Didžioji dalis Alžyro gyventojų boikotavo referendumą dėl konstitucijos reformos. Rinkimų komisija sekmadienio vakarą pranešė, kad balsavime dalyvavo tik 23,7 proc. rinkėjų. Referendumo rezultatai bus paskelbti pirmadienį. Boikotuoti balsavimą ragino protesto judėjimas „Hirak“.
 
Prezidentas Abdelmadjidas Tebboune‘as prieš referendumą pareiškė, kad balsavimui pateiktas tekstas atitinka protesto judėjimo reikalavimus. „Hirak“ tuo tarpu projektą atmetė ir kalbėjo, kad tai bus tik „fasado pakeitimas“.
 
Ekspertai taip pat teigė, kad konstitucijos pataisos jokių realių naujovių nereiškia. Nors naujoji konstitucija esą garantuoja naujas socialines ir ekonomines teises, tačiau jos negali būti teisinio ieškinio pagrindu, taigi tai tik tušti pažadai, sakė konstitucijos ekspertas Zaidas al-Ali.
 
Vyriausybė tikėjosi, kad surengdama referendumą nuramins protesto judėjimą. Demonstracijos 2019 metų balandį nuvertė ilgametį prezidentą Abdelazizą Boutefliką. Gruodį prezidentu išrinkus buvusį premjerą A. Tebboune‘ą, protestai dar labiau paaštrėjo. Šis 74 metų politikas yra artimas A. Bouteflikos bendražygis. Tik dėl koronaviruso pandemijos kassavaitiniai protestai kuriam laikui nutrūko.
 
Daugelis alžyriečių kaltina vyriausybę nekompetencija ir korupcija. „Hirak“ reikalauja plačių politinių reformų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 08:00

Rusijos gyventojai pritarė konstitucijos reformai. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos gyventojai aiškia balsų dauguma pritarė konstitucijos reformai. Negalutiniais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, už konstitucijos pataisas balsavo apie 78 proc. šalies piliečių.
 
Konstitucijos reforma išplečia prezidento galias ir leidžia dabartiniam šalies vadovui Vladimirui Putinui, jei jis bus perrinktas, toliau likti valdžioje. Iki šiol prezidentas galėjo vadovauti Rusijai tik dvi kadencijas iš eilės. Tai reiškė, kad V. Putinas 2024-aisiais būtų turėjęs palikti postą.
 
Tačiau įsigaliojus naujajai konstitucijai, ligšiolinės V. Putino kadencijos nebus skaičiuojamos. Kadangi viena kadencija trunka šešerius metus, jis galėtų likti pareigose net iki 2036 metų – V. Putinui tada būtų 84-eri.
 
Rinkėjų aktyvumas referendume, Rinkimų komisijos duomenimis, siekė 65 proc. Vyriausybė aktyviai ragino gyventojus dalyvauti balsavime.
 
Kad paskatintų žmones balsuoti, paskutinė savaitę trukusio referendumo diena net buvo paskelbta laisvadieniu. Be to, rinkėjai galėjo laimėti prizų, tarp kurių buvo butai ir automobiliai.
Putinas senatvėje. Foto montažas
 
Konstitucijos pataisos apima ir plačias socialines reformas, tarp jų – didesnės minimalios algos ir pensijos garantijas. Be to, konstitucijoje bus įtvirtinta virtinė konservatyvių vertybių, tarp jų – santuoka kaip vyro ir moters sąjunga. Tai draustų homoseksualių asmenų santuokas.
 
Žinomas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pasmerkė referendumą, pavadindamas jį „dideliu melu“. „Rezultatai“, kurie ką tik buvo paskelbti, yra suklastoti“, – sakė jis. Jie esą neturi nieko bendra su Rusijos piliečių nuomone. A. Navalnas ragino boikotuoti referendumą.
 
Nepriklausoma rinkimų stebėtojų grupė „Golos“ pranešė apie šimtus skundų dėl nusižengimų rinkimų laisvei. Tam paprieštaravo Rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova. Per visą balsavimo procesą, anot jos, „rimtų pažeidimų“ nebuvo.
 
Balsavimo teisę šalyje tyrėji 110 mln. rinkėjų. Pradžioje planuota, kad referendumas vyks balandį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jį teko atidėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 08:21

Putinas senatvėje. Foto montažas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino rusus dalyvauti referendume, kad būtų užtikrintas „stabilumas, saugumas ir gerovė“.
 
Per televiziją transliuotame kreipimesi prieš tai, kai trečiadienį baigsis savaitę trukęs referendumas, V. Putinas sakė, kad gyventojai turėtų balsuoti už šalį, „kurią norime palikti savo vaikams“, tačiau nepaminėjo kontroversiškos Konstitucijos pataisos, kuri potencialiai leistų jam likti valdžioje iki 2036 m.
 
Praėjusią savaitę Rusijos gyventojai pradėjo balsuoti dėl Konstitucijos pataisų, kurias pasiūlė V. Putinas. Tarp pataisų yra prezidento kadencijų ribos atstatymas, kuris leistų V. Putinui dalyvauti prezidento rinkimuose dar du kartus po to, kai 2024 m. baigsis jo dabartinė kadencija.
 
Be to, kitos pataisos sustiprins prezidento ir parlamento galias, įtvirtins „tradicines vertybes“, įskaitant iš esmės įvedamą vienalyčių santuokų draudimą, ir garantuos didesnį minimalų atlyginimą ir pensijas.
 
„Balsuojame už šalį, kurioje norime gyventi, su moderniu švietimu ir sveikatos apsauga, su patikima socialine apsauga ir efektyvia valdžia, kuri yra atskaitinga visuomenei“, – sakė V. Putinas.
 
„Balsuojame už šalį, kurią norime palikti vaikams ir anūkai“, – tikino Rusijos lyderis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 00:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad dėl koronaviruso protrūkio atidedamas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, turėjęs vykti balandžio 22 d.
 
Per televiziją kalbėjęs Rusijos prezidentas pranešė, kad dėl koronaviruso pandemijos būtina atidėti referendumą, tačiau prezidentas nepasakė, kada vėliau jis galėtų būti surengtas. V. Putinas, be kita ko, rekomendavo Rusijos gyventojams būti namuose, kad jie išvengtų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu.
 
Rusijoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius siekia 658.
 
Tarp siūlomų Rusijos Konstitucijos pakeitimų yra pataisa, leisianti V. Putinui siekti būti perrinktam šalies prezidentu po 2024 m., kai baigsis dabartinė jo kadencija. Be to, parlamentui, kuriame dominuoja V. Putinui ištikimi politikai, būtų suteikta daugiau įgaliojimų.
 
67 metų amžiaus V. Putinas jau du dešimtmečius yra valdžioje. Tuo laikotarpiu jis ėjo tiek Rusijos premjero, tiek prezidento pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 06:11

Škotijos Nacionalinės partijos (SNP) lyderė ir regiono vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon penktadienį pareikalavo referendumo dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės (JK), kurios išstojimas iš ES škotams sukėlė gilų liūdesį.
 
N. Sturgeon kreipėsi į SNP remėjus, „YouGov“ apklausos rezultatams parodžius, kad 51 proc. Škotijos rinkėjų pritaria nepriklausomybės idėjai. Tai pirmoji apklausa po 2015 m. referendumo, kurios metu nepriklausomybei pritarė daugiau nei pusė apklaustųjų.
 
Vyriausybės vadovė pažadėjo „puoselėti kitokios, geresnės ateities Škotijai viltį“.
 
„Tai ateitis, kurioje mes ir toliau esame šiltai priimanti ir atvira (valstybė) – vieta gyventi, studijuoti ir dirbti. Ir vertinama Europos tautų šeimos narė“, – teigė N. Sturgeon.
 
„Po šio vakaro tokia ateitis mūsų laukia tik paskelbus nepriklausomybę, – sakė Škotijos vyriausybės vadovė. – Mūsų užduotis yra įtikinti Škotijos gyventojų daugumą tai pasirinkti.“
 
N. Sturgeon pareiškė, kad „Brexitas“ daugeliui JK gyventojų bus „akistata su tikru ir giliu liūdesiu“.
 
„Čia, Škotijoje, turint omenyje, kad tai vyksta prieš mūsų daugumos valią, liūdesys bus persipynęs su pykčiu“, – sakė ji.
 
N. Sturgeon tvirtina, kad SNP turi įgaliojimus referendumui skelbti po to, kai gruodžio rinkimuose iškovojo 48 iš 59 Škotijos atstovams skirtų kėdžių JK parlamente.
 
JK premjeras atmetė dar vieno Škotijos nepriklausomybės referendumo galimybę, jis pabrėžė kad N. Sturgeon, ruošiantis 2014 m. referendumui, sutiko, kad tai bus „vienintelis šiai kartai priklausantis bandymas“. 2014 m. 55 proc. škotų balsavo likti JK sudėtyje.
 
2016 m. per „Brexito“ referendumą likti ES norėjo 62 proc. Škotijos gyventojų, o visoje JK išstojimui pritarė 52 proc. rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:45

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Neseniai rašiau, kad pastaruoju metu daugėja idėjų, kaip būtų galima reformuoti Seimo rinkimų sistemą, kad ji labiau atlieptų visos Lietuvos rinkėjų interesus. https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-misri-rinkimu-sistema-postsovietineje-erdveje-paranki-buvusiai-nomenklaturai/?

Viena iš tokių – mišrią rinkimų sistemą pakeisti vien tik proporcine. Ne kartą prieš tai ši idėja skambėjo ir Seime.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas taip pat teigia, kad Lietuvai labiau tiktų proporcinė rinkimų sistema.

Visa bėda, kad visuose seimuose nebūtų atsiradę daugumos balsų pakeisti Seimo rinkimų įstatymą (Konstitucijos tam reikalui keisti, kiek suprantu – nereikia), nes visuose seimuose buvo pakankamai stipri brazauskinė grupuotė ir prie jos atvirai ar slapta besišliejančios Seimo frakcijos, kurioms buvo paranki ši mišri rinkimų sistema. Jos dėka beveik pusę parlamentarų sudarydavo (ir dabar sudaro) apygardose išrinkti iš sovietijos ir brazauskinės privatizacijos atėjusio verslo atstovai, vietiniai „geradariai“, neretai savo verslu ar kitokiais reikalais susiję su Rusija.

Vienintėlė išeitis – bent kartą išsirinkti padorų Seimą, kuris ryžtųsi reformuoti Seimo, galima sakyti, Lietuvos šeimininko, rinkimų sistemą.

Atrodo, tinkamas momentas atėjo. Jau ir kairėje, ir dešinėje girdime be stiprintuvų pagalbos, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma, Lietuvos šeimininkė, – toliau jau kelias į niekur.

Mano nuomone, yra išeitis. Reikia referendumo Konstitucijos 58 straipsniui papildyti.

“58 straipsnis

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Rinkimų apylinkė. Slaptai.lt nuotr.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:

1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;

2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.”

Nors Konstitucijos 9 straipsnis nurodo, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“, pirmalaikiai Seimo rinkimai prie tokių nepriskiriami.

Akivaizdu, kad tik ypatingais formaliais procedūriniais atvejais, anaiptol nesusijusiais su akivaizdžiomis grėsmėmis Lietuvos saugumui bendrąja prasme, galimi priešlaikiniai Seimo rinkimai.

Sunkiai aš bent įsivaizduoju situaciją, kai 3/5 Seimo narių su jų atlyginimais Seime, pagal kuriuos jiems vėliau bus skaičiuojamas pensijų dydis, imtų ir pasileistų.

O dabar įsivaizduokime situaciją, kai mūsų Prezidentu rinkėjai, to nežinodami, išsirenka slaptą, o gal ir užverbuotą, Kremliaus įtakos agentą, o Seime tuo metu valdančiąją daugumą ir atitinkamai Vyriausybę sudaro panašūs į jį (argi nebuvo labai panašių situacijų?).

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Tai kur saugiklis panašiai situacijai, jai paaiškėjus, neutralizuoti?

Manau, kad Konstitucijos 58 straipsnis turėtų būti papildytas skirsniu:

“Respublikos Prezidentas privalo skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei Lietuvos Respublikos piliečių referendume dėl pirmalaikių Seimo rinkimų už pirmalaikius rinkimus balsavo daugiau kaip pusė balsavusių.”

Galima visuomenėje svarstyti, koks turi būti balsavusiųjų procentas, koks balsavusių “už” procentas, bet tokį savo saugumo saugiklį turėtume turėti.

Tos padorios politinės jėgos, kurios nedelsiant surinks 300 000 parašų referendumui tokiam Konstitucijos pakeitimui surengti ir dar suspėti vėl gi referendumu surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, manau, rinkėjų bus gerai įvertintos. Manau, jei Respublikos Prezidentas žodžiu pritartų tokiems referendumams, jis taip pat būtų gerai įvertintas.

Beje, taip būtų pasitarnauta ir ateities kartoms, nes visi ateities seimai visą laiką jaustų Referendumo Damoklo (LIETUVOS) kardą virš jų ir atitinkamai elgtųsi.

2019.12.03; 05:00

Pirmadienio rytą, suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 52,58 proc. rinkėjų, tačiau įteisinti pilietybės išsaugojimą pritrūko balsų. Kitas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko, jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių – 47,25 proc.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, gautais iš visų 1972 apylinkių, už tai, kad būtų išsaugota Lietuvos pilietybė tiems, kurie priėmė kitos šalies pilietybę, balsavo 71,78 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 26,04 proc. rinkėjų.

Kitame referendume už tai, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius iki 121, pasisakė 73,70 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 23,07 proc. rinkėjų. 

Kaip ELTA jau skelbė, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, rinkėjų aktyvumas turi pasiekti 50 proc. visų rinkėjų, o klausimui pritarti – daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume. 

Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos – kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, tai pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 08:44

Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Likus vos kelioms dienoms iki referendumo dėl pilietybės išsaugojimo pagrindinio balsavimo, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija neslepia, kad buvo padaryta nemažai klaidų. Tai pavėluota viešinimo kampanija, lėšų stoka, referendumo klausimo formulavimas. Ir net jeigu nariai tikisi pozityvaus rezultato sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose, kartu jau garsiai kalba ir apie naują, kitaip organizuojamą referendumą. 

Pasak komisijos nario konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, jis, pasisakydamas už dvigubą pilietybę, balsavo už, ragina tą daryti ir kitus, tačiau kartu sutinka, kad kai kurie oponentų argumentai – neatremiami.

„(Yra. – ELTA) tokių sunkiai atremiamų argumentų ir iš tikrųjų reikia pripažinti, kad šitas referendumas yra neparuoštas ir jo formuluotė yra daugiau negu keista. Ir kai žmonės bando paskaityti, kas jiems parašyta, jeigu nepaaiškinsi, jie nesupranta. Ir tas piliečių skaidymas pagal šalis, kur gyvena, neturi rimto moralinio pagrindo.

Mes suprantame kompromisus, tai geriau negu nieko, bet žmonės, kurie mąsto, stebi situaciją ir paiso teisės principų, jie tą argumentą teikia ir nieko negali pasakyti. Bet, nepaisant to, negalime trauktis ir reikia, be jokios abejonės, gauti kiek įmanoma teigiamą rezultatą“, – komisijos posėdyje teigė konservatorius.

Pasak jo, matant oponavimo mastą esą yra suprantama, kad referendumas gali neįvykti. Tokiu atveju, politikas ragina, reikia būti pasiruošusiems.

„Negalime užsimerkti, kaip strutis įkišti galvą į smėlį ir sakyti – tik pergalė, o jeigu ne, visi išsiskirstome. Reikia turėti planą, kuris bus įgyvendinamas iš karto. Jeigu matysime tendenciją, kad dauguma žmonių vis dėlto yra palankūs, iškart reikia ruošti naują referendumą“, – tvirtino V. Juozapaitis.

Pasak kito konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, šioje viešinimo kampanijoje galima įžvelgti daug trūkumų, tačiau jis pažymi, kad šiuo klausimu, kaip reta, Seimas yra vieningas.

„Nėra tobula rinkimų kampanija, nėra tobulas kontekstas (…). Labai vėlyva informacinė kampanija, maži pinigai, čia yra politinės pamokos. Bet reikia padaryti viską, paraginti visus kontaktus balsuoti. Dar vis daugybė žmonių nežino, nesupranta, turi daugybę klausimų. Padirbėkime per tas dienas“, – teigė Naujamiesčio apygardoje, į kurią atkeliauja užsienio lietuvių balsai, išrinktas Seimo narys.

Jo teigimu, naujasis referendumas galėtų būti mažesnės geografinės apimties, didesnis akcentas turėtų būti „grįžtančios Lietuvos fenomenui“. Pasak jo, Seime yra sutarimas kaip reta, tad, politiko manymu, po referendumo gautą didžiulį palaikymą bus svarbu realizuoti aptarus su naujuoju prezidentu ir galimai Vyriausybe.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas teigia, kad diskutuojant apie referendumą esą buvo pamiršta esmė – ko yra siekiama. Pasak politiko, referendumas yra reikalingas ne pasaulio lietuviams, o Lietuvai. Politiko teigimu, komisijoje kolegų išvardinti klausimai yra techninės detalės, esą svarbiausias klausimas, ar yra pritariama pilietybės išsaugojimui.

Tiesa, kartu „valstietis“ pažymi, kad žmonių nuomonė dėl pilietybės pasikeičia, kai vieniems asmenims pilietybė sugrąžinama, o kiti ją praranda. 

„Rūta Lee, Holivudo aktorė, kaip ji čia džiaugiasi pilietybę susigrąžinusi, tačiau rankinio pasaulio čempionui lietuviui atimta pilietybė. Gauna raštą voku, kad atimta. Tada žmonės sako, kuo Rūta Lee iš tikrųjų geresnė, jeigu jai suteikiame, o tam atimam. Ar už tai, kad po 1990-ųjų išvyko?“ – klausė S. Tumėnas, turėdamas omenyje Vygintą Petkevičių, žaidusį Vokietijos nacionalinėje rinktinėje. 

Būtent, – sureagavo V. Juozapavičius, – tai yra konstitucinio įstatymo. Bet Seimo nariai negali sakyti, kad Lietuva atima pilietybę. Tie žmonės netenka mūsų pilietybės pagal mūsų Konstituciją, kurią referendume priėmė visi tie patys žmonės. Tai bent mes čia savęs neklaidinkime. Rūta Lee išvažiavo bėgdama nuo maro, karo, bolševikų ir visada turėjo galimybę gauti Lietuvos pilietybę. Iš rankininko niekas negalėjo atimti, nes jis buvo Lietuvos pilietis. Jeigu pasirinko turėti kitos valstybės pilietybę, Lietuvos neteko. Čia ir sustokime. Kalbėkime apie galimybę atgauti, sakykime, tą teisę į pilietybę. Nes kai kalbame, kad Lietuva atima pilietybes, tai mes absoliučiai diskredituojame savo pačių valstybę“.
Lietuviškoji emigracija. Slaptai.lt nuotr.

„Atima, aišku, kad atima. Nes žmogus gauna voką ir dar liepia jam (sumokėti) baudą už kažką“, – atsakė S. Tumėnas.

„Ne už kažką, už įstatymo pažeidimą“, – replikavo V. Juozapaitis.

„Žmogus atidavęs visą sveikatą, Europos čempionas, su Kauno „Granitu“ iškovojęs taurę…“, – toliau tęsė „valstietis“. Tiesa, politikas pamiršo vieną „techninę detalę“. Pasak Rankinio federacijos generalinio sekretoriaus Migliaus Astrausko, V. Petkevičius nėra laimėjęs nei pasaulio, nei Europos čempionato aukso medalių.

„Čia kokią išvadą darau – net mums neužteko laiko išsikalbėti apie tam tikrus dalykus, o jau nekalbant apie kitus miestelius ir regionus, – į diskusiją įsitraukė Ž. Pavilionis. – Siūlau tęsti kampaniją, nes jos reikės. Pavyzdžiui, išaiškinti skirtumą, kad pilietybės išsaugojimas ne paskatina išvažiuoti, o paskatina grįžti. Oponentai sako, kad pilietybė paskatins išvažiuoti. Totalus absurdas – visi jau ir taip išvažiavo. Mes to tikrai neišaiškinome“.

Politikas pateikė pavyzdį, kad islandus sugrįžti paskatino būtent dviguba pilietybė.

Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pažymėjo, kad komisijos tikslas dar nėra pradėti ieškot naujų sprendinių. Pasak jo, iki referendumo pabaigos reikia mobilizuoti ir pakviesti kuo daugiau rinkėjų.

„Iš tiesų gal retai taip būna, gal unikalūs esam, kad kai siekiam pergalės, nusiteikę laimėti, mes aptarėme klaidas. Tai gal ir gerai, o gal ir negerai. (…) Aš siūlau – per tas kelias dienas mes turime padaryti taip, kad ateitų kuo daugiau žmonių. (…) Mobilizuokimės kaip galime“, – tikino socialdemokratas.

Ketvirtadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria ragina pritarti siūlomam Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui. Jį priėmus, Lietuvos pilietis, pagal kilmę įgijęs europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, išsaugotų Lietuvos pilietybę. Kartu, rašoma, visos valstybinės institucijos ir visuomeninės organizacijos „veiksmu ir žodžiu“ yra kviečiamos užtikrinti sklandų referendumo organizavimą. Už pasisakė 72, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai.

Pasak rezoliuciją pateikusios opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tai yra ženklas, parodantis, kad referendumas Seime yra vertintinas rimtai.

„Rezoliucijos tikslas – parodyti, kad jis yra svarbus, ir mes jos svarbą suvokiame“, – sakė liberalė.
Miglota referendumo dėl dvigubos pilietybės vertė. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Balsavimas referendume dėl pilietybės išsaugojimo, taip pat dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.10; 06:43

Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad rengiami referendumai dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių mažinimo yra tinkamai neparuošti, paminantys Konstitucijos dvasią, todėl juose nedalyvaus. Jis taip pat prisiminė situaciją Jungtinėje Karalystėje, kai po „Brexito“ šalis iki šiol neranda atsakymų po esą emocionalaus referendumo.

Pasak socialdemokrato, referendumai, organizuojami su prezidento rinkimais, neva pamina konstitucinį principą, kad tokiu būdu sprendžiami tik svarbiausi tautai klausimai.

„Mano asmenine nuomone, rengti du tokius referendumus vienu metu kartu su prezidento rinkimais – tai nusižengti Konstitucijos raidei ir dvasiai, kad svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Tuo tarpu prezidento rinkimai nėra svarbiausi – jie periodiniai“, – sakė politikas.

Jo teigimu, abu klausimai – dėl pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo – yra rengiami skubotai.

„Klausimai yra neparengti, neišdiskutuoti ir nepateikti visuomenei taip, kad kiekvienas rinkėjas, kuris tuo pačiu taps konstitucinės pataisos autoriumi, galėtų sąmoningai priimti sprendimą, žvelgdamas į teigiamas ir neigiamas galimas pasekmes. (…) Kas gi yra tas konstitucinis įstatymas? Rinkėjas bent jau turi teisę žinoti jo koncepciją, ar nereikia žinoti?“ – klausė V. P. Andriukaitis.

Anot socialdemokrato, Seimo narių mažinimo referendumas taip pat esą parengtas atmestinai. Jo manymu, tarp dviejų referendumų yra savotiškas konfliktas: vienu norima išplėsti balsuojančiųjų skaičių, kitu – sumažinti tautos atstovų skaičių.

„Lietuvoje yra labai melaginga žinia, kad darome tai, nes gyventojų sumažėjo. Taip, Lietuvoje gyvenančių sumažėjo, bet tie 600 tūkst., kurie išvyko, jie visi yra piliečiai, jiems neatimta balsavimo teisė. Ir rinkėjų skaičius nepakitęs – tai kodėl taip elgiamasi? Mano atsakymas – abu (referendumai. – ELTA) yra tik priedanga tam, kad ateitų daugiau rinkėjų į prezidento rinkimus.„

Pasak V. P. Andriukaičio, į organizuojamus referendumus reikėtų žiūrėti atsakingiau, esą Jungtinė Karalystė, organizavusi emocingą balsavimą, vis dar negali rasti būdų, kaip išeiti iš susidariusios padėties.

„Brexito“ sumaištis rodo, kad reikia labai atsakingai rengtis referendumams. Neduok Dieve, jeigu tokia sumaištis dėl tolesnių Konstitucijos pataisų ir konstitucinio turinio tęsis ir kitame Seime, po referendumo. Nelinkėčiau (Lietuvai. – ELTA) tokios sutarties. (…) Abiem atvejais, manau, kad referendumai yra neparengti, tad žadu šitoje sumaištyje nedalyvauti“, – teigė kandidatas į prezidentus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.05.08; 08:35

Jau prasidėjo balsavimas dviejuose referendumuose ir prezidento rinkimuose. Kokių rezultatų galima tikėtis referendume dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo? Jei galimus šio referendumo rezultatus bandytume nuspėti pagal itin „drungną“ agitaciją, tai pasyvumo nuotaikos turėtų dominuoti.

Bet paskutinė apklausa, kurią atliko Baltijos tyrimai balandžio 12-26 d., o joje apklausta 1050 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresni, rodo, kad visuomenės nuotaikos nuo praėjusių metų vasaros pabaigos nepasikeitė (žr. https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algis-krupavicius-seimo-nariu-skaiciaus-sumazinimas-buti-ar-nebuti.d?id=78974093). Daugiau nei keturi penktadaliai (82,3 proc.) respondentų visiškai pritaria ar pritaria Seimo narių skaičiaus sumažinimui (nepritaria ir visiškai nepritaria 4,6 proc. respondentų. – ELTA). Tad čia paveikslas beveik krištoliškai aiškus. Visuomenės lūkesčiai yra akivaizdžiai sumažinto Seimo pusėje.

Ne vienas ir ne du dabartiniai svarbiausių Lietuvos partijų lyderiai kritikavo Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvą. Bet partiniam elitui, ko gero, vertėtų būti nuosaikesniam ir mažiau kritiškam, nes net lojalūs partijų šalininkai gali pradėti išsivaikščioti, jei partijų elitas akivaizdžiai ignoruos savo elektoratų lūkesčius.

O tarp skirtingų partijų šalininkų turime vienareikšmį sutarimą dėl Seimo narių sumažinimo. Jam labiausiai pritaria Darbo partijos (96 proc.) ir socialdarbiečių rėmėjai (96 proc.). Kiek mažiau Seimo dydžio sumažinimą remia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų šalininkai, nors ir tarp jų 71 proc. yra daugiau nei įtikinama dauguma. Tarp tų respondentų, kurie nejaučia artumo konkrečiai partijai, daugiau nei 78 proc. už Seimo narių skaičiaus sumažinimą.

Toks tarppartinis ir nepartinis konsensusas tarp rinkėjų yra ženklas, kad nei viena partija negali ir neturi teisės „privatizuoti“ Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvos. Tas sutarimas yra savotiškas šių laikų zeitgeist. Galiausiai visa tai yra visuomenės sukilimo prieš partinius elitus simptomas.

Lietuvos piliečiai turi teisę pasirinkti ir nuspręsti. Referendumuose ir rinkimuose. Net jei politikai kartais ir parodo ženklus, kad kai kuriuose yra geriau nedalyvauti. Vis viena geriau spręsti dalyvaujant nei nedalyvaujant.

Partiniams elitams, nors jau pavėluotai, ko gero, verta pripažinti, kad Seimo narių skaičiaus sumažinimas beveik neišvengiamybė. Nors, ypač politikoje, neperšokus griovio negalima sakyti „op“. Bet visais atvejais visuomenės nuotaikos yra itin vienakryptės šiuo klausimu.

Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“ (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Komentaro autorius – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.05.08; 08:00

Lietuvos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Gegužės 12 dienos pilietybės referendumo traktuotė kelia diskusijas. Referendumo traktavimas, kaip siekio atsiklausti dėl pilietybės išsaugojimo, sulaukė kritikos iš konstitucinės teisės specialisto, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus. Jis ją vadina visuomenės klaidinimu, esą žaidžiama žmonių jausmais. Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikina, kad ji pasirinkta siekiant aiškiau perteikti balsavimo esmę.

Kad gegužės 12-ąją vyksiantis referendumas yra dėl pilietybės išsaugojimo, aiškina Vyriausybė, kuriai paskirta viešinti referendumą. Nors ankstesni kai kurie Vyriausybės ir Seimo nutarimai bei parlamento aiškinamasis raštas referendumo tikslą apibrėžia, kaip siekį tautos atsiklausti dėl Konstitucijos 12 straipsnio arba dvigubos pilietybės. 

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, traktuotėje akcentuojamas pilietybės išsaugojimas, nes referendumo „formuluotė aiškiai kalba apie Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą (nepraradimą) tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie ją įgijo pagal kilmę“.

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat teigiama, kad nei Konstitucijos 12 straipsnyje, nei Pilietybės įstatyme nėra naudojamos sąvokos „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė.

Į pačią referendumo klausimo formuluotę dėmesį kreipia ir Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. Seimo nario teigimu, joje nėra žodžių „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė, dėl to tinkama referendumą traktuoti kaip dėl pilietybės išsaugojimo.

Tiksli formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Vienas šios formuluotės autorių Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigia esą nesuprantama, kodėl pasirinktas būtent traktavimas – dėl pilietybės išsaugojimo. Jo teigimu, tokiu būdu manipuliuojama žmonių jausmais siekiant pozityvaus balsavimo rezultato.

„Ar jūs už tai, kad būtų išsaugota pilietybė? Žmogus pagalvoja, kad taip, kad kažkas lyg kėsintųsi į ją, atsiranda psichologinis dalykas. O jei paklaustume, ar už tai, kad Lietuvos pilietis turėtų kartu ir kitų penkių valstybių pilietybę, tai jūsų atsakymas būtų gal visiškai kitoks. Pradėtume galvoti. (Dabar – ELTA) matau žaidimą žmonių jausmais“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, sakydami, kad nebalsuos dėl dvigubos pilietybės, bet dėl jos išsaugojimo – gudrauja. Esą bandoma atskirti neišskiriamus dalykus.

„Kaip galima šitaip sakyti? Juk visi supranta, kad jeigu išsaugosi pilietybę tam, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, tai jis bus dvigubas pilietis. Kaip tai galima atskirti? Tai yra nepagarbus požiūris į visuomenę, jos mulkinimas“, – teigė V. Sinkevičius.

Pilietybės referendumą traktuojant kaip dėl jos išsaugojimo, MRU profesorius sako, atsispiriama nuo klaidingo teiginio, kad pilietybė yra žmogaus prigimtinė teisė. V. Sinkevičius tikina, kad Europos konvencijoje dėl pilietybės pasakyta – pačios valstybės turi teisę nustatyti, kad kai pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, netenka savosios.

„Nėra prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę, yra prigimtinės teisė į pilietybę kaip tokią, bet ne į konkrečios valstybės“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirinkto referendumo akcento nelaiko probleminiu. Pasak jo, traktuotė „dėl pilietybės išsaugojimo“ yra paprastesnė ir aiškesnė nei „dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo“ ar „dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės“. 

„Šiuo atveju kalbama, jeigu mūsų piliečiai išvyktų, prieš tai įgavę įgimtą teisę būti piliečiais, kad tos pilietybės neprarastų. Todėl ir vadinama išsaugojimu, kad būtų aiškiau. O kai kalbi apie dvigubą pilietybę, galima susidaryti iliuziją, kad kažkas kolekcionuoja pilietybes ir kam to reikia. Aš manau, kad yra gana teisingai atspindėta, apgaulės nėra“, – sakė L. Linkevičiaus.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Seimo nutarimo dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad jis organizuojamas „siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes ir suteikti kuo didesniam iš Lietuvos išvykusių piliečių skaičiui galimybę išlaikyti tamprų, pilietybės saitais susaistytą, ryšį su valstybe“.

Šių metų sausio 11 d. Seimo nutarime rašoma, kad Vyriausybei paskiriama informuoti visuomenę dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. 

O sausio 16 dieną Vyriausybės nutarimu referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo buvo akcentuotas darsyk – buvo nutarta „įgalioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją valstybės biudžeto lėšomis informuoti visuomenę apie privalomuoju referendumu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teikiamo spręsti klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“. 

Kartu su gegužės 12 d. referendumu dėl pilietybės išsaugojimo vyks ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, taip pat bus renkamas prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 06:55

Artėja referendumas dėl dvigubos pilietybės. Girdisi balsų, kad didelės pavardės ragina balsuoti už dvigubą pilietybę, bet tarp mūsų dar patriotinių nuostatų išlaikę pilieečiai sėja baimę, kas bus. Jie kelia keturis klausimus. Štai tie klausimai: kokiai valstybei dvigubą pilietybę turintys piliečiai mokės mokesčius, kurioje valstybėje atliks privalomą karinę tarnybą, kurioje valstybėje kariaus, jei kiltų karinis konfliktas? Be to, gyvendami svetur išrinks mums valdžią, bet čia negyvens…

Bijomės, labai bijomės, kad mums „svetimi“  išrinks valdžią. Bet ar ta baimė kyla ne dėl skursnos konplekso?

Tie keturi klausimai: 1. Kokiai valstybei mokesčius mokės? 2. Kurioje atliks privalomą karinę tarnybą? 3. Kurioje valstybėje kariaus, jei kiltų karinis konfliktas? 4. Gyvendamas svetur išrinks mums valdžią, bet čia negyvens…

Šie klausimai yra bauginantys. Bet atmeskime referendumu dvigubą pilietybę ir pateikime tuos pačius klausimus. Kuo tada bus geriau? Bėda kita.

Atmetę Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos projektą praradome galimybę ugdyti savo piliečių pilietiškumą. Atmetę Stasio Lozoraičio kandidatūrą į prezidentus atmetėme Lietuvos šansus išsinerti iš sovietmečiu nusistovėjusios korupcijos. Ir tai padarėme vadovaudamiesi tais pačiais argumentais.

Lozoraitis nepažinojo Lietuvos realijų. O Adamkus? Šiuo metu Lietuvai vėl švyturiuoja šansai prezidento rinkimuose – ryškėja Juozaičio asmenybė. Ar išnaudosime ją?

Klausimas kitas: kaip Lietuva turi atrasti save, kaip išsivaduoti iš sustabarėjusio mąstymo. Antai Stiurlitz kariavo Vokietijos armijoje. Geriau jai būtų buvę, jeigu ten būtų jis nekariavęs. Gal nesąmoninga mūsų tauta ir nesąmoningi politikai neleis, kad referendumas laimėtų, bet nuo to Lietuvai geriau tikrai nebebus.

Valdžia turėtų ieškoti kitų saugiklių, kaip ir tuo atveju apdrausti savo valstybės interesus, taip kaip daro lenkai ar kitos didesnes valstybingumo tradicijas turinčios tautos.

2019.03.27; 06:13

Lietuvos Respublikos pasas. Slaptai.lt nuotr.
Šių metų gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Lietuvos prezidento rinkimų turu vyks privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės. 

Tokią referendumo datą sekmadienį nustatė Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs tai numatantį nutarimą. 

Už nutarimą balsavo 85 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 tautos atstovai.

„Tai yra pilietybės išsaugojimo referendumas. Tai yra, tie asmenys, kurie šiuo metu turi Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję kitos valstybės, kuri atitinka eurointegracinius ir NATO kriterijus, pilietybę, jie tiesiog išlaikytų Lietuvos Respublikos pilietybę. Ne Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai, pagal siūlomą normą kažkokių išskirtinių teisių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę po referendumo neturės“, – pristatydama projektą sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Privalomajame referendume bus siūloma apsispręsti dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.„

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Anksčiau Seimas buvo nutaręs referendumą rengti gegužės 12 ir 26 dienomis – tuo metu, kai vyks pirmasis ir antrasis prezidento rinkimų turai. Tačiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad iniciatyva, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, prieštarauja Konstitucijai.

Dėl to Seimas buvo priverstas keisti savo nutarimą ir skelbti naują referendumo datą – gegužės 12 d.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.11; 05:00

Dešimtys tūkstančių demonstrantų šeštadienį Londone surengė eitynes, taip prisidėdami prie skirtingų pažiūrų Didžiosios Britanijos politikų, reikalaujančių surengti naują „Brexit“ referendumą. 

„Tautos balso“ (People’s Vote) eitynės vėliau šeštadienį pasibaigs netoli šalies parlamento surengtu mitingu. Organizatorių skaičiavimu, mitinge ir eitynėse dalyvaus per 100 tūkst. žmonių. 

„Tautos balso“ kampaniją remia laikraštis „The Independent“, kurio paskelbtą elektroninę peticiją, raginančią surengti antrą „Brexit“ referendumą, pasirašė apie 900 tūkst. žmonių. Organizacija įspėja, kad kai įstatymų leidėjams ateis metas balsuoti dėl premjerės Theresos May susiderėto susitarimo su Europos Sąjunga, šalį gali ištikti krizė. 

Naujo referendumo šalininkų teigimu, parlamentarai turės nuspręsti, „ar padaryti mūsų šalį skurdesne, pakenkti svarbioms viešosioms paslaugoms, ar suteikti mums Tautos balsą dėl bet kokio „Brexit“ susitarimo“. 

Th. May šią savaitę šalies parlamente dar kartą atmetė antro balsavimo galimybę, savo proeuropietiškų pažiūrų kritikams primindama, kad „už pasitraukimą iš ES balsavo 17,4 mln. žmonių“. 

2016-aisiais surengtame referendume už šalies pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. rinkėjų. Balsavime dalyvavo 72 proc. iš 46,5 mln. balso teisę turinčių šalies gyventojų. 

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nuomonių pusiausvyra pastaruoju metu galėjo pasikeisti, tačiau šalis vis dar yra giliai susiskaldžiusi dėl „Brexit“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-21

Iš Skopjės oro uosto pašalintas Aleksandro Makedoniečio vardas. EPA-ELTA nuotr.

Nick Squires / The Telegraph

Sekmadienį makedonai balsavo referendume dėl šalies pervardijimo Šiaurės Makedonija.

Diplomatai ir analitikai perspėjo, kad Rusija vykdo slaptą propagandinę kampaniją, siekdama sužlugdyti referendumą Makedonijoje, kuris nutiestų kelią šaliai įstoti į ES ir NATO, praneša The Telegraph žurnalistas Nikas Skvairas.

Referendumas dėl šalies pervardijimo „Šiaurės Makedonija“, išsprendžiantis priešpriešą su Graikija, surengtas sekmadienį. Makedonijos organizacijos Investigative Reporting Lab duomenimis, pastarosiomis savaitėmis Twitter‘yje ir Facebook‘e pasirodė tūkstančiai melagingų paskyrų su grotažyme #Bojkotiram – „boikotas“. „Matyt, tikslas – sumažinti turinčių balso teisę asmenų dalyvavimą referendume iki žemesnio nei 50% lygio, kad jis neturėtų įstatymo galios“, – aiškina Skvairas.

„Šansai buvo beveik vienodi“, – pažymi straipsnio autorius. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 57% respondentų planuoja balsuoti, bet Skopjės gatvėse daugelis sako, jog jie nežino, ar dalyvaus.

Kai kurios suklastotos paskyros stengėsi kurstyti nesutarimus tarp slavų daugumos ir albanų mažumos, kuri sudaro maždaug 25% gyventojų.“Dauguma etninių albanų pritaria tam pasiūlymui ir mano, kad narystė ES bendrijoje išspręstų skurdo ir diskriminacijos problemas. Tačiau jis nepopuliarus tarp tų etninių slavų, kurie su kartėliu apgailestauja, kad, Graikijai reikalaujant, reikės keisti šalies pavadinimą. 2001 metais įtampa tarp jų virto ginkluotu konfliktu“, – rašo Skvairas.

„Rusija daro viską, kas tik įmanoma, kad neleistų naujoms šalims prisijungti prie Vakarų“, – sakė Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone Europos programos direktorė Hizer Konli.

Makedonija: referendume dalyvavo tik trečdalis rinkėjų. EPA-ELTA nuotr.

„Makedonijoje tai numatoma išnaudoti silpnąsias vietas, tokias kaip trintis tarp etninių slavų ir etninių albanų. Naudojamas dezinformacijos ir ekonominės įtakos nacionalinėms organizacijoms bei politikams derinys, – sakė ji. – Tikslas – viską supainioti ir priversti Vakarus pasirodyti, kad jie išgyvena maksimalų nuosmukį ir yra nepajėgūs veikti“.

„Praeitą mėnesį kaip virusas įsisuko melaginga naujiena, kad Amerikos kariškiai per pratybas Makedonijoje naudojo sprogmenis su nusodrintu uranu“, – rašo Skvairas. Pasak gynybos ministrės Radmilos Šekerinskos, pranešimas turėjo susilpninti pasitikėjimą NATO ir sužlugdyti referendumą.

Liepos mėnesį Atėnai išsiuntė du Rusijos diplomatus. Juos apkaltino bandymu įsiūbuoti Graikijoje protestą prieš susitarimą su Makedonija. Makedonijos prezidentas Zoranas Zajevas apkaltino Graikijoje gyvenantį rusų oligarchą tuo, kad jis finansavo radikalias nacionalistų grupes bei futbolo chuliganus protestams kurstyti.

„Kremlius toliau kursto savo internetinių trolių armiją, kad ši bombarduotų socialinius tinklus abiejose šalyse propaganda prieš susitarimą. Skleisdama kupiną neapykantos propagandą bei finansuodama žiaurias demonstracijas, Rusija aktyviai kursto etniniuos konfliktus, kurie, deja, išlieka stipria jėga Balkanų politikoje“, – neseniai rašė buvęs Obamos administracijos darbuotojas, Baideno Diplomatijos ir globalinės sąveikos centro prie Pensilvanijos universiteto analitikas Maiklas Karpenteris.

Atlanto Tarybos bendradarbė Evelin Farkaš rašė, kad referendumo boikoto kampanijai vadovauja prorusiška partija „Vieninga Makedonija“, sudariusi partnerystę su „Vieningąja Rusija“. Tuo tarpu, kai Makedonijos premjeras tikisi, kad balsavimas baigsis teigiamai, prezidentas yra prieš susitarimą su Graikija.

Šimtai graikų Atėnuose protestavo prieš kompromisą ginče su Makedonija. EPA-ELTA nuotr.

„Ketvirtadienį (prezidentas) George Ivanovas paragino makedonus neiti balsuoti, o pervardijimą pavadino „spąstais“ ir „piktinančiu suvereniteto pažeidimu“. Kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, jis sukritikavo virtinę Europos ir Amerikos valdininkų, apsilankiusių Makedonijoje pastarosiomis savaitėmis, kad palaikytų teigimą balsavimo baigtį“, – praneša The Telegraph žurnalistas.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.10.03; 07:15

Rusija, kritiškai vertinanti Balkanų šalių integraciją į Vakarų struktūras, džiaugiasi vakarykščio referendumo dėl oficialaus Makedonijos pavadinimo keitimo baigtimi, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.

Sekmadienį Makedonijoje vykusiame referendume gyventojų buvo klausiama, ar šie palaiko narystę ES ir NATO, kuri įmanoma patvirtinus susitarimą su Graikija. Ši klausimo formuluotė slepia geopolitinę Makedonijos realybę – tik sutikusi pakeisti pavadinimą į Šiaurės Makedoniją ir taip pelniusi Graikijos palankumą, šalis turėtų realių galimybių stoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Referendume dalyvavo 37 proc. rinkėjų, tuo tarpu norint, kad šis būtų laikomas įvykusiu reikia, kad prie balsadėžių būtų pasirodę bent pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Tiesa, daugiau nei 90 proc. atėjusių pasisakė už susitarimą su Graikija.

„Tai yra Rusijai naudingas rezultatas, nes dar viena šalis, kuri yra ant NATO slenksčio, kol kas jo neperžengė. Ir toliau politinės kovos šalies viduje neleis manyti, kad yra aiški kryptis, kuria judama toliau. Priešingai nei būtų buvę, jei referendumas būtų buvęs aktyvesnis ir atrodytų, kad durys narystei NATO atsiveria ir, nors kiek ilgesnis, bet prasideda ir kelias į ES “, – Eltai sakė RESC direktorius.

Politologo teigimu, referendumo rezultatas yra ir akibrokštas Vakarų galiai. Rugsėjo mėnesį Makedonijos sostinėje Skopjėje lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas – aukščiausias kada nors šalyje viešėjęs JAV pareigūnas. Abu politikai ragino susitarti su Graikija.

„Tiek A. Merkel, tiek ir J. Matisas važiavo į Skopję, o tai tikrai nėra ta sostinė, į kurią dažnai vyksta politiniai lyderiai. Todėl referendumo rezultatai yra šioks toks parodymas iš Rusijos pusės, kad jie (Vakarų politikai. – ELTA) nėra turintys tokią galią, kad galėtų pakreipti kai kurias valstybes sau reikiama linkme“, – aiškino L. Kojala.

Tačiau, pasak politologo, Makedonijos referendumo nereiktų vertinti tik iš geopolitinės perspektyvos – svarbūs tiek identiteto klausimai, tiek vidinės politinės batalijos. Pavyzdžiui, boikotuoti referendumą ragino dešiniosios šalies jėgos, kurioms priklauso Gjorge Ivanovas iš Makedonijos, o vienas pagrindinių susitarimo šalininkų centro kairei prijaučiantis Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas.

„Paskutiniuose Makedonijos rinkimuose dalyvavo 67 proc. rinkėjų, o dabar turime tik 37 proc.- tai rodo, kad šalies piliečiai, labai didelė jų dalis, pasirinko boikotuoti referendumą. O tai jau savaime parodo, kad opozicijai tai yra pergalė“, – tikino L. Kojala.

Dabartinė šalies opozicija siekia susilpninti valdančiuosius ir naudojasi visuomenę skaldančiu referendumu, kaip įrankiu savo tikslui pasiekti. Politologas pažymėjo, kad Makedonijos dešinieji nėra radikalai – jie tapatinasi su centro dešinės Europos liaudies partijos kryptimi, puoselėjama būtent A. Merkel. Todėl opozicinės jėgos nebūtinai siekia suartėti su Rusija, o ieško kito būdo spręsti trečią dešimtį skaičiuojančią pavadinimo problemą.

„Pats faktas, kad norima keisti pavadinimą, didelei daliai visuomenės yra ne toks pozityvus, nes prarandamas identitetas, tarsi nuolaidžiaujama išorės jėgoms, kurios prašo pakeisti pavadinimą, nuolaidžiaujama tai pačiai Graikijai. Kiek mačiau – opozicijos pasisakymai, pirmiausia referuodavo į šalies identitetą, o ne geopolitinį pasirinkimą“, – tikino RESC direktorius.

Tiesa, neįvykęs referendumas nereiškia, kad Makedonijos pavadinimo klausimas padedamas į stalčių. Galutinio sprendimo našta guls ant Makedonijos parlamento pečių. Tikėtina, kad abi pusės naudosis referendumu kaip įrankiu savo pozicijai ginti – opozicija tvirtins, kad šis neįvykęs, todėl susitarimas su Graikija – negalimas, tuo tarpu valdantieji tikins, kad daugiau nei 90 proc. atėjusių balsavo už.

ELTA primena, kad referendumas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo į „Šiaurės Makedoniją“ pripažintas neįvykusiu. Referendumu buvo siekiama sureguliuoti daug metų trunkantį ginčą su kaimynine Graikija, stojančia prieš tai, kad ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi vienos iš istorinių Graikijos sričių vardu, ir dėl to būgštaujančia, kad Makedonija gali pradėti reikšti teritorines pretenzijas. Dėl to Graikija anksčiau blokavo Makedonijos priėmimą į ES ir NATO. Jeigu ginčą pavyktų išspręsti, tai atvertų Makedonijai kelią į abi organizacijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:39

Barselonoje kilo susirėmimų tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos policija šeštadienį panaudojo jėgą prieš regiono nepriklausomybės šalininkus, surengusius manifestaciją Barselonoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Europa Press“.

Barselonoje – susirėmimai tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkai rytą susirinko į Šv. Jokūbo aikštę, kad sutrukdytų policininkams, reikalaujantiems padidinti darbo užmokestį, surengti ten demonstraciją. Spalio 1 d. sukaks metai, kai įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Tada Ispanijos policijos ir civilinės gvardijos darbuotojai atiminėjo balsadėžes ir balsalapius, parengtus referendumui, ėmėsi kitų griežtų priemonių.

Į Šv. Jokūbo aikštę atėję Katalonijos nepriklausomybės šalininkai skandavo: „Nepriklausomybė“, „Fašistai, lauk iš mūsų rajonų“. Tarp jų ir policijos kilo susirėmimų. Konflikto kadrus parodė televizijos kanalas „24 Horas“. Pranešama apie sulaikytus žmones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:20

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesvarsto apie referendumo galimybę Rytų Ukrainoje – apie tai Baltieji rūmai paskelbė paplitus spėlionėms, kad Rusija sieks surengti balsavimą separatistų rankose esančioje teritorijoje, kurio rezultatai būtų pripažinti tarptautiniu mastu, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nepaneigė, kad tokio referendumo galimybė buvo aptarta per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento susitikimą Suomijoje praėjusią savaitę.

V. Putinas ir D. Trumpas susitiko akis į akį, dalyvaujant tik vertėjams. JAV valdžios atstovai teigia nežinantys, kas tiksliai buvo aptarta.

JAV nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Garrettas Marquisas sakė, kad „vadinamojo referendumo organizavimas Ukrainos dalyje, kurios nekontroliuoja vyriausybė, būtų neteisėtas“.

Be to, JAV gynybos departamentas paskelbė, kad Ukrainai bus skirta dar 200 mln. JAV dolerių paramos įvairioms rengimo programoms ir misijų poreikiams.

Taigi bendra nuo 2014 m. skiriamos paramos suma išaugtų iki 1 mlrd. JAV dolerių, be jau neseniai leistų ginklų pardavimų, įskaitant prieštankinius ginklus.

Penktadienį Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas sakė žurnalistams, kad V. Putinas ir D. Trumpas aptarė „konkrečius pasiūlymus“, kaip išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. Žurnalistams paklausus, ambasadorius nepaneigė, kad ten galėtų būti surengtas referendumas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 08:38

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai vetavo referendumo pataisų įstatymą ir ragina valdančiuosius pasitikėti žmonėmis ir nešvaistyti tuščiai laiko ieškant dirbtinių palengvinimų siekiant įgyvendinti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Prezidentė tvirtina palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisiniu abejonių nekeliančiu keliu.

„Emigracija palietė kiekvieną Lietuvos šeimą, tikrai esame pribrendę išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes. Kelias aiškus – Konstitucijos pakeitimas Tautos referendume daugumos piliečių valia. Nešvaistykime laiko tuščiai ieškodami dirbtinių palengvinimų referendumui, o jau dabar telkime žmones referendumo sėkmei“, – teigė prezidentė.

Prezidentės nuomone, valdančiųjų siūlymas specialiai referendumui sumažinti sprendimui priimti reikalingų balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Prezidentūra tvirtina, kad neteisės pagrindu teisė neatsiranda, o pagal Konstitucijos viršenybės principą negalioja joks Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas. Dėl to, tvirtina Prezidentūra, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo bus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tokiu atveju dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, trečiadienį pranešdamas D. Grybauskaitės sprendimą, pabrėžė, kad valdančiųjų išsakyti ketinimai atmesti šalies vadovės veto gali nuvilti Lietuvos piliečius ir griautų jų pasitikėjimą valstybe.

M. Lingė akcentavo, kad jau dabar Seimo priimto įstatymo konstitucingumu abejoja parlamentarai.

„Tie patys valdantieji taip pat yra įregistravę ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą, kuriame patys dėsto savo abejones dėl priimto įstatymo konstitucingumo. Tai matosi, kad tų abejonių kyla ir jiems patiems. Yra jaučiama ir matoma, kad priimtas įstatymas yra antikonstitucinis“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad pasekmės, suorganizavus Konstitucijai prieštaraujantį referendumą, būtų nepalankios Lietuvai.

Pasak Prezidentūros, pasiūlymas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą prilygintų paprasto įstatymo priėmimui. Tai sukurtų precedentą, kai svarbiausius valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus lemia ne daugumos, o tik trečdalio visų rinkėjų balsai.

Į tai atsižvelgdama šalies vadovė ragina atsisakyti antikonstitucinių gudrybių ir dėti aktyvias pastangas atsakingai ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių.

Pasak prezidentės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su 2019 m. Prezidento rinkimais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti. Prezidentė pažymi, kad ypač svarbu raginti emigrantus, kuriems, pasak jos, šis klausimas yra aktualiausias.

Valdantieji neatmeta galimybės atmesti prezidentės veto. Seimo pirmininko pavaduotojas ir Darbo grupės dėl referendumo formuluotės vadovas Arvydas Nekrošius pabrėžė, kad, jei prezidentė vetuos Referendumo įstatymo pataisas, Seime bus bandoma vetuoti prezidentės sprendimą.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną sumažino reikalavimų kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio – dėl pilietybės.

Už tokį Referendumo įstatymo pakeitimą balsavo 67, prieš buvo 3, susilaikė 16 Seimo narių.

Veto antspaudas

Valdantieji politikai tikino, kad, norint surengti referendumą, jų siūlymui alternatyvų nėra. Politikai aiškino, kad nepriėmus pataisų sunku bus išsaugoti ir emigruojančius piliečius, ir pačią tautą. Pasak jų, pakeitus Referendumo įstatymą tam, kad sprendimas dėl dvigubos pilietybės būtų priimtas, reikėtų kur kas mažiau rinkimuose dalyvaujančių piliečių.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) pritaria diskusijas sukėlusiai valdančiųjų politikų iniciatyvai nuleisti kartelę referendumui. Pasak jų, tik su valdančiųjų iniciatyva pakeistu referendumo įstatymu galima tikėtis sėkmės referendume sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės siūloma surengti kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per pirmąją ir antrąjį Prezidento rinkimų turus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:00

Užsispyrę ožiai. Slaptai.lt nuotr.

Seimas svarstys diskusijas sukėlusį pasiūlymą nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Valdančiųjų lyderiai pastarąją savaitę pasiūlė referendumo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos 12 straipsniui būtų taikoma išimtis, leidžianti sprendimą referendume dėl nuostatų keitimo priimti su mažesniu rinkimų teisę turinčių piliečių dalyvavimu.

Pasak projekto iniciatorių, nenuleidus kartelės tam, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta, tikėtis sėkmės Lietuvai svarbiame referendume yra nerealu.

Ši premjero Sauliaus Skvernelio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko Gedimino Kirkilo iniciatyva sukėlė tiek ekspertų abejonių, tiek opozicijoje esančių politikų pasipiktinimą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šį sumanymą taip pat pavadino nesaugiu. Seimo vadovas trečiadienį būgštavo, kad siūloma pataisa palengvins kelią keisti kitas esmines vertybes Konstitucijoje.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis priekaištavo projekto iniciatoriams, kad šie sprendžiant referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimą elgiasi vienašališkai, manipuliuoja žmonių valia ir siekia sukompromituoti konservatorius.

Savo ruožtu, premjeras trečiadienį tvirtino, kad didžiausius būgštavimus turėtų kelti ne tai, kokias pasekmes turės inicijuojami pokyčiai, bet tai, kad dabartinis reglamentavimas gali padaryti taip, jog referendumas tiesiog neįvyks. Pasak jo, sumanymas keisti referendumo įstatymą yra logiškas.

Valdančiųjų inicijuojami pakeitimai leistų sprendimą privalomajame referendume dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnio laikyti priimtu, jei tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Projekte pažymima, kad likusiems Konstitucijos I skirsnio straipsniams keisti referendumu toliau būtų taikoma šiuo metu galiojanti „griežtesnė“ balsų skaičiavimo tvarka – juos pakeisti būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Dabartiniame referendumo įstatyme rašoma, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, o tam, kad sprendimas referendumu būtų priimtas, reikia daugiau kaip pusės piliečių, turinčių rinkimų teisę, pritarimo.

Tad tam, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų, nepakeitus Referendumo įstatymo, reikėtų apie 1,3 mln. piliečių sutikimo.

ELTA primena, kad referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ketinama organizuoti kartu su Prezidento rinkimais 2019 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 08:18