Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino pirmąjį ir vienintelį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą jubiliejaus proga ir pažymėjo jo vaidmenį Rusijos ir viso pasaulio istorijoje. Sveikinimo telegrama skelbiama Kremliaus tinklalapyje.
 
„Jūs pagrįstai priklausote plejadai ryškių, neeilinių žmonių, įžymių dabarties valstybinių veikėjų, padariusių didelį poveikį tėvynės ir pasaulio istorijai“, – pabrėžė V. Putinas.
 
Jis taip pat pažymėjo aktyvų M. Gorbačiovo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir tarptautiniuose humanitariniuose projektuose, palinkėjo buvusiam SSRS vadovui sveikatos ir kuo geriausios kloties.
 
M. Gorbačiovui kovo 2 d. sukako 90 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 11:53

Tūkstančiai žmonių Maskvoje pagerbė B. Nemcovo atminimą. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Vakarų valstybių diplomatai ir tūkstančiai rusų Maskvoje paminėjo šeštąsias opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo metines, praneša AFP.
 
B. Nemcovas buvo vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. 2015 m. vasario 27 d. jis buvo nušautas ant tilto Maskvoje, netoli Kremliaus.
 
Šeštosios B. Nemcovo nužudymo metinės minimos netrukus po to, kai 2,5 metų įkalinimo bausmė buvo paskirta kitam opozicijos politikui Aleksejui Navalnui. Šis nesutinka su jam pateiktais kaltinimais, nes jie yra politiškai motyvuoti.
 
„Šią dieną, šioje vietoje mes susirenkame kiekvienais metais, kad parodytume valdžiai, jog mes nepamiršome ir nepamiršime“, – žurnalistams sakė Michailas Kasjanovas, buvęs šalies premjeras.
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Esu tikras, kad tai, už ką kovojo Borisas – rusų laisvė, jų gerovė ir orus gyvenimas, – greitai išsipildys“, – pridėjo šis opozicijos atstovas.
 
Paprastai šia proga Maskvos centre rengiamos eitynės, tačiau dėl koronaviruso pandemijos masiniai susibūrimai draudžiami, todėl šiais metais opozicija rinkosi prie savadarbio memorialo B. Nemcovo žūties vietoje, kurį valdžia nuolat pašalina.
 
Skaičiuojama, kad renginyje iki vidurdienio lankėsi 3 700 žmonių.
 
Gėlių čia padėjo JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių ambasadoriai reziduojantys Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:22

V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo protestų Baltarusijoje pradžios, prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmadienį susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jųdviejų susitikimas numatytas Juodosios jūros Sočio kurorte.
 
Maskvos duomenimis, per pokalbius bus atariama tolesnė santykių tarp abiejų šalių plėtra, ypač – ekonomikos ir energetikos klausimais. Baltarusijos ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos.
 
Abiejų šalių vadovai pastarąjį kartą buvo susitikę rugsėjį, taip pat – Sočyje. Tuomet V. Putinas finansiškai silpnai kaimynei pažadėjo milijardinį kreditą.
 
Rusija ir Baltarusija penktadienį pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis, Minskas savo naftos produktų eksportą galės vykdyti per Rusijos uostus Baltijos jūroje. Šis žingsnis laikomas reakcija į kaimyninių Baltijos valstybių paskelbtas sankcijas Baltarusijai.
 
Po rugpjūčio 9 dieną vykusių suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje kilo masiniai protestai, per kuriuos sulaikyta per 30 000 žmonių, šimtai sužeista, neišvengta ir žuvusiųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.22; 11:00

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
 
Sostinės Maskvos centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
 
Kad užgniaužtų naujus protestus, šią savaitę rusų tarnybos ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš vyriausybės kritiko bendražygius. Penktadienį dviejų mėnesių namų arešto bausmės skirtos A. Navalno broliui Olegui, jo įkurto Kovos su korupcija fondo teisininkei Liubov Sobol ir kitiems rėmėjams. 30 dienų arešto bausmę atliekantis A. Navalanas  paragino žmones dalyvauti naujuose protestuose. „Išeikite ir nebijokite“, – rašė jis.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas prieš dvi savaites iš karto po to, kai iš Vokietijos grįžo į Rusiją. Vokietijoje jis penkis mėnesius gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. 44-ejų A. Navalnas dėl nusikaltimo kaltina V. Putiną ir federalinę saugumo tarnybą (FSB).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.31; 12:00

Maskvos centre į protestą prieš V. Putiną susirinko tūkstančiai opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Maskvoje į protestą susirinko keletas tūkstančių suimto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų, atsiliepusių į jo raginimą visoje šalyje pradėti protestus prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
 
Nepaisant sutelktų policijos pajėgų ir anksčiau vykusių areštų, demonstrantai prieš planuojamas eitynes link Kremliaus susirinko Maskvos centre esančioje Puškino aikštėje, laikydami plakatus su užrašais „Rusija bus laisva“, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
 
Maskvos policija, kurią opozicija kaltina skelbiant melagingus duomenis apie dalyvių skaičių, teigė, kad sostinės centre susirinko apie 4 000 protestuotojų.
 
Apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ išgyvenęs aršiausias V. Putino kritikas šalyje paragino rengti masines protesto akcijas po to, kai jį, sugrįžusį iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas, Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikė policija.
Protesto mitingas Puškino aikštėje Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
 
Šeštadienio protestai, planuoti keliose dešimtyse miestų visoje Rusijoje, manoma, taps išbandymu opozicijai, kuriai teks mobilizuoti savo šalininkus, nepaisant augančio Kremliaus spaudimo kritikams ir koronaviruso pandemijos pavojaus.
 
Pirmieji protestai vyko Tolimųjų Rytų ir Sibiro miestuose, įskaitant Vladivostoką, Chabarovską ir Čitą, kur susirinko iš viso keli tūkstančiai žmonių, teigė A. Navalno rėmėjai.
 
Organizacija „OVD Info“, stebinti sulaikymus opozicijos protestų metu, tikino, kad Rusijos miestuose Tolimuosiuose Rytuose iš viso yra sulaikyta apie 400 demonstrantų.
 
Rusijos valdžia žadėjo griežtą reakciją, o policija pareiškė, kad nesankcionuoti viešieji renginiai bus „nedelsiant numalšinti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 15:00

V. Putino, I. Alijevo ir N. Pašiniano derybos. EPA-ELTA nuotr.

Kalnų Karabacho statusas tebėra neišspręstas klausimas. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas tai pareiškė pirmadienį Maskvoje po derybų su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
 
„Deja, šis konfliktas tebėra nesureguliuotas. Žinoma, mums pavyko nutraukti ugnį, bet dar lieka daug klausimų, kurie turi būti sprendžiami. Vienas iš šių klausimų – Kalnų Karabacho statusas“, – sakė Armėnijos vyriausybės vadovas.
 
Pasak N. Pašiniano, Jerevanas pasirengęs tęsti derybas dalyvaujant ESBO Minsko grupei, taip pat ir dėl regiono statuso.
 
Pirmadienį Maskvoje Rusijos prezidento iniciatyva buvo surengtos trišalės V. Putino, I. Alijevo ir N. Pašiniano derybos.
 
Lapkričio 9 d. V. Putinas, I. Alijevas ir N. Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.
 
Pagal susitarimą, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos lieka užimtose pozicijose, o regione dislokuojami Rusijos kariškiai. Azerbaidžanui kontroliuoti grąžinami Agdamo, Kelbečero ir Lačino rajonai. Be to, Azerbaidžanui perduodama dalis Martunio, Mardakerto ir Askerano rajonų, Šušos miestas ir beveik visas Gadruto rajonas, kurie sovietmečiu buvo Kalnų Karabacho autonominės srities dalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 04:00

Kremliaus bokštai
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį, sausio 11 dieną, atrodo, įvyks trišalis Putino–Alijevo–Pašiniano susitikimas. Oficialaus anonso apie tą susitikimą aš spaudoje neaptikau, bet jis kažkaip netiesiogiai išnyra iš rusų eksperto Jevgenijaus Michailovo interviu, kurį jis davė ketvirtadienį agentūrai vest.az.

Taip pat ketvirtadienį į Jerevaną iš Maskvos atskrido specialus lėktuvas su rusų medikais, kurie turi paimti kraujo mėginį dėl koronoviruso iš „aukštų armėnų valdininkų“, kurie ruošiasi skristi į Rusijos sostinę į svarbias derybas. Ir nors pranešime „aukšto valdininko“ pavardė neminėta, matyt, kalbama apie Pašinianą, kuriam būtent dėl to, kad jis netrukus dalyvaus derybose, sprendžiant iš visko, Maskva „rekomendavo“ nuo vakar izoliuotis, idant Kremliuje jis nesumanytų ką nors užkrėsti.

Jevgenijus Michailovas mano, kad Maskvoje, galimas dalykas, bus pasirašytas atskiras susitarimas dėl valstybės sienos. Tai skamba gana tikėtinai. O tai reiškia, kad bus sprendžiami Kjarkos ir Sofulu, Juchary Askipara, Ašagy Askipara, Barchudarly ir kitų gazachų anklavų klausimai. Galimas dalykas, kad bus pakloti pamatai visavertės Azerbaidžano ir Armėnijos taikos sutarties pasirašymui ateityje. Tai irgi labai svarbu, nes ji jau bus detaliai sukonkretinta, dokumento kalba nebepaliks jokios erdvės dvejopai traktuoti jos straipsnius (net atsižvelgus į turtingiausias Jerevano interpretuotojų fantazijas apie tai, kas juodu ant balto parašyta), viskas bus aptarta labai tiksliai. Ir kaip čia neprisiminti anekdoto apie armėnų archeologus, kurie, skirtingai nei jų kolegos iš kaimyninės šalies, per kasinėjimus neįstengė rasti laido gabalėlio, ir dėl to padarė išvadą, kad jau akmens amžiuje jų protėviai naudojosi belaidžiu mobiliojo telefono ryšiu.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas

Taigi, Jerevanas suras, kaip traktuoti būsimąją taikos sutartį. Manau, Baku primygtinai reikalaus, kad Jerevanas atvirai pripažintų Azerbaidžano teritorinį vientisumą kartu su Kalnų Karabachu be jokio jo statuso. Tačiau kol kas nežinoma, kaip statuso nebuvimas bus apiformintas sutartyje. Tai galima daryti įvairiai. Pavyzdžiui, visai nieko nerašyti apie statusą. Jei jo nėra, tai nėra ir apie ką kalbėti.

Bet čia kelia baimę scenarijus, kurį ketvirtadienį sau leido Armėnijos URM. Kaip atmename, URM sekretorė Ana Nagdalian, komentuodama prezidento Alijevo pasipiktinimą dėl laisvų Airos Aivaziano pasivažinėjimų po Azerbaidžano teritoriją, pasakė: girdi, lapkričio 10 dienos trišalis pareiškimas „nepakeitė Arcacho statuso“.

Na ir paaiškink dabar tai damai, kad pasirašytas trišalis pareiškimas negalėjo minėti statuso arba, dar absurdiškiau, jo „pakeisti“, kai statuso iš principo nėra, apskritai jo nėra realybėje! Jis yra tik Jerevano politikų svajonėse, ir dėl tų fantazijų trišalis pareiškimas neturi konkretinti to, ko realybėje nėra.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.

Todėl manau, kad siekiant išvengti tokių laisvų armėnų fantazuotojų interpretacijų būsimoje sutartyje teks ypatingai apibrėžti statusą tų rajonų, kurie SSSR (Sovietų Sąjungoje) įėjo į buvusią KKAS (Kalnų Karabacho Autonominę Sritį), tokią, kuri niekuo nesiskyrė nuo kitų Azerbaidžano rajonų, žinoma, neskaitant Nachičevanės Autonominės Respublikos. Kitaip vėl imsime inkšti, girdi, „sutartis neanuliavo Arcacho respublikos nepriklausomybės“ (tarytum ji – respublika – buvo, o dar ir nepriklausoma).

Jeigu tokia taikos sutartis bus pasirašyta, tai Armėnija paprasčiausiai iškris iš konflikto šalių, kurių visais laikais buvo dvi – Armėnija ir Azerbaidžanas. Tad bus galima laikyti, kad ir pats konfliktas liko praeityje. „Arcachas“ niekada nebuvo konflikto šalis, jis taip niekada ir netapo subjektu, ir, maža to, Armėnija, pasirašiusi taikos sutartį su Azerbaidžanu, ne tik nepripažins vienašališkai paskelbtos „nepriklausomybės“, bet, dar daugiau, pripažins priešingai – tos nepriklausomybės nebuvimą ir tos teritorijos išsaugojimą Azerbaidžano sudėtyje be jokio ypatingojo statuso.

Pašiniano parašas po būsimąja taikos sutartimi ir reikš, kad jo šalis grįžta iš iliuzijų pasaulio į realųjį. Tik klausimas, ar bus prieita iki taikos sutarties pasirašymo? Jeigu taip, tai gerai, bus galima sakyti, kad klausimas išspręstas amžiams. O jeigu ne, tai Azerbaidžanas ir be jo apsieis – pats Karabachas jau nebegalės išvengti savo reintegracijos į Azerbaidžano sudėtį de facto, net ir be Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutarties.

Bet jau pati Armėnija gali nukentėti, jeigu atsisakytų pasirašyti taikos sutartį. Baku gali iškelti sąlygą: nepasirašius taikos sutarties – jokios prekybos, teisės naudotis geležinkeliais Azerbaidžano teritorijoje, sienų atidarymo.

Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt
Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt

Beje, apie kelius. Ketvirtadienį Armėnijos premjero spaudos sekretorė ponia Mane Gevorgian pareiškė, kad Megrio koridorius nebus atidarytas „vienašališkai“ (!), ir paskelbė, jog Jerevanas ketina „mainais“ (mainais!) į Megrio koridorių gauti Armėnijai naudojimąsi Azerbaidžano geležinkeliais, įskaitant ir Irano bei Rusijos kryptimis. Bet ten pat ji susigėdusi nutylėjo, kad Lačino tranzitas, švelniai tariant, irgi buvo atidaromas anaiptol ne vienašališkai, kaip ji sakė, ir ne dėl jos gražių akyčių, o „mainais“ – kartoju „mainais!“ – į Megrio koridoriaus atidarymą. Ypač jei turėsime omeny, kad pasirašant trišalį pareiškimą Azerbaidžano kariuomenė jau stovėjo kelyje, iš esmės, išvadavusi jį nuo okupacijos ir įvedusi jame visišką kontrolę. 

Taigi, tarp Lačino ir Megrio rašom lygybės ženklą. Ir nereikia brukti į tą schemą Azerbaidžano geležinkelio tinklų atidarymo Armėnijai. Norite naudotis Azerbaidžano geležinkeliais? Prašom, neprieštaraujame – pasirašykite taikos sutartį, sušukite tris kartus nuo Cicernakaberdo viršūnės „Qarabag — AZERBAYCANDIR“! – ir bus jums tada geležinkelis.

2021.01.08; 14:30

A. Lukašenka paprašė V. Putino ginklų. EPA-ELTA nuotr.

Tariamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį teigė, kad paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino šaliai suteikti kelių rūšių ginklų, paskelbė valstybinė naujienų agentūra BelTA, informuoja „Reuters“.
 
Su masine protestų banga dėl suklastotų prezidento rinkimų susiduriantis A. Lukašenka taip pat sakė, kad nauji prezidento rinkimai šalyje bus surengti tuomet, kai bus priimta nauja Konstitucija.
 
Šiuos komentarus jis pateikė po ankstesnę dieną Sočyje vykusio jo susitikimo su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 07:15

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka pareiškė jam paramą ir teigė esąs įsitikinęs, kad Baltarusijos vadovas išspręs politinę krizę savo šalyje.
 
Sočyje su A. Lukašenka susitikęs V. Putinas pridūrė, kad Rusija laiko Baltarusiją artimiausia savo sąjungininke ir įvykdys visus savo įsipareigojimus.
 
V. Putino manymu, Baltarusijos žmonės turėtų patys išspręsti krizę, be jokio užsienio kišimosi.
 
Susitikimo metu Rusijos prezidentas, be kita ko, pareiškė paramą A. Lukašenkos planams vykdyti konstitucinę reformą.
 
Tai pirmasis abiejų prezidentų susitikimas nuo protestų Baltarusijoje pradžios. Protestai Baltarusijoje kilo po prezidento rinkimų, kuriuose autoritarinis ilgametis Baltarusijos vadovas neva surinko 80 proc. balsų. Opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja tvirtina, kad rinkimus laimėjo ji.
 
Sekmadienį – V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo išvakarėse – Baltarusijos sostinėje Minske penktą sekmadienį iš eilės dešimtys tūkstančių žmonių susirinko protestuoti prieš A. Lukašenką, nepaisydami riaušių policijos ir kaukėtų vyrų, kurie bandė smurtu nutraukti protestus.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose sekmadienį sulaikyti 774 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:42

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, paprastai labai skystais argumentais yra grindžiamas tvirtinimas, kad dėl visos serijos Vladimiro Putino priešų apnuodijimo pats Putinas yra niekuo dėtas, nes esą jų smurtinės mirtys kenkia Kremliaus šeimininko įvaizdžiui, jo tarptautinei reputacijai.

Kas be ko, visi yra linkę pirmiausiai pagalvoti apie Putino pėdsaką tokių įvykių sekoje, kita vertus, Kremliaus priešininkų pašalinimas jokios apčiuopiamo naudos dar kol kas tvirtai ant kojų stovinčiam autoritariniam režimui tikrai neatnešė. Tačiau, kaip atrodo, čia reikia turėti galvoje, kad ne naudos, o liguistos satisfakcijos ir keršto visų pirma siekia toks režimas, naikindamas savo griežčiausius oponentus. Tarkime, tas pats Putinas visų pirma yra kraštutinai pagiežingas ir kerštingas  žmogus, kuris žudydamas nedraugus tenkina savo liguistus poreikius, reputacijos bylą palikdamas kažkur toli užpakalyje.

Vis dėlto su A.Navalną ištikusia tragedija, jam grįžtant iš kelionių po Sibirą, galimas daiktas, yra truputėlį kitaip. Nežiūrint to, kad minėtas opozicionierius yra laikomas garsiausiu Putino kritiku, režimas sąlyginai toleravo A.Navalną net ir didesnių išbandymų sau metu, galbūt nujausdamas, jog šitokio rango opozicijos vėliavnešys, be visa ko kito, teikia ir pridėtinę vertę, pastebimai prisidėdamas prie nacionalizmo dabartinėje Rusijoje stipinimo. Drauge pabandykime įsivaizduoti, kad A.Navalno pašalinimas, metant šešėlį Putinui, būtų nepaprastai vertingas dalykas būtent Baltarusijos diktatoriui, kuris trūks plyš siekia susieti lukašenkinės versijos diktatūros likimą su autoritarinio režimo Rusijoje išlikimo galimybėmis ir desperatiškai bando supanašėti su Putinu. Žinoma, čia svarbu, kad ir pats Putinas žengtų ar būtų pastūmėtas tokio supanašėjimo linkme.

Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Visame pasaulyje išgarsėjo Lukašenkos pareiškimai, kad neva žlugus Baltarusijai, tolesne seka neišvengiamai žlugtų ir Rusija, o, kita vertus, jis, dorasis žmogus, neva negali trauktis iš valdžios jau vien dėl to, jog priešingu atveju kerštaujanti liaudis išpjautų tarnyboje jam sadistiniais polinkiais išgarsėjusius baudėjus, nenutrūkstamu srautu siunčiamus ir šiandien užkardinti taikias žmonių eitynes. Kaip nesunku įsivaizduoti, Lukašenkai yra mirtinai svarbu dar labiau į savo reikaliukus įpainioti Putiną, o taip pat krauju susitepusius režimo gynėjus, bandant įpiršti mintį, kad jokio kelio atgal jau nėra. Diktatorius puoselėja viltį, kad su tokiais pagalbininkais, įtrauktais be išlygų į bjauriai purvinus reikalus, pavyks išsaugoti diktatūrą ir savo kailį.

Kaip tvirtina pats Lukašenka, jis ir Putinas yra panašūs tuo, jog abu labu yra kieti vyrukai. Kitą vertus, nesunku įsivaizduoti, kad toks gretinimas yra nepalankus dalykas Putinui beveik tokia pat proporcija, kiek yra palankus Lukašenkai, gando apie Putino ir Lukašenkos kaip sielos dvynių panašumą išplitimas būtų didžiausias laimėjimas Baltarusijos diktatoriui ir klaikus košmaras dabartiniam Rusijos carui. Kitaip tariant, bjauriausias Putino pažeminimas būtų tarp žmonių išplitęs įsitikinimas,  kad Lukašenka yra Putino karikatūra.  

Tarkime, Putinas iš tiesų yra nemalonus, švelniai tariant, žmogus, tačiau dabartinės Rusijos caro niekas toli gražu nelaiko juokingu personažu, o Lukašenka visų pirma yra komiška figūra, kažkas panašaus į siaubo pasakos pajacą, brendantį per kraujo upę.

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Be didelio gudragalviavimo esme pajėgūs suprasti, kad su savimi visur tampyti ant kupros užsimestą politinį lavoną nėra pats maloniausias užsiėmimas. Todėl kyla klausimas – kodėl Putinas taip vargsta, aukojasi? O atsakymas, kaip atrodo, yra labai paprastas – Lukašenkai pavyko pergudrauti Putiną, pirmasis manipuliuoja antruoju nelėtindamas tempo.

Arba diktatoriui pavyko savo kolegai pakišti po nosimi tokį stebuklingą veidrodėlį, į kurį žiūrėdamas Putinas mato vien tik Lukašenką ir jo interesus?

P.S.

Apie tokią įvykių versiją autorius sužinojo nugirdęs slaptą telefoninį pokalbį tarp  Lukašenkos patikėtinio ir vienos Venesuelos agentūros darbuotojo.

2020.09.11

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet nerengs kasmet vykstančios klausimų ir atsakymų sesijos su visuomene, trečiadienį pranešė jo atstovas.
 
V. Putinas įprastai praleidžia kelias valandas atsakinėdamas į visuomenės klausimus, pateiktus telefoniniais skambučiais ar žinutėmis, jį stebint gyvai pareigūnų, rėmėjų ir žurnalistų auditorijai.
 
Tradicija prasidėjo 2001 metais, o paskutinė sesija surengta praėjusių metų birželį. V. Putinas jos nerengė tik 2004 ir 2012 metais.
Šiuo renginiu jis įprastai naudojasi nedidelėms vietos problemoms spręsti, papriekaištauti regionų pareigūnams ir atsakyti į klausimus apie savo asmeninį gyvenimą.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad šiemet sesijos rengti nėra poreikio.
 
„Matote, kaip dažnai prezidentas pasikalba su regionų vadovais, – sakė atstovas. – Galima sakyti, jis regioninę sesiją rengia jau kelis mėnesius.“
 
Jis šio sprendimo nesusiejo su koronaviruso pandemija, tačiau V. Putinas nuo kovo daugumoje savo susitikimų dalyvauja nuotoliniu būdu.
 
D. Peskovo teigimu, kai kurie sesijos elementai galėtų būti įtraukiami į gruodį vyksiančią kasmetę V. Putino spaudos konferenciją.
„Kol kas planuojame ją surengti gyvai“, – sakė D. Peskovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.09; 20:17

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitarė artimiausiomis savaitėmis susitikti Maskvoje, sekmadienį paskelbė Kremlius, informuoja „Reuters“.
 
„Susitarta artimiausiomis savaitėmis surengti susitikimą Maskvoje“, – nurodoma Kremliaus paskelbtame pareiškime.
 
Sekmadienį vykusio telefoninio pokalbio metu abu prezidentai sutarė, kad jie turėtų stiprinti dvišalius santykius ir plėsti bendradarbiavimą.
 
V. Putinas ir A. Lukašenka nebuvo susitikę nuo tada, kai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje įsiplieskė protestai. Oficialiais Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkimus triuškinama persvara laimėjo A. Lukašenka. Protestuotojai teigia, kad rinkimai suklastoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 14:27

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos prašymu sudarė rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų, bet jis kol kas nebus naudojamas. Tai ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Rossija 1“ pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Pasak V. Putino, pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir Sąjunginės valstybės principus Rusija turi tam tikrų įsipareigojimų Baltarusijai.
 
„A. Lukašenka taip ir iškėlė klausimą, – pareiškė V. Putinas. – Jis norėtų, kad mes prireikus suteiktume jam atitinkamą pagalbą. Aš pasakiau, kad Rusija įvykdys visus savo įsipareigojimus. Jis mane paprašė sudaryti rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų. Aš tai padariau. Bet mes taip pat susitarėme, jog jis nebus naudojamas tol, kol situacija bus valdoma, kol ekstremistiniai elementai, dangstydamiesi politiniais šūkiais, neperžengs tam tikrų ribų, nepradės plėšikauti, pulti administracinių pastatų. Kol kas tokios būtinybės nėra“.
 
Anot V. Putino, „Baltarusijos teisėsaugos organai elgiasi gana santūriai, kad ir kas vyktų“.
 
„Apskritai dabar padėtis Baltarusijoje rimsta, ir aš tikiuosi, kad visos problemos, o jų, žinoma, yra, kitaip žmonės nebūtų išėję į gatves, ir tai akivaizdu, bus sprendžiamos konstitucijos pagrindu, įstatymo pagrindu ir taikiomis priemonėmis“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 05:51

Sviatlana Aleksijevič. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicija nėra tokia stipri, kad išspręstų politinį ginčą su valdžia be pasaulio pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, atvykusi į Tyrimų komitetą duoti parodymų byloje dėl raginimų užgrobti valdžią, kuri buvo iškelta opozicijai įkūrus Koordinacinę tarybą.
 
Žurnalistų paklausta, kokia, jos manymu, bus tolesnė įvykių raida, S. Aleksijevič atsakė, kad pasaulis turi padėti Baltarusijai priversti (Aliaksandrą) Lukašenką kalbėtis, praneša „tut.by“.
 
„Manau, kad tikriausiai vyks ilgos politinės rokiruotės. Gal pasaulis mums padės, kad Lukašenka pradėtų su kuo nors kalbėtis, nes dabar jis kalbasi tik su (Vladimiru) Putinu. Galbūt reikia ir Putiną įtraukti į pokalbį, ir pasaulį, kad Lukašenka pradėtų kalbėtis ir suprastų, jog negalima laikyti vienodai vertingais savo gyvenimo, savo šeimos gyvenimo ir savo tautos likimo. Bet čia mums turi padėti, vargu ar mes ir mūsų Taryba susitvarkysime su šia situacija. Mūsų pilietinė visuomenė stipri, bet, deja, kol kas dar ne tokia stipri, todėl mums reikalinga pasaulio pagalba, galbūt ir Rusijos, jeigu įstengsime ją pasitelkti, pagalba“, – sakė rašytoja.
 
Gautomis žiniomis, apklausa Tyrimų komitete truko apie 40 minučių. S. Aleksijevič atsisakė liudyti prieš save, ir tuo apklausa iš esmės baigėsi. Anot rašytojos, ji „kol kas“ tebėra liudytoja.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 08:00

Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad draudimas pervežti Aleksejų Navalną, kuris šiuo metu gydomas ligoninėje dėl įtariamo apnuodijimo, yra pagrįstas tik medicininėmis priežastimis.
 
„Tai vien medicininis sprendimas“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, gydytojams pranešus, kad nėra saugu A. Navalną pervežti į Vokietiją.
 
A. Navalno rėmėjų iniciatyva į Rusijos Omsko miestą, kurio vienoje ligoninių gydomas opozicionierius, iš Vokietijos buvo nusiųstas privatus lėktuvas su medikais.
 
Gydytojų teigimu, A. Navalno būklė yra nestabili, tad jį pervežti būtų nesaugu, tačiau A. Navalno atstovė Kira Jarmiš savo ruožtu apkaltino Rusiją siekiant nuslėpti apnuodijimą ir keliant grėsmę jo sveikatai.
 
D. Peskovo teigimu, „niekas nemato kliūčių“ A. Navalno išskraidinimui iš Rusijos, išskyrus sveikatos priežastis. Kiek anksčiau jis netgi teigė, kad, jei to prireiktų, Kremlius yra pasirengęs pagelbėti su A. Navalno išgabenimu į užsienį.
 
Rusijos gydytojai palaiko ryšį su Vokietijos gydytojais ir „toliau daro viską, ką gali“, pridūrė Kremliaus atstovas.
 
A. Navalnas yra vienas garsiausiai pasisakančių valdžios kritikų. Jo skelbiami tyrimai, atskleidžiantys aukšto rango pareigūnų korupciją, internete sulaukia milijonų žmonių dėmesio.
 
Jis V. Putiną palaikančią valdančiąją partiją yra pavadinęs „sukčių ir vagių partija“, o jo rėmėjai protestuose skanduoja šūkį „Putinas yra vagis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 17:30

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad Rusija atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, tačiau kartu supranta ir karinio įsikišimo į Baltarusiją kainą. Politikas taip pat atkreipia dėmesį į, jo nuomone, pašlijusius faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos santykius ir teigia, kad Kremliui nauji rinkimai Baltarusijoje būtų palankūs. G. Kirkilo įsitikinimu, Rusija jau galvoja apie naują Baltarusijos lyderį, palankesnį Rusijai.
 
„Manau, kad Europos lyderiai nori perspėti Putiną, kad Rusija nesikištų į šį (Baltarusijoje vykstantį – ELTA) procesą. Panašu, kad Rusija įdėmiai jį stebi, interesas yra akivaizdus – panašus interesas kaip ir Ukrainos atveju“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė G. Kirkilas.
 
Visgi Europos reikalų komiteto pirmininkas akcentuoja manantis, kad Rusija supranta karinio įsikišimo į situaciją Baltarusijoje kainą ir atkreipia dėmesį, jog šalis iki šiol moka kainą dėl savo veiksmų Ukrainoje.
 
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Kremlius supranta, jog Baltarusija greitu metu dar netaps vakarietiška valstybe. Politikas taip pat mano, kad Rusija viliasi, jog greitu metu Baltarusijoje įvyks nauji rinkimai.
 
„Aš manau, kad Kremlius supranta, kad greitai (vakarietiška Baltarusija – ELTA) netaps. Iš kitos pusės, kaip nors pasipriešinus dabartinei žmonių valiai, taip pat gali būti didelis nusistatymas prieš Rusiją, kurio kol kas nėra. (…) Galbūt yra tikimasi, kad bus nauji rinkimai, jie greičiausiai ir bus, ir tada, matyt, reikės stebėti, kokie bus kandidatai ir kokias idėjas jie kels“, – sakė Europos reikalų komiteto pirmininkas.
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Politikas akcentuoja, kad nauji rinkimai Baltarusijoje yra Rusijos interesas, nes pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiai su A. Lukašenka yra pašliję.
 
„Ilgą laiką tuo net netikėjau, galvojau, kad tai yra demonstravimas, bet iš tikrųjų santykiai tikrai nėra geri ir gali būti, kad Rusija jau galvoja ir apie kitą galimą lyderį“, – savo nuomonę pareiškė politikas.
 
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Rusija nebūtinai turėtų į rinkimus siųsti savo kandidatą, nes, pasak jo, prorusišką kandidatą galima rasti ir pačioje Baltarusijoje. Politiko teigimu, Rusija kandidatą bandytų veikti naujai vyksiančių rinkimų metu.
 
„Pirmiausiai jie bandys veikti rinkimų metu. Jie turi dideles medijas, kaip jūs žinote, Baltarusijai stiprią įtaką daro Rusijos medija, televizija, socialiniai tinklai ir internetas“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Lietuvos Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.
 
Neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, kad A. Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 14:25

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė padėtį Baltarusijoje.
 
Pasak kanclerės atstovo Steffeno Seiberto, pokalbio metu A. Merkel „pabrėžė, kad Baltarusijos vyriausybė privalo sustabdyti smurtą prieš taikius protestuotojus, nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir užmegzti nacionalinį dialogą su opozicija ir visuomene, kad būtų įveikta krizė.“
 
Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtame pranešime nurodoma, kad Rusijos vadovas V. Putinas savo ruožtu įspėjo A. Merkel, kad užsienio valstybių mėginimai kištis į Baltarusijos vidaus reikalus nepriimtini.
 
„Rusija pažymėjo, kad užsienio valstybių mėginimai kištis į šalies vidaus reikalus nepriimtini ir gali dar labiau padidinti įtampą“, – teigiama Kremliaus spaudos tarnybos pareiškime.
 
Maskva, be kita ko, išreiškė viltį, kad greitu metu nurims įtempta padėtis kaimyninėje Baltarusijoje.
 
Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. surengtų Prezidento rinkimų, kurie, anot protestuotojų ir opozicijos, buvo suklastoti prezidento Aliaksandro Lukašenkos naudai, įsiplieskė masiniai protestai ir streikai.
 
65 metų amžiaus A. Lukašenka prezidentauja ketvirtį amžiaus, kartais jis vadinamas paskutiniu diktatoriumi Europoje.
 
Policija ėmėsi griežtų priemonių prieš protestuotojus, tūkstančiai jų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigia, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ir net kankinami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 15:00

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad būtina pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai, kad ši nesikištų į Baltarusijoje prasidėjusius procesus. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šiuo metu Baltarusijoje besirutuliojančiuose įvykiuose galima įžvelgti tam tikrų panašumų į procesus, kurie vyko 1956 metais Budapešte ir 1968 m. Prahoje. Tuomet  Sovietų Sąjunga prieš vengrų ir čekoslovakų tautas, siekusias  ištrūkti iš jos įtakos, panaudojo karinę agresiją.
 
„Matau tam tikras paraleles su 1956 metais Budapešte ir 1968 Prahoje, kuomet buvo suteikta karinė pagalba tuomet bundančioms visuomenėms Vengrijoje ir Čekoslovakijoje (nuslopinti – ELTA). Tikėtina, kad dabar ne 1956 ir 1968, nors ir daug analogijų šiame procese yra. Todėl, manau, kad jei Rusija ir svarsto šį variantą, turi būti labai aiškiai įspėta, kad pasekmės taip pat bus“, – po pasitarimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė L. Linkevičius.
 
„Kadangi yra viešas (Baltarusijos – ELTA) kvietimas suteikti karinę pagalbą, turi būti pasiųsta aiški žinutė Rusijai. Mūsų įsitikinimu, be jokios priežasties – nei praktinės, nei teisinės, nei politinės“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje.
 
„Nėra jokio pagrindo, jokios išorinės eskalacijos, kaip teigia buvęs Baltarusijos vadovas, kad iš NATO pusės kažkas grasina (…). Tam nėra jokių priežasčių“, – tvirtino L. Linkevičius.
 
„Kol kas mes matome tik blefą, realios grėsmės nėra ir kol kas nėra jokios situacijos eskalacijos prie sienų“, – pridūrė jis.
 
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po nesiliaujančių protestų pagalbos kreipėsi į  Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Po savaitgalį vykusio pokalbio su V. Putinu A. Lukašenka tvirtino, kad Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju.
 
L. Linkevičius: kalbėti reikia ne tik apie ekonomines, bet ir apie politines sankcijas
 
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtina, kad Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti pasitelktos ne tik ekonominės sankcijos, bet ir politinio spaudimo priemonės.
Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
 
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.

„Dabartinė vadovybė priešakyje su buvusiu prezidentu praranda savo legitimumą – ne tik moraliai, bet ir teisiškai greitai tai įvyks. Todėl norėtume, kad ši pozicija būtų ir tarptautinėje arenoje akcentuojama. Mes siūlome tai daryti savo partneriams. Tai yra taip pat poveikio priemonė – politinė izoliacija“, – teigė L. Linkevičius.
 
Ministras L. Linkevičius dar kartą pakartojo, kad reikalui esant Lietuva, reaguojant į Baltarusijos valdžios agresiją prieš protestuotojus bei suklastotus rinkimus, gali pasitelkti ir nacionalines sankcijas. Visgi, jo teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas tarptautinėms priemonėms.
„Mes norėtume, kad sankcijos būtų kuo greičiau. Ne tik norime, bet ir teikiame savo pasiūlymus. Aš tikiu, kad ir kitos šalys tą daro. Tikrai neatmetame galimybės ir nacionalinių sankcijų. Jos viena kitoms netrukdo. Tokia pozicija“, – teigė jis, kartu sureaguodamas į opozicijos raginimus sankcijų priemones įgyvendinti kuo greičiau.
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
 
Rusiška agresija

„Laikas yra svarbu, tačiau tai nėra pagrindinis faktorius, nes mes kalbame apie tuos, kurie įvykdė tuos veiksmus: arba suklastojo rinkimus, arba naudojo perteklinę jėgą, todėl jie turi būti atskaitingi“, – teigė ministras.
 
„Europinių sankcijų efektyvumas yra nepalyginamai didesnis: kalba tuomet eina ir apie (finansinių – ELTA) aktyvų šaldymą ir patekimą į europinę erdvę“, – pridūrė L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 17:00

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Aliaksandrui Lukašenkai šeštadienį pareiškus, kad dėl nesiliaujančių protestų Baltarusijoje būtinos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nesuprantąs, dėl ko Baltarusijos vadovas prašo pagalbos.
 
„Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš gatvėse gėles nešančius žmones? Gyventi paraleliniame pasaulyje pasiruošus paaukoti viską tikrai yra didelis užsienio sąmokslas“,– socialiniame tinkle „Twitter“ rašo L. Linkevičius.
 
Kaip jau skelbė ELTA, šeštadienį Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka telefonu aptarė situaciją, susiklosčiusią Baltarusijoje po prezidento rinkimų, ir pareiškė esą įsitikinę, jog visos problemos netrukus bus sureguliuotos.
 
„Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti savitarpiškai naudingam dviejų šalių bendradarbiavimui Sąjunginėje valstybėje“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
 
Pažymima, kad pokalbis įvyko Baltarusijos iniciatyva.
 
ELTA primena, kad įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių neskaidrių Prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 18:00

Rugpjūčio 7 dieną prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo surengta protesto akcija.

Jos dalyviai smerkė ir Rusijos, ir Baltarusijos vadovus, piktinosi, kad oficialusis Minskas jau paleido dirbti pavojų nešančią, nesaugią Astravo atominę jėgainę, bet kada galinčią tapti antruoju Černobyliu.

Šiame mitinge dalyvavo ir pirmasis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas prof. Vytautas Landsbergis.

Slaptai.lt skelbia jo piktą, kandžią kalbą, rėžtą karštą rugpjūčio 7-osios vidurdienį Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados. Prof. V.Landsbergis nevengė ir itin aštrių posakių.

2020.08.07; 20:07