Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, patvirtinantis dar vieno svarbaus projekto „Rail Baltica“ etapo įgyvendinimo Lietuvoje pradžią.

Juridinę galią įgavo Susisiekimo ministerijos pateiktas europinės vėžės specialusis planas, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio nuo Kauno iki Latvijos valstybės sienos linija. Tai reiškia, kad pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamentas per 5 darbo dienas išsiųs daugiau nei 2 tūkst. 100 pranešimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, kuriuos informuos apie įsiteisėjusį Vyriausybės nutarimą.

Informacijos gavėjams bus pranešta, kad prasideda žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybių siena tiesti pagal šalies Vyriausybės patvirtintą specialųjį planą.

Papildomai informacija bus pateikta žiniasklaidoje, kad apie pradedamas žemės paėmimo procedūras galėtų sužinoti sklypų savininkai, kurie išvykę į užsienį ar nėra žinoma jų gyvenamoji vieta, taip pat mirusių žemės sklypų savininkų paveldėtojai.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras planuojama baigti 2019 m. antroje pusėje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2017.01.21; 06:29

Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukšto lygio pareigūnai Latvijos sostinėje Rygoje tarėsi dėl Tarpvyriausybinio trijų Baltijos šalių susitarimo įgyvendinant projektą „Rail Baltica“.

Tai antrasis tokio lygio konsultacinis susitikimas, pirmasis įvyko birželio mėnesį.

„Visos trys šalys nusiteikusios geranoriškai, išgvildenome klausimus, kurių nebuvome aptarę pirmajame konsultaciniame susitikime. Manau, kad gana sparčiai judame subalansuoto Tarpvyriausybinio susitarimo teksto projekto link“, – sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.

Susitikimo dalyviai daug dėmesio skyrė numatytos sukurti infrastruktūros valdymui, prieigai prie jos ir valstybių bendradarbiavimo šioje srityje principams.

Jei reikės, trijų šalių pareigūnai numatys papildomą susitikimą rugsėjo mėnesį. Po to Tarpvyriausybinio susitarimo teksto projektas kiekvienoje valstybėje bus aptariamas ir derinamas su nacionalinėmis institucijomis, Vyriausybės lygiu.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2016.08.20; 07:54

„Rail Baltica“ projektas pats yra kaip traukinys – palengva išjudėjo ir ryžtingai važiuoja į priekį“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, pradėdamas Seime surengtą apskrito stalo diskusiją „Rail Baltica: atviras žvilgsnis į projekto dabartį ir ateitį“.

Ministras pabrėžė, kad šiuo metu labai svarbu, jog, kaip ir buvo planuota, Lietuva kartu su Latvija ir Estija vasario 16 d. pateikė bendrą antrą paraišką ES finansavimui gauti. Šioje paraiškoje Lietuva numatė veiklas, kuriomis „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė bus tiesiama į šiaurę nuo Kauno Latvijos sienos link – tai buvo prioritetinis partnerių ir Europos Komisijos siekis.

Continue reading „Apie „Rail Baltica“ atviru žvilgsniu”

Taline žengtas svarbus žingsnis užtikrinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimą tolesnei projekto „Rail Baltica“ plėtrai. Čia vykstančiame Baltijos šalių derybinių grupių ir Europos Komisijos atstovų susitikime pasirašytos trys sutartys, pagal kurias naujiems „Rail Baltica“ plėtros etapams Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose iš ES fondų paskirta apie 734 mln. eurų.

Continue reading „Projektui „Rail Baltica“ užtikrintas tolesnis ES finansavimas”

„Rail Baltica“ moderniam geležinkeliui, kuris atitinka Europos vėžės standartus, pastatyti prireikė vos 2 metų. Kauno geležinkelio stotyje oficialiai atidaryta beveik 300 mln. eurų vertės transeuropinio geležinkelio atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno.

„Šis titaniškas projektas – tai puiki pamoka, kuri bus naudinga tiesiant greitąjį „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Kauno su Vilniaus atšaka iki Latvijos bei toliau iki Talino. Tiek vykdytojas AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek projektuotojai, tiek rangovai pasisėmė daug patirties ir naujų įgūdžių, būtinų įgyvendinant tokio masto projektus“, – „Rail Baltica“ ruožo oficialaus atidarymo metu sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Continue reading „Lietuvoje įgyvendintas titaniškas projektas – puiki patirtis būsimiems „Rail Baltica“ darbams”

Jeigu reikėtų pasakyti, kuri Baltijos šalis dažniausiai linksniuojama kaip sėkmingiausia, laurai neabejotinai atitektų Estijai. Nors visų Baltijos šalių istoriją ir politinę kultūrą formavo panašūs veiksniai, vis dėlto ši šalis sugeba ant pjedestalo užlipti aukščiausiai.

Sėkmės pavyzdžiai įkvepia. Apie ateities ekonomikos iššūkius, Baltijos šalių vienybę, bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, nuolat sklindantį karštį iš Ukrainos ir dėl to kylančius iššūkius kalbamės su Estijos ministru pirmininku Taavi Rõivasu.

Continue reading „Estijos ministras pirmininkas: „Europa yra stipresnė, negu gali atrodyti“”

Ne­pa­ten­kin­tas ne­aiš­kiais Lie­tu­vos pla­nais

Lie­tu­vo­je lan­kę­sis Es­ti­jos pre­zi­den­tas To­mas Hen­dri­kas Il­ve­sas tei­gė, jog Lie­tu­vai pa­tei­kus ge­rą pa­siū­ly­mą Es­ti­ja da­ly­vaus stei­giant ben­drą įmo­nę Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­to plė­to­ji­mui.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je Es­ti­jos pre­zi­den­tas sa­kė: „Jei tas pa­siū­ly­mas ka­da nors bus pa­teik­tas, pre­zi­den­tė apie tai jau kal­bė­jo, mes lau­kia­me pa­siū­ly­mo. Man bū­tų sun­ku ką nors pa­sa­ky­ti spe­ku­liuo­jant, ką mes da­ry­tu­me, jei pa­siū­ly­mas bus pa­teik­tas. Bet aš pa­sa­ky­čiau, jei tai bus ge­ras pa­siū­ly­mas, mes to im­si­mės“.

Ja­po­ni­jos ben­dro­vė „Hi­ta­chi“ stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju į ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą bu­vo pa­si­rink­ta 2011 me­tų va­sa­rą, o įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­teik­ti 2012 me­tų ru­de­nį, prieš pat Sei­mo rin­ki­mus. Pa­gal anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą pla­ną, ben­dra­dar­biau­jant su „Hi­ta­chi“, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, Vi­sa­gi­ne bū­tų sta­to­mas 1380 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo re­ak­to­rius.

Continue reading „Estai nesuprato Lietuvos pozicijos dėl AE”

knystautas_00

Seimo nario A.Burbos iniciatyva kovo 4 d. Seime įvyko apskritojo stalo diskusija gamtosauginės teisėkūros klausimais.

Susirinko platus ratas suinteresuotųjų – Seimo narių, Aplinkos ministerijos atstovų, VSTT (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos), gamtosauginių NVO (nevyriausybinių organizacijų), LMSA (Lietuvos miškų savininkų asociacijos) atstovų.

Judėjimą „Už gamtą“ atstovavo vadovas Algirdas Knystautas ir steigėjas, teatro režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas. Dideliam Judėjimo atstovų pasitenkinimui, diskusija buvo itin konstruktyvi.

Continue reading „Tikrasis tikslas neaiškus nebent aklai vištai”