Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir pagrindinė šalies kibernetinio saugumo agentūra perspėja, kad per lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus provokatoriai gali pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti dezinformaciją, kuria siekiama diskredituoti rinkimų rezultatus.
 
„Užsienio šalių veikėjai ir kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti naujus tinklalapius, pakeisti jau esamus tinklalapius, kurti ir dalytis atitinkamu turiniu socialiniuose tinkluose, kad skleistų melagingą informaciją“, – sakoma bendrame FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pranešime.
 
Tokiais veiksmais būtų siekiama diskredituoti rinkimų procesą ir sumažinti pasitikėjimą JAV demokratinėmis institucijomis, teigia agentūros.
 
Pasak jų, dėl planuojamo aktyvesnio balsavimo paštu pandemijos metu, rinkimų apylinkėms gali prireikti kelių dienų, kad suskaičiuotų balsalapius ir paskelbtų rezultatus.
 
Pakenkti norintys veikėjai taip pat esą galėtų pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti melą apie rinkėjų priespaudą, sukčiavimą ar prastą rinkimų infrastruktūrą. Taip „siekiama įtikinti visuomenę, kad rinkimai nėra legitimūs“, teigia FTB ir kibernetinio saugumo agentūra.
 
Pareigūnai paragino gyventojus patikrinti gaunamos informacijos šaltinius ir įsitikinti, kad jie yra patikimi. Taip pat visuomenė raginama pranešti FTB apie pastebėtą dezinformaciją.
 
Mokslininkai ir socialinių tinklų bendrovės jau dabar skelbia užfiksavusios padidėjusį bandymų diskredituoti rinkimus skaičių, kurių šaltiniai – tiek JAV vidaus gyventojai ir organizacijos, tiek ir užsienio valstybių veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 08:01

Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį devintą vakarą iš eilės išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.
 
Keli tūkstančiai žmonių susirinko Nepriklausomybės aikštėje Minsko centre, mosavo opozicijos baltai raudonai baltomis vėliavomis, skandavo „Traukis“ ir ragino autoritarinį lyderį atsistatydinti.
 
Demonstrantai taip pat žygiavo iki sulaikymo centrų, reikalaudami paleisti opozicijos lyderius ir protestuotojus, sulaikytus per pastarojo meto protestus. Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų vyksta protestai prieš oficialius rinkimų rezultatus ir tolesnį A. Lukašenkos valdymą.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų. Protestuotojai teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.
 
Baltarusijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Per protestus, kurių metu policija ėmėsi brutalių veiksmų, buvo sulaikyta daugiau kaip 6 700 žmonių, šimtai sužeistų, du žmonės žuvo. Sulaikytieji palaipsniui paleidžiami, dauguma paleistųjų pasakoja apie mušimus ir kankinimus.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Trečiadienį ES lyderiai surengs viršūnių virtualų susitikimą krizei Baltarusijoje aptarti.
 
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį irgi pareiškė savo susirūpinimą „dėl rinkimų Baltarusijoje eigos ir neproporcingo saugumo pajėgų jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus, sulaikymų ir tariamų kankinimų bei netinkamo elgesio.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 05:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad jo šalis labai atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, kurioje dėl ginčytinų rinkimų prezidentas Aliaksandras Lukašenka susiduria su didėjančiu spaudimu atsistatydinti.
 
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje siaubinga. „Mes labai atidžiai ją stebėsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje, pasibaigus prezidento rinkimams, įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenką. Protestuotojai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. Policija ėmėsi prieš protestuotojus brutalių veiksmų, tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigė, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ar net kankinami. Vašingtonas jau anksčiau ragino A. Lukašenką pradėti dialogą su pilietine visuomene.
 
Pats Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį prakalbo apie Konstitucijos keitimą ir dalijimąsi valdžia, bet atmetė galimybę surengti naujus rinkimus.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rugpjūčio 9-ąją prezidentas A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį paskelbė, kad trečiadienį rengiamas skubus virtualus viršūnių susitikimas krizei Baltarusijoje aptarti.
 
„Baltarusijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo vadovą. Smurtas prieš protestuotojus nepriimtinas“, – teigė Ch. Michelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 02:00

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Artėja eiliniai rinkimai, tuo pačiu prasideda taip vadinama priešrinkiminė “agitacija”, kurios kitaip kaip melagių lenktynėmis negalima pavadint. Niekada kandidatai neturėjo minties vykdyt tai, ką melagių lenktynėse pažadėjo, niekada to ir nevykdė. Kiekviena prie lovio besiveržianti partija samdo viešųjų ryšių bendroves, kurios pagal esamą ekonominę padėtį, žmonių požiūrius, nuotaikas ir viltis sukuria priešrinkiminę pasaką, kurią kandidatai pagal savo sugebėjimus, geriau ar blogiau išmokę, seka rinkėjams.

Meluoti ir pūsti miglą į akis taip pat reikia sugebėjimų. Todėl pripulti prie lovio daugiau galimybių turi įžūliau meluojantys, bet saldesni pasakoriai. Maži vaikai vakare renkasi, močiutė, senelis ar mama seks pasaką ir dar paprašo kokią. Prieš rinkimus viskas vyksta lygiai taip pat, tik su suaugusiais žmonėmis. Rinkėjai pasirenka kokios ir kieno sekamos nori pasakos. Patikliems geraširdžiams skirti skiedalai po pergalės iš karto užmirštami. Tada prasideda tikras darbas ir atstovavimas tiems, kurie padėjo pakliūti į valdžią ir tiems, iš kurių yra naudos. Eilinis rinkėjas su savo lūkesčiais į šį sarąšą nepakliūna, nes jis savo misiją eilinį kartą atliko ir iki kitų rinkimų nebereikalingas.

Būtų pusė bėdos, jeigu melagiai, pakliuvę į valdžią, turėtų kokią nors atsakomybę prieš apgautuosius, privalėtų pateikt savo darbų ataskaitą ar išvardyt, ką iš pažadų įvykdė. Tai į porinkimines pareigas nebeįeina. Negana to, dauguma į seimą pakliūna pagal partijų sąrašus ir savo niekšybes pridengia partijos ar frakcijos vardu. Asmeninės atsakomybės nėra. Partijos – tai visokiausių patamsių gaivalų, slidžių bestuburių, norinčių būti matomais, įtakingais, reikšmingais, turtingais, užuovėjos. Pažiūrėjus, kaip vyksta balsavimai seime, matyti, kad vietoj viso seimo užtektų kelių partijos sekretorių, ir rezultatas būtų tas pats. Eilinis partietis savo nuomonės negali turėt. Už jį galvoja kiti. Kada ranką kelt, kada ne, kada šaukt, kada tylėt ir kokią pasaką sekt, irgi sprendžia ne jis pats. Eilinio nario pareigos – elgtis taip, kaip liepta. Jeigu partietis žengs nors žingsnį į šalį nuo partijos linijos, bus išspirtas iš šlovingų gretų, o jo vietą užims lojalesnis veikėjas. Partija ir asmenybė – nesuderinami dalykai. Tad aplamai ar reikalinga ta bespalvė 141 vieneto masė, kai viską sprendžia keli partijos vadai ir juos valdantys, bet nesireklamuojantys turtuoliai?

Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka

Lengvų pinigų ištroškę garbėtroškos prieš rinkimus seka pasakas ir, padedami jėgų, turinčių įtaką žiniasklaidoje, niekšiškai manipuliuoja žmonėmis. Komunistų vartota frazė “liaudies masių valdymas” šiandienai tinka kaip niekad. Kryptingos informacijos pagalba rinkėjai paverčiami lengvai stumdoma mase ir patys rinkimai tapo viešų ryšių bendrovių šachmatų partija, kurioje, darant vieną ėjimą, galvojama apie tris į priekį.

Didžiausia viešųjų ryšių apgaulė įvykdyta per Visagino – Astravo referendumą. Apsisprendimo esmė buvo tokia: kas teritorijoje, kur uždarius seną elektrinę yra energijos deficitas, prekiaus elektra. Variantai tik du. Mes statom (už svetimus pinigus) Visagine AE, jeigu ne, rusai Astrave stato savo ir pardavinėja mums elektrą. Referendumo klausimas turėjo skambėt “už kurią elektrinę pasisakote…” ir duoti abu variantai. Visaginas ir Astravas. Bet viskas buvo suvelta taip, kad žmonės patys apiplėšė savo šalį, milijoninius pelnus, gerai apmokamas darbo vietas ir energetinę nepriklausomybę perleido kaimynams. O “žalieji” veikėjai agitacijoje pasitelkę antiatominę kortą ir žadėję Lietuvos energetinę nepriklausomybę išgelbėti šiaudais kūrenamomis jėgainėmis, po referendumo savo žalumą ir šiaudus pamiršo. Prieš atominę energetiką nusistačiusiems “žaliesiems” baisus buvo tik Visagino atomas. Sužlugdžius tautinį projektą, jie labai susirūpino Astravo elektrinės pelnais ir per pastaruosius metus nuo Visagino į Baltarusiją nutiesė naujas elektros linijas, Utenoje ir Visagine pastatė naujas transformatorines, suremontavo ir atnaujino Kruonio HAE (visa tai už mūsų pinigus), o dabar laukia Astravo starto. Paskutinis įsimintinas ir daug juoko sukėlęs manipuliacijų “liaudies masėmis” pavyzdys buvo Prezidento rinkimuose. Turėjau keletą pažįstamų, kurie melo kampanijos pradžioje pravardžiavo, šaipėsi iš Nausėdos. Bet viešų ryšių partija buvo sudėliota taip, kad visi mano pažįstami Nausėdos priešininkai patys nubalsavo už nekenčiamą bankininką.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Eidamas į rinkimus žmogelis tiki, kad jo balsas labai reikšmingas ir kažką lemia. Tai saviapgaulė. Rinkėjas reikalingas kaip dalyvavęs vienetas, o kas bus su jo balsu, ar bus suskaičiuotas, kam priskirtas, tik velniai težino. Lietuvoje aukštuose sluoksniuose klesti korupcija, kyšininkų nebaudžiamumas, “savų” dangstymas bet kokiais būdais. Turtuoliai įtakoja partijas, seimą ir teisėsaugą. Paviešintas atvejis, kai oligarcho pavaldinys lyg girtą vežiką vejojo aukščiausio teismo teisėją. Ir esant tokiai padėčiai, tikėti kad būtent rinkimų komisijose viskas skaidru, kad rinkimai sąžiningi ir teisingai skaičiuojami balsai, būtų naiviau negu naivu. Kokios yra “nepriklausomos” balsų skaičiavimo komisijos, pamačiau kai Utenoje kandidatavo Pinskuvienė. Įsibėgėjus melagių lenktynėms, visas miestas nusidažė raudonai. Šimtai jei ne tūkstančiai pinskuvienių su raudona kamizelka plevesavo ant stulpų ir karojo ant tvorų. O atėjus rinkimams, atvažiavus į savo apylinkę Vyžuonose balsuoti, visa “nepriklausoma” rinkimų komisija surinkta vien iš moterų, nuo galvos iki kojų buvo apsirėdžiusios raudonai. Sutapimas? Atsitiktinumas? Baikit, nemanau. Jeigu komisijos narės apsirengė taip, kaip buvo liepta, kas gali paneigti, kad balsų neskaičiavo taip “kaip reikia”.

Dar viena neleidžianti tikėti sąžiningais rinkimais aplinkybė – tai karas dėl vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo kėdės. Kodėl partijos nagais ragais draskėsi, kad prastumtų savo kandidatą? Kuo būtent jų atstovai geresni už kitus? Partiniai kandidai buvo sąžiningiausi ir nuo nieko nepriklausomi? Abejoju. Žinant Lietuvos valdžios sugedimo laipsnį, vienintelė logiška išvada, kad ši vertinga kėdė leidžia įtakoti rinkimų baigtį.

Grimasos. Slaptai.lt nuotr.

Matant visa tai ir susiduriant su kitais, nepaminėtais manipuliavimo rinkėjais ir jų balsais faktais, vienintelis teisingas sprendimas – nebalsuot. Parodyt, kad gaujos pralobusių privatizuotojų ir juos aptarnaujančių partijų sukurta tik jiems patiems naudinga sistema, mūsų netenkina. Eiti į rinkimus – tai įdėtos pastangos ir sugaištas laikas. O čia, nieko nedarydami, galime pasiekti teigiamą rezultatą. Įspirti į sėdimają apkerpėjusiems politikams. Atkreipkit dėmesį dėl ko loviniai, nesvarbu kokios partinės priklausomybės, labiausiai susirūpinę – kad tik žmonės ateitų į rinkimus. Jeigu bus balsuotojų, toliau jie patys susitvarkys kaip reikia.

Tautiečiai, neikit į rinkimus. Nes eidami į rinkmus jūs pritariate esamai, per ilgai užsismirdėjusiai, tų pačių partinių gaujų valdymo sistemai. Boikuotuokim šitą besikartojantį ir mums jokios naudos neatnešantį cirką. Tik ignoravimu parodžius, kad tokie “išrinktieji” mums nereikalingi, galime priversti keistis užpelkėjusį seimą ir pasiekti teigiamų pokyčių.

2020.08.16; 16:23

Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidento, ministro pirmininko atstovai, išklausė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus informaciją ir aptarė padėtį Baltarusijos Respublikoje po rugpjūčio 9 d. vykusių šalies prezidento rinkimų bei vienbalsiai priėmė pareiškimą nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro  Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu.
 
„Seimo Užsienio reikalų komitetas, pabrėždamas, kad rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti; atkreipdamas dėmesį, kad nė viena tarptautinė organizacija nėra pripažinusi visų Baltarusijoje iki šiol vykusių parlamento ir prezidento rinkimų kaip laisvų ir sąžiningų; iškart po rugpjūčio 9 d. prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, gyvybės neteko mažiausiai vienas asmuo; primindamas, kad saviraiškos ir demokratijos laisvės bei teisės Baltarusijoje valdžios yra kryptingai varžomos pastaruosius 26-erius metus, o opozicijos atstovai šalyje reguliariai suimami ar kitais būdais persekiojami; visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga; kreipiasi į Seimą bei kitas atsakingas Lietuvos institucijas nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro  Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu“, – rašoma pareiškime.
 
Komitetas ragina kreiptis į visų demokratinių šalių parlamentus palaikyti šią Lietuvos poziciją; kartu su Europos Sąjunga reikalauti naujų, skaidrių ir visas demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento rinkimų, neatidėliotino visų kalinamų opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovų paleidimo, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines teises Baltarusijoje.
 
Komitetas į Lietuvos Vyriausybę bendradarbiaujant su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais nedelsiant sudaryti sąrašą Baltarusijos pareigūnų, atsakingų ar prisidėjusių prie Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, kuriems būtų uždrausta atvykti į Lietuvą; atitinkamai kreiptis į kitas Europos Sąjungos šalis, Europos Parlamentą, kitus sąjungininkus prašant šiems Baltarusijos atstovams neleisti atvykti į Šengeno zoną bei ne Šengeno zonos valstybes-sąjungininkes, skubiai priimti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą; skatina Lietuvos Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga, aktyviai remti ir suteikti papildomą tiesioginę paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms, iškilus būtinybei suteikti jiems reikiamą prieglobstį ES šalyse, atitinkamai apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms; ragina Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją atsiradus galimybėms tarpininkauti Baltarusijos pilietinės visuomenės dialogui su Baltarusijos valdžia, siekiant, kad aukščiau išdėstyti reikalavimai būtų įgyvendinti, o Europos Sąjunga skubiai surengtų neeilinį ES Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, kurioje būtų iškeltas ir Europos Sąjungos embargo Astravo AE gaminamai elektrai klausimas.
 
Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.

Komitetas pritaria, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija, kurioje kartu su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais būtų apsvarstyta situacija Baltarusijoje.
 
Po Komiteto posėdžio Komiteto nariai dalyvavo pasitarime su Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos pilietinės visuomenės nariais, kurie pristatė žinomus rinkimų rezultatų klastojimo faktus (tiek surinktus iš rinkimų stebėtojų Baltarusijoje, tiek užfiksuotus tiesiogiai stebint rinkimus Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvos Respublikoje) ir Baltarusijos žmonių nuotaikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 17:14

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad ne tik opozicijos kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja yra Lietuvoje, bet ir jos vaikai. Ministras taip pat teigia, kad Baltarusijos valdžia ne tik netrukdė S. Cichanouskajos išvykimui iš šalies, bet netgi jam padėjo.
 
„S. Cichanouskaja yra saugi, ji yra Lietuvoje kartu su savo vaikais“, – URM surengtoje spaudos konferencijoje informavo L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras taip pat informavo, visą naktį iš pirmadienio į antradienį bandęs su S. Cichanouskaja susisiekti.
 
„Apskritai įvykiai klostėsi vakar vakare, ji lankėsi Rinkimų štabe įteikti protestą dėl to, kaip buvo skaičiuoti balsai, buvo su savo advokatu, advokatas išvyko iš pastato anksčiau, ji užsilaikė labai ilgai, praktiškai apie 7 valandas. Kaip tik tada aš bandžiau su ja susisiekti ir tiesiogiai, ir per štabą, ir per ambasadą, bet nebuvo galimybės ir tada ieškojome, kur ji galėtų būti ir kokios čia būtų sąlygos. Ta nežinomybė praktiškai tęsėsi visą naktį“, – informavo jis.
 
L. Linkevičius teigia, kad opozicijos kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose greičiausiai patyrė valdžios spaudimą. Jo teigimu, valdžia ne tik netrukdė S. Cichanouskajos išvykimui iš šalies, bet netgi jam padėjo.
 
„Dabar. kaip paaiškėjo, ji iš tikrųjų, matyt, patyrė ir tam tikrą spaudimą, neturėjo labai daug pasirinkimo kaip tik palikti šalį, ji turėjo tik Lietuvos nacionalinę vizą, vadinasi, ji gali būti Lietuvoje metus laiko be jokių apribojimų ir tai, matyt, lėmė dar ir jos apsisprendimas išvykti į Lietuvą. Valdžios atstovai tam netrukdė ir praktiškai sudarė tas galimybes“, – sakė L. Linkevičius.
 
Ministras sako kol kas neturėjęs galimybės pakalbėti su S. Cichanouskaja ir nežinantis jos intencijų bei planų.
 
„Kadangi visa tai vyko naktį, gal praktiškai ir paryčiais, iš tikrųjų ji turi pailsėti, neteko man dar su ja pakalbėti, nežinome, tiesą sakant ir jos planų, intencijų, ką ji ketina daryt. Tačiau neketiname įvykių forsuoti ir, aišku, ji pati, matyt, nuspręs, kaip čia toliau elgtis. Patarsime galbūt pabendrauti su žiniasklaida, ko yra didžiulis poreikis, tačiau visa tai vyks natūraliai, tikrai neforsuojant įvykių ir sudarant tam galimybes“, – sakė jis.
 
S. Cichanouskajos vaizdo įrašai filmuoti Baltarusijoje
 
L. Linkevičius taip pat informuoja, kad internete paviešinti S. Cichanouskajos vaizdo įrašai buvo daryti politikei dar esant Baltarusijoje. Ministras daro prielaidą, kad pareiškimų turiniui įtaką darė valdžios spaudimas.
 
„Darau prielaidas, kad kai yra spaudimas, tai ir tie pareiškimai yra tokie, kokie yra. Bet, aš manau, žmogiškai suprantate, kad susirūpinimas savo vaikais yra visiškai suprantamas ir, aišku, jai taip pat svarbus rūpestis. Bet aš nė kiek neabejoju, kad jai rūpi ir šalies likimas, juo labiau kad jautė, jog tapo tam tikra prasme ir lydere, nors neplanavo ja būti, bet taip išėjo“, – sakė L. Linkevičius.
 
„Už ją nenoriu kalbėti, tačiau ji niekada neragino agresyvių veiksmų ir kaip tik stengėsi apsaugoti žmones, kad jie nepatirtų smurto. Tačiau, ką ji toliau kalbės, aš nenoriu už ją kalbėti, ji pasakys, kai norės ir jei norės“, – pridūrė jis, akcentuodamas nežinąs, kuo Baltarusijos valdžia S. Cichanouskajai grasino. Visgi ministras mano, kad antrasis politikės galimas pasirinkimas nebuvo susijęs su laisve.
 
L. Linkevičiaus teigimu, iš Baltarusijos atvykusi S. Cichanouskaja pagal šalyje galiojančią tvarką turės dviem savaitėms izoliuotis. Ministras atkreipia dėmesį, kad dėl to politikės kontaktai bus riboti.
 
Užsienio reikalų ministras taip pat žurnalistus informavo, kad S. Cichanouskajos saugumu rūpinasi Lietuva.
Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad opozicijos kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja išplatino vaizdo įrašą, kuriame teigia priėmusi sunkų sprendimą išvykti iš Baltarusijos į Lietuvą. Kitame paviešintame vaizdo įraše, kurio filmavimo laikas ir vieta nežinoma, politikė ragino baltarusių tautą nutraukti protestus.
 
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
 
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus.
 
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio ir pirmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
 
Per saugumo pareigūnų ir protestuotojų susirėmimus naktį į antradienį žuvo žmogus, dar dešimtys buvo sužeisti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 16:05

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
 
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
 
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
 
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
 
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 06:00

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Politinė partija „Drąsos kelias“ penktadienį skelbia pateikusi dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai dalyvauti spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
 
Rinkimų sąrašą veda buvusi Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė.
 
Kaip teigiama partijos pranešime, „Drąsos kelio“ sąraše kandidatuoja buvę Seimo nariai, teisininkai, verslininkai, profesinių sąjungų atstovai ir nevyriausybinių organizacijų nariai.“
 
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kaip nurodoma pranešime, kandidatuos 49 „Drąsos kelias“ politinės partijos kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 00:01

lazutka_3
Romas Lazutka. Slaptai.lt nuotr.

Traukiasi vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašo lyderių. Aukštą, penktąją, vietą partijos sąraše bei LSDP atstovauti vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje turėjęs profesorius Romas Lazutka teigia padaręs klaidą, todėl Seimo rinkimuose su socialdemokratais nebedalyvaus.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„Mano sprendimas yra neteikti dokumentų“, – iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos likus kelioms dešimtims minučių Eltai teigė R. Lazutka.
 
Pasak profesoriaus, priežasčių, privertusių persigalvoti, jis galėtų surasti ne vieną. Tačiau, akcentuoja R. Lazutka, tai, kad jis nepriklauso partijai, yra pagrindinis priimto sprendimo motyvas.
 
Anot jo, apskritai buvo klaida svarstyti socialdemokratų prašymą su jais dalyvauti rinkimuose.  
 
„Reikia man prisipažinti suklydus tuomet, kai sutikau eiti į rinkimus. Aš esu kritikavęs tokius žmones, kurie eidavo į rinkimus, patys nebūdami partijos nariais. Tai yra negražu (…). Aš juk premjerą Skvernelį pavadinau „lizinginiu premjeru“. Tad aš būčiau negerai pasielgęs, būčiau padaręs klaidą. Manau, kad laiku sustojau“, – aiškino R. Lazutka, pridurdamas, kad svarstyti galimybę pasukti į politiką lėmė intensyvūs LSDP kvietimai.
 
„Iš pradžių aš svarsčiau… Jei labai kviečia, gal aš labai reikalingas kaip rinkimų dalyvis. Tačiau tai nėra gerai“, – apibendrino ekonomistas.  
 
Rado pamainą: vietoje R. Lazutkos sąraše švietimo ekspertė V. Targamadzė
 
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas neslėpė apmaudo dėl R. Lazutkos sprendimo. Jo teigimu, profesoriaus pasikeitusią nuomonę lėmė asmeninės priežastys.
 
„Yra asmeninės priežastys, dėl kurių jis nebegali dalyvauti rinkimuose. Nepaisant to, jis liks su mumis“, – Eltai teigė LSDP lyderis, pridurdamas, kad R. Lazutkai, ko gero, reikėjo pirmiausia įstoti į partiją.
 
„Matyt, jam prieš jungiantis į sąrašą iš tikrųjų būtų buvę geriau – pagal jo etikos standartus – stoti į partiją ir tik tada, iš partinių pozicijų, dalyvauti sąraše“, – samprotavo G. Paluckas.
 
Kaip teigė G. Paluckas, R. Lazutkos vietą sąraše perėmė švietimo ekspertė ir konsultantė prof. Vilija Targamadzė.
 
„Ji švietimo bendruomenėje labai gerai žinoma, turinti savo viziją ir ją plačiai komunikuojanti. Ji pagaliau prisidėjo prie mūsų partijos švietimo programos dalies rengimo“, – teigė G. Paluckas. Iki tol V. Targamadzė LSDP sąraše nebuvo reitinguota.
 
Tuo tarpu Fabijoniškių vienmandatėje, informavo G. Paluckas, su LSDP vėliava mandato sieks Vilniaus skyriaus narys ir buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Alfonsas Brazas.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad LSDP liepos pradžioje paskelbė kandidatų vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Netrukus po to trečią vietą sąraše gavęs Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pareiškė išsibraukiąs iš socialdemokratų rinkimų sąrašo. Ši sprendimą, teigė M. Sinkevičius, jis priėmė rekomenduotas LSDP Jonavos skyriaus tarybos.
 
Pirmoje LSDP sąrašo vietoje yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
 
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Linas Jonauskas, dalyvausiantis Pasaulio lietuvių vienmandatėje. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė), penktasis buvo ekonomistas prof. R. Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
Penktadienį, 17 val. baigiasi Seimo rinkimų pareiškinių dokumentų priėmimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 16:00

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Iki Seimo rinkimų likus vos keliems mėnesiams, politinės partijos jau spėjo surikiuoti rinkimų sąrašuose pavardes asmenų, ketinančių siekti parlamentaro mandatų.
 
Žvelgiant į partijų paskelbtus sąrašus – aukštas vietas gavo visuomenei žinomi, tačiau iki tol politiko duonos neragavę asmenys. Kaip aiškina politologai, tai vienas iš partijų pasirenkamų būdų pritraukti rinkėjų.
 
Nemažai dėmesio susilaukė žinomo ekonomisto Romo Lazutkos sprendimas pasukti į politiką ir rinkimuose dalyvauti su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Liepos pradžioje partija patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.
 
Profesoriui teko ne tik aukšta penktoji vieta sąraše, tačiau ir galimybė LSDP atstovauti vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje.
Tačiau ar žymus ekonomistas dalyvaus rinkimuose, dar nėra aišku.
 
„Kol kas dar nežinau“, – Eltai sakė R. Lazutka, paklaustas, ar dėl jo planų siekti Seimo nario mandato niekas nesikeičia.
 
lazutka_3
Romas Lazutka. Slaptai.lt nuotr.

„Nei aš dalyvauju, nei nedalyvauju, dar nėra paskelbti sąrašai, jie nėra registruoti. Aš tiesiog esu iškeltas. Tik tiek“, – situaciją aiškino profesorius.
 
Dar kartą paklaustas, ar yra tvirtai apsisprendęs dalyvauti rinkimuose su socialdemokratais, profesorius atsakė, kad jo pozicija paaiškės iki rugpjūčio 7 dienos – tai paskutinė diena, iki kada Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) galima pateikti pareiškinius dokumentus.
 
Apie tai, kad vienas iš sąrašo lyderių gali svarstyti nedalyvauti Seimo rinkimuose, LSDP partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė nežinąs.
 
„Tokios informacijos neturiu“, – teigė jis ir pridūrė, kad formaliai žiūrint kiekvienas rinkimų sąraše įrašytas asmuo dar gali pasitraukti.
 
„Iki rugpjūčio 7 d. kiekvienas yra laisvas padaryti bet kokį sprendimą“, – apibendrino G. Paluckas.
 
ELTA primena, kad LSDP liepos pradžioje paskelbė kandidatų vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje.
 
Netrukus po to trečią vietą sąraše gavęs Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pareiškė išsibraukiąs iš socialdemokratų rinkimų sąrašo. Ši sprendimą, teigė M. Sinkevičius, jis priėmė rekomenduotas LSDP Jonavos skyriaus tarybos.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pirmoje LSDP sąrašo vietoje yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
 
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Linas Jonauskas, dalyvausiantis Pasaulio lietuvių vienmandatėje. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė), penktasis – ekonomistas prof. R. Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00

Daugelis amerikiečių jau žino, už ką jie balsuos per prezidento rinkimus, įvyksiančius lapkričio mėnesį, bet maždaug 13 proc. rinkėjų dar nepriėmė galutinio sprendimo. Tai rodo šeštadienį paskelbti televizijos kanalo NBC ir laikraščio „The Wall Street Journal“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.
 
Kaip nustatė sociologai, 13 proc. dar neapsisprendusių tyrimo dalyvių laikosi daugiausia nuosaikių politinių pažiūrų. Daugelis jų pritaria dabartinės Amerikos administracijos sprendimams ekonomikos srityje, bet kritikuoja jos darbą kitose sferose.
 
Šie rinkėjai neatmeta, kad gali paremti dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą arba labiausiai tikėtiną demokratų kandidatą Joe Bideną. Leidinys konstatuoja, kad rinkimų baigtis labai priklausys nuo to, kaip galiausiai balsuos ši palyginti nedidelė rinkėjų dalis.
 
Iš jau apsisprendusių rinkėjų 51 proc. ketina balsuoti už J. Bideną, 40 proc. – už D. Trumpą. JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d.
Apklausa buvo surengta liepos 9-12 dienomis, joje dalyvavo 900 JAV piliečių, turinčių teisę balsuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 05:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Taryba šeštadienį patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą.
 
Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos „Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“ vadovą Gvidą Rutkauską.
 
Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.
 
TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.
 
TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius.
 
Pirmoje sąrašo vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:41

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partija skelbia kandidatus vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Pirmoje sąrašo vietoje – partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje. G. Paluckas Eltai patvirtino, kad Vytenio Andriukaičio sąraše nėra. Pasak partijos pirmininko, V. Andriukaičiui šiuo metu siūloma ne viena pozicija tarptautinėse organizacijose.
 
„Taip, Vytenio nėra sąraše, nes jis yra kviečiamas eiti įvairias tarptautines pareigas. Todėl pabūti Seimo nariu, padalyvauti ir paskui tiesiog mandato atsisakyti būtų toks nedidelis rinkėjų apgaudinėjimas. Tai mes atvirai kalbėjomės ir tarybos posėdžiuose, kad Vytenio indėlis būtų svarbus, bet lygiai taip pat nereikia užsiimti veidmainyste. Ką mes apgausime tuo? Taip, Vytenis tikrai dalyvaus rinkimų kampanijoje ir bus mūsų komandos dalis. Bet jei jis renkasi ir yra pažadėjęs atsakymą vienai ar kitai tarptautinei organizacijai, tai jis jį ir turės duoti. Tai gal geriau neklaidinkime rinkėjų ir nemanipuliuokime mandatu“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Kokių konkrečių darbo pasiūlymų sulaukė V. Andriukaitis, LSDP pirmininkas neatskleidė.
 
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktasis – sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė), šeštojoje – parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje – Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje – Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje – Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas – Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė).
Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Vietą sąraše, pasak G. Palucko, lėmė bendras visuomenės bei partijos vidinis reitingavimas.
 
„Iš esmės visuomenė sureitingavo, bet ir mūsų vietinis, vidaus partinis reitingas buvo svarus. Bet didele dalimi rėmėmės visuomenės nuomone, nes juk jie ir balsuos artėjančiuose rinkimuose. Aš dėl to nesijaudinau, nes visuomenė į viršų kėlė pačius aktyviausius, tvirtų nuostatų socialdemokratus. Labai džiaugiuosi visuomenės reitingavimu, nes jis tikrai pasiteisino“, – Eltai sakė jis.
 
Paklaustas, kaip buvo surašyti partijai nepriklausantys nariai, LSDP pirmininkas atsakė, kad konkrečią sąrašo vietą jiems parinko partijos prezidiumas.
 
„Taip, buvo priimtas atskiras sprendimas. Asmenys, kurie nėra partijos nariai, juos reikia pasikviesti. Aš net neabejoju, jei Romas Lazutka būtų buvęs reitinguojamas visuomenės balsu, tai be jokių problemų jis būtų ne žemesnėje nei dabartinėje vietoje, nes jo nuostatos yra labai aiškios“, – sakė jis.
 
Vienuoliktoje vietoje – LSDP frakcijoje Seime dirbantis Linas Balsys, jis taip pat nepriklauso partijai. Penkioliktoje vietoje – ekonomistas Vaidas Navickas, jis irgi nepriklauso partijai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovui Sauliui Čaplinskui skirta devyniolikta vieta, TV laidų vedėjui, žurnalistui Giedriui Drukteiniui – dvidešimta. Dviratininkei Simonai Krupeckaitei skirta dvidešimt penkta vieta. Psichologas Andrius Kaluginas yra keturiasdešimtoje vietoje.
 
G. Paluckas taip pat neslėpė, kad prieš šiuos rinkimus partijos sąrašas ne tik atsinaujino, bet ir atsijaunino.
 
„Sąrašas ir atsijaunino, ir atsinaujino. Taip, žiūrint plikai ir statistiškai, tai jauniausias sąrašas per LSDP istoriją. Pirmuose dešimtukuose daugiausia jaunų žmonių, kiek aš pamenu, per visą partijos istoriją. Bet jų kompetencija ir patirtis tikrai taip pat ryški. Tai negalima sakyti, kad įvyko kažkoks dirbtinis atsijauninimas. Visi savo vietose (…) Taip pat atsinaujinimas stiprus. Daug žmonių pirmą kartą ateina į politiką arba eina į nacionalinę politiką rimtai pirmą kartą“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kaip vertina, kad tiek „valstiečių“, tiek konservatorių sąrašą veda ne partijų pirmininkai, G. Paluckas teigė, kad tai tikrai ydinga praktika.
 
Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

„Labai prasta mada, nes galų gale, kas yra atsakingas už partijos programą bei jos įgyvendinimą, kas atsakingas už išdalintus partijos pažadus. Tokia dvigalvystė po rinkimų apsunkina įgyvendinti pažadėtas partijos programas. Pavyzdžiui, tapimas premjeru, o ne partijos lyderiu leidžia išsižadėti programinių partijos principų. Tai yra blogai. Taip nuliūdinami rinkėjai ir mažinamas jų pasitikėjimas politine sistema ir politinėmis partijomis. (…) Aš kaip partijos lyderis dabar prisiimu visą atsakomybę už pažadus, partijos programą, komunikaciją. Galų gale, jei turėsime tokią galimybę, būsiu atsakingas ir už šių darbų realizavimą“, – sakė jis.
 
Pasak jo, tai, kad jis pats nebuvo reitinguojamas, tik išsaugojo partijos sąrašo skaidrumą.
 
„Pirmininkas nereitinguojamas, kad nedalyvautų politiniuose susitarimuose, intrigose bei žaidimuose, kad sugebėtų išlaikyti stuburą ir sugebėtų padaryti tai, ką reikia padaryti. Yra labai lengva pradėti manipuliuoti ir žaisti, klausyk, tu dabar palaikyk mane, pakelk mano kandidatą, tuomet mes tave palaikysime ir t.t. Nuo to kentėtų tik pati partija, nes sąrašas nebūtų toks geras, koks galėtų būti. Kenktų ir visuomenei, nes ji matytų ne tuos kandidatus, kurių norėjo“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 03:00

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukelta krizė tapo veiksniu, privertusiu partijų vadovybes iš esmės persvarstyti strategijas, kurios buvo skirtos rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams. Tą puikiai rodo į viešumą patekusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybei parengta politinės padėties apžvalga.
 
Išimtinai vidiniam TS-LKD Prezidiumo ir TS-LKD Centrinio rinkimų štabo naudojimui skirtame dokumente, kurį gavo ELTA, ne tik deklaruotas matymas, kaip partija vertina pandemijos įtaką priešrinkiminiam šalies politikos žemėlapiui, tačiau ir tai, kaip yra regimos pagrindinių konkurentų – „valstiečių“ – silpnybės bei stiprybės. Konservatorių lyderiams skirtoje politinės padėties apžvalgoje, „valstiečių“ priešrinkiminė padėtis yra įdėmiai įvertinama, konstatuojant, kad į šalį atslinkusi pandemija ne tik sustabdė valdančiųjų reitingų kritimą, tačiau ir neigiamai atsiliepė pagreitį pradėjusiai įgyti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
 
Nutekėjusiame dokumente taip pat matyti, su kokiomis politinėmis jėgomis konservatoriai ryžtųsi, esant galimybei, formuoti valdančiąją daugumą. Ir tarp tokių kandidatų – ne tik Aušrinės Armonaitės bei Viktorijos Čmilytės–Nielsen vedami liberalai, kurių sėkmingu pasirodymu, rodo analizėje pateikti skaičiavimai, konservatoriai yra labai suinteresuoti.
 
Dokumente pateiktuose hipotetiniuose modeliavimuose įvardintos situacijos, kuomet valdančiąją daugumą konservatoriai ryžtųsi formuoti su ideologiniais oponentais – socialdemokratais ar į Seimą vėl sugrįžti žadančia Darbo partija. Pastarųjų politinių jėgų preferencijos, kaip teigiama keliose nubrėžtose scenarijuose, gali būti esminės, siekiant konservatoriams įgyti galimybę suburti daugumą Seime.  
 
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Savo funkciją koalicinėje dėlionėje, TS-LKD strateginiame matyme, surado ir Remigijaus Žemaitaičio vedama „Laisvės ir teisingumo“ partija bei rinkimams konstruojamas Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio blokas. Susiklosčius aplinkybėms, teigiama dokumente, šios politinės jėgos galėtų atkartoti Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos  (TPP) funkciją.
 
Į viešumą nutekėjusioje analizėje taip pat pateikiama, kaip konservatoriai vertina savo pranašumą prieš „valstiečius“, ką, jų nuomone, pirmiausiai turėtų padaryti A. Armonaitė norėdama savo partiją atvesti į Seimą, kokiomis aplinkybėmis valdančioji dauguma, kurioje būtų ir konservatoriai, yra neįmanoma, galiausiai kada pasibaigus Seimo rinkimams galėtų iškilti rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
Kaip teigiama dokumente, apžvalga parengta iki 2020 m. birželio 22 d. remiantis Europos Liaudies partijos ir TS-LKD užsakymu atliktomis sociologinėmis apklausomis ir bendradarbiaujant su nepriklausomais politikos analitikais. TS-LKD savo vidinio dokumento detalių nekomentavo.
 
„Vidinių dokumentų nekomentuojame“, – Eltai teigė TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
 
 „Valstiečius“ išgelbėjo pandemija
 
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Prezidiumui ir TS-LKD Centriniam rinkimų štabui skirtoje politinės padėties apžvalgoje pažymima, kad iki Seimo rinkimų likus mažiau nei keturiems mėnesiams, koronaviruso sukelta pandemija reikšmingai pakeitė politinių jėgų padėtį.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Pirmiausia, konservatorių vertinimu, pandemija tapo veiksniu, pakreipusiu iki tol nepalankiai besiklosčiusias tendencijas valdančiosioms jėgoms. Konservatoriai pažymi, kad būtent iki pandemijos buvo fiksuojamas tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek valdančiųjų jėgų populiarumo kritimas, o didžiausia sėkmė rinkimuose švietėsi Gintauto Palucko vedamai Lietuvos socialdemokratų partijai.
 
Iki pandemijos rinkimuose pergalę prognozavo TS-LKD ir LSDP
 
Konservatoriai išanalizavę savo užsakytų sociologinių apklausų rezultatus, teigia, kad labai tikėtina, jog jei koronaviruso krizė nebūtų užklupusi šalies, daugiausiai mandatų rudenį vyksiančiuose rinkimuose galėjo surinkti būtent LSDP ir TS-LKD.
 
„Labai tikėtina būtų buvusi situacija kai po antrojo rinkimų turo dvi partijos, TS-LKD ir LSDP, būtų turėjusios po maždaug apylygį mandatų kiekį (pavyzdžiui, 45 vs 40)“, – teigiama nutekėjusiame dokumente.
 
Tačiau pandemijos grėsmė, kaip teigiama analizėje, iš viešosios erdvės praktiškai ištrynė valdantiesiems ir jų lyderiams nepatogias temas, o ir visuomenę privertė susitelkti aplink Vyriausybę.
 
„Į antrą planą visuomenės dėmesio centre pasitraukus skaidrumo klausimams bei pasimiršus anksčiau aplink valdančiuosius vyravusiems naratyvams ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atgavo reikšmingą dalį anksčiau prarasto palankaus visuomenės vertinimo“, – rašoma dokumente. Jame išvardintos kone visos viešoje erdvėje atsiradusios istorijos bei priimti nepopuliarūs sprendimai, kuriuose vienaip ar kitaip neigiamame kontekste figūravo valdantieji.
 
Tarp tokių  įvykių – diskusijas sukėlusi istorija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių tęsti užimamas pareigas, asfaltuoto kelio šalia premjero namų klausimas, bandymas atleisti Seimo primininką, Roko Masiulio pašalinimas iš susisiekimo ministro pareigų, siekis nuleisti rinkimų kartelę, automobilių taršos mokestis ir t.t.
 
„Valstiečių“ partija, konstatuojama konservatorių vadovybei skirtoje analizėje, krizės metu taip pat sugebėjo atgauti prarastą pagreitį bei atsiimti užleistas pozicijas reitingų lentelėje. Tą rodo TS-LKD užsakymu padaryti sociologiniai tyrimai.
 
Konservatorių teigimu, atsitiesę „valstiečiai“ ne tik susigrąžino didelę dalį anksčiau ja nusivylusių rinkėjų, tačiau kartu iš antrosios vietos į trečiąją išstūmė LSDP bei sustabdė besiformavusią Darbo partijos palankumo augimo tendenciją.
 
„Nors skirtingai negu kitose valstybėse pagrindinė valdančioji partija iš pirmos vietos ir neišstūmė opozicinės TS-LKD, tačiau (LVŽS – ELTA) susigrąžino reikšmingą palaikymo dalį centro-kairės elektorato tarpe“, – rašoma analizėje.
 
Įvertino konservatorių dėl koronaviruso patirtą žalą
 
Tuo tarpu konservatorių partija, teigiama dokumente, dėl koronaviruso krizės neteko apie 4-5 proc. palankumo balsų ir galimybės dar labiau padidinti atotrūkį nuo valdančiųjų „valstiečių“, kai TS-LKD sąrašą sutiko vesti Ingrida Šimonytė.
 
Nepaisant to, pažymima dokumente, partijos užsakymu 2020 gegužės 7-12 d. atlikti „Norstat” tyrimai rodo vis dar esantį konservatorių pirmavimą prieš „valstiečius“. Ir šis pirmavimas, pažymima partijos vadovybei skirtame dokumente, padeda spręsti strateginę TS-LKD antrojo turo vienmandatėse regionų apygardose problemą.
 
„LVŽS, skirtingai nei 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu, kai ji save sėkmingai supozicionavo kaip telkiančią, nepoliarizuojančią, pozityvią politinę darbotvarkę turinčią savotiško trečiojo vidurio kelio tarp pagrindinių tuometinių varžovų LSDP ir TS-LKD jėgą, šiemet šio pranašumo neteko. Nepaisant pandemijos metu atgauto dalies buvusių rinkėjų palaikymo, šiuo metu LVŽS turi ne tik reikšmingą dalį palaikančiųjų, tačiau ir labai didelį segmentą rinkėjų, nusiteikusių balsuoti “prieš” valdančiuosius. LVŽS per šią Seimo kadenciją dėl neretai agresyvaus veikimo stiliaus bei skaldančios retorikos tapo nemažiau poliarizuota politine jėga visuomenėje nei anksčiau pagal šį neigiamą kriterijų „pirmavusi“ TS-LKD. Kaip rodo sociologiniai hipotetinio antrojo vienmandačių apygardų turo modeliavimai, didesnė dalis socialdemokratų, Darbo partijos ir liberalų rinkėjų šiuo metu didesnį palankumą suteiktų konservatorių kandidatui konkuruojančiam prieš valstiečių atstovą, jei atitinkamai jų pirmojo pasirinkimo kandidatas nepatektų į antrąjį rinkimų turą“, – rašoma analizėje.
 
Pateikė tris galimus Seimo rinkimų baigties scenarijus
 
Šalia pristatytos politinių įvykių interpretacijos, konservatorių vadovybei skirtame dokumente išskiriami ir dar keli pandemijos sukelti efektai, kurie, pasak analizės autorių, yra reikšmingi galimam politinių jėgų išsidėstymui.
Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pirmiausia tai, Laisvės partijai priklausančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susigrąžintas populiarumas. Antra, Darbo partijos augančio populiarumo dispersija. Trečias minimas efektas  – mažųjų, naujųjų partijų potencialo apribojimas bei jų politinės darbotvarkės irelevantiškumas sveikatos ir potencialiai ekonominės krizės sąlygomis.
 
Analizę atlikusių asmenų manymu, sprendžiant iš dabartinių politinių tendencijų bei įvertinus antrojo rinkimų turo hipotetinius scenarijus galima projektuoti bent tris skirtingas Seimo rinkimų baigtis.
 
Nors visuose nubrėžtuose scenarijuose prognozuojama, kad TS-LKD gaus didžiausią mandatų skaičių, galimybių vertinimas, jog būtent konservatoriai dalyvaus valdančiosios koalicijos formavime, stipriai varijuoja.
 
Pirmasis scenarijus: du blokai ir neaiškios LSDP bei Darbo partijos preferencijos
 
Pirmasis scenarijus traktuojamas kaip realistinis ir iš esmės grindžiamas šiuo metu esančių politinių aplinkybių pagrindu. Pirmame scenarijuje konservatoriai kalba apie dviejų galimų politinių blokų susiformavimą, „Darbo partijos dilemą“ bei galimybes formuoti „Santarvės koaliciją“.
 
Šio scenarijaus esmė yra tai, kad po rudenį vyksiančių rinkimų, šiuo metu opozicijoje bendradarbiaujantys konservatoriai ir Liberalų sąjūdis – iš vienos pusės, bei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – iš kitos, gali sudaryti du vienas kitam oponuojančius politinius blokus.
 
Surinkę daugiausiai mandatų, tačiau nepakankamai, kad suformuotų valdančiąją koaliciją, abu blokai, spėja konservatoriai, liktų priklausomi nuo socialdemokratų bei „darbiečių“ politinių preferencijų.
 
Tam, kad toks scenarijus išsipildytų, pabrėžiama dokumente, iš esmės pakaktų, jog dabartinė politinė situacija būtų perkelta į rinkimų dieną.
Kaip strateginė šio scenarijaus prielaida yra pateikiama ir tai, kad visgi „valstiečiams“, o ne konservatoriams, dėl koronaviruso krizės metu vykdytų dosnių pinigų dalybų, regionuose gali pavykti patraukti į savo pusę socialdemokratų bei „darbiečių“ rinkėją.  
 
Kita šio scenarijaus strateginė prielaida yra tai, kad A. Armonaitės vedama Laisvės partija gali nesugebėti transformuoti Vilniaus mero R. Šimašiaus populiarumo į palaikymą visai partijai. Tokiu atveju, konservatorių manymu, ši politinė jėga liktų tik siaurame rinkėjų segmente.
 
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena dokumente įrašyta prielaida – Darbo partijos sugrįžimas į politika. Plėtojant šio scenarijaus logiką, konservatorių skaičiavimais, „darbiečiai“ pagal daugiamandatėje iškovotus mandatus gali rikiuotis ketvirti, ir dar 5 mandatus susirinkti vienmandatėse apygardose. Iš viso šiai partijai analitikai šiame braižomame scenarijuje prognozuoja 15 mandatų.
 
Tuo tarpu konservatoriai, jei išsipildytų šis scenarijus, galimai surinktų 45 mandatus, „valstiečiai“ – 34 mandatus, socialdemokratai – 23, Liberalų sąjūdis – 10. Prognozuojama, kad LLRA-KŠS surinktų 7 mandatus, dar 15 mandatų gautų nepriklausomi kandidatai.
 
Taigi, tęsiama nutekėjusiame dokumente, šio scenarijaus atveju TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio blokas turėtų 55 mandatus, o LVŽS ir LLRA blokas 41 mandatą.
 
„Tokiu atveju valdančioji koalicija priklausytų nuo LSDP ir Darbo partijos preferencijų, kurį bloką paremti. Jei LSDP nusprestų prisidėti prie tradicinių centro dešinės partijų bloko ir sudaryti vaivorykštinę „Santarvės” koaliciją – tokiu atveju užtektų trijų – TS-LKD, LSDP ir Liberalų sąjūdžio partijų valdančiajai daugumai sudaryti“, – rašoma dokumente.
 
Įvertinta koalicijos galimybė su Darbo partija ir liberalais
 
Neatmetama galimybė, kad koaliciją suformuoti galėtų padėti ir „darbiečiai“. Tačiau tokia tikimybė – kad koaliciją konservatoriai formuotų su „darbiečiais“ ir liberalais – vertinama veikiau kaip matematinė.
 
„Šio scenarijaus atveju tikėtinos užsitęsusios, ilgos ir permainingos derybos (Izraelio ar net Belgijos pavyzdžiu) bei galbūt vyriausybės patvirtinimas tik iš antro ar trečio karto, mažesnėms partijoms (LSDP ir DP) manevruojant bei turint auksinius balsus derantis dėl neproporcingai didelės politinės įtakos bei pozicijų“, – akcentuojama dokumente.
 
Užsiminė apie A. Juozaičio ir R. Žemaitaičio jėgų galimą funkciją
 
Visgi pabrėžiama, kad galimos ir kitos šio scenarijaus variacijos, kurios atkartotų 2008 m. situaciją, kai nuo A. Valinsko vedamos Tautos prisikėlimo partijos apsisprendimo priklausė, kuris politinis blokas formuos Vyriausybę.
 
Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių manymu, A. Valinsko partijos vietą galėtų užimti tiek Arvydo Juozaičio, tiek Remigijaus Žemaitaičio vedami politiniai dariniai. Tačiau jų patekimo į Seimą galimybės šiame scenarijuje vertinamos kaip nedidelės.
 
„Kas galėtų būti TPP vietoje per šiuos rinkimus? Kandidatai: A. Juozaičio vadovaujama politinė koalicija arba Žemaitaičio vadovaujama politinė koalicija, jei joms visgi pavyktų peržengti penkių procentų kartelę“, – samprotauja konservatoriai.
 
Antrasis scenarijus – liberalų partijų dingimas iš politinio žaidimo
 
Antrasis scenarijus pavadintas skambiai – „Liberalų išnykimas ir protestas prieš valstybę“. Konservatorių manymu, yra tikimybė, kad TS-LKD laimės rinkimus daugiamandatėje apygardoje bei absoliučią daugumą vienmandačių apygardų keturiuose didžiuosiuose miestuose. Tačiau, akcentuoja analizę atlikę analitikai, analogiškos sėkmės gali nesulaukti abi liberalų partijos, kurios yra labai svarbios, siekiant konservatoriams formuoti valdančiąją koaliciją.
 
Konservatoriai neatmeta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms liberalų rinkėjas dėl „strateginio balsavimo“ efekto gali rinktis TS-LKD. O tai būtų pagrindinė priežastis, kodėl tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija neperkoptų 5 proc. daugiamandatės apygardos kartelės.
Aptardami antrojo scenarijaus prielaidas, konservatoriai vėl samprotauja, kad rinkimuose gali gerai pasirodyti Darbo partija. Taip pat, kad 5 proc. barjerą, apsijungus trims mažesniosioms partijoms, gali perlipti A. Juozaičio ir N. Puteikio blokas.
 
Konservatoriai mini ir kitus šio scenarijaus išsipildymui reikšmingus veiksnius: tai visuomenės apatiškumo sustiprėjimas, mažesnis nei vidutinis balsavimo aktyvumas, besimobilizuojantis protesto bei sąmokslo teorijomis tikintis elektoratas.
 
Veikiant visoms šioms aplinkybėms, prognozuoja konservatoriai, TS-LKD galėtų surinkti apie 40 mandatų, LVŽS – 35, LSDP – 26, Darbo partija – 19, LLRA – 7 mandatus, o A. Juozaičio ir N. Puteikio koalicinis sąrašas – 7 mandatus. Dar 7 kėdes Seime galėtų užsėsti nepriklausomi kandidatai.
 
Konservatoriai neturi galimybių formuoti daugumos
 
Jei susiklostytų šis pesimistiniu laikomas scenarijus, rašoma dokumente, konservatoriai, nepaisant gauto didesnio mandatų skaičiaus, liktų be didesnių galimybių sudaryti koaliciją.
 
„Šio scenarijaus atveju TS-LKD, nors šiek tiek padidina mandatų skaičių, tačiau lieka iš esmės vienintele opozicine jėga kairiųjų ir protesto, populistinių ir antisisteminių partijų blokui“, – rašoma politinėje apžvalgoje.
 
Tekste taip pat pažymima, kad šis scenarijus keltų ir tam tikrų rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
„Galima prognozuoti, kad tokiu atveju iškiltų labai sudėtingas uždavinys ginti valstybingumą ir vakarietišką orientaciją nuo prasiskolinusios „satelitinės valstybės“ pavojaus“, – rašoma analizėje.
 
Trečiasis scenarijus: viltys dedamos geram I. Šimonytės ir G. Landsbergio pasirodymui
 
Galiausiai trečiuoju – optimistiniu scenarijumi – piešiamos pozityvios dešiniosioms opozicinėms partijoms perspektyvos. Šis hipotetiškai sumodeliuotas scenarijus pavadintas „Laiminti centro dešiniųjų koalicija“.
 
Paskutinio ir partijai patraukliausio scenarijaus strategines prielaidas konservatoriai pirmiausiai sieja su I. Šimonytės galimybėmis didinti visuomenės palankumą konservatorių partijai. Visgi, kad analizėje optimistiniu traktuojamas scenarijus susiklostytų ir realybėje, reikalingas taip pat geras partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasirodymas. Kaip teigiama dokumente, G. Landsbergis mažų mažiausiai turėtų pakartoti sėkmingą pasirodymą Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, o konservatoriai laimėtų likusias 6 Kauno miesto bei 1 Kauno rajono apygardą.
 
„Atnaujinus ir sustiprinus TS-LKD sąrašą Kaune, kaip rodo soc. tyrimai, tam yra palanki padėtis ir didelė tikimybė“, – pažymima analizėje.
Atitinkamai, kad susiklostytų šis scenarijus turėtų gerai pasirodyti ir Laisvės partija. Tam, teigia konservatoriai, būtina R. Šimašiaus, kaip Vilniaus mero, populiarumą transformuoti į Laisvės partijos palaikymą daugiamandatėje apygardoje. Tai, samprotauja konservatoriai, leistų įveikti 5 proc. barjerą šiai neseniai susikūrusiai ir kol kas reitingų lentelės apačioje besirikiuojančiai partijai.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Dar viena prielaida – gerai turėtų pasirodyti ir V.Čmilytės-Nielsen vedamas liberalų sąjūdis.
 
„V. Čmilytės-Nielsen sėkminga lyderystė atnaujinus Liberalų sąjūdžio post-masiulinį įvaizdį miestuose bei kartu integruojant bei išnaudojant pragmatiškųjų regionų liberalų partijos administracinio tinklo dalį“, – rašoma dokumente.
 
Galiausiai, kad išsipildytų šis scenarijus, teigia konservatoriai, visuomenė turėtų imtis protestuoti prieš esančias nepotizmo ir neskaidrumo apraiškas valstybėje.
 
„Visuomeninis aktyvumas bei mobilizacija ̨ protestuojant prieš valdančiųjų nepotizmo, neskaidrumo ir korupcijos apraiškas bei to nulemtas didesnis nei vidutinis didžiųjų miestų gyventojų bei jaunimo aktyvumas rinkimuose“, – teigiama konservatorių atliktoje analizėje.
 
Galvosūkių formuojant valdančiąją daugumą nekiltų
 
Jei realybėje išsipildytų visos šios aplinkybės, dokumente prognozuojama, kad TS-LKD sąskaitoje po rinkimų rudenį būtų 54 mandatai, antroje vietoje su 26 mandatais rikiuotųsi LSDP, toliau „valstiečiai“ – 22 mandatai, liberalų sąjūdis – 11 mandatų, „darbiečiai“ pretenduotų į 10 mandatų, Laisvės partija į 6 mandatus, LLRA – 7 mandatai. Dar 5 mandatus pasidalintų kitų partijų kandidatai bei savarankiškai save išsikėlę politikai.
 
Kaip pabrėžiama dokumente, didelių galvosūkių, sudarant koaliciją išsipildžius šiam scenarijui, nekiltų.
 
„Šio scenarijaus atveju Centro dešinės koalicijai sudaryti užtenka TS-LKD (54), Liberalų sąjūdžio (11) ir Laisvės partijos (6) atstovų sutvirtinant daugumą dar keletu savarankiškai išsikėlusių kandidatų“, – teigiama dokumente. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 18:55

Viktor Uspaskich: atsakau už savo žodžius. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį Kėdainiuose susirinkusi Darbo partija patvirtino rudenį vyksiančių Seimo rinkimų programą bei kandidatų sąrašą.
 
Partija nusprendė, kad sostinėje esančioje Fabijoniškių apygardoje mandato sieks parlamentaras Andrius Mazuronis. Kitas Seimo narys Petras Čimbaras savo kandidatūrą kels Molėtų-Širvintų apygardoje, Mindaugas Puidokas – Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, Artūras Skardžius – Panerių-Grigiškių apygardoje. Tarp patvirtintų vienmandatininkų yra Vilniaus miesto tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
 
Ji kandidatuos Naujamiesčio-Naujininkų apygardoje. Į Seimą grįžti bandys „MG Baltic“ korupcijos byloje įtarimų susilaukęs Vytautas Gapšys. Jis savo kandidatūrą kelią Verkių apygardoje.
 
Patvirtintame daugiamandatininkų sąraše yra beveik pusantro šimto pavardžių.
 
Darbo partijos įkūrėjas ir pirmininkas Viktoras Uspaskichas suvažiavime neslėpė optimizmo ir pranašavo savo vadovaujamai partijai sėkmę vyksiančiuose rinkimuose. Jis žadėjo, kad į valdžią patekusi jo vedama partija didintų atlyginimus, keltų pensijas. Taip pat daugiau dėmesio skirtų švietimo sistemai, joje dirbančiųjų atlyginimams. Taip pat politikas užsiminė, kad skaidrintų stambių projektų įgyvendinimą šalyje, stengtųsi pritraukti daugiau investicijų ir sukurti bent 120 tūkst. darbo vietų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 00:05

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį apkaltino Rusiją ir Lenkiją kišantis į artėjančius šalies prezidento rinkimus, o Kremlius suskubo paneigti tokius pareiškimus.
 
Pasak Kremliaus, jis nesikišo į rinkimų kampanijas kitose šalyse, o ypač artimų sąjungininkų.
 
„Rusija nesikiša ir nesikiš į jokios šalies rinkimų procesus (…)“, – teigė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
Pasak Baltarusijos vadovo, Rusija ir Lenkija yra atsakingos už internete plintančias melagingas naujienas, kuriomis siekiama diskredituoti Baltarusijos valdžios institucijas prieš rugpjūtį vyksiančius rinkimus.
 
A. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per susitikimą, įvyksiantį greitu metu.
 
Baltarusijoje prezidento rinkimai vyks rugpjūčio 9 d., o A. Lukašenka sieks šeštosios kadencijos prezidento poste.
 
Pastarosiomis savaitėmis Baltarusijoje buvo įkalinta daug A. Lukašenkos kritikų, o opozicijos veikėjai, sulaukiantys tvirtos visuomenės paramos, sunkiai kovojo, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.
 
Šį mėnesį buvo sulaikytas pagrindiniu A. Lukašenkos varžovu rinkimuose laikomas Viktoras Babaryka, įtariant jį finansiniais nusikaltimais.
 
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) teigimu, Baltarusijoje nuo 1995 m. nei vieni rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.26; 03:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, po Seimo rinkimų dėl to, kas formuos valdančiąją koaliciją, rungsis dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD).
 
Pasak jo, nėra jokių šansų, kad Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai galėtų laimėti artėjančius rinkimus. Geriausiu atveju, pasak R. Karbauskio, LSDP galėtų pasisiūlyti tapti tik mažaisiais partneriais konservatoriams. LVŽS lyderis taip pat patikino, kad LSDP tikrai nesiderėtų su LVŽS, nes, pasak jo, LSDP niekada nebuvo politinės kairės partija. R. Karbauskis neslėpė socialdemokratus matantis tiesiog kaip liberalus ir konservatorių satelitus.
 
„Jokių šansų. Man parodykite bent vieną politologą, kuris šiandien pasakytų, kad LSDP gali laimėti rinkimus, aš norėčiau tokį pamatyti ir išgirsti argumentus. Aš iš viso dar nežinau, ar Lietuvos socialdemokratų darbo partija, ar Palucko Lietuvos socialdemokratų partija daugiau surinks, nes jei pažiūrėtume į partijų sąrašus, tai aš šiandien matau labai stiprų Socialdemokratų darbo partijos sąrašą. Tikrai to nematau pas Palucko socialdemokratus. Nemanau, kad socialdemokratų situaciją pakeis vienas ar kitas pakviestas į sąrašą žmogus, nes visi tie asmenys, kurie iš šono kviečiami, nėra jau tokie labai garsūs ar įtakingi. Tad LSDP turės silpną sąrašą ir labai silpnus vienmandatininkus. Tai yra faktas ir nuo jo nepabėgsi. Reikia nebent kažkokio stebuklo. Pagaliau juk žmogus veda sąrašą, kuris yra teistas už korupciją“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
„Dvi partijos, tai konservatoriai ir LVŽS, artėjančiuose rinkimuose dalinsis atsakomybę dėl to, kas po rinkimų formuos valdančiąją koaliciją. Kito varianto tiesiog nėra. Aš taip manau ir taip pat turiu tam tikrą patirtį. Jeigu Palucko socialdemokratai galėtų laimėti rinkimus, aš tuomet tikrai nieko nesuprasčiau“, – sakė politikas, per pastaruosius kelerius rinkimus jau ne kartą suklydęs prognozuodamas rezultatus.
 
„Valstiečių“ lyderis tikino, kad po rinkimų LSDP galės pasisiūlyti būti tik mažaisiais konservatorių partneriais.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Jeigu Palucko socialdemokratai gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tai jie tą padarys bet kokiu atveju. Tas šnekėjimas, kad Palucko LSDP yra kairieji, yra visiška nesąmonė. Paluckas yra jaunasis konservatorius. Kartu jaunasis konservatorius buvo ir G. Landsbergis, ir tą visi turi atsiminti“, – sakė jis.
 
LVŽS pirmininkas atkreipia dėmesį, kad nors LSDP frakcija Seime ir pasitraukė iš opozicinių partijų susitarimo, jos elgsena liko nepasikeitusi.
 
„Jūs pažiūrėkite į Seimo balsavimus ir raskite kokį nors pokytį nuo tada, kai jie dar nebuvo palikę opozicijos. Pasitraukę jie pareiškė, kad jiems reikia rinkėjams kaip nors paaiškinti. Jie dabar rinkėjams sakys, kad mes nebesame opozicija ir mes neva neutralūs. Bet Seime jie ir toliau vienareikšmiški ir net aršesni už konservatorius pagal savo pareiškimus ir pagal savo veiksmus. Šioje situacijoje jie iš opozicijos išėjo dėl rinkimų ir vizualikos. Realiai, jeigu jie, kaip mažieji partneriai, bus reikalingi konservatoriams, jie tikrai nesiderės su mumis, jeigu bus galima susitarti su konservatoriais. Tik aš viliuosi, kad tokio varianto tiesiog nebus“, – sakė R. Karbauskis.
 
R. Karbauskis apie konservatorius: Lietuvoje – tai dar vieni liberalai
 
R. Karbauskis teigia, kad prieš rinkimus susiformavo 5 liberalios partijos: Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, „Laisvė ir teisingumas“, TS–LKD bei galiausiai LSDP.
 
„… Konservatoriai yra liberalai, penkti liberalai šiuose rinkimuose bus Palucko socialdemokratai. Tai klausimas bus vienas. Ar liberalai laimės rinkimus? Tačiau to niekada nebuvo Lietuvos istorijoje. Išskyrus tą atvejį, kada konservatoriai nebuvo liberalai. Tačiau dabar karta pasikeitė ir atėjo kiti žmonės. Konservatoriai visiškai pasikeitė, jeigu kalbame, kas buvo prieš 10 metų ir kas yra šiandien. Tai žmonės rinksis šiemet tarp liberalų, o „valstiečius“ šioje vietoje galima įvardinti jau realiai kaip konservatorius arba nacionalinius interesus ginančią partiją“, – sakė jis.
Pasak R. Karbauskio, ir rinkėjas supranta, kad socialdemokratai ir konservatoriai yra tapę liberalais.
 
„Žmonės supranta, kad socialdemokratai realiai tapo liberalais. Jeigu palygintume Palucko ir Kirkilo socialdemokratus, tai Kirkilo pusėje yra žmonės su pažiūromis, vertybėmis, kurios artimos Brazausko filosofijai ir t.t. O Palucko – yra absoliutūs liberalai. (…) LSDP vadovybėje, paimkime patį Palucką ir jo artimiausius žmones, kurie taip pat yra jauni politikai, tai jie visi yra liberalai. Nes žmogus, kuris buvo jaunasis konservatorius, jis socialdemokratu tiesiog negali tapti pagal visą logiką“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis: mūsų svajonė, kad rinkėjai mums suteiktų didesnę daugumą
 
LVŽS lyderio nuomone, koronaviruso krizės metu opozicija Seime elgiasi nekonstruktyviai. Pasak R. Karbauskio, kadangi valdančiųjų iniciatyvas nuosekliai lydi opozicijos balsavimo kortelių ištraukinėjimas, jų tikslas yra rinkimuose turėti kuo didesnę daugumą. Tokį užmojį įvardinęs jis kreipėsi į Lietuvos žmones su prašymu – kuo gausiau palaikyti šiuo metu valdančiąsias partijas.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Toks būtų mūsų noras ir prašymas. Būtų labai gerai, kad mes dirbtume tokiomis sąlygomis, kada iš tikrųjų galėtume tarnauti valstybei ir priiminėti sprendimus, kurie reikalingi“, – sakė R. Karbauskis.
 
Kitu atveju – jei „valstiečiai“ surinks tiek pat ar mažiau mandatų nei gavo 2016 m., tęsė R. Karbauskis, dabartinė opozicija toliau trukdys įgyvendinti valdančiųjų darbus.
 
„Noriu pažymėti tiems patiems rinkėjams, kad mes turime turėti stabilesnę daugumą, nes jeigu taip bus kaip dabar yra, tai opozicija mums stengsis trukdyti dirbti visai būdais. Akivaizdu, kad trukdoma tik tam, kad būtų blogiau. Aš pabrėžiu – opozicija daro viską, kad Lietuvoje būtų blogiau“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis: jei mes būtume opozicijoje, tikrai palaikytume valdžią
 
R. Karbauskis stebisi, kad opozicija nepalaiko valdančiosios daugumos. Anot jo, LVŽS šiuo metu yra valdančiojoje daugumoje vien dėl tautos laisvai išreikštos valios. R. Karbauskis neslepia, jei LVŽS šiuo metu būtų opozicijoje, ji tikrai palaikytų valdančiosios daugumos sprendimus.
 
„Jeigu mes dabar būtume opozicija, tikrai dabar palaikytume valdžią, kas bebūtų, nes bet kuriuo atveju valdžia yra valdžia ir ji priiminėja sprendimus. Jeigu tu pradedi jai oponuoti, sprendimai tuomet nepriimami arba priimami, bet ne laiku. Šioje vietoje jie elgiasi visiškai neatsakingai, tai yra ne tas momentas ir ne dabar reikia trukdyti. O trukdymas dabar yra visur. Netgi dabar priiminėjant sprendimus dėl medikų atlyginimų didinimo opozicija čia kišo pagalius. Pastovi kritika, kad vaikams davėt – nusikaltimas, pensininkams davėt – nusikaltimas ir t.t. Bet jie nepripažįsta to, kad krizės akivaizdoje mes darome viską atvirkščiai, nei jie darė. O mūsų krizės įveikimo kelias yra rekomendacijos tų ekonomistų, kurie Nobelio premijas gavo“, – sakė R. Karbauskis.
 
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

LVŽS atkreipė dėmesį, kad „valstiečiai“ yra palaikę valdančiąją daugumą sunkiausiai valstybės laikotarpiais.
 
„Mes taip, kaip dabar elgiasi opozicija, niekada nesielgtume ir mes tai ne kartą esame įrodę, kai buvo 2009 – 2010 metais krizė, Seime mūsų buvo trys balsai. Konservatoriai kartais mums tai primena, sakydami štai jūs tada palaikėte mūsų Vyriausybę. Tuomet po krizės buvo plati duobė ir visi tuo momentu norėjo nuversti Kubiliaus Vyriausybę, o tai mums būtų kainavę dar 6 mėnesius be valdžios ir tai būtų valstybei kainavę dar daugiau. Tad, nepaisant to, kad Kubiliaus valdžia darė aibę klaidų, bet tuo momentu nebuvo galima palaikyti jos nuvertimo“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 06:00

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Demokratas Joe Bidenas paskelbė užsitikrinęs reikiamą balsų skaičių, kad būtų oficialiai nominuotas savo partijos kandidatu į prezidentus. Todėl neliko abejonių, kad jis lapkričio 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose atstovaus demokratams kovoje su perrinkimo sieksiančiu respublikonu Donaldu Trumpu.
 
J. Bidenas naktį į šeštadienį pareiškė, kad pergalės pastaruosiuose pirminiuose rinkimuose leido jam užsitikrinti reikalingą 1 991 delegato balsą, kad būtų nominuotas partijos kandidatu.
 
J. BIdenas žadėjo, kad būdamas prezidentu sieks suvienyti D. Trumpo valdymo metais suskaldytą šalį. Jis sustiprins ekonomiką ir kovos už šansų lygybę, kalbėjo 77-erių politikas. Prezidentaujant Barackui Obamai, J. Bidenas buvo viceprezidentas.
 
Iš kovos pasitraukus kitiems kandidatams, J. Bidenas jau ir taip buvo laikomas demokratų kandidatu. Dabar jis surinko ir nominacijai reikalingus balsus. Būsimuose pirminiuose rinkimuose jis jų skaičių veikiausiai dar padidins.
 
Antradienį pirminiai rinkimai vyko Indianos, Marilando, Montanos, Naujosios Meksikos, Pensilvanijos, Rod Ailendo ir Pietų Dakotos valstijose bei sostinėje Vašingtone. Kaip ir tikėtasi, juos laimėjo J. Bidenas. Kiti pirminiai rinkimai birželio 9-ąją numatyti Džordžijoje ir Vakarų Virdžinijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 08:00

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Naujai įkurtos „Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neslepia ambicijų artėjančiuose Seimo rinkimuose laimėti bent kelioliką mandatų. Visgi naujai įkurtos partijos pirmininko pavaduotojas Artūras Paulauskas pripažįsta vis dar neapsisprendęs, ar dalyvaus Seimo rinkimuose.
 
„Manau, kas mes rinkimuose pakankamai gerai pasirodysime. Mano tikslas yra 15 vietų, tai yra, man vadovaujant mes turėjome 13 vietų, paskui buvo 8 vietos, tai 15 vietų, manau yra pakankamai geras, teigiamas, teisingas sprendimas naujam politiniam dariniui, naujai politinei organizacijai žiūrint po to į Savivaldos rinkimus, į Europos Parlamento rinkimus ir išsiugdyti savo kandidatą į Prezidento rinkimus“, – žurnalistams teigė naujas „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
 
„Gali būti, kad galbūt bus kitas žmogus. Nors aš prioritetą teikiu, kad į rinkimus turi vesti partijos narys“.
 
R. Žemaitaitis informuoja artėjančiuose Seimo rinkimuose planuojantis dalyvauti Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje. Anksčiau politikas buvo renkamas Pietų Žemaitijos apygardoje, kuri dabar yra panaikinta, tačiau politikas ir toliau planuoja kandidatuoti krašte, kuriame turi didžiausią palaikymą.
 
„Aš visada gaunu apie 70 procentų balsų, tai yra didelis įvertinimas ir natūralu, kad toje apygardoje, tame krašte aš tikrai kandidatuosiu“, – informavo jis.
 
R. Žemaitaičio teigimu, naujai įsikūrusi „Laisvės ir teisingumo“ partija vienys maždaug 5 tūkstančius narių.
 
„Tai yra 3 tūkstančiai Artūro Zuoko buvusios politinės partijos, 500 Artūro Paulausko ir apie 1700 buvusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos. Tai tie, kurie jau užpildė anketas ir įstojo į naują organizaciją, tapo jos nariais“, – sakė jis.
 
Naujai išrinktas partijos lyderis akcentuoja, kad partijos vienas iš tikslų yra būti valdančioje daugumoje ir taip užtikrinti savo programos įgyvendinimą. Nors politikas teigia, kad kol kas apie galimas koalicijas dar anksti šnekėti, tačiau pripažįsta, kad kol kas neatmestų galimybės po rinkimų koaliciją sudaryti su „valstiečių“ partija.
 
„Šiandien kol kas anksti apie tai kalbėti, bet tai, kas dabar vyksta ypatingai koronaviruso metu, pradedant viešosiose vietose senjorų ir vyresnių nei 60 metų žmonių ignoravimas, man nėra priimtinas, bet aš tikiuosi, kad jie savo žodžių atsisakys, kaip kartais pas juos ir pavyksta tai – vieną šneką, kitą daro. Tai stebėkime, kaip bus rugsėjo-spalio mėnesį“, – teigė R. Žemaitaitis.
 
Partijos lyderis taip pat neslepia ambicijų, kad po Seimo rinkimų partijos nariams pavyktų užimti ir politinius postus.
 
„Natūralu, mes turime stiprių kultūros veikėjų, nes šiandien kultūros sektorius yra visiškai apleistas, švietimo sektoriui mes taip pat turime žmogų. Ir (pirmininką – ELTA) Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete. Manau, kad Artūras Paulauskas yra tas žmogus, kuris iš tikrųjų išmano šitą darbą, yra dirbęs Seimo pirmininku, dirbęs ministru, buvęs komitete, tikrai drąsiai galėtų juo būti“, – sakė R. Žemaitaitis, akcentuodamas, kad kultūros komiteto pirmininku galėtų būti partijos pirmininko pavaduotojas A. Zuokas.
 
„Laisvės ir teisingumo“ lyderis teigia, kad partijos rinkėjas bus mišrus. Partija savo kandidatus kels ne visose vienmandatėse apygardose. Pasak jo, kol kas planuojama išsikelti 45 vienmandatininkus. Pirmieji 10 vienmandatininkų, pasak partijos pirmininko, bus patvirtinti birželio 19 dieną vyksiančiame „Laisvės ir teisingumo“ tarybos posėdyje.
 
„Esu užsibrėžęs tikslą 45 vienmandatininkus turėti, ten, kur matau realius šansus, ten, kur matau 2-3 vietas, ten, kur matau žmogų, gebantį surinkti balsų.(…) Turime šiandien 34 preliminariai, tai reikia tiesiog su visais susiderinti dėl apygardų“, – informavo R. Žemaitaitis.
„Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas prognozuoja, kad Seimo rinkimuose į parlamentą galėtų patekti maždaug 8 partijos nariai pagal sąrašą, o maždaug 8 būtų išrinkti vienmandatėse apygardose.
 
A. Zuokas: partijos tikslas atstovauti savarankiškai dirbantiems žmonėms
 
Savo ruožtu A. Zuokas akcentavo, kad naujai įkurtos partijos tikslas bus atstovauti savarankiškai dirbantiems žmonėms. Pasak politiko, šiai rinkėjų grupei išgirdus partijos programą „Laisvė ir teisingumas“ galėtų tikėtis maždaug 10-12 vietų Seime.
 
„Šiems žmonėms niekas dabar neatstovauja, tai jeigu jie mus išgirs, mūsų programa jiems bus priimtina, tai tada mes tikrai neabejotinai praeisime 5 procentų barjerą, aišku, turime stiprių kandidatų vienamndatėse apygardose, tai turėtų būti frakcija 10-12 narių. Puiki komanda koalicinei Vyriausybei“, – prognozėmis dalinosi A. Zuokas.
 
„Jeigu mes sutartume dėl programinių dalykų, mes galėtume kalbėtis su visomis politinėmis partijomis, kurios gautų pasitikėjimą iš rinkėjų. Galiu pažymėti, kad nemažą dalį mūsų politinės programos, kurią mes turėjome praeituose rinkimuose, reikia pripažinti, kad „valstiečiai“ įgyvendino“, – akcentavo politikas.
 
A. Zuokas informuoja planuojantis dalyvauti vienmandatėje rinkimų apygardoje.
 
„Aš planuoju dalyvauti Vilniuje, kandidatuoju Šeškinės-Šnipiškių vienmandatėje apygardoje“, – teigė jis.
 
A . Paulauskas dėl dalyvavimo rinkimuose dar svarsto
 
Savo ruožtu A. Paulauskas neslėpė, kad vis dar yra neapsisprendęs dėl dalyvavimo artėjančiuose Seimo rinkimuose.
 
„Aš nežinau dar dėl dalyvavimo Seime. Tokių pasiūlymų turiu, bet aš dar galvoju. Aš dalyvauju politikoje, o Seimas nebūtinai vienintelė politinė vieta, kur gali dalyvauti. Visiems atrodo, kad ten Seime kažkaip tai medumi patepta“, – teigė A. Paulauskas.
 
A . Paulauskas neslepia, kad esant galimybei norėtų užimti teisingumo ministro postą.
 
„Norėčiau, be abejo, su teise susiję dalykai man yra artimi“, – pripažino politikas.
 
Šeštadienį Artūro Zuoko vadovaujamos partijos „Laisvės sąjungos (liberalų)“ pagrindu įkurta partija „Laisvė ir teisingumas“. Suvažiavimo metu likviduota „Tvarkos ir teisingumo“ partija prijungta prie A. Zuoko vedamos partijos. Ši pervadinta į „Laisvės ir teisingumo“ partiją, jos pirmininku išrinktas Remigijus Žemaitaitis.
 
Kaip ELTA jau rašė, balandžio pabaigoje prie A. Zuoko partijos prisijungė A. Paulausko vadovaujamas visuomeninis judėjimas „Pirmyn, Lietuva“. A. Paulauskas, R. Žemaitaitis ir A. Zuokas dar anksčiau buvo pranešę apie planus kurti politinę jėgą, kuriai planuojama suteikti „Laisvės ir teisingumo“ pavadinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 06:00

LVŽS susirinko į tarybos posėdį Naisiuose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis, penktadienį pranešęs galutinai apsisprendęs artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), teigia nebijantis kandidatuoti Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. Visgi ministras pirmininkas akcentuoja, kad jo prioritetas yra sėkmingai vadovauti Vyriausybei, todėl pripažįsta, jog labai įsitraukti į rinkimų kampanija jam greičiausiai nepavyks.
 
„Dėl to, kad su valstiečiais turbūt net klausimų nekyla. Aš esu šios valdančiosios daugumos narys ir, matyt, natūralu, jeigu mes turime pagrindinę mintį, kad leiskite mums tęsti darbus, tai jeigu rinkėjas nuspręs, kad juos reikia tęsti, tai mes tęsime, jeigu ne, tai bus kitaip“, – po LVŽS tarybos posėdžio teigė S. Skvernelis.
 
Premjeras sako nebijąs kandidatuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Visgi jis akcentuoja, kad pagrindinis jo prioritetas yra Vyriausybės darbas, toėl pripažįsta, kad jo įsitraukimas į rinkimų kampaniją nebus labai aktyvus.
 
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš nebijau, aš ne kartą kalbėjau, nieko nebijau – jeigu apsisprendi, tai darai. Bet, aišku, vienmandatėse yra lygiai tas pats darbų paskirstymas. Aš jau kartojau ir jums, ir tą šiandien galiu sakyti, kad visgi prioritetas yra šios Vyriausybės darbas“, – akcentavo premjeras.
 
„Tai liečia tiek mane, tiek ir ministrus, šiandien bent pusė jų yra ir Seimo nariai, ir tai yra pagrindinis darbas, jis bus iki maždaug gruodžio mėnesio, kol susiformuos nauja Vyriausybė. Taip kad mūsų dalyvavimas ir rinkiminėje kampanijoje yra labai minimalizuotas, lygiai tas pats liečia ir vienmandates, tai tam tikros rizikos yra“, – pridūrė jis.
 
S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad LVŽS turi alternatyvų, kas vietoje jo galėtų vesti 2020 metų partijos rinkimų sąrašą.
 
„Aš manau, kad ši bendruomenė jau subrendusi ir turi apsispręsti. Tikrai yra skirtinga situacija nei 2016 metais, kada nebuvo alternatyvų. Aš manau, kad dabar yra ir pačioje partijoje jau subrendusių žmonių ir jaunimo suaugusio, kuris galėtų imtis šitos lyderystės“, – sakė S. Skvernelis.
Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Bus reitingavimas ir partijos nariai nuspręs, ką norėtų matyti, tai, manau, kad tai bus objektyviausia ir atspindės tas nuotaikas, kokios yra“, – pridūrė jis.
 
Premjeras tikina, kad pagrindinė jo ambicija kol kas yra suvaldyti koronaviruso krizę ir jos pasekmes ir sąžiningai pabaigti Vyriausybės kadenciją.
 
R. Karbauskis dvejoja, ar kandidatūrą kelti vienmandatėje rinkimų apygardoje
 
Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis po partijos tarybos posėdžio sakė dar nenusprendęs, ar kels savo kandidatūrą vienmandatėje rinkimų apygardoje. LVŽS lyderio teigimu, šis klausimas vis dar yra svarstomas. Pasak politiko, pagrindinė problema, kodėl šis klausimas vis dar svarstomas, – jis neturintis pakankamai laiko skirti vienmandatei rinkimų apygardai.
 
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš dabar į tą klausimą neatsakysiu, mes turime daug klausimų, į kuriuos mes dar neatsakėme, mes padarysime taip, kaip geriausia, kad pasiektume maksimalius rezultatus rinkimuose“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Mano problemos, jeigu šnekėtume apie šitą kadenciją, yra tai, kad aš vienmandatėje apygardoje beveik neturiu laiko ir man yra nesmagu prieš savo rinkėjus. Tai čia yra argumentas, kad šį klausimą dar reikia svarstyti“, – pridūrė jis.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Anot Ramūno Karbauskio, posėdyje aptarta situacija valstybėje, pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams.
 
LVŽS tarybos posėdyje pabrėžta, kad ypatingai svarbi koalicijos partnerių sėkmė artėjančiuose rinkimuose. Nutarta kai kuriose vienmandatėse apygardose kelti bendrus kandidatus su koalicijos partneriais. Posėdyje patvirtinti šeši bendri kandidatai: Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas – Vilniuje, socialdarbietis Rimantas Sinkevičius – Jonavos apygardoje, šios partijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė – Telšių apygardoje, žemės ūkio ministras Andrius Palionis – Dainavos apygardoje, prof. Antanas Vinkus – Kuršo apygardoje, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ lyderis Naglis Puteikis – Danės rinkimų apygardoje.
Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
LVŽS lyderis R. Karbauskis anksčiau yra teigęs, kad jo vadovaujama partija S. Skvernelį norėtų matyti vedant LVŽS sąrašą Seimo rinkimuose. Politiko teigimu, S. Skverneliui vesti partijos sąrašą būtų logiška, nes jo reitingas tarp „valstiečių“ yra aukščiausias.
 
Premjeras, reaguodamas į tokią R. Karbauskio nuomonę, anksčiau teigė, kad pats dar nežino, ar apskritai liks politikoje. Visgi jis pabrėžė, kad nusprendęs tęsti politiko karjerą rinkimuose dalyvautų tik su LVŽS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 02:00