J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo antrą savo susitikimo dalį. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
 
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
 
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
 
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
 
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
 
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 18:03

V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas trečiadienį savo susitikimą pradėjo rankos paspaudimu prie Ženevos vilos, kur abu prezidentai planuoja kalbėtis apie didžiausias JAV ir Rusijos santykių problemas per pastaruosius metus.
 
Po susitikimo šeimininko, Šveicarijos prezidento Guy Parmelino, įžangos J. Bidenas ištiesė ranką V. Putinui, ir tai buvo pirmasis rankos paspaudimas V. Putinui nuo sausio mėnesio, kai J. Bidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.
 
„Visada geriau susitikti akis į akį“, – sakė J. Bidenas, kai abu vyrai atsisėdo su savo aukščiausiais diplomatais, pradėdami viršūnių susitikimą, kuriame Šaltojo karo dvasia sklandė virš dabartinio JAV susirūpinimo dėl Rusijos kibernetinių atakų ir to, ką Baltieji rūmai vertina kaip pavojingą poslinkį į autoritarizmą.
 
Stengdamasis skambėti pozityviai, V. Putinas sakė tikintis, kad „susitikimas bus produktyvus“, kai jiedu liks „tete-a-tete“.
 
Nors susitikimo aplinka – prabangi vila su vaizdu į Ženevos ežerą – ir vaizdinga, tačiau laukia alinanti diplomatinė akistata, kuri gali trukti iki penkių valandų ir be jokių pietų pertraukų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 15:21

V. Putinas atvyko į Ženevą. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atskraidinęs lėktuvas nusileido Ženevoje. Rusijos vadovas vyks į susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.
 
V. Putinas atsisakė planuoto oficialaus Šveicarijos prezidento sutikimo oro uoste ir ketina važiuoti tiesiai į „Villa La Grange“, kur nekantriai lauktas J. Bideno ir V. Putino susitikimas turi prasidėti apie 13.30 val. (14.30 val. Lietuvos laiku).
 
Vila virš Ženevos ežero yra mažiau nei 10 km nuo oro uosto. Automobilių kolona turi važiuoti per Ženevos centrą. Eismas ten praktiškai sustojęs.
 
Abiejų šalių teigimu, tikimasi, kad derybos truks bent 4–5 valandas. Vakare abu prezidentai ketina išvykti namo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 14:37

Ženeva laukia J. Bideno ir V. Putino. EPA-ELTA nuotr.

Po didelės konfrontacijos tarp Vašingtono ir Maskvos metų trečiadienį Ženevoje įvyks pirmasis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas. Nekantriai laukiamas susitikimas, kuris vyks J. Bideno iniciatyva, prasidės 14.00 val. Lietuvos laiku ir truks 4-5 valandas, pranešė ir Baltieji rūmai, ir Kremlius.
 
J. Bidenas pakvietė V. Putiną susitikti, kad dėl Vakaruose vis labiau kritikuojamos Maskvos politikos nurodytų jam „raudonąsias linijas“. Tačiau abiejų didžiausių branduolinių valstybių vadovai kalbėsis ir apie bendrus interesus.
 
La Grange viloje prie Ženevos ežero, be kita ko, planuojami pokalbiai apie strateginį stabilumą pasaulyje. Ekspertai tikisi, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali inicijuoti naujas derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ginklų arsenalo kontrolės. Taip pat bus aptariami konfliktai Afganistane, Libijoje, Sirijoje bei ginčas dėl branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje.
 
J. Bidenas pareiškė, kad kalbės apie didėjančias represijas ir žmogau teisių pažeidimus Rusijoje. Vašingtonas, be to, kaltina Maskvą kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kišimusi į JAV rinkimus. Rusija šiuo kaltinimus neigia. Ir V. Putino, ir J. Bideno teigimu, abiejų šalių santykiai, kuriuos, be kita ko, temdo daugybė sankcijų, yra „žemiausiame taške“.
 
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis  dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o antradienį Briuselyje susitiko su ES lyderiais.
 
Pasibaigus viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir V. Putinas surengs atskiras spaudos konferencijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 00:01

V. Zelenskis apgailestauja, kad J. Bidenas nesusitiko su juo prieš susitikimą su V. Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį teigė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas geriau pirmiausia būtų susitikęs su juo prieš šią savaitę vyksiantį svarbų susitikimą su Vladimiru Putinu.
 
V. Zelenskis su žurnalistais kalbėjo JAV ir Rusijos prezidentams ruošiantis pirmajam jų susitikimui, kuris trečiadienį vyks Ženevoje.
 
„Būtų buvę geriau susitikti dar prieš dviejų prezidentų susitikimą“, – interviu naujienų agentūroms sakė Ukrainos prezidentas.
 
Kiek anksčiau šį mėnesį J. Bidenas dar kartą patvirtino Vašingtono paramą Ukrainos teritoriniam integralumui ir V. Zelenskį pakvietė liepos mėnesį atvykti vizitui į Baltuosius rūmus.
 
V. Zelenskis siekia Vašingtono pagalbos Ukrainos kare su Rusijos remiamais separatistais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.14; 19:49

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pareiškė sutinkąs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad dvišaliai santykiai yra pasiekę „žemiausią tašką“, likus kelioms dienoms iki abiejų lyderių susitikimo.
 
Tarp JAV ir Rusijos tvyro didžiulė įtampa dėl virtinės klausimų – nuo žmogaus teisių iki kišimosi į rinkimus ir kibernetinių atakų – tad trečiadienio susitikimas Ženevoje yra labai laukiamas.
 
J. Bidenas sekmadienį, baigiantis trijų dienų trukmės G7 susitikimui Kornvalyje, žurnalisto buvo paklaustas apie V. Putino pareiškimą.
„Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – V. Putinas pareiškė interviu stočiai „NBC News“.
 
„Manau, jis teisus, kad pasiektas žemiausias taškas“, – teigė J. Bidenas.
 
JAV prezidentas tuomet gynė sprendimą po jųdviejų susitikimo nerengti bendros spaudos konferencijos. Vietoje to abu lyderiai nutarė atskirai bendrauti su žurnalistais.
 
„Tai nėra varžybos dėl to, kas geriau pasirodys spaudos konferencijoje ir kam geriau pavyks sugėdinti kitą. Aš noriu labai aiškiai išdėstyti, kokios yra geresnių santykių su Rusija sąlygos. Mes neieškome konflikto“, – teigė J. Bidenas.
 
„Aš aiškiai pasakysiu savo nuomonę apie tai, kaip praėjo susitikimas“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas, kad V. Putinas savo ruožtu pateiks nuosavą požiūrį tuo pat klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.14; 13:02

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos santykius su JAV yra ištikusi didelė krizė. „Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – sakė jis naktį į šeštadienį paskelbtoje interviu stočiai „NBC News“ ištraukoje.
 
J. Bidenas, anot,V. Putino, radikaliai skiriasi nuo savo pirmtako Donaldo Trumpo, kuris esą buvo ypatinga ir talentinga asmenybė, anksčiau nedalyvavusi politikoje. J. BIdenas tuo tarpu esąs „karjeristas“, kuris praktiškai visą savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą praleido politikoje ir yra „kitokio tipo žmogus“.
 
J. Bidenas, pasak V. Putino, turi privalumų ir trūkumų, tačiau jis tikįs, kad JAV prezidentas nesiims impulsyvių veiksmų.
 
Pradėdamas savo pirmąją kelionę Europoje, J. Bidenas trečiadienį sakė, kad JAV neieško konflikto su Rusija. „Mes norime stabilių, nuspėjamų santykių“, – teigė jis. Kartu prezidentas pridūrė, kad Rusijos vyriausybė, jei imsis „kenkėjiškų veiksmų“, gali sulaukti JAV atsako.
 
Šiuo metu J. Bidenas lankosi Didžiojoje Britanijoje, kur iki sekmadienio dalyvaus G7 viršūnių susitikime. Pirmadienį jis jau dalyvaus NATO aukščiausio lygio konferencijoje Briuselyje, dar po dienos susitiks su ES lyderiais. Tada trečiadienį Ženevoje numatytas J. Bideno susitikimas su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.12; 07:00

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Baltieji rūmai teigia, kad planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimas Ženevoje yra būtinas ir svarbus. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas pirmadienį Vašingtone sakė, kad JAV prezidentas susitinka su V. Putinu ne šiaip sau, o būtent dėl abiejų šalių nesutarimų.
 
Pokalbiai įvyks po to, kai J. Bidenas bus susitikęs su G7, NATO ir ES šalių lyderiais. Todėl viršūnių susitikimo data, anot J. Sullivano, vargu ar gali būti geresnė.
 
J. Sullivanas taip pat pabrėžė, kad niekas negali pakeisti asmeninio prezidentų susitikimo. Tai esą ypač pasakytina apie V. Putiną. „Jam būdingas labai asmeniškas sprendimų priėmimo stilius“, – teigė jis. Todėl J. Bidenui esą svarbu žiūrint V. Putinui į akis pasakyti, ko tikisi JAV. Kalbėti tiesiogiai su V. Putinu yra ir efektyviausias kelias suprasti Rusijos planus ir ketinimus, pabrėžė patarėjas.
 
J. Bidenas ir V. Putinas susitiks Ženevoje birželio 16 dieną. Pokalbiai vyks tvyrant didelei įtampai tarp abiejų šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.09; 05:30

A. Lukašenka kaltina Vakarus mėginant destabilizuoti Baltarusiją. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu skundėsi Vakarų daromu spaudimu jo šaliai. Po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske ES nusprendė įvesti sankcijas valstybinei oro bendrovei „Belavia“, nors ji neturi nieko bendra su incidentu, sakė A. Lukašenka penktadienį Sočyje susitikęs su V. Putinu.
 
Baltarusija sekmadienį privertė Minske nutūpti lėktuvą ir sulaikė juo skridusį režimo kritiką Romaną Protasevičių. Taip pat buvo sulaikyta R. Protasevičiaus draugė Sofija Sapega, kuri yra Rusijos pilietė. Į tai reaguodamos ES šalys antradienį inicijavo naujas sankcijas Baltarusijai.
 
„Belavia“ po ES sprendimo dėl skrydžių draudimo buvo priversta stabdyti savo reisus į ES šalis. Vakarų oro bendrovės aplenkia Baltarusijos oro erdvę.
 
V. Putinas susitikime kritikavo, kad 2013 metais buvo priverstinai nutupdytas Bolivijos prezidento lėktuvas, tačiau tada ES reakcijos esą nebuvo. „Tuomet tvyrojo ramybė“, – teigė V. Putinas, turėdamas omenyje JAV operaciją.
 
A. Lukašenka teigė atvežęs dokumentus, kad įrodytų Vakarų mėginimus destabilizuoti padėtį Baltarusijoje, kaip praėjusį rugpjūtį. Tada kilo masiniai protestai prieš „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamą A. Lukašenką, kuris pasiskelbė ginčytinų prezidento rinkimų nugalėtoju. V. Putinas pripažino A. Lukašenką nugalėtoju, ES – ne.
 
Kremliaus šeimininkas dabar keliskart pabrėžė, kad remia savo kolegą konfrontacijoje su Vakarais. Jis pasidžiaugė, kad prekyba tarp abiejų šalių išaugo. „Tai gera tendencija“, – sakė V. Putinas, pakvietęs A. Lukašenką išsimaudyti Juodojoje jūroje. Bendradarbiavimas esą turi būti tęsiamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.29; 08:00

J. Bideno ir V. Putino susitikimas įvyks Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas viršūnių susitikimas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu įvyks birželio 16 dieną Ženevoje. Tai beveik vienu metu antradienį pranešė Baltieji rūmai ir Kremlius.
 
V. Putinas ilgai nesakė, ar priims J. Bideno pasiūlymą asmeniškai susitikti. Tikslas yra Rusijos ir JAV santykių plėtra, teigiama Kremliaus pranešime. Taip pat turėtų būti aptarti tarptautiniai klausimai, įskaitant kovą su pandemiją ir regioninių konfliktų sprendimą.
 
Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki sakė, kad J. Bidenas ir V. Putinas aptars „visą skubių klausimų paletę“. Tikslas esą yra atkurti „nuspėjamumą ir stabilumą“ dvišaliuose santykiuose. J. Bidenas balandį pasiūlė V. Putinui viršūnių susitikimą trečiojoje šalyje.
 
Vašingtono ir Maskvos santykiai laikomi labai įtemptais. J. Bidenas nuo savo kadencijos pradžios sausį aiškiai sugriežtino toną Maskvos atžvilgiu. Kovo viduryje jis interviu televizijai teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“.
 
JAV kaltina Rusiją, be kita ko, kišimusi į jų rinkimus ir plataus masto kibernetine ataka praėjusiais metais. Vašingtonas kritikuoja ir Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte bei elgesį su kalinamu opozicijos politiku Aleksejumi Navalnu. Balandžio viduryje JAV išsiuntė iš šalies dešimt rusų diplomatų ir paskelbė naujas sankcijas Maskvai. Į tai reaguodama Rusija savo ruožtu išsiuntė dešimt JAV diplomatų.
 
J. Bidenas birželį vyks pirmojo savo užsienio vizito – į G7 viršūnių susitikimą Didžiojoje Britanijoje (birželio 11-13) ir NATO viršūnių konferenciją Belgijoje (birželio 14 d.). Briuselyje tą pačią dieną planuojamas JAV ir ES viršūnių susitikimas. Tada J. Bidenas vyks toliau į Ženevą. Per pokalbius bus diskutuojama ir apie ginkluotės kontrolę bei strateginį stabilumą pasaulyje. Tačiau darbotvarkės dar nėra, prieš tai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.26; 06:12

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad dar yra neatsakytų klausimų dėl Rusijos vaidmens priverstinai nutupdant „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikant tinklaraštininką. „Mes vakar neturėjome tvirtų duomenų dėl Rusijos vaidmens“, – sakė A. Merkel antradienį Briuselyje po ES viršūnių susitikimo.
 
Ji teigė neabejotinai iškelsianti šį klausimą, kai vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
 
Komentuodama vaizdo įrašą, kuriame tinklarašininkas Romanas Protasevičius, be kita ko, ko teigia, kad su juo elgiamasi korektiškai, A. Merkel sakė: „Galiu tik pasakyti, kad įrašas kelia nerimą ir sukrečia“. Todėl ES reikalavimas paleisti R. Protasevičių yra tik dar skubesniss. „Mes tam išnaudosime visus turimus kanalus“, – pridūrė kanclerė.
 
Kalbėdamas apie santykius su Rusijos vyriausybe, A. Merkel teigė: „Galima būti skirtingos nuomonės ir vis tiek susitikti ir kalbėtis“. Tai ji esą daranti su V. Putinu ir agitavusi tai daryti ir ES. „Diplomatija turi šansą tik tada, kai kalbiesi tarpusavyje“, – pabrėžė kanclerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.26; 00:05

Joe Biden. EPA – ELTA foto

Pasirengimas viršūnių susitikimui tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, atrodo, įgauna formą.
 
Po J. Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivano ir Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo susitikimo Vašingtonas ir Maskva paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama: „Susitikimas buvo svarbus žingsnis rengiantis planuojamam viršūnių susitikimui tarp JAV ir Rusijos, kurio data ir laikas bus paskelbti vėliau“.
 
J. Sullivanas ir N. Patruševas pirmadienį susitiko Ženevoje.
 
Pokalbiai vyko konstruktyviai ir, nepaisant nuomonių skirtumų, leido geriau suprasti vieni kitų pozicijas, sakoma toliau pareiškime. Abi pusės pareiškė įsitikinimą, kad virtinėje sričių įmanoma rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Būta vieningos nuomonės, kad „ JAV ir Rusijos santykių normalizavimas atitiktų abiejų šalių interesus ir prisidėtų prie globalaus nuspėjamumo ir stabilumo“.
 
Praėjusį trečiadienį Islandijos sotinėje Reikjavike susitiko JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
 
J. Bidenas yra pasiūlęs V. Putinui susitikti birželį Europoje. Kremlius iki šiol nepasakė, ar V. Putinas susitiks su J. Bidenu.
 
Šveicarijos laikraštis „Tages-Anzeiger“, remdamasis „patikimais šaltiniais“, pirmadienį rašo, kad viršūnių susitikimas greičiausiai įvyks Ženevoje. Užsienio reikalų ministerija Berne pareiškė tik tiek, kad Šveicarija pasirengusi „pasiūlyti savo paslaugas, jei jos naudingos ir pageidaujamos“. Konkrečiau ministerija nieko nekomentavo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.25; 07:30

Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.

Planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas negali kardinaliai pakeisti Ukrainos situacijos. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
 
„Tai labai didelis užsienio politikos supaprastinimas, netgi sakyčiau, suprimityvinimas, – manyti, kad per vieną susitikimą galima dėl visko susitarti ir kad Jungtinės Valstijos išduos Ukrainą. Žaidimas kur kas sudėtingesnis, ir Ukraina yra labai svarbi JAV partnerė. Todėl aš labai ramiai reaguoju į visas sąmokslo teorijas“, – pabrėžė D. Kuleba, atsakydamas į klausimą, ar J. Bideno ir V. Putino susitikimas gali kardinaliai pakeisti Ukrainos situaciją.
 
Ministras priminė Ukrainos visuomenės būgštavimus, kai į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas, kuris „norėjo perkrauti santykius su Rusija, bet užsienio politika pasirodė esanti sudėtingesnė“.
 
Anksčiau J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti ir apsvarstyti aktualius Vašingtono ir Maskvos santykių klausimus. Manoma, kad dviejų prezidentų susitikimas įvyks artimiausiais mėnesiais vienoje iš Europos šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.21; 07:37

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Praeitą kartą skelbiau išvadą, kad neva tik pusprotis galėtų patikėti, jog šeimos ir tradicinių vertybių gynėjai yra Putino bendraminčiai.

Žinia, jeigu nebūtų tokių puspročių ir silpnapročių, nereikėtų laužtis pro atviras duris, su užsidegimu dėstant tarsi ir savaime aiškius dalykus. Kitas reikalas, kad Putino Rusijos simpatikai ir įtakos agentai tradicinės šeimos instituto gynimo akcijose randa labiausiai patogią sau širmą, lengvai susiliedami su visai kitais pagrindais susitelkusia nuoširdžių žmonių minia. Kaip atrodo, dėl to mes patys didele dalimi esame kalti.

Nenuostabu, kad demokratinėse šalyse yra ginamos mažumų teisės. Postmodernistinė sąmonės paradigma apskritai reikalauja atstatyti tų žmonių orumą, kurie buvo atstumti ir pažeminti moderniaisiais laikais. Nestebina ir tai, kad ir Europos sąjungos, atstovaujančios šiandieninės Europos idėjai, parlamento tribūnos yra panaudojamos mažumų teisių gynimo labui, paraginimams būti tolerantiškiems kitokios seksualinės orientacijos bendrapiliečiams. Tačiau esame verčiami stebėtis neatsistebint dėl to, kad ES institucijų plėtojama vadinamoji kova dėl mažumų teisių yra tokia nuožmi ir drauge permanentinė, neatslūgstanti nei minutėlei, vykdoma pasitelkiant visus resursus pagal totalinio karo logiką. Dėl tokio europarlamentarų užsiangažavimo pirmoji asociacija, kuri šauna į galvą, išgirdus ES parlamento pavadinimą, yra apie tai, kad ši institucija gali būti laikoma gėjų gynimo lygos generaliniu štabu ir tik vėliau, geriau pagalvojęs, pradedi prisiminti kitus, daug svarbesnius dalykus.

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Kodėl būtent čia, atstovaujančiose Europos idėjai institucijose, yra fokusuojamos svarbiausios seksualinių mažumų lobistų pajėgos? Ar  europarlamento posėdžių salės minkštosios kėdės pailsinti užpakalius vilioja gėjus labiau nei kitų seksualinių pakraipų žmones, tarkime, panašiai kaip lauko išvietės kvapai vasarą pritraukia musių spiečius? Vis tik, kaip atrodo, taip pasukę klausimą, nuslystume paviršiumi, nesugebėdami įvertinti tikros dalykų padėtis. Todėl skubu pasidalinti savo intuicijomis, kad be nuoširdaus susirūpinimo seksualinių mažumų teisėmis (aš vis dar nesuprantu – kas tai yra), šį klausimą siekia ideologizuoti, paverčia jį triukšmingos fiestos svarbiausiu renginiu, ištrimituoja po pasaulį ES parlamente dirbantys Putino emisarai. Būtent jų keliamo atvirkščiosios propagandos triukšmo dėka, tokiu būdu siekiant išpurenti dirvą Putino kaip alternatyvaus veikėjo legendos sukūrimui, įsitvirtina tampriau nei reikėtų pagal idėją susijusio su gėjų darbotvarkės rūpesčiais ES parlamento vaizdinys. Jų rankomis, nieko nepasakysi, būtent tolerancijos įpakavime mums yra įteikiamas užnuodytas tortas.

Protestas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip atrodo bent man, doras, neužsiimantis sąmonės onanizmu gėjus, nepageidauja tokio didelio triukšmo, koks dabar yra daromas dėl nieko. Kita vertus, dirbtinai forsuojamas rūpestis gėjų teisėmis jau pradeda įkyrėti daugumai žmonių, verčia bodėtis europinėmis institucijomis ir tokiu būdu vis labiau kenkia šalies saugumui.

Gėjai nėra blogesni žmones už ne gėjus. Kitas klausimas, kas pirmenybę teikia antrojo galo reikalams, o  kam svarbiausias dalykas yra tautos išlikimo ir Tėvynės klestėjimo rūpesčiai?

2021.05.06; 11:40

Joe Biden. EPA – ELTA foto

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė norįs, kad jo pasiūlytas aukščiausio lygio susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų surengtas birželio mėnesį, kai jis lankysis Europoje.
 
„Tai mano viltis ir lūkesčiai. Dirbame ties tuo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
 
Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios. Birželį jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o po to keliaus į Belgiją susitikti su NATO. Be kita ko, planuojamos aukščiausio lygio derybos su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
 
J. Bidenas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Rusijos vadovas dar neįsipareigojo susitikti, bet jo patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad planavimas vyksta.
 
Prezidentu tapęs J. Bidenas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jis ėmėsi priemonių prieš Rusiją, apkaltindamas ją kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į rinkimus. Balandį Vašingtonas išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu. Vis dėlto J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori suteikti stabilumo dvišaliams santykiams, ir teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi bendradarbiauti svarbiausiose srityse, kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 10:03

Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas dar kartą pasiūlė galimą Rusijos ir JAV prezidentų viršūnių susitikimą surengti Vienoje. Jis susitikimo vieta pasiūlė sostinę Vieną, pranešė Kremlius penktadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonus su S. Kurzu.
 
Be Austrijos, savo šalyje susitikti V. Putiną ir Joe Bideną kviečia ir Suomija bei Šveicarija.
 
Dėl didelių įtampų tarp abiejų valstybių J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikimą trečiojoje šalyje. Jo įsivaizdavimu, jis galėtų įvykti vasarą Europoje. Kremlius kol kas nesako, ar V. Putinas kvietimą priims.
 
Per pokalbį su S. Kurzu, Kremliaus duomenimis, buvo kalbama ir apie padėtį Rytų Ukrainoje. Viena temų taip pat buvo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 00:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasiruošęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau Maskvoje, o ne Ukrainoje, kaip siūlė V. Zelenskis.
 
„Kalbant apie dvišalių santykių plėtrą, prašom. Priimsime Ukrainos prezidentą Maskvoje bet kokiu jam patogiu metu“, – teigė V. Putinas ir pabrėžė, kad konfliktą Rytų Ukrainoje V. Zelenskis turėtų aptarti tiesiogiai su separatistais.
 
Pasiūlymai susitikti pateikti tuo metu, kai įtampa tarp Kijevo ir Maskvos smarkiai išaugo, o Rusija sutelkė tūkstančius karių prie Ukrainos sienos.
 
V. Zelenskis anksčiau šią savaitę pasiūlė V. Putinui susitikti konflikto zonoje Donbase, Rytų Ukrainoje, kur pastaruoju metu suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų.
 
Beveik septynerius metus tam tikras dalis Donecko ir Luhansko regionų, esančių palei Rusijos sieną, ir bendrai vadinamų Donbasu, kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, konfliktas nuo 2014 metų nusinešė per 13 tūkst. gyvybių. Nuo šių metų pradžios pranešta apie 60 aukų, įskaitant civilius, nepaisant liepą paskelbtų paliaubų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 00:01

A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka atvyko darbo vizito į Maskvą. Jis ketvirtadienį turi susitikti pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, apie tai pranešė naujienų agentūra BelTA.
 
A. Lukašenka ir V. Putinas aptars dabartinius Rusijos ir Baltarusijos santykius, daugiausiai dėmesio skiriant prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui. Manoma, kad susitikimo metu taip pat bus iškelti klausimai, susiję su bendradarbiavimu kovojant su koronaviruso pandemija. Abu prezidentai, bet kita ko, aptars bendrą atsaką į dabartinius iššūkius ir grėsmes bei apsikeis nuomonėmis tarptautiniais klausimais ir apie padėtį regione.
 
Ankstesnis A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas įvyko vasario 22 d. Sočyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:30

Krymo pusiasalis – tai Ukraina

Ukrainiečių internetinis portalas gordonua.com atliko apklausą, ar Rusija išties ketina šiais metais pulti Ukrainą? O jei neketina, tai dėl kokių priežasčių pasienyje su Ukraina telkia skaitlingą karinę grupuotę?

Keletas atsakymų įsiminė. Pavyzdžiui, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas nėra itin tikras, kad, telkdamas karinę armadą prie Ukrainos sienų, Kremlius tikrai ruošiasi pulti. Garsaus šachmatininko prognozės:50 ir 50 proc. Jis neatmeta versijos, jog žvangindamas ginklais Vladimiras Putinas teturi vieną tikslą – Vakarų dėmesį atitraukti nuo įkalinimo įstaigoje netoli Maskvos badaujančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno. V.Putinas nebijo kraujo, aukų. Jam nusispjauti, kiek žūtų rusų karių. Tačiau jis puikiai supranta, kad kiekviena karinė operacija – tai galimybė ne tik laimėti, bet ir prarasti valdžią. Valdžios prarasti jis tikrai nenorįs.

Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, ilgokai dirbęs ir politikavęs Ukrainoje, tvirtina, kad kol kas tegirdi daug propagandinio triukšmo. Tačiau realybė tokia, kad realių žingsnių karo link bent kol kas nemato. Tiesiog V.Putinas labai supyko, kad naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) pavadino jį žudiku. Taip pat mirtinai įsižeidė, kai Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis išdrįso taikyti sankcijas jo numylėtiniui Viktorui Medvedčukui, Ukrainos parlamentinės partijos „Opozicinė platforma“ nariui. O jei kalbant dar konkrečiau, V.Putinas dar nežino, kaip pasielgs. V.Putinas įsitikinęs, kad tai Vašingtonas liepė V.Zelenskiui nubausti ir pažeminti V.Medvedčuką, kurio iki šiol niekas nedrįso skriausti, nes laikė artimu Kremliaus valdžiai žmogumi.

Rusijos pupblicistas, rašytojas Viktoras Čenderovičius mano, kad rusiškos kariaunos telkimas prie Ukrainos sienų – tai provokacija ir šantažas. V.Šenderovičius pabrėžia: jei Kremlius pradeda karą, tai tyliai ir visiems netikėtai. Jokio triukšmo, jokio žvanginimo ginklais. Užpuola taip, kad visi iš netikėtumo net amą praranda. Dabartinis triukšmingas kariškių permetimas prie Ukrainos greičiau byloja, jog karo nebūsią. V.Putinas tik aštrina situaciją, tenorėdamas išsiaiškinti, kokia būsianti Vakarų, įskaitant naująjį JAV prezidentą, reakcija. V.Šenderovičius tvirtina nežinąs, bus ar nebus 2021-aisiais didelis Rusijos – Ukrainos susidūrimas. Jis vis tik viliasi, kad karo pavyks išvengti. Telkiant ginklus prie Ukrainos dar, be kita ko, bandoma nustumti į antrąjį planą badaujančo A.Navalno temą.

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos žuralistas Sergejus Garmašas mano, kad V.Putinas pirmasis nesivels į muštynes. Nebent pirmoji pradėtų Ukraina. Taip, V.Putinas norėjęs į Donbasą įvesti savo karius pridengdamas juos „taikdarių“ vėliava. Neva jie reikalingi, kad nuo neva sužvėrėjusių ukrainiečių apsaugotų rusus. Tačiau šio triuko atlikt nepavyko. Dabar, po stiprios NATO reakcijos, V.Putnui dar sunkiau veltis į tikrą karinę konfrontaciją. Jis puikiai supanta, kad dabar – ne 2008-ieji, kai buvo teriojama Gruzija (Sakartvelas).

Rusijos politologė, istorijos mokslų daktarė Lidija Ševcova mano, kad konfrontacija, kokio masto ji bebūtų, – neišvengiama. Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų valstybingumo. Ukraina valstybingumo tikrai neatsisakys.

Ukrainos analitinio portalo „Chvilias“ žurnalistas ir blogeris Juris Romanenko įsitikinęs, jog Rusija tikrai puls, o Ukraina palikta vienui viena. Vakarai jai nepadės.

Rusijos analitikas ir publicistas Andrėjus Piontkovskis svarsto, jog agresyviais veiksmais V.Putinas tikrina, kuri pusė – silpnesnė, kas pirmas išsigąs. Silpnesnis turįs atsitraukti. Situacija labai panaši, kai vienas prieš kitą kaktomuša švilpia du automobiliai: žiūrovai stebi, kuris vairuotojas išsigąs pirmasis ir pasuks vairą šonan. V.Putinas turi aiškų tikslą: oficialusis Kijevas privalo žaisti pagal Donbaso ir Luhansko separatistų užsakytą muziką. Beje, V.Putinas puikiai supranta jam asmeniškai kilsiančius pavojus, jei pradėtų didelį puolimą prieš Ukrainą. Rusijos intervencijos atveju amerikiečiai tikrai nesiųs savo karių į Ukrainos – Rusijos frontą. Tačiau Vašingtonas prieš Maskvą pradėtų rimtą ekonominį karą.

Iš Rusijos į JAV prieš 40 metų pasitraukęs istorikas Jurijus Felštinskis viliasi, jog karinės galios demonstravimas – noras pažiūrėti, kaip elgsis naujoji JAV administracija. Naujasis JAV prezidentas Dž. Baidenas (Joe Biden) labai pakenkė V.Putinui: pavadino jį žudiku, į Rusiją konsultacijoms sugrįžo JAV rezidavęs Rusijos ambasadorius, JAV įveda naujų ekonominių sankcijų Rusijai. V.Putinui nelieka nieko kito, kaip parodyti, esą jis nepabūgo, neišsigando. J.Felštinskis mano, kad V.Putinas nedrįs plataus mąsto karinei kampanijai, nes suvokia, jog ukrainiečiai aršiai priešinsis, nes supranta, kad pradėjęs rimtą karą gali pats netekti valdžios.

Tačau įdomiausiai apie galimą Rusijos – Ukrainos santykių scenarijų papasakojo ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento V.Putino patarėjas Andrėjus Ilarionovas, gyvenantis JAV. Tik jo komentarą šia tema paskelbė ne gordonua.com (šis leidinys kažkodėl liovėsi jį publikavęs; A.Ilarionovas Amerikoje atleistas iš Katono instituto dėl prie Kapitolijaus neramumus sukėlusių Donaldo Trampo šalininkų teisinimo ir Joe Bideno pergale prezidento rinkimuose suabejojimo), o „Ukraina 24 televizijos“ laida „Vremia Golovanova“.

Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24

Taigi šis analitikas lygina Baideno ir Putino administracijų pranešimus. Jis susidaręs spūdį, jog naujasis Amerikos prezidentas Dž.Baidenas tiesiog skatina Kremlių elgtis dar įžūliau. Pavyzdžiui, Dž.Baidenas pasiūlė V.Putinui bendradarbiauti nereikšmingose, su agresija prieš Ukrainą niekaip nesusijusiose 5-iose sferose. Viena iš tų sferų – klimato kaita. V.Putinas mielai sutikęs, nes jam į tas temas – nusispjauti. Jam tos temos nė kiek nerūpi. V.Putinui svarbiausia, kad nėra Ukrainos temos.

Dž.Baideno susitikimas su V.Putinu panašus į Vakarų kapituliaciją, panašią į tas, kaip Europos lyderiai kadaise išsigandę pataikavo Adolfui Hitleriui, manydami patrauksią jį savo pusėn nuolaidomis.

Žodžiu, A.Ilarionovas įsitikinęs, jog dabar JAV silpnina Ukrainą. V.Zelenskis asmeniškai maldavo Dž Baideno pagalbos. Realios pagalbos. Vašingtonas nepadėjo. Ne tik nepažadėjo dislokuoti savų galingų raketų, ne tik nepermetė į Ukrainą savo karių, ne tik kad nepasiūlė Ukrainai tapti strategine JAV partnere, bet net 3,5 karto sumažino finasinę paramą. A.Ilarionovas manąs, jog Ukrainą įmanoma apsaugoti nuo rusiškos agresijos. Tereikai skubiai ten dilsokuoti skaitlingus amerikiečių dalinius. Jei to Vašingtonas nepadarysiąs, Rusija tikrai puls Ukrainą.

Kada prasidės puolimas? Iki gegužės 9-osios, iki karinio parado Maskvoje – tikrai ne. V.Putinas taip pat kantriai lauks, kol NATO baigs savo karines pratybas birželio mėnesį. O birželio antrojoje pusėje – jau galėtų pulti.

Dar viena Vakarų išdavystė, kurią regi A.Ilarionovas. Šių metų vasaros pabaigoje bus baigtas tiesti dujotiekis Nord Stream 2. Beje, JAV prezidentas D.Trampas jį buvo sustabdęs sankcijomis, o Dž.Baidenas atšaukė sankcijas, ir tokiu būdu sudarė galimybę Rusijai sėkmingai užbaigti darbus. Nutiesus Nord Stream 2 visos dujos, patenkančios į Europą, keliaus šiuo dujotiekiu apeidamos Ukainą. O jei per Ukrainą į Vakarus netekės dujos, Ukraina taps Vakarams nereikalinga. Vakarai ją tiesiog pamirš.

Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Vladimiras Putinas rodo kumštį

Įdomi dar ir tokia apskaita: kol JAV preizidentu buvo D.Trampas, per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas ukrainiečių karys, prezidentauti pradėjus Dž.Baidenui – fronto linijoje kas mėnesį vidutiniškai žūsta dešimt ukrainiečių karių. Žūčių padaugėjo dešimčia kartų.

A.Ilarionovas mano, kad dabar V.Putino apetitas tik auga, V.Putinas perprato, jog Vašingtonas nesiruošia rimtai saugoti Ukrainos, todėl karas – neišvengiamas.

A.Ilarionovas įsitikinęs, jog Rusija pirmiausia skubės okupuoti tas teritorijas, kurias užėmus būtų galima aprūpinti Krymą vandeniu. Omenyje turimas Šiaurės Krymo kanalas, kuriuo iš Ukrainos į Krymą galėtų tekėti vanduo, bet Ukraina jį šiuo metu uždariusi. Beje, tos teritorijas ukainiečiams bus sunku apginti.

Parengta pagal gordonua.com ir „Ukraina 24 televizijos“ pranešimus

2021.04.16; 07:00

Lenkijos Respublikos Senato vicemaršalka Michał Tomasz Kamiński. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lenkijos Respublikos Senato vicemaršalka Michałas Kamińskis mano, kad tikrosios Vakarų susiskaldymo ir neapykantos šaknys bei kultūrinių karų priežastys slypi Rusijoje, o tikrasis pavojus Lietuvai ir Lenkijai yra ne gėjų paradai Vakaruose, bet Rusijos tankai prie valstybių sienų.
 
Antrą kartą Lietuvos Seime surengtame Tarptautiniame Konstantino Kalinausko forume dalyvavęs lenkų politikas mano, kad šiuo metu vėl susiformavo dvi susipriešinusios geopolitinės pusės: Vakarų pasaulis ir Rusija su Kinija. Tačiau, pasak jo, būtent Rusija yra pagrindinė susiskaldymo priežastis Vakaruose, nes ji turi daugiau jungčių su vakarietiškomis visuomenėmis.
 
Vizito Lietuvoje metu Eltai duotame interviu M. Kamińskis taip pat išsakė savo požiūrį į žmogaus teisių padėtį Lenkijoje, pasidalino savo įžvalgomis apie galimą problemų sprendimą Baltarusijoje ir šiuo metu, jo nuomone, Vakaruose susiformavusią politinę skirtį tarp autoritarizmo ir liberalios demokratijos.
 
– Pirmadienį surengtoje K. Kalinausko konferencijoje jūs sakėte, kad dalis vakariečių kartoja V. Putino išsakomus argumentus. Kaip Rusijai pavyksta „įdėti“ žodžius į dalies vakariečių burnas?
 
– Jie naudojasi internetu. Kai 2015 m. aš buvau ministrų kabineto narys, mes pastebėjome imigracijos problemą Lenkijoje, kuri iš tiesų mums kainavo tų metų rinkimus. Šia problema pasinaudojo to meto opozicija. Ir tuo metu aš palyginau argumentus, kurie buvo naudojami šiose diskusijose internete, feisbuke, tviteryje. Jeigu pažiūrėsime į argumentus, į imigrantų nuotraukas, pamatysime visą propagandos struktūrą, kuri nuodija vakariečių mintis, atkreipiant dėmesį į arabiškų šalių imigrantų neva keliamą pavojų.
Rusijos kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
 
Pamatysite, kad kalba yra vienoda, šių komentarų struktūra yra visiškai vienoda, ir jeigu palyginsite tai su Rusijos propaganda, pamatysite tikrąsias šių argumentų šaknis. Jie šiuos argumentus į vakarietiškąjį socialinį lauką skleidžia per internetą, per parankius žurnalistus, naudingus politikus. Jie kelia klausimus, kurie skaldo Vakarų visuomenę ir duoda labai paprastus atsakymus į labai sudėtingus klausimus.
 
Pavyzdžiui, nacionalinių valstybių svarbos klausimas. Jie nori, kad mes galvotume, jog Europos Sąjunga nori denacionalizuoti valstybes.
 
Rusijai artimi šaltiniai kelia klausimus dėl nacionalinių valstybių Europoje. Rusijos interesas yra turėti susiskaldžiusią Europą, galbūt su kai kuriomis stipriomis valstybėmis, bet nei viena valstybė Europoje atskirai nėra tiek stipri kiek Rusija. Net Vokietija. Taigi, jie siekia sugrįžti į XIX a. diplomatinę politiką, kai Rusija grojo skirtingais pianinais skirtingose valstybėse.
 
– Kodėl mes matome vis daugiau propagandos LGBT bendruomenės, Stambulo konvencijos, netgi vakcinų atžvilgiu?
 
– Taip, šiuo metu jie kelia Stambulo konvencijos klausimą visoje Europoje, nes tai yra galimas pleištas susiskaldymui. Jie siekia mūsų visuomenę išgąsdinti progresu. Putinas – vaikinas, kuris tarnavo KGB, komunistinėje valstybėje prieš 30 metų, dabar bando išgąsdinti vakariečius dėl progreso, dėl atviresnės visuomenės. Visuomenės, kurioje yra religinė, seksualinė įvairovė. Jie nori išgąsdinti žmones, siekia įteigti, kad tokia įvairi visuomenė yra bloga. Ir jie naudojasi daugybe įrankių vien tam, kad išgąsdintų ir įgytų politinį pranašumą, t.y. disintegruotų Vakarus.
 
– Taip, bet LGBT teisės, moterų teisės, vakcinos yra ganėtinai paprasti klausimai, paprastos problemos. Kaip apskritai įmanoma pasiekti susiskaldymą tokiais, iš pažiūros paprastais, klausimais?
 
– Tai priklauso nuo požiūrio kampo, kuriuo išryškinama problema. Jeigu jūs kalbate apie moterų teises, apie LGBT teises kaip apie žmogaus teises – tai yra kažkas priimtino. Kita pusė bando nupiešti homoseksualių asmenų teises, moterų teises, Stambulo konvenciją, kontracepciją kaip puolimą prieš tradicines vertybes, prieš tradicinę šeimą. Tai netiesa, nes kiekvienas progresas ateina iš praeities patirčių.
 
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Taigi, mes keičiame savo visuomenę ne dėl to, kad kažkas mums sako taip daryti, o dėl to, kad mes gebam mokytis iš praeities. Mes matome, kad tolerantiška ir įvairiems gyvenimo pasirinkimams atvira visuomenė yra daug saugesnė, daug malonesnė nei labai suvaržyta visuomenė, neleidžianti žmonėms tobulėti patiems.
 
Tačiau mums reikia kalbėti apie žmones ne kaip apie pavojų, bet kaip apie galimybę sukurti geresnę visuomenę. Kita pusė bando parodyti, kad seni laikai buvo geri. Rusijoje tai sukuria bene kvailiausią įmanomą painiavą, kurioje mes turim religinius stačiatikius, susimaišiusius su Stalinu. Bolševizmo, stačiatikybės ir rusiško nacionalizmo miksas sukuria dirbtinį pasaulį, grįstą dirbtinėmis vertybėmis.
 
– Gal galime šiek tiek pakalbėti apie situaciją Lenkijoje? Jūs sakėte, kad Rusija įgyja pranašumą naudodamasi kultūriniais karais. Šiuo metu Europos Sąjungoje kalbama apie sankcijas Lenkijai dėl žmogaus teisių pažeidimų. Taigi, ar jūs nemanote, kad ES sankcijos Lenkijai iš tiesų yra Rusijos pergalė?
 
– Jeigu pažvelgsime į savo pačių istoriją, Lenkijos–Lietuvos valstybės istoriją, kai mes priėmėm Gegužės 3–iosios Konstituciją, Rusijos imperija finansavo konservatyvią opoziciją prieš šią Konstituciją. Rusija finansavo Targovicos konfederaciją.
 
Tai buvo puolimas prieš tuo metu labai liberalią, europietišką Konstituciją. Rusijos imperatorė Jekaterina II tai matė kaip pavojų. Lenkams ir lietuviams priimant liberalias vertybes, tai buvo pavojus jai, nes tai buvo pavyzdys Rusijos žmonėms.
 
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Mes rusams visada buvome pavyzdys, kad mes galime padaryti geriau ir kad jie taip pat turi galimybę tobulėti. Kiekvienas valdovas Rusijoje buvo išsigandęs lenkų ir lietuvių, ne kaip Rusijos žmonių priešų, bet kaip rusų draugų, nes mes teikėme jiems progą būti laisviems. Tuo metu Rusija organizavo šią konservatyvių katalikų opoziciją prieš liberalią ATR Konstituciją.
 
Aš esu įsitikinęs, kad jie Lenkijoje tai daro iki šių dienų. Jie bando pasinaudoti žmonėmis su labai konservatyviomis, patriarchalinėmis pažiūromis vien tam, kad kovotų prieš liberalią demokratiją ir atsidavimą vakarietiškoms vertybėms.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
 
Jeigu mes nesam susaistyti ir atsidavę vakarietiškoms vertybėms, mes esame vieni prieš Rusiją. Šios valstybės politika yra būtent apie tai: palikti mus vienus be Vakarų. Tu negali būti Vakarų pasaulio dalis be vakarietiškų vertybių, o tai yra priežastis, kodėl tokiose valstybėse, kaip Lenkija, Lietuva, Vengrija yra siekiama kelti vertybių problemą, kultūrinius karus.
 
Rusija nori sukurti įspūdį, kad Vakarų pasaulio vertybės yra tikrasis priešas, o ne Putinas. Neva gėjų paradai Briuselyje yra pavojus mažam kaimeliui Lietuvoje ar Lenkijoje, o ne rusų tankai. O tai, žinoma – netiesa. Nei vienam lietuviui ir lenkui nėra jokio pavojaus dėl šimtų gėjų, dalyvaujančių parade Briuselyje, bet vienas vienintelis rusų tankas prie mūsų sienų kelia tikrą pavojų.
 
– Nemažai kraštutinės dešinės aktyvistų Lietuvoje vaizduoja Lenkiją kaip pavyzdinę valstybę žmogaus teisių srityje. Ar jūs pats matote Lenkiją kaip pavyzdį kitoms valstybėms sprendžiant žmogaus teisių problemas?
 
– Gal galėtumėte užduoti kitą klausimą? Nes aš negaliu kritikuoti savo Vyriausybės kitose šalyse…, bet jūs galite parašyti tai kaip mano atsakymą. Tai buvo mano atsakymas (juokiasi).
 
– Lietuva palaiko griežtas sankcijas Rusijos atžvilgiu. Palaikymo susilaukė ir JAV prezidento Joe Bideno pareiškimas, kad „Putinas yra žudikas“. Koks formatas, jūsų nuomone, yra geriausias tolesnio dialogo mezgimui su Rusija? Ar sankcijos yra geriausias įrankis?
 
– Manau, kad per pastaruosius trisdešimt metų mes matėme daugybę skirtingų JAV prezidentų su skirtingais požiūriais į Rusiją. B. Clintono dėka mes esame NATO dalis, pono G. W. Busho pastangomis jūs esate NATO. Aš nesakau, kad B. Obamos požiūris, kalbant apie santykių atnaujinimą su Rusija, buvo tinkamas. Net nekalbu apie D. Trumpo požiūrį į Rusiją, nes tai akivaizdžiai nebuvo tinkamas požiūris.
 
Ir aš manau, kad su J. Bidenu yra galimybė, jog grįšime prie retorikos, kurią naudojo ne tik B. Clintonas ar G. W. Bushas, bet ir pats Ronaldas Reaganas. Nes tai buvo kalba, kuri tuo metu atnešė mums laisvę. Aš nekalbu apie smulkias pergales ar smulkius diplomatinius pralaimėjimus. Tvirta R. Reagano ir M. Thatcher kalba tuo metu, 1989 m., atnešė mums laisvę ir mūsų gyvenimuose tai buvo svarbiausias nutikęs dalykas. Tai įvyko, nes jie buvo tvirti prieš Rusiją. Aš tikiuosi, kad J. Bidenas taip pat bus tvirtas, nes tai yra pasaulio interesas, tai yra pačių rusų interesas.
 
– Norėčiau paklausti apie situaciją Baltarusijoje. Kaip jūs matote šios valstybės ateitį, ir ką mums, kaip Lietuvai ir Lenkijai, reikėtų daryti dėl diktatūros šioje valstybėje? Kaip mes galime jiems padėti pasiekti progresą?
 
– Manau, kad mums pirmiausiai reikia būti su jais visą laiką, net ir morališkai. Mes turėtume žinoti, kaip jiems tai svarbu. Mes girdėjome tai K. Kalinausko konferencijoje: kai jie yra uždaromi į kalėjimą, jie girdi žmones Vilniuje, Varšuvoje, Balstogėje, jie meldžiasi kartu ir tai jiems labai svarbu.
 
Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.

Žinoma, mes turime tęsti spaudimą Europos Sąjungoje, nes tai įrankis, kurį mes turime. Lietuva ir Lenkija šiuo klausimu laikosi panašios nuomonės. Mes turime spausti Vakarų valstybes, kad jos būtų griežtos A. Lukašenkos atžvilgiu, spausti jį kuo greičiau suorganizuoti rinkimus.
 
Situaciją Baltarusijoje labai paprasta išspręsti, nes nereikia daryti nieko daugiau, tik suorganizuoti laisvus rinkimus ir užtikrinti baltarusiams, kad rinkimai bus laisvi. Aš dalyvavau procesuose, kurie vyko per Ukrainos revoliuciją 2004 m. Tuo metu esminis klausimas buvo: kaip užtikrinti rinkimų stebėjimą, kad rinkimai būtų sąžiningi.
 
Šiuo atveju situacija panaši. Baltarusija nėra tokia didelė. Mes laisvai galime pakviesti stebėtojus iš Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos ir netgi Rusijos, jeigu jie to pageidautų – nėra problemos. Taigi, reikia nepriklausomų stebėtojų, kurie prižiūrėtų balsų skaičiavimą. Tai yra pats paprasčiausias sprendimas.
 
– Apibendrinant šį pokalbį, norėčiau pakalbėti apie straipsnį, kuriuo jūs pasidalinote savo socialinių tinklų paskyrose. Jame teigiama, kad daugiau nebeliko skirties tarp politinės kairės ir dešinės, tačiau skirtis yra tarp autoritarinių ir liberalių vertybių. Mano klausimas: kodėl kultūriniai ir socialiniai klausimai šiuo metu yra daug labiau skaldantys nei ekonominiai? Nes XX a. pradžioje būtent ekonominiai klausimai buvo daug svarbesni nei socialiniai.
 
– Aš manau, kad mes pasiekėme milžinišką progresą ir gerovę Vakaruose. Mes vis dar susiduriame su daugybe problemų, bet mes matome, kaip žmonės gyvena šiuo metu. Aš nekalbu vien apie Lietuvą ar Lenkiją, kuriose progresas per pastaruosius trisdešimt metų yra puikus.
 
Dirbančių žmonių sąlygų gerėjimas matomas ir Jungtinėje Karalystėje, JAV. Per pastaruosius 50–60 metų žmonės mėgavosi kapitalizmo vaisiais. Pažiūrėkim, kiek žmonių gali sau leisti keliauti į užsienį, turėti naujus automobilius ir t.t.
 
Taigi, žmonės gyvena daug geriau, ir suprantama, kad jie pradeda mąstyti ne tik apie tai, kas yra vien materialinė gerovė. Jie pradeda mąstyti apie kultūrines šaknis, vertybes, kuriomis grindžiamas jų gyvenimas.
 
Protestas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žmonės tikisi atsakymų. Ir aš manau, kad liberalusis elitas, kuris turėtų egzistuoti Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir t.t., net Rusijoje tam tikru būdu, šis elitas priėmė visą progresą ir pasiekimus kaip savaiminius ir garantuotus. Liberalusis elitas nematė būtinybės kovoti už tai, nes jie manė, kad tai yra tokie akivaizdūs pasiekimai, kurių net nereikia ginti. Tai yra taip gerai, kad net nebūtina saugoti.
 
Todėl vardan žodžio laisvės, dėl labai gerų vertybių, kuriomis mūsų visuomenė yra grindžiama, mes suteikiame daug erdvės nekvestionuojamai kraštutinės dešinės propagandai, nes niekam nerūpėjo dalykai, kurie vyko internete per pastaruosius dvidešimt metų. Nerūpėjo, kaip jauni žmonės buvo veikiami interneto.
 
Mes manėme, kad viskas gerai, nes laikraščiai, kuriuos skaitome, televizijos programos, kurias žiūrime yra tos pačios, kaip ir XX a. pabaigoje, bet visuomenė tuo metu buvo priklausoma nuo visiškai skirtingų informacijos šaltinių, ideologinės įtakos, ir mes tiesiog praleidome momentą. Liberalusis elitas praleido momentą ir tai suteikė galimybę kraštutiniams dešiniesiems sukurti jų pačių piešiamą vaizdinį.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.03.28; 09:00