Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad šią savaitę per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė bendradarbiavimo su Rusija gynybos pramonės srityje stiprinimą.
Trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje R. T. Erdoganas ir V. Putinas surengė pirmąsias per 18 mėnesių tiesiogines derybas, kurių darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų buvo Sirijos konfliktas.
„Turėjome progą aptarti, kokių veiksmų galėtume imtis dėl lėktuvų variklių, karinių lėktuvų“, – grįžęs į Turkiją žurnalistams sakė Turkijos vadovas.
„Kita sritis, kurioje galime kartu žengti keletą žingsnių, yra laivų statyba. Jei Dievas panorės, imsimės bendrų žingsnių net dėl povandeninių laivų“, – transliuotojas NTV citavo jo žodžius.
Jo žodžiai tikrai sukels susirūpinimą Vakaruose, ypač JAV, nes Vašingtonas praėjusiais metais Turkijai pritaikė sankcijas dėl to, kad ji už daug milijardų dolerių įsigijo Rusijoje pagamintą oro gynybos sistemą S-400.
JAV taip pat pašalino Turkiją iš F-35 programos, pagal kurią Vakarų sąjungininkės gamina naujos kartos naikintuvo dalis ir užsitikrina išankstinio jo pirkimo teises.
Ankara tikėjosi gauti net 100 šių „nematomų“ naikintuvų, o jų gamyboje turėjo dalyvauti keli Turkijos tiekėjai.
R. T. Erdoganas dar kartą patvirtino Turkijos įsipareigojimą įsigyti S-400 ir pažadėjo, kad Ankara „nežengs nė žingsnio atgal“, tačiau paragino JAV arba atiduoti Turkijos užsakytus lėktuvus, arba grąžinti sumokėtus 1,4 mlrd. dolerių.
Turkijos ir JAV santykiai yra įtempti, o R. T. Erdoganas praėjusią savaitę pripažino, kad jo asmeniniai ryšiai su JAV prezidentu Joe Bidenu „neprasidėjo gerai“. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
R. T. Erdoganas taip pat sakė pasiūlęs Rusijai bendradarbiauti su Turkija statant dar dvi atomines elektrines, o Rusijos pusė sutikusi.
Pirmąją Turkijos atominę jėgainę šalies pietinėje pakrantėje stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosatom“ ir tikimasi, kad ji pradės veikti 2023 metais, kai bus minimas Turkijos, kaip po Osmanų imperijos iširimo susikūrusios respublikos, šimtmetis.
Nepaisant šiltų R. T. Erdogano žodžių, Turkijos ir Rusijos santykiai yra sudėtingi, nes abi šalys stovi priešingose tokių konfliktų, kaip Libijos ir Sirijos, pusėse.
R. T. Erdoganas pateikė tik miglotus komentarus apie jųdviejų pokalbius dėl šiaurės vakarų Sirijos, kur pastarosiomis savaitėmis režimo pajėgos ir Maskva suintensyvino oro antskrydžius. „Daugiausia dėmesio skyrėme poreikiui kartu imtis veiksmų šiuo klausimu“, – sakė R. T. Erdoganas.
Šimtai žmonių per protestą Maskvoje reikalavo V. Putino atsistatydinimo. EPA-ELTA nuotr.
Po parlamento rinkimų Rusijoje, kuriuos lydėjo kaltinimai klastojimu, Maskvoje kilo protestai. Puškino aikštėje sostinės centre pirmadienio vakarą apie 300 žmonių taikiai protestavo, reikalaudami prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo, pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“.
Protestuotojai atsiliepė į atitinkamą komunistų raginimą – šie mano, kad per Valstybės Dūmos rinkimus iš jų buvo atimti balsai ir dėl to sukvietė žmones į mitingą.
Rinkimai Rusijoje. Slaptai.lt foto
Vaizdo įrašuose, kuriuos išplatino žinių kanalas „Telegram“, buvo matyti didelė žmonių minia, susirinkusi nepaisant prasto oro. Žmonės skandavo „Rusija be Putino“ ir „Mes neatleisime“. Pranešimų apie sulaikymus nebuvo. Maskvos valdžia dėl pandemijos kategoriškai atmeta gatvių protestus.
Suskaičiavus beveik visus balsus, Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“, Rinkimų komisijos duomenimis, gavo 49,8 proc. balsų. Komunistai sulaukė 18,9 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Per rinkimus prieš penkerius metus jie buvo laimėję 13,35 proc. balsų.
Po Vokietijos kanclerės Angel Merkel vizito į Kremlių pas Vladimirą Putiną ir į Kijevą pas Volodymirą Zelenskį tegalime brėžti pesimistines išvadas.
Paskutinėmis savo buvimo valdžioje dienomis A.Merkel tapo aktyvia diktatoriaus V.Putino advokate. 2021-aisiais ši ponia akivaizdžiai perbėgo į kitą barikadų pusę. Ji išdavė Ukrainą, o tuo pačiu – demokratiją, padorumą, sąžiningumą, pagarbą teritorinio vientisumo taisyklėms.
Taip, A.Merkel nuo seno palaikė ryšius V.Putinu. Jai nebuvo sunku palaikyti bent formaliai draugiškų santykių su tarptautinėje arenoje chuliganiškai besielgiančiu Rusijos prezidentu, nes ji puikiai mokėjo rusų kalbą, buvo studijavusi Tolstojaus, Dostojevskio kūrybą, dirbo Demokratinėje Vokietijos Respublikoje komjaunimo organizacijose, jai net teko bendrauti su gimtąjame mieste Templine dislokuotais sovietų kareiviais; sovietmečiu ji kaip Sovietų Sąjungai draugiškos VDR komjaunuolė keliavo po Kaukazą.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Europos Sąjungoje vargu ar surasite bent kiek giliau Rusiją pažįstančių nei A.Merkel. Išbuvusi Vokietijos kanclerio pareigose beveik du dešimtmečius ji dažnai viešėdavo pas V.Putiną, su juo labai dažnai kalbėdavo telefonu. Pavyzdžiui, nuo 2012 metų iki 2020-ųjų metų A.Merkel ir V.Putinas šnekučiavosi telefonu 67 kartus ir 24 sykius buvo susitikę akis į akį. 2014-aisiais, kai buvo okupuotas Krymas, A.Merkel su kaimyninę valstybę užpuolusiu karo nusikaltėliu tarėsi 30 kartų.
Tačiau ji, kaip nekeista, tuomet, iki 2021-ųjų, dar spaudė V.Putino valdomą Rusiją elgtis padoriai, sąžiningai. Ji nevadino Rusijos „regioninio lygio valstybe“ kaip ponas Barakas Obama, tačiau bandė tramdyti Maskvą ekonominės sankcijomis, įtikinėjo V.Putiną pakeisti savo elgesį. Prisiminkime, kaip ji piktai reagavo, kai Vokietijos žvalgyba nustatė buvus rusų programišių ataką prieš Bundestagą, kaip piktinosi, kai 2019-aisiais Berlyne buvo nužudytas Kremliui ir dabartiniam Čečėnijos valdovui Ramzanui Kadyrovui neįtikęs čečėnas, kaip gelbėjo cheminiu ginklu apnuodyto Aleksejaus Navalno gyvybę.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Be jokios abejonės, jos laikysena buvo dviprasmiška. Kritikuodama V.Putiną ji kažin kodėl netrukdė Vokietijos verslininkams tiesti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių interesus pažeidžiančio dujotiekio „Nord Stream 2“, ji neliepė Bundestagui skirti reikiamo finansavimo karinėms reikmėms, ji įtikinėjo ES surengti aukščiausio lygio susitikimą su V.Putinu, kuris nesurengtas tik aršiai pasipriešinus Rytų Europos šalims. Ir vis tik iki 2020-2021-ųjų ponios A.Merkel nebuvo galima vadinti ištikima V.Putino sąjungininke. Dabar kažkas pasikeitė. Susitikusi su V.Putinu ši ponia taip lankstėsi, taip klusniai antrino kiekvienam V.Putino pareiškimui, kad buvo akivaizdu, kodėl ji skrenda į Kijevą. Ji skuba į Ukrainą, vaizdžiai tariant, tik tam, kad perduotų V.Zelenskiui kategoriškus Kremliaus ultimatumus: griežtai laikytis Ukrainai pražūtingų Minsko susitarimų, vadovautis Štaimajerio formule, suteikti Donbasui ir Luhanskui specialųjį statusą (įteisinti Rusijos įtaką), atsisakyti stojimo į NATO, atsisakyti planų ateityje susigrąžinti Krymą.
Gal išėjusi į pensiją A.Merkel svajoja įsidarbinti V.Putino kontroliuojamose dujų ir naftos kompanijose kaip, sakykim, buvęs Vokietijos vadovas Gerchardas Šrioderis? Tokių pavyzdžių esama ir daugiau – V.Putinui pavyko prisivilioti dar ir aukšto rango buvusius Austrijos bei Prancūzijos politikus.
Tokias uniformas devėdavo Štazi pareigūnaiŠtazi emblema
Politikos apžvalgininkas, komentatorius Andrėjus Piontkovskis neatmeta versijos, jog A.Merkela, žinoma, svarsto, kuo gi užsiimti išėjus į pensiją. Finansiniu požiūriu būtų labai naudinga plušėti patarėja ar analitike tokiose įmonėse kaip, sakykim, „Gazprom” arba „Nord Stream – 2”. Tačiau viename videointerviu A.Piontkovskis padarė prielaidą, jog buvęs KGB karininkas V.Putinas galbūt sovietinės VDR žvalgybos „Štazi“ archyvuose surado A.Merkel kompromituojančių dokumentų. Štai ponia ir išsigando, jog, jai neišdavus Ukrainos, bus viešai papasakota, kas 16 metų be perstojo vadovavo Vokietijai ir Europai.
A.Piontkovskis mano, kad tuometinė sovietinė VDR žvalgyba „Štazi“ buvo galinga slaptoji tarnyba, ji rinkusi medžiagą apie visus ir visur – kaip ir tuometinė KGB.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskvoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisako už tolesnį dialogą su Rusija, nepaisant „didelių nuomonių skirtumų“. „Nors šiandien nuomonių skirtumai tikrai dideli, mes kalbamės tarpusavyje, – sakė ji penktadienį susitikusi su prezidentu Vladimiru Putinu. – Ir tai turi tęstis (…).
V. Putinas pabrėžė, kad Vokietija lieka „viena svarbiausių Rusijos partnerių Europoje ir visame pasaulyje“ – be kita ko, A. Merkel pastangų per 16 jos kancleriavimo metų dėka.
Tai jau 20-asis A. Merkel vizitas Rusijoje būnant kanclere – ir veikiausiai paskutinis.
Anot A. Merkel, susitikime su V. Putinu yra „daug ką aptarti“, be dvišalių ir ekonominių santykių ir „daug pasaulio politikos klausimų“, pavyzdžiui, padėtį Afganistane, kai čia valdžią perėmė Talibanas.
Prieš konsultacijas su V. Putinu A. Merkel tiesiogiai neužsiminė apie kalinamo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą lygiai prieš metus. Ji tik pareiškė, kad kalbės ir apie „nevyriausybinių organizacijų klausimus“.
Rusų kalboje esama žodžio „pakazucha“, kurį nelengva tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Rusai šiuo žodžiu dažniausiai apibūdina ne itin gražų elgesį. Tiksliau sakant – dviveidystę, apsimetimą, gudravimą. Taip dažnusyk aprašomas žmogus, kuris viešumoje dedasi esąs gražus, teisingas, sąžiningas, o iš tiesų jo šypsena – tik širma, pridengianti negražius darbelius.
Ar apsimetėlio, dviveidžio politiko epitetas tinka JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Bidenas)? Viešojoje youtube.com erdvėje teko klausytis Amerikoje gyvenančių atsargos karininko Gario Tabaxo (Garry Tabax) ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrėjaus Ilarionovo komentarų, kuriuose jie, be kita ko, gilinasi ir į JAV – Rusijos – Ukrainos tarpusavio santykius. Taigi šie du komentatoriai, ne sykį aprašyti portale slaptai.lt, įsitikinę, jog Džo Baidenas išdavė ne tik Ukrainą (atidavė ją į Kremliaus rankas po Ženevos susitarimų), bet ir Rytų Europą, nes atšaukė ekonomines sankcijas „Nord Stream 2“ vamzdį tiesusiai Vokietijai (dėl Nord Stream 2 dujotiekio į rimtą pavojų patenka ne tik Ukraina, bet ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, mat dujotiekis ženkliai sustiprina Rusijos galimybę diktuoti savas žaidimo taisykles visai Europos Sąjungai).
Šie komentatoriai, iš kurių ypač pasitikiu A.Ilarionovu, nes jo komentarų, kaip, regis, ir slaptai.lt redaktorius, klausausi jau beveik septynetą metų, mini, jog sovietiniais laikais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Dž. Baidenas, dirbdamas JAV valstybinėse struktūrose, buvo nuvykęs į Maskvą. Tąsyk į Kremlių jis nuvežė oficialiojo Vašingtono laišką, kuriame piktinamasi žiauriu sovietų valdžios elgesiu persekiojant disidentus, kitaminčius, politinius kalinius. Ši detalė – tarsi palanki Dž. Baidenui. Bet, pasak komentatorių, esama išlikusių vieno sovietinio funkcionieriaus prisiminimų. Tas buvęs komunistų funkcionierius dalyvavęs tuometiniuose susitikimuose su Dž. Baidenu Maskvoje. Štai kas įdomiausia: funkcionierius savo prisiminimuose rašęs, jog į Kremlių atsibeldęs Dž. Baidenas oficialiai grūmojo kumščiu, o neoficialių pasisedėjimų metu prašė sovetinių diktatorių nepergyventi dėl amerikietiškosios kritikos. Esą laiškas – tik dėl akių, tik „pakazuha“. Vašingtonui išties ne itin rūpi kitaminčių likimas sovietų imperijoje. Kremlius galįs elgtis su disidentais kaip tinkamas. Vašingtonas tiesiog dėl tarptautinės nuomonės įteikęs sovietiniams gensekams priekaištų kupiną laišką. Tik dėl įvaizdžio…
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Išgirdęs taip besielgiant svečią Kremliaus funkcionierius savo prisiminimuose pakrikštijo jį „misteriu pakazuha“. Būtent Dž. Baidenas buvo pažymėtas kaip „misteris pakazuha”.
Net jei Dž. Baidenas anuomet SSRS valdžią ragino rimtai nevertinti amerikietiškų priekaištų įpareigotas tuometinės Baltųjų Rūmų administracijos, – gėdinga istorija. Bet jei tądien Dž. Baidenas leido sau reikšti ne tiek valstybinę, kiek asmeninę nuomonę, – dar baisiau. Jei gūdžiu sovietmečiu Dž. Baidenas pataikavo Kremliaus diktatoriams, nenuostabu, kodėl jis negalėtų parduoti Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui Ukrainos arba Baltijos šalių?
O gal ši Dž. Baideną kompromitojanti detalė vis tik – laužta iš piršto? Šiais dezinformacijos laikais niekuo aklai nepasitikiu. Bet kaip, kur išsiaiškinti, ar tai – ne „informacinė antis”? Kreiptis į Lietuvoje reziduojantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą – beprasmiška. Vis tiek nieko neatsakys, nieko nekomentuos.
Tačiau išsiaiškinti tokius niuansus Lietuvai nepakenktų. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir smulkmena, iš kurios neverta kurpti plačių apibendrinimų. Ir vis tik – svarbu. Gal ir dėl Baltijos šalių apsaugos šis Amerikos prezidentas gudrauja: mums tvirtina, jog Lietuva, Latvija ir Estija – saugios, nes mus neva budriai saugo NATO, o Ženevos užkulisiuose V. Putinui šnibždėjo visai kitokius apibūdinimus?
Aš noriu, kad Rusija liautųsi puldinėjusi savo kaimynes, trokštu, jog Baltarusijos ir Kinijos politikos būtų konstruojamos pagal demokratijos taisykles. Tačiau man – neramu, nes Lietuva įsivėlė jau į tris dideles priešpriešas. Turiu omenyje Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Ar Lietuva pajėgi kautis trijuose frontuose?
Taip, Rusija – senas mūsų galvos skausmas. Rusiją kritikuoti mes privalome: per pastaruosius keletą šimtmečių ji mus ne sykį teriojo, laužydama sutartis. Dabar Baltijos šalių, tiesa, neatakuoja, užtat ciniškai puldinėja kitas kaimynes, ir jei jas įveiks, savo „žaliuosius žmogelius“ galbūt pasuks Vilniaus, Rygos, Talino pusėn.
Deja, Rusija – ne vienintelis danties skausmas. Pašonėje dar turime Baltarusiją. Nevalia tylėti, kai Minske žiauriausiomis priemonėmis persekiojami mitinguotojai. Tačiau kaimynę kritikuojanti protinga šalis, mano supratimu, negalėjo neprisiminti, jog valstybinė siena su Baltarusija – skylėta kaip rėtis. Draskyti akis A.Lukašenkai dėl pažeidžiamų žmogaus teisių, dėl kankinimų kalėjimuose, dėl netinkamai pastatytos Astravo AE, dėl pagrobto keleivinio lėktuvo, – neišvengiama būtinybė. Bet tuo pačiu privalėjome tyliai stiprinti savo sienas su Baltarusija ne vien aštrias briaunas turinčiomis vielomis. Senų seniausiai. Tokiu atveju būčiau rašęs, jog Lietuva elgiasi išmintingai: rūpinasi ir demokratijos plėtra, ir savo saugumu. Dabar – net nežinau, kaip komentuoti. Paaiškėjo, jog Lietuva, būdama rytiniu NATO ir Europos Sąjungos buferiu, turi tik simbolinę kelių šimtų kilometrų ilgio sieną su nuo Rusijos priklausoma Baltarusija. Šį barjerą nesunkiai galį įveikti ne tik kariškiai, bet net civiliai – moterys su vaikais.
Prie sienos su Baltarusija VSAT pareigūnai sulaikė 58 neteisėtus migrantus. VSAT nuotr.
Nedovanotinai šioje istorijoje tris dešimtmečius elgėsi ir NATO bei Europos Sąjungos vadovai. Briuselis nepateikė Lietuvai nė vieno griežto perspėjimo, nors privalėjo Lietuvai skelbti pačią griežčiausią notą: deramai neatsitversite nuo Baltarusijos, išmesime lauk tiek iš NATO, tiek iš ES. Maždaug taip turėjo grūmoti mums Briuselis pastaruosius tris dešimtmečius. Bet NATO ir ES biurokatai, labai mėgstantys ginti LGBT teises ir labai atidžiai ieškantys bent menkiausios antisemitizmo dėmelės, dėl kiauros valstybinės sienos prie Baltarusijos – Lietuvos sandūros – nė mur mur.
O juk Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka galįs paleisti Lietuvos pusėn ne vien išvargusius ar tik apsimetusius išvargusiais pabėgėlius iš Irako, Libijos, Sirijos. Jis galįs susprogdinti Astravo AE, iš kurios pasklidusi radiacija nusės Vilniuje, mirtinai išgąsdindama mūsų šalyje dislokuotus sąjungininkų karius.
Dabar dar pašlis, regis, Lietuvos santykiai su Kinija. Mat Lietuva žada priimti Taivano, kuris siekia nepriklausomybės nuo Kinijos, o Kiniją jį laiko sava žeme, atstovybę. Lietuva drąsiai ardo ekonominių Kinijos susitarimų su Vakarais tinklus. Lietuva piktinasi žiauriu kinų bendravimu su uigūrais, pergyvena dėl Tibeto ateities. Iškart brėžiu: Lietuva elgiasi teisingai. Oficialusis Vilnius negali išduoti nei JAV, nei NATO, nei ES interesų, nei, galų gale, savo humanistinių nusiteikimų.
Ir vis tik jaučiu nerimą. Mes draskome akis jau trims galybėms – Rusijai, Baltarusijai ir Kinijai. Ar atlaikysime? Žinoma, mes turime galingus sąjungininkus. Jais pasitikime. Atliekame kai kurias jų užduotis, su jais deriname savo žingsnius, į jų nuomones įsiklausome, prašome jų paramos. Bet ar jie mūsų lemiamu momentu nepaliks vienui vienų?
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nenorėčiau būti juoduoju metraštininku. Tačiau žvelkime priekabiai. Kas nutiko, kai Vakarai pakvietė prie demokratinių šalių prisijungti Gruziją? Ši prarado keletą savo teritorijų. Kas atsitiko, kai Ukraina panoro prisijungti prie NATO ir ES šeimos? Vėl – teritoriniai praradimai. Kai Londone radioaktyviuoju poloniu buvo nužudytas iš Rusijos pabėgęs KGB karininkas Aleksandras Litvinenka, ar Vakarai nubaudė Kremlių? Po to Didžiojoje Britanijoje radioaktyviuoju „Novičioku“ bandyta nužudyti į Vakarus pasitraukusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką Skripalių. Vladimirui Putinui nuo galvos vėl nenukrito nė vienas plaukas. Virš Ukrainos teritorijos rusų kariškiai kartu su prorusiškais separatistais numušė keleivinį orlaivį. Ar Kremlius buvo pamokytas, jog taip elgtis – nevalia? GRU agentai Čekijoje susprogdino karinės amunicijos sandėlius. NATO ir ES atsakas – jokio atsako. Galų gale prisiminkime, kaip „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą! Vakarų žvalgyboms šio pusiasalio okupacija, regis, buvo didžiausias netikėtumas. Vašingtonas ir Londonas buvo įsipareigoję ginti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukainiečių pažadą atsisakyti atominio ginklo. Bet ko verti amerikiečių ir britų pažadai, jei Krymas – iki šiol okupuotas?
Tęskime juodąjį sąrašą. Prisiminkime „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu istoriją. Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą, prašo Berlyno, kad šis atsisakytų Rusijai labai palankaus politinio – ekonominio projekto. Vokietijos politikai nusispjovė į mūsų baimes, nors, peržiūrėjus NATO ir ES dokumentus, Vokietija yra ne Rusijos, o Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sąjungininkė.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Dabar, regis, dėl „Nord Stream 2“ mus išdavė ir naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Visų keiktas Donaldas Trampas buvo sumanęs nubaust Vokietiją už tai, kad Kremliui į rankas įduoda dujotiekį, kuriuo V.Putinui bus dar lengviau šantažuoti Europą. D.Trampas paskelbė Vokietijai ekonomines sankcijas, o Dž.Baidenas, Ženevoje pasišnekučiavęs su V.Putinu, ekonomines sankcijas atšaukė. Dž.Baidenui nė motais, jog Vokietija dėl šio išdavikiško dujotiekio verta rimtų ekonominių baudų? Kaip pasitikėti Amerika, kai vienas jos prezidentas priima vienokius sprendimus, o po kelerių metų kitas – diametrialiai priešingus?
Prisiminkime Prancūzijos prezidentų pataikavimus Kremliui, kai šie norėjo Rusijai parduoti karinius laivus „Mistral“, prisiminkime Emanuelio Makrono svaičiojimus, jog, nepaisant net pačių didžiausių niekšybių, su V.Putinu būtina susitikti ir kalbėti, kalbėti, kalbėti. Šiandieninis Prancūzijos lyderis E.Makronas net nenori girdėti, jog kai kurios NATO ir ES šalys mano kiek kitaip.
Kita svarbi tema – Kaukazas. Visus tris pastaruosius dešimtmečius Europa nė piršto nepajudino, kad Azerbaidžanas, remiantis tarptautine teise, taikiai susigrąžintų savo teritorijas – Kalnų Karabachą. Visus pastaruosius dešimtmečius Europa niekšingai gudravo: tarsi ir sutiko, jog Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano žemė, bet dėjo milžiniškas pastangas, kad Kalnų Karabachas taip ir liktų Armėnijos okupuotas. O kai Baku, padedamas Turkijos, 2020-ųjų pabaigoje per 44 dienas karinėmis priemonėmis susigrąžino tai, kas jam priklauso, Europa vėl puolė begėdiškai pataikauti agresoriui: Jerevanui skiria milijardines dotacijas, nebara Jerevano, kodėl šis praėjusių metų pabaigoje iš sunkiųjų pabūklų apšaudė Azerbaidžano miestus Terterą, Bardą ir Giandžą, kodėl Kalnų Karabachą administravusi okupacinė armėnų valdžia ten barbariškai kirto miškus, teršė upes, naikino azerbaidžanietiškus istorijos ir kultūros paminklus.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Lietuva – taip pat nuodėminga. Ji akivaizdžiai nusikaltusi sąžiningumo, padorumo principams, kai mūsų Seimas 2005-ųjų gruopdžio 15-ąją priėmė rezoliucija „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“. Posėdyje dalyvavo apie trečdalį (!) Seimo narių: 55 iš 141. Rezoliucija buvo pateikta, apsvarstyta ir priimta vienu ypu, pakako vos dešimties minučių. Kas pastūmėjo mus šiam žingsniui – iki šiol plačioji Lietuvos visuomenė nežino.
O juk prieš priimant šį dokumentą Lietuva privalėjo į Turkijos archyvus nusiųsti bent keletą istorikų, kad šie ten padirbėtų bent pusmetį ir ištirtų, kokius argumentus turį turkai. Bet Lietuva metė kaltinimus buvusiai Osmanų imperijai pasikliaudama vien armėniška propaganda, išklausiusi tik vieną pusę.
Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.
Dabar, kai į Lietuvą plūstelėjo nelegalių migrantų, mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suskubo į Turkiją. Prašė turkų pagalbos, kad šie neleistų iš Turkijos būsimiems migrantams skrist į Baltarusiją. Be abejo, nieko nepešė. Pirma, sustabdyti nelegalią migraciją nėra paprasta, jei skrydžius organizuoja privačios kompanijos. Antra, sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų, mūsų diplomatijos šefas G.Landsbergis neatsiprašė Turkijos už netaktišką Lietuvos elgesį 2005-ųjų rudenį. Nors būta puikios progos pareikšti Ankarai, jog Lietuva ieškos istorikų, kurie sutiktų analizuoti, ką rašo turkiški archyvai apie 1915-ųjų tragediją, ir, atsižvelgdama į jų išvadas, koreguos 2005-ųjų rezoliuciją – arba patvirtins senąją, arba skelbs naująją jos redakciją.
Keisto būta Lietuvos URM vadovo G.Landsbergio skrydžio ir į Iraką. Prieš lekiant į Bagdadą prašyti pagalbos derėjo pasidomėti ne vien tuo, ar Irako valdžia kontroliuoja visą savo teritoriją, ar labai korumpuota. Dar reikėjo susimąstyti, kaip irakiečiai vertina lietuvių vaidmenį prisijungus prie Vakarų koalicijos medžiojant Sadamą Huseiną ir „Al Qaedos“ narius ar ieškant masinio naikinimo ginklų. Ar irakiečiai neturi teisės mums rodyti trijų pirštų kombinacijos: anuomet bombardavote, o dabar meldžiate pagalbos (kai JAV ir Didžioji Britanija išgelbėjo nuo karinės Irako invazijos Kuveitą, – visai kita istorija)?
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.
Štai kokią pastabą portale delfi.lt šia tema yra skelbęs politikas, verslininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas: „Priminsiu, dėl situacijos Irake kažkiek atsakingi ir mes, nes ir mūsų kariai su sąjungininkais prisidėjo, kad šalis būtų sugriauta „per žvalgybos klaidą“. Kam įdomu, tegu pasiskaito Jungtinės Karalystės Parlamento tyrimo medžiagą internete.“
Štai todėl man neramu – ką darsime, jei į Dieveniškes, vaizdžiai tariant, plūstelės kinų migrantai, jei Vokietija ties naujus dujotiekius į Rusiją, o Amerikos prezidentų rinkiminės kalbos kaip diena ir naktis skirsis nuo konkrečių darbų?
Kiek turime draugų, kurie išties pagalbos ranką ir tų, kurie, nelaimės atveju, pakiš po nosimi trijų pirštų kombinaciją?
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį per derybas Briuselyje išryškėjo nesutarimai tarp ES lyderių dėl to, kaip elgtis su Rusija.
Įtempti santykiai su bloko rytine kaimyne yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių iššūkių, kuriuos 27 šalių lyderiai turi išspręsti per dviejų dienų susitikimą.
ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę perspėjo, kad santykiai ir toliau blogėja. Tačiau blokas nesutaria, kaip elgtis su Maskva.
Nors Prancūzija ir Vokietija nori pastūmėti santykius su Maskva pozityvesne linkme, jų siūlymas surengti ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą yra nepopuliarus tarp kitų valstybių narių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad ES turėtų rasti būdų, kaip užmegzti tiesioginį dialogą su Rusija, teigdama, kad „konfliktus geriausiai galima išspręsti… kalbantis vienam su kitu“. Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su Vladimiru Putinu, nors jie yra geografiškai toliau vienas nuo kito nei Rusija ir ES.
Tačiau kitos šalys tokį požiūrį vertina skeptiškai ir ragina būti atsargius.
„Mes nematome radikalių pokyčių Rusijos elgesio modelyje, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Jei be jokių teigiamų pokyčių Rusijos elgesyje mes pradėsime su ja bendrauti, tai mūsų partneriai, pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalys, suvoks tai kaip labai neaiškius ir blogus signalus”.
„Man atrodo, kad mes bandome įtraukti lokį į medaus saugojimo procesą“, – pridūrė jis.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte teigė, kad, nors jis iš principo neprieštarauja tiesiogiai bendrauti su Rusija, jis nedalyvautų tokiame susitikime.
Tarp garsiausių tiesioginio dialogo su V. Putinu rėmėjų buvo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris teigė, kad dabar yra pats geriausias laikas tokiam susitikimui.
Pašiepiama ponia Angela Merkel ir ponas Barakas Obama
Aukščiausio lygio susitikime ES partneriai turės bandyti pasiekti pusiausvyrą.
Pagal dpa matytą pareiškimo projektą, kurį ES lyderiai gali patvirtinti ketvirtadienį, 27 valstybių ir vyriausybių vadovai galėtų paraginti Europos Komisiją ir J. Borrellį „pateikti papildomų ribojančių priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, variantus“.
Grasindami ekonominėmis sankcijomis, ES lyderiai taip pat primintų apie „Europos Sąjungos atvirumą selektyviam bendradarbiavimui su Rusija ES interesų srityse“, jei jiems pavyktų sutarti dėl pareiškimo projekto.
J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo antrą savo susitikimo dalį. EPA-ELTA nuotr.
JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas trečiadienį savo susitikimą pradėjo rankos paspaudimu prie Ženevos vilos, kur abu prezidentai planuoja kalbėtis apie didžiausias JAV ir Rusijos santykių problemas per pastaruosius metus.
Po susitikimo šeimininko, Šveicarijos prezidento Guy Parmelino, įžangos J. Bidenas ištiesė ranką V. Putinui, ir tai buvo pirmasis rankos paspaudimas V. Putinui nuo sausio mėnesio, kai J. Bidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.
„Visada geriau susitikti akis į akį“, – sakė J. Bidenas, kai abu vyrai atsisėdo su savo aukščiausiais diplomatais, pradėdami viršūnių susitikimą, kuriame Šaltojo karo dvasia sklandė virš dabartinio JAV susirūpinimo dėl Rusijos kibernetinių atakų ir to, ką Baltieji rūmai vertina kaip pavojingą poslinkį į autoritarizmą.
Stengdamasis skambėti pozityviai, V. Putinas sakė tikintis, kad „susitikimas bus produktyvus“, kai jiedu liks „tete-a-tete“.
Nors susitikimo aplinka – prabangi vila su vaizdu į Ženevos ežerą – ir vaizdinga, tačiau laukia alinanti diplomatinė akistata, kuri gali trukti iki penkių valandų ir be jokių pietų pertraukų.
V. Putinas atvyko į Ženevą. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atskraidinęs lėktuvas nusileido Ženevoje. Rusijos vadovas vyks į susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.
V. Putinas atsisakė planuoto oficialaus Šveicarijos prezidento sutikimo oro uoste ir ketina važiuoti tiesiai į „Villa La Grange“, kur nekantriai lauktas J. Bideno ir V. Putino susitikimas turi prasidėti apie 13.30 val. (14.30 val. Lietuvos laiku).
Vila virš Ženevos ežero yra mažiau nei 10 km nuo oro uosto. Automobilių kolona turi važiuoti per Ženevos centrą. Eismas ten praktiškai sustojęs.
Abiejų šalių teigimu, tikimasi, kad derybos truks bent 4–5 valandas. Vakare abu prezidentai ketina išvykti namo.
Ženeva laukia J. Bideno ir V. Putino. EPA-ELTA nuotr.
Po didelės konfrontacijos tarp Vašingtono ir Maskvos metų trečiadienį Ženevoje įvyks pirmasis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas. Nekantriai laukiamas susitikimas, kuris vyks J. Bideno iniciatyva, prasidės 14.00 val. Lietuvos laiku ir truks 4-5 valandas, pranešė ir Baltieji rūmai, ir Kremlius.
J. Bidenas pakvietė V. Putiną susitikti, kad dėl Vakaruose vis labiau kritikuojamos Maskvos politikos nurodytų jam „raudonąsias linijas“. Tačiau abiejų didžiausių branduolinių valstybių vadovai kalbėsis ir apie bendrus interesus.
La Grange viloje prie Ženevos ežero, be kita ko, planuojami pokalbiai apie strateginį stabilumą pasaulyje. Ekspertai tikisi, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali inicijuoti naujas derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ginklų arsenalo kontrolės. Taip pat bus aptariami konfliktai Afganistane, Libijoje, Sirijoje bei ginčas dėl branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje.
J. Bidenas pareiškė, kad kalbės apie didėjančias represijas ir žmogau teisių pažeidimus Rusijoje. Vašingtonas, be to, kaltina Maskvą kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kišimusi į JAV rinkimus. Rusija šiuo kaltinimus neigia. Ir V. Putino, ir J. Bideno teigimu, abiejų šalių santykiai, kuriuos, be kita ko, temdo daugybė sankcijų, yra „žemiausiame taške“.
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o antradienį Briuselyje susitiko su ES lyderiais.
Pasibaigus viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir V. Putinas surengs atskiras spaudos konferencijas.
V. Zelenskis apgailestauja, kad J. Bidenas nesusitiko su juo prieš susitikimą su V. Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį teigė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas geriau pirmiausia būtų susitikęs su juo prieš šią savaitę vyksiantį svarbų susitikimą su Vladimiru Putinu.
V. Zelenskis su žurnalistais kalbėjo JAV ir Rusijos prezidentams ruošiantis pirmajam jų susitikimui, kuris trečiadienį vyks Ženevoje.
„Būtų buvę geriau susitikti dar prieš dviejų prezidentų susitikimą“, – interviu naujienų agentūroms sakė Ukrainos prezidentas.
Kiek anksčiau šį mėnesį J. Bidenas dar kartą patvirtino Vašingtono paramą Ukrainos teritoriniam integralumui ir V. Zelenskį pakvietė liepos mėnesį atvykti vizitui į Baltuosius rūmus.
V. Zelenskis siekia Vašingtono pagalbos Ukrainos kare su Rusijos remiamais separatistais.
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pareiškė sutinkąs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad dvišaliai santykiai yra pasiekę „žemiausią tašką“, likus kelioms dienoms iki abiejų lyderių susitikimo.
Tarp JAV ir Rusijos tvyro didžiulė įtampa dėl virtinės klausimų – nuo žmogaus teisių iki kišimosi į rinkimus ir kibernetinių atakų – tad trečiadienio susitikimas Ženevoje yra labai laukiamas.
J. Bidenas sekmadienį, baigiantis trijų dienų trukmės G7 susitikimui Kornvalyje, žurnalisto buvo paklaustas apie V. Putino pareiškimą.
„Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – V. Putinas pareiškė interviu stočiai „NBC News“.
„Manau, jis teisus, kad pasiektas žemiausias taškas“, – teigė J. Bidenas.
JAV prezidentas tuomet gynė sprendimą po jųdviejų susitikimo nerengti bendros spaudos konferencijos. Vietoje to abu lyderiai nutarė atskirai bendrauti su žurnalistais.
„Tai nėra varžybos dėl to, kas geriau pasirodys spaudos konferencijoje ir kam geriau pavyks sugėdinti kitą. Aš noriu labai aiškiai išdėstyti, kokios yra geresnių santykių su Rusija sąlygos. Mes neieškome konflikto“, – teigė J. Bidenas.
„Aš aiškiai pasakysiu savo nuomonę apie tai, kaip praėjo susitikimas“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas, kad V. Putinas savo ruožtu pateiks nuosavą požiūrį tuo pat klausimu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos santykius su JAV yra ištikusi didelė krizė. „Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – sakė jis naktį į šeštadienį paskelbtoje interviu stočiai „NBC News“ ištraukoje.
J. Bidenas, anot,V. Putino, radikaliai skiriasi nuo savo pirmtako Donaldo Trumpo, kuris esą buvo ypatinga ir talentinga asmenybė, anksčiau nedalyvavusi politikoje. J. BIdenas tuo tarpu esąs „karjeristas“, kuris praktiškai visą savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą praleido politikoje ir yra „kitokio tipo žmogus“.
J. Bidenas, pasak V. Putino, turi privalumų ir trūkumų, tačiau jis tikįs, kad JAV prezidentas nesiims impulsyvių veiksmų.
Pradėdamas savo pirmąją kelionę Europoje, J. Bidenas trečiadienį sakė, kad JAV neieško konflikto su Rusija. „Mes norime stabilių, nuspėjamų santykių“, – teigė jis. Kartu prezidentas pridūrė, kad Rusijos vyriausybė, jei imsis „kenkėjiškų veiksmų“, gali sulaukti JAV atsako.
Šiuo metu J. Bidenas lankosi Didžiojoje Britanijoje, kur iki sekmadienio dalyvaus G7 viršūnių susitikime. Pirmadienį jis jau dalyvaus NATO aukščiausio lygio konferencijoje Briuselyje, dar po dienos susitiks su ES lyderiais. Tada trečiadienį Ženevoje numatytas J. Bideno susitikimas su V. Putinu.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Baltieji rūmai teigia, kad planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimas Ženevoje yra būtinas ir svarbus. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas pirmadienį Vašingtone sakė, kad JAV prezidentas susitinka su V. Putinu ne šiaip sau, o būtent dėl abiejų šalių nesutarimų.
Pokalbiai įvyks po to, kai J. Bidenas bus susitikęs su G7, NATO ir ES šalių lyderiais. Todėl viršūnių susitikimo data, anot J. Sullivano, vargu ar gali būti geresnė.
J. Sullivanas taip pat pabrėžė, kad niekas negali pakeisti asmeninio prezidentų susitikimo. Tai esą ypač pasakytina apie V. Putiną. „Jam būdingas labai asmeniškas sprendimų priėmimo stilius“, – teigė jis. Todėl J. Bidenui esą svarbu žiūrint V. Putinui į akis pasakyti, ko tikisi JAV. Kalbėti tiesiogiai su V. Putinu yra ir efektyviausias kelias suprasti Rusijos planus ir ketinimus, pabrėžė patarėjas.
J. Bidenas ir V. Putinas susitiks Ženevoje birželio 16 dieną. Pokalbiai vyks tvyrant didelei įtampai tarp abiejų šalių.
A. Lukašenka kaltina Vakarus mėginant destabilizuoti Baltarusiją. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu skundėsi Vakarų daromu spaudimu jo šaliai. Po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske ES nusprendė įvesti sankcijas valstybinei oro bendrovei „Belavia“, nors ji neturi nieko bendra su incidentu, sakė A. Lukašenka penktadienį Sočyje susitikęs su V. Putinu.
Baltarusija sekmadienį privertė Minske nutūpti lėktuvą ir sulaikė juo skridusį režimo kritiką Romaną Protasevičių. Taip pat buvo sulaikyta R. Protasevičiaus draugė Sofija Sapega, kuri yra Rusijos pilietė. Į tai reaguodamos ES šalys antradienį inicijavo naujas sankcijas Baltarusijai.
„Belavia“ po ES sprendimo dėl skrydžių draudimo buvo priversta stabdyti savo reisus į ES šalis. Vakarų oro bendrovės aplenkia Baltarusijos oro erdvę.
V. Putinas susitikime kritikavo, kad 2013 metais buvo priverstinai nutupdytas Bolivijos prezidento lėktuvas, tačiau tada ES reakcijos esą nebuvo. „Tuomet tvyrojo ramybė“, – teigė V. Putinas, turėdamas omenyje JAV operaciją.
A. Lukašenka teigė atvežęs dokumentus, kad įrodytų Vakarų mėginimus destabilizuoti padėtį Baltarusijoje, kaip praėjusį rugpjūtį. Tada kilo masiniai protestai prieš „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamą A. Lukašenką, kuris pasiskelbė ginčytinų prezidento rinkimų nugalėtoju. V. Putinas pripažino A. Lukašenką nugalėtoju, ES – ne.
Kremliaus šeimininkas dabar keliskart pabrėžė, kad remia savo kolegą konfrontacijoje su Vakarais. Jis pasidžiaugė, kad prekyba tarp abiejų šalių išaugo. „Tai gera tendencija“, – sakė V. Putinas, pakvietęs A. Lukašenką išsimaudyti Juodojoje jūroje. Bendradarbiavimas esą turi būti tęsiamas.
J. Bideno ir V. Putino susitikimas įvyks Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas viršūnių susitikimas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu įvyks birželio 16 dieną Ženevoje. Tai beveik vienu metu antradienį pranešė Baltieji rūmai ir Kremlius.
V. Putinas ilgai nesakė, ar priims J. Bideno pasiūlymą asmeniškai susitikti. Tikslas yra Rusijos ir JAV santykių plėtra, teigiama Kremliaus pranešime. Taip pat turėtų būti aptarti tarptautiniai klausimai, įskaitant kovą su pandemiją ir regioninių konfliktų sprendimą.
Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki sakė, kad J. Bidenas ir V. Putinas aptars „visą skubių klausimų paletę“. Tikslas esą yra atkurti „nuspėjamumą ir stabilumą“ dvišaliuose santykiuose. J. Bidenas balandį pasiūlė V. Putinui viršūnių susitikimą trečiojoje šalyje.
Vašingtono ir Maskvos santykiai laikomi labai įtemptais. J. Bidenas nuo savo kadencijos pradžios sausį aiškiai sugriežtino toną Maskvos atžvilgiu. Kovo viduryje jis interviu televizijai teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“.
JAV kaltina Rusiją, be kita ko, kišimusi į jų rinkimus ir plataus masto kibernetine ataka praėjusiais metais. Vašingtonas kritikuoja ir Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte bei elgesį su kalinamu opozicijos politiku Aleksejumi Navalnu. Balandžio viduryje JAV išsiuntė iš šalies dešimt rusų diplomatų ir paskelbė naujas sankcijas Maskvai. Į tai reaguodama Rusija savo ruožtu išsiuntė dešimt JAV diplomatų.
J. Bidenas birželį vyks pirmojo savo užsienio vizito – į G7 viršūnių susitikimą Didžiojoje Britanijoje (birželio 11-13) ir NATO viršūnių konferenciją Belgijoje (birželio 14 d.). Briuselyje tą pačią dieną planuojamas JAV ir ES viršūnių susitikimas. Tada J. Bidenas vyks toliau į Ženevą. Per pokalbius bus diskutuojama ir apie ginkluotės kontrolę bei strateginį stabilumą pasaulyje. Tačiau darbotvarkės dar nėra, prieš tai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad dar yra neatsakytų klausimų dėl Rusijos vaidmens priverstinai nutupdant „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikant tinklaraštininką. „Mes vakar neturėjome tvirtų duomenų dėl Rusijos vaidmens“, – sakė A. Merkel antradienį Briuselyje po ES viršūnių susitikimo.
Ji teigė neabejotinai iškelsianti šį klausimą, kai vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Komentuodama vaizdo įrašą, kuriame tinklarašininkas Romanas Protasevičius, be kita ko, ko teigia, kad su juo elgiamasi korektiškai, A. Merkel sakė: „Galiu tik pasakyti, kad įrašas kelia nerimą ir sukrečia“. Todėl ES reikalavimas paleisti R. Protasevičių yra tik dar skubesniss. „Mes tam išnaudosime visus turimus kanalus“, – pridūrė kanclerė.
Kalbėdamas apie santykius su Rusijos vyriausybe, A. Merkel teigė: „Galima būti skirtingos nuomonės ir vis tiek susitikti ir kalbėtis“. Tai ji esą daranti su V. Putinu ir agitavusi tai daryti ir ES. „Diplomatija turi šansą tik tada, kai kalbiesi tarpusavyje“, – pabrėžė kanclerė.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Pasirengimas viršūnių susitikimui tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, atrodo, įgauna formą.
Po J. Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivano ir Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo susitikimo Vašingtonas ir Maskva paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama: „Susitikimas buvo svarbus žingsnis rengiantis planuojamam viršūnių susitikimui tarp JAV ir Rusijos, kurio data ir laikas bus paskelbti vėliau“.
J. Sullivanas ir N. Patruševas pirmadienį susitiko Ženevoje.
Pokalbiai vyko konstruktyviai ir, nepaisant nuomonių skirtumų, leido geriau suprasti vieni kitų pozicijas, sakoma toliau pareiškime. Abi pusės pareiškė įsitikinimą, kad virtinėje sričių įmanoma rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Būta vieningos nuomonės, kad „ JAV ir Rusijos santykių normalizavimas atitiktų abiejų šalių interesus ir prisidėtų prie globalaus nuspėjamumo ir stabilumo“.
Praėjusį trečiadienį Islandijos sotinėje Reikjavike susitiko JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
J. Bidenas yra pasiūlęs V. Putinui susitikti birželį Europoje. Kremlius iki šiol nepasakė, ar V. Putinas susitiks su J. Bidenu.
Šveicarijos laikraštis „Tages-Anzeiger“, remdamasis „patikimais šaltiniais“, pirmadienį rašo, kad viršūnių susitikimas greičiausiai įvyks Ženevoje. Užsienio reikalų ministerija Berne pareiškė tik tiek, kad Šveicarija pasirengusi „pasiūlyti savo paslaugas, jei jos naudingos ir pageidaujamos“. Konkrečiau ministerija nieko nekomentavo.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas negali kardinaliai pakeisti Ukrainos situacijos. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai labai didelis užsienio politikos supaprastinimas, netgi sakyčiau, suprimityvinimas, – manyti, kad per vieną susitikimą galima dėl visko susitarti ir kad Jungtinės Valstijos išduos Ukrainą. Žaidimas kur kas sudėtingesnis, ir Ukraina yra labai svarbi JAV partnerė. Todėl aš labai ramiai reaguoju į visas sąmokslo teorijas“, – pabrėžė D. Kuleba, atsakydamas į klausimą, ar J. Bideno ir V. Putino susitikimas gali kardinaliai pakeisti Ukrainos situaciją.
Ministras priminė Ukrainos visuomenės būgštavimus, kai į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas, kuris „norėjo perkrauti santykius su Rusija, bet užsienio politika pasirodė esanti sudėtingesnė“.
Anksčiau J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti ir apsvarstyti aktualius Vašingtono ir Maskvos santykių klausimus. Manoma, kad dviejų prezidentų susitikimas įvyks artimiausiais mėnesiais vienoje iš Europos šalių.
