Mianmare pirmadienį per dar vieną neramumų ir protestų prieš chuntą dieną žuvo mažiausiai 20 žmonių, skelbia vietos stebėsenos grupė.
 
Mianmaro kariuomenei prieš šešias savaites įvykdžius perversmą, nuvertus ir suėmus lyderę Aung San Suu Kyi, protestai šalyje rengiami beveik kasdien. Mianmaro saugumo pajėgos protestuotojams išvaikyti naudoja ašarines dujas, gumines kulkas, taip pat šaudo kovinėmis kulkomis.
 
Pagalbos politiniams kaliniams asociacija Mianmare – sulaikytus žmones ir aukas skaičiuojanti grupė – paskelbė, kad pirmadienį dėl smurto žuvo mažiausiai 20 žmonių.
 
„Aukų skaičius drastiškai auga“, – teigiama antradienį organizacijos paskelbtame pranešime. Grupė pranešė, kad nuo vasario 1 d. įvykdyto perversmo dėl smurto Mianmare jau žuvo daugiau nei 180 žmonių.
 
Didžioji dalis pirmadienį žuvusių asmenų buvo prieš perversmą nusiteikę protestuotojai, nors žuvo ir civilių, „net nedalyvavusių protestuose“, teigiama pranešime.
 
Didžioji dalis aukų užregistruota centrinėje Mianmaro dalyje, dar trys asmenys žuvo Jangone. Tarp trijų aukų Jangone buvo dvi moterys, kurios žuvo savo namuose, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti gatvėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 14:00

Honkongo protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.

Prie Honkongo teismo, kuriame buvo svarstomi gerai žinomiems Honkongo disidentams pareikšti kaltinimai ardomąja veikla, pirmadienį susirinko šimtai prodemokratinių pažiūrų aktyvistus remiančių protestuotojų.
 
Pekinas stengiasi numalšinti likusius protestus pusiau autonominiame Honkonge po to, kai didelė dalis miesto gyventojų 2019 m. daugiau nei pusę metų ėjo į gatves priešintis Kinijos valdymui.
 
Savo ruožtu Pekinas Honkonge įvedė nacionalinio saugumo įstatymą, o dėl koronaviruso įvesti karantino apribojimai draudžia daugiau nei keturių žmonių susibūrimus.
 
Policija sekmadienį pareiškė kaltinimus 47 disidentams sąmokslu imtis ardomosios veiklos. Tai yra didžiausio masto nacionalinio saugumo įstatymo pritaikymas iki šiol.
 
Pirmadienį vykęs teismo posėdis sukėlė atsinaujinusį visuomenės nepasitenkinimą mieste, kuriame protestai yra uždrausti.
 
Šimtai protestuotojų susirinko šalia teismo pastato. Kai kurie demonstrantai skandavo „Paleiskite visus politinius kalinius“ ir „Išlaisvinkime Honkongą – mūsų laikų revoliucija“ – pastarąjį šūkį miesto valdžia visiškai uždraudė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 10:01

Armėnijoje į gatves išėjo tūkstančiai premjero atsistatydinimo reikalaujančių protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.

Į Armėnijos sostinės Jerevano gatves penktadienį išėjo tūkstančiai protestuotojų, reikalaujančių premjero Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl jo veiksmų Kalnų Karabacho konflikto metu.
 
Premjeru nepatenkintų žmonių minios užtvindė centrines Jerevano gatves, jie mojavo šalies vėliavėlėmis, skandavo šūkius prieš vyriausybę.
 
Buvęs premjeras Vazgenas Manukianas, opozicijos siūlomas į N. Pašiniano vietą, paragino visus piliečius prisijungti prie protesto.
 
„Žmonės turi išeiti į gatves ir išreikšti savo valią, kad išvengtume kraujo praliejimo ir suirutės“, – per mitingą sakė jis.
 
„Arba jų atsikratysime, arba prarasime Armėniją“, – teigė V. Manukianas, omenyje turėdamas N. Pašinianą ir parlamentą kontroliuojančius jo sąjungininkus.
 
Mitingo dalyviai pirmiausia žygiavo link prezidentūros, vėliau – premjero rezidencijos link, artėjant susitikimui su prezidentu Armenu Sargsianu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.27; 00:01

Tunisas: protestuotojai mėgina šturmuoti parlamentą. EPA-ELTA nuotr.

Tuniso sostinėje protesto akcijų dalyviai mėgina šturmuoti šalies parlamento pastatą. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas „Al-Hadath“.
 
Jo žiniomis, saugumo pajėgų pareigūnams kol kas pavyksta atlaikyti mitinguotojų spaudimą.
 
Policija užtvėrė gatves, vedančias prie parlamento. Protestuotojai skanduoja antivyriausybinius šūkius, reikalaudami nutraukti represijas ir paleisti anksčiau sulaikytus demonstrantus.
 
Kaip pirmadienį pranešė Tuniso žmogaus teisių lygos vicepirmininkas Bassemas Trifi, praėjusią savaitę pareigūnai įvairiuose šalies regionuose sulaikė daugiau kaip 1 200 protestuotojų. Pasak jo, dauguma sulaikytųjų dalyvavo taikiose protesto akcijose, valdžiai pavyko sulaikyti tik nedaugelį iš tų, kurie plėšikavo ir kėlė riaušes.
 
Masinės riaušės prasidėjo sausio 16 d. vakare Tuniso sostinės regione ir daugelyje šalies provincijų. Riaušininkai statė barikadas, degino automobilių padangas, buvo pranešama apie vandalizmo aktus. Kai kuriuose Tuniso regionuose riaušės tęsėsi visą praėjusią savaitę. Šalies valdžia sausio 17 d. nusiuntė armijos dalinius į kelias provincijas saugoti valstybinės ir privačios nuosavybės objektų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 05:52

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes trečiadienio vakare prie JAV Kongreso ir jo viduje, kai ten buvo tvirtinami prezidento rinkimų rezultatai.
 
Tai ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Newsweek“.
 
„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone, – sakoma dokumente, paskelbtame specialiosios tarnybos tinklalapyje. – FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d.“.
 
FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Mūsų tikslas – užtikrinti konstitucinę piliečių teisę protestuoti apsaugant kiekvieną žmogų nuo smurto ir kitokio kriminalinio aktyvumo“, – sakoma tekste. Jame taip pat pranešama, kad atidaromas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.
 
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
 
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 07:00

FTB ir antrankiai

Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
 
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
 
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
 
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
 
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 06:00

Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.

JAV trečiadienį įvedė sankcijas Baltarusijos milicijos daliniams ir aukšto rango saugumo pareigūnui dėl smurtinio susidorojimo su protestuotojais.
 
Iždo departamentas paskelbė įšaldysiantis visą vidaus reikalų pirmojo viceministro Genadijaus Kazakevičiaus turtą JAV ir uždrausiantis sandorius su juo. Spalį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame G. Kazakevičius grasina protestuotojams koviniais ginklais.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
 
„Palaikome drąsius Baltarusijos žmones ir remiame jų teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – teigė valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, smerkiantis „pastangas pakenkti Baltarusijos demokratijai“.
 
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas trims saugumo tarnyboms, kurios dalyvavo susidorojime su protestuotojais, įskaitant Minsko specialiosios paskirties milicijos padalinį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.24; 06:21

Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

Prieš Gvatemalos vyriausybės patvirtintą valstybės biudžeto projektą protestuotojantys piliečiai šeštadienį padegė dalį Gvatemalos mieste įsikūrusio parlamento pastato.
 
Grupė prostestuotojų įsiveržė į Gvatemalos senamiestyje esantį parlamento pastatą ir jį padegė. Televizijos transliacijoje buvo matyti pro langus išsiveržusios liepsnos.
 
Anot policijos pareigūnų, atvykę ugniagesiai sėkmingai suvaldė įsiplieskusį gaisrą.
 
Nors dauguma protestuotojų elgėsi taikiai, kai kurie į policijos pareigūnus mėtė akmenis, o saugumo pajėgos į minią paleido ašarines dujas.
 
Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

„Teisė mitinguoti egzistuoja, tačiau negalime leisti naikinti viešojo ar privataus turto. Visi dalyvaujantys šiuose nusikalstamuose veiksmuose atsakys pagal įstatymus visu griežtumu“, – tviterio žinutėje rašė Gvatemalos prezidentas Alejandras Giammattei.
 
Tuo metu protestuotojai prezidentą ragino vetuoti valstybės biudžetą. Šalies parlamentarai kitų metų biudžetą patvirtino skubos tvarka, nepasitarę su visuomenės grupėmis.
 
Biudžeto projektą atmetė daugybė skirtingų socialinių grupių, tarp kurių – verslininkai, socialiniai judėjimai, švietimo sektorius ir netgi Katalikų bažnyčia.
 
Kitų metų Gvatemalos biudžetas kritikuojamas dėl išaugusios skolos, sumažintų socialinių ir švietimo sektoriaus išlaidų bei skaidrumo trūkumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.22; 15:05

Baltarusijos sostinėje Minske į žuvusio opozicijos aktyvisto Romano Bondarenkos laidotuves penktadienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių.
31-erių kariškis praėjusią savaitę mirė nuo smegenų traumos, kurią patyrė, kai jį suėmė Baltarusijos saugumas. Jis buvo suimtas po ginčo miesto aikštėje, kurioje renkasi protestuotojai.
 
Gedintys žmonės į laidotuves Minsko užmiestyje esančioje cerkvėje susirinko nešini baltomis ir raudonomis gėlėmis, simbolizuojančiomis opoziciją.
 
„Ne mūsų jėgoms sugrąžinti Romaną, tačiau galime pasistengti, kad tokie nusikaltimai daugiau niekuomet nepasikartotų“, – „Telegram“ paskyroje rašė Sviatlana Cichanouskaja.
 
Rugpjūčio rinkimuose pergalę teigia iškovojęs Aliaksandras Lukašenka, tačiau opozicijos lyderė S. Cichanouskaja tai neigia ir ragina baltarusius protestuoti. Netrukus po rinkimų ji pati pasitraukė į Lietuvą.
 
A. Lukašenka šalį valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. ES atmetė rugpjūčio rinkimų rezultatus kaip „nei laisvus, nei sąžiningus“ ir atsisakė pripažinti A. Lukašenką Baltarusijos prezidentu bei įvedė sankcijas A. Lukašenkai artimiems pareigūnams.
 
Per laidotuves protestuotojai skandavo „Romanai, esi herojus“ ir „Išeinu“ šūkius. Pastarasis – tai paskutinė žinutė, kurią R. Bondarenka parašė bendrame šeimos pokalbyje internete.
 
Apie R. Bondarenkos mirtį nuo smegenų sužalojimų paskelbta lapkričio 12 d.
 
Penktadienį A. Lukašenka teigė daugiau informacijos apie R. Bondarenkos žūtį paskelbsiantis kitą savaitę.
 
„Turėkite kantrybės. Kitą savaitę jums pranešime viską. Patikėkite, bus įdomu“, – teigė A. Lukašenka, jį citavo naujienų agentūra BelTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.21; 07:41

Italijoje per protesto akcijas prieš apribojimus dėl pandemijos kilo susirėmimų su policija. EPA-ELTA nuotr.

Vienas policininkas nukentėjo Milane pirmadienio vakarą per susirėmimus tarp pareigūnų ir manifestantų, protestavusių prieš ribojamąsias priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso plitimo.
 
Kaip pranešė antradienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
 
Pasak leidinio, policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas. Sulaikyti du žmonės.
 
Riaušės, vandalizmo aktai ir parduotuvių plėšimas lydėjo analogišką protesto akciją Turine. Ten nukentėjo du policininkai, sulaikyta 10 žmonių. Panašios manifestacijos, per kurias buvo griebtasi smurto, vyko ir kituose miestuose šalies šiaurėje ir pietuose.
 
Dingstį protestams davė Italijos vyriausybės sprendimas uždrausti visiems restoranams ir barams dirbti po 18 val. Valdžia neatmeta, kad apribojimai bus dar labiau griežtinami.
 
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje kelis kartus padidėjo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius, per parą fiksuojama vidutiniškai 20 tūkst. atvejų. Vis daugiau žmonių guldoma į ligonines, taip pat ir į intensyviosios terapijos skyrius. Vyriausybė kritikuojama už ribojamąsias priemones, kurios taip pat taikomos teatrams, kino teatrams ir kitoms kultūros įstaigoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 00:30

Kirgizijos sostinėje Biškeke pirmadienį surengtas protestas peraugo į susirėmimus su policininkais, sužeista mažiausiai 16 žmonių, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Ministerija nurodo, kad sužeistieji gydomi Biškeko ligoninėse.
 
Kaip praneša Kirgizijos partija „Ata-Meken“, sužeistas ir opozicijos lyderis Janaras Akajevas.
 
Protestai Kirgizijoje kilo po ginčytinų sekmadienį vykusių parlamento rinkimų. Policija, siekdama išvaikyti demonstrantus, panaudojo jėgą, vandens patrankas, ašarines dujas ir kurtinančias granatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.06; 00:01

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad penktadienį buvo sulaikyti 32 protestuotojai, praneša TASS.
 
„Už masinius renginius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus vakar buvo sulaikyti 32 žmonės. 18 žmonių liks sulaikymo vietose, kol teisme bus nagrinėjamos jų administracinių teisės pažeidimų bylos“, – paskelbė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
 
Be to, pasak ministerijos, penktadienį trijuose Baltarusijos regionuose vyko 13 protesto akcijų, o juose iš viso dalyvavo neva iki 450 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 00:30
Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijoje buvo nušauta 13 protestuotojų prieš policijos smurtą, tačiau penktadienį šalies teisėsauga paneigė, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti, informuoja dpa.
 
„Joks policijos generolas negalėtų duoti įsakymo šauti į kitą pilietį“, – televizijoje kalbėjo policijos atstovas Gustavo Moreno.
 
Kolumbijoje protestai tęsiasi jau tris dienas. Pranešta apie neramumus Bogotoje, Medeljine ir Barankilijoje.
 
Prieš tai protestuotojai puolė ir padegė dešimtis policijos nuovadų, taip pat daužė autobusus, niokojo parduotuves ir grūmėsi su pareigūnais.
 
Kolumbijos žiniasklaidos teigimu, mažiausiai 13 protestuotojų žuvo, o šalies vyriausybė paskelbė, kad 400 civilių ir policininkų buvo sužeista.
 
Bogotos merė Claudia Lopez sakė, kad dešimtys gyventojų buvo sužaloti policijai ėmus šaudyti be įsakymo. Tarp žuvusiųjų buvo ir kulkų pakirsti praeiviai.
 
Neramumai kilo po to, kai viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai Bogotoje prie žemės prispaudė teisės studentą Javierą Ordonezą ir pakartotinai naudojo elektrošoką.
 
Policija 46 metų vyrą apkaltino pažeidus COVID-19 suvaržymus. Teigiama, kad policininkai po to vyrą sumušė ir šis mirė.
 
Protestai tęsėsi net ir policijos pareigūnams ir valdžios atstovams atsiprašius už perteklinės jėgos naudojimą.
 
Du pareigūnai buvo pašalinti iš pareigų, o penki laikinai nušalinti, nes galėjo kištis į tyrimą.
 
Gynybos ministras pažadėjo reformuoti policiją, tačiau pabrėžė, kad protestuotojų veiksmai nebuvo spontaniški ir buvo organizuoti.
 
Prezidentas Ivanas Duque sakė, kad buvo suimta 140 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 13:00

Baltarusijoje suiimta mažiausiai 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.

Remiantis „Reuters“ ir „Interfax“ pranešimais bei Vidaus reikalų ministerijos pateikiama informacija, visoje Baltarusijoje sekmadienį vykusiuose protestuose suimta mažiausiai 100 žmonių.
 
Pranešama, kad keli protestuotojai buvo sužeisti, kai policijos pareigūnai išardė mitingą, surengtą priešais valstybinę traktorių gamyklą.
 
Žurnalistų skaičiavimu, per patį protesto piką Minsko gatvėse buvo maždaug 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu judėjimas „Golos“ skaičiuoja, kad galėjo protestuoti apie 119 tūkst. žmonių.
Baltarusijoje suiimta 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
 
„Vienybės žygį“ gyvai transliavusi platforma skaičiuoja, kad apie 18 val. (vietos laiku) duomenimis, Baltarusijos sostinėje buvo sulaikytas 101 prostestuotojas. Breste žinoma apie mažiausiai 30 sulaikytųjų.
 
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ informuoja, kad, Baltarusijos žurnalistų asociacijos teigimu, tarp sulaikytųjų yra ir du žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 06:15

Baltarusijos riaušių policija sekmadienį, opozicijai rengiant dar vieną masinę demonstraciją prieš ginčijamą Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu, jau sulaikė dešimtis protestuotojų, praneša agentūros AFP žurnalistas.
 
Policininkai kartu su kaukėtais ir ginkluotais kariais bandė išvaikyti demonstrantus, kurie trečią savaitgalį iš eilės rinkosi sostinės Minsko centre.
 
Masinė protesto akcija prasidėjo 14.00 val. vietos laiku. Minios protestuotojų žygiavo Minsko centro link, nešini plakatais ir raudonai baltomis vėliavomis.
 
Sostinėje prieš mitingą dislokuoti riaušių policininkai. Prieš mitingą metaliniais užtvarais aptverta Nepriklausomybės aikštė Minsko centre, riaušių policija ir policijos furgonai blokavo įėjimus į aikštę.
 
Baltarusijoje jau tris savaites vyksta masiniai protestai. Juos pakurstė rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai. Plačiai manoma, kad rinkimai buvo suklastoti 26 metus valdančio A. Lukašenkos naudai.
 
Šeštadienį Baltarusijos institucijos panaikino akredicijas 17 žurnalistų, kurių daugumą sudaro Baltarusijos piliečiai. Jie pranešinėdavo užsienio žiniasklaidos priemonėms apie porinkiminius neramumus Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 19:07

Baltarusijos prezidentas – persiganęs. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos skrydis virš Minsko ir jo pasisakymai sraigtasparnio kabinoje buvo įamžinti vaizdo įrašuose, praneša naujienų agentūra TASS.
 
„BelTA“ nufilmavo, kaip A. Lukašenka paprašė piloto praskristi virš „Nugalėtojų prospekto“, kur yra prezidento rezidencija.
 
„Išsibėgiojo kaip žiurkės“, – pamatęs nuo rezidencijos tolstančius protestuotojus pakomentavo A. Lukašenka. – Išsilakstė. Jie suprato, kad čia bus karšta.“
 
Internete taip pat paplito vaizdai, kaip A. Lukašenka atskrenda į rezidenciją ir iš sraigtasparnio išlipa nešinas neužtaisytu automatu „Kalašnikov“.
 
Baltarusijos prezidentas – išsiganęs. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį Minske vyko itin didelė demonstracija. Dalis protestuotojų buvo susirinkę ir prie prezidento rezidencijos, „Nepriklausomybės rūmų“, kur gatves blokavo specialiosios paskirties milicijos būrys OMON su karine technika. Žmonės prie pat milicininkų nesiartino, tačiau susirinkę kiek atokiau skandavo „išeik“ – ragindami A. Lukašenką atsistatydinti. Vėliau minia patraukė atgal į Minsko centrą. Tuo metu ir praskrido sraigtasparnis.
 
Baltarusijos prezidentas – išsigandęs ne juokais. EPA – ELTA nuotr.

Po kurio laiko A. Lukašenka išėjo už rezidencijos ribų ir padėkojo pareigūnams už jų darbą.
 
Prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont neigė, kad prezidentas buvo evakuotas ar bėgo ir tikino, kad jis visą dieną kontroliavo situaciją ir toliau tęsia darbą „Nepriklausomybės rūmuose“.
 
Pasak jos, protestuotojai siekė „šturmuoti“ rezidenciją, tačiau jiems „neužteko drąsos ir jie pabėgo“.
 
Be to, su prezidento spaudos tarnyba siejamas kanalas susirašinėjimo ir pokalbių programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad A. Lukašenka jo rezidenciją saugantiems OMON pareigūnams pažadėjo greitai „išsiaiškinti“ su protestuotojais.
 
Sekmadienį Minsko centre, „Nepriklausomybės aikštėje“, vykusi daugiatūkstantinė demonstracija vakare baigėsi ir žmonės galiausiai išsiskirstė.
 
OMON karinė technika ir autobusai su kariais taip pat pajudėjo iš miesto centro ir patraukė į karinę bazę Minsko mikrorajone Uručje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 07:11

Libane – protestai, kilę po sprogimo Beiruto jūrų uoste. EPA – ELTA nuotr.

Ruošdamiesi „pykčio ir gedulo dienai“ per sprogimą Beiruto uoste žuvusioms aukoms gedėti, protestuotojai šeštadienį nuvertė dalį cementinių blokų, supančių Libano parlamentą.
 
Libano transliuotojo MTV parodytame vaizdo įraše girdėti „Revoliucija, revoliucija!“ šaukiantys protestuotojai.
 
Skelbiama, kad protesto dalyviai bando pašalinti fizinius barjerus ir patekti į gerai saugomą sostinės centre esančio parlamento teritoriją.
 
Policija panaudojo ašarines dujas, kad galėtų išvaikyti demonstrantus, susitelkusius prie vienų iš vartų į parlamento pastatą.
 
Tuo metu šalies valdžia pranešė, kad per sprogimą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 6 tūkst, o mirusiųjų – iki 158.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 00:30

Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
 
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
 
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
 
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
 
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 07:31

Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė pranešimą dėl besitęsiančių protestų, kuriuos sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. B. Obama paragino žmones „pagrįstą pyktį pakeisti taikiais, tvariais ir efektyviais veiksmais.“
 
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas teigė, kad žmonės turi ir toliau skleisti žinią apie neteisybę, taip pat ir protestuodami – tačiau vėliau ši susikaupusi energija turėtų pavirsti į didesnį rinkėjų aktyvumą, kad būtų išrinkti tokie „valdžios pareigūnai, kurie galėtų atsakyti į mūsų reikalavimus.“
 
B. Obama pripažino, kad demonstracijos yra atsakas į įsisenėjusias problemas, kurių valdžios pareigūnai ilgai nesprendė. Tačiau buvęs prezidentas pasmerkė demonstrantų smurtą.
 
„Visoje šalyje nuvilnijusios protestų bangos atskleidžia tikrą ir pagrįstą nusivylimą dėl jau dešimtmečius JAV nevykdomos policijos ir baudžiamojo teisingumo reformos“, – sakė jis.
Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
 
B. Obama teigė, kad visuomenei reikia pripažinti „nuolatinį, ardomąjį rasizmo mūsų visuomenėje poveikį“ ir imtis reformų šiuo klausimu. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybei reikia „realių pokyčių.“
 
„Turime mobilizuotis ir skleisti informaciją, turime organizuotai atiduoti savo balsus, kad užtikrintume, jog išsirinksime kandidatus, kurie imsis reformų“, – teigė B. Obama.
 
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija savaitgalį paneigė, kad šalyje egzistuoja sisteminis rasizmas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:30

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Kinija trečiadienį perspėjo Honkongo protestuotojus, kad šie „nepradėtų vėl kelti neramumų“ pusiau autonominėje teritorijoje, kur pernai ilgus mėnesius truko prodemokratiniai protestai.
 
Protestų judėjimas išblėso dėl masinio protestuotojų arešto ir didelių susibūrimų draudimo, įvesto prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau pastarosiomis savaitėmis nedidelės demonstracijos vėl pradėtos organizuoti.
 
Praėjusį penktadienį Honkongo policija ašarinėmis dujomis išvaikė susirinkusius protestuotojus.
 
„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės pajėgos kiek nuslopo dėl epidemijos Honkonge, tačiau dabar jie vėl kelia neramumus“, – apie juodais drabužiais įprastai apsirengusius protestuotojus kalba Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų tarnyba.
 
„Centrinė vyriausybė nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės į šias beprotiškas ir sąmoningai destruktyvias pajėgas“, – teigia tarnyba ir perspėja, neva protestuotojai „nori nustumti Honkongą į prarają“.
Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
 
Pranešimas paskelbtas po informacijos apie tai, kad Honkongo ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 8,9 proc.
 
Masiniai protestai prieš Kinijos valdžią prasidėjo pernai birželį. Protestus išprovokavo įstatymo projektas, kuris leistų kaltinamuosius perduoti Kinijai, kur juos teistų Komunistų partijos kontroliuojami teismai.
 
Vėliau protestuotojai taip pat reikalavo daugiau demokratinių laisvių ir policijos atsakomybės už pareigūnų brutalumą malšinant protestus.
Oficialiais duomenimis, dėl Honkongo protestų bangos buvo sulaikyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o 1 365-iems pateikti kaltinimai.
 
Pastaruoju metu neramumus įžiebė aktyvistų sulaikymas dėl demonstracijų ir aukštų Kinijos pareigūnų pareiškimai, kad Pekinas turės daugiau galios sprendžiant, kaip valdomas Honkongas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 00:30