Jungtinės Valstijos ėmėsi sankcijų prieš tris Bulgarijos piliečius ir 64 šios šalies organizacijas. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro pranešime.
 
Ribojimai taikomi verslininkui Vasilui Božkovui, buvusiam Liaudies Susirinkimo (parlamento) deputatui Delianui Pejevskiui ir Nacionalinio specialiųjų žvalgybos priemonių kontrolės biuro nariui Ilkui Želiazkovui. Amerikos žinybos nuomone, šie asmenys susiję su korupcija.
 
„JAV įveda sankcijas trims Bulgarijos piliečiams ir 64 su jais susijusioms organizacijoms dėl jų vaidmens korupcijoje“, – sakoma pranešime. Beje, sankcijos bus taikomos ir Sofijos krepšinio klubui CSKA.
 
Įtraukimas į sankcijų sąrašą reiškia, kad įšaldomi jame atsidūrusių asmenų ir organizacijų aktyvai Jungtinėse Valstijose, o Amerikos piliečiams draudžiama turėti su jais verslo reikalų.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2021.06.03; 09:21

A. Lukašenka kaltina Vakarus mėginant destabilizuoti Baltarusiją. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu skundėsi Vakarų daromu spaudimu jo šaliai. Po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske ES nusprendė įvesti sankcijas valstybinei oro bendrovei „Belavia“, nors ji neturi nieko bendra su incidentu, sakė A. Lukašenka penktadienį Sočyje susitikęs su V. Putinu.
 
Baltarusija sekmadienį privertė Minske nutūpti lėktuvą ir sulaikė juo skridusį režimo kritiką Romaną Protasevičių. Taip pat buvo sulaikyta R. Protasevičiaus draugė Sofija Sapega, kuri yra Rusijos pilietė. Į tai reaguodamos ES šalys antradienį inicijavo naujas sankcijas Baltarusijai.
 
„Belavia“ po ES sprendimo dėl skrydžių draudimo buvo priversta stabdyti savo reisus į ES šalis. Vakarų oro bendrovės aplenkia Baltarusijos oro erdvę.
 
V. Putinas susitikime kritikavo, kad 2013 metais buvo priverstinai nutupdytas Bolivijos prezidento lėktuvas, tačiau tada ES reakcijos esą nebuvo. „Tuomet tvyrojo ramybė“, – teigė V. Putinas, turėdamas omenyje JAV operaciją.
 
A. Lukašenka teigė atvežęs dokumentus, kad įrodytų Vakarų mėginimus destabilizuoti padėtį Baltarusijoje, kaip praėjusį rugpjūtį. Tada kilo masiniai protestai prieš „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamą A. Lukašenką, kuris pasiskelbė ginčytinų prezidento rinkimų nugalėtoju. V. Putinas pripažino A. Lukašenką nugalėtoju, ES – ne.
 
Kremliaus šeimininkas dabar keliskart pabrėžė, kad remia savo kolegą konfrontacijoje su Vakarais. Jis pasidžiaugė, kad prekyba tarp abiejų šalių išaugo. „Tai gera tendencija“, – sakė V. Putinas, pakvietęs A. Lukašenką išsimaudyti Juodojoje jūroje. Bendradarbiavimas esą turi būti tęsiamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.29; 08:00

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekiui atšaukimas būtų pergalingas Rusijai.
 
„Tai bus didžiulė geopolitinė pergalė Rusijos Federacijai“, – per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį paskelbus, kad atsisako sankcijų dujotiekio operatorei „Nord Stream 2 AG“.
 
Šalis tokiu žingsniu siekė sumažinti įtampą su Berlynu dėl 10 mlrd. eurų vertės projekto, kurį Vokietija ir kai kurios Europos šalys laiko itin svarbiu užsitikrinant ilgalaikį energijos tiekimą.
 
Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas teigė, kad J. Bideno administracija „toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, argumentuodama, kad jis susilpnins Europos energetinį saugumą.
 
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi dujotiekio projektui, baimindamosi, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regioninėje politikoje.
 
Ketvirtadienį kalbėdamasis su reporteriais V. Zelenskis teigė esąs sunerimęs, kad Vašingtonas gali visiškai atšaukti dujotiekiui taikomas sankcijas.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
„Manau, kad yra didelė rizika, jog jie (Rusija) gali daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms… atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“, – teigė V. Zelenskis.
 
„Tai būtų pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms ir Joe Bidenui asmeniškai“, – pridūrė prezidentas.
 
Apie JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą paskelbta Maskvai ir Vašingtonui mėginant sušvelninti didžiausią dvišalių santykių krizę per daugybę metų.
 
Joe Biden. EPA – ELTA foto

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir A. Blinkenas susitiko Reikjavike vykusio Arkties tarybos susitikimo kuluaruose. Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo J. Bideno kadencijos pradžios.
 
Jie, be kita ko, aptarė Vašingtono siūlymą birželį suorganizuoti J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
 
„Tai yra teigiamas signalas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, omenyje turėdamas JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 18:30

Rusija paskelbė sankcijas aštuoniems aukštiems ES atstovams, tarp jų – Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoliui ir Europos Komisijos vicepirmininkei Verai Jurovai.
 
Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad jiems, be kita ko, draudžiama atvykti į Rusiją.
 
ES kovą paskelbė baudžiamąsias priemones Rusijos vyriausybės atstovams.
 
Europos Parlamentas prieš tai apkaltino Rusiją „priešišku elgesiu“ ir pareikalavo ES ryžtingų veiksmų Maskvos atžvilgiu. Šalys narės turi nubrėžti „aiškias raudonas linijas“ dėl būsimo bendradarbiavimo su Rusijos vyriausybe, pareiškė parlamentarai. Jie pareikalavo tolesnių sankcijų dėl veiksmų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir patvirtino reikalavimą stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 00:01

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atmetė galimybę griežtinti sankcijas Rusijai, taip reaguojant į Kremliaus elgesį su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris šiuo metu yra įkalintas.
 
Televizijai ARD H. Maasas teigė abejojantis, ar sankcijos iš tiesų pagerintų Kremliaus kritiko padėtį.
 
„Manau, kad būtų kaip tik atvirkščiai“, – sakė H. Maasas.
 
ES ne kartą ragino Rusiją paleisti A. Navalną ir dukart įvedė sankcijas Rusijai – po opozicionieriaus apnuodijimo ir po jo sulaikymo, šiam sugrįžus į Rusiją.
 
Ministro teigimu, ES sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje galios tol, kol nebus išspręsti šie klausimai.
 
„Vis dėlto, mes nenorime jungtis prie šio konfrontacinio klegesio. Norime dialogo ir būti gera Rusijos kaimyne“, – pareiškė H. Maasas.
Jis pridūrė, kad prasti Vokietijos ir Rusijos bei ES ir Rusijos santykiai yra priežastis skatinti dialogą.
 
Santykiai esą neturėtų likti tokie, kokie yra, „o norint tai pakeisti, būtina kalbėtis vieniems su kitais“, teigė H. Maasas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 00:30

Tegyvuoja Baltarusija. Slaptai.lt nuotr.

Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio. Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad apie taikomų sankcijų teisingumą perduota spręsti teismui.
 
„Belorus“ sanatorijos advokatas Justas Čobotas, pristatydamas šiuo metu susidariusią situaciją, pažymėjo, kad sanatorija yra finansuojama iš Baltarusijos biudžeto, todėl gauti lėšas atsiskaitymui su darbuotojais būtina būtent iš jo. Tuo metu „Swedbank“ bankas, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, lėšų „Belorus“ pervesti nesutinka.
 
„Tai yra vienintelis būdas atsiskaityti su darbuotojais. Situacija yra sudėtinga todėl, kad iš „Swedbank“ dar vasario 23 d. gavome raštą, kad pinigai, pervesti iš Baltarusijos, nebus įskaityti į sanatorijos sąskaitą. Po tokio rašto buvo kreiptasi į URM ir ji balandžio 13 d. atsakė, kad lėšų pervedimas į sanatorijos banko sąskaitą Lietuvoje yra leidžiamas, jei tos lėšos bus naudojamos išimtinai atsiskaitymui su darbuotojais ir kitiems atsiskaitymams, kuriems pritars URM. (…)
 
Visgi balandžio 21 d. buvo dar kartą gautas „Swedbank“ raštas, kad pinigai, kurie bus pervedam iš Baltarusijos biudžeto, nebus įskaitomi į sanatorijos banko sąskaitą“, – Seimo komitete pirmadienį teigė J. Čobotas.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu sanatorijos „Belorus“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna teigė, kad URM taikomos sankcijos sanatorijai yra pernelyg griežtos.
 
„Europos Komisijos (EK) rašte sakoma, kad niekas kitas, o tik Užsienio reikalų ministerija (URM) yra atsakinga už sankcijų pritaikymą, išimčių pritaikymą ar nepritaikymą Lietuvoje. Tad mes nesuprantame, kodėl URM, matydama, kaip 350 Lietuvos piliečių ir kelios dešimtys gyventojų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, bet visą gyvenimą mokėjo mokesčius Lietuvai, negali pritaikyti konkrečios išimties mūsų sanatorijai?”, – klausė jis.
 
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų interesams atstovaujantis advokatas Andrius Krištapavičius pridūrė, kad Vyriausybės iki šiol priimti sprendimai siekiant padėti „Belorus“ darbuotojams buvo pernelyg marginalūs ir neadekvatūs.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
 
„Kaip matome, praėjo jau beveik pusė metų, bet esame atsidūrę akligatvyje, nes iš valstybės viskas, kas buvo padaryta, tai priimti įstatymų pakeitimai, kurie numatė, kad sanatoriją paliekantys darbuotojai pretenduoja į tam tikras socialines garantijas. Valstybei pasirodė, kad tokiu būdu ji padarys kažkokią malonę sanatorijoje dirbantiems darbuotojams. Bet tai yra visiška netiesa, nes darbuotojai nori, kad jiems būtų užtikrinta jų normali konstitucinė teisė pasirinkti darbą ir dirbti jį ten, kur jie nori“, – pabrėžė jis.
 
Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos neteisinga kaltinti URM.
 
„Iš sanatorijos „Belorus“ atstovų vėl girdžiu nuosekliai kuriamą naratyvą, kad URM yra kažkoks tarsi blogio įsikūnijimas, kuris tarsi veikia prieš savo žmones. Ir piketai rengiami prie URM. Manau, kad piketus dėl šios problemos reiktų rengti kitoje vietoje, Minske, prie Baltarusijos prezidento administracijos, kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai. Jeigu nebūtų daromi nusikaltimai, jei tam tikri žmonės nebūtų prieš daug metų įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą, to nebūtų buvę“, – akcentavo jis.
 
Viceministras pabrėžė, kad visais kartais, kiek buvo kreiptasi dėl išimčių, kurios yra leidžiamos teisės aktais, taikymo „Belorus“ sanatorijai, URM priėmė atitinkamus sprendimus.
 
„Visais atvejais, kai buvo kreipiamasi į URM dėl įstatymais, tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, leidžiamų išimčių taikymų, sprendimai buvo priimti. Buvo keletas atvejų, (…) kai buvo kreiptasi iš „Belorus“, bet nebuvo pateikti reikiami dokumentai: (…) jei sanatorijos administracija neatlieka savo pareigos, nereikėtų ant URM permesit (kaltės – ELTA), tarsi URM nevykdo savo įstatymu numatytų pareigų“, – tikino jis.
Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
E. Meilūnas taip pat pažymėjo, kad URM neturi teisės duoti nurodymų „Swedbank“ dėl lėšų pervedimo atitinkamoms institucijoms.
 
„Man keista buvo girdėti, kad URM turi duoti nurodymą bankui. Nurodymą gali duoti tik teismas priimdamas atitinkamą sprendimą. URM jokiam privačiam subjektui jokių nurodymų duoti negali, įstatymai to neleidžia“, – sakė jis, pažymėdamas, kad teismas netrukus taip pat spręs, ar sankcijos, taikomos „Belorus“, yra teisėtos.
 
„Buvo paminėta, kad sankcijos pritaikytos neteisėtai ir neteisingai. (…) Šiuo klausimu galima turėti įvairių nuomonių, tačiau iš teisinės pusės žiūrint, ar sankcijos pritaikytos teisėtai, ar ne, sprendimą priima teismas. Dabar, kiek mums žinoma, yra byla ir teismas priims atitinkamą sprendimą“, – sakė jis.
 
„Sodra“ neigia ketinimus sanatorijai inicijuoti bankrotą
 
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų advokatas J. Čobatas mano, kad „Sodra“ įstaigai gali inicijuoti bankrotą.
 
„Buvo gautas raštas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, buvo areštuotas sanatorijos turtas, taip pat yra gaunami pranešimai, kuriais yra reikalaujama papildomų duomenų apie tai, koks yra sanatorijos turtas ir panašiai, iš ko matome, kad, kaip ir nurodė per praeito komiteto posėdį, „Sodra“ ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą“, – komitetų posėdyje teigė J. Čobotas.
 
„Bankroto bylos kėlimas įstaigai, kuriai yra skirtas pakankamas finansavimas (…), laukia pinigai, kurie galėtų būti sumokėti darbuotojams Lietuvoje (…), aš manau, kad yra tikrai neatsakinga situacija. Prašome visų institucijų atkreipti dėmesį ir spręsti šią susidariusią sudėtingą situaciją“, – taip pat akcentavo jis.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
 
Visgi „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježys Miskis akcentuoja, kad kol kas ketinimų „Belorus“ sanatorijai iškelti bankroto bylą nėra. „Sodros“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad bankroto bylą, įvertinęs visas aplinkybes, kelia teismas.
 
„Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylos tikrai neturime, turime susipažinti su visa informacija, o po to veiksime pagal nustatytas procedūras“, – teigė J. Miskis.
 
„Pirmas dalykas, reikia susipažinti su turtine, finansine padėtimi įmonės, ar įmanoma išieškoti tas lėšas ir atgauti, sumažinti įsiskolinimą, ar neįmanoma. O, kita vertus, reikia turėti omenyje, kad ne „Sodra“ ir ne kitos institucijos kelia bankroto bylą, o teismas kelia bankroto bylą. Ir jeigu yra visi pagrindai bankroto bylai iškelti, tai ši bankroto byla turės būti iškelta“, – taip pat pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 06:07

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pakartojo savo prieštaravimą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui ir teigė, kad tai yra „komplikuotas“ klausimas.
 
„Aš jau ilgą laiką prieštarauju „Nord Stream 2“, – sakė J. Bidenas.
 
Paklaustas, kodėl prieštaringai vertinamam projektui nebuvo pritaikytos naujausios JAV sankcijos, J. Bidenas tikino, kad tai yra „komplikuotas klausimas, kuris veikia mūsų sąjungininkus Europoje“, tačiau jis esą bus sprendžiamas.
 
J. Bidenas susilaukia spaudimo iš Kongreso, ypač – respublikonų parlamentarų, reikalaujančių imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią „Nord Stream 2“ užbaigimui. Šiuo metu nutiesta maždaug 95 proc. dujotiekio.
 
Leidinio „Politico“ žiniomis, JAV teisingumo departamentas kovą leido įvesti sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kuri vadovauja dujotiekio projektavimui, tiesimui ir eksploatavimui, tačiau vėliau šis leidimas buvo panaikintas.
 
Aukšto rango pareigūnas „Politico“ teigė, kad J. Bideno administracija tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius Vašingtono ir Berlyno santykius, tačiau kol kas prezidentas sulaukia spaudimo įvesti sankcijas „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.16; 09:34

Kinija šeštadienį paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš du JAV ir vieną Kanados pilietį. Tai atsakas į Vakarų valstybių sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kinijos netinkamo elgesio su uigūrais, praneša AFP.
 
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad į Kiniją, Honkongą ir Makao draudžiama atvykti dviem JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos (CIRF) nariams, Gayle Manchin ir Tony‘ui Perkins‘ui, taip pat Kanados parlamentarui Michaelui Chongui bei Kanados parlamento žmogaus teisių komiteto nariams.
 
Žmogaus teises ginančių organizacijų teigimu, mažiausiai 1 mln. uigūrų ir kitoms musulmonų grupėms priklausančių žmonių yra kalinami „perauklėjimo stovyklose“ Sindziango regione, Kinijos šiaurės vakaruose. Jie išnaudojami priverstiniam darbui, o moterys priverstinai sterilizuojamos.
 
Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos šią savaitę pritaikė sankcijas kai kuriems Sindziango regiono valdžios ir verslo atstovams. Pekinas į tai atsakė veiksmais, nukreiptais prieš ES ir Jungtinės Karalystės piliečius.
 
Kinijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį paskelbė, kad JAV ir Kanada rėmėsi „gandais ir dezinformacija“.
 
Vakarų valstybių piliečiams, kuriems Kinija pritaikė sankcijas, draudžiama vykdyti verslą su Kinijos piliečiais ir organizacijomis.
 
Ministerija taip pat pareikalavo, kad jie „nustotų kištis į Kinijos vidaus reikalus, kitaip jie gali nudegti pirštus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.28; 08:25

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Ukraina įvedė sankcijų daugiau nei dviem dešimtims Rusijos pareigūnų ir trims Prancūzijos pareigūnams iš Europos Parlamento (EP), kurie Rusijos aneksuotame Kryme apsilankė be Kijevo sutikimo.
 
Maskvai aneksavus Krymą, Ukrainos pajėgos nuo 2014 m. rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
 
Kijevas kaltina Maskvą į Rytų Ukrainą siunčiant karius bei ginklus ir aštrinant konfliktą.
 
Antradienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė naujas, šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos priimtas sankcijas, informacija apie jas pasirodė prezidento tinklalapyje.
 
Į asmenų, kuriems įvedamos sankcijos, įtraukti 23 Rusijos pareigūnai, atstovaujantys vidaus reikalų ministerijai ir įvairioms saugumo tarnyboms, taip pat trys Prancūzijos pareigūnai iš EP kraštutinės dešinės politinės grupės „Identity and Democracy“.
 
Prezidento dekrete nėra nurodoma, kodėl Ukraina įvedė sankcijas Virginie Joron, Jeanui-Linui Lacapelle ir Philippe’ui Olivier, tačiau žinoma, kad pernai šie įstatymų leidėjai lankėsi Kryme be Ukrainos valdžios sutikimo.
 
Maskvai aneksavus Krymą, Kijevas uždraudė į pusiasalį vykti kaip nors kitaip nei per sausumos sieną su Ukraina. Rusija 2018 m. atidarė tiltą į Krymą ir vykdo skrydžius į Krymo oro uostus.
 
Pagal Prancūzijos įstatymų leidėjams įvestas sankcijas, įšaldomas jų turtas Ukrainoje ir jiems neleidžiama įvažiuoti į šalį.
 
Be Rusijos ir Prancūzijos pareigūnų, sankcijos įvestos ir daugiau nei 80-iai Rusijos įmonių bei žiniasklaidos priemonių.
 
Finansinės sankcijos nukreiptos ir prieš naujienų agentūrą TASS bei valstybės kontroliuojamą žiniasklaidos agentūrą „Rossija Segodnia“.
 
Naujos priemonės paskelbtos po to, kai praėjusį mėnesį Ukraina įvedė sankcijų Maskvą remiančiam įstatymų leidėjui ir Vladimiro Putino sąjungininkui Viktorui Medvečiukui.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2021.03.25; 07:30

Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.

Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas dešimčiai europiečių, tarp kurių ir Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
 
„Šiandien Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas man ir dar 9 ES piliečiams – parlamentarams bei mokslininkams – dėl mūsų kritikos dėl uigūrų genocido ir kitų sistemiškų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų. Mums ir mūsų šeimų nariams uždrausta atvykti į Kiniją, Honkongą, Makao, o su mumis susijusios institucijos ar įmonės vykdyti verslo su Kinija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Šakalienė.
 
Politikė akcentuoja, kad žmogiškumas yra neparduodamas, todėl teigia, kad ji ir jos šeima apsieis be kelionių į Kiniją bei verslo su Kinijos komunistų partija.
 
„Nutraukti milijonų žmonių neteisėtą kaltinimą, kankinimą ir visišką nesiskaitymą su žmogaus teisių principais? Ne, o kam – geriau paskelbti sankcijas 10 ES piliečių, nes ES paskelbė sankcijas žiaurius nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusiems Kinijos komunistų partijos nariams“, – ironizavo Seimo narė.
 
Tarp 10-ies sankcionuojamų asmenų yra Europos parlamento ryšių su Kinija delegacijos vadovas Reinhardas Butikoferis ir Vokietijos tyrėjas Adrianas Zenzas, kurio ataskaitos apie elgesį su uigūrais Kinijos Sindziango regione smarkiai supykdė Pekiną.
 
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos. Kinija taip pat kaltinama priverstine uigūrų moterų sterilizacija ir priverstiniu darbu.
 
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbta, jog 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje nusprendė imtis priemonių prieš asmenis, kuriems tenka atsakomybė už musulmonų mažumos uigūrų engimą Sindziango regione Kinijos užsienio reikalų ministerija sureagavo pareikšdama, kad šalis griežtai nepritaria ir smerkia ES sankcijas, ir pridūrė, kad atsakomosios jos priemonės bus nukreiptos prieš Europos asmenis ir jų šeimas, uždraudžiant atvykti į žemyninę Kinijos dalį, Honkongą ir Makao.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:10

Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį paskelbė įvedanti tikslinių sankcijų šešiems Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo pareigūnams, įskaitant užsienio reikalų ministrą Faisalą Mekdadą. Sankcijos įvestos už „represijas Sirijos žmonių atžvilgiu ir pasinaudojimą jų kančiomis“.
 
Priemonės, pagal kurias Sirijos pareigūnams bus draudžiama įvažiuoti į JK ir bus įšaldomas jų turtas šalyje, paskelbtos per 10-ąsias Arabų pavasario Sirijoje metines. Sankcijos taip pat įvestos B. al-Assado patarėjui, dviem aukšto rango kariuomenės vadams ir dviem verslininkams.
 
„B. al-Assado režimas Sirijos žmones pasmerkė dešimtmečiui brutalumo vien už reikalavimą taikių reformų“, – pranešime tvirtino JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
 
„Šiandien dar šešis režimo asmenis laikome atsakingus už piliečių, kuriuos jie turėtų saugoti, puolimą“, – teigė D. Raabas.
 
Tai yra pirmosios Sirijos režimo vadovybei JK įvestos sankcijos pagal po „Brexito“ pradėtą įgyvendinti nepriklausomą JK sankcijų politiką. 353 sankcijų paketą JK perėmė iš anksčiau ES įvestų sankcijų.
 
JK, kuri 2020 m. sausį oficialiai pasitraukė iš ES, anksčiau sankcijas įvesdavo per bendriją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:00

JAV antradienį įvedė sankcijas septyniems aukšto rango Rusijos pareigūnams, šalies žvalgybai padarius išvadas, kad Maskva yra atsakinga už kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą.
 
JAV, veiksmus koordinuodamos su ES, atnaujino raginimą paleisti opozicijos lyderį A. Navalną, kuris sausio mėnesį buvo suimtas, vos jam sugrįžus į Maskvą.
 
„Žvalgybos tarnybos priėjo išvadą, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, siekdama 2020 m. rugpjūčio 20 d. nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną“, – teigė aukšto rango JAV pareigūnas.
 
Atstovai pranešė, kad JAV įves sankcijas „septyniems Rusijos vyriausybės aukšto rango nariams“, tačiau daugiau detalių bus paskelbta kiek vėliau.
 
Jie taip pat paskelbė, kad JAV ribos eksportą į Rusiją, prezidentui Joe Bidenui pažadėjus laikytis griežtesnio nei Donaldo Trumpo požiūrio į Rusiją.
 
„Rusijai siunčiame aiškų signalą – už cheminių ginklų naudojimą gresia aiškios pasekmės“, – teigė kitas pareigūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 00:01

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai patvirtino sankcijas Rusijai dėl veiksmų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
 
Agentūra AFP, remdamasi ES šaltiniais, pranešė, kad 27 vyriausybių atstovai pirmadienį pritarė į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti keturis aukštus Rusijos teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo sistemos atstovus. Jiems bus uždrausta atvykti į ES, įšaldytas čia esantis turtas.
 
Antradienį asmenų pavardės bus paskelbtos oficialiame ES leidinyje.
 
AFP informacija, tai yra generalinis prokuroras Igoris Krasnovas, kalėjimų administracijos direktorius Aleksandras Kalašnikovas, tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas ir nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas.
 
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško sakė, kad šis žingsnis Maskvai „nėra staigmena“. „Europos Sąjunga tęsia visiškai neteisėtus veiksmus“, – sakė jis. Jie esą veda „į visišką aklavietę“. Žinoma, kad bus reakcija iš mūsų pusės, pabrėžė viceministras, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“.
 
Rusijos teismas prieš daugiau kaip savaitę patvirtino pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę A. Navalnui. Jis apkaltintas pažeidęs lygtinės bausmės reikalavimus, kai po nuodų išpuolio prieš jį vasarą gydėsi Vokietijoje. A. Navalnas bausmę atliks kolonijoje N2 Pokrovo miestelyje, esančiame už 200 km į rytus nuo Maskvos.
 
Po nuodų išpuolio ES į sankcionuojamų asmenų sąrašą jau įtraukė šešis rusus, tarp jų – prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotoją Sergejų Kirijenką ir Federalinės saugumo tarnybos vadovą Aleksandrą Bortnikovą.

Binoklis. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma atsisakyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinto draudimo taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui.
 
Tai numatančias Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras  Saulius Skvernelis ir  Algirdas Stončaitis.
 
„Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, siūloma eliminuoti įstatymo nuostatą, numatančią, kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui“, – sako projekto autoriai.
 
Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas parengę Seimo nariai tikisi, kad jos užtikrins didesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje.
 
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos aiškiai apibrėžtų asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, teisę į informacijos gavimą apie jo atžvilgiu atliktus slaptus veiksmus bei galimybę skųsti šių veiksmų teisėtumą.
 
Taip pat siūloma apriboti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo bei pratęsimų trukmę; numatytas apribojimas pakartotinai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus po to, kai buvo priimta neigiama motyvuota teismo nutartis. Siūloma naikinti įstatymo nuostatą, leidžiančią atlikti sekimą iki 3 dienų, kai šią priemonę sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas.
 
„Šiuolaikiniame gyvenime, ko gero, nekvestionuojama, kad kriminalinė žvalgyba, kaip kovos su nusikalstamumu priemonė ir informacijos rinkimo instrumentas, yra būtina. Vis dėlto, nors KŽĮ numatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, būtina suprasti, kad tokia veikla gali būti stipriai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, ypač asmens teisė į privatumą ir duomenų apsaugą. Dažnai viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, teisininkų diskusijose galima išgirsti, kad Lietuvoje bet kuriam asmeniui gali būti taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės – pokalbių klausymasis ar netgi asmens sekimas – nors tam neturima jokio realaus pagrindo. Ne ką mažiau svarbu, kad pasibaigus tyrimui asmuo nėra informuojamas apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, nebent pačios tarnybos nuspręstų, kad asmenį yra tikslinga informuoti. Akivaizdu, kad tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulė valstybės problema, kelianti nerimą dar ir todėl, kad neturima jokių duomenų, kokie yra šio reiškinio mastai“, – dokumento aiškinamajame rašte sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
 
Vertinant asmens laisvės ir saugumo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus proporcingumą, ne mažiau aktualus klausimas, jų nuomone, yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmė.
 
„Kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus. Manytina, kad yra netikslingas kriminalinės žvalgybos priemonės pratęsimas ilgesniam negu 12 mėnesių terminui, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. 12 mėnesių terminas yra pakankamas laiko tarpas, kurio metu galėtų paaiškėti, ar yra rengiamos, daromos ar padarytos sunkios ar labai sunkios nusikalstamos veikos“, – sako projekto rengėjai.
 
Jų teigimu, kitas KŽĮ nuostatų taikymo probleminis aspektas – leidimas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus bet kuriame teisme.
 
„Toks reglamentavimas numato, kad suvaržyti asmens privatumą gali leisti kiekvienas teismas. Negavus sankcijos viename teisme, yra galimybė jos prašyti kitame teisme, kol galimai bus gautas siekiamas sprendimas, kadangi Lietuvos teismų informacinėse sistemose nefiksuojamas šių veiksmų sankcionavimas. Todėl tikslinga užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui šia įstatymo spraga“, – sako įstatymo pataisų autoriai.
 
Jų nuomone, leidžiant sankcionuoti sekimą iki 3 dienų kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui, atsiranda piktnaudžiavimo rizika taikyti šią priemonę nepagrįstai, todėl siūloma panaikinti šią įstatymo nuostatą. 
 
Įstatymo pataisomis siūloma eliminuoti vieną iš KŽĮ uždavinių – nusikalstamų veikų prevenciją. „Kriminalinės žvalgybos subjektų naudojami informacijos gavimo būdai ir priemonės negali būti taikomi prevenciniais tikslais, be to, veiksminga nusikalstamumo prevencija neįmanoma neturint pakankamai informacijos apie tam tikrus reiškinius“, – sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
 
Įstatyme jie siūlo pakeisti ir provokacijos apibrėžimą, nurodant, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką.
 
Kaip papildomas  žmogaus teisių bei laisvių apsaugos garantijas įstatyme  S. Skvernelis ir A. Stončaitis siūlo numatyti, kad  kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 15:00

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pareiškė matančios Europos bendrovių pažangą besitraukiant iš „Nord Stream 2“ dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, projekto, tačiau kritikai ragina imtis griežtesnių veiksmų.
 
Savo ataskaitoje Kongresui Valstybės departamentas įvardijo 18 daugiausiai Vakarų bendrovių, kurioms sankcijos nebus taikomos.
 
Šios bendrovės esą „geranoriškai sumažino veiklos, susijusios su „Nord Stream 2“, mastą“, teigė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
„Tai rodo, kad įstatymų tikslai ir mūsų veiksmai daro teigiamą poveikį“, – apie abiejų JAV partijų prieštaravimą projektui sakė N. Price’as.
 
Atstovas viešai paskelbė tik vieną įmonę, kuriai bus taikomos JAV sankcijos – Rusijos tunų žvejybos bendrovę „KVT-Rus“, kuri esą dalyvavo tiesiant „Nord Stream 2“.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas buvo kritiškas „Nord Stream 2“ atžvilgiu ir tikino, kad projektas stiprina Rusiją bei silpnina pažeidžiamų valstybių, tokių kaip Ukraina, turimus politinius svertus.
 
Tačiau J. Bideno administracija taip pat pažadėjo labiau bendradarbiauti su Europos šalimis, įskaitant Vokietiją, kuri tvirtina, kad projektas yra būtina energetiniams poreikiams patenkinti, nepaisant nerimo dėl Rusijos.
 
„Kalbant apie mūsų sąjungininkus ir partnerius, teisinga būtų sakyti, kad jie nenustebs dėl bet kokių mūsų veiksmų. Mes ir toliau stebėsime veiksmus, kurie gali lemti papildomas nuobaudas, įskaitant sankcijas, tačiau manau, kad būtų klaidinga manyti, jog sankcijos yra vienintelis mūsų turimas įrankis“, – sakė N. Price’as.
 
Pirmadienį „Politico“ publikuotame straipsnyje Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Zbigniewas Rau ir Dmytro Kuleba perspėjo, kad Rusija yra „pavojingai arti“ dujotiekio užbaigimo.
 
Jei „Nord Stream 2“ pavyks užbaigti, ukrainiečiai esą įsitikins, kad Vakarams nerūpi jų saugumas.
 
„Raginame JAV prezidentą Joe Bideną imtis visų galimų priemonių, kad užkirstų kelią projekto užbaigimui“, – rašė ministrai.
 
Savo ruožtu respublikonų partijos atstovai kaltino J. Bideną atsitraukus nuo pažadų imtis griežtesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu.
 
„Ši ataskaita yra dovana rusams ir jų bandymams pakenkti Europos energetiniam saugumui, destabilizuoti Ukrainą ir skatinti korupciją bei blogą įtaką visoje Europoje“, – teigė Senato Užsienio reikalų komiteto narys, respublikonas Jimas Rischas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 08:00

ES valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė įvesti sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno suėmimą ir susidorojimą su aktyvisto rėmėjais, skelbia diplomatai.
 
Diplomatai vis dėlto neįvardijo šių keturių pareigūnų ir nepateikė daugiau informacijos apie juos. Manoma, kad tokios gana ribotos priemonės nepatenkins tų, kurie reikalauja griežto atsako Maskvai.
 
A. Navalno rėmėjai ir Europos įstatymų leidėjai paragino Briuselyje susirinkusius ministrus įvesti priemones prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą finansuojančius oligarchus.
 
Tačiau diplomatai nurodė, kad sankcijas įves tik tiesiogiai su smurtu prieš protestuotojus susijusiems pareigūnams. „Jiems bus įvestos tikslinės, proporcingos ir teisiškai pagrįstos sankcijos“, – pranešė aukšto lygio diplomatas.
 
Šaltinis pranešė, kad ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis dabar turi oficialiai pateikti pavardes žmonių, kuriems artimiausiomis dienomis bus įvestos sankcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 00:30

Mianmare tęsiasi protestai prieš karinį perversmą. EPA-ELTA nuotr.

Didžioji Britanija įvedė sankcijų trims Mianmaro generolams, įtariamiems žmogaus teisių pažeidimais po šalyje neseniai įvykusio karinio perversmo.
 
„JK smerkia karinį perversmą ir savavališką Aung San Suu Kyi ir kitų politinių veikėjų sulaikymą“, – sakoma užsienio reikalų sekretoriaus Dominico Raabo pranešime.
 
„Mes kartu su tarptautinėmis sąjungininkėmis patrauksime atsakomybėn Mianmaro kariuomenę už žmogaus teisių pažeidimus ir sieksime teisingumo Mianmaro žmonėms“, – priduriama pranešime.
 
Trys asmenys, kuriems bus taikomos sankcijos, yra gynybos ministras Mya Tun Oo, vidaus reikalų ministras Soe Htutas ir vidaus reikalų viceministras Thanas Hlaingas.
 
Didžioji Britanija taip pat paskelbė, kad imasi priemonių užkirsti kelią, jog šalies teikiama užsienio pagalba nesuteiktų netiesioginės paramos naujajai karinei vadovybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:39

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad imsis analogiško atsako, jei ES įves Maskvai sankcijų dėl Rusijos disidento Aleksejaus Navalno įkalinimo ir susidorojimo su jį palaikančiais protestuotojais.
 
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau šią savaitę sakė, kad pasiūlys blokui įvesti naujų sankcijų Rusijai, tuo pat metu smerkdamas A. Navalno įkalinimą ir susidorojimą su protestais.
 
Savo komentarus J. Borrellis pateikė kreipdamasis į Europos Parlamentą (EP) po vizito Rusijoje, kurio metu Maskva netikėtai paskelbė išsiunčianti tris Europos diplomatus.
 
„Norėčiau įspėti mūsų ES partnerius nesiimti skubotų žingsnių“, – reporteriams ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Ji pridūrė, kad bet kokių naujų sankcijų „neišvengiamai lauks proporcingas atsakas“.
 
A. Navalno šalininkai paragino ES įvesti sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino rato žmonėms, kaltinamiems saugant šalies vadovo turtus ir finansuojant jo režimą.
 
ES ryšiai su Rusija įtempti nuo tada, kai Maskva 2014 m. aneksavo Krymo pusiasalį ir pakurstė karą Rytų Ukrainoje.
 
Santykiai dar labiau pablogėjo, kai vienas garsiausiai pasisakančių V. Putino kritikų A. Navalnas po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo, buvo nuteistas trejus metus kalėti.
 
Jo įkalinimas visos Rusijos mastu įžiebė protestus, per kuriuos buvo suimta bent 10 tūkst. žmonių.
 
Vasario 22 d. ES šalių užsienio reikalų ministrai aptars baudžiamąsias priemones ir galimas sankcijas Kremliui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 06:32

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu bendravo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad su Baltijos valstybių bei Lenkijos atstovais deramasi dėl sankcijų asmenims, kurie prisidėjo prie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo Rusijoje.
 
„Kalbama daugiausiai apie vadinamąjį Navalno sąrašą – žmones, kurie yra susiję ar prisidėję prie Aleksejaus Navalno suėmimo, įkalinimo, teismo. Galbūt ir užsakovai. Lietuva šiame procese dalyvauja. Tikimės, kad greitu metu tas sąrašas bus pateiktas ES atsakingoms institucijoms ir bus pradėtas derinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
 
Jis taip pat teigė turįs viltį, kad labai daug kritikos susilaukęs Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pastarosios savaitės vizitas Maskvoje turės ir pozityvų atoveiksmį.
 
„Mes matome, kad pats ponas Borrellis pripažįsta, jog tai buvo labai sunki pamoka ir jam asmeniškai, ir pačiai Europai. Žinoma, iš tos pamokos pasimokius reikia pažiūrėti, ką mes galime daryti toliau, kad tokios apmaudžios situacijos ateityje nesikartotų. Vieningas rimtų sankcijų patvirtinimas būtų geras atsakas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
 
ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus A.Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti. Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje, kurio metu Kremlius paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus, politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir, kad Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
 
Po antradienį vykusio susitikimo su šalies vadovu G. Landsbergis ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė užsiminė ir apie ruošiamą naują regioninį sankcijų paketą Baltarusijai.
 
„Lietuva ėmėsi iniciatyvos parengti ketvirtąjį sankcijų paketą, tikintis, kad Latvija ir Estija prie jo prisijungs“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Dar nėra aiškių kriterijų, kaip jis bus sudarinėjamas. Mes su Baltijos valstybių kolegomis kalbame apie sąrašų sudarymą žmonėms, kurie negalėtų atvykti į Baltijos šalis. Dabar vyksta diskusijos, renkami įrodymų paketai“, – detalizavo G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 06:00

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Antradienį Rusijos teismui paskyrus 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos ir Maskvos dialogas įmanomas tik sankcijų kalba.
 
„Vienintelis ES dialogas su Kremliumi dabar įmanomas tik sankcijų kalba. Bendrijai neskubant, Lietuva svarstys nacionalinių sankcijų variantą“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 08:20