Jungtinės Karalystės sostinėje mitingo prieš rasizmą metu kilus susirėmimams su kai kuriais protestuotojais, sužeisti 14 policijos pareigūnų. Apie tai sekmadienį pranešė Londono policijos viršininkė Cressida Dick.
„Man nepaprastai liūdna, kad vakar vakarą Londono centre nedidelė dalis protestuotojų griebėsi smurto prieš pareigūnus“, – C. Dick kalbėjo sekmadienio popietę.
Policijos viršininkė taip pat pridūrė, kad „šokiruojamų ir visiškai nepriimtinų“ incidentų metu praėjusią savaitę buvo sužeisti iš viso 13 policininkų.
Po taikaus mitingo prieš rasizmą sostinės centre šeštadienio popietę kai kurie protestuotojai pradėjo mėtyti įvairius daiktus, leisti fejerverkus ir netgi raketas. Pastaruoju atveju išsigandęs policijos žirgas nusviedė policininkę žemyn. Moteris gydoma ligoninėje.
Remiantis policijos duomenimis, per susirėmimus suimta 14 žmonių.
Sekmadienį protestai prieš rasizmą jau vyksta ar dar vyks ne viename Jungtinės Karalystės mieste.
Per pastarąsias 24 val. Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 mirė 691 žmogus, rodo naujausi Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Tai yra mažiausias koronaviruso aukų skaičius per savaitę.
Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkamais duomenimis, JAV iš viso užfiksuotos 110 482 mirtys nuo COVID-19 ir 1 938 842 ligos atvejai.
Tiek užsikrėtusiųjų, tiek ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius JAV yra gerokai didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
Tiesa, skaičiuojant pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Jungtines Valstijas lenkia kelios Europos šalys, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija.
JAV balandžio viduryje kasdien nuo COVID-19 mirdavo apie 3 tūkst. žmonių, šiuo metu statistika rodo, kad šalyje kasdien nuo šios ligos miršta apie 1 tūkst. žmonių, o ja užsikrečia apie 20 tūkst. gyventojų.
Sveikatos apsaugos specialistai baiminasi, kad masiniai protestai prieš policijos brutalumą ir rasizmą daugelyje JAV miestų gali paskatinti naują užsikrėtimų skaičiaus šuolį.
Eisena, smerkianti rasizmą, buvo surengta ir Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja per 300 demonstrantų.
Dalyviai ir iniciatoriai: norime, kad mūsų balsas būtų išgirstas
Eltos kalbinti dalyviai, einantys nuo Vilniaus arkikatedros iki JAV ambasados su šūkiais, smerkiančiais rasizmą, buvo vieningi: jų teigimu, kalbėti apie juodaodžių lygiateisiškumą svarbu net gyvenant už Atlanto.
„Daug kas kėlė klausimą, ar labai svarbu čia solidarizuotis, nors kažkas vyksta už Atlanto. Bet kai mes pradėjome viešinti apie tai, kas vyksta JAV, pamatėme rasistinius komentarus, žmonės įsivaizduoja, kad yra normalu apibūdinti (įžeidžiai – ELTA) kitus asmenis. Mes matome lietuvių kalbos mokytoją naktimis besišlaistančią prie JAV ir su smurto elementais pašalinančią plakatus bei viešai komunikuojančią, kad ši solidarumo akcija kažkaip skatina smurtą. Mes pamatėme, kad pas mus yra „išverstų veidrodžių visuomenė“ tam tikra prasme. Dėl to matome, kad jaunimas, kurio daug susirinko, yra pilietiški, ir mums svarbu, kokia ta visuomenė bus toliau“, – Eltai sakė Lietuvos žmogaus teisių centro, kuris taip pat solidarizuodamas prisijungė prie eisenos, atstovė Jūratė Juškaitė.
Viena iš eisenos iniciatorių – Demi naujienų agentūrai Eltai sakė, kad juodaodžiai įvairiose šalyse patiria „sisteminį neteisingumą arba institucinį rasizmą.“
Eisena, smerkianti rasizmą. Vilnius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tai – solidarumo maršas prieš policijos brutalumą, diskriminaciją. Nors veiksmas vyksta JAV, tačiau svarbu parodyti sąmoningumą ir globaliai. Diskriminacijos yra visur, taigi mes Lietuvoje solidarizuojamės, sakydami, kad juodaodžių gyvybės yra lygiai taip pat svarbios. Galiausiai, juk yra tik viena rasė – žmonių rasė“, – teigė Demi.
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė uždusęs.
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
G. Floydo šeima ragina protestuotojus susilaikyti nuo smurto. EPA-ELTA nuotr.
JAV per policijos operaciją Mineapolyje nužudyto juodaodžio George’o Floydo brolis pirmadienį paragino protestuotojus susilaikyti nuo smurto. Tuo metu nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo.
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.
Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.
G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.
„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.
„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.
Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.
„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.
„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.
„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.
Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė pranešimą dėl besitęsiančių protestų, kuriuos sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. B. Obama paragino žmones „pagrįstą pyktį pakeisti taikiais, tvariais ir efektyviais veiksmais.“
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas teigė, kad žmonės turi ir toliau skleisti žinią apie neteisybę, taip pat ir protestuodami – tačiau vėliau ši susikaupusi energija turėtų pavirsti į didesnį rinkėjų aktyvumą, kad būtų išrinkti tokie „valdžios pareigūnai, kurie galėtų atsakyti į mūsų reikalavimus.“
B. Obama pripažino, kad demonstracijos yra atsakas į įsisenėjusias problemas, kurių valdžios pareigūnai ilgai nesprendė. Tačiau buvęs prezidentas pasmerkė demonstrantų smurtą.
„Visoje šalyje nuvilnijusios protestų bangos atskleidžia tikrą ir pagrįstą nusivylimą dėl jau dešimtmečius JAV nevykdomos policijos ir baudžiamojo teisingumo reformos“, – sakė jis. Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
B. Obama teigė, kad visuomenei reikia pripažinti „nuolatinį, ardomąjį rasizmo mūsų visuomenėje poveikį“ ir imtis reformų šiuo klausimu. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybei reikia „realių pokyčių.“
„Turime mobilizuotis ir skleisti informaciją, turime organizuotai atiduoti savo balsus, kad užtikrintume, jog išsirinksime kandidatus, kurie imsis reformų“, – teigė B. Obama.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija savaitgalį paneigė, kad šalyje egzistuoja sisteminis rasizmas.
Demokratai griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus pasiųsti į gatves karius ir dislokuoti Nacionalinę gvardiją, kad būtų numalšinti smurtiniai protestai, įsiplieskę šalyje dėl afroamerikiečio George’o Floydo nužudymo per policijos operaciją Mineapolyje.
„Jei miestas ar valstija atsisako imtis veiksmų, kurie yra būtini, siekiant apginti savo gyventojų gyvybes ir nuosavybę, tada aš dislokuosiu kariškius ir greitai išspręsiu problemą už juos“, – teigė D. Trumpas.
Respublikono prezidento pareiškimus netrukus sukritikavo demokratai.
„Tai nėra prezidento žodžiai. Tai diktatoriaus žodžiai“, – reaguodama į D. Trumpo komentarus tviteryje rašė senatorė demokratė Kamala Harris.
Buvęs JAV viceprezidentas ir numanomas Demokratų partijos kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose J. Bidenas taip pat negailėjo kritikos D. Trumpui.
„Jis naudoja Amerikos kariuomenę prieš Amerikos žmones. Jis nupurškė protestuotojus ašarinėmis dujomis ir šaudė guminėmis kulkomis. Dėl nuotraukos“, – teigė J. Bidenas.
„Fašistinė kalba, kurią ką tik pasakė D. Trumpas, prilygo karo prieš Amerikos piliečius paskelbimui“, – tviteryje rašė Oregono senatorius demokratas Ronas Wydenas.
„Prezidentas D. Trumpas nėra diktatorius ir neturi teisės vienašališkai dislokuoti JAV karių šalies valstijose“, – tvirtino Niujorko generalinės prokurorės Letitios James biuras.
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant to, kad JAV Mineapolio mieste buvo paskelbta komendanto valanda, žmonės ir toliau protestavo po to, kai suėmimo metu dėl policininko veiksmų gegužės 25 d. mirė juodaodis vyras, praneša naujienų agentūra dpa.
Mineapolyje, Minesotos valstijoje, žmonės ketvirtą dieną iš eilės protestavo dėl 46 metų George‘o Floyd‘o mirties policijos rankose.
Nors policininkui buvo pateikti įtarimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo, neramumai tęsėsi ir toliau.
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip pareigūnas Derek‘as Chauvin‘as klūpojo atsirėmęs keliu į G. Floyd‘o kaklą, kuris maldavo jį paleisti ir sakė negalįs kvėpuoti. Netrukus po to vyras mirė.
Prokuroras Mike‘as Freeman‘as spaudos konferencijos metu sakė, kad įtarimai pareigūnui buvo pareikšti daug greičiau nei bet kuriam kitam policininkui.
Už trečiojo laipsnio nužudymą Minesotos valstijoje gresia maksimali 25 metų įkalinimo bausmė.
D. Chauvin’as buvo suimtas dar prieš prokuroro spaudos konferenciją. Jam skirtas 500 000 JAV dolerių užstatas.
Tuo metu generalinis prokuroras William‘as Barr‘as sakė, kad Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeisti federaliniai civilinės teisės įstatymai.
Dėl mirtimi pasibaigusio juodaodžio vyro suėmimo neramumai kilo ne tik Mineapolyje, kur buvo plėšiamos ir deginamos parduotuvės, bet ir kituose JAV miestuose.
Minesotos gubernatorius Tim‘as Walz‘as spaudos konferencijos metu penktadienį ragino žmones nutraukti smurtą ir atkurti tvarką.
Tuo metu Mineapolio meras Jacob‘as Frey‘us nuo 20 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios ir savaitgalį. Tačiau žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose matomi nurodymus pažeidinėjantys demonstrantai.
Penktadienį protestai kilo ir Atlantoje, kur demonstrantai užpuolė naujienų kanalo CNN būstinę. CNN transliacijoje buvo matyti, kaip žmonės mėtė daiktus į policijos pareigūnus, saugojusius įėjimą į pastatą.
Protestuotojai taip pat nuniokojo Atlantoje esantį koledžo futbolo šlovės muziejų.
Žmonės į gatves išėjo ir Teksaso valstijos Hiustono mieste, kurio meras Sylvester‘is Turner‘is penktadienį ragino gyventojus likti namie dėl jų pačių saugumo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje protestuotojus išvadino „banditais“ ir perspėjo juos, kad „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“.
Pastarasis jo pareiškimas buvo itin kritikuojamas, o socialinės žiniasklaidos tinklas „Twitter“ prezidento žinutę pažymėjo įspėjimu, kad jis skatina smurtą.
Vėliau penktadienį D. Trumpas sakė susitikęs su G. Floyd‘o šeima ir teisinosi dėl savo komentarų.
Prezidentas teigė nežinojęs, kad 1967 m. Majamio policijos vadas pavartojo lygiai tokius pačius žodžius – „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“ – bandydamas pateisinti smurtą juodaodžių kvartaluose.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė esąs sukrėstas afroamerikiečio George‘o Floydo mirties dėl baltaodžių policininkų brutalių veiksmų. Rasizmas JAV niekada negalti būti „normalu“, – pareiškė jis penktadienį. Tai negali būti „normalu“ 2020-ųjų Amerikoje, pabrėžė B. Obama.
„Jei mes norime, kad mūsų vaikai augtų šalyje, kuri pateisina jų aukštus idealus, turime padaryti ją geresnę“, – kalbėjo pirmasis juodaodis prezidentas JAV istorijoje. Kaip „milijonai kitų žmonių“, jis jaučiąs didelį liūdesį ir skausmą dėl P. Floydo mirties.
P. Floydas pirmadienį mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Mobiliuoju telefonu darytame įraše matyti, kaip baltaodis policininkas kelias minutes keliu spaudžia ant žemės gulinčio antrankiais surakinto vyro sprandą, nors šis aimanuoja: „Negaliu kvėpuoti“. P. Floydas galiausiai liko nejudėdamas gulėti ir vėliau ligoninėje buvo paskelbtas mirusiu.
46 metų vyro mirtis Mineapolyje sukėlė didelius protestus ir susirėmimus.
Per šaudynes Hanau mieste žuvo vokiečių, turkų, bulgarų, rumunų, bosnių ir afganų kilmės žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Devyni per šaudynes Vokietijos Hanau mieste žuvę žmonės yra vokiečių, turkų, bulgarų, rumunų, bosnių ir afganų kilmės, nurodė Heseno žemės kriminalinė policija. Išpuolis laikomas teroristiniu.
Pasak tyrėjų, aukos buvo imigrantų kilmės. Trys aukos turėjo Vokietijos pilietybę, dvi – Turkijos, viena auka – Bulgarijos, viena – Rumunijos, vienas žuvęs asmuo buvo kilęs iš Bosnijos, o paskutinioji auka buvo Vokietijos ir Afganistano pilietis.
Išpuolio metu buvo sužeisti dar penki žmonės.
Devynis žmones nušovęs vyras grįžo namo, tada nužudė 72 metų amžiaus savo motiną vokietę ir nusišovė pats. Jam buvo 43-eji. Šalia įtariamojo kūno rastas ginklas.
Užpuolikas įvardijamas kaip Vokietijos pilietis Tobias R.
Šaudynės prasidėjo trečiadienį apie 22.00 val. vietos laiku. Pirmuoju taikiniu tapo kaljano baras Hanau mieste. Vokietis šaudynes pratęsė kavinėje, esančioje už 2,5 km nuo pirmosios šaudynių vietos.
Policijai pavyko identifikuoti užpuoliką, gavus informacijos iš liudininkių ir peržiūrėjus stebėjimo kamerų įrašus.
Tyrėjai šiuo metu aiškinasi, ar kas nors kitas žinojo apie išpuolį ir padėjo jį organizuoti.
Anksčiau Tobias R. savo interneto svetainėje skelbė įvairius vaizdo įrašus ir prieš imigrantus nukreiptus manifestus. Jis teigė, kad žmonės iš daugiau kaip 20 šalių, tarp kurių Turkija ir Izraelis, „turėtų būti sunaikinti“.
„Jei būtų mygtukas, kurį galėčiau paspausti, kad tai įvyktų, nedelsiant jį paspausčiau“, – tvirtino jis.
Buvę jo kolegos pasakojo, kad niekam nebuvo paslaptis, jog Tobiaso R. pažiūros „buvo ypač rasistinės“.
Kinija paragino JAV „pasirūpinti savo pačių reikalais“ prieš telkiant dėmesį į žmogaus teisių padėtį užsienyje. Pekinas tokiais komentarais reagavo į JAV kritiką Kinijos atžvilgiu, skelbia „Deutsche Welle“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Lu Kangas pažymėjo, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje „niekada nebuvo geresnė“, ir pridūrė besiviliantis, kad Vašingtonas „liausis kišęsis į Kinijos vidaus reikalus, kaip pretekstu naudodamasis žmogaus teisėmis“.
Atstovas taip pat sakė, kad JAV ataskaita yra paremta „išankstinėmis ideologinėmis nuostatomis“.
„Mes taip pat patariame JAV atidžiai pažvelgti į žmogaus teisių padėtį pačiose JAV ir pirmiausia pasirūpinti savo pačių reikalais“, – sakė Lu Kangas.
Prieš dieną JAV paskelbė ataskaitą, kurioje kritikuojami žmogaus teisių pažeidimai Kinijoje.
Ataskaitoje JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pirmiausiai kritikavo didėjantį smurtą prieš mažumas ir kitaminčius Kinijoje. Pasak M. Pompeo, šalis žmogaus teisių pažeidinėjimo klausimu yra „aukštumoje“.
Savo ruožtu Kinijos valstybės taryba nusitaikė į JAV plačiai paplitusį ginkluotą smurtą, taip pat rasizmą, seksizmą ir žiniasklaidos laisvės suvaržymus. Kinijos pareigūnų teigimu, JAV žiniasklaida susiduria „su precedento neturinčiu puolimu“, nes vyriausybė kaltina žiniasklaidos priemones kuriant „melagingas naujienas“.
Valstybės taryba dar paminėjo „šokiruojančią lyčių diskriminaciją“ ir „imigracijos tragediją“ pasienyje su Meksika.
„Facebook“ uždarė daugiau nei 130 vartotojų paskyrų, puslapių ir grupių, kurios dalyvavo Jungtinėje Karalystėje (JK) veikusiame dezinformacijos tinkle, rašo BBC.
„Facebook“ teigimu, tai yra pirmas kartas, kai buvo uždaryta tokia melagingų naujienų grupė JK, aktyviai besitaikiusi į britus. Pasak socialinio tinklo, to paties tinklo paskyrų vartotojai apsimetė tiek kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žmonėmis ar žiniasklaidos priemonėmis, tiek ir prieš dešiniuosius nusiteikusiais žmonėmis.
„Facebook“ apie aptiktą dezinformacijos tinklą pranešė teisėsaugos institucijoms. Tinklo puslapiai ir grupės vartotojus pritraukdavo skelbdami nekaltai atrodančią informaciją, tačiau vėliau pervadindavo puslapį ir pradėdavo skelbti politiškai motyvuotą turinį.
Pasak bendrovės, iš viso 175 tūkst. žmonių sekė vieną iš uždarytų puslapių, 35 kurių buvo sukurti „Instagram“ tinkle.
„Facebook“ teigimu, puslapiuose „buvo platinama neapykantą kurstanti informacija, visuomenę skaldantys komentarai abiejose politinio JK spektro pusėse“.
„Jie dažnai skelbdavo vietines ir politikos naujienas imigracijos, žodžio laisvės, rasizmo, LGBT klausimų, kraštutinių dešiniųjų, Indijos ir Pakistano santykių bei krikščionybės ir islamo temomis“, – sakoma „Facebook“ pranešime.
„Uždarome šiuos puslapius ir vartotojų paskyras dėl jų elgesio, o ne jų skelbto turinio. Kiekvienu atveju už šių puslapių besislepiantys žmonės koordinavo veiksmus ir naudojo netikras tapatybes, kad apsimestų tuo, kuo nėra, ir tai buvo jų veiksmų esmė“, – teigia „Facebook“.
Pasak „Facebook“, uždarytas tinklas reklamai iš viso išleido apie 1 500 dolerių. Seniausia reklama apie tinklo puslapius buvo skelbta 2013 m. gruodį, naujausia – pernai spalį.
Rugpjūčio 2-ąją paminėta Tarptautinė romų Holokausto aukų atminimo diena primena apie šimtų tūkstančių romų tautybės žmonių nužudymą Antrojo pasaulinio karo metu, skelbia „Euronews“.
Nors nėra jokių oficialių duomenų, apytikriai skaičiuojama, kad naciai ir jų sąjungininkai Antrojo pasaulinio karo metu nužudė nuo 220 tūkst. iki 500 tūkst. romų ir sintų.
Beveik 20 tūkst. jų buvo nužudyti Aušvice. Didžioji dalis romų Holokausto aukų buvo nušautos arba mirė dėl prastų sąlygų kalinimo stovyklose.
„Daugeliui europiečių romai yra pamirštos Holokausto aukos. Atsimindami istorinį jų persekiojimą, prisimename apie būtinybę kovoti su problemomis, su kuriomis jie susiduria ir šiuo metu ir į kurias pernelyg dažnai neatsižvelgiama“, – teigiama bendrame Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso ir Komisijos narės Veros Jourovos pranešime.
„Praėjus septyniems dešimtmečiams, sintai ir romai kasdien vis dar susiduria su neapykanta, smurtu, diskriminacija ir rasizmu“, – rašoma pranešime.
Net ir patys geriausi dalykai, pačios tauriausios idėjos, jeigu jomis naudojamasi neišmintingai, be takto ir be saiko, gali virsti savo priešingybe ir gausinti blogį.
Pavyzdžiui, pasaulis dar tebekrūpčioja prisiminęs, kaip, pasinaudojęs demokratijos suteiktomis galimybėmis, Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris.
Mūsų dienomis, regis, panašus virsmas ima grėsti ir daugybei žmonių gyvenimo viltį grąžinusiai žmogaus teisių idėjai. Kai iš idėjos ir iš viešojo gyvenimo imta eliminuoti patį pamatą, ant kurios turėtų laikytis teisių idėja – supratimą apie pareigas ir kiekvieno žmogaus (beje, ir žmogaus teisių gynėjo) asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus, žmogaus teisių pažeidinėjimų atvejų ima netgi daugėti.
Tik dabar piliečių teises ima pažeidinėti ar uždega žalią šviesą tokiems pažeidinėjimams ne tik valstybė, valdžia, o dar ir susireikšminę ir asmeninę atsakomybę ignoruojantys įvairūs teisių gynėjai.
Kodėl informaciniame lauke padaugėjo pranešimų apie augančią moksleivių, paauglių agresiją prieš mokytojus, tėvus, bendramokslius? Tai logiška pasekmė neatsakingų kalbų apie jų teises, nutylint pareigas. Kita vertus, ir patys kovotojai už visų lygias teises vis dažniau griebiasi teisėjų vaidmens ir net psichologinės agresijos prieš kitokią, nei jų, nuomonę turinčiuosius.
Ryškiausias pavyzdys – vasarą tų kovotojų sukelta isterija prieš vieną tikybos mokytoją bei jų raginimai „imtis griežtų priemonių“ mokytojai nubausti, nepatikrinus faktų, neišsiaiškinus visų aplinkybių, nepasikalbėjus su pačia mokytoja, remiantis vien situacijoje pasiklydusios paauglės įspūdžiais.
Kitas pavyzdys – puolimas prieš Seimo narę Rasą Juknevičienę, kuri socialiniuose tinkluose pasidalijo įspūdžiais iš viešnagės JAV. Nei smerkdama, nei pajuokdama, o tik kiek nustebusi ji rašė: „Atsikėliau anksčiau ir už tuos, kurie miega tiesiog gatvėje. Vėl kas nors apkaltins, bet, deja, tik juodi. Atrodo, kad jiems toks gyvenimo būdas visai patinka. Bunda linksmi“.
Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atspėjo. Ir ši Seimo narė užlipo ant to grėblio, kuris jau kartą pokštelėjo per kaktą buvusiai Seimo narei Daliai Teišerskytei, išdrįsusiai nepakankamai pagarbiame kontekste paminėti afroamerikiečius. Tarsi nežinotų, jog Lietuvos žmogaus teisių gynėjai su ypatingu pasiaukojimu gina tik netradicinės seksualinės orientacijos mažumos, musulmonų ir afroamerikiečių teises.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatorei (na, ir pavadinimas!…) Kristinai Normantaitei trumpoje Seimo narės žinutėje buvo pristigę „įsigilinimo į socialinių problemų priežastis ir atsakingo požiūrio į komunikaciją“. O anoniminiai kritikai sriūbavo, jog parlamentarės pastabos esančios neapgalvotos ir nejautrios!
Kuo ilgiau gilinausi į šią, atsiprašant, problemą, tuo tvirtėjo įtarimas, jog vadinamieji „teisių gynėjai“ pučia eilinį muilo burbulą, siekdami pateisinti į juos dedamas visuomenės sveiko proto ir psichologinės sveikatos drumstėjų viltis ir lėšas.
Diržas. Slaptai.lt nuotr.
Romantiškais Perestrojkos laikais, kai mes tik mokėmės demokratijos, buvo aiškinama, jog įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos kuriamos tam, kad apgintų Pilietį nuo Valstybės. Tačiau dabar, atrodo, viskas virsta „ontrep“. Vieni gina vaikus nuo tėvų, kiti – tėvus nuo vaikų… Kai prieš dešimt ar dvyliką metų tėvai kreipėsi į valdžią prašydami, kad mokyklose būtų tikrinama, kurie vaikai vartoja narkotikus, pirmieji į kovą su ta tėvų iniciatyva pakilo žmogaus teisių gynėjai. O ką jie apgynė? Narkotikų platintojus bei vaikų „teisę“ daryti kvailystes, kvaišintis, žalotis, o apkvaitus žaloti ir net žudyti kitus…, o tėvai pasijuto nebeturį teisių rūpintis vaikais.
Valstybės nusižengimų prieš piliečius tos organizacijos nebepastebi, nemato, kaip valdžia ir jai tarnaujantys biurokratai grubiausiai pažeidinėja tiek visos tautos, tiek atskiro žmogaus teises. Skurdžiausiomis pensijomis pažeidžiama pagyvenusių žmonių teisė į orią senatvę; nesubalansuota mokesčių sistema žlugdomos smulkiųjų verslininkų pastangos sąžiningai uždirbti duoną sau ir savo šeimai; toleruojant švogerizmą, kvalifikuotiems specialistams darbo tenka ieškotis svetur, dėl ko Lietuvoje katastrofiškai mažėja lietuvių.
Beje, žmogaus teisių gynėjų politišku nekorektiškumu apkaltinta politikė atsiprašė. O štai dauguma eilinių piliečių, interneto vartotojų, jos ne tik kad nepasmerkė, bet net gynė. Iš internete paskelbtų 52 skaitytojų atsiliepimų žmogaus teisių gynėjų kaltinimams vienareikšmiškai pritarė tik penki. Dar šeši tiesiog pasinaudojo proga dar kartą įgelti R. Juknevičienei, kuri neįtinka jiems, kad ir ką besakytų. O likusieji, net ir tie, kurie prisipažino nemėgstantys politinio korektiškumo dorybe nelaikančios politikės, tą kartą ją besąlygiškai gynė. Ne todėl, kad jie būtų rasistai, o todėl, kad, jų nuomone, pavojų demokratijai kelia teisių gynėjų mėginimai uždėti apynasrį teisei turėti savo nuomonę ir ją reikšti!
Cituoju vieną tokį pasisakymą: „Nebenoriu gyventi tokiame veidmainių pasaulyje: nebegali sakyti, ką galvoji, ką jauti. Visur suras priežastį, kad mano pasisakymai yra susiję su rasizmu, įžeidimu, dar kažkuo… Kuo toliau, tuo baisiau…. Pasaulis išsigimsta.“
Ne. Išsigimsta ne pasaulis. Išsigimsta kai kurios idėjos, suvešėjusios tuščiose galvose …
Briuselio kova prieš Vengrijos premjerą neduoda lauktų rezultatų: „Fides“ lyderio populiarumas auga, o Europos Sąjungos niekinamas Budapeštas žengia Maskvos link“, – rašo Cicilia Tozzi laikraštyje "Legno Storto".
„Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas priešinosi kiek galėjo, gindamas demokratinį visų savo iniciatyvų charakterį, bet jam vis dėlto teko kapituliuoti. Jis buvo priverstas pakeisti Konstitucijos 4 pataisą, kad Europos Komisija neįgyvendintų grasinimų dėl taisyklių pažeidimo procedūros. Europos Sąjungos prezidentas Barozas įtikino kolegas priversti Vengriją pasirinkti: arba jūs mūsų klausysite, arba būsite nubausti sankcijomis“, – rašo žurnalistė.
Prancūzijos teismas įpareigojo Twitter perdavinėti valdžiai vartotojų duomenis, kad padėtų identifikuoti rasistinių ir antisemitinių tekstų autorius, praneša AFP. Jeigu kompanija neperduos būtinos informacijos per 15 dienų, ji turės mokėti baudą už kiekvieną dieną po 1000 eurų.
Be to, teismas pareikalavo iš mikrotinklaraštininkų serviso sukurti sistemą, kuri padėtų vartotojams atkreipti dėmesį į neteisėtą turinį.
2010 01 09. Žurnalas “International Living” pagal tinkamumo gyventi indeksą ištyrė 194 pasaulio valstybes ir nustatė, kad Lietuva tinkamumo sąraše užima 22 vietą – aukščiausią iš visų Vidurio Europos valstybių ir yra aukščiau už Jungtinę Karalystę, Švediją, Airiją, į kurias taip bėga broliai lietuviai, netgi už Japoniją, kuri daug kam iš mūsų – svajonė. Estija užėmė 32, Latvija – 40, Lenkija – 35, Baltarusija – 109, Rusija – 111 vietą…
2010 01 13. Žiūrėdamas į anų dienų mitingų veidus, dažnai savęs klausiu: kur jūs dabar, kokiame pasaulio krašte, kokios tautos kalba kalbat, iš kokio darbo duoną kasdieninę valgot? Ar tada, skanduodami LIE-TU-VA, apie tai galvojot? Tikrai ne taip savo laisvę įsivaizdavot – galvojot apie laisvę Lietuvoje.
Vladimiras Bukovskis(g. 1942) – vienas disidentinio sąjūdžio SSRS pradininkų, neurofiziologas, rašytojas.
Nuo paauglystės užsiėmęs antisovietine veikla, už tai šalintas iš mokyklos ir universiteto, jau 1963 m. jis suimamas, pripažįstamas nepakaltinamu ir prievarta gydomas sovietinės psichiatrijos metodais. Vieno iš daugybės savo kalinimų metu jis su nelaimės bičiuliu Semionu Gluzmanu parašė ir savilaidoje paskelbė Пособие по психиатрии для инакомыслящих – vadovą tiems, kuriuos komunistai mėgino paskelbti/padaryti nepakaltinamus.
