Putinas senatvėje. Foto montažas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paprašė sankcijų moratoriumo, pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai. G20 šalių lyderiams jis sakė, kad tai „gyvybės ar mirties“ klausimas.
 
V. Putinas vis dėlto neatskleidė, kurios valstybės turėtų būti atleistos nuo sankcijų, jo kreipimasis buvo gana apibendrintas.
 
„Geriausiu atveju turėtume priimti… bendrą būtiniausių prekių bei finansinių operacijų joms įsigyti apribojimų moratoriumą, – ketvirtadienį virtualaus G20 šalių lyderių susitikimo metu sakė V. Putinas. – Kalbu apie šalis, kurios nuo šios pandemijos kenčia labiausiai. Vis dėlto tai gyvybės ir mirties klausimas, tai iš esmės yra humanitarinė problema.“
 
„Šie dalykai turėtų būti sprendžiami atsiribojus nuo bet kokios politikos“, – tvirtino V. Putinas.
 
Po Krymo aneksijos 2014 m. Rusijai Vakarų šalys pritaikė nemažai sankcijų. Rusija taip pat yra keleto kitų šalių, kurioms Vakarai taiko sankcijas, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos, sąjungininkė.
 
V. Putinas pareiškė, jog svarbu steigti „žaliuosius koridorius, kuriuose negalioja jokios sankcijos ir jokie prekybos karai“. Šiais keliais esą būtų tiekiami medikamentai, maisto atsargos, įranga ir technologinės priemonės.
 
Rusijos prezidentas tvirtino, kad dabartinė krizė smogs stipriau nei 2008–2009 m. ekonominė krizė, o prekybos karai bei sankcijos esą ją dar labiau pagilins.
 
„Neabejotina yra tai, kad negalime sau leisti veikti „kiekvienas už save“ principu“, – teigė jis ir pabrėžė, jog valstybės privalo suvienyti jėgas ir kartu plėtoti vakcinas bei vaistus nuo koronaviruso.
 
Koronavirusas ir kritusios naftos kainos Rusijoje sukėlė krizę, todėl V. Putino žadėtas ekonomikos augimas bei gyvenimo sąlygų gerėjimas atrodo dar mažiau realus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 00:02

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad dėl koronaviruso protrūkio atidedamas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, turėjęs vykti balandžio 22 d.
 
Per televiziją kalbėjęs Rusijos prezidentas pranešė, kad dėl koronaviruso pandemijos būtina atidėti referendumą, tačiau prezidentas nepasakė, kada vėliau jis galėtų būti surengtas. V. Putinas, be kita ko, rekomendavo Rusijos gyventojams būti namuose, kad jie išvengtų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu.
 
Rusijoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius siekia 658.
 
Tarp siūlomų Rusijos Konstitucijos pakeitimų yra pataisa, leisianti V. Putinui siekti būti perrinktam šalies prezidentu po 2024 m., kai baigsis dabartinė jo kadencija. Be to, parlamentui, kuriame dominuoja V. Putinui ištikimi politikai, būtų suteikta daugiau įgaliojimų.
 
67 metų amžiaus V. Putinas jau du dešimtmečius yra valdžioje. Tuo laikotarpiu jis ėjo tiek Rusijos premjero, tiek prezidento pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 06:11

Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.

Buvęs KGB žvalgybos agentas Jurijus Švecas tvirtina, kad kai Vladimiras Putinas pasitrauks, CŽV vadovybė savo šlovės muziejuje privalės pastatyti jam padėkos žvaigždę su užrašu „Ačiū tau, agente „Nuorūka“.

Iš kur tokia netikėta versija? Rusijos prezidento Vladimiro Putino (Владимир Путин) dėka buvo padarytas šuolis plėtojant Amerikos karinį-pramoninį kompleksą, Pentagono biudžetas išaugo iki rekordinių 738 milijardų JAV dolerių, o didžiausios šalies karinės kompanijos yra užpildytos užsakymais, – interviu GORDON leidiniui sakė buvęs sovietų žvalgybos pareigūnas, V.Putino kolega KGB (КГБ) institute Jurijus Švecas (Юрий Швец), šiuo metu gyvenantis ir dirbantis JAV.

Jurijus Švecas: „Esu giliai įsitikinęs, kad Kremliuje dabar sėdi tie vadinamieji „naudingi idiotai“, kurie labiausiai kenkia Rusijai ir tuo pačiu padeda stiprinti JAV bei NATO.

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.

„Dėl CŽV padėkos ponui V.Putinui – aš rimtai. Taip galvoju. Po SSRS žlugimo JAV karinis-pramoninis kompleksas buvo susitraukęs iki minimumo. NATO tapo popierine organizacija. Ir tik dėka titaniškų Kremliaus pastangų žvanginant ginklais Pentagono biudžetas šiais metais išaugo iki rekordinio 738 milijardų JAV dolerių, o didžiausios JAV gynybos kompanijos dabar vos spėja atlikti visus karinius užsakymų. Agresyvi V.Putino veikla sustiprino JAV kariniu požiūriu ir taip pat privertė atsibusti NATO“. Taip sakė Dmitrijui Gordonui Amerikoje nuo 1993-ųjų įsikūręs buvęs KGB darbuotojas J.Švecas, kadaise mokęsis su V.Putinu toje pat KGB mokykloje (Jurijaus Andropovo vardo KGB institute) ir tvirtinantis, kad V.Putinui tame institute buvo prilipusi nepagarbi „Nuorūkos“ pravardė.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

„Amerikos kompanijos Raytheon ir Lockheed gauna iš Pentagono ilgai lauktą kontraktą kurti naujos kartos sistemas. Skirtingai nuo Rusijos Federacijos, tai yra tikras, o ne animacinis ginklas. Kremliaus propagandistai klausia su patosu: „Ar esate pasirengęs mirti už Tartu?“ O NATO, reaguodamas į Kremliaus agresyvų elgesį, atgimsta kaip Fenikso paukštis, pradeda didžiausias pratybas per pastaruosius 25 metus prie pat Rusijos Federacijos sienų (jos niekada nebuvo surengtos taip arti Maskvos) ir sukuria galingą karinę grupę, kuri ten liks visam laikui.“ Tai – dar viena ištrauka iš J.Šveco interviu, duoto Gordonua.com leidiniui.

J.Švecas taip pat prisiminė, kad būtent V. Putinui mosuojant antiamerikietišku kumščiu Amerikoje buvo demaskuota dešimt Rusijos nelegalių žvalgybos agentų, įskaitant Sovietų Sąjungos didvyrį Michailą Vasenkovą (Михаил Васенков), dirbusį nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio.

KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones

Pasak J.Šveco, Michailas Vasenkovas gyveno JAV teritorijoje maždaug nuo 1970-ųjų. Jis buvo vadinamasis KGB agentas nelegalas. JAV žvalgyba sugebėjo šio nelegalo bylą pavogti iš SVR (Služba vnešnej razvedki) būstinės Jaseneve ir slapta atsigabenti į JAV. O juk toji byla – 400 puslapių storio folijantas. Tokio skandalo Rusijos žvalgybų struktūrose nebuvo nuo pat 1917-ųjų. Bet Rusijos žvalgyba vis tik apsijuokė, ir tai nutiko tik todėl, kad valstybei vadovauja buvęs KGB agentas nevykėlis, pravarde „Nuorūka“.

J.Švecas taip pat atkreipia dėmesį, kad V.Putinui valdant į Vakarus (daugiausia į JAV) buvo pervesta iš Rusijos apie vieną trilijoną JAV dolerių. Už tuos pinigus, kuriuos valdininkai slapta pervedė į sąskaitas JAV bankuose, Rusijoje buvo galima sukurti Rojų. Bet V.Putinui valdant šis trilijonas stiprina ne Rusijos, o JAV ekonomiką.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2020.03.22; 10:30

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Dėl dabartinio neramaus laikotarpio pasaulyje prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė nuomonę dėl prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ir pritarė planui, kuris leistų jam kandidatuoti į dar dvi kadencijas iš eilės ir būti perrinktam, teigė Kremliaus atstovas.
 
Kremliaus teigimu, V. Putino sprendimas pritarti pasiūlymui, kuris leistų jam likti valdžioje po 2024 metų, susijęs su nestabilumu pasaulyje ir grėsmėmis Rusijai, įskaitant naująjį koronavirusą.
 
„Padėtis pasaulyje tapo mažiau stabili“, – teigė atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tarp veiksnių, privertusių V. Putiną pakeisti nuomonę, yra „koronaviruso pandemija, pasaulinio nuosmukio grėsmės, virtinė regioninių konfliktų ir Vakarų sankcijos“.
 
Putinas senatvėje. Foto montažas

„Šiais sunkiais laikais valdžios institucijų stabilumas, valdžios tvirtumas ir pastovumas turi didelę svarbą. Tokiais sunkiais laikais kai kurios šalys priėmė sprendimus leisti pareigas einančiam prezidentui likti pareigose. Tokiais sunkiais laikais svarbu išlaikyti stabilią, tvirtą ir nuoseklią politiką“, – aiškino D. Peskovas.
 
Kiek anksčiau V. Putinas teigė nenorįs panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ar naudotis kitomis įvardijamomis priemonėmis savo valdžiai pratęsti po 2024 metų.
 
Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais pasiūlė virtinę Konstitucijos pakeitimų, tačiau iki šios savaitės antradienio atmetė spėliones, kad reformų ėmėsi tam, jog pratęstų savo valdžią.
 
67 metų V. Putinas valdžioje yra jau du dešimtmečius. Jis prie šalies vairo stovi nuo 2000 metų ir tuo laikotarpiu ėjo tiek Rusijos prezidento, tiek premjero pareigas. Dabartinė jo kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais.
Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
 
V. Putinas dar praėjusią savaitę teigė, kad laikysis prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs atsistatydinti 2024 metais.
 
Rusijos Valstybės Dūma, žemesnieji parlamento rūmai, šios savaitės trečiadienį pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų prezidentui V. Putinui būti perrinktam iki 2036 metų. Tačiau D. Peskovas teigė, kad V. Putinas dar nepaskelbė, ar 2024 metais vėl sieks Rusijos prezidento posto.
 
Dėl esminių pokyčių V. Putino kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
 
Visuomenės balsavimas turėtų įvykti balandžio 22 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:15

Rusijos Valstybės Dūmos palaiminta Konstitucijos reforma prezidentui Vladimirui Putinui leistų išsilaikyti valdžioje iki 2036 m., praneša AFP.
 
Įstatymo projektui Valstybės Dūmoje, žemesniuose parlamento rūmuose, buvo pritarta po trečiojo svarstymo trečiadienį. Jam dar turės pritarti aukštesnieji parlamento rūmai ir regioninė valdžia.
 
Visuomenės balsavimas, kurį V. Putinas vadina plebiscitu, turėtų įvykti balandžio 22 d. Rusijos konstitucija būtų pakeista pirmą kartą nuo 1993 m.
Dėl esminių pokyčių V. Putino kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
 
Į valdžią jis atėjo 1999 m., kai tapo premjeru. 2000 m. V. Putinas prezidento poste pakeitė Borisą Jelciną ir juo buvo dvi ketverių metų kadencijas iki 2008 m.
 
Jis vėl tapo prezidentu 2012 m., šį kartą kadencija buvo pailginta iki 6 metų. Jis buvo dar kartą perrinktas 2018 m.
 
Priėmus Konstitucijos pakeitimus, prezidentas įgytų teisę paleisti parlamentą, jei šis tris kartus atsisakytų paskirti šalies vadovo siūlomą ministrą.
 
Be to, prezidentas įgytų daugiau galių prižiūrint Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir prokurorų darbą.
 
Reforma taip pat sustiprintų Rusijos Federacijos Valstybės tarybos vaidmenį, kuri šiuo metu yra patariamoji institucija.
 
Konstitucijos pakeitimai taip pat įtvirtintų Rusijos „tikėjimą Dievu“, nepaisant jos ilgalaikės pasaulietinės valstybės istorijos.
 
Santuoka būtų pripažįstama kaip vyro ir moters sąjunga, taigi iš esmės būtų uždrausta tos pačios lyties partnerystė.
 
Dar viena svarbi naujovė – draudimas „atiduoti Rusijos teritoriją“ ir draudimas tai skatinti. Tai leistų užtikrinti, kad 2014 m. Rusijos aneksuotas Ukrainai priklausantis Krymas ir toliau liktų Rusijos rankose net ir po V. Putino pasitraukimo iš politikos.
 
Įstatymu taip pat būtų apsaugoma ir „istorinė teisybė“ dėl šalies vaidmens Antrajame pasauliniame kare bei „tėvynės gynėjų atminimas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 00:30

Rusijos parlamentas antradienį po antrojo svarstymo pritarė prezidento Vladimiro Putino pasiūlytai konstitucijos reformai. Už balsavo 382 Dūmos deputatai, 44 susilaikė. Balsų „prieš“ nebuvo.
 
Ketvirtoji V. Putino kadencija prezidento poste baigiasi 2024-aisiais. Kritikai kaltina jį konstitucijos pataisomis siekiant užsitikrinti valdžią ir po to.
 
Gali būti, kad jau trečiadienį Dūmoje bus surengtas ir galutinis balsavimas. Rusijos Federacijos Taryba konstitucijos reformą svartyti numatyta taip pat trečiadienį.
 
V. Putinas sausio viduryje netikėtai paskelbė apie virtinę pokyčių Rusijos politinėje sistemoje. Be kita ko, numatyta stiprinti parlamento ir Valstybės Tarybos, kurios funkcijos iki šiol yra konsultacinės, galias.
 
Tačiau daugelis pataisų, pavyzdžiui, dėl būsimo valdžios pasidalijimo, suformuluota labai miglotai. Anot apklausų, jų nesupranta ir dauguma rusų.
 
V. Putino planuojama konstitucijos reforma yra pirmoji nuo 1993-iųjų. Balandį dėl jos balsuos gyventojai. Tačiau kol kas neaišku, kokia forma vyks balsavimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 00:30

Vladimiras Putinas Sibire. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį teigė nenorįs panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ar naudotis kitomis įvardijamomis priemonėmis savo valdžiai pratęsti, tačiau prezidentas neatskleidė savo ateities planų, skelbia agentūra AP.
 
Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais pasiūlė virtinę Konstitucijos pakeitimų, kuriuos jo kritikai suvokia kaip vieną iš V. Putino bandymų likti prie šalies vairo pasibaigus dabartinei šešerių metų trukmės kadencijai 2024 metais.
 
Remiantis apklausomis, dauguma rusų mano, kad V. Putinas Konstitucijos reformą inicijavo, visų pirma, todėl, kad užsitikrintų buvimą valdžioje ir po 2024 metų.
 
Vis dėlto penktadienį per susitikimą su darbininkais ir aktyvistais Ivanovo mieste V. Putinas atmetė visas spėliones.
 
Rusijos prezidentas, be kita ko, teigė, kad jo prezidentavimas yra daugiau „nei šiaip tiesiog darbas“ ir turėtų būti suvokiamas kaip jo „likimas“.
 
Kremliaus kontroliuojamas parlamentas, tikimasi, kitą savaitę pritars Konstitucijos pakeitimams, dėl kurių balandžio 22 d. referendume balsuos Rusijos piliečiai.
 
67 metų amžiaus V. Putinas valdžioje yra jau du dešimtmečius. Jis prie šalies vairo stovi nuo 2000 metų ir tuo laikotarpiu ėjo tiek Rusijos prezidento, tiek premjero pareigas. Dabartinė jo kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais.
 
2020.03.07; 00:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo koronaviruso saugomas įprastomis higienos priemonėmis, prieinamomis kiekvienam piliečiui.
 
Tai trečiadienį pareiškė jo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalistų klausimus.
 
„Daroma visa, kas reikalinga, kad koronavirusas nepatektų į artimiausią prezidento aplinką. Omenyje turiu įprastas prevencines higienos priemones, kurių gali imtis visi Rusijos piliečiai“, – sakė D. Peskovas.
 
Spaudos sekretorius pabrėžė, kad situacija Maskvoje, susijusi su koronavirusu, nėra įtempta.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį tarptautinio masto nepaprastąja situacija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 70-yje šalių.
 
Kinijos valdžia iki šiol patvirtino daugiau kaip 80 tūkstančių užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, beveik 3 tūkst. infekuotųjų jau mirė.
Už Kinijos ribų užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 10,5 tūkst., daugiau kaip 160 žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:00

Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka

Tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į demonstraciją Maskvoje, kurios tikslas – paraginti prezidentą Vladimirą Putiną nelikti valdžioje neribotam laikui. Tai yra pirmasis tokio masto Rusijos opozicijos rengiamas protestas nuo tada, kai Kremliaus vadovas paskelbė apie prieštaringai vertinamus planus pakeisti šalies Konstituciją.
 
Demonstracijoje buvo minimos penktosios opozicijos politiko Boriso Nemcovo žmogžudystės metinės, tačiau organizatoriai taip pat siekė, kad renginys pasiųstų žinutę V. Putinui, kuris pasiūlė Konstitucijos pakeitimus.
 
Organizatoriai, tarp kurių yra ir žymiausias opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kvietė susirinkti didelę minią žmonių, galinčią parodyti V. Putinui, kad jis neturėtų svarstyti galimybės likti valdžioje po 2024-ųjų, pasibaigus jo kadencijai.
 
Demonstracijai leidimą suteikė Maskvos valdžios institucijos – praėjusią vasarą vykusios demonstracijos, raginusios rengti teisingus rinkimus, buvo grubiai išvaikytos. Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad daugelis žmonių buvo tikrinami metalo detektoriais, siekiant užtikrinti dalyvių saugumą.
 
„(Vladimiro) Putino režimas yra grėsmė žmonijai“, – toks užrašas buvo matomas ant vieno iš plakatų, šalia B. Nemcovo portreto. „(Vladimiro) Putino politika yra grindžiama melu“, – buvo užrašyta ant kito plakato, cituojant B. Nemcovą, kuris 2015-ųjų vasario 27-ąją buvo nužudytas Maskvos centre.
„Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
 
„Už Rusiją be Putino!“, – žygiuodama skandavo minia.
 
Skaičiuojama, kad Maskvoje vykusioje demonstracijoje dalyvavo apie 3,7 tūkst. žmonių.
 
Panaši demonstracija vyko ir Sankt Peterburge, į kurią susirinko apie 2 tūkst. žmonių, nešinų gėlėmis, B. Nemcovo portretais ir plakatais su užrašais „Jie tavęs bijojo, Borisai“.
 
„Tai iš esmės yra vienintelė mūsų turima galimybė išeiti į gatves ir pasakyti, kad prieštaraujame šalyje vykstantiems įvykiams ir šiai policinei valstybei“, – sakė demonstracijos dalyvė 55-erių Galina Zuiko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.01; 08:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą pripažino, kad saugumo sumetimais praeityje jam buvo rekomenduojama oficialiuose renginiuose pasinaudoti antrininku. „Idėja buvo, tačiau aš atsisakiau antrininko“, – sakė Rusijos vadovas agentūrai TASS.
 
„Tai buvo sunkūs laikai kovoje su terorizmu“, – klabėjo V. Putinas, turėdamas omenyje pirmuosius metus po savo kadencijos pradžios 2000-aisiais. Konkrečiai esą buvo kalbama  apie valstybės vadovo antrininko pasirodymus nesaugiose vietose.
 
Klausimas, ar V. Putinas naudojasi antrininku, aktyviai diskutuojamas, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose.
 
Rusijos valstybės apsauga praeityje teigė, jog antrininko pasitelkimas reikštų, kad prezidento saugumas negali būti užtikrintas. Tačiau taip esą anaiptol nėra.
 
2001 metais viena moteris TV laidoje tiesiogiai paklausė V. Putino, ar jis dėl daugybės susitikimų naudojasi tokia pagalba. Tada prezidentas atsakė vienu žodžiu: „ne“.
 
Valstybinė agentūra TASS ketvirtadienį paskelbė dalį iš 20 serijų interviu su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.28; 00:30

Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.

Keliuose Rusijos miestuose šeštadienį vyko demonstracijos prieš prezidento Vladimiro Putino paskelbtą konstitucijos reformą.
 
Maskvoje, organizatorių duomenimis, į gatves išėjo 3 000 žmonių. Policija nurodė, kad protestuotojų buvo 300. Per pavienius protestus Sankt Peterburge, kuriems leidimas nėra reikalingas, pilietinių teisių organizacijos „OVD-Info“ duomenimis, būta sulaikytų asmenų.
 
Demonstracijos taip pat vyko Archangelske Rusijos šiaurės vakaruose bei Ulan Udėje Sibire.
 
V. Putinas sausio viduryje netikėtai paskelbė apie virtinę pokyčių Rusijos politinėje sistemoje. Be kita ko, numatytas prezidento kadencijų skaičiaus apribojimas. Be to, parlamentui ateityje bus suteikta daugiau galių. V. Putinas pažadėjo, kad gyventojai dėl reformos galės pareikšti savo nuomonę balsuodami.
 
Jis tikisi „referendumo, o ne nesuprantamo viešo balsavimo“, agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus kritikas Sergejus Udalcovas, vienas demonstracijos Maskvoje organizatorių. V. Putinas kol kas detalių apie planuojamą balsavimą nepateikė.
 
V. Putino ketvirtoji kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais. Jo reforma numato ir Valstybės Tarybos sustiprinimą. Stebėtojai mano, kad 67-erių V. Putinas pasibaigus kadencijai gali siekti aukšto posto šioje institucijoje – ir taip užsitikrinti valdžią, V. Putinas tai neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.17; 00:30

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu aptarė galimą apsikeitimą kaliniais, penktadienį pranešė Kijevas.
 
Abiejų šalių prezidentai pirmą kartą susitiko gruodį Paryžiuje vykusioje konferencijoje, kuriai tarpininkavo Vakarų valstybių vadovai.
Susitikimo metu V. Zelenskis ir V. Putinas susitarė dėl priemonių konfliktui Ukrainoje nutraukti. Dabar abu lyderiai daugiausiai dėmesio skyrė pasirengimui dar vienam jų susitikimui.
 
„V. Zelenskis ir V. Putinas ypatingą dėmesį skyrė Rusijoje, Kryme ir separatistų kontroliuojamuose Ukrainos regionuose kalinamų Ukrainos piliečių paleidimo klausimui“, – teigiama pareiškime.
 
Pasak Kijevo, abiejų valstybių vadovai susitarė paspartinti derybininkų darbą, kad būtų greičiau įgyvendinti jau egzistuojantys susitarimai.
Kremlius pranešimo apie prezidentų pokalbį telefonu kol kas neskelbė.
 
V. Zelenskiui anksčiau jau yra pavykę susitarti dėl ilgai laukto pasikeitimo kaliniais su Rusija. Rugsėjį abi valstybės apsikeitė iš viso 70 kalinių.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
 
Paskutinį kartą V. Zelenskis su V. Putinu telefonu kalbėjosi gruodžio 31 d.
 
Prancūzijos prezidentūros pareigūno teigimu, Kremlius šią savaitę paskelbė paskyręs naują politiką Ukrainos atžvilgiu kuruojantį pareigūną. Manoma, kad jis yra nuosaikesnių nei jo pirmtakas pažiūrų, dėl to naujasis įgaliotinis esą gali nulemti naują derybų etapą.  
 
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 m. po Krymo aneksijos. Konfliktas įsiplieskė tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų ir nulėmė daugiau nei 13 000 žmonių žūtis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.15; 07:00

Michailas Kasjanovas

Vladimiro Putino pasiūlytomis Rusijos konstitucinėmis reformomis siekiama vienintelio tikslo – suteikti ilgamečiam lyderiui dar daugiau galių, pareiškė Rusijos opozicionierius ir buvęs šalies ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas.
 
„Yra 22 pataisos. Dvi iš jų yra vadinamosios socialinės. Kitos 20 yra susijusios tik su vienu dalyku – prezidento galių stiprinimu“, – radijui „Echo Moskvy“ sakė M. Kasjanovas, Rusijos premjero pareigas ėjęs 2000–2004 m.
 
V. Putinas kaip prezidentas ar premjeras Rusijai vadovauja jau daugiau nei du dešimtmečius. Praeitą mėnesį jį pasiūlė virtinę Konstitucijos pataisų, nes, pasak jo, būtina reformuoti šalies vadovybės struktūrą.
 
Kai kuriomis iš pataisų siekiama padidinti premjero ir patariamosios Valstybės Tarybos įgaliojimus. Tai paskatino gandus, kad V. Putinas svarsto perimti premjero arba Valstybės Tarybos pirmininko pareigas, kai 2024 m. baigsis jo prezidento kadencija.
 
Opozicinei Liaudies laisvės partijai vadovaujantis M. Kasjanovas interviu tvirtino, kad V. Putino pasiūlymai stiprinti kitų politinių pozicijų galias „yra tik kalbos“, o tikrasis šių reformų tikslas yra suteikti daugiau galių pačiam V. Putinui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.15; 07:05

Vladimiras Putinas Sibire. EPA – ELTA nuotr.

Kol Vladimiras Putinas bus Rusijos prezidentas tos pačios lyties asmenų santuokos nebus įteisintos, ketvirtadienį pareiškė šalies vadovas.
 
„To nebus, kol esu prezidentas“, – susitikime, kuriame buvo aptariamos galimos Konstitucijos pataisos, teigė V. Putinas.
 
Pagal įstatymus, kuriuos V. Putinas pasirašė 2013 m., viešas homoseksualumo propagavimas Rusijoje laikomas nusikaltimu.
 
67-erių V. Putinas valdžioje kaip prezidentas ar premjeras yra jau du dešimtmečius, dabartinė jo kadencija baigsis 2024 m. Jis yra ilgiausiai valdantis Rusijos vadovas.
 
Kai kurie šiuo metu svarstomi Konstitucijos pakeitimai galėtų užtikrinti, kad net ir baigęs kadenciją V. Putinas išsilaikys valdžioje – kaip daugiau įgaliojimų turintis premjeras, parlamentaras visam gyvenimui arba kaip patariamosios Valstybės Tarybos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:30

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija ir Turkija Sirijoje artėja prie atviros konfrontacijos, praneša agentūra „Reuters“.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pagrasino Rusijos remiamoms sirų pajėgoms, kad jos sumokės didelę kainą už atakas prieš jo šalies karius. Vyriausybė Maskvoje tuo tarpu pareikalavo, kad būtų nutraukti visi reidai prieš Rusijos ir Sirijos pajėgas sukilėlių kontroliuojamoje Idlibo provincijoje. Sirijos kariuomenė pabrėžė, kad į turkų atakas bus atsakyta.
 
Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį turėjo telefonu kalbėti su R. T. Erdoganu. JT įspėja, kad dėl mūšių vėl kils pabėgėlių banga Idlibe Sirijos šiaurės vakaruose.
 
Antradienį sirų daliniams pavyko perimti strategiškai svarbaus kelio M5 tarp Alepo ir Damasko kontrolę – jis nuo 2012-ųjų buvo kontroliuojamas sukilėlių. Turkijos remiami sukilėliai tada pradėjo atsakomąjį puolimą ir priartėjo prie Nairbo miesto.
 
Pirmadienį situacija paaštrėjo, kad per Sirijos karių surengtą puolimą žuvo penki turkų kariai. Be to, Turkijos ir Rusijos pokalbiai dėl mūšių nutraukimo baigėsi be konkrečių rezultatų. R. T. Erdoganas paskelbė, kad trečiadienį pristatys planą dėl Idlibo.
 
Turkija remia sukilėlius Idlibe. Rusija ir Iranas tuo tarpu yra Sirijos prezidento Basharo al Assado dalinių pusėje. Nuo 2011 metų, kai kilo pilietinis karas, į Turkiją pabėgo 3,6 mln. sirų. Anot R. T. Erdogano, jo šalis nebegali priimti daugiau žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį susitiko pokalbių, bet jiems nepavyko pasiekti susitarimo, kad būtų išspręsti nesutarimai dėl naftos.
 
„Nusprendėme tęsti pokalbius ne asmeniškai, bet su tais, kurie yra susiję su šiuo procesu“, – po susitikimo Sočyje sakė A. Lukašenka.
Baltarusijos vadovas pastarosiomis savaitėmis kaltino savo artimiausią sąjungininkę Rusiją dėl pernelyg didelių naftos kainų. Ketvirtadienį A. Lukašenka pareiškė, kad Rusija praeitą mėnesį tiekė mažiau naftos nei sutarta.
 
A. Lukašenkos teigimu, nors Rusija sutiko Baltarusijai tiekti 2 mln. tonų naftos per mėnesį, „sausį jie pristatė tik 500 tūkst. tonų, tik ketvirtį sutarto kiekio“.
 
Praeitą savaitę JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo lankėsi Baltarusijoje ir pareiškė, kad JAV gali aprūpinti šalį nafta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.08; 08:50

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Seime visuomenei buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Su šiuo dokumentu Lietuvos visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
Artimiausiu metu slaptai.lt publikuos savuosius įspūdžius, susipažinus su VSD ir AOTD ataskaita. O šiandien skelbiame Kastyčio Stalioraičio, buvusio ilgamečio užsienio informacijos analitiko Lietuvos Seime, pastabas. Kastytis Stalioraitis įžvelgia svarbų prieštaravimą.
 
Kastytis Stalioraitis. Prieštaravimai

Ar nematote akivaizdaus prieštaravimo šiose dvejose straipsnio pastraipose?

1. „Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2. Antradienį kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.

Juk šmeižto kampanija prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius TS-LKD politikus, visų pirma jos Garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, ir yra sudėtinė, labai veiksminga Rusijos kišimosi į rinkimines kampanijas Lietuvoje dalis.

O Rusijos propagandistams orientuotis į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus net nėra reikalo. Tokie ir patys žino, kaip agituoti, tik duokit jiems kuo daugiau pinigų (nelegaliai, žinoma) visokiems „kolchoznykų vasarų“ filmams pastatyti.

2020.02.05; 10:27

Putinas senatvėje. Foto montažas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino, kad jo siūlomos konstitucijos reformos nėra skirtos jo galių išplėtimui. Priešingai, jos turėtų patobulinti šalies politinę sistemą, pareiškė V. Putinas antradienį susitikime su civilinės visuomenės atstovais Čerepoveco mieste. Netikėtas V. Putino pareiškimas apie konstitucijos pataisas sukėlė spėliones, kad 67-erių prezidentas ir pasibaigus jo ketvirtajai kadencijai 2024 metais neatsisakys valdžios.
 
Tačiau V. Putinas dabar tai paneigė. „Būdamas prezidentas ir ministras pirmininkas, aš supratau, kad kai kurie dalykai nefunkcionuoja taip, kaip turėtų“, – sakė jis antradienį. Todėl jis pasiūlęs pakeisti politinę sistemą, tačiau „ne tam, kad būtų išplėsti mano įgaliojimai“.
 
V. Putino reformos, be kita ko, numato Rusijos prezidento kadencijų apribojimą iki bendrai dviejų kadencijų. Be to, Valstybės Tarybai ir parlamentui ateityje bus suteikta daugiau teisių. V. Putinas taip pat pažadėjo, kad rusai dėl reformos balsuos referendume. Dūmoje parlamentarai po pirmojo svarstymo įstatymo projektą vienbalsiai priėmė.
 
V. Putinui paskelbus apie reformas, sausio viduryje atsistatydino premjero Dmitrijaus Medevedo vyriausybė. V. Putinas tada naujuoju vyriausybės vadovu paskyrė mažai žinomą mokesčių tarnybos vadovą Michailą Mišustiną.
 
Rusijoje jau seniai spėliojama apie galimą politinės sistemos keitimą, kuris leistų V. Putinui likti valdžioje ir pasibaigus kadencijai 2024 metais. Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad vienintelis V. Putino tikslas yra likti „vieninteliu vadovu iki gyvos galvos“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Parašiau vakar FB, bet tinka ir šiandien, ir rytoj, ir poryt…

Trys konservatoriai (Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris) nusistebėjo, tiksliau, pasipiktino UR ministro išsakytu vizito į Baltarusiją tikslu – “kad jie (Baltarusijos valdžia) pradėtų ką nors daryti dėl Astravo atominės elektrinės saugumo…, nors klausimo dėl Astravo AE saugumo kėlimas nereiškia Lietuvos teigiamo požiūrio į jėgainę”.

Tie trys, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, ypač vilniečių, tikisi, kad finansiškai remiant ES, Astravo AE bus išardyta, kaip buvo išardyta jau naudota Ignalinos AE, o kas įmanoma – panaudota naujojoje elektrinėje toli nuo Vilniaus. Tokia turėtų būti Lietuvos užsienio politikos siekiamybė, o ne Astravo AE saugumas.

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Galiu pasiūlyti bent vieną niūrų Vladimiro Putino žaidimo su veikiančia Astravo AE scenarijų.

Vieną gražią dieną Baltarusija praneš, kad AE įvyko avarija, gresianti dideliu aplinkos užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Mūsų dozimetrai užfiksuos kol kas nežymų radiacijos Neryje lygį.

Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.

Bet negi lauksim, kol radiacija pakils iki gyvybei pavojingo lygio. Masinė vilniečių evakuacija. Baisūs žodžiai. Po kurio laiko miestas ir apylinkės iki sienos su Baltarusija – tušti ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo kariuomenės su visais tuo metu būsiančiais NATO daliniais. Ir į tuščią Vilnių ateis kita kariuomenė, nes, kaip aiškina kai kurie Rusijos ir Baltarusijos Sąjungos “istorikai”, Vilnius visada buvo baltarusių miestas…

Ar pasiruošęs Respublikos Prezidentas tokiam scenarijui?

Prisijungiu prie profesoriaus Vytauto Landsbergio Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę. Padėsiu, kuo tik galėsiu.

2020.02.01; 17:13