A. Lukašenka paprašė V. Putino ginklų. EPA-ELTA nuotr.

Tariamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį teigė, kad paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino šaliai suteikti kelių rūšių ginklų, paskelbė valstybinė naujienų agentūra BelTA, informuoja „Reuters“.
 
Su masine protestų banga dėl suklastotų prezidento rinkimų susiduriantis A. Lukašenka taip pat sakė, kad nauji prezidento rinkimai šalyje bus surengti tuomet, kai bus priimta nauja Konstitucija.
 
Šiuos komentarus jis pateikė po ankstesnę dieną Sočyje vykusio jo susitikimo su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 07:15

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka pareiškė jam paramą ir teigė esąs įsitikinęs, kad Baltarusijos vadovas išspręs politinę krizę savo šalyje.
 
Sočyje su A. Lukašenka susitikęs V. Putinas pridūrė, kad Rusija laiko Baltarusiją artimiausia savo sąjungininke ir įvykdys visus savo įsipareigojimus.
 
V. Putino manymu, Baltarusijos žmonės turėtų patys išspręsti krizę, be jokio užsienio kišimosi.
 
Susitikimo metu Rusijos prezidentas, be kita ko, pareiškė paramą A. Lukašenkos planams vykdyti konstitucinę reformą.
 
Tai pirmasis abiejų prezidentų susitikimas nuo protestų Baltarusijoje pradžios. Protestai Baltarusijoje kilo po prezidento rinkimų, kuriuose autoritarinis ilgametis Baltarusijos vadovas neva surinko 80 proc. balsų. Opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja tvirtina, kad rinkimus laimėjo ji.
 
Sekmadienį – V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo išvakarėse – Baltarusijos sostinėje Minske penktą sekmadienį iš eilės dešimtys tūkstančių žmonių susirinko protestuoti prieš A. Lukašenką, nepaisydami riaušių policijos ir kaukėtų vyrų, kurie bandė smurtu nutraukti protestus.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose sekmadienį sulaikyti 774 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:42

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, paprastai labai skystais argumentais yra grindžiamas tvirtinimas, kad dėl visos serijos Vladimiro Putino priešų apnuodijimo pats Putinas yra niekuo dėtas, nes esą jų smurtinės mirtys kenkia Kremliaus šeimininko įvaizdžiui, jo tarptautinei reputacijai.

Kas be ko, visi yra linkę pirmiausiai pagalvoti apie Putino pėdsaką tokių įvykių sekoje, kita vertus, Kremliaus priešininkų pašalinimas jokios apčiuopiamo naudos dar kol kas tvirtai ant kojų stovinčiam autoritariniam režimui tikrai neatnešė. Tačiau, kaip atrodo, čia reikia turėti galvoje, kad ne naudos, o liguistos satisfakcijos ir keršto visų pirma siekia toks režimas, naikindamas savo griežčiausius oponentus. Tarkime, tas pats Putinas visų pirma yra kraštutinai pagiežingas ir kerštingas  žmogus, kuris žudydamas nedraugus tenkina savo liguistus poreikius, reputacijos bylą palikdamas kažkur toli užpakalyje.

Vis dėlto su A.Navalną ištikusia tragedija, jam grįžtant iš kelionių po Sibirą, galimas daiktas, yra truputėlį kitaip. Nežiūrint to, kad minėtas opozicionierius yra laikomas garsiausiu Putino kritiku, režimas sąlyginai toleravo A.Navalną net ir didesnių išbandymų sau metu, galbūt nujausdamas, jog šitokio rango opozicijos vėliavnešys, be visa ko kito, teikia ir pridėtinę vertę, pastebimai prisidėdamas prie nacionalizmo dabartinėje Rusijoje stipinimo. Drauge pabandykime įsivaizduoti, kad A.Navalno pašalinimas, metant šešėlį Putinui, būtų nepaprastai vertingas dalykas būtent Baltarusijos diktatoriui, kuris trūks plyš siekia susieti lukašenkinės versijos diktatūros likimą su autoritarinio režimo Rusijoje išlikimo galimybėmis ir desperatiškai bando supanašėti su Putinu. Žinoma, čia svarbu, kad ir pats Putinas žengtų ar būtų pastūmėtas tokio supanašėjimo linkme.

Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Visame pasaulyje išgarsėjo Lukašenkos pareiškimai, kad neva žlugus Baltarusijai, tolesne seka neišvengiamai žlugtų ir Rusija, o, kita vertus, jis, dorasis žmogus, neva negali trauktis iš valdžios jau vien dėl to, jog priešingu atveju kerštaujanti liaudis išpjautų tarnyboje jam sadistiniais polinkiais išgarsėjusius baudėjus, nenutrūkstamu srautu siunčiamus ir šiandien užkardinti taikias žmonių eitynes. Kaip nesunku įsivaizduoti, Lukašenkai yra mirtinai svarbu dar labiau į savo reikaliukus įpainioti Putiną, o taip pat krauju susitepusius režimo gynėjus, bandant įpiršti mintį, kad jokio kelio atgal jau nėra. Diktatorius puoselėja viltį, kad su tokiais pagalbininkais, įtrauktais be išlygų į bjauriai purvinus reikalus, pavyks išsaugoti diktatūrą ir savo kailį.

Kaip tvirtina pats Lukašenka, jis ir Putinas yra panašūs tuo, jog abu labu yra kieti vyrukai. Kitą vertus, nesunku įsivaizduoti, kad toks gretinimas yra nepalankus dalykas Putinui beveik tokia pat proporcija, kiek yra palankus Lukašenkai, gando apie Putino ir Lukašenkos kaip sielos dvynių panašumą išplitimas būtų didžiausias laimėjimas Baltarusijos diktatoriui ir klaikus košmaras dabartiniam Rusijos carui. Kitaip tariant, bjauriausias Putino pažeminimas būtų tarp žmonių išplitęs įsitikinimas,  kad Lukašenka yra Putino karikatūra.  

Tarkime, Putinas iš tiesų yra nemalonus, švelniai tariant, žmogus, tačiau dabartinės Rusijos caro niekas toli gražu nelaiko juokingu personažu, o Lukašenka visų pirma yra komiška figūra, kažkas panašaus į siaubo pasakos pajacą, brendantį per kraujo upę.

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Be didelio gudragalviavimo esme pajėgūs suprasti, kad su savimi visur tampyti ant kupros užsimestą politinį lavoną nėra pats maloniausias užsiėmimas. Todėl kyla klausimas – kodėl Putinas taip vargsta, aukojasi? O atsakymas, kaip atrodo, yra labai paprastas – Lukašenkai pavyko pergudrauti Putiną, pirmasis manipuliuoja antruoju nelėtindamas tempo.

Arba diktatoriui pavyko savo kolegai pakišti po nosimi tokį stebuklingą veidrodėlį, į kurį žiūrėdamas Putinas mato vien tik Lukašenką ir jo interesus?

P.S.

Apie tokią įvykių versiją autorius sužinojo nugirdęs slaptą telefoninį pokalbį tarp  Lukašenkos patikėtinio ir vienos Venesuelos agentūros darbuotojo.

2020.09.11

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet nerengs kasmet vykstančios klausimų ir atsakymų sesijos su visuomene, trečiadienį pranešė jo atstovas.
 
V. Putinas įprastai praleidžia kelias valandas atsakinėdamas į visuomenės klausimus, pateiktus telefoniniais skambučiais ar žinutėmis, jį stebint gyvai pareigūnų, rėmėjų ir žurnalistų auditorijai.
 
Tradicija prasidėjo 2001 metais, o paskutinė sesija surengta praėjusių metų birželį. V. Putinas jos nerengė tik 2004 ir 2012 metais.
Šiuo renginiu jis įprastai naudojasi nedidelėms vietos problemoms spręsti, papriekaištauti regionų pareigūnams ir atsakyti į klausimus apie savo asmeninį gyvenimą.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad šiemet sesijos rengti nėra poreikio.
 
„Matote, kaip dažnai prezidentas pasikalba su regionų vadovais, – sakė atstovas. – Galima sakyti, jis regioninę sesiją rengia jau kelis mėnesius.“
 
Jis šio sprendimo nesusiejo su koronaviruso pandemija, tačiau V. Putinas nuo kovo daugumoje savo susitikimų dalyvauja nuotoliniu būdu.
 
D. Peskovo teigimu, kai kurie sesijos elementai galėtų būti įtraukiami į gruodį vyksiančią kasmetę V. Putino spaudos konferenciją.
„Kol kas planuojame ją surengti gyvai“, – sakė D. Peskovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.09; 20:17

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitarė artimiausiomis savaitėmis susitikti Maskvoje, sekmadienį paskelbė Kremlius, informuoja „Reuters“.
 
„Susitarta artimiausiomis savaitėmis surengti susitikimą Maskvoje“, – nurodoma Kremliaus paskelbtame pareiškime.
 
Sekmadienį vykusio telefoninio pokalbio metu abu prezidentai sutarė, kad jie turėtų stiprinti dvišalius santykius ir plėsti bendradarbiavimą.
 
V. Putinas ir A. Lukašenka nebuvo susitikę nuo tada, kai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje įsiplieskė protestai. Oficialiais Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkimus triuškinama persvara laimėjo A. Lukašenka. Protestuotojai teigia, kad rinkimai suklastoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 14:27

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos prašymu sudarė rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų, bet jis kol kas nebus naudojamas. Tai ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Rossija 1“ pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Pasak V. Putino, pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir Sąjunginės valstybės principus Rusija turi tam tikrų įsipareigojimų Baltarusijai.
 
„A. Lukašenka taip ir iškėlė klausimą, – pareiškė V. Putinas. – Jis norėtų, kad mes prireikus suteiktume jam atitinkamą pagalbą. Aš pasakiau, kad Rusija įvykdys visus savo įsipareigojimus. Jis mane paprašė sudaryti rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų. Aš tai padariau. Bet mes taip pat susitarėme, jog jis nebus naudojamas tol, kol situacija bus valdoma, kol ekstremistiniai elementai, dangstydamiesi politiniais šūkiais, neperžengs tam tikrų ribų, nepradės plėšikauti, pulti administracinių pastatų. Kol kas tokios būtinybės nėra“.
 
Anot V. Putino, „Baltarusijos teisėsaugos organai elgiasi gana santūriai, kad ir kas vyktų“.
 
„Apskritai dabar padėtis Baltarusijoje rimsta, ir aš tikiuosi, kad visos problemos, o jų, žinoma, yra, kitaip žmonės nebūtų išėję į gatves, ir tai akivaizdu, bus sprendžiamos konstitucijos pagrindu, įstatymo pagrindu ir taikiomis priemonėmis“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 05:51

Sviatlana Aleksijevič. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicija nėra tokia stipri, kad išspręstų politinį ginčą su valdžia be pasaulio pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, atvykusi į Tyrimų komitetą duoti parodymų byloje dėl raginimų užgrobti valdžią, kuri buvo iškelta opozicijai įkūrus Koordinacinę tarybą.
 
Žurnalistų paklausta, kokia, jos manymu, bus tolesnė įvykių raida, S. Aleksijevič atsakė, kad pasaulis turi padėti Baltarusijai priversti (Aliaksandrą) Lukašenką kalbėtis, praneša „tut.by“.
 
„Manau, kad tikriausiai vyks ilgos politinės rokiruotės. Gal pasaulis mums padės, kad Lukašenka pradėtų su kuo nors kalbėtis, nes dabar jis kalbasi tik su (Vladimiru) Putinu. Galbūt reikia ir Putiną įtraukti į pokalbį, ir pasaulį, kad Lukašenka pradėtų kalbėtis ir suprastų, jog negalima laikyti vienodai vertingais savo gyvenimo, savo šeimos gyvenimo ir savo tautos likimo. Bet čia mums turi padėti, vargu ar mes ir mūsų Taryba susitvarkysime su šia situacija. Mūsų pilietinė visuomenė stipri, bet, deja, kol kas dar ne tokia stipri, todėl mums reikalinga pasaulio pagalba, galbūt ir Rusijos, jeigu įstengsime ją pasitelkti, pagalba“, – sakė rašytoja.
 
Gautomis žiniomis, apklausa Tyrimų komitete truko apie 40 minučių. S. Aleksijevič atsisakė liudyti prieš save, ir tuo apklausa iš esmės baigėsi. Anot rašytojos, ji „kol kas“ tebėra liudytoja.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 08:00

Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad draudimas pervežti Aleksejų Navalną, kuris šiuo metu gydomas ligoninėje dėl įtariamo apnuodijimo, yra pagrįstas tik medicininėmis priežastimis.
 
„Tai vien medicininis sprendimas“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, gydytojams pranešus, kad nėra saugu A. Navalną pervežti į Vokietiją.
 
A. Navalno rėmėjų iniciatyva į Rusijos Omsko miestą, kurio vienoje ligoninių gydomas opozicionierius, iš Vokietijos buvo nusiųstas privatus lėktuvas su medikais.
 
Gydytojų teigimu, A. Navalno būklė yra nestabili, tad jį pervežti būtų nesaugu, tačiau A. Navalno atstovė Kira Jarmiš savo ruožtu apkaltino Rusiją siekiant nuslėpti apnuodijimą ir keliant grėsmę jo sveikatai.
 
D. Peskovo teigimu, „niekas nemato kliūčių“ A. Navalno išskraidinimui iš Rusijos, išskyrus sveikatos priežastis. Kiek anksčiau jis netgi teigė, kad, jei to prireiktų, Kremlius yra pasirengęs pagelbėti su A. Navalno išgabenimu į užsienį.
 
Rusijos gydytojai palaiko ryšį su Vokietijos gydytojais ir „toliau daro viską, ką gali“, pridūrė Kremliaus atstovas.
 
A. Navalnas yra vienas garsiausiai pasisakančių valdžios kritikų. Jo skelbiami tyrimai, atskleidžiantys aukšto rango pareigūnų korupciją, internete sulaukia milijonų žmonių dėmesio.
 
Jis V. Putiną palaikančią valdančiąją partiją yra pavadinęs „sukčių ir vagių partija“, o jo rėmėjai protestuose skanduoja šūkį „Putinas yra vagis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 17:30

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad Rusija atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, tačiau kartu supranta ir karinio įsikišimo į Baltarusiją kainą. Politikas taip pat atkreipia dėmesį į, jo nuomone, pašlijusius faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos santykius ir teigia, kad Kremliui nauji rinkimai Baltarusijoje būtų palankūs. G. Kirkilo įsitikinimu, Rusija jau galvoja apie naują Baltarusijos lyderį, palankesnį Rusijai.
 
„Manau, kad Europos lyderiai nori perspėti Putiną, kad Rusija nesikištų į šį (Baltarusijoje vykstantį – ELTA) procesą. Panašu, kad Rusija įdėmiai jį stebi, interesas yra akivaizdus – panašus interesas kaip ir Ukrainos atveju“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė G. Kirkilas.
 
Visgi Europos reikalų komiteto pirmininkas akcentuoja manantis, kad Rusija supranta karinio įsikišimo į situaciją Baltarusijoje kainą ir atkreipia dėmesį, jog šalis iki šiol moka kainą dėl savo veiksmų Ukrainoje.
 
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Kremlius supranta, jog Baltarusija greitu metu dar netaps vakarietiška valstybe. Politikas taip pat mano, kad Rusija viliasi, jog greitu metu Baltarusijoje įvyks nauji rinkimai.
 
„Aš manau, kad Kremlius supranta, kad greitai (vakarietiška Baltarusija – ELTA) netaps. Iš kitos pusės, kaip nors pasipriešinus dabartinei žmonių valiai, taip pat gali būti didelis nusistatymas prieš Rusiją, kurio kol kas nėra. (…) Galbūt yra tikimasi, kad bus nauji rinkimai, jie greičiausiai ir bus, ir tada, matyt, reikės stebėti, kokie bus kandidatai ir kokias idėjas jie kels“, – sakė Europos reikalų komiteto pirmininkas.
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Politikas akcentuoja, kad nauji rinkimai Baltarusijoje yra Rusijos interesas, nes pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiai su A. Lukašenka yra pašliję.
 
„Ilgą laiką tuo net netikėjau, galvojau, kad tai yra demonstravimas, bet iš tikrųjų santykiai tikrai nėra geri ir gali būti, kad Rusija jau galvoja ir apie kitą galimą lyderį“, – savo nuomonę pareiškė politikas.
 
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Rusija nebūtinai turėtų į rinkimus siųsti savo kandidatą, nes, pasak jo, prorusišką kandidatą galima rasti ir pačioje Baltarusijoje. Politiko teigimu, Rusija kandidatą bandytų veikti naujai vyksiančių rinkimų metu.
 
„Pirmiausiai jie bandys veikti rinkimų metu. Jie turi dideles medijas, kaip jūs žinote, Baltarusijai stiprią įtaką daro Rusijos medija, televizija, socialiniai tinklai ir internetas“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Lietuvos Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.
 
Neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, kad A. Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 14:25

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė padėtį Baltarusijoje.
 
Pasak kanclerės atstovo Steffeno Seiberto, pokalbio metu A. Merkel „pabrėžė, kad Baltarusijos vyriausybė privalo sustabdyti smurtą prieš taikius protestuotojus, nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir užmegzti nacionalinį dialogą su opozicija ir visuomene, kad būtų įveikta krizė.“
 
Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtame pranešime nurodoma, kad Rusijos vadovas V. Putinas savo ruožtu įspėjo A. Merkel, kad užsienio valstybių mėginimai kištis į Baltarusijos vidaus reikalus nepriimtini.
 
„Rusija pažymėjo, kad užsienio valstybių mėginimai kištis į šalies vidaus reikalus nepriimtini ir gali dar labiau padidinti įtampą“, – teigiama Kremliaus spaudos tarnybos pareiškime.
 
Maskva, be kita ko, išreiškė viltį, kad greitu metu nurims įtempta padėtis kaimyninėje Baltarusijoje.
 
Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. surengtų Prezidento rinkimų, kurie, anot protestuotojų ir opozicijos, buvo suklastoti prezidento Aliaksandro Lukašenkos naudai, įsiplieskė masiniai protestai ir streikai.
 
65 metų amžiaus A. Lukašenka prezidentauja ketvirtį amžiaus, kartais jis vadinamas paskutiniu diktatoriumi Europoje.
 
Policija ėmėsi griežtų priemonių prieš protestuotojus, tūkstančiai jų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigia, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ir net kankinami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 15:00

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad būtina pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai, kad ši nesikištų į Baltarusijoje prasidėjusius procesus. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šiuo metu Baltarusijoje besirutuliojančiuose įvykiuose galima įžvelgti tam tikrų panašumų į procesus, kurie vyko 1956 metais Budapešte ir 1968 m. Prahoje. Tuomet  Sovietų Sąjunga prieš vengrų ir čekoslovakų tautas, siekusias  ištrūkti iš jos įtakos, panaudojo karinę agresiją.
 
„Matau tam tikras paraleles su 1956 metais Budapešte ir 1968 Prahoje, kuomet buvo suteikta karinė pagalba tuomet bundančioms visuomenėms Vengrijoje ir Čekoslovakijoje (nuslopinti – ELTA). Tikėtina, kad dabar ne 1956 ir 1968, nors ir daug analogijų šiame procese yra. Todėl, manau, kad jei Rusija ir svarsto šį variantą, turi būti labai aiškiai įspėta, kad pasekmės taip pat bus“, – po pasitarimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė L. Linkevičius.
 
„Kadangi yra viešas (Baltarusijos – ELTA) kvietimas suteikti karinę pagalbą, turi būti pasiųsta aiški žinutė Rusijai. Mūsų įsitikinimu, be jokios priežasties – nei praktinės, nei teisinės, nei politinės“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje.
 
„Nėra jokio pagrindo, jokios išorinės eskalacijos, kaip teigia buvęs Baltarusijos vadovas, kad iš NATO pusės kažkas grasina (…). Tam nėra jokių priežasčių“, – tvirtino L. Linkevičius.
 
„Kol kas mes matome tik blefą, realios grėsmės nėra ir kol kas nėra jokios situacijos eskalacijos prie sienų“, – pridūrė jis.
 
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po nesiliaujančių protestų pagalbos kreipėsi į  Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Po savaitgalį vykusio pokalbio su V. Putinu A. Lukašenka tvirtino, kad Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju.
 
L. Linkevičius: kalbėti reikia ne tik apie ekonomines, bet ir apie politines sankcijas
 
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtina, kad Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti pasitelktos ne tik ekonominės sankcijos, bet ir politinio spaudimo priemonės.
Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
 
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.

„Dabartinė vadovybė priešakyje su buvusiu prezidentu praranda savo legitimumą – ne tik moraliai, bet ir teisiškai greitai tai įvyks. Todėl norėtume, kad ši pozicija būtų ir tarptautinėje arenoje akcentuojama. Mes siūlome tai daryti savo partneriams. Tai yra taip pat poveikio priemonė – politinė izoliacija“, – teigė L. Linkevičius.
 
Ministras L. Linkevičius dar kartą pakartojo, kad reikalui esant Lietuva, reaguojant į Baltarusijos valdžios agresiją prieš protestuotojus bei suklastotus rinkimus, gali pasitelkti ir nacionalines sankcijas. Visgi, jo teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas tarptautinėms priemonėms.
„Mes norėtume, kad sankcijos būtų kuo greičiau. Ne tik norime, bet ir teikiame savo pasiūlymus. Aš tikiu, kad ir kitos šalys tą daro. Tikrai neatmetame galimybės ir nacionalinių sankcijų. Jos viena kitoms netrukdo. Tokia pozicija“, – teigė jis, kartu sureaguodamas į opozicijos raginimus sankcijų priemones įgyvendinti kuo greičiau.
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
 
Rusiška agresija

„Laikas yra svarbu, tačiau tai nėra pagrindinis faktorius, nes mes kalbame apie tuos, kurie įvykdė tuos veiksmus: arba suklastojo rinkimus, arba naudojo perteklinę jėgą, todėl jie turi būti atskaitingi“, – teigė ministras.
 
„Europinių sankcijų efektyvumas yra nepalyginamai didesnis: kalba tuomet eina ir apie (finansinių – ELTA) aktyvų šaldymą ir patekimą į europinę erdvę“, – pridūrė L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 17:00

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Aliaksandrui Lukašenkai šeštadienį pareiškus, kad dėl nesiliaujančių protestų Baltarusijoje būtinos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nesuprantąs, dėl ko Baltarusijos vadovas prašo pagalbos.
 
„Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš gatvėse gėles nešančius žmones? Gyventi paraleliniame pasaulyje pasiruošus paaukoti viską tikrai yra didelis užsienio sąmokslas“,– socialiniame tinkle „Twitter“ rašo L. Linkevičius.
 
Kaip jau skelbė ELTA, šeštadienį Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka telefonu aptarė situaciją, susiklosčiusią Baltarusijoje po prezidento rinkimų, ir pareiškė esą įsitikinę, jog visos problemos netrukus bus sureguliuotos.
 
„Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti savitarpiškai naudingam dviejų šalių bendradarbiavimui Sąjunginėje valstybėje“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
 
Pažymima, kad pokalbis įvyko Baltarusijos iniciatyva.
 
ELTA primena, kad įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių neskaidrių Prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 18:00

Rugpjūčio 7 dieną prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo surengta protesto akcija.

Jos dalyviai smerkė ir Rusijos, ir Baltarusijos vadovus, piktinosi, kad oficialusis Minskas jau paleido dirbti pavojų nešančią, nesaugią Astravo atominę jėgainę, bet kada galinčią tapti antruoju Černobyliu.

Šiame mitinge dalyvavo ir pirmasis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas prof. Vytautas Landsbergis.

Slaptai.lt skelbia jo piktą, kandžią kalbą, rėžtą karštą rugpjūčio 7-osios vidurdienį Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados. Prof. V.Landsbergis nevengė ir itin aštrių posakių.

2020.08.07; 20:07

Šį karštą penktadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje vidurdienį susirinko kelios dešimtys visuomenininkų, aktyvistų, politikų, smerkiančių Baltarusijos valdžią. Baltarusijos vadovybė labiausiai buvo kritikuojama dėl to, kad skuba kuo greičiau paleisti Astravo atominę jėgainę. Aliaksandras Lukašenka dar pasmerktas ir dėl nenoro surengti demokratiškus prezidentinius rinkimus.

Kodėl mitinguota prie Rusijos ambasados įrengtame Boriso Nemcovo skvere, o ne, sakykim, prie Baltarusijos ambasados? Protestuotojai smerkė ne vien Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką. Kliuvo ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Visi puikiai supranta, kad Astravo AE – tai pirmiausia Kremliaus politinė afera. Visi puikiai žino, kokia Baltarusija priklausoma nuo Kremliaus diktato. 

Slaptai.lt skelbia keletą nuotraukų iš rugpjūčio 7-ąją prie Rusijos ambasados surengto mitingo.

2020.08.07; 18:00

Maskvoje po protesto prieš V. Putiną sulaikyta apie 140 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos sostinėje Maskvoje trečiadienį Kremliaus kritikai protestavo prieš Konstitucijos pakeitimus. Policija po protesto sulaikė daugiau kaip 140 protestuotojų, teigia nepriklausoma stebėtojų grupė „OVD-Info“.
 
„OVD-Info“ teigimu, trečiadienio vakarą sulaikyti 142 žmonės. Tarp jų buvo ir žurnalistų, taip pat žinoma Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galjamina, kuri vadovavo kampanijai prieš prieštaringai vertinamus Konstitucijos pakeitimus, ir jos duktė.
 
Anksčiau trečiadienį J. Galjamina ir jos šalininkai susirinko centrinėje Puškino aikštėje Maskvoje rinkti parašų prieš Konstitucijos pakeitimus, kad galėtų juos užginčyti teisme.
 
Maskvoje – suėmimai. EPA – ELTA nuotr.

Kai kurie protestuotojai skandavo „Rusija be V. Putino“ ir „Rusija bus laisva“.
 
Rusijoje po anksčiau šį mėnesį surengto referendumo įsigaliojo ginčytinos Konstitucijos pataisos, leidžiančios dabartiniam prezidentui V. Putinui siekti būti perrinktam šalies prezidentu po 2024 m., kai baigsis dabartinė jo kadencija. V. Putinas galėtų prezidentauti iki 2036 m.
 
Opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas teigia, kad referendumo metu suklastota daug biuletenių, o balsavimo rezultatas neturi nieko bendro su žmonių pažiūromis.
 
„Balsavau prieš“, – agentūrai AFP teigė protestavusi 46 metų apskaitininkė Ina Golovina.
 
„Žmonės sako, kad rezultatai suklastoti“, – pridūrė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 09:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar prieš rinkimus Amerikoje, įvyksiančius šių metų lapkritį. Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times“.
 
Tiesa, leidinys nenurodo informacijos šaltinio ir nepateikia citatų savo tvirtinimams pagrįsti.
 
Pasak publikacijos autorių, labiausiai tikėtina tokio susitikimo data yra rugsėjo 15 d., kai Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija.
 
Be to, straipsnyje teigiama, kad liepos 13 d. telefonu kalbėdamasis su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo patvirtino D. Trumpo norą surengti tokį susitikimą.
 
Oficialių pranešimų apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose nei JAV, nei Rusija kol kas neskelbia.
 
Pastarąjį kartą D. Trumpas ir V. Putinas asmeniškai bendravo daugiau kaip prieš metus G20 viršūnių susitikime Osakoje (Japonija). Tada JAV ir Rusijos vadovų pokalbis truko 1 val. 20 min.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
 
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
 
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
 
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
 
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 03:00

kadyrovas_pputinas
Ramzanas Kadyrovas

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paragino skirti Vladimirą Putiną Rusijos Federacijos prezidentu iki gyvos galvos, praneša „Interfax“.
 
„Aš visada sakiau – mes turime išrinkti V. Putiną prezidentu iki gyvos galvos. Kas šiandien gali jį pakeisti? Nėra tokio pasaulinio masto politinio lyderio. Mes turime tuo didžiuotis“, – sakė R. Kadyrovas antradienį Čečėnijos operatyvinio kovos su koronaviruso plitimu štabo posėdyje.
 
Jis taip pat paragino Čečėnijos gyventojus ateiti balsuoti dėl Rusijos konstitucijos pataisų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 05:00

Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.

Emi Makinon / Foreign Policy

Praėjusių metų pabaigoje videojuostoje buvo užfiksuota žiauri žmogžudystė. Ją parodė socialiniuose tinkluose, ji sulaukė labai daug peržiūrų. Joje užfiksuota, kaip netoli Palmiros miesto Sirijoje (prie dujų gamyklos Al-Šajer) rusakalbiai samdiniai kankina ant žemės pargriautą sirą, vėliau įvardytą kaip Hamdi Butas. Rusakalbiai samdiniai kūju daužė per nelaimėlio kojas ir rankas, po to – nupjovė galvą ir kūną padegė.

Šiuos rusų samdinių iš vadinamosios Vagnerio (Wagner) grupės žiaurumus aprašo Foreign Policy leidinys (autorius – Emi Makinonas). O rusų leidinys „Nezavizimaja gazeta“ tiesiai šviesiai sako: tie, kurie nukankino sirą Mamdi Butą – kariniai rusų samdiniai iš grupės Vagner. Belieka priminti, kad šiems liūdnai pagarsėjusiems samdiniams vadovauja Jevgenijus Prigožinas, labai artimas Vladimiro Putino sąjungininkas.

Karnegio fondo ataskaitoje pabrėžiama, kad pačioje Rusijoje karinių samdinių (privačioms struktūroms priklausančių karių) veikla uždrausta, tačiau Rusija juos panaudoja užsienyje tiek dalyvaujant kariniuose veiksmuose, tiek instruktuojant užsienio šalių kariškius, tiek prekiaujant nelegaliais ginklais.

Jevgenijus Prigožinas – pirmas iš kairės. Nuotrauka: ap/Misha Japaridze

Naujojoje Frontline Forensics ataskatoje (drauge su Arizonos valstijos universitetu ir New America analitiniu centru) smulkiai aprašomos siro Hamdi Buto mirties aplinkybės, pastebima, kad mobiliojo telefono kamera nufilmuotos siro kankinimo akimirkos tapo ypač populiarios tarp socialiniuose tinkluose savo kategorišką nuomonę reiškiančių rusų ultranacionalistų.

Arizonos universiteto profesorius Kendis Rondo pastebi pavojingas tendencijas: niekieno Rusijoje nekontroliuojami rusų ultranacionalistai vienijasi su rusų kariniais samdiniais, kuriuos Kremlius panaudoja smogiamosiose, diversinėse, provokacinėse operacijose už šalies ribų.

Ir vis tik esama paradoksų. „Vagnerio grupė tapo legenodomis ir mitais apaugusia organizacija ir Rusijos, ir užsienio spaudoje, tačiau nėra nė vienos oficialiai Vagnerio vardu užregistruotos organizacijos.“ Tai – Džeko Margolino, nekomercinio perspektyviųjų tyrimų gynybos srityje centro (C4ADS) vyriausiojo analitiko, žodžiai.

Vagnerio grupės veikla – labai naudinga Rusijos valdžiai. Ji leidžia samdiniams praturtėti, o valdžiai oficialiai nesusitepti rankų, atliekant žiaurius, nusikalstamus karinius išpuolius užsienio valstybėse.

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Beje, Vagnerio grupė – ne vienintelė. Tiksliau tariant, ji turi itin daug padalinių skirtingiausiais pavadinimais. Todėl ją taip sunku demaskuoti. Manoma, kad tą nelaimėlį sirą nukankino samdiniai iš „EvroPolis“ („ЕвроПолис“) kompanijos.

„Korporatyviniai rusų duomenys ir muitinių ataskaitos, kurias analizavo C4ADS, leidžia manyti, jog „EvroPolis“ samdiniams buvo pasiūlyta 25 proc. pelno nuo sirijos naftotiekių, atimtų iš „Islamo Valstybės“. Taigi spėjama, kad vien 2017-aisiais ši kompanija uždirbo apie 162 milijonus JAV dolerių. Oficialusis Kremlius, be abejo, neigia turįs ryšių su Vagnerio grupe.

Šių įvykių analizė taip pat išryškino pavojingą tendenciją: Rusijoje sparčiai auga karinių samdinių populiarumas. Vis daugiau jaunų Rusijos vyrų norėtų tapti samdiniais – dalyvauti kariniuose mūšiuose anapus Rusijos sienų. Jie didžiuojasi esą žiaurūs, negailestingi. Jie tvirtina esą turtingi ir įtakingi. Jie mano, kad Rusija privalo plėsti savo teritorijas tiek į Vakarus, tiek į Rytus.

Informacijos šaltinis – Foreign Policy

2020.06.13; 12:00

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius akcentuoja, kad koronaviruso pandemija Rusijai nesutrukdė tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi „padidinti apsukas“ propagandiniame kare. Ministro teigimu, per pandemijos laikotarpį net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, padidėjo apšaudymų bei tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius.
 
„Liūdna, kiek keista, net, sakyčiau, ir stebina, kad pandemija nebuvo joks kliuvinys Rusijai tęsti agresiją Ukrainoje ir netgi padidinti apsukas propagandiniame kare, skleidžiant netikras naujienas šiuo atvejų ne tik apie istorinį teisingumą, iškraipant istoriją, bet ir apie pandemijos sukeltas pasekmes ir žalą“, – „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu net šešis kartus išaugo Rusijos vykdomų kibernetinių atakų skaičius, taip pat padidėjo apšaudymų skaičius, padaugėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų.
 
„Jeigu statistiškai žiūrėtume į agresiją Ukrainoje, palygintume praeitų metų tą patį laikotarpį ir dabartinį, kuomet pandemija vyksta, tai net padidėjo apšaudymų skaičius, padidėjo tarptautinių susitarimų pažeidimų skaičius, įskaitant ir kliudymus ESBO organizacijoms ir stebėtojams vykti į misijas ten, kur jie privalo stebėti situaciją“, – informavo ministras.
 
L. Linkevičius akcentuoja, kad nėra jokių ženklų, kad Rusijos agresija mažėtų. Pasak ministro, koronaviruso pandemija Rusijai buvo tik pretekstas kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo.
 
„Rusijai visa pandemija yra lyg kažkokia dūmų uždanga visa tai tęsti ir kelti pretenzijas dėl sankcijų atšaukimo. Aš labai tikiuosi, kad mes to nepadarysime, nes negirdžiu bent jau iš kolegų raginimų tokius sprendimus priimti“, – situaciją apibendrino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 11:40