Šiandien turime teisę ramiau atsikvėpti. Lietuvos prezidento rinkimų baigtis – sėkminga. Dalia Grybauskaitė dar penkerius metus vadovaus valstybei. Vadinasi, šalis ir vėl – daugiau mažiau patikimose rankose.

O jeigu analizuosime ne liūdniausią, bet palankiausią variantą, esama vilties, jog antroji D.Grybauskaitės kadencija klostysis dar sėkmingiau nei pirmoji. Antroji kadencija dar sėkmingesne gali tapti ne tik dėl sukauptos patirties. Tiesiog dabar aukšti populiarumo reitingai prezidentei mažiausiai berūpi. Trečioji kadencija – nebeįmanoma. O tai reiškia, jog visą dėmesį ji pajėgi koncentruoti vien į svarbius darbus, nekreipdama dėmesio į permainingas rinkėjų nuotaikas. 

Continue reading „Tema, kurios vengia net Prezidentė”

Nors artimiausiu metu tai nėra labai realu, bet jei vis dėlto radikaliosios partijos įsigalėtų Europoje, labiausiai gaila būtų ukrainiečių, nes integruodamiesi į Europos Sąjungą (ES) jie turi istorinę galimybę įtvirtinti savo nepriklausomybę nuo Rusijos.

Deja, laimėjus radikaliosioms jėgoms, ukrainiečiams paprasčiausiai nebūtų, kur integruotis, nes daugelis radikaliųjų jėgų yra antieuropietiškos.

Žinoma, kiekvienos tokios partijos nuostatos skiriasi: vienos nusiteikusios tik prieš laisvą darbo jėgos judėjimą, kitos – tik prieš bendrą ES biudžetą…

Continue reading „Kas lauktų Europos Sąjungos, jei nugalėtų radikalai?”

Siūlome skaitytojams Youtube patalpintą „nuklausytą“ dviejų Rusijos ambasadorių, Igorio Čiubarovo Eritrėjoje ir Sergejaus Bacharevo Zimbabvėje bei Malavyje 5 min. 30 sek. trukmės telefoninį pokalbį.

Šalom, Igori, šalom Sergejau, apsikeičia pasisveikinimu Rusijos ambasadoriai ir smaginasi Kremliaus pasauliui įvaryta baime dėl invazijos į Krymą.

Mes dar Aliaską atsiimsime, Majamyje referendumą paskelbsime, juk ten mūsiškių – 95 procentai, šaiposi diplomatai.

O visas tas supistas paribio Latvijas, Estijas ir kitas…, spardysime jų užpakalius teisinga kryptimi.

Continue reading „Rusijos diplomatų požiūris į aplinkinį pasaulį”

Rankose naujas istorinis romanas – Vydo Asto „Amžinoji kryžkelė“ (2013). Jame talentingai  pavaizduota, kiek Lietuvos valstybės vyrai Algirdas, Kęstutis, Vytautas, Jogaila, Skirgaila, kariai, jų motinos, broliai, seserys bei mylimosios (kitaip sakant, paprasta liaudis) padėjo pastangų dėl to, kad mūsų tauta išliktų istorijos verpetuose, politinėse kryžkelėse.

Apie lietuvių valstybės vadovams bei visai tautai dažnai iškilusius sudėtingus politinius bei egzistencinius išbandymus rašoma ir giliuose Petro Dirgėlos, Jono Laucės, Rimanto Marčėno istoriniuose romanuose. Tai – senieji amžiai. Šiandien, „pažvelgus pro langą“, kaip kartais pašmaikštaujama – dvidešimt pirmasis šimtmetis. Praėjo jau 1000 metų nuo Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose analuose. Išlikome ne tiktai Kvedlinburgo metraštyje, bet ir dabartyje, kuri yra ne kas kita, kaip nenumaldomai  tiksintis istorinis laikrodis.

Continue reading „Kad išeitume iš kryžkelės…”

„Norite referendumo Kryme? Leiskite japonams surengti referendumą Kuriluose ir Sachaline, suomiams – Karelijoje, o vokiečiams – Kaliningrade. Rezultatas akivaizdus. Rusijos vadovybė jau seniai gyvena užsienyje, o Rusijoje ji tik vagiliauja.

Krymas – tai galimybė nuslėpti Rusijos strateginį pralaimėjimą ir bankrotą nuo tamsios revoliucingos masės. Bet tai jau tas pats, kas mirusiajam trauklapiai“.

Pulkininkas Vladimiras Borodačius specnazo (specialialiojo padalinio) 334 atskirojo bataliono ir specnazo 5 atskirosios brigados vardu pataria Vladimirui Putinui nutraukti rusų žudynes Kryme ir rūpintis nuskurdusia Rusija.

Continue reading „Specnazo pulkininkas – Vladimirui Putinui: „Jums „karas nebaisus“? Jums reikia daktaro…“”

Kuo arčiau „referendumas“ su iš anksto žinomu rezultatu, tuo mažiau suprantamas to referendumo rezultatas! Kad dauguma pasisakys už prisijungimą prie RF, aišku – kitaip neverta būtų to referendumo rengti. Bet ką Rusijai daryti su ta PUOTOS PERGALE?

1. Rusija – kaip tikras brolis („PATS žūk, o brolį išsuk!“) – PRISIJUNGS Krymą. T. y. prie savo problemų prisijungs Krymo PROBLEMAS. Ekonominiu požiūriu probleminis dotacinis regionas, kurio nešiuolaikiškus kurortus BŪTŲ GALIMA paversti konkurencingais, bet koks gi psichas įdės bent rublį į regioną, kur joks užsienietis jau niekada nevažiuose, nes jo statuso niekas nepripažins…

Continue reading „Riestainio skylė”

Tikintys, kad sumažinus Seimo narių skaičių per pusę galima būtų kompensuoti visas pensijas ir dar liktų mokytojų algoms dvigubai pakelti, tuoj turės įtikėti ir tuo, kad pensijos ir algos galėtų būti didesnės, jeigu ne… referendumai.

Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios-šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos.

Iniciatyvų sąrašas ilgėja, o ypatingą ekstazę, panašu, kelia galimybės patrolinti Europos Sąjungą, iš kurios į Lietuvą plūsta visokios neteisybės – neteisingos sąvokos ir visokie toleranciniai kliedalai.

Continue reading „Savarankiškumo katė referendumo maiše”

Kuo skiriasi socialdemokratu save vadinantis A.Butkevičius nuo konservatoriaus A.Kubiliaus? Abu yra didžiausių partijų pirmininkai, abu premjerai (nesvarbu, kad vienas jau buvęs) ir, pasirodo, abu nepaprastai mėgsta „greituką“ politikoje (kai iš pradžių paviešinama pirmoji galvon šovusi mintis, o paskui imama galvoti, ką pasakė). A.Kubilius žymus savo „naktine mokesčių reforma“, o A.Butkevičius tampa tikru broliu dvyniu savo „politiškai žavia“ idėja – pensijas kompensuoti įvedant mokestį automobiliams.

Koalicijai vadovaujanti LSDP taip skubėjo paviešinti šią idėją, kad uždusęs ir užsimiršęs finansų ministras A.Šadžius iš pradžių nuskuodė į LRT laidą „Dėmesio centre“, o ne į valdančiosios daugumos politinę tarybą aptarti kilusios idėjos. Gaila buvo žiūrėti į ministrą, laidoje palaipsniui suvokiantį paviešinto pasiūlymo absurdiškumą. Jau net nesigilinsiu į po to valdančiojoje koalicijoje prasidėjusius ginčus. Argi tai ne valdančiųjų pliurpalizmas?

Continue reading „Politinis pliurpalizmas”

Sparčiai artėja Seimo pavasarinė sesija, kurios metu Seimas privalės paskirti referendumo dėl žemės nuosavybės ir lengvesnių referendumo sąlygų keičiant Konstituciją datą.

Referendumo, kurio teisėtumas nežiūrint surinktų 300 000 jo surengimą remiančių piliečių parašų, kelia abejonių ne vienam piliečiui.

Kaip pavyzdį, galima nurodyti komentaruose po straipsniu Neįkainojama V. Landsbergio parama referendumininkams (autorius Vytautas Rubavičius, ekspertai.eu, 2014-02-22) išsivysčiusį skaitytojų dialogą, kuriame A bando įrodinėti, kad Konstituciją žemės nuosavybės klausimu gali keisti tik Seimas, o B įrodinėja, kad 15 piliečių iniciatyvinė grupė gali inicijuoti 300 tūkstančių parašų rinkimą surengti referendumui bet kokiu klausimu, taip pat ir keičiant Konstituciją.

Pateikiu sutrumpintą dialogo variantą (kalba šiek tiek taisyta).

Continue reading „Konstitucijos ar rinkimų baimės keliu?”

Vasario 21-ąją Eltos konferencijų salėje buvo pompastiškai pranešta, jog susibūrė iniciatyvinė grupė, kviečianti tautą į dar vieną referendumą – ar Lietuvai pravartu turėti litą? Šio referendumo organizatoriai – tie patys arba beveik tie patys, kurie rinko parašus referendumui dėl žemės ūkio paskirties žemės nepardavimo užsieniečiams. Tai reiškia, jog lietuviai per pastaruosius kelerius metus turės dar vieną referendumą.

Pirmasis klausė, ar mums reikalinga nauja atominė jėgainė, antrasis – ar leisime lietuviškąją žemę įsigyti Europos Sąjungos piliečiams, trečiasis – ar pravartu būtent dabar įsivesti eurą?

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kur link stumiama Lietuva?”

Jei kas atkreipė dėmesį į vieno pagrindinių referendumo organizatorių Pranciškaus Šliužo retoriką, turėjo pastebėti, kad jo kalboje labai dažni pareiškimai apie protestus. Apie juos kalbama, nors dalis valdančiosios daugumos pritaria referendumo organizavimui.

Labai nuoširdžiai referendumo idėją palaiko ištikima Viktoro Uspaskicho ginklanešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kai referendumas sulaukia tokio rimto palaikymo, išankstiniai P. Šliužo gąsdinimai protestais galėtų stebinti, jei neišanalizuotume praeityje vykusių procesų. Juk prieš 2004 m. Seimo rinkimus Rolandas Paksas tiesiog pasiaukojančiai protestavo prieš supuvusį elitą, dėl šių protestų rinkimus laimėjo R. Paksą palaikiusi Darbo partija, kuri su senais savo sąjungininkais iš socialliberalų partijos užsitikrino 50 vietų Seime.

Continue reading „Už referendumo ryškėja V. Uspaskicho ir V. Janukovyčiaus šešėliai”

Užsitęsusi komedija su referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo pratęsta pirmadienį. Ir dar kaip pratęsta. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė tiesiog neįtikėtiną teisinei valstybei cirką – su dviem balsavimais ir dviem priešingomis išvadomis.

Iš pradžių VRK nepritarė, kad būtų surengtas referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nors referendumo rengėjai ir pristatė būtinus referendumui 300 000 parašų. Po kiek laiko balsavo antrą kartą. Šįkart referendumui jau buvo pritarta.

Pirmą kartą balsuojant net 7 VRK nariai susilaikė, vienas buvo prieš, o 6 balsavo už tai, kad referendumas gali vykti. Antrą kartą balsuojant 12 jau buvo „už“, o 3 „prieš“.

Continue reading „Rimvydas Valatka: ar VRK vaidinama referendumo komedija – tik iš kvailumo?”

Demokratija, visų pirma, pasižymi savo procesais, priimant sprendimus aktualiais klausimais. Dėl šios priežasties, net ir kategoriškai nepritariant vienam ar kitam klausimui, Demokratijos principai reikalauja besąlyginės tolerancijos iškilusių klausimų viešam aptarimui. Demokratija nepripažįsta "burnų užčiaupimo" politikos. Vienas iš JAV Prezidentų, deja, dabartės tiksliai nepamenu kuris, todėl nenorėčiau Jūsų suklaidinti, yra mėgęs kartoti šitokį Fransua Mari Arujė – Voltero posakį: "Nors nepritariu Jūsų mintims, tačiau esu pasiryžęs numirti dėl Jūsų teisės jas išsakyti".

Taigi, jei manomės esant demokratinių vertybių puoselėtojais ir sekėjais, negalime leisti sau šitaip niekinti Lietuvos žmonių, nusprendusių iškelti bet kurį klausimą viešam Lietuvos žmonių aptarimui ir jų sprendimui. Lietuvos žmonės turi neatimamą ir nepaniekinamą teisę pasisakyti, ką manantys. Kita vertus, ar nėra keista, kuomet negirdėjome šitokių pareiškimų dėl kažkieno reikalaujamos teisės į vienalytes santuokas? Priešingai, buvome reikalaujami būti tolerantiškais. O dabar?

Continue reading „Referendumas – konstitucinis Valstybės valdymo ar kenkimo jai būdas?”

Nuoširdus Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas VDU prof. Alvydas Butkus yra minėjęs, jog broliai latviai turi sukūrę puikų meninį filmą nepriklausomybės tema. Omenyje prof. A.Butkus turėjo 2007-aisiais pastatytus „Rygos karius“.

Suprask, tai – vykusi meninė juosta, kupina intrigų, pavojų, ir tuo pačiu – žadinanti patriotinius jausmus, stiprinanti pagarbą valstybei.

Pirmą kartą „Rygos karius“ išvydau tik šiemet, vasario 16-osios vakarą, paakintas prof. A.Butkaus pasakojimų. Jaučiu dėkingumą tiek prof. A.Butkui už rekomendacijas, tiek LRT vadovybei, filmą parodžiusiai būtent vasario 16-osios vakarą (vis tik ypatinga vasario 16-osios aura – ne tušti žodžiai).

Continue reading „Kam atsuksime nugarą?”

Suverenios šiuolaikinės Lietuvos valstybės galios kilo iš Vasario 16 d. akto, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, nesiremdama jokiu plebiscitu.

Plebiscitai tuo metu jau buvo žinomi, tačiau aplinkybės (okupacija) padiktavo būtent tokį buvusios Mindaugo Lietuvos Karalystės lietuvių etninėse ribose atgaivinimo moderniame pavidale kelią.

Beje,  tuo metu nedaug trūko, kad Lietuva vėl būtų karalystė, valdoma karaliaus Mindaugo II, tiesa, per dinastinį ryšį priklausoma nuo Vokietijos.   

Šiandien nesame okupuoti, tad plebiscitai, referendumai yra natūrali mūsų demokratinės valstybės gyvenimo sudėtinė dalis, įtvirtinta Konstitucijoje ir įstatymuose.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai Vasario 16-ąją. Tautos galios šiandien”

Praėjusį sekmadienį Šveicarijos gyventojai referendume pritarė kraštutinės dešiniosios Šveicarijos liaudies partijos (SVP) siūlymui sugriežtinti migracijos politiką. Ryšium su tuo Šveicarijos leidinys Tagesanzeiger spausdina kai kurios tarptautinės žiniasklaidos komentarus.

Antai Vokietijos leidinys Die Welt rašo, kad „po šio dramatiško balsavimo Šveicarija buvo padalyta. Tuo metu, kai vokiškai kalbantys gyventojai aiškiai pasisakė už imigracijos taisyklių sugriežtinimą, prancūzakalbiai gyventojai aiškiai pasisakė prieš tokią iniciatyvą“. Süddeutsche Zeitung nuomone, referendumo rezultatai reiškia masinės imigracijos priešininkų pergalę.

Continue reading „Šveicarija pykstasi su ES”

Daugelis žmonių į vykstančius procesus stengiasi žvelgti paviršutiniškai ir per daug nesigilinti į jų esmę, nes taip gali ramiau gyventi. O bandydamas analizuoti vykstančius procesus ir žvelgti giliau gali prarasti ramybę, nes susidaro įspūdis, kad Lietuva jau seniai užvaldyta ir tik vyksta lėtas nepriklausomybės virškinimo procesas.

Juk kaip kitaip įmanoma paaiškinti tai, kad kai BNS paviešino Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie Rusijos rengiamą puolimą prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę ir kitus aukštus pareigūnus (tikriausiai omenyje turimas Algirdas Butkevičius, o ne Loreta Graužinienė), iki šiol Seime nesukurta jokia komisija, kad ištirtų šią informaciją?! Užuot tai padarius dedamos milžiniškos pastangos siekiant visuomenę įtikinti, kad problema ne tai, jog dalis elito padeda Kremliui užvaldyti Lietuvą, o tai, kad kažkas išdrįso apie tai informuoti Lietuvos žmones.

Continue reading „Prezidentė laimėjo mūšį, bet laimėti karą bus sunku”

Ukrainos Euromaidanas tebekunkuliuoja nuo 2013 metų lapkričio 21 dienos, kai Ukrainos valdžia atsisakė pasirašyti asocijuotos narystės su Europos Sąjunga sutartį Vilniuje.

Euromaidano žmonės kenčia šaltį, žvarbų vėją, gyvenimą lauko sąlygose. Ir nors aukų skaičius didėja, valdžios gąsdinimai ir jėgos demonstravimas nesiliauja, pasipriešinimas ne tik nesilpsta, bet ir plečiasi visoje Ukrainoje.

Pasirodo, kad ir Lietuvoje šiuo metu yra pasiryžusių sušaukti Vilniuje šimtatūkstantinius „maidanus“ pademonstruoti valdžiai, kad su tais pasiryžusiais reikia skaitytis.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Gąsdinimai Maidanu”

Lietuva ruošiasi referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams, pamatinės Europos Sąjungos laisvo prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo visoje teritorijoje materialinės vertybės, kurios įsipareigojome laikytis sutartimi.

Mūru stoja mažažemiai ar bežemiai tautiečiai už žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę tik Lietuvos piliečiams ir Lietuvos valstybei, įsivaizduodami, kad štai, prasidėjus pardavimui, plūstelės į buvusių kolchozų arimus kitataučiai iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos (pietinės Europos gyventojams vargu ar tiks Lietuvos klimatas), užtvindys ištuštėjusius kaimus, pakeis kaimo etnodemografinį vaizdą lietuvių nenaudai. Ir finale užvaldys visą Lietuvą.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. 2014 metų referendumas – teisinis diletantizmas?”

Sausio mėnesį įprasta vertinti praėjusiųjų metų darbus. Kritiškas žvilgsnis atgalios dar niekam nepakenkė. Tačiau analizuojant praėjusiųjų metų laimėjimus bei nesėkmes derėtų prisimiti ir darbus, kurie atlikti, tačiau, atidžiau pažvelgus, buvo beprasmiai.

Beprasmiais darbais vadinu veiklą, kurios pagalba mes tik apsimetame, kad plušame tautos ir valstybės labui. Metame daug jėgų, sugaištame brangaus laiko, o naudos – nei valstybei, nei tautai. Nauda – nebent asmeninė: galime nuraminti sąžinę, kad, nepaisant pralaimėjimų, stengiamės, judame, organizuojame.

Tačiau ciniškiausia, kai dirbame vien savireklamos sumetimais: piketus, minėjimus, konferencijas organizuojame tam, kad rinkimų į Lietuvos Seimą ar Europos parlamentą išvakarėse galėtume išdidžiai sušukti – „rinkite mane, štai koks aš didis patriotas“.

Continue reading „Nebent Lietuva pasirinktų prostitutės kelią…”