Europos Sąjungos žvalgybos agentūros stebi Rusijos pastangas daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams, kurie prasideda gegužės 23 dieną, savo dabartinės situacijos pranešimuose teigia naujienų agentūra dpa.

Pastangos įtraukia socialinės žiniasklaidos tinklų naudojimą ir tokių valstybės remiamų stočių, kaip RT, panaudojimą Rusijai draugiškų ir Europos Sąjungai kritiškų partijų rėmimui, teigė žvalgybos agentūros.

Tai itin nukreipta į jaunus žmones. Kai kuriais atvejais tikslas yra tiesiog sukelti abejonių dėl Europos Parlamento svarbos ir sumažinti rinkimų, kurie numatyti gegužės 23-26 dienomis, aktyvumą. 

Aukšto lygio žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad dabartinės Rusijos pastangos yra mažiau matomos negu per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus 2016 metais ar Prancūzijos rinkimus 2017 metų gegužę. Jungtinėse Valstijose Rusija vogė garsių demokratų elektroninius laiškus, kad pakenktų Hillary Clinton kandidatūrai. Prancūzijoje Rusijos fondai buvo panaudoti kraštutinės dešinės populistų kandidatės Marine Le Pen paramai.

Rusijos vyriausybė kategoriškai atmetė kaltinimus. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, šalis nesiekia paveikti Europos Parlamento rinkimų ir neturi kitų su rinkimais susijusių intencijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 06:00

Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.

„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.

„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.

Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.

„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:25

Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak parlamentaro, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.

,,Nežinau, koks stebuklas turi įvykti, kad laimėtų P. Porošenka. Man atrodo, P. Porošenka gali tikėtis 20 proc. prieš 80 proc., ne daugiau. Niekas nesitikėjo, kad V. Zelenskio elektoratas mobilizuosis ir bus toks aktyvus. V. Zelenskį atėjo palaikyti ir jaunimas, o P. Porošenka laimėjo tik Vakarų Ukrainoje 26 prie 21. Kijevas, kur visi tikėjo, kad P. Porošenka laimės, deja, nedaug, bet pralošė, net nekalbant apie centrinę Ukrainos dalį, kur V. Zelenskis gavo virš 40 proc., o rytinėje – apie 30 proc.“, – rinkimų rezultatus Eltai komentavo L. Kasčiūnas.

Pasak Seimo nario, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. L. Kasčiūnas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarų pusę, todėl baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.

,,V. Zelenskis, be abejo, yra „juodoji dėžė“, bet kalbėti, kad jis yra prorusiškas, kad jį gali kažkas kontroliuoti iš Rusijos pusės, nereikėtų. Tikrai neįsivaizduoju nė vieno Ukrainos prezidento, kuris save norėtų sieti su (Vladimiru) Putinu. Nė vienas iš jų nenori sukti geopolitikos vairo į kitą pusę“, – sakė L. Kasčiūnas. 

Apibendrindamas rinkimų dieną, L. Kasčiūnas džiaugėsi, kad korupcijos požymių Ukrainoje mažėja. Pasak jo, rinkimų diena Kijeve praėjo skaidriai, be didesnių incidentų.

,,Pati rinkimų diena buvo tikrai skaidri ir demokratiška. Nematėme jokių pavėžėjimų, organizuotų grupių ar kažkokių biuletenių išsinešimų. Stebėtojų buvo daug iš įvairių politinių partijų. Pavyzdžiui, atėjo žmona su vyru ir nusprendė kalbėtis einant į kabiną, iš karto juos atskyrė. Viskas giežtai. Slaptumas garantuojamas kartais geriau nei Lietuvoje. Pati rinkimų diena, mano akimis, tikrai skaidri, ir mes parašėme gerą įvertinimą“, – sakė jis.

Kita vertus, parlamentaras pažymi, kad vis dėlto televizijoje buvo galima matyti, koks kanalas kokį kandidatą remia ir kiek eterio skiria.

Suskaičiavus 85 proc. balsalapių, sekmadienį įvykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja komikas ir jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Volodymyras Zelenskis, turintis 30,33 proc. balsų. Antrojoje vietoje – dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenka, surinkęs 16,01 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose siekė 63,52 proc. Iš 29,6 mln. žmonių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus, balsalapiai buvo išduoti maždaug 18,8 mln. ukrainiečių. Pasyviausiai buvo balsuojama Užkarpatės srityje, o aktyviausiai – Lvovo ir Voluinės srityse.

Antrasis Ukrainos prezidento rinkimų ratas bus surengtas balandžio 21 d.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.04.02; 07:18

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda lyderiu tapo ne tik visuomenės apklausų reitinguose, bet ir prezidentiniame totalizatoriuje. „Top sport“ organizuojamose lažybose G. Nausėda pirmauja tiek pagal bendrą už jo pergalę pastatytą pinigų sumą, tiek apskritai pagal už jį statančių žmonių skaičių. G. Nausėdos pergalė prezidento rinkimuose šiuo metu tarp visų kandidatų vertinama kaip labiausiai tikėtina – tikimybė vertinama santykiu 2:1.

Iš karto po G. Nausėdos – konservatorių keliama buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Už jos pergalę lažintis siūloma santykiu 3,1:1.

Visgi I. Šimonytė lenkia G. Nausėdą pagal vidutiniškai vienam statymui išleidžiamą sumą. Už G. Nausėdą statomos sumos vidurkis – 20 eurų, už I. Šimonytę – 40 eur. 

Trečiojoje totalizatoriaus vietoje – premjeras Saulius Skvernelis. Jo galimybė laimėti vertinama santykiu 3,2:1, o vidutiniškai išleidžiama suma, lažinantis, kad jis taps šalies vadovu, – 25 eurai. 

Pasak „Top sport“ direktoriaus Dainiaus Gulbino, už premjerą statomų sumų augimui įtakos turėjo tiek S. Skvernelio deklaruotas apsisprendimas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, tiek Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sprendimas trauktis iš prezidentinių varžybų. 

Ketvirtoje totalizatoriaus vietoje įsitvirtinęs filosofas Arvydas Juozaitis. Jo tikimybė laimėti vertinama santykiu 1:26. Jis ketvirtas ir pagal už jį statančių žmonių skaičių, ir pagal lažyboms išleidžiamas sumas. 

Likusių pretendentų į prezidento postą tikimybė laimėti vertinama labai atsargiai. Liberalų keliamo Petro Auštrevičiaus ir buvusio „valstiečio“ Mindaugo Puidoko tikimybė laimėti vertinama santykiu 1:101, Seimo nario Naglio Puteikio ir eurokomisaro Vytenio Andriukaičio 1:151, europarlamentarų Valentino Mazuronio, Valdemaro Tomaševskio ir Seimo nario Petro Gražulio 1„201.

Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbta naujausia „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad šiandien daugiausiai palaikymo sulaukia G. Nausėda (27,3 proc.), už jo rikiuojasi I. Šimonytė (20 proc.) ir premjeras S. Skvernelis (16 proc.). A. Juozaitį palaiko 4,5 proc., V. Andriukaitį – 2,8 proc. N. Puteikį – 2,1 proc. P. Auštrevičių – 1,9 proc. šalies gyventojų.

Prezidento rinkimai vyks gegužę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.02; 08:00

Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimą, kad korupcija kaltinamas Eligijus Masiulis pinigus iš Raimondo Kurlianskio paėmė ne sau, o partijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prilygina gatvėje sutiktos močiutės pakalbėjimui. 

Pasak E. Gentvilo, tai, ką sako A. Zuokas, akivaizdžiai prieštarauja prokuroro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktiems duomenims. 

„Jokių duomenų nėra apie (E. Masiulio. – ELTA) planavimą pinigus duoti (liberalų. – ELTA) partijai ar panaudoti rinkimams. Partijos būstinėje buvo atliktos kratos, jokių duomenų nerasta, kaltinamasis aktas, kurį pasirašė prokuroras (Justas. – ELTA) Laucius visiškai nekalba apie partijos organų, institucijų veikimą arba kokius nors planus naudoti Masiulio pinigus rinkimams“, – kalbėjo E. Gentvilas. 

Jis tvirtino, kad kaltinamajame rašte aiškiai parašyta, jog pinigai buvo surasti E. Masiulio namuose.

„Kaltinamojo akto 273 puslapyje yra parašyta, kaip Masiulio žmona iš miegamojo atnešė kelias pakuotes pinigų“, – Eltai aiškino liberalas. 

„Masiulis susirinko pinigus ir partija apie tai nežinojo“, – apibendrino jis. Kartu E. Gentvilas pabrėžė, kad, pasak jo, nepagrįstą A. Zuoko retoriką veikia artėjantys rinkimai, todėl, ragino liberalas, didelio dėmesio į tai, ką kalba buvęs sostinės meras, nereiktų kreipti. 

Trečiadienį buvęs Vilniaus meras A. Zuokas, duodamas parodymus vadinamojoje „MG Baltic“ byloje tvirtino manantis, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė pinigus ne sau, o partijai. 

,,Palaikau tą nuomonę, kad E. Masiulis pinigus ėmė ne sau, o partijai. (…) E. Masiulį laikau sąžiningesniu žmogumi“, – Vilniaus apygardos teisme sakė A. Zuokas. 

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas nagrinėją rezonansą sukėlusią vadinamąją ,,MG Baltic“ bylą. Joje E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 16:59

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dalyvaus pavasarį vyksiančiuose Kauno mero rinkimuose ir sieks antrosios kadencijos. V. Matijošaitis taip pat ves „Vieningo Kauno“ sąrašą, dalyvausiantį rinkimuose į Kauno miesto tarybą.

„Prieš kelerius metus Kaunas buvo apleistas, nedrąsus ir praradęs pasitikėjimą savimi miestas. Kad galėtų pakilti iš pelenų, Kaunui visų pirma reikėjo išsikuopti. Šiandien tai yra miestas, į kurį visi žiūri su pagarba. Tai yra miestas, kurio žmonės žodžius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididžiavimu. Šiandien Kauno dabartimi ir ateitimi tiki tiek jo žmonės, tiek ir verslas. O tai virsta investicijomis, naujomis gamyklomis, verslo centrais ir naujomis darbo vietomis“, – teigė V. Matijošaitis.

Rinkimuose į Kauno miesto tarybą dalyvausiančio „Vieningo Kauno“ sąrašo viršuje kartu su V. Matijošaičiu yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas, architektas prof. Jonas Audėjaitis, medicinos mokslų daktarė, docentė, viena garsiausių šalies šokių trenerių Jūratė Elena Norvaišienė, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys ir gausus būrys akademikų, visuomenininkų, verslo, sporto, kultūros ir kitų sričių profesionalų.

„Tiek dirbant versle, tiek ir bet kur kitur svarbiausia yra turėti gerą komandą. „Vieningo Kauno“ sąraše yra surinkta labai stipri komanda, kurią vienija meilė savo miestui ir noras padėti jam toliau augti. Tai yra žmonės, turintys darbus ir didelę gyvenimišką patirtį. Šia komanda visiškai pasitikiu – su ja galėčiau eiti kad ir į karą“, – pabrėžė V. Matijošaitis.

V. Matijošaitis paneigė pasigirdusias kalbas apie iš anksto dėliojamas būsimas koalicijas Kauno miesto taryboje: „Vieningas Kaunas“ nėra politinė partija ir mes neužsiimame partijų mėgstamais išankstiniais dėliojimais. Esame subūrę savo komandą, galvojame tik apie Kauną ir nieką daugiau.“ 

Tiesioginiai mero ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 metų kovo 3 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.27; 03:00

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia lapkričio 11 dieną vadinamųjų „Donecko ir Luhansko respublikų“ vykdomus neteisėtus ir prieštaraujančius tarptautinės teisės normoms „balsavimus“ dalyje Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos. 

„Tokie vadinamieji „rinkimai“ šiurkščiai pažeidžia Minsko susitarimus, Ukrainos įstatymus ir nesudaro sąlygų piliečiams minėtuose Ukrainos regionuose laisvai pareikšti savo politinę valią. Ypač kelia nerimą, kad šiuos „rinkimus“ lydi tolesnė Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainos teritoriją, nesiliaujantys paliaubų pažeidimai ir situacijos Azovo jūroje eskalavimas ir militarizavimas. Tokie neteisėti veiksmai šiurkščiai pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą, laužo tarptautinius susitarimus ir turės rimtų pasekmių tolesniems tarptautinės bendrijos santykiams su Rusija“, – sakoma URM pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.

„Dar kartą pabrėžiame, kad vienintelis teisėtas pagrindas savivaldos rinkimams Ukrainos teritorijoje rengti yra Ukrainos Konstitucija ir įstatymai. Smerkiame besitęsiančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą, šiuo metu vykdomą situacijos Azovo jūroje eskalavimą ir militarizavimą“, – sakoma pareiškime.

Lietuva ragina Rusiją laikytis Minske prisiimtų įsipareigojimų išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, nutraukti bet kokios paramos teikimą nelegalioms ginkluotoms grupuotėms Donbase ir atkurti valstybės sienos su Ukraina kontrolę. Taip pat pabrėžiama, kad būtina tęsti sankcijas Rusijos Federacijai tol, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Kaip ELTA jau skelbė, sekmadienį separatistų kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytuose prasidėjo rinkimai: Kremliaus remiami sukilėliai, nepaisydami Vakarų perspėjimų Maskvai dėl trukdymo taikos deryboms, renka naujus lyderius. 

Vašingtonas ir Briuselis teigia, kad šie rinkimai Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ Rytų Ukrainoje dar labiau apsunkins pastangas nutraukti konfliktą, per kurį nuo 2014 m. jau žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. 

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini šeštadienį pareiškė, kad Sąjunga rinkimus laiko neteisėtais ir jų neketina pripažinti. 

„Šie rinkimai yra parodija. Raginame Rusiją juos sustabdyti ir atsisakyti tokių planų“, – praėjusią savaitę sakė JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, pridūręs, kad rinkimai pažeidžia per tarpininkus Vakaruose pasiektus Minsko taikos susitarimus. 

Kremlius savo ruožtu kaltinimus atmeta, teigdamas, kad balsavimas „neturi nieko bendro“ su susitarimais. 

Pasak Maskvos, rinkimus surengti būtina, nes separatistai šiuo metu neturi lyderio. Šių metų rugpjūtį Donecko mieste buvęs apsišaukėliškos Donecko „respublikos“ lyderis Aleksandras Zacharčenka žuvo per sprogimą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-11

Artėjant 2019 m. vyksiantiems savivaldos rinkimams politines ambicijas reiškia dar viena kuriama jėga, kuri savo stiprybe laiko tai, kad neturi nei atpažįstamo vieno lyderio, nei konkrečios priklausomybės politinės kairės-dešinės žemėlapyje.

Trečiadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje savo viziją ir politines ambicijas savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose deklaravo judėjimas „Junkis“. Pasak judėjimo steigėjų, iniciatyva jau artimiausiomis dienomis bus oficialiai įregistruota ir kaip visuomeninis komitetas, ir kaip asociacija.

Vieno iš judėjimo lyderių visuomenininko ir žurnalisto Sauliaus Povilaičio teigimu, nors rinkimai nėra pagrindinis buriamo judėjimo tikslas, „Junkis“ tikrai taikysis į Vilniaus miesto savivaldos politines pozicijas. Tačiau kartu neatmetė galimybės, kad bus bandoma dalyvauti ir kovoje dėl postų kituose miestuose. Politikas pabrėžė, kad savivaldos rinkimuose „Junkis“ aktyviai veiklą derins su kitais panašaus pobūdžio judėjimais. Jis neatmetė galimybės, kad „Junkis“ galėtų išreikšti palaikymą kitoms savivaldoje valdžios siekiančioms jėgoms, kurios, pasak jo, atitiks judėjimo vertybes.

Tačiau, akcentavo S. Povilaitis, strateginis „Junkis“ tikslas yra 2020-aisiais vyksiantys Seimo rinkimai. Todėl, pabrėžė jis, 2019 m. savivaldos rinkimai ir Europos Parlamento rinkimai bus puiki proga sustiprinti judėjimo pasiruošimą dalyvauti kovoje dėl kėdžių parlamente. 

Judėjimo iniciatoriai sako, kad šiuo metu prie judėjimo prisijungė apie 100, o iniciatyvos brandulį sudaro apie 30 piliečių. Kartu, pažymėjo jis, „Junkis“ veiklą palaiko ir ne viena visuomeninė organizacija. Tačiau, pabrėžia vienas judėjimo lyderių S. Povilaitis, dalyvių ratas ilgainiui plėsis. 

Jis deklaravo ambiciją pritraukti kitus visuomeninius judėjimus, politines jėgas bei „Junkis“ veikloje panorusius dalyvauti politikus. Tarp jų, teigė iniciatoriai, yra Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Algirdas Butkevičius, buvęs Seimo narys Artūras Paulauskas. 

„Mes diskutuojame, Butkevičius yra vienas iš tų, su kuriais mes šnekamės. Kalbamės ir su kitais politikais, kalbamės ir su Artūru Paulausku, jis parodė daugiau noro su judėjimu susipažinti. Bendraujame ir su buvusiais bei esamais merais. Tad politikų (judėjime. – ELTA) bus tikrai, o kiek jie bus reikalingi – spręs pats judėjimas“, – kalbėjo S. Povilaitis. 

Jis aiškino, kad kol kas „Junkis“ neturi vieno lyderio ar gerai atpažįstamo veido. Pasak jo, tikslingai tokio žmogaus ir nėra ieškoma. Visuomenininko teigimu, lyderis gali iškilti tik natūraliai.

„Jis turi natūraliai atsirasti ir gimti iš pačių. Nes formaliai vadovai bus, tačiau lyderis turėtų būti tas, kuris vestų, o ne gramzdintų“, – kalbėjo jis. Paklaustas, ar tokiu lyderiu galėtų tapti A. Butkevičius, „Junkis“ iniciatorius sudvejojo. Pasak jo, nepaisant to, kad A. Butkevičius yra simpatiškas politikas, pernelyg didelės jo asociacijos su konkrečia politine partija.

Pasak S. Povilaičio, judėjimą burti verčia ne viena priežastis. S. Povilaitis teigė, kad valdžia pernelyg stipriai įsikerojo visuomeniniame sektoriuje, o visuomenė pamiršo vertybes, kurias suformavo Baltijos kelias. 

Judėjimo pozicija ideologiniame žemėlapyje nėra aiški. „Junkis“ iniciatoriai teigia, kad tikslingai siekiama atsiriboti nuo politinės kairės, dešinės ar centro pozicijų ir orientuotis tiesiog į Lietuvai aktualias vertybes bei „racionalumo ideologiją“.

„Kas dirba geriau – kairė ar dešinė ranka? Geriausias rezultatas – dirbant abiem rankomis. Stipriai ir užtikrintai. Gerai viską apsvarsčius ir susitarus“, – rašoma „Junkis“ idėjinėse gairėse. Todėl kviesdami jungtis prie judėjimo, akcentuoja iniciatoriai, politinė priklausomybė yra visiškai nesvarbi.

Nors teigiama, kad jungtis prie judėjimo yra kviečiami visi, visgi S. Povilaitis pabrėžė, kad tikrai nebendradarbiautų su antikonstituciškai veikiančiomis politinėmis jėgomis ar politikais, tarnaujančiais priešiškoms valstybėms. S. Povilaitis tarp tokių konkrečiai įvardino tik Algirdą Paleckį ir jo vadovaujamą „Frontą“. 

Judėjimą kurti pasišovę visuomenininkai akcentuoja Lietuvos politikos lauke nesiliaujančias politines batalijas. 

„Šiandien nebėra partijos, kurios nariai nebūtų susipykę ar susiskaldę. Socialdemokratai išsiskyrė, darbiečiai bei liberalai konfliktuoja tiek tarpusavyje, tiek su kitais. Konservatoriai ir tvarkiečiai – barasi ir kaltina vieni kitus. Politinė sistema išdraskyta, pasitikėjimas – dugne. Tačiau pasiekus dugną, yra nuo ko atsispirt“, – skelbia judėjimo iniciatoriai.

Judėjimo deklaruotose idėjinėse gairėse sakoma, kad bus siekiama atversti naują Lietuvos istorijos puslapį, kuriame nebus skandalų ir rietenų.

„Gana barnių. Junkimės, jei norime tvarkos mūsų valstybėje“, – aiškina judėjimo lyderiai. 

Tarp judėjimo iniciatorių taip pat yra Vilniaus universiteto profesorius Dalius Serafinas, Vaikų retų ligų asociacijos prezidentas Danas Čeilitka, Mykolo Romerio universiteto docentas Andrius Stasiukynas, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos narys Vidmantas Striška, visuomenininkė kūrybininkė Gintarė Stokonytė.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-07

Po vidurio kadencijos rinkimų JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidurs su sunkumais Atstovų Rūmuose. Kur demokratai gali būti jam pavojingi? Spiegel.de pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.

Demokratai dabar Atstovų rūmuose galės blokuoti D. Trumpo įstatymų projektus. Jų palaiminimo reikės tokioms iniciatyvoms, kaip naujas biudžeto įstatymas, imigracijos ribojimai, tolesnė sienos su Meksika statyba. Demokratai taip pat galės inicijuoti savo įstatymus.

Dar prieš rinkimus partija, be to, paskelbė, jog ketina pradėti per šimtą tyrimų ir viešų klausymų. Jie gali išsireikalauti ir vidinių dokumentų. Kaltinimų prezidentui ir jo patikėtiniams pakanka. Tai Rusijos afera, piktnaudžiavimas valdžia, korupcija, nusižengimas etikai, sukčiavimas renkant aukas, mokesčių slėpimas, seksualinis priekabiavimas.

Ką tiksliai tai reiškia?

Demokratai mėgins priversti D. Trumpą pateikti savo mokesčių deklaracijas – jis yra vienintelis prezidentas, iki šiol to neparadęs. Iš jų D. Trumpo kritikai tikisi duomenų apie galimus jo finansinius ryšius su Rusija ir įvairiais prieštaringais veikėjais. Spėjama, kad D. Trumpas duomenų atskleidimui priešinsis. Tada sprendimą turėtų priimti Aukščiausiasis teismas. Tiesa, šis, patvirtinus teisėją Brettą Kavanaugh’ą, yra aiškiai vyraujamas respublikonų. 

Žvalgybos komitetas gali atnaujinti Rusijos tyrimus Kongrese, kuriuos respublikonai baigė anksčiau laiko. Tai visų pirma taptų aktualų tuomet, jei D. Trumpas atleistų specialųjį tyrėją Robertą Muellerį ar kitaip gudrautų. Demokratai daug klausimų Rusijos tema turi ir Teisėsaugos komitete.

Ar demokratai sieks kiek įmanoma apsunkinti D. Trumpo gyvenimą?

Bet kokiu atveju, atrodo, kad prezidentas to tikrai bijo. Prieš rinkimus jis įspėjo, kad demokratai pergalės atveju neturėtų eikvoti savo laiko tyrimams prieš jo asmenį. „Jie turėtų susitelkti į tai, kam žmonės juos išrinko“, – teigė D. Trumpas.

Ypač įstatymų leidybos srityse federaliniu lygiu D. Trumpo laukia sunkumai. Kad naujas įstatymas įsigaliotų, jam turės pritarti ir nuo dabar demokratų vyraujami Atstovų Rūmai, ir respublikonų dominuojamas Senatas. Jei demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, to rezultatas bus visiška blokada.

Vis dėlto Nancy Pelosi, įtakingiausia demokratė Atstovų Rūmuose, po rinkimų kalbėjo taikingai. „Čia kalba ne tik apie demokratus ir respublikonus. Demokratai nori Kongreso, kuris dirba žmonėms. Apie tai kalba“, – pabrėžė demokratų frakcijos lyderė.

Ar demokratai gali išmesti D. Trumpą iš posto?

Jie gali tai pamėginti. Turėdami daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai turi galimybę pradėti apkaltos procesą. Remiantis JAV konstitucija, prezidentu gali būti pateikti kaltinimai dėl „išdavystės, kyšininkavimo ar kitų didelių nusikaltimų ir nusižengimų“. To tikisi daugelis D. Trumpo priešininkų.

Vis dėl to tai nėra taip paprasta: nes tokiam procesui turėtų pritarti ir Senatas – dviejų trečdalių dauguma. Senatas ir toliau lieka vyraujamas respublikonų. Vadinasi, daugelis jų turėtų balsuoti prieš D. Trumpą. Tačiau kartelė yra tokia aukšta, kad aukšti demokratai pataria apskritai neinicijuoti apkaltos prezidentui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-07

Likus pusmečiui iki Europos Parlamento rinkimų, Prancūzijoje dešiniosios populistės Marine de Pen partija aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono judėjimą „Respublika, pirmyn“. Remiantis sekmadienį paskelbtais „Ifop“ instituto apklausos rezultatais, pritarimas M. Le Pen Nacionaliniam sambūriui (buvęs Nacionalinis frontas) šoktelėjo iki 21 proc. – nuo 17 proc. rugpjūčio gale, informuoja agentūra „Reuters“.

E. Macrono judėjimas tuo tarpu prarado 1 proc., pritarimas jam smuko iki 19 proc. Iš viso dešinės pakraipos partijos, anot apklausos, drauge turi 30 proc. rinkėjų pasitikėjimą.

Europos Parlamentas bus renkamas 2019 metų gegužę.

E. Macrono populiarumas pastaruoju metu smarkiai sumenko. Remiantis praėjusią savaitę paskelbtais „YouGov“ instituto apklausos rezultatais, prezidentu buvo patenkinti tik 21 proc. respondentų. Tai yra žemiausias rodiklis nuo E. Macrono išrinkimo 2017-aisiais.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-04

Pasibaigus dabartiniam Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parlamento narės mandatui, naujuose rinkimuose ji nedalyvaus. Be to, kanclerė neketina pretenduoti ir į postus Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, pirmadienį naujienų agentūrą dpa informavo šaltiniai kanclerės partijoje.

Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai per susitikimą su savo partijos -Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – nariais A. Merkel paskelbė nesieksianti būti dar kartą perrinkta partijos vadove.

Per posėdį, kurio metu aptarti CSU praradimai per pastaruosius vietos valdžios rinkimus, A. Merkel pridūrė norinti eiti kanclerės pareigas iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais.

Nuo 2000-ųjų konservatyvių pažiūrų partijai vadovaujanti politikė anksčiau teigdavo, kad pirmininkavimas CSU ir vadovavimas šalies vyriausybei – neatsiejami.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-29

Latvijoje šeštadienį vyko parlamento rinkimai, o užsidarius rinkimų apylinkėms paskelbta balsavusių žmonių apklausa atskleidė, kad juose pirmauja prorusiška partija „Santarvė“, praneša naujienų agentūra AFP.

Remiantis nacionalinio transliuotojo atliktos apklausos duomenimis, už „Santarvę“ balsavo 19,4 proc. rinkėjų. Tuo metu proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas Plėtra / Už! surinko 13,4 proc., o Nacionalinis susivienijimas – 12,6 proc. balsų.

Po jų sekė Naujieji konservatoriai surinkę 12,4 proc. balsų ir partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) su 11,5 proc. balsų. Manoma, kad pastaroji populistų partija padėtų „Santarvei“ suformuoti koaliciją.

Už premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą pagal apklausą balsvo 9,7 proc. rinkėjų, o partija Naujoji vienybė gavo 6,9 proc. balsų.

Latvijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 51,31 procentų.

„Santarvės“ pirmininkas ir Rygos Nilas Ušakovas žurnalistams sakė, kad jokia koalicija be jo partijos nebus stabili.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-07

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas kelių įstatymų keitimo projektų paketas, kurie įpareigotų asmenis, kandidatuojančius į Europos Parlamentą (EP) ar tiesioginiuose mero rinkimuose, viešai pranešti bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis, kaip privaloma kandidatams kituose rinkimuose.

„Savo laiku svarstant Liustracijos įstatymą buvo numatyta, kad žmonių, bendradarbiavusių su KGB, duomenys turi būti paviešinami, jei jie kandidatuoja į renkamas pareigas. Tačiau tarp tų pareigų tuo metu nebuvo EP nario, mero pareigybių. Todėl norima įrašyti tas naujas pareigybės, kurių kuriant Liustracijos įstatymą dar nebuvo“, – Eltai sakė pataisas siūlantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys istorikas Arvydas Anušauskas.

Istorikas taip pat siūlo, kad visi renkami pareigūnai, neprisipažinę bendradarbiavę su KGB ar tikslingai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikę klaidinamus duomenis, netektų mandato. A. Anušauskas sieks, kad būtų išvengta po 2016 m. parlamento rinkimų susiklosčiusios situacijos, kuomet paaiškėjo, kad VRK kandidatų į Seimą biografijų netikrino.

„Reikia, kad nebūtų dviprasmybių, todėl siūlau numatyti įstatyme įpareigojimą VRK kreiptis į kompetentingą instituciją, o gavus ar negavus duomenų paskelbti, kad patikrino. Jei rastų jų gretose ką nors panašaus, tai ne VSD, ne Genocido ir rezistencijos tyrimų centras, o VRK tai paskelbti turėtų“, – sakė A. Anušauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.27; 08:00

Slaptojo agento šešėlis. Slaptai.lt nuotr.

Visuose rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose siūloma numatyti kandidatų prievolę viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavę su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.

Tokias Prezidento, Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

Jis taip pat siūlo užtikrinti, kad rinkimų įstatymai neprieštarautų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatomis.

„Priėmus įstatymų pataisas būtų užtikrinta, kad kandidatų, nuslėpusių nuo rinkėjų slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis faktus, mandatai būtų panaikinami atitinkamo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka“, – sako Seimo narys Z. Jedinskis.

Pasak jo, šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra suderinti reikalavimai kandidatams pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Seimo rinkimų įstatyme yra nuostata, kuri numato, jog kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.

Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose).

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas kalba apie prievolę kandidatui viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato prievolės kandidatui paskelbti rinkėjams, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.

„Tačiau Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, jog keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius asmuo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia informaciją apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kas šiuo metu faktiškai nevyksta, kadangi šie abu įstatymai nėra suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją siūlome tarpusavyje suderinti rinkimų įstatymus ir taikyti vienodus reikalavimus kandidatams“, – sako projektą parengęs LLRA-KŠS frakcijos narys Z. Jedinskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:03

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad būtų nesaugu deklaruoti paramą konservatorei Irenai Hassei Zanavykų apygardoje vykstančiuose Seimo rinkimuose, tačiau kartu kreipiasi į žmones ir ragina antrajame ture nebalsuoti už Konstituciją sulaužiusį Mindaugą Bastį.

„Gerbiami rinkėjai, nesiųskite mums Mindaugo Basčio į Seimą“, – į visuomenę „Žinių radijuje“ kreipėsi Seimo vadovas.

Seimo vadovas tvirtina, kad nenorėtų situacijos, kada Konstituciją sulaužęs M. Bastys duotų priesaiką Seime. Tačiau kartu jis aiškino, kad atstovus į Seimą išrenka žmones, o ne atvirkščiai.

„Jeigu bus tokia žmonių valia, mes turėsime priimti tą žmonių valią, mes neturime kito pasirinkimo ir kitos galimybės“, – aiškino V. Pranckietis. Tačiau Seimo pirmininkas prisipažino, kad jaustųsi labai nepatogiai, jei reikėtų priimti M. Basčio priesaiką.

„Aš nežinau, kaip man reikės priimti tą priesaiką. Aš taip pat nesijausiu labai patogiai. Nesijausčiau labai patogiai, jeigu būtų išrinktas Mindaugas Bastys“, – sakė „Žinių radijui“ V. Pranckietis.

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Tačiau „valstiečiams“ priklausantis Seimo vadovas sakė nematantis galimybių Zanavykų apygardoje vyksiančiame antrajame Seimo rinkimų ture remti M. Basčio oponentę konservatorę I. Haasę.

„Skatinti balsuoti už opozicijos didinimą irgi lyg ir nesaugu“, – pabrėžė V. Pranckietis ir sukritikavo rinkimuose dalyvavusį bendrapartietį Giedrių Surplį už jo viešai deklaruotą paramą I. Hassei.

Poreikis organizuoti rinkimus Zanavykų apygardoje į tuščią vietą parlamente atsirado M. Basčiui atsisakius Seimo nario mandato. Buvęs socialdemokratas sprendimą trauktis priėmė po nesėkmingos apkaltos prieš jį Seime. Prieš tai Konstitucinis Teismas pripažino politiką šiurkščiai pažeidus Konstituciją, nuslėpus ryšius su buvusiu KGB pareigūnu.

VRK praneša, kad konservatorių atstovė sulaukė 34,99 proc. rinkėjų palaikymo, tuo tarpu išvengusį apkaltos ir Seimą savanoriškai palikusį M. Bastį palaikė 20,09 proc. balsavusiųjų Zanavykų apygardoje.

Informaciją pateikė Benas Brunalas (ELTA)

2018.09.19; 07:30

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis nelinkęs komentuoti paviešintos TS-LKD strategijos ateinantiems rinkimams, teigdamas, kad partija tokių planų neturi, ir tai yra, anot jo, „tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“.

„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą, net neturiu ką komentuoti. Mūsų partijos tokių planų tikrai nėra. Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, teigdamas nesuprantąs, kaip jis atsirado spaudoje.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad partijoje strategijos priiminėjamos viešai.

„Partijos tarybos posėdyje mes svarstome strateginius dokumentus. Strateginio dokumento mes kaip tokio neturime, jis visai kitokio pavidalo, visai kitokio turinio ir jis kol kas „nenutekėjo“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi sako, kad neteko svarstyti tokio plano.

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

„Gal kokie nors analitikai mums palankūs ir ką nors siūlo, bet mes svarstėme vakar kitą dokumentą, kuris absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, visai kitas tekstas, jis kol kas „nenutekėjo“. Mes jį atvirai svarstysime partijos tarybos posėdyje, visuomenė žinos tikrus dalykus, ką mes svarstome ir planuojame“, – žurnalistams sakė J. Razma.

TS-LKD vidaus naudojimui skirtą dokumentą „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“ antradienį paviešino Delfi portalas.

Dokumente pažymima, kad TS-LKD turėtų remti kitų partijų atstovus Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę, pradėti megzti ryšius su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko partija. Taip pat siūloma aktyviai pabrėžti „valstiečių“ mokestinės reformos nelogiškumą ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms.

Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, TS-LKD remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose ir pirma vieta Seimo rinkimuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:00

Prezidento posto sieksiantis N. Puteikis siūlo Lietuvos užsienio politiką įgyvendinti Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiu. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ką siūlo Lietuvos prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis? Ogi Lietuvos užsienio politiką įgyvendinti pagal Lenkijos ir Vengrijos pavyzdį.

Lygiavimasis į kontraversiškai ES šalyse vertinamus Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžius, oponavimas gilesnei ES integracijai, pritarimas JAV prezidento Donaldo Trumpo politikai, raginimas mandagiai kalbėti su Rusija ir itin aštri šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kritika vyrauja 2019 m. Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinančio Naglio Puteikio pristatytoje užsienio politikos vizijoje.

N. Puteikis tarp potencialių kandidatų 2019 m. siekti Lietuvos vadovo posto užima vieną priešiškiausių pozicijų dėl tolesnės ES integracijos. Jo manymu, Lietuvos užsienio politika turėtų būti įgyvendinama Vakarų bendruomenėje itin kritikuojamų Lenkijos ir Vengrijos politikos pavyzdžiu.

Pasak N. Puteikio, nors Vakarų bendruomenė būgštauja, kad Lenkijos ir Vengrijos demokratijai iškilo grėsmė, realių problemų jis šiose šalyse nematąs. Tai Europos Sąjungai lojalios valstybės, sako N. Puteikis, argumentuodamas tuo, kad šios šalys nesipyksta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, stiprina gynybą ir nekelia tuščių įtampų su kaimynais.

Beprecedentės ES teisinės procedūros, kurias sukėlė Lenkijos valdžios inicijuojama teismų reforma, ar nuolatinė kritika, kuri Vengrijai tenka dėl kišimosi į laisvą žiniasklaidą, pasak N. Puteikio, yra nepagrįstos.

Lenkijos ir Vengrijos valdžių nesutarimai su ES, teigia N. Puteikis, kyla tik dėl to, kad tiek Vengrijos, tiek Lenkijos komunistinė nomenklatūra nenori prarasti įtakos. Kartu, pabrėžia politikas, įtampos susijusios ir su tuo, kad ES bando prievarta reguliuoti suverenių valstybių gyvenimą.

„ES bando kištis į Vengrijos ir Lenkijos suverenitetą, o jos yra visiškai lojalios ES valstybės, norinčios stiprinti gynybą nuo agresyvių kaimynų“, – aiškino N. Puteikis, pridurdamas, kad Lietuva turėtų sekti panašiu keliu.

Galiausiai politikas pasisakė už solidarumą su Vyšegrado valstybėmis ne tik dėl jų principingo suvereniteto gynimo. N. Puteikis teigė, kad būtina kooperuotis su šiomis šalimis, reikalaujant Lietuvai tokių pačių sąlygų, kurias ES turi Vakarų Europos valstybės.

„Mes turime laikytis kartu ir išvien, mes neturime leistis skriaudžiami ekonomiškai, išmokos ūkininkams turi būti tokio pat dydžio, europinė parama turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į istorinį palikimą“, – deklaravo N. Puteikis.

Euroatlantiniai santykiai

Nors save N. Puteikis vadino eurooptimistu, jis itin griežtai pasisakė prieš gilesnę ES integraciją. Politikas sako tikįs, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlomas gilesnės ES integracijos projektas, kuriam labiausiai priešinasi Lenkijos bei Vengrijos valdžios, ilgainiui subliukš.

Pasak politiko, mažosioms valstybėms siūlomas gilesnės ES integracijos projektas yra pavojingas tiek nacionalinio savitumo išlaikymo, tiek geopolitinio saugumo atžvilgiais.

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Macrono variantas yra žalingas mažoms valstybėms, nes ištrinant tautą ir istoriją, mes paverčiami kosmopolitų mase. Tokia sulydyto katilo masė nei politiškai, nei kultūriškai neatsilaikytų prieš užsienio politikoje agresyvias valstybes kaip Kinija ar Rusija“, – sakė N. Puteikis.

Prezidento posto sieksiantis politikas taip pat pabrėžė, kad ES negali būti jokių kalbų apie bendras ginkluotąsias pajėgas. Pasak jo, JAV yra vienintelis Europos Sąjungos garantas, be kurio ES šalys tiesiog neišgyventų ir neatsilaikytų prieš kitas galybes.

Kalbėdamas apie pastaruoju metu kylančias euroatlantines įtampas ir nenuspėjamą JAV prezidento komunikaciją, N. Puteikis sakė, kad protingiausia Lietuvai būtų į kilusius debatus visai nesikišti. Pasak jo, į nesutarimus tarp JAV ir ES dėl ekonominių klausimų Lietuva turėtų reaguoti labai diplomatiškai.

Kartu, aiškino politikas, Lietuva turėtų vengti viešai kritikuoti D. Trumpą. Viena vertus, aiškino N. Puteikis, D. Trumpo politika yra tik amerikiečių reikalas, antra vertus, leido suprasti, kad, jo nuomone, prieštaringai vertinamas D. Trumpas yra teisus.

„Koks Lietuvos reikalas, kokį prezidentą išsirinko JAV. Tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių reikalas. Tai yra politinio elito reikalas. Trumpas gina Amerikos interesus, liepia ES pasitempti karinėje ir gynybos srityje, kelia tam tikras sąlygas, kad mes tai darytume, ir, aš manau, kad Trumpas elgiasi labai protingai ir išmintingai. Ne mums palaikyti antitrampines nuotaikas“, – samprotavo N. Puteikis.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie tai, kokia kryptimi turėtų judėti Lietuvos ir Rusijos santykiai, N. Puteikis daugiausiai laiko skyrė D. Grybauskaitės kritikai. Jo nuomone, prezidentė padarė didelę klaidą aštrindama santykius su Kremliumi. Pasak jo, Lietuva su Rusija turi išlikti mandagi ir neeskaluoti įtampos.

„D. Grybauskaitė visiškai be reikalo įžeidinėja Rusiją, užkabinėja ir erzina ją. Nėra jokios prasmės tą daryti, nes tai pirmiausia kenkia Lietuvai. Kam ta papildoma įtampa, kodėl mes turime erzinti tą galybę? Visiškai užtenka, kad mes vieningai palaikome sankcijas dėl Krymo. Mes turėtume būti mandagūs. Lenkijos, Latvijos, Estijos prezidentai niekada sau neleido tokios grubios retorikos“, – sakė N. Puteikis ir pabrėžė, kad žodines dvikovas su Rusija sau leisti gali tik didžiosios šalys.

Politikas, paklaustas, kokius realius darbus Lietuva turėtų daryti atgrasant Rusiją, sakė, kad esminis dalykas yra laikytis ES ir NATO susitarimų. Pasak jo, tik šios struktūros gali padėti sustabdyti grėsmingą kaimyną. Tačiau N. Puteikis pabrėžė, kad Lietuva neturėtų daugiau nei kitos NATO narės didinti išlaidų gynybai.

„Stengtis pralenkti kaimynus ir skirti daugiau procentų gynybai, turint galvoje, kad iš Lietuvos emigruoja daugiausiai gyventojų dėl turtinės nelygybės, yra juokinga“, – sakė politikas ir pabrėžė, kad šiuo metu esminės grėsmės nacionaliniam saugumui yra vidinės – turtinė nelygybė, kuri skatina Lietuvos piliečių emigraciją.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

N. Puteikis negailėjo kritikos D. Grybauskaitei ir jos vykdytai užsienio politikai. Politikas priekaištavo prezidentei, kad ši be reikalo suerzino Rusiją ir kad savo prezidentavimo metu užėmė ribines bei nepastovias pozicijas. Pasak jo, D. Grybauskaitė griežtas antirusiškas pozicijas užėmė tik dėl asmeninių interesų.

„Tas dirbtinumas (santykių su Rusija aštrinimas. – ELTA) Lietuvai labai daug kainavo. Nes Rusija užpykusi pridarė mums daugiau ekonominių sankcijų negu aplinkinėms valstybėms. Ji be reikalo suerzino Rusiją. Ji sprendė savo asmenines problemas, o kenčia visa valstybė“, – aiškino N. Puteikis. 

****** 
Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

Užsienio politikos prioritetas 

Sekti Lenkijos ir Vengrijos užsienio politikos pavyzdžiu, nepasiduoti gilesnės ES integracijos iniciatyvoms 

Santykiai su Rusija 

Rusija yra viena pagrindinių išorės grėsmių, tačiau su ja bendrauti reikia mandagiai. Kritikuoja D. Grybauskaitės politiką Kremliaus atžvilgiu. Pasak N. Puteikio, prezidentė padarė didelę klaidą aštrindama santykius su Maskva 

Santykiai su ES 

Griežtai prieš gilesnę ES integraciją. Lietuva ES politikoje turi solidarizuotis su Lenkija ir Vengrija  

Santykiai su JAV 

JAV yra vienintelis Lietuvos ir ES karinio saugumo garantas. D. Trumpo politika vertinama teigiamai  

Lietuvos užsienio politikai aktualus regionas 

Vyšegrado regionas 

Didžiausios grėsmės nacionaliniam saugumui 

Socialinė atskirtis, demografinės problemos, ES gilesnė integracija  

D. Grybauskaitės politikos vertinimas 

Labai neigiamas. Prezidentės užsienio politiką vertina kaip nenuoseklią, žalingą Lietuvai, priekaištaujama dėl prezidentės retorikos Kremliaus atžvilgiu. Pasak N. Puteikio, prezidentė užsienio politiką išnaudojo asmeniniams interesams tenkinti 

Ryškiausi raktažodžiai 

Lenkija, Vengrija, prezidentės kritika 

Pirmoji aplankyta užsienio valstybės sostinė (tapus prezidentu) 

Varšuva (po jos Budapeštas) 

Ar įteisinti w, q, x raidžių rašybą Lietuvos oficialiuose dokumentuose? 

Neturi būti įteisintos 

Astravo atominės elektrinės klausimas  

Visomis priemonėmis priešintis, kad AE nepradėtų veikti. Jei taip nutiks – dėti visas pastangas, kad elektra nebūtų tiekiama į ES šalis 

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 12:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nutarė šalinti Seimo TS-LKD frakcijos narį Mantą Adomėną iš partijos.

„Deja, turime konstatuoti, kad M. Adomėnas, būdamas partijos nariu tenkino MG Baltic interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus ir mainais už galimą finansinę arba kitokią paramą. Tai nėra suderinama su partijos nario statusu ir buvo priimtas sprendimas jį pašalinti“,- antradienį žurnalistams sakė TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Pasak jo, partijos Priežiūros komitetas vadovavosi informacija, kuri yra paskelbta žiniasklaidoje, paties M. Adomėno paaiškinimais.

„Mums iš tikrųjų tos abejonės, kurios neabejotinai kyla visuomenei, nebuvo išsklaidytos, dėl to turėjome priimti tokį principingą sprendimą“, – sakė V. Benkunskas.

Jis pažymėjo, kad pagal partijos įstatus, šis sprendimas gali būti skundžiamas partijos prezidiumui, partijos prezidiumas gali įpareigoti Priežiūros komitetą savo sprendimą persvarstyti.

Į partijos Priežiūros komiteto akiratį parlamentaras M. Adomėnas pateko dėl bendravimo su koncerno „MG Baltic“ atstovais. Tai buvo tyrimo tęsinys, nes balandžio viduryje konservatorių Priežiūros komitetas jau svarstė M. Adomėno elgesį, tačiau jokių sprendimų nepriėmė ir nutarė tyrimą tęsti.

Birželio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad M. Adomėnas TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose dalyvavo neva turėdamas koncerno „MG Baltic“ palaikymą.

TS-LKD Priežiūros komitetą sudaro 9 nariai.

Priežiūros komitetas motyvuotu sprendimu gali pašalinti iš TS-LKD bet kurį skyriaus narį arba sustabdyti jo narystę. Šis komitetas savo iniciatyva arba centrinių TS-LKD organų pavedimu tiria žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie partijos įstatams galintį prieštarauti TS-LKD narių elgesį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 07:30

Redakcija / The Times

Britų laikraštis The Times praneša apie savojo tyrimo rezultatus: Rusija Twitter‘yje bandė paveikti visuotinių rinkimų rezultatus, remdama leiboristų lyderį Džeremį Korbyną.

„Mūsų tyrimas, atliktas kartu su Suonsio Universitetu, parodė, kad per keletą savaičių iki pernykščių rinkimų 6,5 tūkst. paskyrų (akauntų) Twitter‘yje susitelkė apie Leiboristų partiją, padėdami pritarimais pasiekti milijonus rinkėjų ir apšmeižti varžovus konservatorius“, – rašo leidinys.

Daugelį paskyrų (akauntų) galima identifikuoti kaip botus, kuriuos slepia angliškos moterų pavardės, patikslina laikraštis. „Mūsų tyrimas parodė, kad rusų paskyros socialiniame tinkle suteikė Korbynui ir leiboristams plačiausią paramą, ir, beje, 9-iuose iš 10 pranešimų apie partiją buvo prastumiama jos rinkiminė kampanija. Ir atvirkščiai, 9 iš 10 „tvitų“ apie konservatorius buvo priešiško pobūdžio“, – sakoma straipsnyje.

The Times duomenimis, 80% paskyrų buvo sukurtos keletą savaičių prieš liepos 8-osios balsavimą. Jos suaktyvėdavo esminiais kampanijos momentais. „Rinkimai buvo nepaprastai sėkmingi asmeniškai Korbynui. Kampanijos laikotarpiu paramos jo partijai lygis pakilo nuo 25% iki 40% – tai ryškiausias paramos lygio ūgtelėjimas rinkimuose mūsų epochoje“, – pažymi leidinys.

„Tie nauji demaskavimai kelia didžiulį nerimą, – sakė skaitmeninių technologijų ir kultūros ministras Metas Henkokas. – Tai absoliučiai nepriimtina, kad kokia nors šalis kištųsi į demokratinius rinkimus kitoje valstybėje. Kompanijos – socialinių tinklų savininkės privalo imtis priemonių, kad apsaugotų mūsų demokratinį diskursą, o taip pat atskleistų, kas joms žinoma“.

Tyrėjų komanda aptiko, kad nuo praėjusių metų balandžio apie Britanijos politiką rašė 16 tūkst. rusų botų, praneša laikraštis. Tačiau tyrimą susiaurino, pasirinkdama iš tų 20 tūkst. „tvitų“, kurie buvo spausdinti per keturias savaites iki rinkimų.

Rinkęs tuos duomenis Suonsi universiteto ekonomikos profesorius Aleksandras Talavera pranešė: „Tas rinkinukas pateikia liudijimus, kad rusakalbiai botai naudoti tyčia, siekiant pabandyti paveikti rinkimus leiboristų naudai ir konservatorių nenaudai. Duomenys – tai tik nedidelis atsitiktinis rinkinukas, tad rusakalbių automatizuotų botų elgesys, tikriausiai, tėra tik jų operacijos su visuotiniais rinkimais aisbergo viršūnė“.

„Kai tik prireikdavo, botai staigiai pakildavo ginti Korbyno. Kai per rinkiminę kampaniją Korbynas buvo sukritikuotas už tai, kad nežinojo, kiek kainuos viena iš esminių jo politinių priemonių, 34-ių moterimis apsimetančių paskyrų brigada vienu metu paskleidė vieną ir tą patį pranešimą, kad žiniasklaida privalanti gerbti leiboristų lyderį“, – pateikia tokį pavyzdį leidinys.

Konservatorių partijos parlamentaras, Kultūros, žiniasklaidos ir sporto komiteto vadovas Damianas Kolinzas pareiškė, kad reikalaus Twitter‘io paaiškinimų. „Bet koks Rusijos įsikišimas į Jungtinės Karalystės politiką – tai mūsų rinkimų įstatymo pažeidimas, ir mes privalome veikti, kad padarytume tam galą“, – sakė jis.

Leiboristų partijos spaudos sekretorius pakomentavo: „Leiboristų pasiūlytoms griežtoms priemonėms mokesčių nemokėjimo, pražūtingos privatizacijos ir korumpuotų oligarchų atžvilgiu priešinasi tiek Mei, tiek ir Putino, taip pat ir jų super turtingų šalininkų konservatyvioji filosofija. Žmonių įkvėpiama Leiboristų partijos rinkiminė kampanija patraukė internete didžiulę visuomenės paramą. Mes nežinojome jokių automatizuotų botų, mes tikrai neapmokėjome nė vieno iš jų ir neturime informacijos, kad tai darė kas nors iš mūsų šalininkų“.

Šaltinis: „The Times“

2018.05.02; 05:44

Kam naudingas Lietuvos politinių partijų sunaikinimas?

Jei šiandien man kas nors pasakytų, kad Lietuvoje gyvename demokratijos sąlygomis vakarietiškuoju jos supratimu, labai ilgai ir nuoširdžiai juokčiausi tokiam naivuoliui tiesiai į akis.

Sąjūdžio mitingas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau tikrai tikiu, kad tokie naivuoliai egzistuoja, jų tikrai nėra mažai, jų išsilavinimas, intelektas, profesija, lytis ar religinė priklausomybė gali būti pati įvairiausia, tačiau juos vienija trumpa politinė atmintis ir pilietinis infantilumas.

Pamėginkime pasigilinti į dabartinę lietuvišką „demokratiją“, tenka rašyti „demokratija“, nes iki tikros demokratijos mums toli kaip iki Mėnulio pėsčiomis. Kadangi diskusija be argumentų kaip namas be pamatų, pradėkime nuo jų.

Pasaulyje demokratijos padėtis valstybėje matuojama įvairiais matais. Vienas iš esminių lakmuso popierėlių demokratijai konkrečioje šalyje išmatuoti yra žmonių teisė rinktis į taikius susirinkimus ir susibūrimus, kita – laisvė burtis į politines partijas bei dalyvauti laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose. Dar yra žiniasklaidos nepriklausomumas, bendras korupcijos lygis, teismų ir teisėtvarkos savarankiškumas ir nesikišimas į politinius procesus…

Šiame straipsnyje bandysime analizuoti piliečių laisvę burtis į politines partijas ir pastarųjų galimybę laisvai veikti ir dalyvauti sąžininguose ir demokratiniuose rinkimuose, kitame straipsnyje apžvelgsime taikių susirinkimų, renginių ir susibūrimų laisvę.

Kokios politinės partijos ir organizacijos bei laisvo jų veikimo Lietuvoje sąlygos?

„Trisdešimt penktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis skamba taip:

Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.

Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politiniai partijai ar asociacijai.

Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.“ (paryškinta šio straipsnio autoriaus).

Kaip matome, Konstitucijos kūrėjai numatė Lietuvos piliečių teisę burtis ne tik į politines partijas, bet ir į kitas politines organizacijas. Tačiau per 25 Lietuvos Konstitucijos veikimo metus įstatymų leidėjai nesugebėjo apibrėžti, kas yra politinė organizacija ir priimti jų veikimą reglamentuojančių įstatymų, todėl toliau analizuosime tik politines partijas.

Partijos – geriausias vaistas nuo populizmo

Visame demokratiniame pasaulyje piliečiai savo politinę valią išreiškia rinkimuose, rinkdamiesi sau artimiausią politinę partiją arba jos atstovą, perskaitę jų deklaruojamas vertybes ir programines nuostatas. Eilinis pilietis savo gyvenime neturi laiko labai plačiai įsigilinti į valstybėje bei pasaulyje vykstančius politinius ir ekonominius procesus. Šiems procesams perprasti reikia papildomo pasiruošimo, žinių ir įvairiapusės informacijos. Todėl dažnai prieš balsuodami pasiklauso politikų deklaruojamų tikslų ir pažadų ir pagal juos atiduoda savo balsą.

Tačiau demokratija nenumato tiesioginės bausmės už tai, kad politikas netesės prieš rinkimus duotų pažadų. Vienintelė bausmė, kurią numato demokratinė santvarka – rinkėjų pasitikėjimo praradimas ir politiko neperrinkimas kitai kadencijai.

Rinkimai

Bet kaip iš anksto patikrinti, ar politikas bus linkęs tesėti savo pažadus ar kalba tik tai, ką nori girdėti rinkėjai? Juk čia negali pasinaudoti prinokusio arbūzo rinkimosi parduotuvėje ritualo, kai pabeldžiama į arbūzo galvą arba jis perpjaunamas pusiau. Politikai greičiausiai neleistų rinkėjams tokiu būdu jų patikrinti prieš rinkimus.

Politologai teigia, kad brandžių, nevienadienių politinių partijų egzistavimas yra vienas geriausių vaistų nuo populizmo. Teisingai, politinės partijos – vaistas nuo populizmo. Vakarų demokratinėse šalyse rinkėjai gali pasigilinti, ką ir kuriuo metu politinė partija žadėjo, ką įgyvendino ir kas iš to išėjo. Pasaulio ekonominiai procesai dažnai yra dinamiški ir sunkiai nuspėjami, todėl kartais politikai turi priimti greitus ir nepopuliarius sprendimus, kad amortizuotų iškylančios krizės sukeltą neigiamą efektą.

Dažniausiai tokie sprendimai pasiteisina ateityje, kaip kad gydytojams kritiniu atveju gelbėjant paciento gyvybę pateisinama skausminga chirurginė operacija. Todėl ir politinių partijų, esančių valdžioje, sprendimus kartais galima įvertinti tik po tam tikro laiko. Demokratiniame pasaulyje piliečiai gali pareikalauti iš politinių partijų ir jų atstovų, kad šie laikytųsi rinkiminių pažadų. Tai galioja tose šalyse, kur stipri pilietinė visuomenė.

Kuo skiriasi partija nuo verslo subjekto

Lietuvoje, deja, pilietinė visuomenė yra tik formavimosi stadijoje, o brandžias politines partijas, kurios turėtų garbingą istoriją, galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Iš karto po nepriklausomybės atgavimo įstatymų kūrėjai suprato politinių partijų reikalingumą ir naudą demokratiniam procesui. Tačiau praėjus ketvirčiui amžiaus turime atvirkštinę situaciją. Visuomenė visai pagrįstai nebepasitiki politinėmis partijomis, kurias dažnai labai sunku atskirti nuo pelno siekiančių uždarųjų akcinių bendrovių arba tiesiog nusikaltėlių grupuočių.

Pamėginkime atsakyti į klausimą – ar kaltas vaisto gamintojas, jei pacientas apsinuodijo  nuo vaisto klastote? Ar kaltas gėrimo gamintojas, jei klientas apsinuodijo padirbtu surogatu? Tikriausiai ne. Tai kodėl kaltiname partinę sistemą dėl to, kad leidome mus apgauti aferistams, kurie savo gaujas pavadinę politinėmis partijomis daugiau nei du dešimtmečius mus mulkino? Faktas, kad taip įvyko, rodo tik tai, kad turime dar labiau stiprinti politinių partijų segmentą, turime į jų veiklą įtraukti kuo daugiau pilietiškai nusiteikusių žmonių, akademinį jaunimą, ūkininkus, inteligentiją.

Juk kuo daugiau bus idėjinių žmonių politinėse partijose, tuo jos bus švaresnės ir sąžiningesnės, tuo bus lengviau rinkėjams per rinkimus. Tačiau šiuo metu einama kitu keliu. Stengiamasi, kad išliktų tik nomenklatūrinės arba oligarchų kišeninės partijos, o idėjinės sąžiningos ir skaidrios politinės jėgos numirtų natūralia mirtimi arba būtų per prievartą numarintos.

Tas skaidriai neskaidrus politinių partijų finansavimo modelis

Pirmiausiai buvo sugriežtintas politinių partijų finansavimas, kuris beveik nepridėjo skaidrumo didžiųjų partijų finansuose, bet smarkiai komplikavo mažųjų partijų išlikimą. Panaikinus juridinių asmenų galimybę remti politines partijas, buvo suduotas didelis smūgis mažų partijų finansavimui, o tuo pačiu „paslėpti galai“ didžiųjų partijų nesąžiningam atidirbimui savo rėmėjams.

Pateiksiu paprastą pavyzdį, kaip buvo iki politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimų: UAB „Įmonė“ paremia valdančią politinę partiją „Biudžeto sąjunga“, o praėjus pusmečiui po paramos pervedimo ši įmonė laimi 15 iš 16 konkursų ministerijoje, kurią kuruoja jos paremta politinė partija. Viskas aišku rinkėjui, viskas aišku teisėsaugai. Dabar UAB „Įmonė“ negali remti valdančiosios politinės partijos kaip juridinis asmuo, bet jos pagrindinis akcininkas Vardenis Pavardenis gali ją remti kaip fizinis asmuo. Parama pervedama, įmonė konkursus laimi, o galai jau paslėpti ir ausys taip aiškiai nekyšo. Ir jei ankščiau dalis įmonių rėmė po keletą politinių partijų dėl demokratijos plėtros, tai dabar mažų ir neįtakingų partijų turtingi verslininkai neremia savo asmeniniais pinigais.

Viskas mokama, nes rinkimus turi laimėti tik dideli pinigai…

Paimkime kitą pavyzdį – rinkiminės kampanijos įkarštis, politinė partija ir pavieniai politikai stengiasi, kad rinkėjai juos pastebėtų, kad bent akį užmestų į jų nuveiktus darbus, aprašytus autobiografijose ir į jų išdailintas programas, kurios pilnos realių ir utopinių pažadų kaip strazdų prinokusių vyšnių krūmuose. Pagal dabartinius įstatymus už viską politikai privalo mokėti: nori susitikti su rinkėjais – mokėk rinkos kaina už salės nuomą mokykloje ar kultūros namuose, nori pasidalinti savo idėjomis su rinkėjais spaudoje – mokėk pagal iš anksto leidinio Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaruotus įkainius.

Dolerių krūva

Galima tik priminti, kad jau esančios valdžioje partijos ne tik turi neskaidriais ryšiais susaistytų rėmėjų tarp turtingų fizinių asmenų, bet iš biudžeto kasmet išsidalina milijonus eurų savo reikmėms ir politinėms kampanijoms finansuoti.

Jau seniai niekam ne paslaptis, kad vadinamosios biudžetinės partijos aktyviai naudojasi administraciniais resursais savo valdomose savivaldos institucijose, ministerijose ir Seime bei valstybinėse įmonėse.

Žmonės įdarbinami valstybės įmonėse, ministerijose ar savivaldybėse fiktyviai, o realiai dirba administracinį darbą partijoms. Šie darbuotojai gali operatyviai surinkti parašus už partijos sąrašus ar kandidatus į merus ir Seimo vienmandatininkus, jie gali surinkti žmonių deklaracijas skirti politinei partijai 1 proc. nuo asmens sumokėto Gyventojo pajamų mokesčio, tvarkyti partijos finansinius, administracinius ir rinkiminius dokumentus. Viso šito nedidelės nepriklausomos partijos neturi ir yra priverstos visur remtis savanorių pagalba, kuri sunkiai konkuruoja su etatinių darbuotojų darbu.

Latvijoje 200, o Lietuvoje – 2000

Priešpaskutinis smūgis mažosioms partijoms buvo būtinojo minimalaus partijos narių skaičiaus pakėlimas nuo 1000 iki 2000 narių. Šis įstatymas be jokios abejonės priimtas dėl partijų skaičiaus sumažinimo ir tuo pačiu piliečių politinio aktyvumo bei galimybės dalyvauti politinėje veikloje ribojimo. Juk esant dabartiniam Lietuvos pilietiniam aktyvumui surasti 1000 bendraminčių, norinčių ir galinčių priklausyti politinei organizacijai yra labai sunku, o rasti 2000 aktyvių žmonių, kurie būtų patikimi, suprastų ir pritartų partijos vertybėms ir programai yra labai sunkiai įgyvendinama misija. Jei lygintume su mūsų artimiausia kaimyne Latvija, tai ten užtenka 200 žmonių, kad politinė partija galėtų būti įsteigta ir pilnavertiškai veiktų. Skirtumas: 10 kartų! Gali kilti klausimas, kodėl tai blogai? Atsakymas būtų dvejopas – dėl to, kad kiekybė dažnai mažina kokybę ir todėl, kad apskritai mūsų visuomenėje žmonių, kurie sutiktų priklausyti politinei partijai, skaičius yra labai ribotas.

Istorija mus moko, kad ne kiekybėje esmė, o kokybėje. Maža grupelė idealistų gali apversti pasaulį, jie būdami vieningi ir veiklūs vieniems ar kitiems procesams išjudina mases. O jei kokia organizacija tampa labai skaitlinga, masinė, ji dažniausiai yra pasmerkta išsigimti, prarandama galimybė pažinoti vieni kitus ir vieningai, komandiškai veikti.

Kodėl nepopuliaru dalyvauti politinių partijų veikloje?

Nors sovietinė sistema subyrėjo seniai, bet žmonės vis dar bijo priklausyti politinėms partijoms, nes galvoja, kad nuo to gali nukentėti, todėl net statistų pririnkti mažesnėms politinėms partijoms nėra lengva. Iš kitos pusės tokias baimes labai stiprina finansinės institucijos, tokios kaip užsienio šalių bankai, kurie, prisidengdami absurdiškais argumentais, piktybiškai renka informaciją apie asmenų arba jų artimųjų priklausymą politinėms partijoms.

Ne visuomet reikia būti užsispyrusiam kaip ožys. Slaptai.lt

Ne kartą ir ne du mažosios politinės partijos netenka narių po to, kai asmuo apsilanko banke ir ten jam tenka užpildyti asmens duomenų anketą, kurioje yra net keletas klausimų apie priklausymą politinėms partijoms. Atmetus bankų absurdiškus argumentus apie tai, kad tokia informacija renkama terorizmo ir pinigų plovimo prevencijai, tikroji priežastis taip ir lieka paslaptis. Logiškiausia išvada peršasi tokia, kad duomenys renkami turint tikslą įtakoti politinius procesus, priimamus įstatymus ir bendrą verslo aplinką šalyje.

Juk tikrai ne vienas esame sulaukę iš bankų asmeninių pasiūlymų dėl vartojamųjų paskolų, pensijinių fondų ir kitų finansinių paslaugų, nesunku nuspėti, kad valdančiųjų politinių grupuočių nariai gali sulaukti palankesnių asmeninių bankų pasiūlymų, taip darant poveikį asmenims, nuo kurių priklauso bankų finansiniai rezultatai ir verslo aplinka. Tikriausiai nereikia nei sakyti, kad paprastą, eilinį postsovietinės šalies pilietį išgąsdins klausimas apie jo priklausymą politinei partijai ir dažnas partietis, ypač jei nėra politinėje veikloje labai aktyvus, po tokios anketos užpildymo nusprendžia pasitraukti iš partijos, kad ateityje nesusilauktų panašių klausimų.

Teisingumo ministerijos metodai

Teisingumo ministerija turi kitų būdų mažinti politinių partijų narių skaičių – tai asmenų santuokos ir skyrybos. Reiktų paminėti, kad partijos tam, kad galėtų legaliai veikti politinėje arenoje, dalyvauti rinkimuose ir nebūtų priverstiniu būdu išregistruotos ir uždarytos, privalo mažiausiai 2 kartus per metus siųsti savo atnaujintą narių sąrašą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai. Pastaroji gavusi duomenis išbraukia iš narių mirusius asmenis (kas yra logiška ir teisinga), netiksliai užpildžiusius stojimo dokumentus (jei neatitinka asmens kodas, asmuo turi keletą vardų, o užpildė tik vieną ir panašiai).

Taip pat išbraukiami asmenys, kurie per paskutinį pusmetį dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakeitė savo pavardę, dažniausiai dėl santuokos sudarymo arba skyrybų su sutuoktiniu. Taigi asmuo, pakeitęs pavardę, visų pirma privalo apie tai informuoti politinės partijos vadovybę, kiek tokių sąmoningų žmonių gali būti? Tikriausiai tik vienetai. Tokiu atveju tokiais dalykais privalo rūpintis partijos vadovybė. Kadangi nepatekusi į valdžią ir neparsidavusi oligarchui partija etatinių darbuotojų neturi, vadinasi, tuo rūpinasi neetatiniai savanoriai, kurie be šito dalyko rūpinasi dar daugybe kitų reikalų, be kurių partija negalėtų normaliai veikti ir funkcionuoti.

Politinių partijų kova – tai plėšrūnų kovos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Galima dar priminti, kad Vyriausioji rinkimų komisija kiekvienais metais vis labiau sunkina ir komplikuoja partijų ataskaitas ir kitus dokumentus, kuriuos jos turi pateikti. Rinkiminių kampanijų metu žmogus, kuris prisiima atsakomybę būti kampanijos iždininku, aukodamas savo laisvalaikį turi tiek dokumentų užpildyti, kad net rimti buhalteriai turėtų paprakaituoti; jei suklys, jis rizikuoja būti nubaustas administracine tvarka, o prie viso to mažosiose partijose dažniausiai už darbą negauna nė cento.

Neseniai Kauno ir Vilniaus merai pasigyrė, kad šių miestų tarybos panaikino politinių partijų teisę į lengvatinę patalpų nuomą iš savivaldybių. Ką tai reiškia sisteminėms valdžios partijoms? Visiškai nieko, jos pasididins dotacijas iš biudžeto ir už mokesčių mokėtojų pinigus išsinuomos dar prabangesnius apartamentus miestų centruose, o mažosios partijos liks be namų, be šanso turėti kambariuką, kur galėtų rengti susirinkimus, laikyti dokumentus, priimti rinkėjus ar svečius. Tikrai galima pritarti, kad prabangūs ofisai miestų centre politinėms partijoms neturi būti skiriami, tačiau po kuklų kabinetą savivaldybei priklausančiose patalpose kiekvienai politinei partijai valstybė turėtų užtikrinti.

Kas balsuoja, o kas balsus skaičiuoja!

Visi esame girdėję Josifui Stalinui priskiriamą posakį, kad nesvarbu, kas kaip balsuoja, o svarbu, kas balsus skaičiuoja. O ar susimąstome, kas Lietuvoje skaičiuoja balsus, jei sakysite, kad tai daro apylinkių, apygardų ir Vyriausioji rinkimų komisijos, būsite teisūs tik dalinai. Nes Lietuvoje balsus skaičiuoja politinės partijos, bet tik valdančiosios. Rinkimų apylinkių, būtent kurios ir skaičiuoja rinkėjų balsus, komisijas sudaro tik šiuo metu esančių valdžioje politinių partijų deleguoti atstovai, rinkimų apygardų, kurios nagrinėja pažeidimus ir kontroliuoja balsavimo eigą apylinkėse, rinkimų komisiją sudaro valdančiųjų partijų atstovai, teisingumo ministro (kurį skiria valdančios partijos) paskirtas atstovas, savivaldybės administracijos vadovo (kurį skiria valdančios partijos) deleguotas atstovas ir asociacijos, kuri vadinasi „Lietuvos teisininkų draugija“ deleguotas atstovas, kuris vienintelis turi teorinę galimybę nebūti susijęs su valdančiomis politinėmis grupėmis.

Labai panašiai sudaroma ir Vyriausioji rinkimų komisija, ją sudaro pirmininkas, kurį deleguoja valdančios partijos, visų valdančių partijų atstovai, 3 teisingumo ministro deleguoti atstovai ir 3 Lietuvos teisininkų draugijos deleguojami nariai, kurie turi teorinį šansą išlikti tikrai objektyvūs, bet visada sudaro tik kuklią mažumą. Aišku, šiame straipsnyje nenorime teigti, kad Lietuvoje visi rinkimai klastojami, bet balsų skaičiuotojų skyrimo būdai švelniai tariant demokratija nekvepia ir sukelia įvairių minčių.

Ar reikia Rinkimuose į Seimą panaikinti partinius sąrašus?

Paskutiniu metu visuomenė masiškai nepasitiki politinėmis partijomis, vis dažniau pasigirsta siūlymų atsisakyti daugiamandatės apygardos, kurioje išrenkama 70 Seimo narių pagal politinių partijų sąrašus. Siūloma palikti tik vienmandates apygardas, kuriose lygiateisiškai galėtų konkuruoti partijos ir nepartiniai kandidatai. Atsiranda politikų ir visuomenininkų, kurie partinių sąrašų panaikinimą laiko panacėja, kuri turėtų iš esmės pagydyti mūsų labai sergančią demokratiją. Nesinori manyti, kad šie žmonės taip kalba vedini nesąžiningų paskatų, tikriausiai jie yra tiesiog labai naivūs. Daugiamandatės apygardos panaikinimas būtų žalingas dėl keleto priežasčių.

Visų pirma, tam, kad kandidatas į Seimą laimėtų rinkimus vienmandatėje apygardoje, turi būti tam tikros aplinkybės. Dažniausiai rinkimus vienmandatėse laimi „seni vilkai“, tai apkerpėję, dažnai korumpuoti iki kaulų smegenų, bet žinomi politikai. Šie politikai tikrai nepasiūlys nieko naujo ir pozityvaus, jie Seime jau ne vieną ir ne dvi kadencijas, moka labai gražiai kalbėti ir nieko nepasakyti, gražiai šypsosi prieš kameras, dažniausiai turi „užgyvenę“ ne vieną dešimtį nekilnojamo turto objektų, paėmę milijonines paskolas, tačiau tuo pačiu ir paskolinę maždaug tiek pat, kiek yra skolingi, taip pat apvalią sumelę piniginių lėšų laiko bankuose. Ar tie pilietiški žmonės, kurie siūlo panaikinti rinkimuose partijų sąrašus, nori, kad tokie politikai būtų išrinkti? Greičiausiai ne. 

2012-ieji. Kovo 11-oji. Protestų diena. Vytauto Visocko nuotr.

Kita kategorija žmonių, kurie turi šansų būti išrinkti vienmandatėje, yra labai turtingi verslininkai, dar kitaip vadinami oligarchai, jie gali eiti į rinkimus kaip nepartiniai, gali eiti kaip kurios nors partijos atstovai, bet jie bus išrinkti vien dėl savo pinigų ir įtakos. Ar būtent tokių Seimo narių nori pilietiški kovotojai prieš sąrašus? Tikriausiai irgi ne.

Trečias būdas patekti į Seimą per vienmandatinę apygardą – būti iškeltam partijos, kuri šiuo metu yra „ant bangos“. Tai gali būti naujos, ką tik atsiradusios, tautos gelbėtojų, kurie atsiranda per kiekvienus rinkimus, partijos atstovas, arba sisteminės partijos, kuri įgijo pasitikėjimą dėl vadinamosios politinės švytuoklės, nes paskutinėje kadencijoje buvo opozicijoje, iškeltas kandidatas.

Juos vienija tik vienas faktas, jie yra išrenkami tik todėl, kad jų sąrašas daugiamandatėje yra lyderis. O jei daugiamandatės apygardos nebūtų, jiems tikrai nebūtų jokių šansų būti išrinktiems.

Štai ir atsakymas visiems, kurie taip kovoja prieš politinių partijų sąrašus, daugiamandatės apygardos panaikinimas demokratijos Seimo rinkimuose nepadidins, o sumažinti tikrai gali, gal netgi ženkliai.

Demokratija ar pigi jos imitacija?

Apibendrinant norisi pasakyti, kad valdantysis Lietuvos elitas sąmoningai ir metodiškai naikina politinių partijų autoritetą visuomenėje, griauna piliečių pasitikėjimą politine sistema ir tokiu būdu mažina demokratiją Lietuvoje. Konstitucijos garantuojama piliečių teisė laisvai burtis į partijas ir politines organizacijas yra ciniškai ribojama įstatymų, kurie sudaro daugybę dirbtinių kliūčių kurtis ir veikti nedidelėms, idėjinėms politinėms partijoms, tuo pačiu sudarydami ypatingai palankias sąlygas valdžioje esančių sisteminių, neturinčių jokių vertybių, politinio elito grupių veikimui ir plėtrai. 

Julius Panka. Šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šioms interesų grupėms kasmet išdalinamos milžiniškos lėšos iš valstybės biudžeto, tik jų atstovai turi teisę skaičiuoti balsus rinkimų apylinkėse ir apygardose, jų atstovai sudaro daugumą Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Šios partijos nevengia naudotis turimais administraciniais resursais, todėl susirenka liūto dalį nuo piliečių partijoms skiriamo 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšų.

Tie patys administraciniai resursai šioms organizacijoms suteikia pranašumą tvarkant daugybę biurokratinių prievolių, kurias valdžia yra nustačiusi partijoms.

Visus aukščiau suminėtus faktus sudėjus išeina, kad teoriškai partinio pliuralizmo teisė Lietuvoje yra, bet praktiškai ji neegzistuoja. Kaip kažkada sakė vienas humoristas „Teoriškai arklys, o praktiškai nepasivelka…“

Taigi, prieš juokdamiesi iš totalitarinių valstybių ir smerkdami jų santvarkas, pažiūrėkime į savo kiemą ir prikąskime liežuvį.

(Bus daugiau)

2017.09.05; 07:00