Lietuvos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Gegužės 12 dienos pilietybės referendumo traktuotė kelia diskusijas. Referendumo traktavimas, kaip siekio atsiklausti dėl pilietybės išsaugojimo, sulaukė kritikos iš konstitucinės teisės specialisto, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus. Jis ją vadina visuomenės klaidinimu, esą žaidžiama žmonių jausmais. Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikina, kad ji pasirinkta siekiant aiškiau perteikti balsavimo esmę.

Kad gegužės 12-ąją vyksiantis referendumas yra dėl pilietybės išsaugojimo, aiškina Vyriausybė, kuriai paskirta viešinti referendumą. Nors ankstesni kai kurie Vyriausybės ir Seimo nutarimai bei parlamento aiškinamasis raštas referendumo tikslą apibrėžia, kaip siekį tautos atsiklausti dėl Konstitucijos 12 straipsnio arba dvigubos pilietybės. 

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, traktuotėje akcentuojamas pilietybės išsaugojimas, nes referendumo „formuluotė aiškiai kalba apie Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą (nepraradimą) tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie ją įgijo pagal kilmę“.

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat teigiama, kad nei Konstitucijos 12 straipsnyje, nei Pilietybės įstatyme nėra naudojamos sąvokos „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė.

Į pačią referendumo klausimo formuluotę dėmesį kreipia ir Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. Seimo nario teigimu, joje nėra žodžių „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė, dėl to tinkama referendumą traktuoti kaip dėl pilietybės išsaugojimo.

Tiksli formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Vienas šios formuluotės autorių Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigia esą nesuprantama, kodėl pasirinktas būtent traktavimas – dėl pilietybės išsaugojimo. Jo teigimu, tokiu būdu manipuliuojama žmonių jausmais siekiant pozityvaus balsavimo rezultato.

„Ar jūs už tai, kad būtų išsaugota pilietybė? Žmogus pagalvoja, kad taip, kad kažkas lyg kėsintųsi į ją, atsiranda psichologinis dalykas. O jei paklaustume, ar už tai, kad Lietuvos pilietis turėtų kartu ir kitų penkių valstybių pilietybę, tai jūsų atsakymas būtų gal visiškai kitoks. Pradėtume galvoti. (Dabar – ELTA) matau žaidimą žmonių jausmais“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, sakydami, kad nebalsuos dėl dvigubos pilietybės, bet dėl jos išsaugojimo – gudrauja. Esą bandoma atskirti neišskiriamus dalykus.

„Kaip galima šitaip sakyti? Juk visi supranta, kad jeigu išsaugosi pilietybę tam, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, tai jis bus dvigubas pilietis. Kaip tai galima atskirti? Tai yra nepagarbus požiūris į visuomenę, jos mulkinimas“, – teigė V. Sinkevičius.

Pilietybės referendumą traktuojant kaip dėl jos išsaugojimo, MRU profesorius sako, atsispiriama nuo klaidingo teiginio, kad pilietybė yra žmogaus prigimtinė teisė. V. Sinkevičius tikina, kad Europos konvencijoje dėl pilietybės pasakyta – pačios valstybės turi teisę nustatyti, kad kai pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, netenka savosios.

„Nėra prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę, yra prigimtinės teisė į pilietybę kaip tokią, bet ne į konkrečios valstybės“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirinkto referendumo akcento nelaiko probleminiu. Pasak jo, traktuotė „dėl pilietybės išsaugojimo“ yra paprastesnė ir aiškesnė nei „dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo“ ar „dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės“. 

„Šiuo atveju kalbama, jeigu mūsų piliečiai išvyktų, prieš tai įgavę įgimtą teisę būti piliečiais, kad tos pilietybės neprarastų. Todėl ir vadinama išsaugojimu, kad būtų aiškiau. O kai kalbi apie dvigubą pilietybę, galima susidaryti iliuziją, kad kažkas kolekcionuoja pilietybes ir kam to reikia. Aš manau, kad yra gana teisingai atspindėta, apgaulės nėra“, – sakė L. Linkevičiaus.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Seimo nutarimo dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad jis organizuojamas „siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes ir suteikti kuo didesniam iš Lietuvos išvykusių piliečių skaičiui galimybę išlaikyti tamprų, pilietybės saitais susaistytą, ryšį su valstybe“.

Šių metų sausio 11 d. Seimo nutarime rašoma, kad Vyriausybei paskiriama informuoti visuomenę dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. 

O sausio 16 dieną Vyriausybės nutarimu referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo buvo akcentuotas darsyk – buvo nutarta „įgalioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją valstybės biudžeto lėšomis informuoti visuomenę apie privalomuoju referendumu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teikiamo spręsti klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“. 

Kartu su gegužės 12 d. referendumu dėl pilietybės išsaugojimo vyks ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, taip pat bus renkamas prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 06:55

Artėja referendumas dėl dvigubos pilietybės. Girdisi balsų, kad didelės pavardės ragina balsuoti už dvigubą pilietybę, bet tarp mūsų dar patriotinių nuostatų išlaikę pilieečiai sėja baimę, kas bus. Jie kelia keturis klausimus. Štai tie klausimai: kokiai valstybei dvigubą pilietybę turintys piliečiai mokės mokesčius, kurioje valstybėje atliks privalomą karinę tarnybą, kurioje valstybėje kariaus, jei kiltų karinis konfliktas? Be to, gyvendami svetur išrinks mums valdžią, bet čia negyvens…

Bijomės, labai bijomės, kad mums „svetimi“  išrinks valdžią. Bet ar ta baimė kyla ne dėl skursnos konplekso?

Tie keturi klausimai: 1. Kokiai valstybei mokesčius mokės? 2. Kurioje atliks privalomą karinę tarnybą? 3. Kurioje valstybėje kariaus, jei kiltų karinis konfliktas? 4. Gyvendamas svetur išrinks mums valdžią, bet čia negyvens…

Šie klausimai yra bauginantys. Bet atmeskime referendumu dvigubą pilietybę ir pateikime tuos pačius klausimus. Kuo tada bus geriau? Bėda kita.

Atmetę Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos projektą praradome galimybę ugdyti savo piliečių pilietiškumą. Atmetę Stasio Lozoraičio kandidatūrą į prezidentus atmetėme Lietuvos šansus išsinerti iš sovietmečiu nusistovėjusios korupcijos. Ir tai padarėme vadovaudamiesi tais pačiais argumentais.

Lozoraitis nepažinojo Lietuvos realijų. O Adamkus? Šiuo metu Lietuvai vėl švyturiuoja šansai prezidento rinkimuose – ryškėja Juozaičio asmenybė. Ar išnaudosime ją?

Klausimas kitas: kaip Lietuva turi atrasti save, kaip išsivaduoti iš sustabarėjusio mąstymo. Antai Stiurlitz kariavo Vokietijos armijoje. Geriau jai būtų buvę, jeigu ten būtų jis nekariavęs. Gal nesąmoninga mūsų tauta ir nesąmoningi politikai neleis, kad referendumas laimėtų, bet nuo to Lietuvai geriau tikrai nebebus.

Valdžia turėtų ieškoti kitų saugiklių, kaip ir tuo atveju apdrausti savo valstybės interesus, taip kaip daro lenkai ar kitos didesnes valstybingumo tradicijas turinčios tautos.

2019.03.27; 06:13

Lietuvos Respublikos pasas. Slaptai.lt nuotr.
Šių metų gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Lietuvos prezidento rinkimų turu vyks privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės. 

Tokią referendumo datą sekmadienį nustatė Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs tai numatantį nutarimą. 

Už nutarimą balsavo 85 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 tautos atstovai.

„Tai yra pilietybės išsaugojimo referendumas. Tai yra, tie asmenys, kurie šiuo metu turi Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję kitos valstybės, kuri atitinka eurointegracinius ir NATO kriterijus, pilietybę, jie tiesiog išlaikytų Lietuvos Respublikos pilietybę. Ne Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai, pagal siūlomą normą kažkokių išskirtinių teisių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę po referendumo neturės“, – pristatydama projektą sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Privalomajame referendume bus siūloma apsispręsti dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.„

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Anksčiau Seimas buvo nutaręs referendumą rengti gegužės 12 ir 26 dienomis – tuo metu, kai vyks pirmasis ir antrasis prezidento rinkimų turai. Tačiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad iniciatyva, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, prieštarauja Konstitucijai.

Dėl to Seimas buvo priverstas keisti savo nutarimą ir skelbti naują referendumo datą – gegužės 12 d.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2019.03.11; 05:00

Dešimtys tūkstančių demonstrantų šeštadienį Londone surengė eitynes, taip prisidėdami prie skirtingų pažiūrų Didžiosios Britanijos politikų, reikalaujančių surengti naują „Brexit“ referendumą. 

„Tautos balso“ (People’s Vote) eitynės vėliau šeštadienį pasibaigs netoli šalies parlamento surengtu mitingu. Organizatorių skaičiavimu, mitinge ir eitynėse dalyvaus per 100 tūkst. žmonių. 

„Tautos balso“ kampaniją remia laikraštis „The Independent“, kurio paskelbtą elektroninę peticiją, raginančią surengti antrą „Brexit“ referendumą, pasirašė apie 900 tūkst. žmonių. Organizacija įspėja, kad kai įstatymų leidėjams ateis metas balsuoti dėl premjerės Theresos May susiderėto susitarimo su Europos Sąjunga, šalį gali ištikti krizė. 

Naujo referendumo šalininkų teigimu, parlamentarai turės nuspręsti, „ar padaryti mūsų šalį skurdesne, pakenkti svarbioms viešosioms paslaugoms, ar suteikti mums Tautos balsą dėl bet kokio „Brexit“ susitarimo“. 

Th. May šią savaitę šalies parlamente dar kartą atmetė antro balsavimo galimybę, savo proeuropietiškų pažiūrų kritikams primindama, kad „už pasitraukimą iš ES balsavo 17,4 mln. žmonių“. 

2016-aisiais surengtame referendume už šalies pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. rinkėjų. Balsavime dalyvavo 72 proc. iš 46,5 mln. balso teisę turinčių šalies gyventojų. 

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nuomonių pusiausvyra pastaruoju metu galėjo pasikeisti, tačiau šalis vis dar yra giliai susiskaldžiusi dėl „Brexit“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-21

Iš Skopjės oro uosto pašalintas Aleksandro Makedoniečio vardas. EPA-ELTA nuotr.

Nick Squires / The Telegraph

Sekmadienį makedonai balsavo referendume dėl šalies pervardijimo Šiaurės Makedonija.

Diplomatai ir analitikai perspėjo, kad Rusija vykdo slaptą propagandinę kampaniją, siekdama sužlugdyti referendumą Makedonijoje, kuris nutiestų kelią šaliai įstoti į ES ir NATO, praneša The Telegraph žurnalistas Nikas Skvairas.

Referendumas dėl šalies pervardijimo „Šiaurės Makedonija“, išsprendžiantis priešpriešą su Graikija, surengtas sekmadienį. Makedonijos organizacijos Investigative Reporting Lab duomenimis, pastarosiomis savaitėmis Twitter‘yje ir Facebook‘e pasirodė tūkstančiai melagingų paskyrų su grotažyme #Bojkotiram – „boikotas“. „Matyt, tikslas – sumažinti turinčių balso teisę asmenų dalyvavimą referendume iki žemesnio nei 50% lygio, kad jis neturėtų įstatymo galios“, – aiškina Skvairas.

„Šansai buvo beveik vienodi“, – pažymi straipsnio autorius. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 57% respondentų planuoja balsuoti, bet Skopjės gatvėse daugelis sako, jog jie nežino, ar dalyvaus.

Kai kurios suklastotos paskyros stengėsi kurstyti nesutarimus tarp slavų daugumos ir albanų mažumos, kuri sudaro maždaug 25% gyventojų.“Dauguma etninių albanų pritaria tam pasiūlymui ir mano, kad narystė ES bendrijoje išspręstų skurdo ir diskriminacijos problemas. Tačiau jis nepopuliarus tarp tų etninių slavų, kurie su kartėliu apgailestauja, kad, Graikijai reikalaujant, reikės keisti šalies pavadinimą. 2001 metais įtampa tarp jų virto ginkluotu konfliktu“, – rašo Skvairas.

„Rusija daro viską, kas tik įmanoma, kad neleistų naujoms šalims prisijungti prie Vakarų“, – sakė Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone Europos programos direktorė Hizer Konli.

Makedonija: referendume dalyvavo tik trečdalis rinkėjų. EPA-ELTA nuotr.

„Makedonijoje tai numatoma išnaudoti silpnąsias vietas, tokias kaip trintis tarp etninių slavų ir etninių albanų. Naudojamas dezinformacijos ir ekonominės įtakos nacionalinėms organizacijoms bei politikams derinys, – sakė ji. – Tikslas – viską supainioti ir priversti Vakarus pasirodyti, kad jie išgyvena maksimalų nuosmukį ir yra nepajėgūs veikti“.

„Praeitą mėnesį kaip virusas įsisuko melaginga naujiena, kad Amerikos kariškiai per pratybas Makedonijoje naudojo sprogmenis su nusodrintu uranu“, – rašo Skvairas. Pasak gynybos ministrės Radmilos Šekerinskos, pranešimas turėjo susilpninti pasitikėjimą NATO ir sužlugdyti referendumą.

Liepos mėnesį Atėnai išsiuntė du Rusijos diplomatus. Juos apkaltino bandymu įsiūbuoti Graikijoje protestą prieš susitarimą su Makedonija. Makedonijos prezidentas Zoranas Zajevas apkaltino Graikijoje gyvenantį rusų oligarchą tuo, kad jis finansavo radikalias nacionalistų grupes bei futbolo chuliganus protestams kurstyti.

„Kremlius toliau kursto savo internetinių trolių armiją, kad ši bombarduotų socialinius tinklus abiejose šalyse propaganda prieš susitarimą. Skleisdama kupiną neapykantos propagandą bei finansuodama žiaurias demonstracijas, Rusija aktyviai kursto etniniuos konfliktus, kurie, deja, išlieka stipria jėga Balkanų politikoje“, – neseniai rašė buvęs Obamos administracijos darbuotojas, Baideno Diplomatijos ir globalinės sąveikos centro prie Pensilvanijos universiteto analitikas Maiklas Karpenteris.

Atlanto Tarybos bendradarbė Evelin Farkaš rašė, kad referendumo boikoto kampanijai vadovauja prorusiška partija „Vieninga Makedonija“, sudariusi partnerystę su „Vieningąja Rusija“. Tuo tarpu, kai Makedonijos premjeras tikisi, kad balsavimas baigsis teigiamai, prezidentas yra prieš susitarimą su Graikija.

Šimtai graikų Atėnuose protestavo prieš kompromisą ginče su Makedonija. EPA-ELTA nuotr.

„Ketvirtadienį (prezidentas) George Ivanovas paragino makedonus neiti balsuoti, o pervardijimą pavadino „spąstais“ ir „piktinančiu suvereniteto pažeidimu“. Kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, jis sukritikavo virtinę Europos ir Amerikos valdininkų, apsilankiusių Makedonijoje pastarosiomis savaitėmis, kad palaikytų teigimą balsavimo baigtį“, – praneša The Telegraph žurnalistas.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.10.03; 07:15

Rusija, kritiškai vertinanti Balkanų šalių integraciją į Vakarų struktūras, džiaugiasi vakarykščio referendumo dėl oficialaus Makedonijos pavadinimo keitimo baigtimi, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.

Sekmadienį Makedonijoje vykusiame referendume gyventojų buvo klausiama, ar šie palaiko narystę ES ir NATO, kuri įmanoma patvirtinus susitarimą su Graikija. Ši klausimo formuluotė slepia geopolitinę Makedonijos realybę – tik sutikusi pakeisti pavadinimą į Šiaurės Makedoniją ir taip pelniusi Graikijos palankumą, šalis turėtų realių galimybių stoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Referendume dalyvavo 37 proc. rinkėjų, tuo tarpu norint, kad šis būtų laikomas įvykusiu reikia, kad prie balsadėžių būtų pasirodę bent pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Tiesa, daugiau nei 90 proc. atėjusių pasisakė už susitarimą su Graikija.

„Tai yra Rusijai naudingas rezultatas, nes dar viena šalis, kuri yra ant NATO slenksčio, kol kas jo neperžengė. Ir toliau politinės kovos šalies viduje neleis manyti, kad yra aiški kryptis, kuria judama toliau. Priešingai nei būtų buvę, jei referendumas būtų buvęs aktyvesnis ir atrodytų, kad durys narystei NATO atsiveria ir, nors kiek ilgesnis, bet prasideda ir kelias į ES “, – Eltai sakė RESC direktorius.

Politologo teigimu, referendumo rezultatas yra ir akibrokštas Vakarų galiai. Rugsėjo mėnesį Makedonijos sostinėje Skopjėje lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas – aukščiausias kada nors šalyje viešėjęs JAV pareigūnas. Abu politikai ragino susitarti su Graikija.

„Tiek A. Merkel, tiek ir J. Matisas važiavo į Skopję, o tai tikrai nėra ta sostinė, į kurią dažnai vyksta politiniai lyderiai. Todėl referendumo rezultatai yra šioks toks parodymas iš Rusijos pusės, kad jie (Vakarų politikai. – ELTA) nėra turintys tokią galią, kad galėtų pakreipti kai kurias valstybes sau reikiama linkme“, – aiškino L. Kojala.

Tačiau, pasak politologo, Makedonijos referendumo nereiktų vertinti tik iš geopolitinės perspektyvos – svarbūs tiek identiteto klausimai, tiek vidinės politinės batalijos. Pavyzdžiui, boikotuoti referendumą ragino dešiniosios šalies jėgos, kurioms priklauso Gjorge Ivanovas iš Makedonijos, o vienas pagrindinių susitarimo šalininkų centro kairei prijaučiantis Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas.

„Paskutiniuose Makedonijos rinkimuose dalyvavo 67 proc. rinkėjų, o dabar turime tik 37 proc.- tai rodo, kad šalies piliečiai, labai didelė jų dalis, pasirinko boikotuoti referendumą. O tai jau savaime parodo, kad opozicijai tai yra pergalė“, – tikino L. Kojala.

Dabartinė šalies opozicija siekia susilpninti valdančiuosius ir naudojasi visuomenę skaldančiu referendumu, kaip įrankiu savo tikslui pasiekti. Politologas pažymėjo, kad Makedonijos dešinieji nėra radikalai – jie tapatinasi su centro dešinės Europos liaudies partijos kryptimi, puoselėjama būtent A. Merkel. Todėl opozicinės jėgos nebūtinai siekia suartėti su Rusija, o ieško kito būdo spręsti trečią dešimtį skaičiuojančią pavadinimo problemą.

„Pats faktas, kad norima keisti pavadinimą, didelei daliai visuomenės yra ne toks pozityvus, nes prarandamas identitetas, tarsi nuolaidžiaujama išorės jėgoms, kurios prašo pakeisti pavadinimą, nuolaidžiaujama tai pačiai Graikijai. Kiek mačiau – opozicijos pasisakymai, pirmiausia referuodavo į šalies identitetą, o ne geopolitinį pasirinkimą“, – tikino RESC direktorius.

Tiesa, neįvykęs referendumas nereiškia, kad Makedonijos pavadinimo klausimas padedamas į stalčių. Galutinio sprendimo našta guls ant Makedonijos parlamento pečių. Tikėtina, kad abi pusės naudosis referendumu kaip įrankiu savo pozicijai ginti – opozicija tvirtins, kad šis neįvykęs, todėl susitarimas su Graikija – negalimas, tuo tarpu valdantieji tikins, kad daugiau nei 90 proc. atėjusių balsavo už.

ELTA primena, kad referendumas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo į „Šiaurės Makedoniją“ pripažintas neįvykusiu. Referendumu buvo siekiama sureguliuoti daug metų trunkantį ginčą su kaimynine Graikija, stojančia prieš tai, kad ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi vienos iš istorinių Graikijos sričių vardu, ir dėl to būgštaujančia, kad Makedonija gali pradėti reikšti teritorines pretenzijas. Dėl to Graikija anksčiau blokavo Makedonijos priėmimą į ES ir NATO. Jeigu ginčą pavyktų išspręsti, tai atvertų Makedonijai kelią į abi organizacijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:39

Barselonoje kilo susirėmimų tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos policija šeštadienį panaudojo jėgą prieš regiono nepriklausomybės šalininkus, surengusius manifestaciją Barselonoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Europa Press“.

Barselonoje – susirėmimai tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkai rytą susirinko į Šv. Jokūbo aikštę, kad sutrukdytų policininkams, reikalaujantiems padidinti darbo užmokestį, surengti ten demonstraciją. Spalio 1 d. sukaks metai, kai įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Tada Ispanijos policijos ir civilinės gvardijos darbuotojai atiminėjo balsadėžes ir balsalapius, parengtus referendumui, ėmėsi kitų griežtų priemonių.

Į Šv. Jokūbo aikštę atėję Katalonijos nepriklausomybės šalininkai skandavo: „Nepriklausomybė“, „Fašistai, lauk iš mūsų rajonų“. Tarp jų ir policijos kilo susirėmimų. Konflikto kadrus parodė televizijos kanalas „24 Horas“. Pranešama apie sulaikytus žmones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:20

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesvarsto apie referendumo galimybę Rytų Ukrainoje – apie tai Baltieji rūmai paskelbė paplitus spėlionėms, kad Rusija sieks surengti balsavimą separatistų rankose esančioje teritorijoje, kurio rezultatai būtų pripažinti tarptautiniu mastu, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nepaneigė, kad tokio referendumo galimybė buvo aptarta per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento susitikimą Suomijoje praėjusią savaitę.

V. Putinas ir D. Trumpas susitiko akis į akį, dalyvaujant tik vertėjams. JAV valdžios atstovai teigia nežinantys, kas tiksliai buvo aptarta.

JAV nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Garrettas Marquisas sakė, kad „vadinamojo referendumo organizavimas Ukrainos dalyje, kurios nekontroliuoja vyriausybė, būtų neteisėtas“.

Be to, JAV gynybos departamentas paskelbė, kad Ukrainai bus skirta dar 200 mln. JAV dolerių paramos įvairioms rengimo programoms ir misijų poreikiams.

Taigi bendra nuo 2014 m. skiriamos paramos suma išaugtų iki 1 mlrd. JAV dolerių, be jau neseniai leistų ginklų pardavimų, įskaitant prieštankinius ginklus.

Penktadienį Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas sakė žurnalistams, kad V. Putinas ir D. Trumpas aptarė „konkrečius pasiūlymus“, kaip išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. Žurnalistams paklausus, ambasadorius nepaneigė, kad ten galėtų būti surengtas referendumas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.21; 08:38

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai vetavo referendumo pataisų įstatymą ir ragina valdančiuosius pasitikėti žmonėmis ir nešvaistyti tuščiai laiko ieškant dirbtinių palengvinimų siekiant įgyvendinti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Prezidentė tvirtina palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisiniu abejonių nekeliančiu keliu.

„Emigracija palietė kiekvieną Lietuvos šeimą, tikrai esame pribrendę išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes. Kelias aiškus – Konstitucijos pakeitimas Tautos referendume daugumos piliečių valia. Nešvaistykime laiko tuščiai ieškodami dirbtinių palengvinimų referendumui, o jau dabar telkime žmones referendumo sėkmei“, – teigė prezidentė.

Prezidentės nuomone, valdančiųjų siūlymas specialiai referendumui sumažinti sprendimui priimti reikalingų balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Prezidentūra tvirtina, kad neteisės pagrindu teisė neatsiranda, o pagal Konstitucijos viršenybės principą negalioja joks Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas. Dėl to, tvirtina Prezidentūra, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo bus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tokiu atveju dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, trečiadienį pranešdamas D. Grybauskaitės sprendimą, pabrėžė, kad valdančiųjų išsakyti ketinimai atmesti šalies vadovės veto gali nuvilti Lietuvos piliečius ir griautų jų pasitikėjimą valstybe.

M. Lingė akcentavo, kad jau dabar Seimo priimto įstatymo konstitucingumu abejoja parlamentarai.

„Tie patys valdantieji taip pat yra įregistravę ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą, kuriame patys dėsto savo abejones dėl priimto įstatymo konstitucingumo. Tai matosi, kad tų abejonių kyla ir jiems patiems. Yra jaučiama ir matoma, kad priimtas įstatymas yra antikonstitucinis“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad pasekmės, suorganizavus Konstitucijai prieštaraujantį referendumą, būtų nepalankios Lietuvai.

Pasak Prezidentūros, pasiūlymas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą prilygintų paprasto įstatymo priėmimui. Tai sukurtų precedentą, kai svarbiausius valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus lemia ne daugumos, o tik trečdalio visų rinkėjų balsai.

Į tai atsižvelgdama šalies vadovė ragina atsisakyti antikonstitucinių gudrybių ir dėti aktyvias pastangas atsakingai ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių.

Pasak prezidentės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su 2019 m. Prezidento rinkimais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti. Prezidentė pažymi, kad ypač svarbu raginti emigrantus, kuriems, pasak jos, šis klausimas yra aktualiausias.

Valdantieji neatmeta galimybės atmesti prezidentės veto. Seimo pirmininko pavaduotojas ir Darbo grupės dėl referendumo formuluotės vadovas Arvydas Nekrošius pabrėžė, kad, jei prezidentė vetuos Referendumo įstatymo pataisas, Seime bus bandoma vetuoti prezidentės sprendimą.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną sumažino reikalavimų kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio – dėl pilietybės.

Už tokį Referendumo įstatymo pakeitimą balsavo 67, prieš buvo 3, susilaikė 16 Seimo narių.

Veto antspaudas

Valdantieji politikai tikino, kad, norint surengti referendumą, jų siūlymui alternatyvų nėra. Politikai aiškino, kad nepriėmus pataisų sunku bus išsaugoti ir emigruojančius piliečius, ir pačią tautą. Pasak jų, pakeitus Referendumo įstatymą tam, kad sprendimas dėl dvigubos pilietybės būtų priimtas, reikėtų kur kas mažiau rinkimuose dalyvaujančių piliečių.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) pritaria diskusijas sukėlusiai valdančiųjų politikų iniciatyvai nuleisti kartelę referendumui. Pasak jų, tik su valdančiųjų iniciatyva pakeistu referendumo įstatymu galima tikėtis sėkmės referendume sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės siūloma surengti kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per pirmąją ir antrąjį Prezidento rinkimų turus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:00

Užsispyrę ožiai. Slaptai.lt nuotr.

Seimas svarstys diskusijas sukėlusį pasiūlymą nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Valdančiųjų lyderiai pastarąją savaitę pasiūlė referendumo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos 12 straipsniui būtų taikoma išimtis, leidžianti sprendimą referendume dėl nuostatų keitimo priimti su mažesniu rinkimų teisę turinčių piliečių dalyvavimu.

Pasak projekto iniciatorių, nenuleidus kartelės tam, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta, tikėtis sėkmės Lietuvai svarbiame referendume yra nerealu.

Ši premjero Sauliaus Skvernelio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko Gedimino Kirkilo iniciatyva sukėlė tiek ekspertų abejonių, tiek opozicijoje esančių politikų pasipiktinimą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šį sumanymą taip pat pavadino nesaugiu. Seimo vadovas trečiadienį būgštavo, kad siūloma pataisa palengvins kelią keisti kitas esmines vertybes Konstitucijoje.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis priekaištavo projekto iniciatoriams, kad šie sprendžiant referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimą elgiasi vienašališkai, manipuliuoja žmonių valia ir siekia sukompromituoti konservatorius.

Savo ruožtu, premjeras trečiadienį tvirtino, kad didžiausius būgštavimus turėtų kelti ne tai, kokias pasekmes turės inicijuojami pokyčiai, bet tai, kad dabartinis reglamentavimas gali padaryti taip, jog referendumas tiesiog neįvyks. Pasak jo, sumanymas keisti referendumo įstatymą yra logiškas.

Valdančiųjų inicijuojami pakeitimai leistų sprendimą privalomajame referendume dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnio laikyti priimtu, jei tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Projekte pažymima, kad likusiems Konstitucijos I skirsnio straipsniams keisti referendumu toliau būtų taikoma šiuo metu galiojanti „griežtesnė“ balsų skaičiavimo tvarka – juos pakeisti būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Dabartiniame referendumo įstatyme rašoma, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, o tam, kad sprendimas referendumu būtų priimtas, reikia daugiau kaip pusės piliečių, turinčių rinkimų teisę, pritarimo.

Tad tam, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų, nepakeitus Referendumo įstatymo, reikėtų apie 1,3 mln. piliečių sutikimo.

ELTA primena, kad referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ketinama organizuoti kartu su Prezidento rinkimais 2019 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 08:18

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Filosofas Alvydas Jokubaitis neseniai pasidalino prasta žinia: per pastaruosius 28 metus lietuviai pasirodė kaip mažiausiai mąstantys visoje Europoje.

Numanau, kad daug kam ši žinia nepatiks, bet faktai – iškalbingi. Emocijomis kurstomas neišmanymas, atviras nenoras įsiklausyti į žinių ir proto kalbą vis dažniau ima viršų nelygioje kovoje su logiškais argumentais, pagaliau, su teise ir įstatymais.

Ryškus to pavyzdys – neseniai per LRT nuaidėjęs Edmundo Jakilaičio „Forumas“, skirtas referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Pristatydamas savo laidą visuomenei, kažkada E.Jakilaitis rašė: „LRT forumas – vieta, kur diskutuojami būsimi svarbiausi krašto ekonomikai sprendimai, ieškomos jų alternatyvos, o galbūt ir priimami krašto ateitį lemsiantys sprendimai./…/ Auditorija studijoje – įvairių aukštųjų mokyklų studentai bei profesūra, interesų grupių atstovai, kurie taip pat gali užduoti klausimus“.

Tačiau aptariamas forumas su žadamuoju bendra turėjo mažai: tema išties buvo aktuali, tačiau dalyvių sąstatas parinktas itin tendencingai, todėl apie pilnavertę diskusiją galima buvo tik pasvajoti. Iš šešių dalyvių penki vienareikšmiškai pasisakė „už“ dvigubą pilietybę, ir jų nuomonė įvairavo tik dėl kai kurių procedūrinių niuansų.

Nebuvo pakviestas nė vienas atstovas tos „interesų grupės“, kuri aiškiai ir nuosekliai pasisako „prieš“ dvigubos pilietybės statuso išplėtimą visiems, emigravusiems iš Lietuvos po 1991-jų metų ir priėmusiems kitos šalies pilietybę.

Ir buvo tik vienas juristas, Konstitucinės teisės žinovas, profesorius Vytautas Sinkevičius, kuris mėgino stabdyti į referendumą šuoliuojančius raitelius, primindamas būtinybę atsižvelgti į valstybės saugumo poreikius ir į galimas pasekmes, kurios gali ištikti mūsų valstybę po neapgalvotų sprendimų… ir kurio tačiau nė vienas nesiklausė ir neišgirdo. 

Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.

O ką pamatė, ką išgirdome žiūrovai, klausytojai? Ogi tą, kad nė vienam iš penkių referendumo entuziastų taip ir neparūpo, kas bus su Lietuva, jei referendumas pritars stumiamai plačiai daugiapilietystei? Kaip gyvens tie Lietuvos piliečiai, kurie niekur neišvažiavo iš Lietuvos, išvažiavę pilietybės neatsisakė ar, pasiblaškę po pasaulį, visgi grįžo į gimtinę, į tą „prigimtinės“ pilietybės šalį. Gal, atvėrus pilietybės vartus to reikalaujantiems, „ištikimieji“ savo šalyje gali pasijusti dar nesaugesni?

Pagaliau, kaip jie, Lietuvos neišsižadantys piliečiai jausis, jei jų ištikimybė tautai, tėvų žemei ir pareigai bus nuvertinta iki paprasto popierėlio, kaišiojamo kiekvienam, kas jo užsimano daiktams kelionės krepšyje pridengti, kad nesudulkėtų?

Gal aš perdedu? Bet taip jau atsitiko, kad tik profesorius Sinkevičius argumentais galėjo pagrįsti poziciją, KODĖL pavojinga nuvertinti teisę ir garbę būti ir likti Lietuvos piliečiu. O likusieji penki laidos dalyviai net ir laidos vedėjo klausiami, taip ir nepajėgė suformuluoti, kodėl priimantiems kitos šalies pilietybę reikalinga dar ir Lietuvos pilietybė. Tik kartojo kaip užkeikimą, kad pilietybė – „prigimtinė“, ir kad niekas (? – J.L.) neturįs teisės jos atimti.

Lyg pilietybė būtų kažkas panašaus į uodegos rudimentą, su kuriuo gimstama, kuris šiaip lyg ir nereikalingas, ypač jau išlipus iš medžio, bet-o-vis dėlto-tačiau netekti gaila: o gal dar prireiks?

Deja, nebuvo suteikta galimybė pasisakyti antrai pusei, tiems, kuriems pilietybė anaiptol ne mistinė prigimtinė duotybė, o Konstitucijoje užtvirtintas susitarimas ir abipusis įsipareigojimas tarp valstybės ir jos piliečio, apibrėžiant pareigas ir teises, ir kuris netenka prasmės, turinio, jei valstybės nėra. Ar todėl, kad valstybė dar nesukurta, ar todėl, kad ją okupavo kita galybė, kita valstybė…

Niekais nuėjo ir laidos vedėjo pastangos ištraukti iš dvigubos pilietybės entuziastų atsakymą į klausimą, kaip jie įsivaizduoja dvigubas „dvigubo piliečio“ pareigas.

Susidarė įspūdis, kad laidos dalyviai nebesupranta žodžio „pareiga“ reikšmės, nes arba dangstėsi begaline emigrantų meile Lietuvai, kuri, netekus pilietybės, kažkodėl subliūkšta ir nuvysta, arba vapėjo kažką nerišliai apie galimą karinę tarnybą, arba kalbą nusukdavo į šalį ir skubindavosi išskaičiuoti teises, kuriomis praturtėtų dvigubos pilietybės turėtojai.

Ypač lengvabūdiškai, aplenkdama pareigas, tiesiai prie teisių šokinėjo Seimo narė liberalė A. Armonaitė, patvirtindama įtarimus, kad jos supratimo laukas apie piliečių teises ir įsipareigojimus yra smarkiai susiaurėjęs iki užkeikimų apie visų teisę į visas teises, be jokių pareigų.

Dar vienas šokis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Beje, apie liepsningą meilę, kuri užgesta, netekus pilietybės… Kuo skiriasi šiandieniniai emigrantai nuo anų, taip vadinamųjų dipukų ar nuo tūkstančių tremtinių, nuo politinių kalinių, partizanų, kuriems pilietybės problema, pilietybės ir net pačios valstybės praradimas netrukdė mylėti Lietuvą ir realiai aukotis vardan jos, ne vien kalbėti apie meilę?

Atsakysiu: skiriasi supratimo, akiračio, kultūros skurdumu.

Šiandieniniams emigrantams Lietuva, sprendžiant iš jų pagieža persunktų atsiliepimų, – tai jos valdžia, ne visada protinga, ne visada dora, betgi kurią išrinko arba tie patys emigruojantieji, arba jų tėvai, giminės, kaimynai… O ne Lietuvos upės ir ežerai, pievos, miškai ir piliakalniai, ne nuostabi, tūkstantmečius savyje išsaugojusi kalba, sudėtinga, dramatiška istorija ir tai nykstanti, tai vėl atgyjanti tauta… Todėl, reikalaudami palikti jiems pilietybę, emigrantai sąmoningai ar nesąmoningai suveda sąskaitas su valdžia, kuri „nesukūrė“ jiems Lietuvoje pakenčiamo gyvenimo.

Apakinti savojo egoizmo ir ne mažiau egoistiškų liberalų ir visokio plauko liberaliuojančių politikų paskatų iš emigrantų problemų užsidirbti politinį kapitalą būsimiems rinkimams, šitie mūsų tautiečiai net nemėgina atsakyti į klausimą: o kas pasikeitė Lietuvoje ir ją supančiame pasaulyje, kad reikėtų ar vertėtų radikaliai keisti pilietybės įstatymą? Juk visi žinome (o laidoje tai kukliai mėgino priminti profesorius V. Sinkevičius), kad šitoks griežtas (beje, ne griežtesnis, nei JAV) pilietybės įstatymas buvo priimtas atsižvelgiant į jaunai valstybei labai nepalankias geopolitines ir ekonomines sąlygas, o paprasčiau kalbant – į artimesnių ir tolimesnių kaimynų agresyvumą ir gobšumą.

Tie kaimynai kur nors dingo? O gal rusai nebesvajoja atstatyti imperijos? Gal lenkai atsiprašė už visais atžvilgiais amoralią Želigovskio akciją? Gal radikalieji žydai nebevadina lietuvių žydšaudžių tauta, gal apsižiūrėjo, jog pirmieji kruvinąją sąskaitą, įsiteikdami okupantui ir išduodami mirčiai savo kaimynus (prisiminkime Rainius…), atidarė būtent žydai, o ne lietuviai? 

Šokis aukštyn galva. Slaptai.lt nuotr.

Deja. Pasikeitė tik pačių lietuvių statistika: jų vis mažėja Lietuvoje ir vis daugėja kituose kraštuose. Ir dėl to reikia keisti Konstituciją? Reikia dar labiau komplikuoti ir taip jau komplikuotą lietuvių gyvenimą Lietuvoje?

Atsiprašau emigrantų, kad aš nelieju ašarų dėl jūsų problemų, kurių tikriausiai irgi netrūksta. Bet juk ne aš, o jūs patys renkatės savo kelią su visomis jo problemomis.

O aš galvoju apie Lietuvos lietuvius ir jų lūkesčius todėl, kad turime valdžią, kuri mūsų, Lietuvos lietuvių, lūkesčius nuolat išduoda. Tai – vardan draugystės su lenkais ir Lenkija, tai dėl, matyt, realiai prigimtinio vasališko instinkto, verčiančio žūt būt įtikti ponams iš Briuselio, tai, pagaliau, vardan parodomosios, dirbtinės  piliečių skaičiaus statistikos, kad aplinkinės šalys nesijuoktų iš valdžios, nuo kurios svetur masiškai neša muilą jos piliečiai… Ir vis – mūsų, Lietuvos lietuvių sąskaita.

Filosofas nerimastauja dėl to, kad, jo nuomone, „laisvo mąstymo laikas Lietuvoje baigėsi“ (A. Jokubaitis). O mane, kaip ir kiekvieną Eurovizijos dar neužtrankytais smegenimis lietuvį, kankina nuojauta, kad Lietuvoje baigiasi mąstymas kaip reiškinys.

Tai, deja, neišvengiama, nes sovietinė biurokratų, tarnautojų, specialistų ir specialistėlių karta į laisvą Lietuvą įžengė įtikinta, jog savarankiškai mąstyti pavojinga, o reformuota dabartinė mokykla jau išleido ne vieną kartą abiturientų, išdresiruotų vien  spėlioti atsakymus į  testų klausimus. Savarankiškas, kritiškas mąstymas, sprendžiant iš to, kaip ujamas profesorius Vytautas Radžvilas, laikomas nebe siektina dorybe, o trukdžiu globalios Lietuvos statybai. Todėl turim tai, ką matom, susidūrę su emigrantų siekiu atsisakant Lietuvos, neprarasti jos pilietybės: ant instinktų išvešėjęs emocijų okeanas ir vos apčiuopiami sveiko proto rudimentai.

Kas nusvers? Egoizmas – instinktas. Kaip, beje, ir savisauga. Kartais – netgi stipresni už protą…

Rinksis tauta: išlikti Lietuvoje ar ištirpti globaliame pasaulyje.

2018.05.21; 02:30

Lietuvos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.

Darbo grupė, kuri sprendžia pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, penktadienį ketina toliau tartis dėl galimos referendumui teikiamos formuluotės.

Praėjusią savaitę buvo kalbama apie dvi formuluotes, akcentuojant gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.

Konstitucijos nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, siūloma papildyti įrašant, kad „gimimu įgytos pilietybės negali būti netenkama prieš asmens valią“.

Taip pat yra siūloma Konstitucijoje pateikti nuorodą į Konstitucinį įstatymą, numatant, kad, „išskyrus Konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.

Darbo grupei, kuri sprendžia pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, vadovauja Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

Manoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų vykti per pirmąją ir antrąjį prezidento rinkimų turą. Preliminariai planuojama, kad Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas gali būti surengtas 2019 m. gegužės 12 d., antrasis turas – gegužės 26 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.18; 03:00

Vokietijos prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas leisti išduoti šalyje sulaikytą buvusį Katalonijos prezidentą Carlesą Puigdemont’ą Ispanijai.

Apie tai antradienį informavo su Danija besiribojančios Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės prokuroras.

Katalonijos separatistų lyderis buvo sulaikytas Vokietijoje daugiau nei prieš savaitę, kai iš Suomijos keliavo atgal į Belgiją, kur gyveno savanoriškoje tremtyje. Ispanijos teismas jo atžvilgiu buvo išdavęs Europos arešto orderį.

Ispanijos valdžia kaltina C. Puigdemont’ą maištu ir viešųjų lėšų pasisavinimu. Šie kaltinimai susiję su pernai Katalonijoje surengtu referendumu dėl regiono nepriklausomybės, kurį Madridas laiko neteisėtu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.04; 02:00

Kada rengiami referendumai? Kas juos inicijuoja? Kai politikai nenori arba bijo atsakomybės, tą naštą jie užkrauna ant visuomenės pečių. Jungtinėje Karalystėje neseniai įvykęs referendumas jau tartas ir aptartas. Ir dar ilgai bus dėmesio centre. Niekas nežino, kiek naudos, kiek žalos jis atneš ne vien Didžiajai Britanijai, bet ir visai Europos Sąjungai, ir dar plačiau.

Kažin, kaip dabar jaučiasi jau buvęs šios Karalystės premjeras Cameronas, pergudravęs pats save. Ne ką kalba viešai, o ką galvoja vakare atsigulęs į lovą. Atsitiko kaip tai bobai: pats mušė ir pats rėkė. Norai jo buvo geri, naudingi JK, bet gerais norais ir pragaras grįstas. Išleido vaikinas Džiną iš butelio. Neatmesčiau galimybės, kad jis, taip pat įtakingi aktyviausieji ragintojai išstoti iš Sąjungos neišvengs didesnės ar mažesnės politinės, gal net baudžiamosios atsakomybės, jeigu Didžioji Britanija taps Mažąja Britanija.

Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.
Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.

Šis prieštaringai vertinamas britų žingsnis palies ir mus. Tačiau čia mes nieko negalėjome padaryti. Mes srebiame vieno mūsų politikų surengto referendumo, žalingo tik mums, putrą. Kai kuriems kitiems jis net labai naudingas. Omenyje turiu referendumą, kuriuo buvo siekiama nestatyti naujos atominės elektrinės. Jos nenorėjo socialdemokratai, kiti tuo metu buvę valdžioje, ir tą nenorą jie pridengė Lietuvos žmonių valia. Žmonių, kurie šioje daug žinių reikalaujančioje srityje neturi jokio supratimo. Kairioji, Rusijai, Kremliui palanki žiniasklaida ir nuo jos priklausomi specialistai padirbėjo iš peties, kad nebūtų Visagino atominės, o atsirastų Astravo, gal net Kaliningrado.

Taip mūsų pačių rankomis įvykdytas nusikaltimas prieš lietuvių tautą, kitaip nepavadinsi. Šis referendumas, skirtinai nei britų, buvo nenaudingas tik Lietuvai, o naudingas Rusijai ir Baltarusijai, kurių interesus to meto valdantieji gynė ir apgynė.

Būtų pusė bėdos, jeigu minėtiems kaimynams – nauda, o mums – bent jau tik jokios žalos, jokio pavojaus. Bet juk tas pavojus – kokį sunku įsivaizduoti, grėsmė tautos egzistencijai.

Ir žmonės, kurie kalti dėl to, kad įvyko šis neišmintingas patariamasis referendumas, paskatinęs Rusiją mus nubausti Černobylio grėsmėmis, ramiai stebi Astravo monstro stachanovietišką statybą.

Todėl labai džiugu, kad gali įvykti kitas referendumas, gyvybiškai reikalingas, kuriuo bus bandoma bent jau apsunkinti Putino ir Lukašenkos siekius pasipelnyti iš mūsų nelaimės, mūsų politikų trumparegiškumo ir parsidavėliškumo.

Gal šį kartą jie bus išmintingesni ir neklaidins žmonių pasakomis apie pigią ir nepavojingą rusišką atominę elektrinę. Jeigu Lukašenka net veltui mums siūlytų joje pagamintą elektrą, neturėtumėm susigundyti. Mūsų tikslas – kad už 50 km. nuo Vilniaus aplaidžiai statomas labai pavojingas Putino atominis ginklas nebūtų pastatytas. Nelabai tikiu, kad tai mūsų jėgoms, bet pabandyti privalome. Nelabai tikiu kairiųjų politikų išmintingumu ir gera valia, nesavanaudiškumu.

Gal ir prasmingas būtų toks referendumas, bet kad jo iniciatoriai – ne mes, o konservatoriai, amžini mūsų priešai. Reikia liaudžiai sakyti, kad iš tos atominės turėsime daugiau naudos, negu bėdos. Ar ne tokia bus šių politikų reakcija?

Vos tik dėžė su 60 000 parašų buvo atnešta į Vyriausiąją rinkimų komisiją, premjeras Algirdas Butkevičius, užuot pagyręs referendumo iniciatorius, ėmė teisintis: mes dirbam, apie netinkamai statomą elektrinę informuoti ES vadovai ir t.t.

Labai ten kam rūpi mūsų tautos likimas! Briuselyje iš kailio neriamasi, kad ekonominės sankcijos Rusijai būtų panaikintos. O juk jeigu pasiektume, kad tie nusikaltėliai neturėtų kur dėti antrajame Černobylyje pagamintos elektros energijos, jiems būtų smogtas stiprus ekoniminis smūgis.

Andrius Burbutis

2016.07.13; 09:42

Kai tokie paukštyčiai – kurtiniai – rengiasi tuoktis, jie taip burbuliuoja, kad negirdi šūvių, kai čia pat brakonieriaujantis medžiotojas pyškina jų nuotakas. 

Algimantas Zolubas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Algimantas Zolubas, šio straipsnio autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Labai panašų reiškinį stebime Seime, vyriausybėje, teismuose, vietos savivaldybėse bei jiems atskaitingose institucijose, kai partijos pradeda rengtis rinkimams. O jau audringų rinkiminių kampanijų metu, nelygu vagys per ilgas šventines dienas,  brakonieriai, savi ir iš svetur, paniekinę visus įstatymus, gali pačią valstybę iš panosės pagrobti.

Reikia pastebėti, kad ir visuomenė ne savo valia įtraukiama ne tik į paukštyčių burbuliavimo klausymą, bet ir į patį burbuliavimą. Antai, dar rinkiminei kampanijai neprasidėjus, po Lietuvą jau keliauja piršliai melagiai ir kviesliai, o per jų apžavus ir visuomenė nebeatkreipia dėmesio nei į kraustomas savo kišenes (dažniausiai per skubotai priimamus įstatymus), nei į kitas tykančias grėsmes, nebesitelkia priešintis – mitinguoti, piketuoti.

Štai Lietuvoje vardų ir pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis dar neįteisinta, o teismai jau priiminėja sprendimus, leidžiančius dokumentuose rašyti pavardę su raide „w“. Liepos 30 d. tokį akibrokštą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, prieš septynetą metų sugebėjęs savo nutartyje Seimo narius išvadinti marginalais ir sulyginti su „mambu-jambu“ genties čiabuviais.

Ir ką? Seimas, tarsi susitaikęs su teisėjo nustatytu „mambu-jambu“ statusu, tyli ir tebesimurkdo dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose tvarkos projekto. Šiuo atveju įžvelgiamas ir interesų konfliktas, kai būtent tokį asmenvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai: vienas iš iniciatorių turi kitatautę žmoną, kitas – už kitataučio ištekėjusią dukrelę, trečia ir pati ne lietuvė, taigi, jai natūraliai nerūpi derama valstybinės kalbos apsauga nuo korozijos.

Ar asmeniškai suinteresuotieji neturėtų apskritai pasitraukti nuo šio klausimo kėlimo, svarstymo, sprendimo, o ypač – nuo balsavimo – per tiek ilgai trukusį įstatymo vilkinimą taip ir neišgirdome Seimo etikos sargų pareikštos nuomonės. 

Seimas skubotai, be didelių diskusijų su visuomeninėmis organizacijomis (tokiems „niekučiams“ nebėra laiko?!), tik tarp savų nusprendęs priėmė Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymus. Ne paslaptis, kad abu šie įstatymai siejami su konkrečių verslo grupių interesais: Darbo kodekso – su Darbdavių konfederacijos, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – su medikų, kuriems nevaisingumas seniai tapo geidžiamu verslu. Prezidentė abu įstatymus vetavo, tačiau, jei pirmąjį dėl ydingos esmės, tai antrąjį, regis, tik dėl kosmetikos, nes žmogaus embrionų naikinimo įteisinimui neprieštaravo.

Kad Lietuvos pasienyje statomai Astravo atominei elektrinei yra parinkta Vilniui pavojinga vieta, kad ji, kaip rodo incidentai statyboje, bus nesaugi, kad vos tik prabilus apie tokią statybą Seimas privalėjo tuoj pat įstatymu įtvirtinti nuostatą, jog Lietuva nepirks joje pagamintos elektros bei neleis eksportui naudoti savo infrastruktūros, – visuomenė visa tai be ekspertų pagalbos matė ir savo nerimą reiškė, tačiau Seimas visuomenės nuomonės neišgirdo.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Prisireikė dešimčių tūkstančių piliečių parašų, kad Seimas pritartų piliečių iniciatyvai nuostatą įtvirtinti įstatymu, arba imtųsi ją tobulinti.

Beveik 65 tūkstančiai parašų jau surinkti, jie keliaus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, pastaroji per 15 dienų turės patikrinti, ar parašai atitinka įstatymuose keliamus reikalavimus, po to keliaus į Seimą, šis spręs, priimti iniciatyvą, ar tobulinti, tuomet įstatymas keliaus į komitetą, ten bus svarstomas, iš šio vėl grįš į plenarinį posėdį, kuriame Seimas turės galutinai apsispręsti, ar paklusti žmonių valiai.

Tikra išrinktųjų ir prisiekusiųjų pasityčiojimo iš visuomenės epopėja, kurios padariniai gali išryškėti, kai Nerimi atitekės radioaktyvus vandenėlis arba mūsų sostinę uždengs černobyliškas debesėlis.

Tvarkydamas mūsų valstybės vidaus reikalus Seimas tiesiog sauvaliauja ir be tarimosi su visuomene vienbalsiai priiminėja viską, ką pasiūlo Europos Parlamentas, nors tie siūlymai pažeidžia ar riboja piliečių teises. Antai vienbalsiai patvirtinta galioti Lietuvoje „laikinai“ laisvę apribojanti Europos Parlamento direktyva 2006/24/EC, stumiamas biometrinis pasas su elektroniniu lustu, privalomas bankinės sąskaitos įvedimas, bankinio indėlio paslapties panaikinimas, telefoninių pokalbių pasiklausymo ir privačios korespondencijos skaitymo legalizavimas. Juk tai – nelegali medžioklė – brakonieriavimas valstybės vardu.

Visuomenei jau dabar metas įsiklausyti, įsižiūrėti koks kandidatas į valdžias kokia morale savo veikloje vadovavosi, ar, keldamas ranką už visuomenei žalingą įstatymą, priesaikos nelaužė, ar tik tūnojo, ar ir veikė, ką nuveikė, kokius darbus yra padaręs, ar lojalus valstybei, ar  tik savo ir grupės draugų piniginėms. Rinkimai netruks ateiti, į juos reikės eiti apsisprendus, atmetus Seimo brakonierius.

2016.07.13; 07:25

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

Arūnas Spraunius

Ypač išraiškingas referendumas Nyderlanduose

Deja, nerimas pasitvirtino. Galutiniai Nyderlandų referdendumo dėl Ukrainos asocijuotos sutarties su ES rezultatai bus paskebti balandžio 12-ąją, vis dėlto vargu ar esmingai keisis jau paviešinti skaičiai, jog prieš ukrainiečių siekį integruotis į Europą pasisakė virš 60 proc. iš maždaug 33 proc. dalyvavusių referendume olandų.

Požiūriai į ukrainiečių viltis gyventi civilizuotai dėliojosi laiko atžvilgiu paraleliniais, bet vertybiniu ir turinio požiūriu absoliučiai skirtingais, nesusisiekiančiais vektoriais.

Metų pradžioje Kremliaus kuruojamas „Trolių fabrikas“ internete paleido siužetą su automatais ginkluotais neva ukrainiečių batalijono „Azov“ kariais, laužyta anglų kalba grasinančiais olandams ir padegantiems Nyderlandų Karalystės vėliavą. Kaip atlaidžiai nurodė ataskaitą tarptautinės žurnalistinių tyrimų grupės „Bellingcat“ narys Arickas Tolleris, gal „troliai“ ir tikėjosi kažką apgauti, nors veikiau negrabiai sukurptas siužetas tebuvo ataskaita kuratoriams. Ką gi, informacinis karas – irgi Europos realija jau kurį laiką.

Gi kaip konstruktyvaus mąstymo pavyzdį galima nurodyti Vokietijos bundestago deputato Karlas-Georgo Wellmano vasario 29-ąją interviu ukrainiečių leidiniui „Segodnia“ primintą faktą, jog Berlynas su ukrainiečiais rengia Ukrainos stabilizavimo bei vystymo strategiją, tokį lyg ir 21 amžiaus „Marshallo planą“, kuris turėtų papildyti Ukrainos sutartį dėl asocijuotos narystės ES ir padėti atkurti šalies ekonomiką, valdymą, teismų sistemą ir t.t.

JAV generolo ir politiko Georgo K. Marshallo pasiūlytas planas apėmė 16 Europos valstybių, Turkiją ir padėjo pakilti po Antrojo pasaulinio karo nualintai Europai. Pasak vokiečių politiko, Europa yra Ukrainos likimas, bet Kijevas turi būti pasirengęs namų darbams tokiu pat būdu, kaip kad jiems buvo pasiruošusi, pavyzdžiui, Lenkija, kuomet daugiau nei prieš 20 metų pasirašė asocijuotos narystės sutartį.

Olandus už balsuoti agitavo šios šalies premjeras Markas Ruttė ir Nyderlandų vyriausybės nariai, pavyzdžiui, užsienio prekybos ministrė Lilianne Ploumen, referendumo išvakarėse priminusi, jog susitarimas naudingas Ukrainai, ES ir Nyderlandams ne tik dėl to, kad visi norime gyventi laisvame pasaulyje, bet ir kaip atveriantis geras galimybes olandų investicijoms Ukrainoje. Balandžio 2-ąją JAV Valstybės deparatamento atstovė Elizabeth Trudeau irgi priminė, jog Asociacijos sutartis atitinka Ukrainos, Nyderlandų ir visos Europos interesus.

Olandus įtikinėjo praktiškai visi Ukrainos politikai – pradedant prezidentu Petro Porošenka ir baigiant užsienio reikalų ministru Pavelu Klimkinu, kuris su oficialiu vizitu viešėdamas Nyderlanduose balandžio 3-ąją Amsterdame su ten besimokančiais ukrainiečių studentais dalyvavo dviračių žygyje, simpoziume „Kova už Europą“, diskusijose, televizijos laidose – visur, kur tik įmanoma mėgindamas informuoti olandus apie savo šalį bei jos tikslus.

Nepadėjo. Galima būtų sarkastiškai pastebėti – užtat suveikė Nyderlandų Karalystės vėliavą sudeginę „Kremliaus troliai“. Be abejo, galų gale suveikė ne jie. Tiesiog, olandai referendume likimine ukrainiečiams tema sprendė savo klausimus. Kaip dar prieš balsavimą pastebėjo Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Jelena Zerkal, prastai, kai referendumas iš pat pradžių rengiamas su neigimo ženklu. Ir pridūrė besitikinti, jog olandai supranta, kad galų gale balsuos ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos Sąjungos (ES) kaip tokios ateities.

Bet ukrainiečių atveju kalbama apie civilizacinį pasirinkimą. Kaip balandžio 4-ąją pastebėjo Ukrainos pasiuntinys Belgijoje ir ES Nikolajus Točickis, Kijevas daug nuveikė pritaikydamas savo įstatyminę bazę prie europinių taisyklių, ES pasitiki Ukraina ir mano, kad šalis iš esmės sėkmingai įveikia integracinį kelią. Tą lyg ir patvirtino Bendrijos pasiuntinys Ukrainoje Janas Tombińskis, pareiškęs, kad Europos Komisija pasirengusi teikti Europos parlamentui bevizio režimo ukrainiečiams suteikimo reglamento pakeitimus, mat Kijevas įsipareigojimus vykdo. Be to, 27 Bendrijos šalys ratifikavo susitarimą, o referendumas Nyderlanduose pateiks atsakymą šios šalies parlamentui.

Pateikė. Iškart po rezultatų paskelbimo Nyderlandų premjeras pareiškė, kad ministrų kabinetas vėl išsamiai nagrinės Ukrainos asociacijos narystės ES sutartį, kad būtų patenkintos visos pusės – tiek nacionaliniame, tiek europiniame lygmenyje. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas paparašė ukrainiečius būti kantrius. Ukrainos prezidentas referendumo rezultatą pavadino ataka prieš Europos vienybę bei europietiškų vertybių sklaidą.

Olandai, tiksliau, dalis šios šalies visuomenės, referendumu pirmiausia išreiškė savo požiūrį į ES, o ne Ukrainą. To neslėpė interneto socialiniuose tinkluose įsisteigusi jo iniciatorė grupė „Geen Peil“, kurios atstovas likus savaitei iki referendumo viešai pareiškė, jog jiems nerūpi Ukraina, pridūręs, jog naudojamasi visomis galimybėmis, siekiant kurstyti įtampą tarp Nyderlandų ir ES.

„The Times“ kitą dieną po balsavimo referendumą pavadino tarpiniu įvykiu, kuris tik iš dalies atspindėjo balsuojančiųjų požiūrį į ES plėtrą rytų pusėn. Jis taip pat buvo atspindys dalies Nyderlandų visuomenės nusivylimo po 2005-ųjų, kuomet olandai blokavo ES konstitucijos priėmimą, bet ji vėliau vis tiek priimta „Lisabonos sutarties“ pavadinimu. 2005-aisiais balsavę prieš glaudesnę integraciją tebesijaučia stipriai apgauti ir „atsigriebė“ Ukrainos sąskaita.

Nyderlandai siunčia ženklą ir britų eurospektikams, kurie po pustrečio mėnesio balsuos už Jungtinės Karalystės buvimą ES, o ir pačiuose Nyderlanduose niekas netrukdo tylomis ruoštis šalies pasitraukimui iš Bendrijos. Apskritai aplinkybėms susiklosčius nėra nerealu sulaukti „referendumų parado“ bet kur Europoje – ekonomikai stagnuojant, populistnės partijos stiprėja.

Savimi patenkintiems euroskeptikams Ukraina nerūpi, ir nevarginkite jų faktais, kad, pasak kovo 3-ąją paviešintos Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisaro ataskaitos, nuo 2014 metų kovo iki 2016-ųjų vasario rytų Ukrainoje žuvo 9167 žmonės. Žuvo tik todėl, kad ukrainiečiai nori gyventi Europoje.

Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos UKIP lyderis Nigelas Farage’as pirmadienį viešėjo Amsterdame, kur atvyko išreikšti palaikymo sutarties su Ukraina priešininkų stovyklai. Geopolitinis angažuotumas akivaizdus – UKIP lyderis bei jo pasekėjai Briuselio nemėgsta tiek, jog yra pasirengę palaikyti Maskvą.

Taigi ponui Vladimirui Putinui balandžio 6-oji buvo gera diena. Jei Ukraina neteks europietiškos raidos perspektyvos, Maskva šį geopolitinį vakuumą užpildys nedelsdama. Nebent, nemadinga moralinė reikalo pusė, apie kurią referendumo išvakarėse užsiminė Nyderlandų parlamento narys filosofas Sibė Shaafas, jog jam gėda dėl savo šalies, kuri savo problemas sprendžia Ukrainos sąskaita.

Argentina 20 amžiaus pradžioje pagal BVP vienam gyventojui beveik prilygo JAV. Vėliau šalis pradėjo užsidaryti taip pat, kaip dabar rusai, ir amžiaus pabaigoje buvo priversta pasiskelbti bankrutavusia. Ką reikia nuveikt, kad taip smuktum? Rusų elgesys su savo ekonomika tą gerai iliustruoja.

Gi Kijeve suprato, kad kitos išeities nėra kaip tik jungtis su pasauliu. Ukrainoje vyksta normalus demokratinis procesas, nepaisant dabartinių „nešiojimų“, šalis anksčiau ar vėliau išmoks tvarkytis civilizuotai, kad ir kaip Kremlius kaišiotų šiai nacijai pagalius į ratus.

Todėl referendumas Nyderlanduose labai išraiškingas – savimi patenkinti euroskeptikai niekada, jokiomis aplinkybėmis nesutiktų visam gyvenimui pasilikti konservatyvių vertybių „bastione“ Rusijoje, tiesa, kai kuriems jų tai netrukdo imti iš Kremliaus pinigus. Tai toks ir skirtumas tarp tikro rūpesčio ir banalios demagogijos.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

Tik pernai Lietuva išleido 13 milijonų litų iš anksto pasmerktam, bet piliečių inicijuotam referendumui dėl dirbamos žemės nepardavimo užsieniečiams.

Artėjant Seimo rinkimams girdime naują populistinį liberalų partijos pasiūlymą rengti referendumą dėl masinės dvigubos pilietybės įteisinimo.

Šiuo pasiūlymu Liberalų Sąjūdis, deja, populizmo lygiu pralenkė net ir legendinį Darbo partijos pažadą įvesti 1509 Lt siekiantį minimalų atlyginimą. Netikite?

Continue reading „Viktoras meluoja geriau – liberalų referendumo pasaka”

Prisiminkime, ką maždaug prieš šimtmetį porino sionistai, svajoję sukurti Izraelio valstybę?

Jie turėjo taiklų posakį: „atlik bent vieną Izraeliui naudingą darbą, užuot aimanavęs, kaip viskas sunkiai juda į priekį“…

Šis priekaištas – kaip tik mums, lietuviams. Kas gi paneigs, jog labiau mėgstame verkšlenti nei dirbti?

Kitaip Lietuva savo įtaka nenusileistų Izraeliui.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. „Gazpromui“ palankus lietuviškosios Temidės sprendimas”

Lietuviškasis referendumas dėl žemės pardavimo – nepardavimo užsieniečiams patyrė fiasko. Kuo šis pralaimėjimas naudingas Lietuvai? Jis skaudžiai pamokė populistus, troškusius valstybę įvelti į beprasmių, nereikalingų ir net pavojingų referendumų maratoną.

Dabar jau akivaizdu, kad į Lietuvos istorijos puslapius ši daugiausia tautininkų proteguota akcija pateks kaip toji, kuri sulaukė rekordiškai menko piliečių aktyvumo. Balsuoti atėjo vos 14,97 proc. žmonių, nors prie balsadėžių, sėkmės atveju, susirinkti turėjo mažų mažiausiai 50,01 proc. rinkėjų. Tik tada referendumas būtų laikomas įvykusiu.

Continue reading „Kokie referendumai mums reikalingi”

Pirmą kartą viešai prabilta, kad Rusija siekia mus susigrąžinti pigesnio gyvenimo vilionėmis.

„Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai. Taip pat priversti  jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis (…) Be to, gauname informacijos, kad kitose Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, nes mes esame šiuo atveju stipresni, vyksta derybos su kai kuriais politikais, sulaukiama pasiūlymų iš Rytų, pavyzdžiui, kad jeigu išstotumėte iš NATO, dujų ar naftos gautumėte pigiau“, – interviu Vokietijos savaitraščiui „Focus“ sakė Dalia Grybauskaitė.

Continue reading „Trečias laimi”