugelį labai konkrečių prašymų, pakeista vieta, sumažintas dalyvių skaičius, nenutempta viskas į naktį, kad tarsi riaušėms parengta, galiausiai žadama pasirūpinti apsauga, gavome palankias policijos išvadas. Aišku, Saugumo departamento viešai išsakytos pastabos išlieka, bet manome, kad leidimas galėtų būti išduotas“, – teigė sostinės meras.
ELTA primena, kad praėjusį antradienį Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nesuteikti leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio prie Seimo rugsėjo 10 d. organizuotam mitingui. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas išskyrė tris tokio sprendimo priežastis.
„Visų pirma – vieta. Leidimas prašomas iki 15 tūkst. žmonių, ir mes matome, kad fiziškai toje teritorijoje tiek žmonių tiesiog netilps. Saugus atstumas iki Seimo yra 75 metrai. Taip pat gavome Martyno Mažvydo bibliotekos atskirą kreipimąsi, kad yra trikdomas jų darbas ir jų sklype mes turime užtikrinti praėjimą. Todėl tas plotas dar labiau mažėja“, – aiškino A. Bužinskas.
„Antra priežastis – laikas. Buvo prašoma pratęsti renginio leidimą iki 22 val. Manome, kad pati aikštė yra pakankamai prastai apšviesta ir pareigūnų darbą tai apsunkins grynai iš saugumo pusės“, – tęsė jis.
„Trečia priežastis – Valstybės saugumo departamentas išviešino dalį pažymos, kurioje aiškiai nurodoma, kad šiuo metu yra padidėjusi įvairių susirinkimų rizika, kurie gali pasibaigti tam tikrais smurtiniais veiksmais“, – tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Organizatoriai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir apskundė tokį savivaldybės sprendimą.
„Kreipimosi tikslas – panaikinti paskutinį savivaldybės sprendimą“, – Eltai tuomet teigė Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius.
VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.
Atsižvelgiant į tendencijas Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse, smurto išpuolių tikimybė protesto akcijų metu dabar yra padidėjusi. Tokį vertinimą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
Analizuojant rugpjūčio 10 d. prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“, – teigiama VSD pateiktame vertinime.
Jame taip pat konstatuojama, kad per COVID-19 pandemiją įvairiose Vakarų valstybėse suintensyvėjo sąmokslų teorijų apie „visuotinę kontrolę“ sklaida, nepasitikėjimas institucijomis ir protestai prieš įvestus viešo bei privataus gyvenimo apribojimus.
Tokių spontaniškai iškilusių protesto judėjimų organizatoriai paprastai nesiekia įgyvendinti savo tikslų neteisėtomis priemonėmis, tačiau protestais bando pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios socialinius neramumus. Vykstant taikiems masiniams protestams agresyviai nusiteikusios ir ekstremistinės grupės dažnai siekia užimti valstybės institucijų pastatus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sukelia riaušes.
Panašios tendencijos fiksuojamos Lietuvoje. Protestuojama prieš COVID-19 prevencijai skirtus apribojimus, „Stambulo konvenciją“, iniciatyvą priimti tos pačios lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, nelegalių migrantų apgyvendinimą ir kitus Lietuvos visuomenei aktualius klausimus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto atsakymo neįslaptintoje dalyje. Atsakyme taip pat pateikiama ir riboto naudojimo informacija. VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
VSD ir anksčiau šiemet (kovą ir gegužę) yra pateikusi įslaptintų žvalgybos produktų, kuriais informavo Vilniaus merą apie protesto judėjimų susikūrimą ir socialinių neramumų rizikų atsiradimą.
VSD pagal savo kompetenciją renka ir analizuoja žvalgybos informaciją apie antikonstitucinių grupių ir priešiškų užsienio valstybių bandymus išnaudoti protesto judėjimą bei sukelti socialinius neramumus. Bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, VSD siekia užkardyti antikonstitucinę veiklą, analizuoja ir prognozuoja socialinius procesus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Australijoje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA nuotr.
Dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose per šeštadienį vykusius susirėmimus tarp prieš karantiną nusiteikusių protestuotojų ir policijos pareigūnų sulaikyta šimtai žmonių, šalyje tądien užfiksavus rekordinį COVID-19 infekcijų paros prieaugį. Australai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Visoje šalyje per pastarąją parą registruoti 894 nauji vietinio COVID-19 perdavimo atvejai, praėjus dienai po to, kai dėl delta atmainos Sidnėjaus valdžios institucijos mažiausiai iki rugsėjo pabaigos pratęsė mieste galiojantį karantiną.
Dėl besiplečiančio infekcijos protrūkio Melburną apimanti Viktorijos valstija šeštadienį taip pat visos valstijos mastu išplėtė rekomendaciją likti namuose. Tačiau tūkstančiai žmonių Melburne nepaisė paskelbtų visuomenės sveikatos gairių ir išėjo į gatves pareikšti nepasitenkinimo galiojančiais suvaržymais. Kilus susirėmimams, policijos pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas.
Per „smurtinį ir neteisėtą“ protestą sužaloti septyni policininkai ir sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakoma Viktorijos policijos pajėgų pranešime. „Nors proteste būta ir taikių demonstrantų, daugelis dalyvių atėjo galvoje turėdami smurtą“, – priduriama pranešime.
Sidnėjuje taip pat pasitelktos gausios policijos pajėgos, blokuoti keliai ir sulaikinėti žmonės, kai protestuoti susirinko apie 250 žmonių, nurodė Naujojo Pietų Velso policija. Apie dideles susirinkusių žmonių minias taip pat pranešta Brisbane. Australijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
Sidnėjaus gyventojai birželio pabaigoje pradėjo gyventi karantino sąlygomis, tačiau dabar apribojimai išplėsti į dvi valstijas, šalies sostinę ir paveikia daugiau kaip 15 mln. žmonių.
Mažiau kaip trečdalis Australijos populiacijos yra visiškai paskiepyta nuo koronaviruso. Šalies vakcinacijos kampanijos startas buvo lėtas, tačiau tempai pastarosiomis savaitėmis pagreitėjo ir šalies lyderiai užsibrėžė tikslą prieš apribojimų panaikinimą paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų.
Visoje 25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 42 tūkst. COVID-19 atvejų ir 974 su virusu susijusios mirtys.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje tūkstančiai žmonių surengė protestą prieš griežtesnes COVID-19 taisykles.
Į miesto centre vykusį protesto mitingą susirinko apie 3 500 žmonių, pranešė policija.
Demonstrantų nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš privalomą skiepijimą, koronaviruso apribojimus švietimo įstaigose ir vakcinacijos įrodymų reikalavimus, taikomus kai kurioms viešojo gyvenimo sritims.
Protestai priešais vyriausybės pastatą, kurį atitvėrė policija, ir Rygos pilį – oficialią valstybės prezidento rezidenciją – iš esmės buvo taikūs.
Kai kurie dalyviai su savimi turėjo vėliavas ir plakatus, tačiau daugelis buvo be apsauginių kaukių. Taip pat nebuvo laikomasi atstumų.
Latvijos vyriausybė neseniai priėmė keletą naujų apribojimų, atsižvelgdama į didėjantį delta atmainos koronaviruso plitimą ir lėtėjantį skiepijimą.
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis šią savaitę taip pat užsiminė apie tolesnį koronaviruso taisyklių neskiepytiems žmonėms sugriežtinimą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad antradienį vakare panašiu metu įvykę neramumai prie Seimo ir Rūdninkų poligone galėjo būti dvi tos pačios organizuotos akcijos dalys.
„Mano vertinimu, tai yra organizuota ir suplanuota akcija, tikrai gerai padėliota. Bet manau, kad detalesnius vertinimus atliks Valstybės saugumo departamentas ir pateiks savo išvadas“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad riaušių prie Seimo organizatoriams teks prisiimti atsakomybę, o tokiomis akcijomis, jos nuomone, siekiama sudaryti nestabilią padėtį valstybėje.
„Mano nuomone, tą patį vakarą vykę neramumai Rūdninkų poligone taip pat nėra atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus“, – teigė A. Bilotaitė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat stebėjosi dėl tokio sutapimo, kai neramumai tuo pačiu metu kyla dviejose skirtingose vietose.
„Aš esu pareigūnas, mėgstu kalbėti faktų kalba. Dabar aš tokių konkrečių faktų neturiu, bet man, kaip ir ministrei, kyla tokių nuostabų, kaip čia taip išėjo, kad panašūs veiksmai įvyko vienu metu keliose vietose“, – stebėjosi R. Požėla.
Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) Ričardas Pocius sieja įvykius Rūdninkuose ir prie Seimo ir mano, kad tai buvo koordinuoti veiksmai.
„Vien tai, kad mūsų žvalgyba užfiksavo tuos pačius veidus tiek liepos 26 d. Rūdninkų blokavime ir (antradienį-ELTA) prie Seimo, tai galiu teigti, kad taip (mano, kad susiję – ELTA)“, – teigė R. Pocius, kartu patikslindamas, kad poligono teritorijoje esantys migrantai gali gauti informaciją naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.
„Tuo pačiu laiku prasidėję veiksmai jau yra lakmusas pradėti suprasti, kad tai buvo sistemiškai organizuota. Galiu pasakyti, kad nelegalūs migrantai turi visišką kontaktą su Lietuvos piliečiais ir ne tik su Lietuvos piliečiais. Čia ne naujiena, kad keičiasi informacija. Mobilusis telefonas šiais laikais viską gali“, – tvirtino VST vadas.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
Neramumų antradienio vakarą buvo ne tik prie Seimo, bet ir Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone.
Apie 22 val. iš Viešojo saugumo tarnybos budėtojo gautas pranešimas, kad Rūdninkų poligone kilo neramumai, migrantai laužo tvorą. Tą pačią dieną, apie 23.45 val., situacija stabilizavosi.
Policijos departamentas praneša, kad buvo sulaikyta 11 neteisėtų migrantų, kurie buvo pabėgę iš poligono.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį ryte vykusiam protestui prieš COVID-19 ribojimus peraugus į riaušes, policija sulaikė 26 asmenis, nukentėjo mažiausiai 10 pareigūnų, skelbia portalas LRT.lt.
„Policija ėmėsi veiksmų ir išsklaidė minią, sulaikė 26 asmenis, kurie buvo pristatyti į vyriausiąjį policijos komisariatą“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Antradienį vakare paskelbus apie protesto pabaigą, grupė žmonių ėmė būriuotis prie Seimo, užblokavo išvažiavimą, taip apribodami parlamentarų galimybes išeiti iš pastato. Mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukė, skandavo „Gėda“, „Šimonytę lauk!“
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Leidimas protestui prie Seimo buvo išduotas iki 17 valandos vakaro.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad nemažai antradienį prie Seimo prieš Vyriausybės planuojamus COVID-19 suvaržymus protestavusių asmenų maištauja ne dėl šalį ištikusių problemų, o dėl noro susikrauti politinį kapitalą ar tiesiog kiršinti visuomenę.
„Yra tikrai labai rimtų problemų, bet ne dėl jų maištaujama. Maištaujama dėl pamaištavimo ir galbūt dėl kokio nors prasibrovimo į valdžią. Ne be reikalo tokie šūkiai: šalin Seimą, šalin Vyriausybę, aš noriu būti valdžia. Bolševikiniai metodai“, – Eltai sakė V. Landsbergis.
Kartu profesorius pažymi, kad kai kurie mitinge dalyvavę asmenys greičiausiai siekia pasididinti savo žinomumą.
„Žmonės turi energijos perteklių, nemokamas pasimankštinimas, Olimpiada be pinigų, pasistumdymai su policija. Išlieja tą energijos perteklių. O gal dar ekrane atsiras naujų lyderių. Tokiose sumaištyse kai kurie veikėjai, matyt, ir tikisi pasidaryti šiek tiek kapitalo, pasidaryti svarbesni, žinomi“, – mano jis.
Protesto organizatorių pareiškimų, neva šis įvykis Lietuvai yra svarbesnis nei Kovo 11-oji, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas apskritai nesiėmė vertinti. Visgi dalies susirinkusių protestuotojų veiksmus, kai jie atsigabeno imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis, o kai kurie renginio dalyviai žydų simbolius buvo užsikabinę ir ant savo drabužių, profesorius aiškina protestuotojų noru sukelti reakciją ir kiršinti visuomenę.
Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žmonės, kurie užsiima tokiais politiniais išpuoliais, istoriškai yra kvaili, o praktiškai jie daro provokacinius dalykus, kad sukeltų reakciją. Ką nors užgauna tokie pasakymai. Jeigu užgauna, tai tada jau gerai, jau pasidaro rezultatą“, – tvirtino V. Landsbergis, kartu neatmesdamas, kad kai kurie asmenys COVID-19 valdymo priemones lygindami su Holokaustu tiesiog siekė tarptautinio dėmesio.
„Tai yra kiršinimas, emocijų ir jausmų kėlimas, netgi mėginant iš to padaryti kokį nors tarptautinį emocijų įtempimą. Galbūt bus pranešimai užsienyje. O tai bus didelis pasiekimas, jeigu praneš, kad Lietuvoje kokie nors puspročiai palygino pandeminius suvaržymus su holokaustu. Proto ribose net nebūtų ką diskutuoti, bet taip iš tikro yra įžeidžiami tie, kurie iš tiesų žino, kas yra holokauskas. Kvailybė kvailybe, bet ji gali ir įžeisti. Mes galime neįsižeisti, o holokausto aukos gali įsižeisti“, – įsitikinęs AT-AS pirmininkas. Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
Profesorius pabrėžė, kad Vyriausybė šiuo sudėtingu laikotarpiu imasi teisingų pandemijos valdymo priemonių, o su raginančiais atsisakyti vakcinuotis asmenimis, jo nuomone, reikėtų kalbėtis tiesiau ir aiškiai pasakyti, kad jie yra atsakingi už koronaviruso platinimą.
„Reikia vartoti tiesesnę kalbą. Kiekvienas, kuris atsisako skiepytis, yra potencialus maro platintojas. Ir jam tai turi būti pasakyta: o kai tavo vaikai susirgs arba tavo tėvai seni uždus nuo kovido. Galbūt tu ir atnešei tą užkratą. Nesiskiepiji – sutinki būti užkrato šaltinis, nešiotojas. Manai, kad tu visai neatsakingas. Labai klysti – tu esi atsakingas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino antradienį prie Seimo susirinkusios protestuotojų minios veiksmus ir pabrėžė, kad teisė reikšti savo nuomonę nėra tolygi laisvei smurtauti.
„Demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad politikai turėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti savo sprendimus.
„Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais net gali atrodyti beviltiška“, – rašė jis.
Tačiau tuo pačiu jis pažymėjo, kad jis nepateisina protestuotojų veiksmų, kuomet buvo užblokuotas Seimo rūmų išėjimas.
„Lietuva susiduria su didžiuliais iššūkiais ir mūsų pyktis, mūsų susiskaldymas yra tai, kas silpnina valstybę labai atsakingu metu. Nepateisinu Seimo užblokavimo. Kviečiu civilizuotai – be užgauliojimų ir užsipuolimų – leisti Seimo nariams išeiti iš parlamento pastato“, – ragino G. Nausėda.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuvoje vyksta dvi gerai koordinuotos akcijos, tai protestas šalia Seimo ir neramumai Rūdninkų poligone, kur yra apgyvendinti neteisėti migrantai. Ministrės teigimu, riaušių prie Seimo metu buvo sulaikyti 5 ar 6 asmenys.
„Tai yra hibridinė ataka, ką mes matome. Ir tie procesai vyksta nelegalios migracijos kontekste, kai mūsų pajėgumai yra atvirai sukoncentruoti prie sienos, prie mūsų objektų apsaugos. (…) Tai gerai organizuota veikla, kuomet mes turime nukreipti savo pareigūnų pajėgas nuo kitų objektų“, – žurnalistams Seime trečiadienio naktį teigė A. Bilotaitė.
„Tai galima traktuoti vienareikšmiškai kaip gerai organizuotą procesą, nes šiuo metu mes matome dvi organizuotas akcijas: viena prieš Lietuvos Respublikos Seimą, kiti įvykiai, kurie vyko Rūdininkuose, rodo, kad tai yra organizuojama ir koordinuojama“, – pridūrė ji.
Vis tik ministrė atkreipė dėmesį, kad Rūdninkuose situacija šiuo metu yra stabilizuota. Jos teigimu, iš Rūdininkų poligono buvo pabėgę 20 migrantų, kurie, pasak ministrės, šiuo metu visi yra sulaikyti.
„Tie asmenys, kurie bandė pasišalinti iš teritorijos, jie sugrąžinti, pajėgos yra maksimaliai sustiprintos. Bet noriu pažymėti, kad tai, kas vyksta prie parlamento, kai mes turime savo pajėgas sutelkti iš visos Lietuvos, jas paimti iš kitų objektų, tai rodo kenkimą ir veikimą prieš valstybę“, – akcentavo ji.
A . Bilotaitė akcentuoja, kad Rūdninkuose neramumai vyksta dėl nepasitenkinimo gyvenimo sąlygomis.
„Jie nepatinkinti sąlygomis, jos ten nėra penkių žvaigždučių, kaip sakau. Tai yra bazinės sąlygos ir, matyt, tas nepasitenkinimas yra dėl to“, – sakė ji.
Politikės teigimu, riaušės prie Seimo yra gerai organizuotas veikimas prieš Lietuvos valstybę. Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt nuotr.
„Tai, kas vyksta prie Lietuvos Respublikos Seimo, kai, sakyčiau, organizuotais veiksmais yra bandoma kelti tokią situaciją į aukščiausią lygmenį, kai mes turime sutelkti visas pajėgas tam, kad užtikrinti sklandų Seimo darbą“, – akcentavo ministrė.
„Šiandieną buvo ta diena, kai labai svarbūs nacionalinio saugumo klausimai buvo priiminėjami Lietuvos Respublikos Seime. Na ir tokios akcijos rodo, kad tai yra gerai organizuota ir veikiama sąmoningai prieš Lietuvos valstybę“, – taip pat pabrėžė ji.
Sulaikyti 5 ar 6 riaušėse prie Seimo dalyvavę asmenys
A. Bilotaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad už riaušių organizavimą asmenims gresia atsakomybė.
„Yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių ir už tai gresia atsakomybė net iki 6 metų. Ir asmenys, kurie kurstė, kursto riaušes, turės už tai atsakyti“, – teigė A. Bilotaitė.
„Mano žiniomis, jau yra sulaikyti asmenys. Ir aš tikiuosi, kad rytoj gausime aiškią informaciją dėl konkrečių veiksmų iš policijos pusės, kurių bus imamais, nes to mes teisinėje valstybėje, demokratinėje valstybėje negalime toleruoti“, – pridūrė ji.
Ministrės žiniomis, šiuo metu policija sulaikė 5 ar 6 asmenis. Jos teigimu, daugiau informacijos paaiškės trečiadienio rytą.
„Visi asmenys, kurie naudoja jėgą, kurie pažeidžia įstatymus, inicijuoja, organizuoja riaušes, privalo mūsų šalyje atsakyti. Ir netoleruotina, kai yra imamasi tam tikrų smurto priemonių prieš policijos pareigūnus. Yra vienas pareigūnas sužeistas“, – sakė A. Bilotaitė.
„Tokie dalykai negali būti daromi. Suprantame, kad galima reikšti savo pilietinę nuomonę, išraišką sankcionuotais būdais, bet ne veikiant prieš teisinės valstybės principus“, – taip pat akcentavo ji.
A . Bilotaitės teigimu, malšinant riaušes prie Seimo buvo pasitelktos Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukia, skanduoja „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Kiek vėliau pareigūnai vėl ėmė stumti protestuojančią minią tolyn nuo Seimo, perspėjus protestuotojus buvo panaudotos ašarinės dujos.
Visgi protestuotojai ir toliau nesiskirsto, į pareigūnus mėto akmenis, butelius ir kitus daiktus.
