Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Keista ta Estijos prezidentė. Ji negalinti pakęsti žmonas skriaudžiančių vyrų? Jai šlykštūs tie, kurie terorizuoja savo moteris? Pagirtina pozicija. Taip ir tik taip privalu žiūrėti į smurtaujančias šeimos galvas!

Sveikinu, pritariu: Estijos prezidentė pasielgė solidžiai, kai ryžtingai išėjo iš Parlamento salės. Jai buvo nemalonu klausytis prisiekienčio ministro, kurį estų žiniasklaida kaltina nuolat grubiai terorizavus savo antrąją pusę, žodžių.

Tačiau kaip paaiškinti Estijos prezidentės troškimą šnekučiuotis su kaimynines šalis prievartaujančiu vyru – Vladimiru Putinu? Vyras, mušantis vienui vienintelę savo moterį, – bjaurus, o vyras, kurio įsakymais remiantis buvo užpultos mažiausiai trys tautos ir, skrupulingai suskaičiavus, nukentėjo dešimtys tūkstančių čečėnų, gruzinų, ukrainiečių moterų, – priimtinas?

Politika – kompromisų, nuolaidų, atsitraukimų, reveransų, mainų, chameleoniškumo, išdavysčių menas. Kai kada tenka nusileisti – vardan „mažesniojo blogio“. Ir vis tik nuolaidžiaujant nepatartina prarasti sveiko proto. Nes be perstojo lyg unguriui vinguriuojant nė nepajusi tapęs politine prostitute. Jei Estijos prezidentei atgrasus ministras, galimai mušdavęs savo sutuoktinę, nors jo kaltė, beje, įstatymiškai vis dar neįrodyta, koks jai turėtų atrodyti atstumiantis vyras, dėl kurio kaltės tūkstančiai čečėnų, gruzinų ir ukainiečių moterų tikrų tikriausiai neteko savo šeimų, namų?!

Bet viskas, regis, kitaip…

Analizuojant Estijos prezidentės elgesį (atmetus bet kokias sąmokslo teorijas apie galimas išdavystes ir verbavimus), kyla noras šmaikštauti: Estijos prezidentė nekenčia tik mažai smurtaujančių vyrų, tie, kurie muša daug ir stipriai, – jai mieli, priimtini.

2019.05.09; 07:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Jei manote, kad referendumai yra absoliutus gėris – klystate. Referendumai – tai ne tik demokratija, kurios mums visiems, žinoma, reikia kaip oro. Referendumai – tai ne tik pagrįstas valdžios noras žinoti, ką mano rinkėjai (žinoti visuomet geriau, nei veikti apgraibomis). Referendumas – tai pirmiausia milžiniška atsakomybė. Atsakomybė – ne valžios, organizavusios referendumą, o tų, kurie atėję prie balsadėžės pažymi žodį „taip“, arba sako – ne.

Ar nėra baugu dalyvauti referendumuose – juk mūsų balsas gali pasmerkti valstybę žlugimui?

Rinkėjams ne visi klausimai įkandami

Būtent todėl kai kurios civilizuotos, demokratinės valstybės į visuotinius pasitarimus tautą kviečia labai retai. Tokios valstybės vadovaujasi teisinga logika: dauguma piliečių nepajėgūs suvokti sudėtingų politinių, techninių, filosofinių reiškinių. Štai kodėl jos nepateikia rinkėjams itin painių, dviprasmiškų klausimų, ar, pavyzdžiui, reikalinga atominė elektrinė, ar verta pradėti skalūninių dujų verslą. Į tokius klausimus juk dauguma piliečių tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje nežino atsakymų. Piliečiams dažnai tik atrodo, kad jie viską supranta.

Įžvalgių valstybių valdžios nedemonstruoja demokratijos ten, kur nereikia. Perteklinė demokratija – tai pirmas žingsnis chaoso link. Iškalbingas chaoso pavyzdys – referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl Brexit. Todėl ir klausiu: ar mums reikalinga valdžia, kuri, užuot pati pasielgusi atsakingai – išmintingai nusprendusi, puola teirautis piliečių, ir tokiu būdu demagogiškai apsidraudžia – „mes niekuo dėti, tauta to norėjo“. Man regis, padorios valdžios atsakomybės naštos nuo savo pečių nepermeta ant piliečių nugarų. Jos organizuoja referendumus tik dėl smulkmenų: verta ar neverta nutiesti tiltą per upelį, reikalinga ar nereikalinga bažnyčia…

Drįstu manyti, jog referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo – visai nereikalingas. Kiekvienos valstybės valdymas – sudėtingas procesas. Net jei ji maža ir turi mažai gyventojų. Geriems įstatymams parengti vis tiek reikia gausaus įstatymus leidžiamosios valdžios atstovų būrio. Mat įstatymą sukonstruoti – tai ne idiotišką komentarą Facebooko paskyroje po svetimu straipsniu brūkštelėti. Kuo daugiau galvų – tuo teisingesni įstatymai. Kuo mažiau parlamentarų – tuo prastesnė rengiamų įstatymų kokybė. Juolab žinant, kad bent keletas išrinktųjų bus nurašyti kaip neišvengiamas nuostolis: tinginiaus, užsiims asmeniniais reikalais.

Tad jei norime padoresnio, sąžiningesnio, profesionalesnio Seimo, didinkime, bet ne mažinkime jo narių skaičių.

Mažesnį Seimą lengviau nupirkti

Mano supratimu, Lietuvos Seimas privalo būti užtektinai skaitlingas dar ir dėl to, kad jį būtų kuo sunkiau papirkti priešiškoms valstybėms. Pavyzdys – Rusija. Jei Lietuvos parlamentas bus itin mažas, Kremliaus žvalgyboms perimti jį bus kur kas paprasčiau nei tuo atveju, jei jis išliks bent jau toks gausus, koks yra dabar.

Mano įsitikinimu, Lietuvos Seimas turi būti skaitlingas dar ir dėl to, kad turėtume kuo mažiau korupcijos. Nejaugi nežinome: kuo mažiau žaidėjų, tuo didesnė kartelinių, mafijinių susitarimų tikimybė? Regis, akivaizdu, ir vis dėlto mes, užuot rengę referendumą dėl Seimo narių gausinimo, nusprendėme jį mažinti. Tarsi mums reikalingi papildomi pavojai ir rizikos.

Dvigubą pilietybę turintis asmuo – tarsi dvigubas agentas

Ypač netikęs referendumas dėl dvigubos pilietybės. Niekas niekad neneigė, jog užsienyje gyvenantys lietuviai – mums, likusiems Lietuvoje, – brangūs, reikalingi, svarbūs. Ne vien politiniais sumetimais jie godotini (esant blogai Lietuvos padėčiai galėtų paspausti šalies, į kurią persikėlė gyventi, parlamentarus). Jie mums naudingi ir dėl piniginių perlaidų, kurias siunčia iš JAV, Norvegijos ar Australijos. Mes taip pat nenorime, kad jie, atsidūrę toli nuo Lietuvos, pamirštų gimtąją kalbą – tegul išlieka lietuviais ištisus amžius.

Referendumas. Agituojantis plakatas Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Bet, sakykit, kuo čia dėta dviguba pilietybė? Argi negalima Lietuvai padėti neturint dvigubos pilietybės? Drįstu manyti, jog dvigubą pilietybę įsigijęs asmuo – mažumėlę įtartinas. Jei norite, panašus į tuos Ukrainos gyventojus, kurie priims Vladimiro Putino demonstratyviai ir laisvai dalinamus Rusijos piliečio pasus. Sutikite, žmogus, įsigijęs dvigubą pilietybę, – tai tarsi dvigubas agentas, nežinia kam tarnaujantis. Esama dalykų, kur negali būti varianto „dvigubas“: negaliu dirbti keliuose bankuose, negaliu turėti kelių žmonų, kelių motinų…

Kokie mano argumetai?

Ne Lietuva privalo taikytis prie išvažiavusiųjų, o išvykusiems privalu taikytis prie Lietuvos. Šiandieniniai emigrantai prieš išvažiuodami puikiai žinojo: Lietuva netoleruoja dvigubos pilietybės. Žinojo ir ponia Dalia Henke.

Liaukimės melavę: Lietuva neva ir ten, kur gyvena vos keli tūkstančiai ar net keli šimtai tūkstančių lietuvių. Lietuva – tik čia, prie Baltijos jūros, tarp Klaipėdos ir Vilniaus, tarp Šalčininkų ir Akmenės. Jei Lietuva – ten, prie Čikagos, Kopenhagos ar Northamptono, vadinasi, Lietuvos nėra niekur, net čia, prie Baltijos jūros.

Prisipažinkime: užsienyje gyvenantys lietuviai puikiai išsiverčia ir išsivers be Lietuvos pilietybės, nes tiems, kurie panorės grįžti, lietuviškas pasas bus grąžintas be didelio vargo.

Nustokime demagogiškai rėmęsi skaičiais, kiek daug Europos Sąjungos ir NATO valstybių įteisino dvigubą pilietybę. Nesiremkime tais pavyzdžiais. Dauguma valstybių, kurios toleruoja dvigubas pilietybes, nėra pakliuvusios į sudėtingą geopolitinę ir demografinę padėtį. Kodėl pamirštame, kad esame iš visų pusių apsupti ne itin draugiškų, užtektinai stiprių, agresyvių kaimynų (prie tokių priskiriu ne tik Rusiją, Baltarusiją, bet ir Lenkiją, neatsisakiusią polonizacijos, bei Izraelį, terorizuojantį mus dėl vadinamosios „žydšaudystės“).

Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.

Be to, mes nesame atsparūs asimiliacijai. Mes linkę nutautėti. Mes tirpstame. Mes mirštame. Mes negimdome vaikų. Todėl įteisinus dvigubą pilietybę įmanomi gyvybiškai svarbūs nesusipratimai: užsienyje apsistojęs ir deramai Lietuvos reikaluose nesusigaudantis lietuvis vis tiek turės teisę rinkti Lietuvos parlamentą bei Lietuvos prezidentą, galės išvengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje, kilus tarptautiniams nesutarimams atsidurs tarp dviejų ugnių, į Lietuvos biudžetą nemokės mokesčių…

Todėl nesuprantu, kodėl užsienyje gyvenantys mano tautiečiai taip agresyviai, atkakliai, egoistiškai reikalauja dvigubos pilietybės įstatymo – stumia mus į painiavą, į nežinomybę.

2019.05.08; 12:35

V. Putinas susitikimo su separatistinių Gruzijos respublikų vadovais metu. EPA-ELTA nuotr.

Šito ir reikėjo laukti. Kremliaus klikai atėjo palankus laikas padaryti tai, ko nedrįso penkerius metus – galutinai sugriauti Ukrainos valstybingumo pamatus.

Jau po 2014-ųjų Ukrainos bei daugelio Vakarų valstybių ekspertai prognozavo, kad Kremlius, aneksavęs Krymą ir sukėlęs karą Donbase (nors jį neigia ir vadina tai pilietiniu karu), konfliktą tiesiog įšaldys.

Taip ir atsitiko.

Beje, reikia prisiminti, jog Krymo aneksija ir karas Donbase prasidėjo tarpuvaldžiu – tuometinis galutinai susikompromitavęs ir todėl priverstas sprukti į Rusiją Viktoras Janukovyčius jau buvo praradęs legitimumą, o naujasis Petro Porošenka dar nebuvo išrinktas.

Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Sukandęs dantis Kremlius kantriai laukė, nors per tuos penkerius metus ir žuvo žmonės. Abiejose pusėse. Tačiau, kaip žinia, Putinui negaila nei savų, nei, juolab, svetimų.

Kremlius prezidentinių rinkimų Ukrainoje metu karštligiškai tikėjo, jog, prognozuojant pergalę komikui Volodymyrui Zelenskiui, šis taps Maskvos marionete. Net kai kurie mūsų politikos ekspertai spėliojo, jog Zelenskio aplinkoje galbūt esti Rusijos GRU slaptųjų agentų ir jie darys Kremliaus lūkesčius atitinkančią įtaką.

Regis, tokios spėlionės nepasitvirtina. Antraip, būtų sulaukta kitokių V. Zelenskio pasisakymų viešojoje erdvėje. O V. Zelenskis rėžia iš peties – jokios amnestijos Rytų Ukrainos banditams, jokių derybų su Putinu iš pastarojo jėgos pozicijų, kol nebus grąžintas Krymas ir neišvesti Rusijos samdiniai iš karo draskomos Rytų Ukrainos.

Ir štai vėl – tarpuvaldis. P. Porošenkos galios susilpnėję, o V. Zelenskis išrinktas, bet dar neinauguruotas.

Pats laikas klastai.

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Putinas paskelbia įsaką suteikti pilietybę visiems norintiems separatistinės Rytų Ukrainos gyventojams, mat, anot jo, „jų teisė į žodžio laisvę ir savųjų tradicijų išsaugojimą šiurkščiai pakertama“.

Pasirašęs įsaką dėl supaprastintos pilietybės išdavimo tvarkos vadinamųjų „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ gyventojams, jis nurodė, jog minėtų tariamų „respublikų“ gyventojų prašymai dėl pilietybės suteikimo turėtų būti svarstomi ne ilgiau nei tris mėnesius. Kitų šalių piliečiams šis terminas gerokai ilgesnis – nuo trijų iki šešių mėnesių ir daugiau. Dokumente teigiama, kad V. Putinas įsaką pasirašė „gindamas žmogaus ir piliečio teises ir laisves, o vadovaujasi jis visuotiniai priimtais principais ir tarptautinės teisės normomis“.

Remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, Rusijos pilietybę gauti norintis asmuo bendrąja tvarka privalo būti Rusijoje išgyvenęs mažiausiai penkerius metus be pertraukos, turėti pakankamai pajamų, atsisakyti kitos šalies pilietybės ir išlaikyti rusų kalbos egzaminą. Įsake dėl Rusijos pilietybės vadinamųjų „Luhansko ir Donecko liaudies respublikų“ gyventojams tokie reikalavimai nepateikiami.

Vladimirą Putiną demaskuojantys leidiniai

Minėtas įsakas buvo pasirašytas praėjus vos kelioms dienoms po Volodymyro Zelenskio pergalės Ukrainos prezidento rinkimuose.

Šiomis dienomis Putinas žengė dar toliau pareiškęs, jo rusiškus pasus reikia išduoti visiems Ukrainos gyventojams, kurie tik jo panorės. O tai jau tikro hibridinio karo paskelbimas, nesislapstant už daugiaveidės retorikos.

Jeigu šis karas nesusilauks įtikinamos pergalės, Maskva pamėgins daryti kiek įmanoma didesnę įtaką spalį Ukrainoje vyksiančių parlamento rinkimų rezultatams. Maskvos užduotimi taps visokeriopai padėti į Aukščiausiąją Radą patekti kaip įmanoma daugiau korumpuotų, nelojalių Ukrainai žmonių.

V. Zelenskis pareiškė, kad viena svarbiausių jo užduočių bus užbaigti jau daugiau nei 15 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą Rytų Ukrainoje. Tačiau toks V. Putino žingsnis dar labiau sustiprina įtampą konflikte su Kijevu.

V. Putinas, regis, kartoja taktiką, naudotą nuo Gruzijos atplėšus Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus. Daugybė žmonių iš abiejų teritorijų turėjo Rusijos pasus dar iki 2008 metų karo tarp Gruzijos ir Rusijos, kuri teisino savo karinę intervenciją, neva siekianti apginti savo piliečius, „kuriuos nuolat šaudo gruzinai“.

Tą patį jie padarė ir Moldovoje, okupuodami Padniestrę ir taip pat dalindami rusiškus pasus.

Kas toliau?

Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atkreipė dėmesį į nuolat blogėjančią rusakalbių mažumos Baltijos valstybėse gyventojų padėtį. Joks sutapimas, kai iškart po šio ministro pareiškimo kaip širšės pavasarį supuolė Kremliaus propagandistai – esą ir Baltijos šalyse gyvenantiems rusams reikia be jokių varžymų dalinti Rusijos pilietybę. Patys aršiausieji žengė dar toliau: Rusijos tikslas, kad joje vėl gyventų 300 milijonų jos piliečių. Kaip Sovietų Sąjungos laikais. Kaip tai padaryti, propagandistai recepto neišduoda, tačiau užuomina aiški – tai padaryti galima tik susigrąžinus okupuotas ir prarastas Sovietų Sąjungos teritorijas.

Rusijos propagandistai nė žingsnio nežengia be Kremliaus žinios. Po kelių dienų pats Vladimiras Putinas pažadėjo naudotis visais mechanizmais, leidžiančiais „ginti tautiečių teises užsienyje“. „Ryžtingai ginsime jūsų teises ir interesus, tam pasitelkdami visus dvišalius ir tarptautinius mechanizmus“, – pareiškė V. Putinas, sakydamas kalbą Pasauliniame Rusijos tėvynainių kongrese. Savo kalboje V. Putinas pabrėžė, kad pasaulyje esą klostosi sudėtinga padėtis, didėja įtampa ir nenuspėjamumas, pakertami tarptautinės teisės pagrindai, „pasitelkiama rusofobija ir kitos kraštutinio agresyvaus nacionalizmo formos“, ypač Ukrainoje, Baltijos šalyse ir daugelyje kitų valstybių. „Perrašoma istorija, kovojama su paminklais, rusų kalba. Žmonės įbauginami ir tiesiog terorizuojami. Kiekvieno žmogaus natūralus siekis išsaugoti savo nacionalines šaknis vadinamų ir valdomų kandidatų. Akivaizdu, kad didžiausios pastangos bus susijusios su Viktoro Medvedčiuko partija, kurio vaiko krikštatėvis yra pats Putinas.

Jam reikia chaoso Ukrainoje, tam net pasitelkiant kraštutinius nacionalistus.

Vladimiras Putinas – susiraukęs

Kremliui reikia kaip įmanoma labiau paralyžiuoti tiek šalies vykdomosios, tiek įstatymų leidžiamosios valdžios darbą. Juk jis penkerius metus skleidė akivaizdų melą, esą Ukraina yra neįvykusi valstybė, o jos žmonės – fašistai ir banderininkai. Ši propaganda, savaime suprantama, skirta Rusijos gyventojams. Juk reikia ir toliau įtikinėti rusus, jog jiems geriau su Putinu, o ne „taip, kaip fašistinėje Ukrainoje“.

Prisiminkime, tikrasis fašizmas po Europą laisvai bastėsi būtent tada, kai Europa jam nuolaidžiavo ketvirtojo praėjusio amžiaus pabaigoje.

Nejaugi ir dabar ji ramiai miegos ir sapnuos savo hedonistinius sapnus, kai savo nasrus atvirai šiepia rusiškasis fašizmas?

2019.04.30; 08:00

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sumenkino Rusijos prezidento pasiūlymą supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką visiems ukrainiečiams, ir savo ruožtu pažadėjo suteikti pilietybę rusams, „kenčiantiems“ nuo Kremliaus valdžios.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog Maskva svarsto galimybę supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką ne tik nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, bet ir visiems ukrainiečiams.

„Puikiai žinome, ką suteikia rusiškas pasas“, – teigė V. Zelenskis, vardindamas „teisę būti suimtam už taikų protestą“ ir „teisę neturėti laisvų ir konkurencingų rinkimų“.

Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis taip pat pažadėjo „suteikti pilietybę visų tautų, kenčiančių nuo autoritarinių ir korumpuotų režimų, atstovams. Bet pirmiausia – Rusijos žmonėms, kurie kenčia labiausiai“. 

Anot V. Zelenskio, vienas iš skirtumų tarp Ukrainos ir Rusijos yra toks, kad „mes, ukrainiečiai, savo šalyje turime žodžio laisvę, žiniasklaidos ir interneto laisvę“. 

Nors Rusijos prezidentas nepasveikino V. Zelenskio su pergale Ukrainos prezidento rinkimuose, jis sakė esąs pasiruošęs kalbėtis su naująja Ukrainos vadovybe ir norįs „suprasti“ aktoriaus poziciją konflikto Rytų Ukrainoje atžvilgiu.

V. Zelenskis prezidento pareigas perims birželį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 00:30

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį pasaulio dėmesys nukryps į prie Šiaurės Korėjos sienos esantį Rusijos uostą Vladivostoką, kur susitiks šių valstybių lyderiai Kim Jong-unas bei Vladimiras Putinas. Nors susitikimas neeilinis, tačiau, politologo Lino Kojalos vertinimu, tarp šalių neįvyks didelių susitarimų ar sandorių.
 
Pasak jo, tai greičiausiai bus diplomatinė žinia pasauliui, kad Rusija geba megzti pokalbį su ,,pačiais sunkiausiais“ veikėjais ar tiesiog, kad turi svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje. 

Rusijos dalyvavimas derybose su Kim Jong-unu, teigia ekspertas, yra prestižo ir reputacijos klausimas. Žlugus Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimams, Rusija, Eltai sakė L. Kojala, bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką derybose su Šiaurės Korėja ir taip susigrąžinti pasaulio lyderių dėmesį. 

,,Rusijai tai globalios geopolitinės svarbos ir pasaulinio dėmesio klausimas, nes Kim Jong-unas nėra dažnai su užsienio valstybių lyderiais susitinkantis valstybės vadovas. Susitikimas svarbus ir tuo aspektu, kad dabar derybos tarp JAV ir Šiaurės Korėjos stringa, o Rusija bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką, kuris gali tą procesą pastūmėti viena ar kita kryptimi. Ne veltui prieš šį susitikimą aukšto lygio diplomatai vyko į Maskvą ir, ko gero, diskutavo apie tai su Rusijos atstovais“, – sakė L. Kojala. 

Tuo tarpu Šiaurės Korėjai svarbus ne tik ekonominis bendradarbiavimas su Rusija, bet taip pat ir diplomatinių santykių užmezgimas. Pasak L. Kojalos, Šiaurės Korėja nori parodyti, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško ir turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija. 

V. Putinas priima Kim jong-uną. EPA-ELTA nuotr.
,,Rusija Šiaurės Korėjai yra kaimynė, kuri, skirtingai nei JAV, nepalaiko pačių griežčiausių sankcijų. Rusija užima poziciją, kad sankcijos ateityje galėtų būti švelninamos. Kartu Maskva ieško ir galimybių, kad tarptautinėje erdvėje atsirastų daugiau taip manančių valstybių. Šiaurės Korėja, be ekonominio intereso, taip pat vykdo diplomatinį žaidimą, kuris rodo, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško sąlyčio taškų bei turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija. Rusija šiuo atžvilgiu kaip kaimynė atlieka svarbų vaidmenį“, – L. Kojala. 

Pasak politologo, vien jau tai, kad po vadovų susitikimų nėra numatyti jokie komentarai žiniasklaidai, parodo, jog naivu tikėtis ryškesnių susitarimų ar sandorių. L. Kojala primena, kad tai pirmas V. Putino ir Kim Jong-uno susitikimas, todėl, anot jo, vyksiantis Šiaurės Korėjos lyderio vizitas Rusijoje simbolizuoja ir diplomatinių santykių užmezgimą. 

L. Kojalos teigimu, kaip ir JAV ar Kinijai, Rusijai taip pat nepatogu, kad Šiaurės Korėja yra branduolinė valstybė. Todėl Šiaurės Korėjos pasitraukimas iš Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties kelia nestabilumo jausmą ir Maskvai. Pasak politologo, jei V. Putinas sugebės bent kiek prisidėti prie situacijos sprendimo, taip jis galės parodyti, kad Rusijos vaidmuo regione vis dar svarbus.

,,Rusijai Šiaurės Korėjai yra ne tik svarbi kaimynė, su kuria yra tiesioginė siena, bet taip pat jai svarbus ir denuklearizacijos procesas, kuris šiandien stagnuoja. Rusija nori save pateikti kaip svarbią veikėją, kuri šį stagnuojantį procesą galėtų vienu ar kitu aspektu išjudinti“, – teigia politologas. 

Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas trečiadienį atvyko į Rusijos Vladivostoko uostamiestį, kur ketina susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.

Anot Rusijos valstybinės televizijos, Kim Jong-unas pareiškė viršūnių susitikime su V. Putinu norįs kalbėtis apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas apskritai.

Paskutinis Šiaurės Korėjos ir Rusijos dvišalis susitikimas įvyko 2011 m. Tuomet prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitiko su Kimo tėvu Kim Jong-ilu.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 09:00

Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Kodėl nuolat įsiveliame į nereikalingas, beprasmiškas diskusijas? Ir kodėl, ginčydamiesi dėl akivaizdžių tiesų, dar mirtinai ir susipykstame? Gal, sakau, mus tyčia kiršina? Kad kiršina – nė neabejokime. Bet kodėl mes leidžiame, kad mus kiršintų?

Estiški pliurpalai

Naujausias nesusipratimas dėl užsienio politikos – Estijos prezidentės kelionė į Maskvą.  Taip, būtent taip – kvailystę šį sykį iškrėtė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Ji apsimetė pamiršusi elementariausias žaidimo taisykles – jei norime priversti Rusiją atsisakyti agresyvaus elgesio manierų, privalome rinktis ignoravimo taktiką. Visur ir visados. Tik ignoruodami Rusijos vadovą pačiu aukščiausiu lygiu galime viltis bent mažyčių pergalių – galbūt daugiau nieko nepuls.

O jei trokštame paskatinti Vladimirą Putiną naujiems „žygdarbiams“, darykime taip, kaip elgiasi Estijos prezidentė. Net jeigu JAV slapta paprašė Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid nuvykti į Maskvą pasidomėti, kokios V. Putino nuotaikos, – skristi į Maskvą nereikėjo. Primityvu manyti, jog ponia K.Kaljulaid pajėgi pergudrauti KGB profesionalą. Tai V.Putinas perprato Estijos prezidentę, o pats – neišsidavė, nei ką galvoja, nei ką darys…

Bent jau šių eilučių autoriui kvailai skamba kelių lietuvių politikų užkeikimai, esą su V.Putinu, koks jis bebūtų, vis tiek reikia šnekėtis. Mes – ne turguje, mes – ne turgaus bobos. Apie ką su juo diskutuoti? Dar sykį priminti, jog Krymo okupacija – neteisėtas „žygis“? Tai kad jis ir pats tai žino. Dar sykį prašyt atitraukti kariuomenę iš Rytų Ukrainos? Tai kad geruoju neatitrauks. Nejaugi kam nors dar neaiškios tikrosios tikrojo žaidimo taisyklės: priversime – pasitrauks, nepriversime – nenusileis. Su tokio būdo vyrais kaip V.Putinas įmanoma tik viena šneka: kol negrąžinai Krymo, tol nedrįsk net rodytis akyse.

Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Bet jei yra tokių naivių politikių kaip Estijos prezidentė, – vieningai griežta Vakarų taktika neįmanoma. Kad ir kaip stengsimės, vis tiek atsiras kolegų, kurie išduos pagrindinį Europos Sąjungos vienybės principą. Jei ne Estijoje, tai Austrijoje. Štai dar nepamiršome Austrijos užsienio politikos vadovės meilės šokio su Kremliaus diktatoriumi, dabar – Estijos prezidentė nuskubėjo išgirsti V.Putino monologų, poryt Prancūzija ar Vokietija versis per galvą siekdamos įsiteikti tironui. Dar kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas nepadoriai lipšniai spaudė Vladimiro Putino dešinę ranką Suomijos sostinėje Helsinkyje.

Todėl be pesimistinių nuotaikų niekaip neišsiverčiu. Kartais klausiu savęs, kam siekti europietiškos vienybės, jei ji – neįmanoma? Toji vienybė -saviapgaulė, ir daugiau nieko.  

Taigi V.Putinas jaučiasi nenugalimas. Jam pavyksta parodyti, jog nėra jokios tarptautinės izoliacijos, jog Vakarai įsiklauso į jo „argumentus“, Europa neva linkusi rinktis labai rimtus kompromisus, kad tik nebūtų dar blogiau… Estijos spauda, pavyzdžiui, skelbia, kad vietoj planuoto pusvalandžio V.Putinas su K.Kaljulaid šnekučiavosi daugiau nei dvi valandas. Ir tai – Estijos pergalė? Ir tai – pragmatiškos, racionalios šalies pozicija?

Jei V.Putinas būtų pakvietęs Estijos prezidentę pasirašyti dokumentų dėl valstybinės Rusijos – Estijos sienos ratifikavimo arba kompensacijos išmokėjimo už sovietinės okupacijos metais estams padarytą žalą, – sveikinčiau Estijos vadovę. Važiuok, skrisk, bėk, skubėk, kol nepersigalvojo. Dabar – ne. Iš vizito – jokios apčiuopiamos naudos. Sutarta tik, regis, nutiesti karštąją telefoninę liniją, kad karinio susidūrimo metu būtų žinoma, kam konkrečiai paskambinti. Bet kam tokia telefoninė linija, jei Rusija neketina nieko pulti?

Apmaudu, pikta, nes tuščius plepalus Estijos prezidentė palaikė svarbesniais už Baltijos šalių vienybę. Ir suteikė galimybę dar labiau triukšmauti kapituliantiškas nuotaikas skelbiantiems besmegeniams tiek Estijoje, tiek Lietuvoje: žiū, Dalia Grybauskaitė išbarė V.Putiną, ir šis su ja nekalba, Estijos prezidentė meiliai nusišypsojo V.Putinui, ir V.Putinas tapo taikus, ramus, draugiškas. Kaip paprasta, kaip lengva: pagirkime V.Putiną, pakvieskime jį taikiai gyventi, ir buvęs KGB profesionalas, pagautas orgazmo, liausis terorizavęs kaimynines šalis. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taikliai pastebėjo: eidami išvien pasiekdavome kur kas daugiau…

Konservatorių akibrokštas

Lietuvos užsienio politikoje – taip pat žvarbu ir pilka. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija išplatino rekomendaciją, kaip elgtis referendumų dėl Seimo narių mažinimo ir Dvigubos pilietybės metu. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir jo aplinka ragina ignoruoti tik vieną referendumą – tą, kuriame gvildenamas klausimas, galima ar negalima mažinti Seimo narių gretas. Be abejo, kuo mažiau Seimo narių – tuo blogiau valstybei. Nes kokybiškiems įstatymams parengti ir juos įteisinti verkiant reikia užtektinai daug galvų (nuo gyventojų skaičiaus parlamentinių galvų skaičius visai nepriklauso).

Ypač svarbu prisiminti paradoksalią tiesą: jei Seimas dirba prastai, protinga tauta gausintų, o ne mažintų Seimo narių gretas. Protinga tauta be didesnių pastangų supranta, kad kuo mažesnis Seimas – tuo prastesni įstatymai, tuo didesnis korupcijos pavojus, tuo mažiau požiūrių į gyvybiškai svarbias reformas ir t.t. Jei lietuvių tauta vadovaujasi sveiku protu, tai turėtume išsaugoti Seimą tokį gausų, koks jis dabar.

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Bet kodėl G.Landsbergiui ir jo pagalbininkams pritrūksta sveiko proto, kai analizuojama referendumo dėl Dvigubos pilietybės vertė? Jei konservatoriams neužtenka elementariausios nuovokos, kodėl referendumas dėl dvigubos pilietybės ne tik nereikalingas, bet ir žalingas, pagalbon pasitelksiu štai tokį pavyzdį: kas nutiktų, jei iš konservatorių partijos gretų pasitraukęs politikas apsistotų, sakykim, „valstiečių“ štabe, bet tuo pačiu metu panorėtų išsaugoti konservatorių partijos nario bilietą? Nė neabejoju, kad konservatoriai tokiam gudruoliui lieptų pasirinkti: arba – arba. O jei tas, perbėgęs pas „valstiečius“, vis tiek reikalautų teisės išsaugoti kregždutėmis papuoštą nario bilietą, – tokį akiplėšą G.Landsbergis tikrai vytų lauk (net jei tas sutiktų mokėti nario mokestį tiek vieniems, tiek kitiems).

Bet juk lietuvis su dviguba pilietybe labai panašus į politiką, priklausantį dviem partijom. Tad kodėl G.Landsbergis ir jo kompanija neragina ignoruoti Dvigubos pilietybės referendumo? Todėl, kad patys – dvigubi: tiek su konservatoriškomis, tiek su krikščioniškomis, tiek su liberaliomis priemaišomis?

2019.04.22; 06:30

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?

Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3-ąją Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei.

Vietoj planuoto pusvalandžio V. Putinas kaimyninės šalies vadovei skyrė virš dviejų valandų. Pokalbis vyko demokratiškoje aplinkoje: abu lyderiai bendravo savo kalbomis per vertėjus. Žvalgybos išauklėtas V. Putinas susilaikė nuo kalinių terminologijos, nors garbingam svečiui vengė žvelgti į akis. Nebuvo ironijos ir žeminimo šešėlio, kaip kažkada Helsinkyje bendraujant su D. Grybauskaite.  

Rusų apžvalgininkų ironijos nesukėlė ir pikantiška detalė: K. Kaljulaid atidarė restauruotą ambasados pastatą, o iškilmingiems pietums atstovybėje iš Talino autobusu buvo atgabenta žuvis, kurią sunku rasti Maskvoje… Tik išdažyto pastato spalva nepraslydo pro kremliškos naujienų agentūros SPUTNIK akis: geltona spalva esą turėtų paslėpti į sienas dūžtančių kiaušinių pėdsakus. Vizito metu prie ambasados pastato piketavo apie 30 žirinovskininkų, panūdusių ginti rusakalbius Estijoje…

Bet svarbiausia – ko čia atvyko Estijos vadovė? Pirma, paraginti išplėsti bendradarbiavimą tarp ES ir Rusijos. V. Putinas tam pritaria, tik tvirtina, kad Vakarų sankcijos tam kuria barjerus. „Štai jūs, Baltijos šalys, padėkite jas panaikinti, tada gal ir mes sutiksime bendrauti su Briuseliu“, – tarsi kalba Kremlius.

Antra, aptarti geopolitiniai klausimai. Štai kalbėta, kaip vykdomi Minsko susitarimai. Taip, sako V. Putinas, padėtis nenormali, bet dėl šių susitarimų pažeidinėjimų kalta Ukrainos pusė. Sena giesmė.

K. Kaljulaid iškėlė kalbos klausimus ir tariamą rusakalbių diskriminaciją Estijoje. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas TV programai „Vremia“ paskui pagirs Taliną, kad „dėl rusakalbių mažumos padėties Pabaltijy iš estų atstovų pusės yra tam tikro lankstumo, ypač atidedant rusų mokyklų perėjimą į estų kalbą“. Ačiū ir už tai.

Susitikime kalbėta ir apie NATO, Baltijos šalių saugumo klausimus. D. Peskovas: „Jų baimė dėl grėsmės visiškai neturi pagrindo ir skatinamos Aljanso vadų bei užjūrio politikų…“

Estijos lyderė maloniai šypsojosi ir dažnai linkčiojo galva.

Baigiantis pokalbiui ji pakvietė V. Putiną į ugrų-finų tautų kongresą, kuris rengiamas 2020 m. Tartu. „V. Putinas sakė manantis, kad man turėjo būti sunku ryžtis šiam žingsniui. Aš parodžiau jam tyrimus, kurių rezultatai parodo, kad mūsų žmonės palaiko šį žingsnį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Estijos prezidentė.

Dar kalbėta sienos demarkacijos, pasienio regionų žymėjimo, „Nord Stream-2“, ekonominio bendradarbiavimo, kuris nusmuko 50 proc. per pastaruosius penkerius metus, ir kitais klausimais.

„Tai buvo puikus susitikimas, kuriame ilgai ir išsamiai aptarinėjome sudėtingus klausimus, bet net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis vyravo tarpusavio pagarba“, – apibendrino susitikimą estų lyderė. Ji sužavėta savo pačios nelaukta ir gana drąsia iniciatyva.

Bet ar jai pritaria kitos šalys?

Prieš vizitą iš Maskvos ataidėjo perspėjimas, kad Talino svečias pas V. Putiną vyksta visai be reikalo: su estais nėra apie ką kalbėti. Paprastų žmonių santykius apibūdina ir toks lakus posakis: prievarta mielas nebūsi.

Tai, kad Estijos prezidentė savo vizito nederino su kitomis Baltijos valstybėmis, suerzino Vilnių. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priekaištavo: „Paprastai kai koordinuojame ir vieningiau veikiame, visada tas yra efektyviau, (…) nes mus skaldyti ir visą laiką patikrinti Europos šalių ar Baltijos šalių vienybę visada bus tokie bandymai“. „Rusijai aktualu parodyti, kad nėra izoliacijos, gal sukurti įprasto bendradarbiavimo įspūdį, prie ko prisideda tokie vizitai“, – naujienų agentūrai BNS pridūrė jis.

Kremliuje galėjo susidaryti jam palankūs įspūdis, kad Vakarai nėra vieningi, taikydami Rusijai sankcijas ir laikydami ją izoliacijoje. Žinoma, taip ir yra, o šis vizitas tapo tarsi pasiūlymu šią izoliaciją suplėšyti. Tuo tarpu Maskva savo agresyvios retorikos ir veiksmų nė nemano keisti.

Apžvalgininkai pastebi, kad vienu aspektu Baltijos šalių pretenzijos Rusijai gali tapti niekinės. Lietuva, Latvija ir Estija yra iškėlusios kompensacijų už sovietinės okupacijos padarytą žalą klausimą. Rusija, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, pažeidusi ir Tartu sutartį, todėl turi atlyginti Estijai nuostolius, sakė šios šalies teisingumo ministras Urmas Reinsalas. Reikalaujamos sumos skirtingos, bet esmė kitur: Rusija turi pripažinti padariusi neįkainojamą žalą okupuotoms šalims. Dabar gi, po šio Estijos vadovės vizito, tokie reikalavimai praranda prasmę, o ir okupacijos terminas nublanksta.

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Esant normaliems santykiams tarp valstybių, net nereikalaujant istorinės ir politinės atgailos už padarytas piktadarybes, tokie susitikimai gali pradėti naują santykių erą. Tačiau Maskva savo ruožtu nežengia nė žingsnio šių santykių normalizavimo kelius, o tęsia savo ekspansinę ir priešišką politiką – tiek kaip suverenių valstybių, tiek kaip euroatlantinių organizacijų narių atžvilgiu.

Kitaip sakant, iš tokio vizito daugiau žalos negu naudos.

Informacijos šaltinis – www.iskauskas.lt

2019.04.20; 15:50

 

Prieš paviešinant specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitą, JAV generalinis prokuroras Williamas Barras vėl gynė prezidentą Donaldą Trumpą nuo kaltinimų, susijusiu su Rusijos įtaka 2016 metų rinkimams, praneša agentūra „Reuters“.

Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad D. Trumpas trukdė teisingumui, sakė W. Barras ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vašingtone. Esą nenustatyta ir jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos bei Rusijos atstovų. Taip generalinis prokuroras patvirtino išvadas, kurias padarė jau kovą, kai R. Muelleris perdavė jam ataskaitą.

Beveik 400 puslapių ataskaitos kopijos dar ketvirtadienį bus perduotos Kongresui. Tiesa, tai bus „paredaguotas variantas“. Manoma, kad kai kurie ataskaitos skirsniai bus užjuodinti. Anot W. Barro, tai būtina, nes ataskaitoje yra jautrios informacijos.

R. Muelleris beveik dvejus metus tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos komandos demokratų kandidatės Hillary Clinton nenaudai ir ar prezidentas trukdė teisingumui. Baigus tyrimą, D. Trumpo paskirtas generalinis prokuroras kovą pradžioje paskelbė tik keturių puslapių ataskaitos santrauką. Paviešinti visą ataskaitą reikalavo demokratai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 08:00

Po JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos Rusija nori siekti geresnių santykių su JAV, praneša agentūra „Reuters“.

Vis dėlto pirmąjį žingsnį turi žengti vyriausybė Vašingtone, pirmadienį pareiškė Kremlius. Jis teigė negalintis komentuoti ataskaitos, nes jos neturi, tačiau kartu pažymėjo, kad Rusija niekuomet nesikišo į kitų šalių vidaus reikalus ar rinkimus.

R. Muelleris tyrė Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir galimus ryšius su dabartinio prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos štabu. Remiantis savaitgalį paskelbta ataskaita, nerasta įrodymų, kad prezidentas D. Trumpas per rinkimų kampaniją būtų susimokęs su Rusija. Be to, nėra pakankamai duomenų, kad prezidentas trukdė teisingumui. Vis dėlto pastaruoju klausimu R. Muelleris prezidento visiškai neišteisino.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 06:13

Rusijos komunistai – prieš Vladimirą Putiną. EPA – ELTA nuotr.
Keli tūkstančiai Rusijos komunistų partijos rėmėjų susirinko Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose protestuoti prieš šalies valdžios politiką, o kai kurie iš jų Vladimirą Putiną kaltino, esą jis yra tiesiogiai atsakingas už šalyje įsišaknijusią korupciją ir augančias kainas.

Komunistų partija organizavo mitingus ir ragino žmones išeiti į gatves bei protestuoti ne tik dėl krintančios gyvenimo kokybės, bet ir represinių įstatymų.

Maskvoje proteste dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, o mitingui vadovavo Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas. Panašūs protestai vyko ir kituose šalies miestuose.

„Pasižiūrėjau į V. Putino valdymo istoriją ir supratau, kad jis per pastaruosius 20 metų šaliai nepadarė nieko gero“, – sakė vienas iš protestuotojų Maskvoje Sergejus Terešinas ir kaltino V. Putiną dėl korupcijos ir skurdo.

„Negaliu pasitikėti tokiu lyderiu“, – sakė 25 metų amžiaus inžinierius.

Šią savaitę V. Putinas pasirašė įstatymus, leisiančius teismams skirti baudas ir trumpas laisvės atėmimo bausmes žmonėms už nepagarbą valdžiai bei žiniasklaidai už melagingų naujienų skelbimą. Žinoma, pati Rusijos valdžia spręs, kurios naujienos bus laikomos melagingomis.

Iškart po V. Putino perrinkimo ketvirtai prezidento kadencijai pernai Rusijos valdžia padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir pavėlino pensinį amžių pirmąkart nuo 1930-ųjų, o tai sukėlė įtūžį visoje šalyje.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.23; 17:30

Krymo pusiasalio žemėlapis

Ar galima buvo nors susapnuoti, – ne patikėti, o tik susapnuoti, – kad po  2014-ųjų kovo 18-osios, kuomet Rusija okupavo Krymo pusiasalį, – po penkerių metų Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas viešai pasiūlys svarstyti klausimą, kokį ieškinį pateikti Ukrainai neva už per 25-erius metus jos Krymui padarytą žalą?

Taip, jūs teisingai supratote – ne Ukraina, nuo kurios brutaliai ir klastingai, suorganizavus tariamą referendumą, buvo atplėštas Krymas, turi reikalauti grąžinti jai tai, kas pavogta, o matuška Rusija – nukentėjusioji!

Vargu ar kada nors civilizuotas pasaulis yra girdėjęs tokį cinišką pareiškimą.

Nesvarbu, kad Putinas – totalus melagis – po Krymo okupacijos pats pripažino (anksčiau tai neigė), kad Kryme, organizuojant tariamą referendumą, buvo “žaliųjų žmogeliukų”.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Kad medaliai už šio Ukrainai priklausančio pusiasalio sugrąžinimą į “gimtąjį uostą” “grąžintojams” buvo nukaldinti dar gerokai prieš invaziją.

Šiandien Rusija „švenčia“.

Šis klaikus siurrealizmas Kremliaus propagandistų akimis ir lūpomis, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, atsispindi esą atsitiktinai kalbinamų Krymo gyventojų veiduose.

Daugelio jų mąslumo nesužalotuose veiduose – bukas džiūgavimas, jog gyvenimas per penkerius metus esą taip pagerėjo, jog net negalima jo lyginti su tais metais, kai Krymas buvo Ukrainos jurisdikcijoje. Pagerėjo medicina, aptarnavimas, pensijos dabar net tris kartus didesnės nei Ukrainoje…

O svarbiausia – stebuklingasis Krymo tiltas, jungiantis su matuška Rusija.

Ne, tai ne kvailumas, suprantant, kad Krymo okupacijos nepripažįsta visas demokratinis pasaulis; kad gyventojai dėl sankcijų negali gauti vizų kelionėms po Vakarų pasaulį; kad tiems Krymo gyventojams, kurie nesutinka su „išvadavimu“, gresia nuolatinis persekiojimas ir kalėjimas.

Prieš akis – visuomet Putinas. Tai tas pats banditas, kuris, norėdamas pakelti savo smunkančius reitingus eilinių rusų akyse, nutarė pasikėsinti į po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Ypač tai savo kailiu patyrė Krymo totoriai. Krymo totorių Medžlisą Rusija pripažino ekstremistine

Taip rengdavosi totorių kariai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

organizacija. Medžlisui, kuris buvo gerbiama, svarbius sprendimus priimanti institucija, uždrausta naudotis visa valstybine ir regionine žiniasklaida, organizuoti masinius renginius, naudotis banko sąskaitomis ir vykdyti kokią nors veiklą.

Medžlisas atstovavo Krymo totoriams – tiurkų etninei grupei, kurios dauguma narių yra musulmonai.

1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius kolaboravimu su naciais ir beveik visą jų bendruomenę ištrėmė į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus. Tik paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais – devintojo  dešimtmečio pabaigoje – totoriai galėjo pamažu  grįžti į Krymą.

Krymo totoriai buvo vienintelė organizuota jėga, kuri stojo prieš Rusiją, aneksavusią šį Ukrainos pusiasalį 2014 – aisiais.

Deja, Krymą aneksavusiam Putinui tuokart nebuvo duotas stiprus atsakas. JAV ir ES, remiantis neseniai Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos publikuotu protokolu, paragino Kijevo vyriausybę nesipriešinti ginkluota jėga Rusijos vykdomam perversmui.

Palyginti švelnios sankcijos, kurias netrukus Rusijai  įvedė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga buvo neveiksmingos. 

Laikui bėgant jos pamažu stiprėjo, Rusija patiria vis daugiau ekonominių bei finansinių nuostolių, tačiau trauktis neketina.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, Kanada ir Europos Sąjunga įvedė naujų sankcijų daugiau nei dvylikai Rusijos pareigūnų bei verslininkų. Tai buvo padaryta reaguojant į „tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje“.

Tačiau…

Bet Rusija „švenčia“… Imperinės ambicijos svarbiau už orų savo piliečių gyvenimą. Už gražų buvimą šalių ir valstybių bendrystėje.

Kas perkirs šį Gordijo mazgą?

Tik vieninga pasaulio opinija ir konkretūs veiksmai – net ir karinė parama tebekovojančiai Ukrainai bei naujasis Maršalo planas, panašus į tą, kuris buvo pritaikytas Vokietijai po Antrojo pasaulinio karo, ir tapo veiksmingu.

Antra – viltis, kad Rusija kada nors, nelikus Putino, taps demokratine šalimi.

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.

Trečia, kad kovo 31-ąją vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose P. Porošenka bus perrinktas antrajai kadencijai.

Šiandien Kremlius ir aplink ji susispietusi pusiau kriminalinė ir oligarchinė gauja labai stengiasi, kad jis būtų nušalintas nuo valdžios. Jie tikisi, kad su naujos valdžios atėjimu jiems galbūt pavyks pasiekti Rusijai naudingų susitarimų.

Mat vakar P. Porošenka per vieną Ukrainos TV kanalų pareiškė, jog jį perrinkus, Krymas dar šį pavasarį bus sugrąžintas į Ukrainą.

Utopija?

2019.03.19; 06:35

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kryme lankysis iškilmėse, skirtose pusiasalio „susivienijimo“ su Rusija penktosioms metinėms paminėti. Simferopolyje planuojami susitikimai su Krymo Respublikos ir Sevastopolio miesto visuomenės atstovais, sekmadienį Maskvoje pranešė Kremlius.

Be to, prezidentas dalyvaus elektrinės Simferopolyje atidaryme. Sevastopolyje, kur įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazėje, V. Putinas aplankys karo memorialą, sakoma Kremliaus pranešime.

Šį pirmadienį sukanka penkeri metai, kai Rusija aneksavo Krymą. Nepaisant tarptautinių protestų, Krymas ir Rusija 2014 metų kovo 18-ąją po ginčytino referendumo pasirašė susitarimą dėl susivienijimo. Ši diena Kryme yra nedarbo diena.

Prieš metus, kovo 18-ąją, V. Putinas prezidento rinkimuose buvo patvirtintas poste dar vienai šešerių metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.18; 04:00

Pasitikėjimas Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu smuko į ilgą laiką nematytas žemumas. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Rusijos lyderiu pasitiki 32 proc. šalies gyventojų, praneša Laisvosios Europos radijas.

Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) duomenimis, rusų pasitikėjimas V. Putinu yra žemiausias nuo 2006 m.

Ankstesnėje, sausio mėnesio apklausoje, gyventojų pasitikėjimas V. Putinu buvo šiek tiek aukštesnis – 33,4 proc.

VTsIOM apklausa atlikta vasario 25-kovo 5 dienomis, po V. Putino metinės kalbos vasario 20-ąją, kurioje jis bandė atgauti piliečių palankumą po pernai priimto didelį nepasitenkinimą sukėlusio sprendimo vėlinti pensinį amžių.

Pasak Rusijos žiniasklaidos šių metų V. Putino metinę kalbą Maskvoje žiūrėjo mažiausiai žmonių nuo 2014 m.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.09; 06:00

Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – ketvirtadienį priėmė įstatymo projektus, pagal kuriuos nustatomi apribojimai internetinei žiniasklaidai ir baudžiama už valstybės įžeidimą, skelbia naujienų agentūra AP.

Parlamentarai didele balsų persvara pritarė įstatymo projektui, kuriuo remiantis, draudžiama skleisti vadinamąsias „melagingas naujienas“. Parlamentarų pritarimo taip pat sulaukė įstatymo projektas, kuriuo remiantis, numatoma bausti už valdžios institucijų, valstybės simbolių ar Rusijos visuomenės įžeidimą. 

Kaip skelbiama, už melagingos informacijos skleidimą internete ir Rusijos valstybės įžeidimą pavieniams asmenims ir organizacijoms gali būti skiriamos stambios baudos.

Manoma, kad įstatymo projektams pritars ir aukštieji Rusijos parlamento rūmai, ir galiausiai juos pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak kritikų, šie įstatymų projektai suvokiami kaip Kremliaus pastangų slopinti kritiką ir griežtinti kontrolę dalis.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.08; 04:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo oficialiai sustabdomas Rusijos dalyvavimas Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartyje su JAV, paskelbė Kremlius.

Anot Kremliaus, dekretas pasirašytas „atsižvelgiant į būtinybę imtis skubių veiksmų po to, kai JAV pažeidė savo įsipareigojimus pagal INF sutartį, 1987 metų gruodžio 8 d. pasirašytą tarp Sovietų Sąjungos ir JAV.“

JAV nuolat kaltino Rusiją INF sutarties pažeidinėjimu ir šių metų vasario 1 d. paskelbė stabdančios įsipareigojimus pagal sutartį bei pradedančios šešių mėnesių trukmės pasitraukimo iš sutarties procesą. 

Reaguojant į JAV pareiškimą, vasario 2 d. Rusijos prezidentas paskelbė, kad Maskva taip pat stabdo įsipareigojimus pagal sutartį.

INF sutartis, kurią 1987 m. gruodžio 8 d. pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, įsigaliojo 1988 m. sausio 1 d. Sutartis draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.05; 03:00

Vladimiras Putinas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko vienos dienos trukmės vizito į Serbiją, informuoja AP.

Šiuo vizitu siekiama stiprinti dvišalius ryšius ir parodyti paramą šios Balkanų šalies prezidentui Aleksandrui Vučičiui. Pastaruoju metu Serbijoje rengiamos demonstracijos prieš prezidentą A. Vučičių, kaltinamą autokratiniu valdymu ir žiniasklaidos suvaržymais, o jo partiją – korupcija. 

V. Putinas ketvirtadienį nusileido Belgrado oro uoste.

Nors Serbija oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje, šalis palaiko glaudžius santykius su Rusija – ji atsisakė prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 16:34

Kerčės sąsiauryje sulaikytų Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreivių likimas paaiškės, kai bus užbaigtas baudžiamojo nusikaltimo tyrimas ir priklausys nuo tyrimo rezultatų, metinėje spaudos konferencijoje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos prezidento teigimu, jūreiviai pažeidė Rusijos jūrų sieną, ir tik pasibaigus nusikaltimo tyrimui, bus aišku, ką daryti su sulaikytais jūreiviais. 

„Judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“ lyderis Viktoras Medvedčiukas neseniai lankėsi Maskvoje ir iškėlė Kerčės sąsiauryje suimtų Ukrainos jūreivių paleidimo klausimą. Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, klausimas galės būti išspręstas, kai bus baigtas nusikaltimo tyrimas“, – sakė V. Putinas.

Be kita ko, Rusijos vadovas pareiškė, kad Kijevas siuntė juos į Kerčės sąsiaurį, „tikėdamasis, kad jie mirs, bet, ačiū Dievui, tai neįvyko“.

V. Putinas taip pat pažymėjo manąs, kad šiuo incidentu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka siekė pasikelti savo reitingus prieš būsimus šalies vadovo rinkimus. 

„Incidentu buvo siekiama didinti įtampą. (…) Jie nori didinti įtampą, kad pakeltų vieno kandidato į prezidentus reitingus, turiu omeny dabartinio prezidento. Tai neteisinga. Tai nebus naudinga nei jų žmonėms, nei jų šaliai“, – aiškino V. Putinas. 

„Manau, kad provokacijos niekada nėra sėkmingos. Jie visada siekia eskaluoti situaciją prieš rinkimus Ukrainoje. Tai kenkia žmonių interesams, valstybės interesams“, – teigė prezidentas.

ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jo įgulos narius. Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą. Reaguojant į šį incidentą, Ukrainos pasienio regionuose buvo įvesta karo padėtis.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metais ir nuo to laiko reiškia teises į Krymo priekrančių vandenis. Netrukus po Rusijos įvykdytos aneksijos Rytų Ukrainoje kilo karinis konfliktas. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.21; 09:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) partijos garbės pirmininko, prof. Vytauto Landsbergio manymu, ar europarlamentaras Rolandas Paksas buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, reikia paklausti paties V. Putino.

Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Reikia paklausti Putino. Iš tikrųjų Putino evoliucija nuo Trumpo į Paksą būtų labai savotiška. Trumpas nenori su juo (V. Putinu. – ELTA) sveikintis nei kalbėtis po naujos agresijos (Ukrainoje – ELTA), aiškiai pasakęs, kad nesusitiks su juo, kol nepaleis ukrainiečių jūrininkų ir kariškių“, – neslėpdamas ironijos svarstė prof. V. Landsbergis.

Profesoriaus abejoja, kad po tokio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo V. Putinas kaip kompensaciją bendradarbiavimui būtų pasirinkęs R. Paksą.

„Nematau čia kažko labai skirtingo nuo vaikų darželio“, – „Žinių radijui“ sakė V. Landsbergis.

ELTA primena, kad nušalintasis prezidentas R. Paksas teigia viešėjęs Maskvoje ir susitikęs su V. Putinu bei kitais aukštais Rusijos valdžios pareigūnais. Apie savo vizitą jis pranešė ketvirtadienį vos tik grįžęs iš Maskvos Vilniaus oro uoste, kur surengė spaudos konferenciją.

Simona Stalilionytė (ELTA)

2018.12.07; 13:34

Europarlamentaras Rolandas Paksas teigia susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptaręs svarbiausius saugumo klausimus regione.

Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politikas ketvirtadienį, dalindamasis, pasak jo, trečiadienį vykusio susitikimo su V.Putinu įspūdžiais, neslepia simpatijų Kremliaus vadovui ir teigia, kad su Rusija galima, reikia, naudinga ir išmintinga kalbėtis. Nušalintas Lietuvos prezidentas neslepia, kad jis, siekiant mažinti esamą geopolitinę įtampą, galėtų imtis atsakomybės tarpininkaujant tarp Rusijos ir Vakarų. Politikas užsimena, kad jo planuose, skelbiant taikaus pasaulio idėją, – ne tik vizitai įkaimynines valstybes, bet ir susitikimas su JAV prezidentu.

R. Paksas teigia susitikimo metu tikslingai neraginęs grąžinti Ukrainai okupuotą Krymą ir nesiūlęs taikos vardan išvesti Rusijos karius iš Rytų Ukrainos. Tačiau spaudos konferencijos metu iš R. Pakso lūpų išsprūdo ne vienas priekaištas Lietuvai bei Vakarams dėl ginklavimosi kultūros propagavimo ir sienų, bendraujantsu kaimynais, statymo.

R. Paksas teigė galįs pažodžiui pakartoti pokalbį su V. Putinu, kuriame jis pirmiausia padėkojo už išskirtinę garbę jį priimant. Tačiau įrodymų, kad buvo susitikęs su Rusijos prezidentu, nepateikė. R. Pakso vizitas nebuvo įtrauktas ir į V. Putino darbotvarkę.

Susitikime jis taip pat akcentavo savo ilgamečius ryšius su įvairių sričių Rusijos atstovais.

„Galvoju, kad suprantu Rusijos tautos charakterį ir apie tai galiu spręsti ne vien iš laikraščių. Pagal vieną patarlę „Gerus kaimynus padaro aukštos sienos arba tvoros“. Man asmeniškai patinka patarlė, kad žmoną galima pasirinkti, o kaimyną duoda Dievas“, – sakė europarlamentaras, kalbėdamas apie kaimyninę Rusiją.

Europarlamentaras pabrėžė, kad pasaulis bei Europa šiandien labiau vadovaujasi pirmąja patarle, į priekį iškeliant karo ir karybos idėjas. Pasak jo, prie to labai prisideda žiniasklaidos eskaluojama karo tema. „Ar jūs nejaučiate, kad ore tiesiog tvyro karo kvapas“, – retoriškai klausė R. Paksas.

Politikas, paklaustas, ar nepriekaištavo V. Putinui dėl okupuoto Krymo ir Ukrainoje sukelto chaoso, teigė to nedaręs. „Bandymai kapstytis po šitą žaizdą nieko neduoda. Aš nekėliau sau tokio tikslo, aš išklausiau kitą nuomonę. Ir aš manau, kad praeis labai daug laiko, kol šita žaizda užsitrauks. Taip, aš išklausiau. Bet iš mano lūpų jokio komentaro neištrūko“, – tvirtino R. Paksas.

R. Paksas taip pat patvirtino, kad susitikime nepasiūlė V. Putinui išvesti Rusijos karių iš Rytų Ukrainos teritorijos. „Žinote, visada reikia žinoti, kada galima žengti žingsnį, kada galima nubėgti 100 metrų, kada galima 10. Visada tą reikia žinoti. Aš išgirdau tos pusės argumentus, anos pusės aš nesu girdėjęs argumentų. Ta tema skaudi abiem pusėms, ta tema skaudi abiem tautoms“, – kalbėjo europarlamentaras.

Jis taip pat sureagavo į premjero Sauliaus Skvernelio jam ketvirtadienį išsakytą kritiką dėl susitikimo su Rusijos Dūmos atstovais. Pasak R. Pakso, jo vizitas su Kremliaus režimo atstovais neskaldo nei ES, nei Lietuvos. „Žinote, jeigu mano vizitas ir susitikimas su vadovais yra Europos Sąjungos vienybės skaldymas, tai ta vienybė tiek ir teverta“, – tvirtino jis.

Paklaustas, apie ką dar kalbėjosi su Rusijos prezidentu, R. Paksas teigė V. Putinui pristatęs savo idėją apie Lietuvos ir Kaliningrado taikių dvišalių santykių ateitį.

„Keliu sau tikslą įtikint europiečius, mąstančius žmones, kad su rusais reikia, naudinga ir išmintinga kalbėtis. Turiu svajonę, kurioje nauji, aukštesnės kokybės, santykiai tarp Lietuvos ir Kaliningrado“, – teigė R. Paksas.

Nušalintasis prezidentas tvirtino, kad pirmiausia reikia pradėti nusiginklavimą, pritraukti į Kaliningrado regioną bankus, technologinius parkus ir kitaip jį modernizuoti. Jis pats asmeniškai yra pasiryžęs šią idėją pristatyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir atkreipti kitų didžiųjų pasaulio galiūnų dėmesį į Kaliningradą.

Paklaustas, kaip į jo idėją reagavo Rusijos prezidentas, R. Paksas pažymėjo, kad V. Putinui idėja labai patiko.

Galiausiai R. Paksas negailėjo pagiriamųjų žodžių Rusijos prezidentui ir, užjausdamas jį, teigė, kad pats nenorėtų būti jo vietoje. „Aš tikrai nenorėčiau būti jo vietoje. Tai yra milžiniška atsakomybė ir, matyt, politikai (ne apie jį kalbu) skirstomi į dvi dalis. Vieni politikai siekia užimti poziciją, kad kažką darytų ir pasiektų, o kiti siekia valdžios kaip tikslo. Aš manau, kad jis priklauso prie pirmųjų“, – aiškino R. Paksas. Taip pat jis pridūrė, kad jam susidarė įspūdis, jog V. Putinas yra labai gerai informuotas ir sugeba pagauti mintį iš pusės sakinio.

Viešėdamas Maskvoje R. Paksas taip pat susitiko su Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu bei Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko. 

S. Skvernelis R. Pakso vizitą Maskvoje įvertino kaip visiškai nevykusį sprendimą.

Žiniasklaida pranešė, kad R. Paksas, antradienį susitikęs Maskvoje su Rusijos parlamentoatstovais, pasisakė už dialogą ir santykių su Rusija gerinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.12.07; 09:00

Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. ltn. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.

Daugeliui vakariečių iš tikrųjų sunku suvokti, kaip KGB pulkininko Vladimiro Putino protas veikia, bet mes privalome tai padaryti, jeigu norime suprasti, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose sėkmingai Rusijos sėjamo ir šalį skaldančio chaoso akivaizdoje. Turime tai žinoti, kad galėtume nuspėti, kas mūsų laukia toliau.

Kalbant apie 2016-uosius, žinome tiesą apie tai, kad visas pasaulis su menkomis išimtimis buvo visiškai įtikėjęs, jog Hillary Clinton triuškinančiai laimės prezidento rinkimus! Tuo buvo įsitikinęs ir Putinas, ir visa Rusijos valdžia.

Šis faktas ir buvo priežastis kištis į rinkimus. Jie netikėjo, kad rinkimus laimės Donaldas Trumpas. Jei būtų tikėję, būtų parodę gerokai daugiau įžvalgos, nei mūsų pagrindinė žiniasklaida; bet jie to nepadarė. Kiekvienas tyrinėjantysis rusų dezinformaciją gerai žino, kad jų tikslas buvo diskredituoti visą Amerikos demokratiją, sukelti suirutę ir pridaryti nuostolių „išrinktajam prezidentui“ – Hillary, idant ji veiktų kaip silpnoji pusė. Kadangi Maskva to negalėjo daryti atvirai, jiems reikėjo Hillary sąskaita iškelti varžovą Donaldą Trumpą. Tai buvo visai nesunku! Skandalų apsupta Hillary palengvino šį darbą, o medijos, ieškančios tinkamo jauko, labai apsidžiaugė, gavusios Trumpą už dyką, nes pagal jų beribę išmintį Trumpas buvo kandidatas, kurį Hillary galėjo lengviausiai įveikti.

Kol visa tai vyko, Putiną labai džiugino mintis, kad prezidente taps Hillary. Ji buvo jo „mergina“[1]. Ji leido jam kontroliuoti „Uranium One“.[2] (Negi kas nors tiki, kad šis sandėris buvo sudarytas be Baracko Obamos žinios?) Ji leido rusų kompanijoms dalintis JAV technologijos paslaptimis, o Putinas per tarpininkus pervedinėjo pinigus į Clintono Fondą. Šiame fonde jai pavyko sutelkti savo štabo žmones dar iki rinkimų kampanijos tam, kad jie būtų prieinami per rinkimus. Jos vyras Maskvoje sakė kalbas už šimtus tūkstančių dolerių. Jis turi jos „trūkstamus“ elektroninius laiškus. Vadinamieji Stylo dosjė[3] „kompromatai“ tikriausiai yra apie Billą Clintoną. Gerai žinoma, kad Billas negali atsispirti pasimatymams su kitomis moterimis, nei Hillary. O kalbos Maskvoje – tikriausiai dar viena kompromituojanti medžiaga.

Putinas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Hillary netęs Obamos politikos. Trumpo išrinkimas Putinui buvo milžiniškas žingsnis atgal; juk Hillary buvo jo „mergina“, o Trumpas viską sugriovė.

Hilary Klinton

Hillary pradeda šaukti: „Rusija, Rusija, Rusija!“ Putinas iš pradžių smogia atgal, mėgina turėti reikalų su Trumpu, tikėdamasis jį nugalėti. Kadangi tai neveikia, būtina jį sunaikinti, nes jis yra žymiai pavojingesnis, negu Hillary. Įkandin seka „naudingi idiotai“, Obamos šalininkai valdžioje: Johnas Brennanas, Jamesas Clapperis, Robertas Muelleris, Adamas Schiffas, Rodas J. Rosensteinas, Jamesas Comey, Lisa Page… Putinas visiškai patenkintas, nes jis arba turi keletą reikalui vadovaujančių savo agentų „giliojoje valstybėje“,[4]arba tą patį savaime darančių „naudingų kvailių“. „Naudingi kvailiai“, savo veiksmais atliekantys Putino darbą ar šnipai – kas gali žinoti?

Nerasta jokio Rusijos Trumpo–Putino sąmokslo, tik daugybė veikiančių „naudingų kvailių“ arba agentų, ir rezultatas – visa šalis suskaldyta. Obama įkėlęs koją į Baltuosius Rūmus, nes tebeturi skaitlingą lojalių jam žmonių minią, iš kurios jis gali pasirinkti būsimo štabo narius. Ar jie apkerėti jo žavesio, jo nekenčiamos JAV ideologijos, ar jie yra šnipai? Prisiminkime Obamos vadovus, mokytojus ir ganytojus, tūlą Louis’ą Farrakhaną, ką jau kalbėti apie Billą Ayersą ir kitus kairiuosius, anarchistus arba net atvirus komunistus.

Obama buvo pagautas į mikrofoną sakantis Dmitrijui Medvedevui: „Pirma palaukime, kol mane perrinks, tada turėsiu daugiau galimybių padaryti, kad kas nors įvyktų. Visais šiais klausimais, bet ypač dėl raketų gynybos, tai, tai gali būti išspręsta, bet svarbu, kad jis man paliktų daugiau erdvės.“ Medvedevas: „Taaaip, suprantu. Suprantu jūsų žinutę apie erdvę. Daugiau erdvės jums…“ Obama: „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po jų būsiu lankstesnis.“ Medvedevas: „Supratau. Informaciją perduosiu Vladimirui, ir aš esu jūsų pusėje.“

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Apie kokius klausimus buvo kalbama? Su kokiais dar dalykais buvo sutinkama? Hillary ir Obama, kaip ir Putinas, manė, kad būtina dirbti kartu. Obama rėmė Hillary, kartu su ja vedė rinkiminę kampaniją, ją rekomendavo. Nemanau, kad ji būtų ėjusi prieš savo rėmėją. Bet koks ryškesnis dėmesys į į rinkimus įsipainiojusius „rusų rinkimus“ buvo menkinamas, kol nebuvo išrinktas Trumpas, ir kaip tik tada buvo užkurtas pragaras. Obama nedarė nieko tol, kol tikėjo, kad Hillary nuskins pergalę! Nebuvo reikalo drumsti vandenį.

Trumpą dažnai kaltina tuo, kad jis yra Putino įrankis, tačiau palyginkime Trumpą ir Obamą ne jų žodžiais, o darbais. Argi Trumpas ką nors renčia prieš Rusiją, ir argi Putinas daro užuominų, jog prieš jį ką nors turi? Trumpas stiprina kariuomenę, duoda Ukrainai mirtinus ginklus, sumažina naftos kainą ir tokiu būdu pakelia JAV ekonomiką, pasirašo sankcijas Rusijai, Venesuelai, nutraukia santykius su Kuba, priverčia NATO pakratyti kišenę ir skirti daugiau pinigų gynybai, uždeda tarifus Kinijai, mėgina plėsti NATO finansavimą bei narystę. Galiausiai panaikina sutartis su Rusija, kuri šių nesilaiko. Ar kurie nors iš šių veiksmų padeda Putinui?

Palyginkime visa tai su Obamos darbeliais, kurio dėka raketos ir radarai išvežti iš Lenkijos, leista okupuoti Krymą, netrukdyta Putinui apžioti kitas Ukrainos žemes. Obama sumažina kariuomenę, duoda pinigų Rusijos šalininkui Iranui ir atnaujina santykius su Kuba – kitu Rusijos sąjungininku. Išveda JAV pajėgas iš Europos, įskaitant tankus. Irake nusiplauna rankas ir pabėga, paskelbia pasitraukimą iš Afganistano. Įstumia JAV į dar didesnes skolas, sulėtina šalies ekonomiką, išleidžia visų rūšių pinigus savo politikos šalininkams remti. Prasižengusius bankus ir verslą priverčia finansuoti demokratus ir socialistus palaikančias organizacijas (joms „aukoti“), vietoj to, kad jiems būtų iškeltos bylos. JAV pajamų tarnybą, Federalinį tyrimų biurą ir žvalgybos organizacijas paverčia politinės represijos įrankiu, šnipinėja Trumpą kampanijos metu, panaudodamas žvalgybos agentūras.

Turime prisiminti, kas tuomet sudarė „giliosios valstybės“ narius – jei ne Obama, tai kas kitas būtų iškėlęs Johną Brennaną ir Jamesą Clapperį į tokias aukštas pozicijas? Brennanas[5] balsavo už komunistų kandidatą. Gusas Hallas išsikėlė nuo JAV komunistų partijos (CPUSA), finansuojamos Rusijos. Ir kaip jis galėjo praeiti bet kurį biografijos patikrinimą? Clapperis pasirodė kaip abejotinas lyderis, kai pats sulaužė priesaiką! Per Obamos kadenciją biografijos faktų patikros varžtai buvo taip atpalaiduoti, kad daug kas buvo paleista pavėjui. Aplaidžiai tikrinant duomenis, galimai prasmuko kai kurie aklai Obama tikintys žmonės, o gal jie net dirbo Rusijos naudai. Kaip kitaip paaiškinti greitą rusų šnipų deportaciją ir paleidimą, kad ir Annos Chapman? Ji buvo deportuota net išsamiai neapklausus.

Barakas Obama

Kas, jei kai kurie iš tų žmonių tebėra ten ir klauso įsakymų iš Rusijos? Ar tai įmanoma? Galbūt liko nedaug, vienas kitas organizatorius. Susiduriama su per daug nutekinimų, per daug nelojalumo, dalykų, iškeltų į viešumą, kurie jau būtų sunaikinę bet ką kitą, nei Trumpas.

Kodėl tokiems žmonėms, kaip Paulas Manifortas ar Michaelas Cohenas, buvo leista dirbti Trumpui, išvengiant FTB informacijos perdavimo Trumpui Dianos Feinstein ir jos kiniečio vairuotojo stiliumi? FTB išsiaiškino, kad Feinstein vairuotojas kinas buvo šnipas. Tada jį patyliukais atleido.

Kaip Obama išsisuko – su tokiais dalykais, kaip Irano sandėris,[6]operacija „Greiti ir įsiutę“[7]? Kas galvojo, kad duoti milijardus dolerių teroristų rėmėjams yra gera mintis, kas leido okupuoti Krymą, taip pat įleido rusus į Siriją? O kaip dėl paleistų į laisvę rusų agentų, ISIS ir Al Qaeda‘os teroristų, ištuštintos Gvantanamo karinės jūrų bazės, teroristų teisimo teismuose ir taip toliau, ir panašiai?[8]

capman
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas

Vienintelis klausimas prezidentui Trumpui būtų: „Ar nors vienas tokios galimos išdavystės ir sąmokslo atvejis buvo tiriamas?“ Jeigu nebuvo, galbūt mums reikia kontržvalgybai pavesti šį klausimą ištirti kuo greičiau. O gal ir žvalgybininkai buvo sukompromituoti „giliosios valstybės“?

Ar „naudingi kvailiai“, ar KGB/GRU agentai, bet stambūs žaidimai vyksta Rusijoje. Sulaukęs šešiasdešimt trejų miršta GRU vadovas,[9] Majamio spauda atkapsto Epsteino bylą.[10]Laivų krizė Ukrainoje, teisines „bombas“ mėtantis Muelleris[11] tuo metu, kai Trumpas išvykęs už vandenyno – tik sutapimas? Įdomu, ką atnaujinta Epsteino byla dar atskleis, nebent, kad Hillary ir Billas jau nebėra naudingi. Be Holivudo žvaigždžių pagalbos jie nepritraukia net dešimt nuošimčių dėmesio, kurį pelno Trumpas.

Antradienį (lapkričio 27 d.) ši pora Toronto teatre surengė kalbų turą, bet 20 000 vietų salėje buvo parduota tik apie 3000 atpigintų bilietų. Ko gero, Putinas numes ir ant jų po „bombą“. Turbūt Putinas išsiaiškino, kad jų niekada nebeprireiks. Gyvename iš tiesų įdomiu laiku.

Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė

2018 gruodžio 2 d.

[1]Amer. šnek. gal, iš girl – „mergina“, „tarnaitė“.  (vert. past.)

[2]„Uranium One“ – urano kasimu JAV užsiimanti Kanados kompanija, kurios kontrolinis paketas buvo parduotas „Rosatom“ui.  (vert. past.)

[3]Christopher Steele – buvęs MI6 pareigūnas, perdavęs FTB dosjė apie tariamus D. Trumpo finansinius ir asmeninius ryšius su Rusija. (vert. past.)

[4]Angl. Deep State – pažodžiui „gilioji valstybė“, arba „valstybė viduje“, „vidinė valstybė“; sąvoka, apibrėžianti slaptą klaną valstybėje, kuris susideda iš valdžios, biurokratijos, finansų, karinių ir žvalgybos tarnybų įtakingų atstovų, ir kuris manomai per išorines institucijas kontroliuoja valstybės politiką; kitais žodžiais, „šešėlinė valdžia“. Manoma, kad sąvoka kilo iš turkų k. („derin devlet“).  (vert. past.)

[5]Buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos vadovas Johnas Brennanas, davęs priesaiką sakyti teisybę, melavo Kongresui. Už tokį patį priesaikos sulaužymą dabar teisiamas Michaelas Cohenas. Šiuo metu J. Brennanas dirba CNN.

[6]Iranui davė milijardą grynųjų, jais finansuojami teroristai, rusų perkami radarai ir priešlėktuvinės raketos.

[7]Kalbama apie Obamos inicijuotą ATF (Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuro) operaciją prieš JAV teritorijoje veikiančius narkotikų prekeivius. Vietoj to 2000 ginklų gavo nusikaltėliai, prie pietinės sienos nužudę šimtus meksikiečių ir mažiausiai vieną JAV pasienietį. 2010 metais prasidėjusi istorija vis iškyla aikštėn, aiškėja, kad ginklai keliavo įvairiomis kryptimis ir dingdavo, tačiau prezidentui Obamai pareikalavus išskirtinės teisės neleisti Kongresui tirti operacijos veiklos, visi galai buvo užrišti. „Su operacija „Greiti ir įsiutę“ JAV valdžia de facto tapo prekiautoja ginklais su Meksikos narkotikų karteliais ir islamistų nusikaltėliais“, – daro išvadą 2016 sausio 22 d. straipsnio autorius Ianas Tuttle‘as („National Review“ info).

[8]Gvantanamo kaliniai turi įdomų statusą. Jie laikomi ne karo belaisviais, o teroristais, nelegaliais kovotojais. Karo belaisviai paleidžiami pasibaigus karui. Karo nusikaltėliai, kriminaliniai kaliniai turi būti teisiami. Kol kas JAV nenusprendžia, ar karo lauko, ar civiliniame teisme. O daugelis paleistųjų iš Gvantanamo grįžo kovoti prieš Vakarus.

[9]Generolas pulkininkas Igoris Korobovas. (vert. past.)

[10]Prieš 10 metų finansininkui Jeffry Epsteinui buvo iškelta seksualinio priekabiavimo byla, iš kurios jis lengvai išsisuko. Šiuo metu byla demonstratyviai siejama su Billu Clintonu ir princu Charlesu.

[11]Specialusis teisėjas Robertas Muelleris, po Padėkos dienos sugrįžęs į viešąją erdvę ir tiriantis galimus „Trumpo Bokšto“ statybų Maskvoje bei Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai ryšius, per trumpą laiką paskelbė tiek naujų dokumentų, kad ši savaitė žurnalistų buvo praminta „bombų“ savaite (angl. k. bombshell – žodžių žaismas, reiškiantis ir „stulbinančias naujienas“). (vert. past.)