Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad pastarųjų Seimo rinkimų kampanija buvo šiurkšti, grįsta šmeižtu ir „valstiečių“ nusiteikimu prieš konservatorius.
 
„Buvo rinkiminės kampanijos – vadinamosios rinkiminės kovos metodai – kai kurie buvo šiurkštūs, labai atgyvenę ir seni. Bet galbūt jie vis dėlto yra dar veiksmingi“, – Delfi TV svarstė profesorius, pridurdamas, kad, jo manymu, šiam procesui realizuoti buvo mesti dideli pinigai.
 
„Aš kalbu apie agresyvų puolimą, juodinimą, šmeižimą ir masinį šmeižto platinimą už labai didelius pinigus. Kažkas turi tų pinigų“, – teigė V. Landsbergis, neslėpdamas, kad kalba ir apie „valstiečių“ išplatintą kontroversiškai įvertintą leidinį „Neliečiamieji“.
 
„Ši kampanija su labai didele investicija galbūt padeda jiems išsilaikyti konkurencijoje. Jeigu žmonės balsuoja ne už kokybę, ne už idėją, ne už ateitį, o tiesiog prieš ką nors. Jeigu juos nuteikia prieš ką nors – jie tada balsuoja prieš, o ne už. Bet tai nėra kelias į ateitį ir į pažangą. Tai metodika kovos žeminant ir murdant“, – apibendrino profesorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 04:35

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.

Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.

Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”

Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.

2020.01.20; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį oficialiai paskelbė apie dalyvavimą 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, informuoja BBC.
 
D. Trumpas apie siekį būti perrinktam JAV prezidentu paskelbė per renginį Floridos valstijoje, pavadindamas šią valstiją „antraisiais savo namais“. Į renginį Orlando mieste susirinko tūkstančiai prezidento šalininkų, skandavusių „JAV“ ir „Dar ketveri metai“.
 
Didžiulė minia žmonių susirinko pasiklausyti respublikono D. Trumpo kalbos, trukusios apie 80 minučių. „Šįvakar stoviu prieš jus, kad oficialiai pradėčiau savo kampaniją antrajai kadencijai JAV prezidento poste. Pažadu, kad niekada jūsų nenuvilsiu“, – sakė JAV vadovas.
 
Kalbėdamas D. Trumpas nepateikė jokios naujos konkrečios politikos ir naujų planų, bet žadėjo toliau kovoti su nelegalia imigracija, kritikavo žiniasklaidą ir „melagingas naujienas“ (fake news) bei pakartotinai užsipuolė demokratus.
 
„Manome, kad mūsų šalis turi būti prieglobsčiu įstatymus gerbiantiems piliečiams, o ne nusikaltėliams užsieniečiams“, – kreipdamasis į savo šalininkus sakė D. Trumpas ir patvirtino pažadą pasienyje su Meksika pastatyti sieną.
 
Nelegalios imigracijos į JAV pažabojimas tapo pagrindiniu D. Trumpo uždaviniu pirmosios kadencijos metu.
 
Tuo pačiu D. Trumpas apkaltino demokratus siekiu legalizuoti nelegalią migraciją ir teigė, kad jie nori „sunaikinti mūsų šalį“. Pasak D. Trumpo, demokratai „tapo radikalesni, pavojingesni ir labiau pamišę nei bet kuriuo kitu momentu šiuolaikinėje mūsų šalies istorijoje“.
 
„Jie nori sunaikinti jus ir nori sunaikinti mūsų šalį, kaip žinome. Nepriimtina. To nebus“, – teigė prezidentas ir pridūrė, kad demokratai yra „varomi neapykantos“.
 
Savo kalboje D. Trumpas taip pat džiaugėsi dabartine JAV ekonomines būkle, kurios „pavydi visas pasaulis“, ir kritikavo Roberto Muellerio tyrimą dėl tariamo jo rinkimų kampanijos ir Rusijos sąmokslo.
 
Išankstinės apklausos vis dėlto rodo, kad respublikonų atstovas yra pažeidžiamas. Daugiau nei 20 demokratų jau yra paskelbę apie siekį dalyvauti JAV prezidento rinkimuose ir perimti D. Trumpo poziciją.
 
Apklausos rodo, kad D. Trumpas smarkiai atsilieka nuo demokratų kandidato Joe Bideno, žadančio sugrąžinti ramesnius ir švelnesnius laikus, – tokią Ameriką, kokia ji buvo Baracko Obamos prezidentavimo metu.
 
D. Trumpą apklausose lenkia ne tik J. Bidenas, bet ir senatorius Bernie’is Sandersas. Išankstinės apklausos iš tiesų dar nieko nereiškia, nes išankstinės apklausos prieš 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimuose neparodė D. Trumpo populiarumo ir nepadėjo nuspėti, kad D. Trumpas įveiks demokratų kandidatę Hillary Clinton.
 
2019.06.19; 08:11
 

Lietuvos prezidentūra laukia naujo šeimininko. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iki Prezidento rinkimų pabaigos likus vos kelioms dienoms, kandidatų į prezidentus štabai stengėsi nesuklysti ir nepadaryti grubių klaidų, galinčių kainuoti pergalę. Ši taisyklė tarp kandidatų, rimtai galvojusių apie pergalę šalies vadovo rinkimuose, galiojo ir prieš pirmąjį Prezidento rinkimų turą.
 
Visgi, žvelgiant į kelis mėnesius trukusį Prezidento rinkimų transliavimo maratoną, šalies vadovo posto siekusiems politikams nepavyko išvengti klaidų bei nesusipratimų. Tokių pavyzdžių, kai politikai, siekę dramos, matomumo ar tiesiog nesusilaikę nuo emocijų, pateko į nepatogias situacijas, esama ne vieno.
 
Nepavykusi „valstiečių“ drama
 
Ko gero, vienas įsimintiniausių ir dar kurį laiką visuomenės atmintyje liksiančių epizodų – „valstiečių“ kurta drama apie pasitraukimą iš valdančiųjų, jei premjeras pralaimės Prezidento rinkimus. Iš pradžių legendinės Pilėnų istorijos vaizdinį sukę „valstiečiai“ su kunigaikščiu Margiriu priešakyje didvyriškai vienas kitą ragino šokti į ugnį, jei priešas pralauš medines gynybines sienas. Nepaisant to, kad bedvasiais ir bevaliais buvo vadinami tie, kurie dar iki viešo susideginimo akcijos abejojo, ar tą daryti prasminga, išmušus lemtingam momentui atsitraukimą nuo laužo inicijavo tie patys „susideginimo“ iniciatoriai.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Ne visiškai pasverti pažadai sukūrė prielaidas sudvejoti valdančiųjų lyderių „mes visada laikomės savo žodžio“ tikrumu ar tiesiog atlaidžiai žvelgti į tai, kaip greitai ir kaip vienbalsiai gausiausia Seimo frakcija keičia savo nuomonę. 
 
Ne mažiau svarbi šios istorijos pasekmė yra ir tai, kad neatsargūs Ramūno Karbauskio pareiškimai sukūrė viešojoje erdvėje mažiau aptartą turbulenciją valstybės institucijų viduje. Kitaip tariant, komunikaciniai žaidimai ne tik paklojo pagrindą abejoti iki tol mažai kvestionuotomis lyderių savybėmis strateguoti, tačiau sutrikdė ir valstybės struktūrų, ir paprastų tarnautojų rutiną – pirmiausia keliant klausimą, ar dėl turimos darbo vietos dar galima jaustis saugiai.
 
N. Puteikio laviravimas tarp S. Skvernelio ir A. Juozaičio
 
Ne mažiau painus ir permainingas buvo Naglio Puteikio pasirodymas. Prezidento posto siekęs Seimo narys finišo tiesiojoje nusprendė sustoti, pareikšdamas, kad nei pats už save šalies vadovo rinkimuose balsuos, nei kitus tą ragina daryti. Politikas aiškino, kad galimybė sutrukdyti į antrąjį rinkimų turą pakliūti Gitanui Nausėdai yra kur kas svarbiau nei jo asmeninis pasirodymas šalies vadovo rinkimuose.
 
Visgi siekis visuomenės akyse pasirodyti nebijančiu aukotis dėl idealų neatnešė dividendų. Ne tiek dėl to, kad planas užkirsti kelią G. Nausėdai pakliūti į antrąjį turą nepavyko, kiek dėl to, kad N. Puteikis, laviruodamas tarp A. Juozaičio ir S. Skvernelio, taip ir nesugebėjo iki rinkimų pabaigos atsakyti, kurio kandidato naudai jis traukiasi.
Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
Maža to, dar visai neseniai N. Puteikis apie S. Skvernelį kalbėjo kaip apie ne mažesnę grėsmę šaliai nei G. Nausėda, kurį parlamentaras piešė itin tamsiomis spalvomis.
 
Nesugebėjimas prezidentinio maratono įveikti iki galo, rimtų argumentų, kodėl traukiamasi nepateikimas bei atviru asmeniniu pragmatizmu grįstas laviravimas net protesto elektorato lepintam N. Puteikiui gali nemaloniai atsiliepti.
 
I. Šimonytės ir G. Nausėdos ginčas
 
Kaip tam tikrą politikos estetikos nesėkmę būtų galima laikyti Ingridos Šimonytės ir G. Nausėdos nuo programinių nuostatų atitrūkusias diskusijas laukiant antrojo rinkimų turo. Abipusiai kaltinimai dėl rinkiminių kampanijų finansavimo skaidrumo ar našumo stokos tėkštelėjo kelias dėmes ant kandidatų, kuriuos, bent jau iki pirmojo turo, visuomenė buvo pripratusi matyti santūriais, pernelyg kaltinimais nesižarstančiais politikais, siekiančiais daugiau kalbėti apie programų turinį.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Užuominų atsakant į nuolat kartojamą repliką, kad I. Šimonytė nėra savarankiška, „nes konservatoriai remia“, atrėmimas akcentuojant G. Nausėdos ryšius su prie jo rinkiminės kampanijos galimai prisidėjusiomis verslo struktūromis, subtilumo tiek vienam, tiek kitam nesuteikė. Galiausiai nepagražino situacijos ir bandymai „įgelti“ prisimenant praeitį: G. Nausėda pasitaikius progai kartojo skolinimosi ne iš TVF istoriją, o I. Šimonytės frakcijos kolegos staiga prisiminė esą būtus pokalbius su konservatorių keliamos kandidatės oponentu apie neva Vygaudo Ušacko pašalinimą iš partijos.
 
A. Juozaičio debatai LRT kiemelyje
 
Filosofo Arvydo Juozaičio dramatiškas pasitraukimas iš tiesiogiai transliuotų prezidentinių debatų – dar vienas nepavykęs, veikiausiai principingumo manifestacija turėjęs tapti, rinkimų kadras. Šalies vadovo posto siekęs A. Juozaitis, protestuodamas dėl jam skiriamo nacionalinio transliuotojo tiesioginio eterio stokos, apleido net neįpusėjusius LRT prezidentinius debatus.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Priekaištus LRT ne mažiau nei neoliberaliems kandidatams žarstęs kandidatas nacionalinius debatus iškeitė į piketus LRT kiemelyje. A. Juozaitis tvirtino, kad suorganizuotais mitingais buvo kur kas labiau išgirstas nei jo oponentai, likę diskutuoti televizijos studijoje. Visgi pirmojo turo rezultatai A. Juozaičiui nebuvo itin sėkmingi ir, galima sakyti, rinkiminės kampanijos surengtas benefisas LRT nepasiteisino. Maža to, rodo „Kantar“ duomenys, LRT vykę prezidentiniai debatai buvo tarp žiūrimiausių tuo metu programų Lietuvoje.
 
S. Skvernelio parduodamas namas
 
Premjero S. Skvernelio parduoto namo Valentinui Mazuroniui istorija tapo vienu komiškiausių Prezidento rinkimų momentų. Tiesioginiame eteryje nesugebėjęs laiku sustoti juokauti premjeras „suderėjo“ parduoti namą V. Mazuroniui už jo deklaruotą kainą, kuri akivaizdžiai neatspindi tikrosios nekilnojamojo būsto vertės.
 
Ši iš pažiūros komiška istorija ne tik tapo dingstimi per dantį traukti namą vėliau parduoti atsisakiusį premjerą, primenant jo dažnai kartojamus lozungus, kad jis „žodžio žmogus“, tačiau kartu ir buvo priežastimi bent jau trumpam laikui S. Skvernelį įvelti į jam asmeniškai ne itin malonias diskusijas – kodėl premjeras nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
Visgi tai nebuvo vienintelis kuriozas, į kurį pateko premjeras. Jei „sandoris“ dėl namo gali būti priskirtas klaidai, į kurią niekas rimtai nežiūrėjo, tai pažadai trauktis iš posto, jei nepateks į antrąjį rinkimų turą, yra klaida, kuri gali kainuoti premjerui politinę karjerą.
 
O Vyriausybei jau dabar sukėlė tiek stabilumo, tiek autoriteto nuostolių.
  
P. Auštrevičiaus simuliavimas rinkimuose
 
Liberalų į prezidentus kelto Petro Auštrevičiaus pasirodymas prezidentinėse lenktynėse apskritai gali būti traktuojama kaip viena žiopliausių klaidų šiuose rinkimuose.
Liberalų kandidatų į EP sąrašo lyderis – P. Auštrevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Prezidentinių rinkimų patirties turėjęs, 2004 metais vykusių prezidento rinkimų pirmojo turo metu beveik 19 procentų gyventojų paramos sulaukęs P. Auštrevičius šiuose rinkimuose nesugebėjo surinkti 20 tūkst. parašų, būtinų atsistoti prie starto linijos. Dėl to, kad tai padaryti nesunkiai pavyko politikos naujokui ir partinio resurso neturinčiam Mindaugui Puidokui, pelnytai sukėlė liberalų partijos vadovybės priekaištus ir P. Auštrevičiui skirtus komentarus, esą jis tik simuliavo dalyvavimą rinkimuose.
 
V. Tomaševskio pasirodymas pirmajame ture
 
Kito europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio pasirodymas pirmajame taip pat turėtų būti vertinamas kaip politinė, galbūt net mąžtančią įtaką indikuojanti, nesėkmė.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
 
Dar 2014 m. pirmajame rinkimų ture šiek tiek daugiau nei 8 procentus rinkęs ilgametis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis pastaruosiuose rinkimuose neperlipo net 4 proc. ribos.
 
Europarlamentaro pasirodymo Prezidento rinkimuose negelbėjo ir palyginti solidi prezidentinei kampanijai skirta suma – 79 tūkst. eurų. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.27; 06:00

JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris antradienį teigė, kad buvęs Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas bandė papirkti du potencialius liudininkus.

Pirmadienį JAV prokurorai apkaltino P. Manafortą, susiduriantį su kaltinimais pinigų plovimu, neteisėta lobistine veikla ir pan., bandymu papirkti liudininkus.

Tyrimą dėl įtariamų JAV prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija atliekantis R. Muelleris tvirtino, kad P. Manafortas bandė susisiekti su liudininkais pinigų plovimo ir nelegalaus lobizmo bylose, naudojantis telefonu ir šifruotų tekstinių pranešimų programa.

Be kita ko, bandymai papirkti liudininkus prilygsta P. Manaforto paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimui ir R. Muelleris ragino teisėją peržiūrėti jo paleidimo sąlygas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.05; 00:10

Slaptosios tarnybos. Slaptai.lt nuotr.

JAV teisingumo departamentas, prezidento Donaldo Trumpo reikalavimu, tirs galimą departamento ar Federalinio tyrimų biuro (FTB) kišimąsi į jo rinkimų kampaniją 2016-aisiais.

Atitinkamai bus išplėstas tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į rinkimų kovą, pirmadienį pranešė Baltųjų rūmų atstovė. Esą bus aiškinamasi, ar nebūta netinkamų FTB ar departamento veiksmų D. Trumpo rinkimų kampanijos atžvilgiu.

D. Trumpas sekmadienį paskelbė norįs išsiaiškinti, ar prezidentaujant Barackui Obamai Teisingumo departamentas ar FTB 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Anot D. Trumpo, tai galėjo būti daroma dėl politinių priežasčių ar reikalavimo iš B. Obamos aplinkos.

D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.23; 06:45

Buvęs „Facebook“ duomenų skandalo epicentre atsidūrusios bendrovės „Cambridge Analytica“ generalinis direktorius Alexanderis Nixas atsisakė antrą kartą pasirodyti britų parlamente bei liudyti prieš šalies įstatymų leidėjus.

Buvęs įmonės vadovas prieš parlamento kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetą turėjo pasirodyti trečiadienį. Parlamentarai norėjo apklausti A. Nixą dėl prieštaringų pareiškimų, išsakytų komitetui vasario 27 dieną vykusio liudijimo metu.

Bet A. Nixas pareiškė negalįs pasirodyti prieš parlamentą dėl šiuo metu Jungtinės Karalystės informacijos komisarės Elizabeth Denham vykdomo tyrimo dėl įtarimų, kad „Cambridge Analytica“ galimai neteisėtai gavo ir panaudojo „Facebook“ naudotojų privačius duomenis.

„Mes nepriimame pono Nixo pasiteisinimo dėl nepasirodymo prieš komitetą. Šiuo metu jam nėra pateikti jokie baudžiamieji kaltinimai bei prieš jį nevyksta jokios teisinės procedūros, todėl planuojame šį klausimą kitą savaitę iškelti susitikimo su informacijos komisare metu“, – sakė komiteto pirmininkas Damianas Collinsas.

„Nėra jokių teisinių priežasčių, dėl kurių ponas Nixas negalėtų liudyti. Komitetas žada jį į parlamentą formaliai išsikviesti artimiausiu metu. Papildomą pranešimą šiuo klausimu paskelbsime kitą savaitę“, – teigė jis.

„Cambridge Analytica“ 42 metų A. Nixą suspendavo kovo 20 d., į viešumą iškilus įrašams, kuriuose jis giriasi suvaidinęs svarbų vaidmenį JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos metu 2016-aisiais.

Televizijos kanalo „Channel 4“ publikuotame įraše taip pat galima matyti, kaip A. Nixas giriasi dėl to, kaip jo įmonė apgaudinėja politikus bei per įvairias šešėlines kompanijas paslapčia veikia rinkimuose visame pasaulyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.18; 00:30

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

Liberalų sąjūdžiui ketvirtadienį sulaukus nepalankaus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo dėl neteisėto 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo, iš partijos pasitrauks trys pavaduotojai, jų pavyzdžiu gali pasekti ir partijos pirmininkas Remigijus Šimašius.

„Svarstymų buvo, kad visai valdybai ir pirmininkui reikia iš naujo pasitikrinti pasitikėjimą, ar gerai vadovaujame. Tai neatmestinas variantas, aš pats tai svarstysiu“, – žurnalistams po VRK posėdžio sakė R.Šimašius.

Paklaustas, ar gali būti, kad jis penktadienį atsistatydins, partijos pirmininkas atsakė lakoniškai: „Visko gali būti“.

ELTA jau skelbė, kad ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio pirmininko komandą paliko europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius bei Marcijonas Urmonas. Pasitraukę politikai savo apsisprendimą grindė Lietuvos liberalų sąjūdžiui reikalingų greitų ir ryžtingų permainų būtinumu. Jie taip pat akcentavo, kad lieka ir toliau įsipareigoję piliečiams, rinkėjams ir vienminčiams. Politikai pabrėžė, kad partijos vadovybės požiūris į esamą situaciją privalo keistis.

Seimo narys V. Gailius Eltai sakė, kad apie savo atsistatydinimą pranešė jau anksčiau, dar prieš mėnesį. „Apie atsistatydinimą iš partijos vicepirmininko pareigų pareiškiau jau prieš mėnesį vykusiame partijos tarybos posėdyje, dabar radau du bendraminčius. Manau, kad tai paskatins partiją greičiau atsinaujinti, taip pat bus daugiau pasitikėjimo“, – Eltai sakė V. Gailius.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir Vilniaus miesto meras R. Šimašius nesutiko su teikiamais kaltinimais partijai ir pabrėžė, kad tai buvusio liberalo Šarūno Gustainio atsakomybė.

Pastarosiomis savaitėmis R. Šimašius atsidūrė įvykių sūkuryje. Prieš dvi savaites Liberalų sąjūdis iš valdžios pašalino konservatorius ir iš vicemero posto atleido Valdą Benkunską.

Vietoj jo vicemere tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Edita Tamošiūnaitė. Praėjusią savaitę R. Šimašius nusprendė pakeisti sostinės savivaldybės administracijai nuo 2015 metų vadovaujančią Almą Vaitkunskienę. Jai buvo pasiūlyta eiti pareigas vienoje savivaldybės įmonėje. A. Vaitkunskienė pasiūlymą atmetė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.20; 02:50

Seimo narys Mantas Adomėnas spaudos konferencijoje reagavo į vienos televizijos pradėtą rodyti laidos anonsą, kuriame šmeižiama jo šeima.

„Aš esu kategoriškai prieš tai, kad į politinę kovą būtų įtraukiami ir begėdiškai, be pagrindo terorizuojami šeimos nariai. Taigi turiu reaguoti ir šioje istorijoje padėti tašką“, – pažymėjo M. Adomėnas.

Ir perskaitė žmonos Viktorijos, ant kurios metama šmeižto lavina, pareiškimą.

Continue reading „Ar šeimos narių šmeižtas – gėdingos rinkimų kampanijos pradžia?“