Italijoje per protesto akcijas prieš apribojimus dėl pandemijos kilo susirėmimų su policija. EPA-ELTA nuotr.

Vienas policininkas nukentėjo Milane pirmadienio vakarą per susirėmimus tarp pareigūnų ir manifestantų, protestavusių prieš ribojamąsias priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso plitimo.
 
Kaip pranešė antradienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
 
Pasak leidinio, policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas. Sulaikyti du žmonės.
 
Riaušės, vandalizmo aktai ir parduotuvių plėšimas lydėjo analogišką protesto akciją Turine. Ten nukentėjo du policininkai, sulaikyta 10 žmonių. Panašios manifestacijos, per kurias buvo griebtasi smurto, vyko ir kituose miestuose šalies šiaurėje ir pietuose.
 
Dingstį protestams davė Italijos vyriausybės sprendimas uždrausti visiems restoranams ir barams dirbti po 18 val. Valdžia neatmeta, kad apribojimai bus dar labiau griežtinami.
 
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje kelis kartus padidėjo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius, per parą fiksuojama vidutiniškai 20 tūkst. atvejų. Vis daugiau žmonių guldoma į ligonines, taip pat ir į intensyviosios terapijos skyrius. Vyriausybė kritikuojama už ribojamąsias priemones, kurios taip pat taikomos teatrams, kino teatrams ir kitoms kultūros įstaigoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.27; 00:30

Kirgizijos sostinėje Biškeke pirmadienį surengtas protestas peraugo į susirėmimus su policininkais, sužeista mažiausiai 16 žmonių, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Ministerija nurodo, kad sužeistieji gydomi Biškeko ligoninėse.
 
Kaip praneša Kirgizijos partija „Ata-Meken“, sužeistas ir opozicijos lyderis Janaras Akajevas.
 
Protestai Kirgizijoje kilo po ginčytinų sekmadienį vykusių parlamento rinkimų. Policija, siekdama išvaikyti demonstrantus, panaudojo jėgą, vandens patrankas, ašarines dujas ir kurtinančias granatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.06; 00:01

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad penktadienį buvo sulaikyti 32 protestuotojai, praneša TASS.
 
„Už masinius renginius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus vakar buvo sulaikyti 32 žmonės. 18 žmonių liks sulaikymo vietose, kol teisme bus nagrinėjamos jų administracinių teisės pažeidimų bylos“, – paskelbė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
 
Be to, pasak ministerijos, penktadienį trijuose Baltarusijos regionuose vyko 13 protesto akcijų, o juose iš viso dalyvavo neva iki 450 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 00:30
Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.

Kolumbijoje buvo nušauta 13 protestuotojų prieš policijos smurtą, tačiau penktadienį šalies teisėsauga paneigė, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti, informuoja dpa.
 
„Joks policijos generolas negalėtų duoti įsakymo šauti į kitą pilietį“, – televizijoje kalbėjo policijos atstovas Gustavo Moreno.
 
Kolumbijoje protestai tęsiasi jau tris dienas. Pranešta apie neramumus Bogotoje, Medeljine ir Barankilijoje.
 
Prieš tai protestuotojai puolė ir padegė dešimtis policijos nuovadų, taip pat daužė autobusus, niokojo parduotuves ir grūmėsi su pareigūnais.
 
Kolumbijos žiniasklaidos teigimu, mažiausiai 13 protestuotojų žuvo, o šalies vyriausybė paskelbė, kad 400 civilių ir policininkų buvo sužeista.
 
Bogotos merė Claudia Lopez sakė, kad dešimtys gyventojų buvo sužaloti policijai ėmus šaudyti be įsakymo. Tarp žuvusiųjų buvo ir kulkų pakirsti praeiviai.
 
Neramumai kilo po to, kai viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai Bogotoje prie žemės prispaudė teisės studentą Javierą Ordonezą ir pakartotinai naudojo elektrošoką.
 
Policija 46 metų vyrą apkaltino pažeidus COVID-19 suvaržymus. Teigiama, kad policininkai po to vyrą sumušė ir šis mirė.
 
Protestai tęsėsi net ir policijos pareigūnams ir valdžios atstovams atsiprašius už perteklinės jėgos naudojimą.
 
Du pareigūnai buvo pašalinti iš pareigų, o penki laikinai nušalinti, nes galėjo kištis į tyrimą.
 
Gynybos ministras pažadėjo reformuoti policiją, tačiau pabrėžė, kad protestuotojų veiksmai nebuvo spontaniški ir buvo organizuoti.
 
Prezidentas Ivanas Duque sakė, kad buvo suimta 140 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 13:00

Baltarusijoje suiimta mažiausiai 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.

Remiantis „Reuters“ ir „Interfax“ pranešimais bei Vidaus reikalų ministerijos pateikiama informacija, visoje Baltarusijoje sekmadienį vykusiuose protestuose suimta mažiausiai 100 žmonių.
 
Pranešama, kad keli protestuotojai buvo sužeisti, kai policijos pareigūnai išardė mitingą, surengtą priešais valstybinę traktorių gamyklą.
 
Žurnalistų skaičiavimu, per patį protesto piką Minsko gatvėse buvo maždaug 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu judėjimas „Golos“ skaičiuoja, kad galėjo protestuoti apie 119 tūkst. žmonių.
Baltarusijoje suiimta 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
 
„Vienybės žygį“ gyvai transliavusi platforma skaičiuoja, kad apie 18 val. (vietos laiku) duomenimis, Baltarusijos sostinėje buvo sulaikytas 101 prostestuotojas. Breste žinoma apie mažiausiai 30 sulaikytųjų.
 
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ informuoja, kad, Baltarusijos žurnalistų asociacijos teigimu, tarp sulaikytųjų yra ir du žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 06:15

Baltarusijos riaušių policija sekmadienį, opozicijai rengiant dar vieną masinę demonstraciją prieš ginčijamą Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu, jau sulaikė dešimtis protestuotojų, praneša agentūros AFP žurnalistas.
 
Policininkai kartu su kaukėtais ir ginkluotais kariais bandė išvaikyti demonstrantus, kurie trečią savaitgalį iš eilės rinkosi sostinės Minsko centre.
 
Masinė protesto akcija prasidėjo 14.00 val. vietos laiku. Minios protestuotojų žygiavo Minsko centro link, nešini plakatais ir raudonai baltomis vėliavomis.
 
Sostinėje prieš mitingą dislokuoti riaušių policininkai. Prieš mitingą metaliniais užtvarais aptverta Nepriklausomybės aikštė Minsko centre, riaušių policija ir policijos furgonai blokavo įėjimus į aikštę.
 
Baltarusijoje jau tris savaites vyksta masiniai protestai. Juos pakurstė rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai. Plačiai manoma, kad rinkimai buvo suklastoti 26 metus valdančio A. Lukašenkos naudai.
 
Šeštadienį Baltarusijos institucijos panaikino akredicijas 17 žurnalistų, kurių daugumą sudaro Baltarusijos piliečiai. Jie pranešinėdavo užsienio žiniasklaidos priemonėms apie porinkiminius neramumus Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 19:07

Baltarusijos prezidentas – persiganęs. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos skrydis virš Minsko ir jo pasisakymai sraigtasparnio kabinoje buvo įamžinti vaizdo įrašuose, praneša naujienų agentūra TASS.
 
„BelTA“ nufilmavo, kaip A. Lukašenka paprašė piloto praskristi virš „Nugalėtojų prospekto“, kur yra prezidento rezidencija.
 
„Išsibėgiojo kaip žiurkės“, – pamatęs nuo rezidencijos tolstančius protestuotojus pakomentavo A. Lukašenka. – Išsilakstė. Jie suprato, kad čia bus karšta.“
 
Internete taip pat paplito vaizdai, kaip A. Lukašenka atskrenda į rezidenciją ir iš sraigtasparnio išlipa nešinas neužtaisytu automatu „Kalašnikov“.
 
Baltarusijos prezidentas – išsiganęs. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį Minske vyko itin didelė demonstracija. Dalis protestuotojų buvo susirinkę ir prie prezidento rezidencijos, „Nepriklausomybės rūmų“, kur gatves blokavo specialiosios paskirties milicijos būrys OMON su karine technika. Žmonės prie pat milicininkų nesiartino, tačiau susirinkę kiek atokiau skandavo „išeik“ – ragindami A. Lukašenką atsistatydinti. Vėliau minia patraukė atgal į Minsko centrą. Tuo metu ir praskrido sraigtasparnis.
 
Baltarusijos prezidentas – išsigandęs ne juokais. EPA – ELTA nuotr.

Po kurio laiko A. Lukašenka išėjo už rezidencijos ribų ir padėkojo pareigūnams už jų darbą.
 
Prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont neigė, kad prezidentas buvo evakuotas ar bėgo ir tikino, kad jis visą dieną kontroliavo situaciją ir toliau tęsia darbą „Nepriklausomybės rūmuose“.
 
Pasak jos, protestuotojai siekė „šturmuoti“ rezidenciją, tačiau jiems „neužteko drąsos ir jie pabėgo“.
 
Be to, su prezidento spaudos tarnyba siejamas kanalas susirašinėjimo ir pokalbių programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad A. Lukašenka jo rezidenciją saugantiems OMON pareigūnams pažadėjo greitai „išsiaiškinti“ su protestuotojais.
 
Sekmadienį Minsko centre, „Nepriklausomybės aikštėje“, vykusi daugiatūkstantinė demonstracija vakare baigėsi ir žmonės galiausiai išsiskirstė.
 
OMON karinė technika ir autobusai su kariais taip pat pajudėjo iš miesto centro ir patraukė į karinę bazę Minsko mikrorajone Uručje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 07:11

Libane – protestai, kilę po sprogimo Beiruto jūrų uoste. EPA – ELTA nuotr.

Ruošdamiesi „pykčio ir gedulo dienai“ per sprogimą Beiruto uoste žuvusioms aukoms gedėti, protestuotojai šeštadienį nuvertė dalį cementinių blokų, supančių Libano parlamentą.
 
Libano transliuotojo MTV parodytame vaizdo įraše girdėti „Revoliucija, revoliucija!“ šaukiantys protestuotojai.
 
Skelbiama, kad protesto dalyviai bando pašalinti fizinius barjerus ir patekti į gerai saugomą sostinės centre esančio parlamento teritoriją.
 
Policija panaudojo ašarines dujas, kad galėtų išvaikyti demonstrantus, susitelkusius prie vienų iš vartų į parlamento pastatą.
 
Tuo metu šalies valdžia pranešė, kad per sprogimą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 6 tūkst, o mirusiųjų – iki 158.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 00:30

Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
 
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
 
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
 
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
 
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 07:31

Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė pranešimą dėl besitęsiančių protestų, kuriuos sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. B. Obama paragino žmones „pagrįstą pyktį pakeisti taikiais, tvariais ir efektyviais veiksmais.“
 
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas teigė, kad žmonės turi ir toliau skleisti žinią apie neteisybę, taip pat ir protestuodami – tačiau vėliau ši susikaupusi energija turėtų pavirsti į didesnį rinkėjų aktyvumą, kad būtų išrinkti tokie „valdžios pareigūnai, kurie galėtų atsakyti į mūsų reikalavimus.“
 
B. Obama pripažino, kad demonstracijos yra atsakas į įsisenėjusias problemas, kurių valdžios pareigūnai ilgai nesprendė. Tačiau buvęs prezidentas pasmerkė demonstrantų smurtą.
 
„Visoje šalyje nuvilnijusios protestų bangos atskleidžia tikrą ir pagrįstą nusivylimą dėl jau dešimtmečius JAV nevykdomos policijos ir baudžiamojo teisingumo reformos“, – sakė jis.
Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
 
B. Obama teigė, kad visuomenei reikia pripažinti „nuolatinį, ardomąjį rasizmo mūsų visuomenėje poveikį“ ir imtis reformų šiuo klausimu. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybei reikia „realių pokyčių.“
 
„Turime mobilizuotis ir skleisti informaciją, turime organizuotai atiduoti savo balsus, kad užtikrintume, jog išsirinksime kandidatus, kurie imsis reformų“, – teigė B. Obama.
 
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija savaitgalį paneigė, kad šalyje egzistuoja sisteminis rasizmas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:30

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Kinija trečiadienį perspėjo Honkongo protestuotojus, kad šie „nepradėtų vėl kelti neramumų“ pusiau autonominėje teritorijoje, kur pernai ilgus mėnesius truko prodemokratiniai protestai.
 
Protestų judėjimas išblėso dėl masinio protestuotojų arešto ir didelių susibūrimų draudimo, įvesto prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau pastarosiomis savaitėmis nedidelės demonstracijos vėl pradėtos organizuoti.
 
Praėjusį penktadienį Honkongo policija ašarinėmis dujomis išvaikė susirinkusius protestuotojus.
 
„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės pajėgos kiek nuslopo dėl epidemijos Honkonge, tačiau dabar jie vėl kelia neramumus“, – apie juodais drabužiais įprastai apsirengusius protestuotojus kalba Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų tarnyba.
 
„Centrinė vyriausybė nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės į šias beprotiškas ir sąmoningai destruktyvias pajėgas“, – teigia tarnyba ir perspėja, neva protestuotojai „nori nustumti Honkongą į prarają“.
Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
 
Pranešimas paskelbtas po informacijos apie tai, kad Honkongo ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 8,9 proc.
 
Masiniai protestai prieš Kinijos valdžią prasidėjo pernai birželį. Protestus išprovokavo įstatymo projektas, kuris leistų kaltinamuosius perduoti Kinijai, kur juos teistų Komunistų partijos kontroliuojami teismai.
 
Vėliau protestuotojai taip pat reikalavo daugiau demokratinių laisvių ir policijos atsakomybės už pareigūnų brutalumą malšinant protestus.
Oficialiais duomenimis, dėl Honkongo protestų bangos buvo sulaikyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o 1 365-iems pateikti kaltinimai.
 
Pastaruoju metu neramumus įžiebė aktyvistų sulaikymas dėl demonstracijų ir aukštų Kinijos pareigūnų pareiškimai, kad Pekinas turės daugiau galios sprendžiant, kaip valdomas Honkongas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 00:30

Minia irakiečių užpuolė JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.

Pranešama, kad prie JAV ambasados Bagdade susirinkę Iraną palaikantys protestuotojai ne tik į pastatą mėto akmenis ir degina JAV vėliavas, bet ir ruošiasi ilgam įsitaisyti priešais ambasadą.
 
Tūkstančiai irakiečių, palaikančių iraniečių paruoštą sukarintą „Hashed al-Shaabi“ grupuotę, prie Jungtinių Valstijų ambasados susirinko antradienį. Jie protestuoja dėl amerikiečių šį savaitgalį įvykdytų oro antskrydžių, per kuriuos nukauti mažiausiai 25 „Hashed“ kovotojai.
 
Irakiečiai be jokių kliūčių perėjo paprastai ypač griežtai saugomos Žaliosios zonos patikros punktus. Patekę prie JAV ambasados, skanduodami „mirtis Amerikai“, jie įsiveržė į priimamojo zoną.
 
Už saugomos ribos protestuotojai įsirengė mobiliuosius tualetus ir pasistatė apie pusšimtį palapinių. Irakiečiai grasina nesitraukti tol, kol JAV pajėgos paliks jų šalį. Trečiadienio rytą sunkvežimiu į vietą buvo pristatyti šimtai čiužinių. Tai rodo, kad protestuotojai prie JAV ambasados ketina įsikurti ilgam.
Irakiečiai apsupo JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kurie irakiečiai padegė JAV vėliavas ir saugomą teritoriją apmėtė akmenimis. Ambasados saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis. Sužeisti keli protestuotojai.
 
Savo pirmajame komentare Irano aukščiausiasis lyderis Ayatollahas Ali Khamenei’us trečiadienį griežtai pasmerkė JAV „pagiežą“.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai ambasados užpuolimu kaltina Iraną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 04:30

Honkongo policija šeštadienį sulaikė maždaug tuziną demonstrantų ir panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų į prekybos centrą susirinkusius protestuotojus, ketinusius trukdyti pardavimą netoli žemyninės Kinijos dalies ribos, pranešė „Reuters“.
 
Protestuotojai į prekybos centrus visame Honkonge taikosi jau nuo šios savaitės pradžios, šeštadienį į vieną prekybos centrą Šeung Šujaus rajone susirinko daugiau nei šimtas žmonių, dauguma jų dėvintys juodas kaukes. Protestuotojai skandavo „Grįžkite į Kiniją“.
 
Šeung Šujaus rajone, esančiame netoli sienos su žemynine Kinija ir kinų miesto Šendženo, dažni vadinamieji paraleliniai pardavėjai, kurie Honkonge perka didelius kiekius bemuičių prekių ir vėliau jas parduoda žemyninėje dalyje.
 
Honkongo protestuotojai teigia, kad šie perpardavėjai prisideda prie kainų ir nuomos augimo, taip pat atsakingi už tai, kad rajone gyvena per daug žmonių.
 
„Siekiame, kad parduotuvės užvertų duris. Esti daug paralelinių prekeivių, norime juos išvyti“, – sakė 17-metė protestuotoja Kelly’ė.
 
Vieną protestuotoją policijos pareigūnai parklupdė ant žemės ir, prieš uždėdami antrankius, į veidą purškė ašarines dujas. Dauguma parduotuvių buvo uždarytos anksčiau, prekybos centrą paliko pirkėjai.
 
Honkongo protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą, o švenčių laikotarpiu protestai tapo labiau konfrontaciniai.
 
Per kelias ateinančias dienas planuojama rengti daugiau protestų, tarp jų ir Naujųjų metų laukimo demonstracijas bei didelę sausio 1 d. eiseną, kurią organizuoja pilietinių žmogaus teisių frontas. Šiame proteste turėtų dalyvauti tūkstančiai žmonių.
 
Dauguma protestuotojų yra nepatenkinti tuo, ką vadina pertekline policijos jėga, vienas iš aktyvistų reikalavimų – surengti nepriklausomą tyrimą dėl policijos pareigūnų elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

Paryžiaus policija ketvirtadienį pasitelkė ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, kurie padegė automobilį ir daužė langus, Prancūzijoje vykstant vienam didžiausių per pastaruosius metus streikui.
 
Situacija paaštrėjo Paryžiaus rytuose, netoli Respublikos aikštės, kur į protestą dėl pensijų reformų susirinko tūkstančiai žmonių. Buvo apversta ir padegta statybinė priekaba, į dangų kilo daug dūmų.
 
Pasak Paryžiaus policijos, kol kas sostinėje protestų metu buvo sulaikytas 71 žmogus. Sutemus demonstracijos tęsėsi toliau.
 
Remiantis AFP naujienų agentūros skaičiavimais, į kuriuos buvo įtraukti oficialūs policijos duomenys, neskaitant Paryžiaus, Prancūzijoje į gatves išėjo apie 450 000 gyventojų. CGT profsąjunga skelbė, kad sostinėje demonstracijose dalyvavo 250 000 žmonių. Dauguma protestų buvo taikūs.
 
Šiek tiek įtampos būta Šiaurės vakarų Nanto mieste, kur protestuoti susirinko apie 20 000 žmonių. Prieš radikaliausius protestuotojus, vadinamus „juodaisiais blokais“, Nante policija pasitelkė ašarines dujas.
 
Policija ir demonstrantai susirėmė ir pietryčiuose esančiame Lione, ten taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 00:30

Tūkstančiai protestuotojų Tbilisyje, mojuodami šalies ir ES vėliavomis, reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir rinkimų reformos. Riaušių policija susirėmė su parlamentą blokuoti bandžiusiais protestuotojais, rašė „Deutsche Welle“.
 
Antradienio rytą riaušių policija panaudojo vandens patrankas, siekdama išvaikyti dešimtis prie Sakartvelo parlamento susirinkusių protestuotojų. Aktyvistai paryčiais mėgino blokuoti kai kuriuos įėjimus ir taip trikdyti įstatymų leidėjų darbą.
 
Pirmadienio vakarą Tbilisyje tūkstančiai protestuotojų reikalavo rinkimų reformos. Protestuotojai skandavo „Pokyčių!“ ir „Atsistatydinkite!“.
Tačiau jų reikalavimai buvo ignoruojami. „Jei protestuotojai pažeistų įstatymą, valstybė reaguotų atitinkamai“, – „ Reuters“ naujienų agentūrai sakė Mamukas Mdinaradzas, parlamentaras iš valdančiosios partijos.
 
Vienas iš opozicijos lyderių Giorgis Vašadze reporteriams sakė, kad policija sulaikė keletą žmonių, tarp jų ir vieną opozicijai atstovaujantį politiką.
 
Praėjusią savaitę valdančioji Sakartvelo partija sulaužė pažadą dėl rinkimų reformos įgyvendinimo. Tūkstančius protestuotojų tai paskatino susiburti gatvėse. Jie teigė, kad kovoja ne tik dėl rinkimų sistemos pokyčių, bet ir dėl pačios demokratijos.
 
Rinkimų permainos turėjo įvykti 2024 metais, tačiau opozicija reikalauja jas įgyvendinti anksčiau, nes dabartiniai principai yra palankūs valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:50

Irako saugumo pajėgos šeštadienį panaudojo ašarines dujas per susirėmimus su antivyriausybiniais protestuotojais netoli svarbaus šalies jūrų uosto Um Kasraso mieste. Sužeista mažiausiai 120 žmonių.
 
Smurto protrūkis tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų kilo šalia Um Kasraso uosto, esančio naftos gausioje Basros provincijoje, informuoja Irako vyriausioji žmogaus teisių komisija.
 
Liudininkai teigia, kad saugumo pajėgos užpuolė apie tūkstantį prie uosto vartų susirinkusių protestuotojų ir į juos paleido ašarines dujas.
 
Jau trečią dieną jūrų uoste vykstantis streikas – dalis masinių protestų, nuvilnijusių visoje šalyje nuo spalio mėnesio pradžios. Demonstracijose dalyvaujantys gyventojai smerkia korupciją, darbo vietų trūkumą ir prastą prieigą prie elektros tinklų bei švaraus vandens.
 
Nuo neramumų pradžios įvairiuose protestuose ir susirėmimuose žuvo mažiausiai 250 žmonių, daugiausiai – demonstrantai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 07:41

Honkongo vadovė Carrie Lam šeštadienį pareiškė, kad „žiauraus smurto“ proveržis pateisina nepaprastų priemonių panaudojimą, kurių nebuvo imtasi apie 50 metų, praneša „Reuters“.
 
Dėl penktadienį vykusių protestų, kurių metu padegtos parduotuvės ir metro stotys, buvo sustabdyta Honkongo metro veikla. Ji neatsinaujino ir šeštadienį.
 
„Honkongas išgyveno ypač tamsią naktį dėl radikalaus riaušininkų elgesio, o šiandien visuomenė yra pusiau paralyžiuota“, – sakė C. Lam, kreipdamasi į žmones pirmą kartą po to, kai penktadienį įvedė nepaprastąsias priemones – draudimą demonstrantams užsidengti veidus.
 
„Žiaurus smurtas aiškiai įrodė, kad Honkongo viešajai tvarkai kyla didelis pavojus. Būtent dėl šios priežasties mums vakar ir teko pritaikyti nepaprastųjų situacijų įstatymą ir uždrausti užsidengti veidus“, – ji sakė iš anksto įrašytame televizijos pranešime.
 
Demonstrantai veidus dangstosi tam, kad nebūtų nustatytos jų tapatybės per keturis mėnesius besitęsiančius protestus, kurių metu vis dažniau prasiveržia smurtas.
 
Iš pradžių nepasitenkinimas reikštas dėl ekstradicijos į Kiniją įstatymo, kurį norėta įvesti balandžio mėnesį. Tačiau nuo tada protestai išaugo į platesni judėjimą už demokratiją.
 
Penktadienį susisiekimo įmonė „MTR Corp“ ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir sustabdė visą traukinių eismą. Traukiniais Honkonge kasdien keliauja 5 mln. keleivių. Prekybos centrai ir parduotuvės taip pat uždaryti.
 
Demonstracijos turėtų tęstis pirmadienį, tačiau neaišku, kaip jas gali paveikti nutrūkęs viešojo susisiekimo darbas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 07:44

Keli šimtai Estijos piliečių šeštadienį susirinko sostinėje Taline reikalauti trijų partijų koalicinės vyriausybės, kurios sudėtyje pirmą kartą yra kraštutinių dešiniųjų partija, atsistatydinimo.
 
Demonstrantai laikė plakatus estų, anglų ir rusų kalbomis su užrašais „Kova su fašizmu – mano kardiotreniruotė“ ir „Jokio rasizmo, islamofobijos, neapykantos, smurto“.
 
Protestą organizavo judėjimas „Yes to Freedom, No to Lies“ (Taip – laisvei, ne – melams), kuris buvo suformuotas, kai kovo mėnesį ministro pirmininko Centro partija pradėjo derybas dėl koalicijos su „Isamaa“ ir kraštutinių dešiniųjų partija EKRE.
 
Euroskeptiška EKRE partija yra žinoma dėl populistinės retorikos ir nusistatymo prieš migrantus.
 
„Tai protestas prieš partiją, kuri nori suardyti viską, kas buvo padaryta per paskutinius 30 metų, pakeisti Konstituciją ir paversti Estiją kraštutinių dešiniųjų šalimi,“ – agentūrai AFP sakė vienas iš organizatorių Siimas Tuiskas.
 
Demonstracija surengta minint referendumo dėl Estijos narystės Europos Sąjungoje (ES) metines.
 
Šeštadienį sostinėje Taline dešimtys žmonių dalyvavo atskiroje demonstracijoje, raginančioje Estiją pasitraukti iš ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.15; 02:00

Honkongo aktyvistai už demokratiją pirmadienį per rytinį piką trukdė traukinių eismą, sukeldami transporto chaosą. Tai dar viena protesto akcija po savaitgalio protestų, kurie buvo bene labiausiai smurtiniai per visą trijų mėnesių neramumų Honkonge istoriją.
 
Kaip visada juodai apsirengę protestuotojai pirmadienio rytą keliose požeminėse stotyse stovėjo traukinių tarpduriuose, neleisdami durims užsidaryti, ir taip sukėlė viso tinklo traukinių vėlavimą.
 
Honkongo aktyvistai pirmadienį taip pat skelbia visuotinį streiką, pirmadienio popietę turėtų vykti ir studentų masinis mitingas.
 
Honkongas yra pusiau autonominį statusą turintis pietinis Kinijos miestas, kuriame veikia „viena šalis, dvi sistemos“ principas. Jis gyventojams suteikia teisių, kurių nepripažįsta žemyninė Kinija. Vis dėlto šias teises suteikti Kinija įsipareigojo susitarimu, kuriuo Honkongą Kinijai 1997 metais perdavė Didžioji Britanija. Šių teisių nepaisymas ir yra viena pagrindinių už protestų slypinčių priežasčių.
 
Protestai Honkonge prasidėjo kaip atsakas į valdžios sprendimą svarstyti ekstradicijos į žemyninę dalį įstatymo projektą, kurį įtvirtinti siekė Pekinas, vis dėlto vėliau aktyvistai ėmė kelti ir platesnius reikalavimus – prašė, kad būtų surengtas nepriklausomas policijos susidorojimą su protestuotojais nagrinėjantis tyrimas.
 
Aktyvistai taip pat siekia rinkimų sistemos pokyčių: dabar Honkongo vadovybė yra skiriama Kinijos vyriausybės, tad gyventojai nori, kad miesto vadovas ir visa valdžia būtų renkami tiesiogiai.
 
Sekmadienį protestuotojams užblokavus kai kuriuos kelius į oro uostą, Honkonge buvo atšaukti kai kurie skrydžiai, nors policija užkirto kelią demonstrantams pasiekti terminalą.
 
Šeštadienį protestuotojų grupės žygiavo per miestą, jie svaidė Molotovo kokteilius į policijos pareigūnus, kurie su protestuotojais kovojo, nes protestas esą buvo nesankcionuotas. Policijos pajėgos purškė ašarines dujas, talžė aktyvistus lazdomis ir naudojo vandens patrankas su cheminiais dažais.
 
Pirmadienį universitetuose turėtų vėl prasidėti paskaitos, bet studentai, sudarantys labai didelę dalį aktyviausių protestuotojų, planuoja dviejų savaičių trukmės boikotą.
 
Protestuotojai taip pat skatina jungtis prie visuotinio streiko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02. 08:00

Tūkstančiai žmonių Honkonge penktadienį susikibo rankomis ir įstabiai atkartojo prieš tris dešimtmečius nuvilnijusį Baltijos kelią.
 
Miesto dangoraižių nusėtą pakrantę ir dar kelis parduotuvių kvartalus užpildė besirikiuojanti taikių protestuotojų grandinė. Daugelis jų savo veidą slėpė po chirurginėmis kaukėmis ir laikė Honkongo vėliavas arba savo telefonus, sukurdami švieselių jūrą.
 
Baltijos kelio įkvėpta žmonių grandinė yra jau beveik tris mėnesius trunkančių protestų Honkonge kulminacija. Protestai mieste sukėlė precedento neturinčią politinę krizę.
 
„Mes išbandėme tradicines eitynes, bandėme karingesnius veiksmus, nors su jais nesutinku, šį kartą mes išeiname drauge susikabinti rankomis ir parodyti, kad mes vis dar vieningi“, – naujienų agentūros AFP reporteriui sakė protestuotojas Wing, sutikęs atskleisti tik savo vardą.
 
Demonstracijos Honkonge prasidėjo kilus nepasitenkinimui dėl ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projekto, tačiau neramumai peraugo į plataus masto protestus prieš Pekino bandymą užspausti pusiau autonominio miesto laisvę.
 
„Darydami tai, mes rodome žmonėms visame pasaulyje aukštą honkongiečių kokybę. Ką žmonės darė prieš 30 metų, mes taip pat galime padaryti“, – sakė senyvo amžiaus logistikos darbuotoja Cat Law.
 
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir pareikšdami norą būti laisvais.
 
Praėjus trims dešimtmečiams, Baltijos šalių gyventojų parodytas solidarumas vis dar įkvepia aktyvistus visame pasaulyje.
 
„Honkongo kelią“ socialiniuose tinkluose paragino surengti protestuotojai, pastarosiomis dienomis nusprendė be smurto reikalauti, kad jų balsas būtų išgirstas.
 
Seni ir jauni protestuotojai skandavo „Laisvę Honkongui“ ir protestuotojų pamėgtą skanduotę „Honkonge, papilk alyvos“ (Honkonge vartojamas pasakymas, skirtas padrąsinti, įaudrinti minią. – ELTA). Pedantiškumu pasižyminčiame mieste gyvą grandinę suformavę protestuotojai taip pat perdavinėjo vienas kitam vienu iš protestų simboliu tapusį rankų dezinfekavimo skystį.
 
Anksčiau Honkongo protestai kurį laiką buvo peraugę į smurtinius neramumus, o susidūrimai tarp radikalių protestuotojų ir policijos pareigūnų įprastai su saugumu ir stabilumu siejamą miestą pavertė chaotišku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 08:38