Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja penktadienį palaikė Didžiosios Britanijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir dar septynių šalių raginimą Rusijai išvesti savo pajėgas iš atsiskyrusio Moldovos regiono.

Už neįpareigojančią rezoliuciją – pirmąją tokią rezoliuciją, reikalaujančią Rusijos pajėgų pasitraukimo iš Moldovos – balsavo 64 šalys, prieš – 15, 83 susilaikė. JT Generalinė Asamblėja vienija 193 nares.

Tarp 15 šalių, nepritarusių rezoliucijai, kuria Rusija raginama „besąlygiškai ir neatidėliojant užbaigti“ savo pajėgų išvedimą iš Moldovos, buvo pati Rusija, Iranas, Armėnija, Baltarusija, Sirija ir Šiaurės Korėja.

Rusija savo pajėgas į Moldovos Padniestrės regioną nusiuntė po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais, taip esą siekdama numalšinti neramumus nepriklausomybę nuo Moldovos paskelbusioje teritorijoje.

Padniestrės regionas laikomas vienu kelių buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje teberusenančių „įšaldytų konfliktų“.

Po penktadienį vykusio balsavimo reikalavimas Rusijai išvesti pajėgas iš Moldovos buvo įtrauktas į asamblėjos darbotvarkę. Ateinančiais mėnesiais organizacija surengs posėdį, skirtą padėčiai Padniestrėje aptarti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.23; 08:47

 

Rusija, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo (Jens Stoltenberg) duomenimis, pastaraisiais metais aktyviai ginklavosi Arktyje. Maskva „praėjusiais metais stiprino savo karinį buvimą Arktyje“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Welt“.

Rusija esą vėl pradėjo eksploatuoti sovietinių laikų karines bazes, dislokavo naujas ginklų sistemas ir radarus, taip pat pradėjo naudoti naują ledlaužių flotilę. „Rusija įsteigė ir karinį štabą Arkčiai“, – sakė J. Stoltenbergas. Dalis Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ rugsėjį taip pat vyko toli šiaurėje.

„Sąjungininkai labai įdėmiai seka Rusijos dalinių formavimą Arktyje“, – kalbėjo NATO vadovas. Aljansas esą pasitiki, kad Arkties regiono šalys, tarp kurių be Rusijos yra ir JAV, Kanada bei Norvegija, dialogu ir diplomatinėmis priemonėmis spręs savo nesutarimus ir teritorinius ginčus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 04:23

Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2017“ parodė, jog Rusijos grėsmė yra išaugusi, todėl būtina stiprinti gynybą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, šiandien, rugsėjo 26 d,. žurnalistams pristatydamas pirminį „Zapad 2017“ pratybų vertinimą.

Pasak jo, Rusija, kuri ir toliau nuosekliai stiprina karinę galią, „Zapad 2017“ pratybose mokėsi kariauti konvencinį karą, todėl Lietuva ir NATO turi stiprinti ne tik atgrasymo, bet ir gynybos priemones. Pasak ministro, tokiomis aplinkybėmis svarbiausiais Lietuvos krašto apsaugos prioritetais išlieka kariuomenės modernizavimas, pajėgumų bei ryšių su NATO sąjungininkais stiprinimas.

Krašto apsaugos ministro manymu, abejonės dėl bendrų Rusijos ir Baltarusijos pratybų skaidrumo taip ir liko neišsklaidytos. Ministro teigimu, Rusija nesiėmė priemonių užtikrinti, kad regiono valstybės galėtų įsitikinti Rusijos skelbiama informacija apie mokymus. Pratybų organizatoriai iškreipė duomenis apie pratybose dalyvaujančius karius, pratybų vietas ir pratybų scenarijus, be to, galima teigti, kad kai kuri pateikta informacija turėjo ir dezinformacinį pobūdį.

Išankstinį susirūpinimą dėl pratybų skaidrumo ir tikrųjų tikslų patvirtina ir tai, kad prieš pratybas tiek Rusija, tiek Baltarusija pažymėjo, kad bus treniruojamasi kovoti su ekstremistinėmis ir teroristinėmis organizacijomis. Tačiau tiek stebėtojų pateikta informacija, tiek ir turimi duomenys rodo, kad pajėgos mokėsi kariauti konvencinį karą. „Buvo treniruojami konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes – tiek gynybinio, tiek ir puolamojo pobūdžio,“ – pažymėjo krašto apsaugos ministras.

Tai, kad pratybų metu neužfiksuota didesnių incidentų, ministro vertinimu yra sąlygota tiek tinkamo Lietuvos pasirengimo ir itin glaudžios šalies institucijų sąveikos, tiek ir NATO atgrasymo priemonių.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad pratybose buvo panaudoti nauji strateginiai ir taktiniai Rusijos sprendimai, kurie orientavosi į greitį, reakcijos laikų trumpinimą ir pajėgų mobilizavimą ir sutelkimą.

Pratybose didelis dėmesys buvo skirtas prieigos ir regiono blokavimo priemonių (angl. anti access/area denial, A2/AD) priemonių testavimui ir treniravimui. „Zapad 2017“ metu visos A2/AD sudarančios sistemos buvo aktyvuotos ir išbandytos šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.

Apibendrindamas pratybas „Zapad 2017“, ministras pažymėjo, kad Rusija mokėsi iš ankstesnių pamokų. „Tai jau ne be ta kariuomenė, kuri buvo 2009 m. Gruzijoje ir 2014 m. Ukrainoje. Matėme Rusijos kariuomenės Sirijoje įgytos patirties pritaikymą. Rusijos kariuomenė stiprėja,“ – kalbėjo R. Karoblis.

Krašto apsaugomis ministro teigimu, nors aktyvioji „Zapad 2017“ pratybų fazė Baltarusijoje baigėsi ir iš ten stebimas Rusijos kariuomenės išvedimas, Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia.

Kalbėdamas apie galimą Rusijos pajėgų pasilikimą Baltarusijoje, ministras pabrėžė, kad kol kas priežasčių nerimauti neturime, stebime vykstantį Rusijos Federacijos karinių pajėgų (karinės technikos), dalyvavusių pratybose „Zapad 2017“ išvedimą iš Baltarusijos teritorijos.

„Toliau atidžiai stebėsime ir vertinsime šį procesą“, – sakė ministras. – Be jokių abejonių, saugumo situacija po „Zapad 2017“ negerėja. Rusija ir toliau vysto karinius pajėgumus, vykdo ambicingas perginklavimo programas ir yra numačiusi ne mažiau ambicingą jų finansavimą“.

Žvelgdamas į ateitį, ministras pabrėžė tolesnį sąveikos su NATO sąjungininkais bei pačios Lietuvos apginamumo stiprinimą. Tai turėtų būti atliekama per tolesnį kariuomenės modernizavimą ir visuomenės atsparumo didinimą, o NATO ir nacionalinės pastangos turi būti paruoštos ne tik atgrasymui, bet ir gynybai.

Rugsėjo 26 d. krašto apsaugos ministras R. Karoblis pirminį karinių pratybų įvertinimą pateiks ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.09.28; 04:10

desantnica

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu agentūrai „Interfaks“ teigė, kad Rusija atmetė JAV ir NATO siūlymus sukurti apsikeitimo duomenimis centrą ir bendrų veiksmų planavimo centrą, bendradarbiaujant priešraketinės gynybos (PRG) srityje.

Mums pateikti pasiūlymai dėl apsikeitimo duomenimis netenkino Rusijos, sakė S. Riabkovas.

„Mes siūlėme (JAV ir NATO) sukurti bendrą sistemą, turinčią bendrą PRG perimetrą. Partneriai mums atsakė, kad jie negali Rusijai perleisti NATO saugumo, nes juos sieja Vašingtono susitarimai“, – sakė ministro pavaduotojas.

Continue reading „Karinės žinios iš Rusijos: stiprinami oro desanto kariuomenės daliniai“

karinis_panika

“Mes nenorime kelti panikos ir skelbti aliarmo, mes tiesiog šokiruoti teiraujamės, kam reikalingas būtent toks karinių pajėgų išdėstymas”, – laikraščio “Le Monde” puslapiuose tvirtina vienas žinomas Vakarų diplomatas.

Būtent tokiais žodžiais jis pakomentavo akivaizdžius Rusijos planus koncentruoti itin gausias karines pajėgas būtent prie rytinių Baltijos valstybių sienų. Omenyje turima Leningrado karinė apygarda. Kaip teigia “Le Monde”, būtent šioje karinėje apygardoje, turinčioje tiesioginius sąlyčio taškus su Baltijos valstybėmis, atliekamos kardinalios karinės reformos. 2009 – 2010 metais Rusija čia sukoncentravo “sunkiai įsivaizduojamą gausybę karinės technikos ir kareivių”.

Continue reading „Rusija koncentruoja karines pajėgas būtent prie Baltijos valstybių“