Europos Sąjunga dėl Kipro veto ir toliau negali paskelbti sankcijų Baltarusijai. Tai po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Reikalingo vienbalsio pritarimo nebuvo“, – sakė jis. Sprendimą blokavo Kipras.
 
Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai – dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
 
Dabar sankcijų klausimą savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje svarstys ES šalių vadovai. Jie ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos apie būsimus santykius su Turkija.
 
Jau rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrai priėmė principinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijai. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 40 asmenų – jiems bus draudžiama atvykti į ES šalis, įšaldomos čia esančios jų sąskaitos. Tačiau Kipras blokuoja sprendimą, kuris įsigalios tik tuomet, kai jam bus pritarta vienbalsiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:13

Baltarusija patvirtino asimetrinį sankcijų prieš Baltijos šalis sąrašą, atsakydama į jų anksčiau paskelbtas sankcijas Minskui. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Maskvoje pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus.
 
„Mes vakar suderinome pasiūlymus, ir jie jau patvirtinti, dėl asimetrinių sankcijų taikymo atitinkamiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos asmenims“, – sakė jis.
 
Anot ministro, Baltarusija gali priimti sprendimą taikyti sankcijas ir kitoms šalims, ne tik trims Baltijos valstybėms.
V. Makejus lankosi Maskvoje su vizitu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 15:00

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą patvirtino Vokietijos vyriausybės pasiryžimą užbaigti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nepaisant JAV pastangų sužlugdyti projektą.
 
A. Merkel lankėsi savo rinkimų apygardoje Vokietijos šiaurėje, kur ji kalbėjo apie Vašingtono įvestas sankcijas asmenims, kurie yra susiję su „Nord Stream 2“ tiesimu ir eksploatacija.
 
„Mes nelaikome šių ekstrateritorinių sankcijų – tų, kurios siekia toliau nei Jungtinių Valstijų teritorija – teisėtomis“, – sakė A. Merkel.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis yra gana svarbus Meklenburgo-Pomeranijos federalinei žemei, kurioje yra ir A. Merkel rinkimų apygarda.
 
Pavyzdžiui, vamzdžiai „Nord Stream 2“ tiesti yra plukdomi iš nedidelio Zasnico uosto, o pabaigus dujotiekį gamtinės dujos atkeliaus į pajūrio Lubmino miestą.
 
JAV teigimu, „Nord Stream 2“ padidins ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir taip suteiks Maskvai daugiau politinės galios daryti įtaką Senajame žemyne.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
Kritikai savo ruožtu kaltina JAV bandant priversti savo sąjungininkę Vokietiją pirkti brangesnes gamtines dujas iš JAV.
 
Pernai JAV pradėjo taikyti sankcijas tiesiogiai prie „Nord Stream 2“ tiesimo prisidėjusioms įmonėms.
 
Praeitą mėnesį trys respublikonų senatoriai parašė laišką Zasnico uosto valdytojams, kuriame perspėjama, kad uostui gali būti įvestos sankcijos. Šios vadinamosios antrinės sankcijos padarytų uostui itin didelę žalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 10:33

Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.

Vakarai tikrai gali sutvarkyti ir A. Lukašenką, ir jo stogą – V. Putiną. Dar 2014 m. po Krymo aneksijos, po Boingo numušimo galėjo. Vakarams pakaktų pasielgti su naujaisiais rusais taip pat, kaip teisinės valstybės sąlygomis jie elgiasi su savo piliečiais – paprašyti, kad būtų pagrįsta įspūdingo turto kilmė. Iki tol – turto areštas. Deja, pinigai nekvepia. 

https://www.alfa.lt/straipsnis/50426137/g-merkys-baltarusijos-klausima-vakarai-gali-isspresti-akimirksniu-bet-nenori

Pranešta, kad „Baltijos šalys pirmadienį įvedė sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.  Jiems uždrausta atvykti į Baltijos šalis“: 

https://www.delfi.lt/news/daily/world/parodomaja-akcija-surenges-lukasenka-tai-kas-vyko-ukrainoje-atrodys-tik-ziedeliai.d?id=85126969

Kritimas žemyn. Slaptai.lt nuotr.

Griūk negyvas. Baltarusijos vidaus administracinis teritorinis suskirstymas toks, kad ją sudaro 6 sritys (oblast) ir Minsko miestas. Šalyje 118 rajonų arba mūsiškai – savivaldybių. Dar 9 rajonai sudaro vidines sostinės savivaldybes. Taigi, iš viso šalyje 127 savivaldybės. Jei sankcijas įvedame kiekvienos savivaldybės ponybei – vykdomojo komiteto pirmininkui, tarybos pirmininkui, vietinės milicijos vadui, regioninės rinkimų apygardos vadui (127 x 4) jau gauname 508 personas. Panašu, kad kiekvienas rajonas turi savo vietinį teismą, o kiekviena sritis turi  savo aukštesnį teismą, prokuratūrą. O juose po pirmininką, po prokurorą ir būrys eilinių  teisėjų bei prokurorų.

Teisėsaugininkus, ypač prokurorus, privalu įtraukti, nes, turimais duomenimis, jokių bylų dėl neteisėto sadistinio pareigūnų smurto prieš taikius gyventojus Baltarusijoje nėra. Tik ciniškas vidaus reikalų ministro – osetino Karajevo  – atsiprašymas. Visi teisėjai konvejeriu kiekvienam atvesdintam skiria po 15-20 parų administracinio arešto, masiškai kelia opozicijai, jos lyderiams išgalvotas baudžiamąsias bylas. Ne tik sostinėje, periferijoje taip pat. Veikiama Stalino troikų ir Ježovo-Berijos metodais.    

Aliaksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Kiekvienoje iš sričių yra srities KGB padalinys, galbūt OMON padalinys. Bent jau jų vadus tikrai reikėtų į sankcijų sąrašą įtraukti. Pridėkime dar šalies vyriausybės ponybę, kurie visi yra diktatoriaus satrapai. Kur dar centrinių medijų vadai ir aktyviausi smegenų plovėjai? Kur dar pats Batka su savo sūnaitėliais, viešųjų ryšių diva gražia baltiška pavarde – N. Eismont? Kur kiti svarbiausi buvusio prezidento administracijos veikėjai?

Nesakau, kad sankcionuojamų asmenų sąraše būtinai privalo būti 750 ar 900 pavardžių. Baltarusijos politinei ponybei sankcijos iš tiesų mažiau skausmingos, nei jų idėjiniams draugams iš Rusijos aukštosios valdininkijos sluoksnių. Mat Baltarusijoje nėra ko išsiurbti, traktorius nelabai kas perka, o ir Batka budriai žiūri, kad valdininkai neapsirytų, nedemonstruotų prabangos ir neerzintų liaudies. Čia viena iš priežasčių, kodėl dar prieš 10 metų Batka per eilinius rinkimus realiai gaudavo apie 60 proc. balsų, o likusius 20 proc. prisipiešdavo.  Tiesiog įsistatydavo povo plunksną kepurėn…

Visgi jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos paskelbtas sankcionuojamų personų sąrašas, susidedantis tik iš trijų dešimčių (!) personų, atrodo apgailėtinas ir beprasmis. Gal išsigandome sieną kirtusio malūnsparnio? Gal bijome dėl Klaipėdos uosto, kuris tariamai nuskurs be Baltarusijos? Yra patarlė apie kardą – be reikalo neištrauk, be garbės nenuleisk. Gal reikėjo Baltijos kraštams sutelktai dirbti su ES ir JAV, įtikinėti jas, o geopolitikoje reikštis tik tarptautiškai, kartu su didžiaisiais žaidėjais? Bet kuriuo atveju to 29-ių sąrašo skelbėjai atrodo apgailėtinai ir asocijuojasi su šik…  katinu ant bedugnės krašto.

Baltarusijos prezidentas – persiganęs. EPA – ELTA nuotr.

Kadaise Pasaulio didieji išdavinėjo mūsų miško brolius, tupinčius bunkeriuose, viltingai besiklausančius radijo „balsų“… Dabar, panašu, išdauodami laisvės, pažangos ir teisingumo siekiantys baltarusiai. Civilizacijos ir istorijos farsas, baltarusiai šiandien mitinguoja prie Lenino paminklų. Ar galėtumėte įsivaduoti, kad 2020 m. Kopenhagoje protestuojama prie A. Hitlerio paminklo? Protaujantiems aišku: įvykiai šiandienos Minske yra civilizacinės reikšmės.

Deja, visokio plauko šrioderiams pinigai nekvepia.

2020.09.01; 19:00     

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pirmu etapu nutarta Baltarusijos pareigūnams taikomą „juodąjį sąrašą“ sinchronizuoti su Latvija ir Estija. Pasak ministro, būtent tai ir nulėmė, kad patvirtintame sankcionuotų asmenų sąraše yra tik 30 pavardžių.
 
L. Linkevičius mano, kad URM pateiktas papildytas sąrašas, kurį sudaro 118 asmenų, bus nagrinėjamas vėliau.
 
„Pasiūlymas yra pateiktas Vidaus reikalų ministerijai, manau, kad bus nagrinėjamas. Nutarta, kad pirmas etapas būtų sinchronizuotas su Latvija ir Estija“, – LRT teigė L. Linkevičius.
 
Ministras atkreipia dėmesį, kad nacionaliniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos „juodieji sąrašai“ yra labiau apčiuopiama reakcija į įvykius Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat pripažįsta kad Baltijos valstybių nacionaliniai „juodieji sąrašai“ nėra identiški.
 
„Gal šiek tiek sąrašai ir skiriasi, tai potencialiai rodo, kad vieni kitų sąrašą galėsime papildyti, bet esmė buvo, kad būtų tam tikra labiau apčiuopiama reakcija, ne tik įvykių vertinimai, pasmerkimas, bet ir tam tikras ženklesnis signalas, tai mes padarėme kartu su latviais ir estais“, – sakė ministras.
 
URM vadovas teigia, kad Lietuvos nacionaliniame „juodajame sąraše“ yra faktinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, jo aplinkos žmonės, KGB, Vidaus reikalų ministerija, OMON, taip pat ir Vyriausioji rinkimų komisija, atsakinga už rinkimų rezultatų klastojimą.
L. Linkevičius taip pat informuoja, kad Vyriausybė jau pradėjo svarstyti pagalbos Baltarusijos žmonėms paketą.
 
„Sankcijos neišspręs tos situacijos. Vyriausybėje pradėjome svarstyti ir paketą pagalbos Baltarusijos žmonėms priemonių, kas būtų susiję su represijų aukomis, pagalba švietimo klausimais, vystomojo bendradarbiavimo projektai, palengvintas, lankstesnis vizų išdavimo mechanizmas, kas aktualu daugeliui“, – sakė URM ministras, akcentuodamas, kad jau ne viena dešimtis baltarusių atvyko į Lietuvą, mėgindami pasislėpti nuo represijų.
 
Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, reaguodamas į vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patvirtintą 30 asmenų, kuriems paskirtos sankcijos dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus Minske, sąrašą, stebisi, kad patvirtintas tik toks dokumentas, nors buvo siūloma „Magnickio įstatymo“ pagrindais sankcijas skirti daugiau nei 100 Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų.
 
ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) pastarąją savaitę pasiūlė įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Baltarusijos asmenų, atsakingų už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų klastojimą.
 
Informacjos šaltinis – ELTA
 
2020.09.01; 10:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis, reaguodamas į vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patvirtintą 30 asmenų, kuriems paskirtos sankcijos dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus Minske, sąrašą stebisi, kad patvirtintas tik toks dokumentas, nors buvo siūloma „Magnickio įstatymo“ pagrindais sankcijas skirti daugiau nei 100 Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų.
 
„Nesuprantu, kas vadovauja Lietuvos užsienio politikai? Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)? Kodėl atmestas oficialus Lietuvos diplomatijos vadovo siūlymas į juoduosius sąrašus įtraukti 118 asmenų? Nuo kada mes deriname savo užsienio politiką Baltarusijos atveju su Estija ir Latvija, turėdami didžiausią skaičių baltarusių nevyriausybinių organizacijų ir kitų svečių iš kaimyninės šalies?, – klausė Ž. Pavilionis. – Lietuvos situacija yra išskirtinė ir tai savaime sudaro ne tik galimybes, bet ir poreikį rodyti lyderystę, užsibrėžti maksimalius tikslus, prie kurių turėtų prisiderinti kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne mes turėtume derintis prie jų.
 
Lyderystė nėra mažiausio bendro vardiklio paieška. Lyderystė yra sugebėjimas maksimaliai atstovauti baltarusių tautos lūkesčius ir juos nuoširdžiai paremti, o ne bandyti ieškoti įvairių priežasčių ar pasiteisinimų, kodėl negalime to padaryti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.01; 10:50

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Baltijos valstybės suderino sąrašą žmonių Baltarusijoje, kuriems bus taikomos draudimo patekti į jas sąrašas. „Visą pastarąją savaitę vyko parengiamieji darbai, buvo derinamas sąrašas žmonių, kurie turėtų būti įtraukti į sankcijų sąrašą“, – pirmadienį, rugpjūčio 31 d. žurnalistams sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. (https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1222310/ivykiai-baltarusijoje-baltijos-salys-skelbs-sankcijas-baltarusijos-rezimui-lukasenkos-vizitas-i-ryga-atsauktas?)

Prieš tai, reaguodamas į A. Lukašenkos grasinimus panaudoti prieš Lietuvą ekonomines sankcijas, Prezidentas pažymėjo, kad „Bet kokiu atveju tai neišeis į naudą Baltarusijos ekonomikai. Alternatyvų panaudojimas ir įgyvendinimas mums, turbūt, leis susidurti su nauja produkcijos rūšimi tarptautinėje rinkoje ir ta produkcija vadinsis auksinės Baltarusijos trąšos“.

Kartu G. Nausėda pažymėjo, kad tiek ES, tiek Lietuvoje kalbama apie tai, kad nereikia taikyti ekonominių sankcijų Baltarusijai, nes tai turės neigiamą įtaką jos gyventojams.

Visgi manau, kad kalbėti apie ES ekonomines sankcijas A. Lukašenkai verta.

Beveik visi analitikai tvirtina, kad be jėgos panaudojimo protestuotojai nieko nelaimės. Tačiau Baltarusijos jėgos struktūrose bent kol kas jokio skilimo nenusimato. Asmeninės sankcijos – draudimas įvažiuoti į ES (kalbama ir apie „sąskaitų užšaldymą“, bet tik kalbama) nepaveiks diktatoriaus režimo. Pasaulyje ir be ES yra vietų, kurias verta aplankyti.

Kas kita – griežtos ekonominės sankcijos. Gali Jo Ekselencija nesijaudinti, neigiamos jų įtakos gyventojams kaltininką, ne Lietuvą, ne ES, pastarieji greitai nustatys. Praktiškai užgesę streikai atsinaujins visu pajėgumu, ypač, jei efektyviai veiks paramos streikuotojams ir jų šeimoms fondai. (Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Europos Sąjungos ministrai jau pritarė jo idėjai įkurti fondą, skirtą padėti A. Lukašenkos režimo aukoms. Europos Komisija tam numatė skirti 2,4 mln. eurų).

O tada ateis laikas, kai nebus iš ko mokėti atlyginimus net jėgos struktūroms. Ir joms teks rinktis tarp neaiškios ateities su diktatoriumi ir valdžios perėmimo organizuojant naujus rinkimus.

Baltarusijos vėliava EPA – ELTA nuotr.

Vladimiras Putinas padės? Jam ir savų bėdų pakanka. O čia dar ir Baltarusiją išlaikyti? Manau ir jam būtų parankesnis naujų rinkimų variantas, kuriuose ir jis, kaip paprastai, sudalyvautų per savo agentūrą Baltarusijoje.

Sutinku, kad šiuo metu taikyti ekonomines sankcijas dar nereikėtų. Bet pagrąsinti realiomis apgalvotomis sankcijomis A. Lukašenkai, jei jis ir toliau spyriosis, būtina. Jas žinodamos ir jo jėgos struktūros turės apie ką pagalvoti.

Mes galėtume panaudoti prieš A. Lukašenką ekonomines sankcijas, pavyzdžiui, atsisakydami prekių tranzito iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą. Baltarusijai tai būtų milžiniški nuostoliai. O visa ES galėtų kompensuoti uostui, geležinkeliams laikinai jų patiriamus, palyginti nedidelius, kaip tvirtina ekspertai, nuostolius, kol Baltarusijoje atsiras normali valdžia. ES tai būtų vieni niekai.

2020.08.31; 17:17

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Sankcijos prieš 20-30 Baltarusijos pareigūnų yra nepakankamos. Tai trečiadienį po susitikimo su Lenkijos parlamente atstovaujamų partijų lyderiais, skirto įvykiams Baltarusijoje, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.
 
„Mes kalbame apie sankcijas Europos formatu ir norime, kad jos būtų rimtos, kad Aliaksandras Lukašenka rimtai į jas pažiūrėtų. Todėl 20 ar 30 asmenų, kuriems būtų uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją, mums yra aiškiai per mažai. Mes dėl jų tarsimės, aš ir šiandien per pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel iškelsiu sankcijų klausimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
 
„Kuo toliau į Vakarus, tuo mažiau dėmesio Baltarusijai“, – konstatavo M. Morawieckis.
 
Jis taip pat pranešė, kad Lenkijos valdžia įsileido į savo teritoriją be vizų ir reikiamų dokumentų kelias dešimtis Baltarusijos piliečių, nukentėjusių nuo Lukašenkos režimo.
 
„Mūsų pagalba plečiama. Aš paprašiau sveikatos apsaugos ministrą parengti mūsų ligonines, kad būtų galima priimti žmones iš už rytinės mūsų sienos“, – pridūrė M. Morawieckis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 07:31

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Baltarusijos asmenų, atsakingų už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų klastojimą.
 
„Užsienio reikalų ministerija grąžino Vidaus reikalų ministerijai papildytą sąrašą. Sankcionuoti prašome 118 asmenų“, – Eltą informavo URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
 
Užsienio ministro Lino Linkevičiaus patarėja teigia, kad papildytas sąrašas VRM buvo pateiktas trečiadienį.
 
Savo ruožtu Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė taikyti individualias sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš taikių protesto akcijų dalyvius.
 
ELTA primena, kad Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) greitu metu įves sankcijas „dideliam skaičiui“ asmenų, kurie yra atsakingi už prezidento rinkimų klastojimą ir smurtinį protestų malšinimą Baltarusijoje.
 
Demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:23

Prezidentūra pripažino – Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
 
„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
 
Pasak jos, valstybės vadovas penktadienį pokalbio metu išgirdo iš Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos patvirtinimą, kad ji yra pasirengusi vesti šalį į naujus rinkimus.
 
Režimui atmetus tarpininkavimo pasiūlymą, kitas žingsnis, pripažino A. Skaisgirytė, bus, ko gero, Baltarusijai taikomos sankcijos.
„Europinės arba nacionalinės“, – teigė ji, pridurdama, kad prioritetas būtų skiriamas europinėms sankcijoms.
 
„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos, kaip instrumentas, turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms. Tai nepavykus – nacionalinėms“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
 
Tai, kokie bus daromi tolesni žingsniai situacijos Baltarusijoje klausimu, pabrėžė A. Skaisgirytė, G. Nausėda artimiausiu metu aptars su Latvijos, Lenkijos ir Estijos prezidentais.
 
„Situacija po savaitgalio yra nauja“, – pridūrė ji.
 
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė ketvirtį amžiaus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
 
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 14:50

Minskas. EPA – ELTA nuotr.

ES šalių užsienio reikalų ministrai sutarė parengti sąrašą asmenų, kuriems būtų įvedamos naujos sankcijos dėl po nedemokratiškų rinkimų, kuriuose neva nugalėjo Aliaksandras Lukašenka, pradėto susidorojimo su į gatves išėjusiais protestuotojais, teigia pareigūnai Briuselyje.
 
„Užsienio reikalų ministrai sutarė įvesti sankcijas tiems, kurie yra atsakingi už represijas, bus parengtas pavardžių sąrašas“, – po ministrų vaizdo konferencijos naujienų agentūrai AFP teigė ES pareigūnas.
 
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde tviteryje rašė, kad ES „inicijuos sankcijų procesą tiems, kurie yra atsakingi už su rinkimais susijusį smurtą, areštus ir sukčiavimą“.
 
Sudarius atsakingų asmenų sąrašą, sankcijas kiekvienam asmeniui turės vienbalsiai patvirtinti visos ES valstybės narės, tačiau, pareigūnų teigimu, nei viena iš 27 ES šalių neišreiškė prieštaravimų sankcijoms.
 
Vaizdo konferencijoje užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė dialogo būdu spręsti Graikijos ir Turkijos nesutarimus Viduržemio jūros rytuose.
 
Po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų kilus protestams, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, šimtai sužeisti ir mažiausiai du asmenys žuvo. Visuomenė ragina A. Lukašenką pasitraukti iš valdžios.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 07:41

Kubos sostinė Havana. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Londone įsikūrusiam Kubos bankui „Havin Bank“, dar žinomam kaip „Havana International Bank“.
 
Iždo departamentas įtraukė banką į Užsienio turto kontrolės biuro juodąjį sąrašą.
 
Bankas veikia nuo 1973 m. rugpjūčio, tai yra vienintelis kubietiško kapitalo bankas už Kubos ribų. Pagrindinis banko akcininkas yra Kubos centrinis bankas.
 
Londone įsikūręs bankas valdo 400 korespondentų tinklą visame pasaulyje, kurie teikia bankininkystės paslaugas Kubos rinkai.
 
Sankcijos įvestos netrukus po to, kai Kubos komunistinė valdžia leido šalyje laisvai cirkuliuoti JAV doleriui. Neseniai Kubos Vyriausybė panaikino 10 proc. mokestį mokėjimams doleriais.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė buvusio prezidento Baracko Obamos inicijuotą santykių su Kuba gerinimą. D. Trumpas taip pat sugriežtino nuo 1962 m. galiojantį prekybos embargą.
 
Griežtindamas embargą D. Trumpas teigė, kad Kuba pažeidinėja žmogaus teises ir remia Venesuelos prezidento Nicolo Maduro režimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 05:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
 
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
 
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
 
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
 
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
 
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
 
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
 
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:20

JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
 
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
 
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
 
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti  savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
 
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
 
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
 
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
 
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
 
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
 
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 03:00

Naujasis JAV ambasadorius Baltarusijoje, kaip manoma, atvyks į Minską šių metų vasarą. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Jungtinių Valstijų laikinoji reikalų patikėtinė Jenifer Moor.
 
„Džiaugiuosi, kad esu čia tuo metu, kai gerėja mūsų dvišaliai santykiai, kai jau šią vasarą į Baltarusiją atvažiuos Amerikos ambasadorius ir mūsų tautos pamatys, jog mes turime daugiau bendro negu skirtingo“, – sakė J. Moor, kurią cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
 
Baltarusija atšaukė savo ambasadorių Michailą Chvostovą iš Vašingtono 2008 metų kovo mėnesį, kai JAV įvedė sankcijas kai kurioms Baltarusijos kompanijoms. Po to Minską paliko Amerikos diplomatinės misijos vadovė Karen Stewart. Nuo to laiko ambasadoms vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai.
 
Pernai Baltarusija ir JAV pareiškė, kad yra pasirengusios apsikeisti ambasadoriais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės pradžioje oficialiai pasiūlė valstybės sekretoriaus padėjėjo Vakarų Europos ir ES reikalams pavaduotoją Julie Fisher į ambasadorės Baltarusijoje postą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 13:00

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.

ES penktadienį paskelbė, kad Kinijos nutarimas patvirtinti Honkongo saugumo įstatymą pakenkė Pekino ryšiams su Briuseliu, tačiau sankcijų Kinijai įvedimas, kaip teigia Bendrijos atstovas, neišspręstų Honkongo krizės.
 
„ES reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Kinijos gegužės 28 d. įgyvendintų veiksmų, kurie prieštarauja šalies tarptautiniams įsipareigojimams“, – 27 valstybių vardu sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
 
„Mūsų santykiai su Kinija yra paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Šis sprendimas leidžia dar labiau suabejoti Kinijos pasiryžimu laikytis tarptautinių įsipareigojimų“, – sakė jis po derybų su ES valstybių užsienio reikalų ministrais.
 
Tačiau paklaustas, ar dabar, Pekinui patvirtinus naująjį įstatymą, Briuselis svarsto Kinijai įvesti sankcijas, J. Borrellis teigė: „Nemanau, kad sankcijos yra tinkamas su Kinija susijusių problemų sprendimas.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 04:00

Rusija užsispyrusi baigti dujotiekio į Vokietiją tiesimą. EPA-ELTA nuotr.

Rusija planuoja baigti „Nord Stream 2“ dujotiekį į Vokietiją, nepaisydama JAV už šį projektą įvestų sankcijų, ketvirtadienį pranešė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.
 
„Planai dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio nepasikeitė“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, o jo komentarą paskelbė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.
 
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, jog, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelį grėsmė.
 
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
 
„Manome, kad tokie siekiai yra ne kas kita, kaip nesąžiningos konkurencijos pasireiškimas, ir jie pažeidžia tarptautinę teisę“, – pareiškė D. Peskovas.
 
JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis Vokietijos laikraščio „Handelsblatt“ žurnalistams šią savaitę išspausdintame interviu sakė, kad JAV ruošiasi dėl dujotiekio projekto įvesti daugiau papildomų sankcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 00:30

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje Rusija dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl sankcijų atšaukimo. Daug šalių toliau laikosi baudžiamųjų priemonių, „nors tai kelia grėsmę žmonių išgyvenimui labiausiai pažeidžiamose šalyse“, šeštadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
 
Politinių metodų koronakrizės metu esą reikia atsisakyti. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas šioje ekstremalioje situacijoje turi aktyviau siekti „diskriminuojančių priemonių atšaukimo“, – teigiama toliau pareiškime.
 
Prieš tai  JT Generalinė Asamblėja atmetė Rusijos pateikta rezoliucijos projektą. Per posėdį ketvirtadienį Niujorke pirmą kartą buvo priimta bendra rezoliucija dėl kovos su pandemija. Joje valstybių bendrija ragina „labiau bendradarbiauti tarptautiniu mastu“. Rusijos projektas, be kita ko, papildomai numatė „prekybos karų ir vienašališkų sankcijų, kurios priimtos be JT Saugumo Tarybos mandato, atmetimą“.
 
Rusija toliau sieks baudžiamųjų priemonių mažinimo, pažymima pareiškime. Koronakrizės politizavimas esą neigiamai paveiks globalias pastangas suvaldyti pandemiją.
 
Jau kovo gale Rusija, Kinija, Sirija, Iranas, Šiaurės Korėja, Venesuela, Nikaragva ir Kuba laiške paragino A. Guterresą siekti skubaus ir visiško joms paskelbtų sankcijų atšaukimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.04; 12:00

Draudžiama. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimui antradienį skubos tvarka teikiamas Vyriausybės siūlymas griežtinti sankcijas už karantino taisyklių nesilaikymą.
 
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatą nurodant, kad tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas, kilo ligos protrūkis ar epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (šiuo metu baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų).
 
Taip pat siūloma pakeisti BK nustatant, kad tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (šiuo metu gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai, arba areštas, arba laisvės apribojimas).
 
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 07:22