Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
 
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
 
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
 
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
 
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 07:31

Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė pranešimą dėl besitęsiančių protestų, kuriuos sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. B. Obama paragino žmones „pagrįstą pyktį pakeisti taikiais, tvariais ir efektyviais veiksmais.“
 
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas teigė, kad žmonės turi ir toliau skleisti žinią apie neteisybę, taip pat ir protestuodami – tačiau vėliau ši susikaupusi energija turėtų pavirsti į didesnį rinkėjų aktyvumą, kad būtų išrinkti tokie „valdžios pareigūnai, kurie galėtų atsakyti į mūsų reikalavimus.“
 
B. Obama pripažino, kad demonstracijos yra atsakas į įsisenėjusias problemas, kurių valdžios pareigūnai ilgai nesprendė. Tačiau buvęs prezidentas pasmerkė demonstrantų smurtą.
 
„Visoje šalyje nuvilnijusios protestų bangos atskleidžia tikrą ir pagrįstą nusivylimą dėl jau dešimtmečius JAV nevykdomos policijos ir baudžiamojo teisingumo reformos“, – sakė jis.
Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
 
B. Obama teigė, kad visuomenei reikia pripažinti „nuolatinį, ardomąjį rasizmo mūsų visuomenėje poveikį“ ir imtis reformų šiuo klausimu. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybei reikia „realių pokyčių.“
 
„Turime mobilizuotis ir skleisti informaciją, turime organizuotai atiduoti savo balsus, kad užtikrintume, jog išsirinksime kandidatus, kurie imsis reformų“, – teigė B. Obama.
 
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija savaitgalį paneigė, kad šalyje egzistuoja sisteminis rasizmas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:30

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Kinija trečiadienį perspėjo Honkongo protestuotojus, kad šie „nepradėtų vėl kelti neramumų“ pusiau autonominėje teritorijoje, kur pernai ilgus mėnesius truko prodemokratiniai protestai.
 
Protestų judėjimas išblėso dėl masinio protestuotojų arešto ir didelių susibūrimų draudimo, įvesto prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau pastarosiomis savaitėmis nedidelės demonstracijos vėl pradėtos organizuoti.
 
Praėjusį penktadienį Honkongo policija ašarinėmis dujomis išvaikė susirinkusius protestuotojus.
 
„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės pajėgos kiek nuslopo dėl epidemijos Honkonge, tačiau dabar jie vėl kelia neramumus“, – apie juodais drabužiais įprastai apsirengusius protestuotojus kalba Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų tarnyba.
 
„Centrinė vyriausybė nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės į šias beprotiškas ir sąmoningai destruktyvias pajėgas“, – teigia tarnyba ir perspėja, neva protestuotojai „nori nustumti Honkongą į prarają“.
Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
 
Pranešimas paskelbtas po informacijos apie tai, kad Honkongo ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 8,9 proc.
 
Masiniai protestai prieš Kinijos valdžią prasidėjo pernai birželį. Protestus išprovokavo įstatymo projektas, kuris leistų kaltinamuosius perduoti Kinijai, kur juos teistų Komunistų partijos kontroliuojami teismai.
 
Vėliau protestuotojai taip pat reikalavo daugiau demokratinių laisvių ir policijos atsakomybės už pareigūnų brutalumą malšinant protestus.
Oficialiais duomenimis, dėl Honkongo protestų bangos buvo sulaikyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o 1 365-iems pateikti kaltinimai.
 
Pastaruoju metu neramumus įžiebė aktyvistų sulaikymas dėl demonstracijų ir aukštų Kinijos pareigūnų pareiškimai, kad Pekinas turės daugiau galios sprendžiant, kaip valdomas Honkongas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 00:30

Minia irakiečių užpuolė JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.

Pranešama, kad prie JAV ambasados Bagdade susirinkę Iraną palaikantys protestuotojai ne tik į pastatą mėto akmenis ir degina JAV vėliavas, bet ir ruošiasi ilgam įsitaisyti priešais ambasadą.
 
Tūkstančiai irakiečių, palaikančių iraniečių paruoštą sukarintą „Hashed al-Shaabi“ grupuotę, prie Jungtinių Valstijų ambasados susirinko antradienį. Jie protestuoja dėl amerikiečių šį savaitgalį įvykdytų oro antskrydžių, per kuriuos nukauti mažiausiai 25 „Hashed“ kovotojai.
 
Irakiečiai be jokių kliūčių perėjo paprastai ypač griežtai saugomos Žaliosios zonos patikros punktus. Patekę prie JAV ambasados, skanduodami „mirtis Amerikai“, jie įsiveržė į priimamojo zoną.
 
Už saugomos ribos protestuotojai įsirengė mobiliuosius tualetus ir pasistatė apie pusšimtį palapinių. Irakiečiai grasina nesitraukti tol, kol JAV pajėgos paliks jų šalį. Trečiadienio rytą sunkvežimiu į vietą buvo pristatyti šimtai čiužinių. Tai rodo, kad protestuotojai prie JAV ambasados ketina įsikurti ilgam.
Irakiečiai apsupo JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kurie irakiečiai padegė JAV vėliavas ir saugomą teritoriją apmėtė akmenimis. Ambasados saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis. Sužeisti keli protestuotojai.
 
Savo pirmajame komentare Irano aukščiausiasis lyderis Ayatollahas Ali Khamenei’us trečiadienį griežtai pasmerkė JAV „pagiežą“.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai ambasados užpuolimu kaltina Iraną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 04:30

Honkongo policija šeštadienį sulaikė maždaug tuziną demonstrantų ir panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų į prekybos centrą susirinkusius protestuotojus, ketinusius trukdyti pardavimą netoli žemyninės Kinijos dalies ribos, pranešė „Reuters“.
 
Protestuotojai į prekybos centrus visame Honkonge taikosi jau nuo šios savaitės pradžios, šeštadienį į vieną prekybos centrą Šeung Šujaus rajone susirinko daugiau nei šimtas žmonių, dauguma jų dėvintys juodas kaukes. Protestuotojai skandavo „Grįžkite į Kiniją“.
 
Šeung Šujaus rajone, esančiame netoli sienos su žemynine Kinija ir kinų miesto Šendženo, dažni vadinamieji paraleliniai pardavėjai, kurie Honkonge perka didelius kiekius bemuičių prekių ir vėliau jas parduoda žemyninėje dalyje.
 
Honkongo protestuotojai teigia, kad šie perpardavėjai prisideda prie kainų ir nuomos augimo, taip pat atsakingi už tai, kad rajone gyvena per daug žmonių.
 
„Siekiame, kad parduotuvės užvertų duris. Esti daug paralelinių prekeivių, norime juos išvyti“, – sakė 17-metė protestuotoja Kelly’ė.
 
Vieną protestuotoją policijos pareigūnai parklupdė ant žemės ir, prieš uždėdami antrankius, į veidą purškė ašarines dujas. Dauguma parduotuvių buvo uždarytos anksčiau, prekybos centrą paliko pirkėjai.
 
Honkongo protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą, o švenčių laikotarpiu protestai tapo labiau konfrontaciniai.
 
Per kelias ateinančias dienas planuojama rengti daugiau protestų, tarp jų ir Naujųjų metų laukimo demonstracijas bei didelę sausio 1 d. eiseną, kurią organizuoja pilietinių žmogaus teisių frontas. Šiame proteste turėtų dalyvauti tūkstančiai žmonių.
 
Dauguma protestuotojų yra nepatenkinti tuo, ką vadina pertekline policijos jėga, vienas iš aktyvistų reikalavimų – surengti nepriklausomą tyrimą dėl policijos pareigūnų elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

Paryžiaus policija ketvirtadienį pasitelkė ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, kurie padegė automobilį ir daužė langus, Prancūzijoje vykstant vienam didžiausių per pastaruosius metus streikui.
 
Situacija paaštrėjo Paryžiaus rytuose, netoli Respublikos aikštės, kur į protestą dėl pensijų reformų susirinko tūkstančiai žmonių. Buvo apversta ir padegta statybinė priekaba, į dangų kilo daug dūmų.
 
Pasak Paryžiaus policijos, kol kas sostinėje protestų metu buvo sulaikytas 71 žmogus. Sutemus demonstracijos tęsėsi toliau.
 
Remiantis AFP naujienų agentūros skaičiavimais, į kuriuos buvo įtraukti oficialūs policijos duomenys, neskaitant Paryžiaus, Prancūzijoje į gatves išėjo apie 450 000 gyventojų. CGT profsąjunga skelbė, kad sostinėje demonstracijose dalyvavo 250 000 žmonių. Dauguma protestų buvo taikūs.
 
Šiek tiek įtampos būta Šiaurės vakarų Nanto mieste, kur protestuoti susirinko apie 20 000 žmonių. Prieš radikaliausius protestuotojus, vadinamus „juodaisiais blokais“, Nante policija pasitelkė ašarines dujas.
 
Policija ir demonstrantai susirėmė ir pietryčiuose esančiame Lione, ten taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 00:30

Tūkstančiai protestuotojų Tbilisyje, mojuodami šalies ir ES vėliavomis, reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir rinkimų reformos. Riaušių policija susirėmė su parlamentą blokuoti bandžiusiais protestuotojais, rašė „Deutsche Welle“.
 
Antradienio rytą riaušių policija panaudojo vandens patrankas, siekdama išvaikyti dešimtis prie Sakartvelo parlamento susirinkusių protestuotojų. Aktyvistai paryčiais mėgino blokuoti kai kuriuos įėjimus ir taip trikdyti įstatymų leidėjų darbą.
 
Pirmadienio vakarą Tbilisyje tūkstančiai protestuotojų reikalavo rinkimų reformos. Protestuotojai skandavo „Pokyčių!“ ir „Atsistatydinkite!“.
Tačiau jų reikalavimai buvo ignoruojami. „Jei protestuotojai pažeistų įstatymą, valstybė reaguotų atitinkamai“, – „ Reuters“ naujienų agentūrai sakė Mamukas Mdinaradzas, parlamentaras iš valdančiosios partijos.
 
Vienas iš opozicijos lyderių Giorgis Vašadze reporteriams sakė, kad policija sulaikė keletą žmonių, tarp jų ir vieną opozicijai atstovaujantį politiką.
 
Praėjusią savaitę valdančioji Sakartvelo partija sulaužė pažadą dėl rinkimų reformos įgyvendinimo. Tūkstančius protestuotojų tai paskatino susiburti gatvėse. Jie teigė, kad kovoja ne tik dėl rinkimų sistemos pokyčių, bet ir dėl pačios demokratijos.
 
Rinkimų permainos turėjo įvykti 2024 metais, tačiau opozicija reikalauja jas įgyvendinti anksčiau, nes dabartiniai principai yra palankūs valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:50

Irako saugumo pajėgos šeštadienį panaudojo ašarines dujas per susirėmimus su antivyriausybiniais protestuotojais netoli svarbaus šalies jūrų uosto Um Kasraso mieste. Sužeista mažiausiai 120 žmonių.
 
Smurto protrūkis tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų kilo šalia Um Kasraso uosto, esančio naftos gausioje Basros provincijoje, informuoja Irako vyriausioji žmogaus teisių komisija.
 
Liudininkai teigia, kad saugumo pajėgos užpuolė apie tūkstantį prie uosto vartų susirinkusių protestuotojų ir į juos paleido ašarines dujas.
 
Jau trečią dieną jūrų uoste vykstantis streikas – dalis masinių protestų, nuvilnijusių visoje šalyje nuo spalio mėnesio pradžios. Demonstracijose dalyvaujantys gyventojai smerkia korupciją, darbo vietų trūkumą ir prastą prieigą prie elektros tinklų bei švaraus vandens.
 
Nuo neramumų pradžios įvairiuose protestuose ir susirėmimuose žuvo mažiausiai 250 žmonių, daugiausiai – demonstrantai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 07:41

Honkongo vadovė Carrie Lam šeštadienį pareiškė, kad „žiauraus smurto“ proveržis pateisina nepaprastų priemonių panaudojimą, kurių nebuvo imtasi apie 50 metų, praneša „Reuters“.
 
Dėl penktadienį vykusių protestų, kurių metu padegtos parduotuvės ir metro stotys, buvo sustabdyta Honkongo metro veikla. Ji neatsinaujino ir šeštadienį.
 
„Honkongas išgyveno ypač tamsią naktį dėl radikalaus riaušininkų elgesio, o šiandien visuomenė yra pusiau paralyžiuota“, – sakė C. Lam, kreipdamasi į žmones pirmą kartą po to, kai penktadienį įvedė nepaprastąsias priemones – draudimą demonstrantams užsidengti veidus.
 
„Žiaurus smurtas aiškiai įrodė, kad Honkongo viešajai tvarkai kyla didelis pavojus. Būtent dėl šios priežasties mums vakar ir teko pritaikyti nepaprastųjų situacijų įstatymą ir uždrausti užsidengti veidus“, – ji sakė iš anksto įrašytame televizijos pranešime.
 
Demonstrantai veidus dangstosi tam, kad nebūtų nustatytos jų tapatybės per keturis mėnesius besitęsiančius protestus, kurių metu vis dažniau prasiveržia smurtas.
 
Iš pradžių nepasitenkinimas reikštas dėl ekstradicijos į Kiniją įstatymo, kurį norėta įvesti balandžio mėnesį. Tačiau nuo tada protestai išaugo į platesni judėjimą už demokratiją.
 
Penktadienį susisiekimo įmonė „MTR Corp“ ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir sustabdė visą traukinių eismą. Traukiniais Honkonge kasdien keliauja 5 mln. keleivių. Prekybos centrai ir parduotuvės taip pat uždaryti.
 
Demonstracijos turėtų tęstis pirmadienį, tačiau neaišku, kaip jas gali paveikti nutrūkęs viešojo susisiekimo darbas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 07:44

Keli šimtai Estijos piliečių šeštadienį susirinko sostinėje Taline reikalauti trijų partijų koalicinės vyriausybės, kurios sudėtyje pirmą kartą yra kraštutinių dešiniųjų partija, atsistatydinimo.
 
Demonstrantai laikė plakatus estų, anglų ir rusų kalbomis su užrašais „Kova su fašizmu – mano kardiotreniruotė“ ir „Jokio rasizmo, islamofobijos, neapykantos, smurto“.
 
Protestą organizavo judėjimas „Yes to Freedom, No to Lies“ (Taip – laisvei, ne – melams), kuris buvo suformuotas, kai kovo mėnesį ministro pirmininko Centro partija pradėjo derybas dėl koalicijos su „Isamaa“ ir kraštutinių dešiniųjų partija EKRE.
 
Euroskeptiška EKRE partija yra žinoma dėl populistinės retorikos ir nusistatymo prieš migrantus.
 
„Tai protestas prieš partiją, kuri nori suardyti viską, kas buvo padaryta per paskutinius 30 metų, pakeisti Konstituciją ir paversti Estiją kraštutinių dešiniųjų šalimi,“ – agentūrai AFP sakė vienas iš organizatorių Siimas Tuiskas.
 
Demonstracija surengta minint referendumo dėl Estijos narystės Europos Sąjungoje (ES) metines.
 
Šeštadienį sostinėje Taline dešimtys žmonių dalyvavo atskiroje demonstracijoje, raginančioje Estiją pasitraukti iš ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.15; 02:00

Honkongo aktyvistai už demokratiją pirmadienį per rytinį piką trukdė traukinių eismą, sukeldami transporto chaosą. Tai dar viena protesto akcija po savaitgalio protestų, kurie buvo bene labiausiai smurtiniai per visą trijų mėnesių neramumų Honkonge istoriją.
 
Kaip visada juodai apsirengę protestuotojai pirmadienio rytą keliose požeminėse stotyse stovėjo traukinių tarpduriuose, neleisdami durims užsidaryti, ir taip sukėlė viso tinklo traukinių vėlavimą.
 
Honkongo aktyvistai pirmadienį taip pat skelbia visuotinį streiką, pirmadienio popietę turėtų vykti ir studentų masinis mitingas.
 
Honkongas yra pusiau autonominį statusą turintis pietinis Kinijos miestas, kuriame veikia „viena šalis, dvi sistemos“ principas. Jis gyventojams suteikia teisių, kurių nepripažįsta žemyninė Kinija. Vis dėlto šias teises suteikti Kinija įsipareigojo susitarimu, kuriuo Honkongą Kinijai 1997 metais perdavė Didžioji Britanija. Šių teisių nepaisymas ir yra viena pagrindinių už protestų slypinčių priežasčių.
 
Protestai Honkonge prasidėjo kaip atsakas į valdžios sprendimą svarstyti ekstradicijos į žemyninę dalį įstatymo projektą, kurį įtvirtinti siekė Pekinas, vis dėlto vėliau aktyvistai ėmė kelti ir platesnius reikalavimus – prašė, kad būtų surengtas nepriklausomas policijos susidorojimą su protestuotojais nagrinėjantis tyrimas.
 
Aktyvistai taip pat siekia rinkimų sistemos pokyčių: dabar Honkongo vadovybė yra skiriama Kinijos vyriausybės, tad gyventojai nori, kad miesto vadovas ir visa valdžia būtų renkami tiesiogiai.
 
Sekmadienį protestuotojams užblokavus kai kuriuos kelius į oro uostą, Honkonge buvo atšaukti kai kurie skrydžiai, nors policija užkirto kelią demonstrantams pasiekti terminalą.
 
Šeštadienį protestuotojų grupės žygiavo per miestą, jie svaidė Molotovo kokteilius į policijos pareigūnus, kurie su protestuotojais kovojo, nes protestas esą buvo nesankcionuotas. Policijos pajėgos purškė ašarines dujas, talžė aktyvistus lazdomis ir naudojo vandens patrankas su cheminiais dažais.
 
Pirmadienį universitetuose turėtų vėl prasidėti paskaitos, bet studentai, sudarantys labai didelę dalį aktyviausių protestuotojų, planuoja dviejų savaičių trukmės boikotą.
 
Protestuotojai taip pat skatina jungtis prie visuotinio streiko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02. 08:00

Tūkstančiai žmonių Honkonge penktadienį susikibo rankomis ir įstabiai atkartojo prieš tris dešimtmečius nuvilnijusį Baltijos kelią.
 
Miesto dangoraižių nusėtą pakrantę ir dar kelis parduotuvių kvartalus užpildė besirikiuojanti taikių protestuotojų grandinė. Daugelis jų savo veidą slėpė po chirurginėmis kaukėmis ir laikė Honkongo vėliavas arba savo telefonus, sukurdami švieselių jūrą.
 
Baltijos kelio įkvėpta žmonių grandinė yra jau beveik tris mėnesius trunkančių protestų Honkonge kulminacija. Protestai mieste sukėlė precedento neturinčią politinę krizę.
 
„Mes išbandėme tradicines eitynes, bandėme karingesnius veiksmus, nors su jais nesutinku, šį kartą mes išeiname drauge susikabinti rankomis ir parodyti, kad mes vis dar vieningi“, – naujienų agentūros AFP reporteriui sakė protestuotojas Wing, sutikęs atskleisti tik savo vardą.
 
Demonstracijos Honkonge prasidėjo kilus nepasitenkinimui dėl ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projekto, tačiau neramumai peraugo į plataus masto protestus prieš Pekino bandymą užspausti pusiau autonominio miesto laisvę.
 
„Darydami tai, mes rodome žmonėms visame pasaulyje aukštą honkongiečių kokybę. Ką žmonės darė prieš 30 metų, mes taip pat galime padaryti“, – sakė senyvo amžiaus logistikos darbuotoja Cat Law.
 
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir pareikšdami norą būti laisvais.
 
Praėjus trims dešimtmečiams, Baltijos šalių gyventojų parodytas solidarumas vis dar įkvepia aktyvistus visame pasaulyje.
 
„Honkongo kelią“ socialiniuose tinkluose paragino surengti protestuotojai, pastarosiomis dienomis nusprendė be smurto reikalauti, kad jų balsas būtų išgirstas.
 
Seni ir jauni protestuotojai skandavo „Laisvę Honkongui“ ir protestuotojų pamėgtą skanduotę „Honkonge, papilk alyvos“ (Honkonge vartojamas pasakymas, skirtas padrąsinti, įaudrinti minią. – ELTA). Pedantiškumu pasižyminčiame mieste gyvą grandinę suformavę protestuotojai taip pat perdavinėjo vienas kitam vienu iš protestų simboliu tapusį rankų dezinfekavimo skystį.
 
Anksčiau Honkongo protestai kurį laiką buvo peraugę į smurtinius neramumus, o susidūrimai tarp radikalių protestuotojų ir policijos pareigūnų įprastai su saugumu ir stabilumu siejamą miestą pavertė chaotišku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 08:38

Carrie Lam. EPA – ELTA nuotr.
Honkongo vadovė Carrie Lam įspėjo, kad du mėnesius trunkančios demonstracijos jau kelia chaosą miesto ekonomikoje, tačiau atmetė galimybę nusileisti, kad „nutildytų smurtaujančius protestuotojus“.
 
Krizės krečiama lyderė surengė neplanuotą spaudos konferenciją po susitikimo su verslo atstovais.
 
C. Lam perspėjo, kad neramumų Honkonge žala ekonomikai bus net didesnė nei 2003 m., kai mieste siautėjo sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS).
 
„Nuosmukis šįkart atėjo labai greitai. Kai kas tai pavadino cunamiu. Palyginti su ekonomikos nuosmukiu, kurį sukėlė SARS protrūkis, situacija šį kartą yra blogesnė. Kitaip tariant, ekonomikai atsigauti prireiks labai daug laiko“, – tvirtino C. Lam.
 
Nors Honkongo vadovė yra itin nemėgstama prodemokratiškai nusiteikusių aktyvistų, jos komentarai atspindi Honkongo privataus sektoriaus nerimą.
Honkongo oro linijos „Cathay Pacific“ jau įspėjo, kad keleivių skaičius mažėja, o kelionių agentūros kalba apie perpus sumažėjusius turistų srautus į Honkongą.
 
Penktadienį protestuotojai susirinko oro uoste, kad apie Honkonge vykstančius neramumus asmeniškai informuotų kiekvieną atvykstantį.
 
„Prašome atleisti dėl kiek netikėto Honkongo vaizdo. Atvykote į sudaužytą ir susipriešinusį miestą, ne tokį, į kokį įsivaizdavote atvyksiantys. Vis dėlto, kovojame būtent dėl tokios padėties Honkonge“, – buvo rašoma lankstinukuose, kuriuos demonstrantai įteikė atvykstantiesiems.
 
C. Lam savo ruožtu nepasidavė protestuotojų spaudimui ir atmetė raginimus surengti tiesioginius Honkongo vadovo rinkimus. Šiuo metu Honkongo vadovą skiria Kinijos valdžia.
 
„Kalbant apie politinį sprendimą, nemanau, kad turime nusileisti vien tam, kad nutildytume smurtaujančius protestuotojus. Turime daryti tai, kas teisinga Honkongui. Šiuo metu tai, kas teisinga Honkongui, yra užbaigti smurtą, pasakyti ne šiai chaotiškai situacijai, kuri Honkongą krečia pastarąsias kelias savaites, tada galėsime judėti pirmyn“, – teigė Honkongo vadovė.
 
Pasak jos, kad Azijos finansų centro ekonomika atsigautų, „smurtiniai veiksmai Honkonge turi būti nutraukti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 04:00

Maskvoje suimtų protestuotojų skaičius auga, jų jau daugiau kaip 300. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos policija šeštadienį sostinėje Maskvoje areštavo daugiau kaip 300 žmonių, susirinkusių į nesankcionuotą mitingą reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų.
 
Protestus stebinti organizacija „OVD Info“ skelbė, kad per pirmąją protesto valandą areštuota 317 žmonių. Tuo metu miesto policijos departamentas teigė, kad sulaikytųjų skaičius siekia 295.
 
Žmonės susirinko protestuoti dėl rinkimų institucijų sprendimo į Maskvos miesto tarybos rinkimus neregistruoti kelių opozicijos ir nepriklausomų kandidatų.
 
Maskvos miesto taryba turi 45 vietas. Rinkimai į Maskvos miesto tarybą vyks rugsėjo 8 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.28; 03:00

Honkongo riaušių policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie, nepaisydami policijos draudimo, šeštadienio popietę susirinko į protestą Juen Longo rajone. Ašarinės dujos panaudotos, siekiant išvaikyti susirinkusius protestuotojus.
 
Nors Honkongo policija uždraudė šeštadienio eitynes, baimindamasi dėl galimo smurto, keli tūkstančiai žmonių atvyko į Juen Longą, skanduodami prieš policiją nukreiptus šūkius.
 
Dauguma protestuotojų atėjo pasiruošę susirėmimams – su šalmais, veido kaukėmis ir apsauginiais akiniais.
 
Žmonės susirinko pasmerkti smurto prieš demokratijos siekiančius protestuotojus praėjusį sekmadienį ir pavėluoto policijos reagavimo.
Visuomenės pasipiktinimas augo nuo praėjusio sekmadienio, kai apie 100 vyrų gauja sumušė antivyriausybinius protestuotojus, taip pat praeivius ir žurnalistus Juen Longo metro stotyje. 45 žmonės buvo sužeisti.
 
Protestuotojai kaltina policininkus, kad šie neapgynė protestuotojų ir lėtai reagavo į pagalbos skambučius – policininkai įvykio vietoje pasirodė, kai užpuolikai jau buvo pasprukę.
 
Honkonge jau daugiau kaip mėnesį nerimsta protestai. Pradžioje aktyvistai protestavo prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą, kurį pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Vėliau protestai išaugo į platesnį nepasitenkinimą Honkongo vyriausybe ir policija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07:30; 10:01

Rusijos policija šeštadienį areštavo daugybę žmonių, susirinkusių sostinėje Maskvoje reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų.
 
Naujienų agentūros žurnalisto teigimu, prieš opozicijos organizuojamo protesto pradžią areštuota mažiausiai 50 žmonių.
 
Rusijos institucijoms atsisakius į Maskvos miesto tarybos rinkimus registruoti kelis opozicijos ir nepriklausomus kandidatus, tūkstančiai rusų pasižadėjo šeštadienį eiti protestuoti į sostinės gatves.
 
Šio šeštadienio protestas – jau ne pirma demonstracija šalyje dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų. Praėjusį savaitgalį sostinėje Maskvoje protestavo 22 000 žmonių.
 
Likus kelioms dienoms iki planuojamo protesto, buvo sulaikytas Kremliaus kritikas, opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, kuris ragino žmones ateiti į šeštadienį rengiamą protestą. Jam skirta 30 parų arešto.
 
Tuo metu likus kelioms valandoms iki protesto, areštuoti keli kiti pagrindiniai Rusijos opozicijos veikėjai ir neįregistruoti kandidatai.
 
Netrukus prieš mitingą areštuotas politikas, netinkamu kandidatu pripažintas Dmitrijus Gudkovas. Kiek anksčiau politikas sakė, kad šalies ateitis yra pavojuje.
 
Tarp sulaikytųjų – Ilja Jašinas. D. Gudkovas ir A. Navalno sąjungininkas Ivanas Ždanovas.  
 
Remiantis vėliausia informacija, Rusijos policija šeštadienį sostinėje Maskvoje areštavo mažiausiai 211 žmonių, susirinkusių į nesankcionuotą mitingą reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų, skelbė protestus stebinti organizacija „OVD Info“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 15:33
 
 
 

Jeremis Huntas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremis Huntas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau Kinijai taikyti spaudimą dėl elgesio su Honkongo protestuotojais. Kinijos ir Didžiosios Britanijos apsižodžiavimai dėl Honkongo išaugo į rimtesnį diplomatinį ginčą.
 
J. Huntas pakartojo, kad Pekinas turės priimti atitinkamas pasekmes, jei apribos Honkongo, kurį Kinija gavo iš Didžiosios Britanijos, teises.
BBC radijo interviu J. Huntas sakė norėjęs aiškiai pasakyti, kad Honkongo klausimas nėra kažkas, ką Didžioji Britanija galės nuryti ir pamiršti, britams tai išliks labai svarbi problema.
 
Kai gynybos sekretorius pirmą kartą prakalbo apie rimtas pasekmes, Kinijos užsienio reikalų ministras atsikirto, J. Huntą apkaltindamas mėgavimusi kolonijine fantazija, svajonėmis apie nublankusią kolonijnės Britanijos didybę.
 
Kinijos ambasadorius Didžiajai Britanijai Liu Xiaomingas trečiadienį per spaudos konferenciją reikalavo Britanijos nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir perspėjo dėl grėsmės dvišaliams Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
 
J. Huntas patikino, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai negalėtų ir toliau būti geri. Sekretorius sakė, kad tikisi, jog 1997 metų Britanijos ir Kinijos deklaracijos dvasia ir toliau bus gerbiama ir vertinama.
 
Ketvirtadienį J. Huntas pakartojo, kad nepritaria smurtaujantiems protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, bet teigė, kad vyriausybė jų neturėtų represuoti. Atsakydama į tai Kinija toliau kaltino Britaniją teikiant paramą brutaliai besielgiantiems protestuotojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00

Honkongo protestuotojai šturmavo parlamento pastatą, skelbė „Reuters“.
Honkongui pirmadienį minint 22-ąsias jo perdavimo Kinijai metines, kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai. Žmonės į gatves susirinko dėl nepasitenkinimo vyriausybės veiksmais, kurį sukėlė ekstradicijos į Kiniją įstatymas.
 
Pirmadienio protestas pavakare Honkonge įsisiūbavo, mieste įsivyravo chaosas.
 
Nedidelė žmonių grupė, daugiausiai studentai, dėvintys šalmus ir kaukes, panaudojo geležinius vežimėlius, stulpų nuolaužas ir metalines pastolių dalis, jais protestuotojai prakirto sustiprinto stiklo pastato sienas ir įsiveržė į vyriausybės pastatų junginį. Kai kuriems dalyviams pavyko patekti į pati pastatą, nors nėra žinoma, kiek žmonių pasiliko pastato viduje.
 
Riaušių policija protestuotojų veiklą toliau malšino ašarinėmis dujomis ir kitomis priemonėmis.
 
Pirmadienį ryte Honkongo vadovė Carrie Lam dalyvavo šventinėje vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Buvo minimos Honkongo atidavimo Kinijai 1997 metais metinės. Prieš ceremoniją policininkai bandė išvaikyti protestuotojus, panaudodami prieš juos pipirines dujas ir lazdas.
 
Anot Honkongo institucijų, demonstrantai jau nuo 4.00 val. ryto vietos laiku blokavo kelius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.02; 18:04

Sakartvele šeštą dieną iš eilės tęsėsi protestai prieš vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.
Sakartvele antradienį šeštą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybę. Demonstrantai reikalavo vidaus reikalų ministro Georgijaus Gacharijos atsistatydinimo.
 
Protestuotojai kaltina jį dėl smurtinių veiksmų prieš daugiausiai taikų mitingą prie parlamento praėjusį ketvirtadienį.
 
Be to, žmonės protestavo prieš oligarcho Bidzinos Ivanišvilio įtaką šalies politikai.
 
Sakartvelo generalinė prokuratūra tuo tarpu apkaltino opozicijos deputatą Niką Meliją organizavus „masinį smurtą“ prie parlamento. Ji paprašė panaikinti parlamentaro neliečiamybę, kad galėtų jį sulaikyti. Jei būtų nuteistas, opozicijos politikui grėstų iki devynerių metų kalėjimo.
 
N. Melija yra buvusio prezidento Michailo Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) pirmininkas. Daugiau kaip 20 opozicinių partijų pasmerkė generalinės prokuratūros veiksmus, pavadindamos juos „politiniu persekiojimu ir represijų prieš opoziciją pradžia“.
 
Protestus Sakartvele sukėlė Rusijos parlamentaro kalba šalies parlamente praėjusį ketvirtadienį. Jis iš parlamento pirmininko vietos kreipėsi į deputatus. Tai daugelis žmonių įvertino kaip įžeidimą, nes abiejų šalių santykiai nuo ginkluoto konflikto 2008-aisiais yra įtempti.
 
Kai kurie protestuotoja mėgino šturmuoti parlamentą, tačiau buvo atstumti policijos. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas – 240 žmonių buvo sužeista.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 07:32

Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos sostinėje Briuselyje penktadienį susirėmė policininkai ir ryškias geltonas liemenes vilkintys protestuotojai, daugybė protestuotojų buvo suimti, informuoja naujienų agentūra AP.

Demonstrantai penktadienį susirinko protestuoti prieš didelius mokesčius ir didžiules pragyvenimo išlaidas. Policija prieš protestuotojus, bandžiusius prisiartinti prie vyriausybės pastatų ir įstaigų Briuselio centre bei svaidžiusius akmenis į barikadas, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

„Mūsų pareigūnai pradėjo naudoti vandens patrankas po to, kai jie pradėjo svaidyti įvairius objektus“, – sakė Briuselio miesto policijos atstovė Ilse Van De Keere.

Atstovės teigimu, proteste dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Apie 60 buvo suimti dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dauguma su savimi turėjo daiktų, kurie, policijos manymu, buvo pavojingi, pavyzdžiui, skustuvų peiliukai ir pipirinės dujos.

Remiantis „Reuters“ pranešimais, kiek anksčiau protestuotojai trikdė kelių eismą ir ėjo gatvėmis. Galiausiai keli šimtai ryškias liemenes vilkinčių protestuotojų pajudėjo ministro pirmininko Charles’io Michelio biuro link. Daugybė žmonių svaidė į policiją akmenis ir kelių ženklus. Policija malšino protestuotojus vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.01; 09:02