Rusija ir Ukraina pasirašė dujų tranzito sutartį. Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ susitarimą pasirašė pirmadienio vakarą. Tai feisbuke pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Sutarties pasirašymą patvirtino ir „Gazprom“ vadovas Alekesejus Milleris, pranešė rusų naujienų agentūros.
 
Tai pirmasis Kijevo ir Maskvos susitarimas po daugiau kaip penkerių metų visiškos konfrontacijos Ukrainos konflikte. Tranzito sutartis dėl saugaus Europos aprūpinimo dujomis galios penkerius metus. Ji pasirašyta praktiškai paskutiniu momentu, nes dabartinė dešimties metų sutartis baigia galioti šį antradienį.
 
Rusija ir Ukraina apie tarpininkaujant ES pasiektą susitarimą paskelbė jau gruodžio 19-ąją. Dujų tranzito kiekiai ateityje bus gerokai mažesni nei anksčiau.
 
Ukraina siekė kiek įmanoma didesnių tranzito kiekių, nes tai finansiškai silpnai šaliai reikštų didesnes pajamas. Vietoj 90 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, kaip iki šiol, 2020-aisiais per Ukrainą Europą pasieks tik 65 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Nuo 2021 iki 2024 metų kasmet planuojama po 40 mlrd. kubinių metrų tranzitu tiekiamų dujų. Rusija ateityje tiesioginiam dujų tiekimui į Vokietiją nori naudoti „Nord Stream 2“ dujotiekį, kurio tiesimą šiuo metu paralyžiavo JAV sankcijos.
 
Rusijos žiniasklaida pastaruoju metu kritikavo, kad Rusija naujoje sutartyje Ukrainai padarė per daug nuolaidų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 00:30

Lenkija mano, kad šalis neturi būti priklausoma nuo rusiškų dujų dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, o kitas dujotiekis „Baltic Pipe“, jungiantis Daniją ir Lenkiją, yra esminis užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, Lenkijos Seime pristatydamas užsienio politikos gaires, kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.

„Mes nuolat prieštaraujame „Nord Stream 2“ projekto realizacijai ir palaikome kritišką Europos Komisijos poziciją šiuo klausimu“, – sakė J. Czaputowiczius. Pasak jo, svarbiausias projektas šioje situacijoje yra dujotiekio „Baltic Pipe“ tiesimas.

„Baltic Pipe“ dujotiekis, planuojama, bus 900 kilometrų ilgio, o juo norvegiškos dujos per Daniją, Švedijos pakrantę ir Baltijos jūrą pasieks Lenkiją.

„Po dujotiekio tiesimo darbų pabaigos 2022-ųjų spalį „Baltic Pipe“ kartu su Lecho Kaczynskio vardo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu užtikrins Lenkijai tikrą energetinę nepriklausomybę, taip pat leis paremti mūsų regiono šalis“, – tikino Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.

J. Czaputowiczius taip pat patvirtino, kad ES dujų direktyvos peržiūros tikslas įvykdytas – dujotiekiams iš trečiųjų šalių nuo šiol galios ES įstatymai.

„2018-aisiais mes sukūrėme kelių valstybių koaliciją, kuri kėlė šiuos klausimus ir lėmė tai, kad buvo patvirtintos ES dujų direktyvos pataisos, kurios apsunkins „Gazprom“ dujotiekio eksploataciją. Tačiau tai nekeičia mūsų neigiamos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako pareiškimas, esą dujų tranzitas per Ukrainą gali būti nutrauktas, kai dujotiekis „Nord Stream 2“ bus užbaigtas tiesti, suerzino Vokietijos politikus, rašo šalies laikraštis „Handelsblatt“.

A. Novakas rusų žiniasklaidai pareiškė, kad dujų tranzitas per Ukrainą greičiausiai būtų pats brangiausias dujų tiekimo į Vakarų Europą variantas, todėl, tikėtina, teks jį nutraukti.

„Jei pono A. Novako pareiškimas iš tikrųjų atspindi galutinę Rusijos poziciją, tai būtų neįtikėtina Vokietijos pasitikėjimo išdavystė ir sukeltų abejonių dėl Rusijos patikinimų dėl „Nord Stream 2“, – „Handelsblatt“ sakė kanclerės Angelos Merkel konservatorių aljanso (CDU ir CSU) parlamento frakcijos vicepirmininkas Johannas Wadepuhlas.

Tuo tarpu Žaliųjų partijos atstovė, Europos Parlamento (EP) narė Rebecca Harms laikraščiui teigė, kad Rusijos sprendimas apeiti Ukrainą nėra stebinantis, tačiau, pasak jos, sprendimas buvo atskleistas anksčiau, nei ji to tikėjosi.

„Tikiuosi, kad Rusijos pozicija yra aiški visiems, manau, jog šis Vokietijos ir Rusijos vamzdyno projektas ir Europos energetinės politikos interesai bus aptarti iš naujo“, – apie dujotiekį „Nord Stream 2“ kalbėjo R. Harms.

A. Merkel, norėdama numalšinti nerimą dėl dujotiekio po Baltijos jūra, ne kartą paragino Rusiją užtikrinti, kad Ukraina nebus palikta be dujų tranzito. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė suprantantis tokius A. Merkel reikalavimus, tačiau juos patenkinti esą galima būtų tik tuo atveju, jei dujų tranzitas per Ukrainą būtų ekonomiškai perspektyvus.

„Nord Stream 2“ projektui aktyviai priešinasi daug ES šalių, kurios baiminasi, kad dujotiekis padidins Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir prieštaraus ES Rusijai įvestoms sankcijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.02; 05:30

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio lyderius Miuncheno saugumo konferencijoje bendradarbiauti sprendžiant pasaulio problemas. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antrino A. Merkel ir paragino atsisakyti „geležinių uždangų“, praneša „Reuters“.

Kalbėdama su susirinkusiaisiais, tarp kurių buvo ir Donaldo Trumpo dukra Ivanka, A. Merkel gynė Vokietijos su Rusija tiesiamą dujotiekį „Nord Stream 2“, kurį D. Trumpas aršiai kritikuoja. JAV prezidentas kaltino Vokietiją esant Rusijos įkaite dėl šalies priklausomybės nuo rusiškos energijos, tačiau A. Merkel nesutiko su tokia D. Trumpo pozicija.

„Jei Šaltojo karo metais mes importavome didžiulius kiekius rusiškų dujų, nesuprantu, kodėl dabartiniai laikai yra prastesni. Mes galime pasakyti, kad Rusija išlieka partnere“, – netikėtai pareiškė A. Merkel.

„Ar mes norime padaryti Rusiją priklausomą tik nuo Kinijos? Ar tai yra mūsų europietiškas interesas? Aš irgi taip nemanau“, – kalbėjo ji.

Klausimų ir atsakymų sesijos metu kanclerė pridūrė, kad klaidinga būtų visiškai izoliuoti Rusiją.

„Geostrategiškai Europa negali turėti interesų nutraukti visus ryšius su Rusija“, – sakė A. Merkel.

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

Miuncheno saugumo konferencijoje taip pat dalyvaujantis Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, esą Rusija, nepaisant daugelio spekuliacijų, yra suinteresuota, kad Europos Sąjunga išliktų stipri ir atvira.

„Rusija, nepaisant spekuliacijų, yra suinteresuota, kad ES būtų stipri, nepriklausoma ir atvira. Kaip sakė (Rusijos) prezidentas Vladimiras Putinas, ES siekis užsitikrinti nepriklausomybę ir suverenitetą gynybos ir saugumo srityse yra akivaizdus ir teigiamas, atsižvelgiant į daugiapoliškumo pasaulyje įtvirtinimą“, – kalbėjo S. Lavrovas.

„Kitas klausimas, kaip tai pavyks pasiekti Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.

S. Lavrovas nepamiršo paraginti Europą atsisakyti „geležinių uždangų“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, XXI a. realijos rodo, kad „reikia atsisakyti kolonialistinio mąstymo liekanų ir geležinių uždangų filosofijos.„

„Europos Sąjungos namui reikalingas kapitalinis remontas. Prieš mus visus iškilo išties didžiulės užduotys, o įveikti jas galime tik kartu“, – pridūrė S. Lavrovas.

„Esame įsitikinę: be Rusijos ir ES santykių normalizavimo strateginė Europos Sąjungos autonomija saugumo srityje vargu ar įmanoma“, – užbaigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Tuo tarpu tarp JAV ir Vokietijos ne kartą kilo ginčai – D. Trumpas kritikavo didelį Vokietijos prekybos su JAV perteklių ir grasino įvesti muitus vokiškiems automobiliams. A. Merkel į tai atsakė vienareikšmiškai: „Kaip ir turėtų būti, didžiuojamės savo automobiliais.„

„Jei tai Jungtinės Valstijos vertina kaip grėsmę savo saugumui, mes esame šokiruoti“, – sakė A. Merkel, o jos pasisakymą palydėjo klausytojų plojimai.

Vokietijos kanclerė ragino valstybes bendradarbiauti visais klausimais – nuo Irano situacijos iki naujos migrantų krizės prevencijos. A. Merkel abejojo, ar JAV sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinės programos susitarimo ar Sirijos yra geriausias būdas susitvarkyti su Teherano įtaka Artimuosiuose Rytuose.

„Vienintelis klausimas yra tai, kaip mes pasieksime mūsų bendrą tikslą. Ar mes tai darysime nutraukdami susitarimą, ar pasinaudodami branduoliniame susitarime turimais svertais? Tai yra esminis klausimas“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.

Atsakydama į tarptautinės politikos klausimą, pateiktą konferencijos organizatorių – „Didžioji dėlionė: kas surinks visas dalis?“ – A. Merkel pareiškė: „Tik visi kartu.„

Kanclerė po šio pasisakymo sulaukė plojimų, o tarp plojančiųjų buvo ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.17; 03:00

Prancūzijos prezidento ir Vokietijos kanclerės bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzija ir Vokietija susitarė dėl kompromiso dujotiekio „Nord Stream 2“ klausimu, o ketvirtadienį planavusi balsuoti už griežtesnį vamzdyno reguliavimą Prancūzija, regis, atsitraukia ir leidžia Berlynui vadovauti deryboms su Rusija dėl „Nord Stream 2“ statybų, teigiama AFP cituojamame ES Dujų direktyvos pataisų projekte.

Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija (URM) teigė, kad šalis planuoja palaikyti ES Dujų direktyvos pataisas, kurios sugriežtintų „Nord Stream 2“ reguliavimą, tačiau abi šalys susitarė užtikrinti, kad dujotiekio priežiūra būtų vykdoma iš „teritorijos ir teritorinių vandenų tų šalių, kuriose prasideda dujotiekio atšaka“, teigiama įstatymų projekte, kurį cituoja naujienų agentūra AFP.

„Nord Stream 2“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Greifsvaldo Vokietijoje statybų darbai jau prasidėjo.

AFP agentūros cituojamame projekte pakeičiama ES taisyklių formuluotė, kur buvo teigiama, kad ES taisyklės dujų importui taikomos pagal „valstybių narių teritorijas ir teritorinius vandenis.“

Prancūzijos ir Vokietijos kompromiso projektas yra pateiktas nuolatiniams ES valstybių narių atstovams Bendrijoje, kurie svarstys Dujų direktyvos, nustatančios ES dujų rinkos taisykles, pataisas, tikina diplomatai Briuselyje.

Rusijos pozicija ES Dujų direktyvos pataisų klausimu yra itin skeptiška, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Europos Sąjungos šalių siekis sugriežtinti „Nord Stream 2“ reguliavimą vyksta ne be Jungtinių Valstijų įsikišimo. D. Peskovo teigimu, Vašingtonas taip bando priversti Europos šalis pirkti brangesnes dujas iš JAV.

Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas

„Šis naudingas Rusijai ir visai Europos Sąjungai tarptautinis projektas visą laiką yra puolamas trečiųjų šalių, konkrečiai – Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių pozicija šiuo atveju nėra suderinama su sąžiningos konkurencijos principais. JAV bando priversti partnerius Europoje pirkti šiuo metu net 30 proc. brangesnes jų dujas“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas.

Tuo tarpu Europos Komisija (EK) nekeičia savo pozicijos ir pasisako už ES Dujų direktyvos pataisas, teigia EK atstovė spaudai Anca Paduraru.

„ES valstybių narių atstovai penktadienį svarsto ES Dujų direktyvos pataisas. Jei pataisoms bus pritarta, ES šalių derybos su Europos Taryba ir Europos Komisija galės prasidėti jau kitą savaitę. EK šiuo klausimu savo pozicijos nekeičia“, – tikino A. Paduraru.

Projekto kritikai teigia, kad „Nord Stream 2“ leis Rusijai apeiti Ukrainos dujų tranzitą. Dujų direktyvos pataisų projekte į nerimą dėl Ukrainos atsakoma: „Šiuo atveju tokios formuluotės Dujų direktyva yra būtina tolesnei diskusijai dėl dujų tranzito per Ukrainą.„

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą tvirtino, kad „Nord Stream 2“ vamzdynas yra „grynai ekonominis projektas“, užtikrinsiantis pigesnį ir stabilesnį dujų tiekimą. Dujotiekio statybos jau prasidėjo, o prie jų prisideda, be Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.09; 02:00

Respublikonų ir demokratų Jungtinių Valstijų senatoriai atskleidė rezoliuciją, kuria raginama atšaukti Rusijos „Nord Stream 2“ gamtinių dujų vamzdyną, praneša „Reuters“.

Senato užsienio reikalų komiteto vadovai paskelbė siekiantys svarstyti rezoliuciją jau artimiausio posėdžio metu.

„Nord Stream 2“ oponentai nerimauja, kad vamzdynas susilpnins Ukrainą, atimdamas iš Kijevo pajamas iš rusiškų dujų tranzito.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nusiteikusi kategoriškai prieš „Nord Stream 2“. Jungtinių Valstijų ambasadoriai Vokietijoje, Danijoje ir ES paragino Europos Sąjungos valstybes nares nepritarti dujotiekio statybai.

JAV Senato užsienio reikalų komiteto rezoliucijoje raginama atšaukti „Nord Stream 2“ statybą ir palaikyti tarptautinės jūreivystės laisvę Juodojoje jūroje po Rusijos agresijos prieš Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.09; 00:30

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas

Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 73-iojoje sesijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Europos šalis netapti priklausomomis nuo rusiškų energetikos produktų ir kritikavo naftą eksportuojančias šalis vienijančią organizaciją OPEC.

„Jei Vokietija nedelsdama nepakeis kurso, ji taps visiškai priklausoma nuo rusiškos energijos“, – pareiškė D. Trumpas, tuo pat metu pagirdamas Lenkiją už tiesiamus alternatyvius dujotiekius.

Be kita ko, JAV vadovas kritikavo OPEC, teigdamas, kad naftos kainos privalo būti sumažintos. „Su tokiomis aukštomis kainomis ilgai nesitaikstysime“ – įspėjo D. Trumpas.

„OPEC ir OPEC priklausančios šalys, kaip įprasta, apiplėšinėja likusią pasaulio dalį, – pareiškė JAV prezidentas. – Daugelį šių šalių giname už ačiū, o jos mumis naudojasi nustatydamos aukštas naftos kainas. Negerai.“

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-26

 

 

 

Angela Merkel ragina stiprinti ryšius su Azerbaidžanu energetikos srityje. EPA-ELTA nuotr.

Baku susitikusi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisakė už stipresnius ekonominius ryšius su šia valstybe, ypač energetikos srityje.

A. Merkel leido suprasti, kad Vokietija ir visa Europos Sąjunga (ES) domisi galimybėmis išplėsti savo energetikos rinkas, kad taptų mažiau priklausomos nuo rusiškų dujų. O Azerbaidžanas, kurio dujotiekis per Turkiją driekiasi iki pietinių ES narių, galėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje misijoje.

Azerbaidžano prezidentas parodė susidomėjimą dujotekio išplėtimu Europos link, nors buvo santūresnis dėl galimybės Turkmėnistanui taip pat transportuoti dujas į Europą per Azerbaidžaną.

Susitikimo metu kanclerė patikino, kad Vokietija toliau ragins rasti politinį sprendimą dėl Azerbaidžano ir kaimyninės Armėnijos konflikto Kalnų Karabacho klausimu.

Azerbaidžanas buvo paskutinė A. Merkel stotelė trijų dienų ture po regioną. Politikė pirmiausiai atvyko į Gruziją, o po to apsilankė Armėnijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.26; 08:00

Šimtais milijonų ar net milijardais litų skaičiuojamas turtas, kelios dešimtys įmonių, milžiniška įtaka ir kova dėl turto tarp pačių artimiausių žmonių. To verslininkas Bronislovas Lubys, atguldamas amžino poilsio, tikėtis negalėjo. Nors gali būti, kad būtent to ir tikėjosi.

Pasak mūsų redakcijos šaltinių, žinomas verslininkas buvo prasitaręs apie planus perorganizuoti koncerno „Achemos grupė“ valdymą, kad padidintų artimiausių žmonių įtaką. Jei jis būtų tai padaręs, tikriausiai dabartinės situacijos, kai vieno didžiausių Lietuvos koncernų ateitis sprendžiama teismuose, nebūtų.

Continue reading „Bronislovo Lubio imperijos prakeiksmas“

Ne­pa­ten­kin­tas ne­aiš­kiais Lie­tu­vos pla­nais

Lie­tu­vo­je lan­kę­sis Es­ti­jos pre­zi­den­tas To­mas Hen­dri­kas Il­ve­sas tei­gė, jog Lie­tu­vai pa­tei­kus ge­rą pa­siū­ly­mą Es­ti­ja da­ly­vaus stei­giant ben­drą įmo­nę Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­to plė­to­ji­mui.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je Es­ti­jos pre­zi­den­tas sa­kė: „Jei tas pa­siū­ly­mas ka­da nors bus pa­teik­tas, pre­zi­den­tė apie tai jau kal­bė­jo, mes lau­kia­me pa­siū­ly­mo. Man bū­tų sun­ku ką nors pa­sa­ky­ti spe­ku­liuo­jant, ką mes da­ry­tu­me, jei pa­siū­ly­mas bus pa­teik­tas. Bet aš pa­sa­ky­čiau, jei tai bus ge­ras pa­siū­ly­mas, mes to im­si­mės“.

Ja­po­ni­jos ben­dro­vė „Hi­ta­chi“ stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju į ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą bu­vo pa­si­rink­ta 2011 me­tų va­sa­rą, o įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­teik­ti 2012 me­tų ru­de­nį, prieš pat Sei­mo rin­ki­mus. Pa­gal anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą pla­ną, ben­dra­dar­biau­jant su „Hi­ta­chi“, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, Vi­sa­gi­ne bū­tų sta­to­mas 1380 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo re­ak­to­rius.

Continue reading „Estai nesuprato Lietuvos pozicijos dėl AE“

gricenko_anatolij

Anatolijus Gricenko – įtakingas asmuo Ukrainoje. Šiandien jis vadovauja Ukrainos parlamento Saugumo ir gynybos komitetui. Šis tikrai svarbų postą užimantis politikas pareiškė, jog “Ukraina gali išsiversti ir be rusiškų dujų”. Suprask, Rusijos dujos Ukrainai – nebereikalingos. Neva Ukraina galinti pragyventi ir be “Gazpromo” paslaugų. Šis skandalingas pareiškimas nuskambėjo kaip griaustinis saulėtą dieną.

Kol kas sunku suprasti, kokių tikslų siekia ponas A.Gricenko, pateikdamas Kremliui ir “Gazpromui” tokią nemalonią žinią. Galbūt egzistuoja tik dvi versijos. Arba šie žodžiai ištarti vardan populistinių tikslų, arba Ukrainos Aukščiausiosios Rados Saugumo ir gynybos komiteto vadovas nuoširdžiai įsitikinęs, jog tai – realu ir įmanoma.

Continue reading „Ukrainos parlamentaras Anatolijus Gricenko: “Mums visai nereikia rusiškų dujų”“

timosenko_ pirstas

Dabartinis Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas, duodamas interviu Austrijos leidiniui “Die Presse”, pareiškė, esą oficialusis Kijevas nenusižengė demokratiniams reikalavimams, iškėlęs baudžiamąją bylą buvusiai šalies premjerei Julijai Timošenko. Taigi oficialusis Kijevas nė kiek nepergyvena dėl šiandieninių europietiškų priekaištų.

Taip, Europos Sąjunga atidžiai stebi buvusios Ukrainos premjerės J.Timošenko bylos procesą, taip, ES vadovybei atrodo, kad ši byla yra politinio, o ne ekonominio pobūdžio. Tačiau premjeras N.Azarovas įsitikinęs, jog peripetijos dėl J.Timošenkos bylos nė kiek nesutrukdys Ukrainai ir toliau sėkmingai integruotis į Vakarų struktūras. 

Continue reading „“Buvę politikai teisiškai persekiojami ir Austrijoje”“

timosenko_002

Mažai kas tiki, jog Ukrainoje realiai bandoma pažaboti korupciją ir nubausti bent jau stambiausius, įžūliausius kyšininkus.

Ir vis dėlto baudžiamųjų bylų, iškeltų buvusiems ir esamiems Ukrainos politikams, valdininkams, ministrams, departamentų vadovams, šiandien sparčiai daugėja.

Dabartinė Ukrainos valdžia tvirtina, esą baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, – šimtai, jei ne tūkstančiai.

Tuo pačiu labai lengva pastebėti, jog dauguma bylų iškelta ne itin aukšto rango valdininkams bei parlamentarams. Ir tik viena kita byla iškelta šiandien valdžioje esantiems. Dauguma garsiausių, rezonansinių bylų taikoma buvusiems Ukrainos parlamento nariams bei buvusiems ministrams.

Continue reading „Dvidešimt stambiausių korupcinių bylų Ukrainoje“

gazprom

Jei paklaustumėme lietuvių, ką jie mano apie tokią rusišką kampaniją kaip “Gazprom”, greičiausiai sulauktume nepalankių atsakymų. Girdi, “Gazpromas” – nedraugiškas, grobuoniškas, antilietuviškas darinys, bet kokia kaina siekiantis Lietuvos nepriklausomybę pažaboti naudodamasis savo išskirtine monopoline padėtimi ir įžūliai manipuliuodamas kainomis už dujas. Suprask, dujas pigiau parduoda tik tiems, kurie sutinka šokti pagal Kremliaus dūdelę. O tas valstybes, kurios nori išlikti nepriklausomos nuo Rusijos Federacijos spaudimo, baudžia tiekdamas dujas už milžiniškas kainas. Be abejo, dauguma lietuvių tikriausiai pritartų įsitikinimams, jog su “Gazpromu” gražiuoju susitarti niekad nepavyks.

Continue reading „Ar įmanoma prisijaukinti “Gazpromą”?“