JAV antradienį įvedė sankcijas septyniems aukšto rango Rusijos pareigūnams, šalies žvalgybai padarius išvadas, kad Maskva yra atsakinga už kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą.
 
JAV, veiksmus koordinuodamos su ES, atnaujino raginimą paleisti opozicijos lyderį A. Navalną, kuris sausio mėnesį buvo suimtas, vos jam sugrįžus į Maskvą.
 
„Žvalgybos tarnybos priėjo išvadą, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, siekdama 2020 m. rugpjūčio 20 d. nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną“, – teigė aukšto rango JAV pareigūnas.
 
Atstovai pranešė, kad JAV įves sankcijas „septyniems Rusijos vyriausybės aukšto rango nariams“, tačiau daugiau detalių bus paskelbta kiek vėliau.
 
Jie taip pat paskelbė, kad JAV ribos eksportą į Rusiją, prezidentui Joe Bidenui pažadėjus laikytis griežtesnio nei Donaldo Trumpo požiūrio į Rusiją.
 
„Rusijai siunčiame aiškų signalą – už cheminių ginklų naudojimą gresia aiškios pasekmės“, – teigė kitas pareigūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 00:01

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai patvirtino sankcijas Rusijai dėl veiksmų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
 
Agentūra AFP, remdamasi ES šaltiniais, pranešė, kad 27 vyriausybių atstovai pirmadienį pritarė į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti keturis aukštus Rusijos teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo sistemos atstovus. Jiems bus uždrausta atvykti į ES, įšaldytas čia esantis turtas.
 
Antradienį asmenų pavardės bus paskelbtos oficialiame ES leidinyje.
 
AFP informacija, tai yra generalinis prokuroras Igoris Krasnovas, kalėjimų administracijos direktorius Aleksandras Kalašnikovas, tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas ir nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas.
 
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško sakė, kad šis žingsnis Maskvai „nėra staigmena“. „Europos Sąjunga tęsia visiškai neteisėtus veiksmus“, – sakė jis. Jie esą veda „į visišką aklavietę“. Žinoma, kad bus reakcija iš mūsų pusės, pabrėžė viceministras, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“.
 
Rusijos teismas prieš daugiau kaip savaitę patvirtino pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę A. Navalnui. Jis apkaltintas pažeidęs lygtinės bausmės reikalavimus, kai po nuodų išpuolio prieš jį vasarą gydėsi Vokietijoje. A. Navalnas bausmę atliks kolonijoje N2 Pokrovo miestelyje, esančiame už 200 km į rytus nuo Maskvos.
 
Po nuodų išpuolio ES į sankcionuojamų asmenų sąrašą jau įtraukė šešis rusus, tarp jų – prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotoją Sergejų Kirijenką ir Federalinės saugumo tarnybos vadovą Aleksandrą Bortnikovą.

Binoklis. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma atsisakyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinto draudimo taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui.
 
Tai numatančias Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras  Saulius Skvernelis ir  Algirdas Stončaitis.
 
„Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, siūloma eliminuoti įstatymo nuostatą, numatančią, kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui“, – sako projekto autoriai.
 
Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas parengę Seimo nariai tikisi, kad jos užtikrins didesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje.
 
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos aiškiai apibrėžtų asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, teisę į informacijos gavimą apie jo atžvilgiu atliktus slaptus veiksmus bei galimybę skųsti šių veiksmų teisėtumą.
 
Taip pat siūloma apriboti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo bei pratęsimų trukmę; numatytas apribojimas pakartotinai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus po to, kai buvo priimta neigiama motyvuota teismo nutartis. Siūloma naikinti įstatymo nuostatą, leidžiančią atlikti sekimą iki 3 dienų, kai šią priemonę sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas.
 
„Šiuolaikiniame gyvenime, ko gero, nekvestionuojama, kad kriminalinė žvalgyba, kaip kovos su nusikalstamumu priemonė ir informacijos rinkimo instrumentas, yra būtina. Vis dėlto, nors KŽĮ numatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, būtina suprasti, kad tokia veikla gali būti stipriai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, ypač asmens teisė į privatumą ir duomenų apsaugą. Dažnai viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, teisininkų diskusijose galima išgirsti, kad Lietuvoje bet kuriam asmeniui gali būti taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės – pokalbių klausymasis ar netgi asmens sekimas – nors tam neturima jokio realaus pagrindo. Ne ką mažiau svarbu, kad pasibaigus tyrimui asmuo nėra informuojamas apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, nebent pačios tarnybos nuspręstų, kad asmenį yra tikslinga informuoti. Akivaizdu, kad tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulė valstybės problema, kelianti nerimą dar ir todėl, kad neturima jokių duomenų, kokie yra šio reiškinio mastai“, – dokumento aiškinamajame rašte sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
 
Vertinant asmens laisvės ir saugumo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus proporcingumą, ne mažiau aktualus klausimas, jų nuomone, yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmė.
 
„Kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus. Manytina, kad yra netikslingas kriminalinės žvalgybos priemonės pratęsimas ilgesniam negu 12 mėnesių terminui, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. 12 mėnesių terminas yra pakankamas laiko tarpas, kurio metu galėtų paaiškėti, ar yra rengiamos, daromos ar padarytos sunkios ar labai sunkios nusikalstamos veikos“, – sako projekto rengėjai.
 
Jų teigimu, kitas KŽĮ nuostatų taikymo probleminis aspektas – leidimas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus bet kuriame teisme.
 
„Toks reglamentavimas numato, kad suvaržyti asmens privatumą gali leisti kiekvienas teismas. Negavus sankcijos viename teisme, yra galimybė jos prašyti kitame teisme, kol galimai bus gautas siekiamas sprendimas, kadangi Lietuvos teismų informacinėse sistemose nefiksuojamas šių veiksmų sankcionavimas. Todėl tikslinga užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui šia įstatymo spraga“, – sako įstatymo pataisų autoriai.
 
Jų nuomone, leidžiant sankcionuoti sekimą iki 3 dienų kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui, atsiranda piktnaudžiavimo rizika taikyti šią priemonę nepagrįstai, todėl siūloma panaikinti šią įstatymo nuostatą. 
 
Įstatymo pataisomis siūloma eliminuoti vieną iš KŽĮ uždavinių – nusikalstamų veikų prevenciją. „Kriminalinės žvalgybos subjektų naudojami informacijos gavimo būdai ir priemonės negali būti taikomi prevenciniais tikslais, be to, veiksminga nusikalstamumo prevencija neįmanoma neturint pakankamai informacijos apie tam tikrus reiškinius“, – sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
 
Įstatyme jie siūlo pakeisti ir provokacijos apibrėžimą, nurodant, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką.
 
Kaip papildomas  žmogaus teisių bei laisvių apsaugos garantijas įstatyme  S. Skvernelis ir A. Stončaitis siūlo numatyti, kad  kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 15:00

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pareiškė matančios Europos bendrovių pažangą besitraukiant iš „Nord Stream 2“ dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, projekto, tačiau kritikai ragina imtis griežtesnių veiksmų.
 
Savo ataskaitoje Kongresui Valstybės departamentas įvardijo 18 daugiausiai Vakarų bendrovių, kurioms sankcijos nebus taikomos.
 
Šios bendrovės esą „geranoriškai sumažino veiklos, susijusios su „Nord Stream 2“, mastą“, teigė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
„Tai rodo, kad įstatymų tikslai ir mūsų veiksmai daro teigiamą poveikį“, – apie abiejų JAV partijų prieštaravimą projektui sakė N. Price’as.
 
Atstovas viešai paskelbė tik vieną įmonę, kuriai bus taikomos JAV sankcijos – Rusijos tunų žvejybos bendrovę „KVT-Rus“, kuri esą dalyvavo tiesiant „Nord Stream 2“.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas buvo kritiškas „Nord Stream 2“ atžvilgiu ir tikino, kad projektas stiprina Rusiją bei silpnina pažeidžiamų valstybių, tokių kaip Ukraina, turimus politinius svertus.
 
Tačiau J. Bideno administracija taip pat pažadėjo labiau bendradarbiauti su Europos šalimis, įskaitant Vokietiją, kuri tvirtina, kad projektas yra būtina energetiniams poreikiams patenkinti, nepaisant nerimo dėl Rusijos.
 
„Kalbant apie mūsų sąjungininkus ir partnerius, teisinga būtų sakyti, kad jie nenustebs dėl bet kokių mūsų veiksmų. Mes ir toliau stebėsime veiksmus, kurie gali lemti papildomas nuobaudas, įskaitant sankcijas, tačiau manau, kad būtų klaidinga manyti, jog sankcijos yra vienintelis mūsų turimas įrankis“, – sakė N. Price’as.
 
Pirmadienį „Politico“ publikuotame straipsnyje Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Zbigniewas Rau ir Dmytro Kuleba perspėjo, kad Rusija yra „pavojingai arti“ dujotiekio užbaigimo.
 
Jei „Nord Stream 2“ pavyks užbaigti, ukrainiečiai esą įsitikins, kad Vakarams nerūpi jų saugumas.
 
„Raginame JAV prezidentą Joe Bideną imtis visų galimų priemonių, kad užkirstų kelią projekto užbaigimui“, – rašė ministrai.
 
Savo ruožtu respublikonų partijos atstovai kaltino J. Bideną atsitraukus nuo pažadų imtis griežtesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu.
 
„Ši ataskaita yra dovana rusams ir jų bandymams pakenkti Europos energetiniam saugumui, destabilizuoti Ukrainą ir skatinti korupciją bei blogą įtaką visoje Europoje“, – teigė Senato Užsienio reikalų komiteto narys, respublikonas Jimas Rischas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 08:00

ES valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė įvesti sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno suėmimą ir susidorojimą su aktyvisto rėmėjais, skelbia diplomatai.
 
Diplomatai vis dėlto neįvardijo šių keturių pareigūnų ir nepateikė daugiau informacijos apie juos. Manoma, kad tokios gana ribotos priemonės nepatenkins tų, kurie reikalauja griežto atsako Maskvai.
 
A. Navalno rėmėjai ir Europos įstatymų leidėjai paragino Briuselyje susirinkusius ministrus įvesti priemones prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą finansuojančius oligarchus.
 
Tačiau diplomatai nurodė, kad sankcijas įves tik tiesiogiai su smurtu prieš protestuotojus susijusiems pareigūnams. „Jiems bus įvestos tikslinės, proporcingos ir teisiškai pagrįstos sankcijos“, – pranešė aukšto lygio diplomatas.
 
Šaltinis pranešė, kad ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis dabar turi oficialiai pateikti pavardes žmonių, kuriems artimiausiomis dienomis bus įvestos sankcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 00:30

Mianmare tęsiasi protestai prieš karinį perversmą. EPA-ELTA nuotr.

Didžioji Britanija įvedė sankcijų trims Mianmaro generolams, įtariamiems žmogaus teisių pažeidimais po šalyje neseniai įvykusio karinio perversmo.
 
„JK smerkia karinį perversmą ir savavališką Aung San Suu Kyi ir kitų politinių veikėjų sulaikymą“, – sakoma užsienio reikalų sekretoriaus Dominico Raabo pranešime.
 
„Mes kartu su tarptautinėmis sąjungininkėmis patrauksime atsakomybėn Mianmaro kariuomenę už žmogaus teisių pažeidimus ir sieksime teisingumo Mianmaro žmonėms“, – priduriama pranešime.
 
Trys asmenys, kuriems bus taikomos sankcijos, yra gynybos ministras Mya Tun Oo, vidaus reikalų ministras Soe Htutas ir vidaus reikalų viceministras Thanas Hlaingas.
 
Didžioji Britanija taip pat paskelbė, kad imasi priemonių užkirsti kelią, jog šalies teikiama užsienio pagalba nesuteiktų netiesioginės paramos naujajai karinei vadovybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:39

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad imsis analogiško atsako, jei ES įves Maskvai sankcijų dėl Rusijos disidento Aleksejaus Navalno įkalinimo ir susidorojimo su jį palaikančiais protestuotojais.
 
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau šią savaitę sakė, kad pasiūlys blokui įvesti naujų sankcijų Rusijai, tuo pat metu smerkdamas A. Navalno įkalinimą ir susidorojimą su protestais.
 
Savo komentarus J. Borrellis pateikė kreipdamasis į Europos Parlamentą (EP) po vizito Rusijoje, kurio metu Maskva netikėtai paskelbė išsiunčianti tris Europos diplomatus.
 
„Norėčiau įspėti mūsų ES partnerius nesiimti skubotų žingsnių“, – reporteriams ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Ji pridūrė, kad bet kokių naujų sankcijų „neišvengiamai lauks proporcingas atsakas“.
 
A. Navalno šalininkai paragino ES įvesti sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino rato žmonėms, kaltinamiems saugant šalies vadovo turtus ir finansuojant jo režimą.
 
ES ryšiai su Rusija įtempti nuo tada, kai Maskva 2014 m. aneksavo Krymo pusiasalį ir pakurstė karą Rytų Ukrainoje.
 
Santykiai dar labiau pablogėjo, kai vienas garsiausiai pasisakančių V. Putino kritikų A. Navalnas po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo, buvo nuteistas trejus metus kalėti.
 
Jo įkalinimas visos Rusijos mastu įžiebė protestus, per kuriuos buvo suimta bent 10 tūkst. žmonių.
 
Vasario 22 d. ES šalių užsienio reikalų ministrai aptars baudžiamąsias priemones ir galimas sankcijas Kremliui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 06:32

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu bendravo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad su Baltijos valstybių bei Lenkijos atstovais deramasi dėl sankcijų asmenims, kurie prisidėjo prie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo Rusijoje.
 
„Kalbama daugiausiai apie vadinamąjį Navalno sąrašą – žmones, kurie yra susiję ar prisidėję prie Aleksejaus Navalno suėmimo, įkalinimo, teismo. Galbūt ir užsakovai. Lietuva šiame procese dalyvauja. Tikimės, kad greitu metu tas sąrašas bus pateiktas ES atsakingoms institucijoms ir bus pradėtas derinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
 
Jis taip pat teigė turįs viltį, kad labai daug kritikos susilaukęs Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pastarosios savaitės vizitas Maskvoje turės ir pozityvų atoveiksmį.
 
„Mes matome, kad pats ponas Borrellis pripažįsta, jog tai buvo labai sunki pamoka ir jam asmeniškai, ir pačiai Europai. Žinoma, iš tos pamokos pasimokius reikia pažiūrėti, ką mes galime daryti toliau, kad tokios apmaudžios situacijos ateityje nesikartotų. Vieningas rimtų sankcijų patvirtinimas būtų geras atsakas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
 
ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus A.Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti. Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje, kurio metu Kremlius paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus, politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir, kad Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
 
Po antradienį vykusio susitikimo su šalies vadovu G. Landsbergis ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė užsiminė ir apie ruošiamą naują regioninį sankcijų paketą Baltarusijai.
 
„Lietuva ėmėsi iniciatyvos parengti ketvirtąjį sankcijų paketą, tikintis, kad Latvija ir Estija prie jo prisijungs“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Dar nėra aiškių kriterijų, kaip jis bus sudarinėjamas. Mes su Baltijos valstybių kolegomis kalbame apie sąrašų sudarymą žmonėms, kurie negalėtų atvykti į Baltijos šalis. Dabar vyksta diskusijos, renkami įrodymų paketai“, – detalizavo G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 06:00

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Antradienį Rusijos teismui paskyrus 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos ir Maskvos dialogas įmanomas tik sankcijų kalba.
 
„Vienintelis ES dialogas su Kremliumi dabar įmanomas tik sankcijų kalba. Bendrijai neskubant, Lietuva svarstys nacionalinių sankcijų variantą“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 08:20

Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.

Latvijos telekomunikacijų operatorius „Tet“ pirmadienį pranešė, kad dėl tarptautinių sankcijų iš savo teikiamų skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų perdavimo ir kabelinės televizijos paslaugų išbraukia kelis rusiškus televizijos kanalus.
 
Bendrovė pranešime sakė, kad nebetransliuos „NTV Mir“, „Ren TV“, dviejų rusiškų filmų kanalų ir Pirmojo Baltijos kanalo (PBK).
 
„Nepaisant pakartotinių mūsų bandymų, negebėjome gauti teisiškai korektiškos informacijos apie šių kanalų naudos gavėją, kuris gali būti susijęs su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“, – sakoma „Tet“ pranešime.
 
Latvijos valstybės saugumo tarnyba pernai įvykdė kelis reidus PBK patalpose dėl įtarimų, jog kanalas gali būti susijęs su Jurijumi Kovalčiuku – Rusijos milijardieriumi, kuriam dėl palaikymo Rusijos 2014 m. įvykdytai Krymo aneksijai taikomos JAV ir ES sankcijos.
 
JAV Iždo departamentas yra pavadinęs J. Kovalčiuką vienu prezidento Vladimiro Putino „kasininkų“.
 
Maždaug trečdaliui Latvijos gyventojų rusų kalba yra pirmoji.
 
Buvusių Sovietų respublikų vyriausybės dažnai kaltina Rusijos valstybės kontroliuojamus kanalus dezinformacijos ir Kremliaus propagandos skleidimu jų šalyse.
 
„Tet“ sprendimas yra sveikintinas. Tai sumažins Rusijos propagandos daromą spaudimą Latvijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos NEPLP pirmininkas Ivaras Abolinis.
 
Pasak I. Abolinio, taryba dabar tikrina visų Latvijoje pertransliuojamų užsienio televizijos kanalų naudos gavėjus, o tai gali lemti dar daugiau apribojimų.
 
„Tet“ yra didžiausias duomenų ir televizijos paslaugų teikėjas Latvijoje bei vienintelis antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimo operatorius šalyje. Jis priklauso Švedijos telekomunikacijų bendrovei „Telia“ ir Latvijos vyriausybei.
 
Bendrovės metinė apyvarta viršija 200 mln. eurų.
 
Pasak tyrimų bendrovės „Kantar“, PBK pernai Latvijoje buvo trečias pagal žiūrimumą kanalas. „NTV Mir“ ir „Ren TV“ užėmė atitinkamai penktą ir šeštą vietas.
 
Visi šie trys kanalai užima apie 15 proc. televizijos rinkos Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 00:05

Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

ES žada laukti Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno teismo ir tik tada spręsti dėl atsako, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Daug kas priklausys nuo teismo nuosprendžio – nuo to, ar po 30 dienų A. Navalnas bus paleistas į laisvę“, – po susitikimo su ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais teigė jis.
 
Prieš savaitę 44-erių opozicijos lyderis buvo suimtas 30-iai dienų.
 
„Primename Rusijai, kad jos pačios Konstitucijoje yra įtvirtinti teisinės valstybės ir demokratijos laisvės principai“, – teigė H. Maasas.
 
27 ES valstybės narės vieningai sutiko, kad A. Navalno suėmimas yra „visiškai nepriimtinas“, ir pasmerkė savaitgalį protestavusių, A. Navalną remiančių demonstrantų suėmimus, teigė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje žada kelti klausimą dėl sankcijų Rusijos pareigūnams, atsakingiems už opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sulaikymą. Šalies vadovas pabrėžia, kad A. Navalno sulaikymas atspindi tikrąją žmogaus teisių padėtį Rusijoje.
 
„Jau įvykus pačiam faktui tą pačią dieną sureagavome ir pasakėme, kad šis sulaikymas ir atspindi tikrąją žmogaus teisių padėtį Rusijoje. Aš manau, kad per tą laiką Europos Sąjunga priėmė tikrai pakankamai griežto pobūdžio pareiškimus ir tie pareiškimai buvo padaryti bendrai nuo visų valstybių narių, ir jie neleidžia abejoti, kad pasekmės tokių veiksmų privalo būti“, – prieš EVT posėdį ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
 
„Tiek sulaikymo faktas, tiek tas farso procesas, kuris dabar prasidėjo A. Navalno atžvilgiu, neleidžia mums likti abejingies ir toliau stebėti šitą žmogaus teisių eroziją gretimoje valstybėje“, – pridūrė prezidentas.
 
G. Nausėda akcentavo, kad pritaikyti sankcijas Rusijos pareigūnams, atsakingiems už A. Navalno sulaikymą, yra būtina.
 
„Todėl užsienio reikalų ministrų lygiu ir vykdomuoju lygiu iš tikrųjų reikia pritaikyti globalių žmogaus teisių praktiką ir pritaikyti sankcijų priemones tiems asmenims, kurie yra kalti dėl A. Navalno sulaikymo. Tokiu būdu galima parodyti, kad situacija yra netoleruotina ir kad Rusijos pusė turi atsakyti už tuos veiksmus, kurių imasi“, – sakė šalies vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 07:12

Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.

JAV trečiadienį įvedė sankcijas Baltarusijos milicijos daliniams ir aukšto rango saugumo pareigūnui dėl smurtinio susidorojimo su protestuotojais.
 
Iždo departamentas paskelbė įšaldysiantis visą vidaus reikalų pirmojo viceministro Genadijaus Kazakevičiaus turtą JAV ir uždrausiantis sandorius su juo. Spalį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame G. Kazakevičius grasina protestuotojams koviniais ginklais.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
 
„Palaikome drąsius Baltarusijos žmones ir remiame jų teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – teigė valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, smerkiantis „pastangas pakenkti Baltarusijos demokratijai“.
 
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas trims saugumo tarnyboms, kurios dalyvavo susidorojime su protestuotojais, įskaitant Minsko specialiosios paskirties milicijos padalinį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.24; 06:21

Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareikalavo ES sankcijų Rusijos oligarchams.
 
„Beprasmiška sankcionuoti pulkininkus, generolus ar žmones, kurie iš tikrųjų nedaug keliauja į užsienį (…), neturi daug turto ar banko sąskaitų Europoje“, – sakė jis penktadienį per klausymus Europos Parlamente. Veiksmų prieš prezidento Vladimiro Putino kritikus priežastis, anot A. Navalno, visada yra pinigai. „Todėl ES turėtų nusitaikyti į pinigus, į oligarchus“, – kalbėjo jis.
 
A. Navalnas vaizdo ryšiu dalyvavo Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto klausymuose apie padėtį Rusijoje prieš kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus. Jis yra vienas žinomiausių V. Putino kritikų. A. Navalnas po rugpjūtį įvykdyto pasikėsinimo šiuo metu sveiksta Vokietijoje.
 
Vokiečių ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas karine kovine medžiaga „Novičiok“. Šis atvejis sukėlė įtampa Vokietijos ir Rusijos santykiuose.
 
ES asmenims, siejamiems su A. Navalno apnuodijimu, paskelbė sankcijas. Tarp jų yra prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka bei Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadas Aleksandras Bortnikovas.
 
A. Navalnas pareikalavo ES daryti skirtumą tarp rusų tautos ir vadovybės. „Rusijos valstybė turi būti traktuojama kaip nusikaltėlių krūva, laikinai perėmusi valdžią“. – sakė jis.
 
Turėdamas omenyje rinkimus į Valstybės Dūmą ateinančiais metais, A. Navalnas reikalavo iš ES aiškios linijos. Jei opozicijos atstovams neleidžiama dalyvauti rinkimuose, Briuselis neturėtų pripažinti rinkimų, kalbėjo Kremliaus kritikas. Tai ES turi pareikšti Rusijos atstovams „visais lygiais“.
 
Tai esą kol kas svarbiau nei protestai prieš tikėtiną rinkimų rezultatų klastojimą. Jis teigė manąs, kad sukčiavimo bus. Rinkimų klastojimas yra „neišvengiama visų Rusijos rinkimų sudedamoji dalis“, – aiškino A. Navalnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.27; 15:42

Diržas. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams ir vienai organizacijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo, praneša „The Independent“.
 
Sąrašas, paskelbtas oficialiame bloko žurnale, apima aukščiausio rango pareigūnus.
 
Į juodąjį sąrašą įtrauktas Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas ir buvęs premjeras, prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka, taip pat gynybos ministro pavaduotojai Pavelas Popovas ir Aleksejus Krivoručka, prezidento pasiuntinys Sergejus Menjaila ir Kremliaus pareigūnas Andrejus Jarinas.
 
Remiantis sankcijomis, įšaldomas jų finansinis turtas Europos bankuose ir draudžiama keliauti į ES.
 
Sąraše, be kita ko, atsidūrė Valstybinis organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institutas.
 
A. Navalnas buvo apnuodytas praėjusį mėnesį. Jis neteko sąmonės, kai skrido iš Tomsko į Maskvą. Po kelių dienų, praleistų Omsko ligoninėje, jis buvo nugabentas į Berlyną.
 
Vokietijos teigimu, atlikti toksikologiniai tyrimai „nepaneigiamai įrodo“, kad A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia „Novičiok“ medžiaga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 16:35

Baltarusijos omono kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos policija pirmadienį pagrasino panaudoti šaunamuosius ginklus prieš protestuotojus, tvirtindama, kad opozicijos demonstracijos prieš šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką tampa vis radikalesnės.
 
„Dėl šios priežasties teisėsaugos pareigūnai ir vidaus kariuomenės kariai nepasitrauks iš gatvių ir, prireikus, naudos riaušių malšinimo įrangą ir mirtinus ginklus“, – teigiama Vidaus reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.
 
Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų nerimsta protestai. Rinkimai laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai.
 
Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitikime aptarė ES atsaką į tebetvyrančią įtampą Baltarusijoje, susidariusią po ginčijamų prezidento rinkimų.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
 
Bloko užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė esą pasiruošę pritaikyti sankcijas daugiau Baltarusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą A. Lukašenką, susijusių su represijomis prieš protestų dalyvius, jei padėtis nepagerės.
 
„ES griežtai smerkia Baltarusijos institucijų vykdomą smurtą prieš taikius protestuotojus ir ragina paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant politinius kalinius“, – teigiama bendrame pareiškime, kurį pasirašė ES šalių užsienio reikalų ministrai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 06:12

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį išvykus į Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT), jo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad tarybos metu tikimasi pasiekti kelis tikslus, tarp kurių – galiausiai susitarti dėl ES sankcijų baltarusiams, atsakingiems už smurtą šalyje.
 
A.Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva nebuvo informuota, kokie mūsų šalies piliečiai buvo įtraukti į Baltarusijos atsakomąjį sankcionuojamų asmenų sąrašą.
 
„Lietuva siūlo kelis konkrečius punktus – pirma, kviečiame, kad įvyktų prezidento rinkimai skaidriai, demokratiškai, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams. (…) Reikalaujame, kad būtų nutrauktas smurtas prieš taikius gyventojus – reikalavimas išlieka. Trečia, tikimės, kad Europos vadovams pavyks sutarti dėl to, kad turi būti įvestos sankcijos Baltarusijos pareigūnams, kurie arba klastojo rinkimus, arba naudojo smurtą prieš savo gyventojus“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Skaisgirytė.
 
Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos, sprendimas, ar viešinti sankcionuojamų asmenų sąrašą, yra kiekvienos valstybės pasirinkimas.
 
„Deja, negavome laiško ir sąrašo, kas iš Lietuvos pusės yra įtrauktas į šituos sankcionuojamų asmenų sąrašus. Baltarusija laikosi tokios politikos, kad neinformuoja sankcionuojamų asmenų apie tai, kad jie įtraukti į sąrašą. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, demonstruoja atvirumą – mūsų sąrašai yra viešai prieinami ir paskelbti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
 
Jos teigimu, tikimasi, kad Europos vadovams pavyks susitarti dėl sankcionuojamų asmenų sąrašo patvirtinimo.
 
„Kalbame apie 40 Baltarusijos pareigūnų, kurie būtų įtraukti“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
 
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė apie simetriškas sankcijas Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas,
 
kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
 
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
Rugsėjo 25 dieną šalys sankcijas išplėtė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01.09:00

Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad antradienį įsigalios simetriškos sankcijos Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas, kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.
 
„Nuo šiandien, kaip žadėjome anksčiau, mes taip pat įvedame simetrinių atsakomųjų sankcijų prieš kiekvieną šių šalių. Jau esame sakę, kad tai bus žemyn nukreipta spiralė, kurią inicijavo kai kurie Lietuvos pareigūnai. Tęsime atsaką, tačiau patys tokių žingsnių neinicijuosime“, – pabrėžė jis.
 
Ministerijos atstovas atskleidė, kad Minskas sudarė savo pačių sankcijų sąrašus, kurie bus pritaikomi Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
 
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.30; 00:30

Baltieji rūmai Vašingtone

Jungtinės Valstijos daro spaudimą Kiprui, kad šalis atsiimtų savo veto dėl ES siūlomų sankcijų Baltarusijai, ir taip būtų sudaryta galimybė pateikti „vieningą“ atsaką į tenykštę politinę krizę, antradienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
 
ES yra sudariusi sąrašą, į kurį įtraukta apie 40 asmenų, kuriems ketinama pritaikyti sankcijų dėl jų vaidmens klastojant rugpjūčio 9 dieną vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus ir susidorojimą su protestais, nukreiptais prieš ilgametį šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Tam, kad ES sankcijos įsigaliotų, reikia visų 27 šalių narių pritarimo, tačiau Nikosija atsisako joms tarti „taip“, argumentuodama, kad ES pirmiausia turėtų įvesti sankcijų Turkijai dėl gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
 
Tokia Kipro pozicija sulaukė kai kurių ES valstybių kritikos. Šalių teigimu, atsisakymas pritarti sankcijoms prilygsta A. Lukašenkos gynimui, o delsimas įvesti sankcijas sujaukia koordinuotus Vakarų veiksmų planus.
 
JAV valstybės sekretoriaus Europos reikalams padėjėjo pavaduotojas George’as Kentas sakė, kad Vašingtonas susisiekė su Kipru, siekdamas paraginti valstybę pakeisti savo nuomonę.
 
„Paraginome juos prisijungti prie bendro sutarimo ir leisti ES judėti toliau, kad tarp bendraminčių valstybių būtų pasiektas bendras požiūris“, – sakė Briuselyje besilankantis G. Kentas.
 
Pirmadienį vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo metu nepavykus pralaužti ledų, sankcijų klausimas buvo perduotas šalių vadovams – jis bus sprendžiamas viršūnių susitikime Briuselyje.
 
Vašingtonas yra parengęs savų sankcijų, tačiau veiksmus norėtų koordinuoti su ES.
 
„Pradinis planas buvo mėginti šią savaitę paskelbti ką nors panašaus. Laukiame aiškumo iš Europos lyderių, ar jie gebės priimti sprendimą“, – teigė G. Kentas.
 
G. Kentas į Briuselį atvyko susitikti su ES pareigūnais ir diplomatais ir aptarti Baltarusijos krizę. Šalyje jau daugiau nei mėnesį rengiami masiniai gatvių protestai, kuriuose reikalaujama paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos atsistatydinimo.
 
Skirtingai nei ES, kuri 2016 metais atšaukė daugumą sankcijų Baltarusijai, įskaitant sankcijas A. Lukašenkai, atkreipus dėmesį į pažangą žmogaus teisių srityje, JAV kai kurias priemones taiko ir toliau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 08:00

Europos Sąjunga dėl Kipro veto ir toliau negali paskelbti sankcijų Baltarusijai. Tai po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Reikalingo vienbalsio pritarimo nebuvo“, – sakė jis. Sprendimą blokavo Kipras.
 
Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai – dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
 
Dabar sankcijų klausimą savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje svarstys ES šalių vadovai. Jie ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos apie būsimus santykius su Turkija.
 
Jau rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrai priėmė principinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijai. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 40 asmenų – jiems bus draudžiama atvykti į ES šalis, įšaldomos čia esančios jų sąskaitos. Tačiau Kipras blokuoja sprendimą, kuris įsigalios tik tuomet, kai jam bus pritarta vienbalsiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:13