Talinas. Estijos parlamentas
Naujasis Estijos parlamento pirmininkas, Konservatyviosios liaudies partijos pirmininko pavaduotojas Hennas Polluaasas kritiškai vertina šalies prezidentės Kersti Kaljulaid planus apsilankyti su vizitu Maskvoje ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša portalas ERR.

Ketvirtadienio vakare Estijos televizijos laidoje „Pirmoji studija“ Riigikogu vadovas pareiškė, kad K. Kaljulaid dėtas jis nevažiuotų į Maskvą.

Anot H. Polluaaso, numatomas K. Kaljulaid vizitas kelia daug klausimų. Estijos valstybės vadovei nederėtų vykti į Rusiją tuo metu, kai ši šalis pažeidinėja tarptautinę teisę, pridūrė jis.

„Manau, jog esant dabartinei situacijai, kai Rusija visiškai atmetė tarptautine teise grindžiamas sutartis, kai ji yra agresorė, mūsų prezidentei nederėtų maldauti leisti joje apsilankyti“, – pabrėžė H. Polluaasas.

ERR primena, jog 2018 metais H. Polluaasas buvo įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją, sąrašą.

Ketvirtadienį Estijos prezidentė K. Klajulaid pavadino rengiamą susitikimą su Rusijos prezidentu Maskvoje svarbiu dviejų šalių santykiams. Ji pridūrė, kad per šį susitikimą gali būti aptarti įvairūs dvišaliai ir tarptautiniai klausimai.

K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus renovuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d. Antradienį taip pat buvo sužinota, jog Estijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą, kurioje prašoma šio vizito metu surengti K. Kaljulaid susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. 

Pastarąjį kartą Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje prieš aštuonerius metus – 2011 metais tuometis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinimo apeigose.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.05; 13:00

Sekmadienį surengtus Estijos parlamento (Riigikogu) rinkimus laimėjo Reformų partija, praneša portalas ERR.

Suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad Reformų partija surinko 28,8 procento balsų ir turės parlamente 34 mandatus iš 101 (keturiais daugiau negu dabar). Antrąją vietą užėmė Estijos premjero Jurio Rato vadovaujama Centro partija su 23 procentais balsų (26 mandatai, vienu mažiau). Trečiojoje vietoje – Estijos konservatyvioji liaudies partija (17,8 procento, 19 mandatų, 12 daugiau negu dabar). Tolesnes vietas užėmė „Tėvynė“ (11,4 procento, 12 mandatų, dviem mažiau) ir Socialdemokratų partija (9,8 procento, 10 mandatų, penkiais mažiau). Kitos partijos neperžengė 5 procentų barjero.

Dėl vietų Estijos parlamente kovojo 1099 kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:02

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Nepartinė Riigikogu deputatė Tiina Kangro pirmadienį pareiškė, kad traukiasi iš „Tėvynės“ partijos frakcijos, praneša portalas ERR. Po šio jos žingsnio valdančioji koalicija, kurią sudaro Centro, Socialdemokratų ir Tėvynės partijos, Estijos parlamente turės 50 mandatų iš 101.

Pasak T. Kangro, pasitraukimo priežastis – „nusivylimas partijos socialine politika“.

„Žinoma, mane nuliūdino jos sprendimas. Bet aš tikiu kad tai buvo apgalvotas žingsnis, kurį reikia gerbti“, – pareiškė žurnalistams Estijos premjeras, Centro partijos pirmininkas Juris Ratas.

„Net jei supaprastinta matematika gali suteikti opozicijai daugumą parlamente, ją dar reikia realizuoti“, – sakė ministras pirmininkas.

Anksčiau žurnalistė T. Kangro buvo nemokamo laikraščio „Linnaleht“ vyriausioji redaktorė, aktyviai rūpinosi ribotų galimybių žmonėmis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.09; 12:00

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Riigikogu balsų dauguma atmetė Reformų partijos inicijuotą įstatymo projektą, leidžiantį Estijos piliečiams tuo pat metu turėti ES šalių, JAV, Australijos, Kanados, Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos pilietybę, praneša ERR.

Už įstatymo projekto atmetimą balsavo 50 parlamento deputatų, prieš – 35, 12 nebalsavo, o keturi nedalyvavo posėdyje.

Svarbiausias gegužę pasiūlyto įstatymo projekto tikslas buvo suteikti galimybę atgauti Estijos pilietybę žmonėms, kurie anksčiau gavo šalių, kuriose gyvena, pilietybę ir dėl šios priežasties prarado Estijos pilietybę, taip pat išsaugoti šių žmonių ryšius su istorine tėvyne.

Reformų partijos atstovai pavadino balsavimo rezultatus amoraliais ir prieštaraujančiais konstitucijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 09:30