Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.

Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.

Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.

Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.

Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai.  Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.

Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.

Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.

Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.

Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas

Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2“, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.

Parengta pagal „Bild“

2019.11.24; 11:47

Per pirmadienį minimas 40-ąsias revoliucionierių fanatikų JAV ambasados Teherane užėmimo metines, Vašingtonas įvedė sankcijas devyniems Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjams.
 
Jungtinės Valstijos taip pat pranešė siūlančios 20 mln. dolerių atlygį už informaciją, galinčią padėti rasti 2007 m. paslaptingomis aplinkybėmis Irane dingusį FTB agentą ir CŽA sutartininką Robertą Levinsoną.
 
Iždo departamentas sankcijas dėl „represijų“ šalyje ir „terorizmo eksporto“ į užsienį įvedė devyniems A. Khamenei aplinkos pareigūnams.
 
„Šis veiksmas dar labiau suvaržo aukščiausiojo lyderio galimybes vykdyti savo teroro ir priespaudos politiką“, – pranešime teigia JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Tarp sankcijų sąraše atsidūrusių iraniečių yra ir šalies vyriausiasis teisėjas Ebrahimas Raisi bei vyriausiasis A. Khamenei patarėjas užsienio politikos klausimais Ali Akbaras Velayeti
 
A. A. Velayeti, 1981-1997 m. buvęs Irano užsienio reikalų ministru, yra ieškomas Argentinoje dėl ryšių su 1994 m. įvykdytu žydų centro sprogdinimo, dėl kurio kaltinama su Teheranu susijusi Libano šiitų sukarinta grupuotė „Hezbollah“.
 
Sankcijos taip pat įvestos A. Khamenei tiesiogiai paklūstančiam Irano ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui.
 
Sankcijos reiškia, kad pareigūnų Jungtinėse Valstijose laikomas turtas bus įšaldomas, o šalyje su jais pasirašyti finansiniai susitarimai bus laikomi neteisėtais ir nusikalstamais.
 
Sankcijos įvestos būtent per 40-ąsias JAV ambasados Irane užėmimo metines. 1979 m. fanatikai 444 dienas laikė amerikiečių diplomatus įkaitais, o tai privertė JAV visiškai nutraukti santykius su Iranu, šalių santykiai pašliję iki šiol.
 
„Praėjus 40 metų, revoliucinis Teherano režimas dar ir dar kartą įrodo, kad pirmieji veiksmai gavus valdžią aiškiai rodė režimo blogį. Režimas ir toliau neteisėtai suima amerikiečius bei remia teroristines grupuotes, kaip „Hezbollah“, kurios ima žmones įkaitais“, – pranešime tvirtino valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
 
Visgi, tikino M. Pompeo, Jungtinės Valstijos siekia draugystės su Irano žmonėmis ir „iš tiesų jiems atstovaujančios valdžios“.
 
„Nors Irano režimo sprendimas įkalinti mūsų diplomatus 40 metų metė šešėlį ant mūsų santykių, Jungtinės Valstijos žino, kad ilgiausiai kenčiančios Irano režimo aukos yra iraniečiai“, – teigė M. Pompeo.
 
Valstybės sekretorius ieškomą R. Levinsoną apibūdino kaip „ilgiausiai JAV istorijoje laikomą įkaitą“.
 
R. Levinsonas į Irano Kišo salą nukeliavo 2007 m. Jo šeimos teigimu FTB agentas dirbo privačiu tyrėju ir Irane tyrė cigarečių kontrabandą.
 
Jis dingo praėjus dienai po atvykimo, o Irano pareigūnai iki šiol tvirtina nieko apie jį nežinantys.
 
2011 m. JAV Valstybės departamentas užsiminė, kad R. Levinsonas gali būti laikomas pasienio su Pakistanu regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 06:00

Vašingtonas paskelbė Turkijai neskirsiantis sankcijų dėl S-400 raketinių sistemų pirkimo iš Rusijos tol, kol Turkija šių įrengimų neaktyvuos.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė atšaukiantis Turkijai dėl puolimo Sirijoje skirtas sankcijas.
 
Tačiau įtampa ir toliau išlieka: Turkija vis dar laukia bausmės už S-400 raketinių gynybos sistemų pirkimą iš Rusijos, NATO priešininkės.
 
„Ankaroje turbūt yra blaivesnių protų, sakančių, kad, dėl Dievo meilės, neturėtumėte jų jungti“, – teigė vienas anonimiškumą norėjęs išlaikyti valstybės departamento pareigūnas.
 
Kol kas neatrodo, kad Turkija būtų aktyvavusi S-400 sistemas, teigė pareigūnas. NATO narės baiminasi, kad iš Rusijos pirktos sistemos gali padėti Maskvai ištobulinti įgūdžius numušti Vakarų lėktuvus ir raketas.
 
„Dar yra daug darbo, norint įtikinti Turkiją atsisakyti S-400 – Ankara gali sistemas laikyti išjungtas, gali grąžinti jas arba sunaikinti, kaip jai patinka“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas.
 
„Idealiu atveju jie turėjo niekada nepirkti ir nepriimti jokios S-400 sistemų dalies, tačiau dabar, kai riba jau peržengta, svarbiausias klausimas, kuris kyla, yra kaip visa tai izoliuoti, išskaidyti į dalis – neutralizuoti – ir judėti į priekį“, – sakė jis.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir toliau puoselėja santykius su Rusija. Maskva sutiko Šiaurės Sirijoje dislokuoti pajėgų, pakeisiančių D. Trumpo patrauktas JAV pajėgas.
 
Ištikimas D. Trumpo šalininkas, senatorius Lindsey‘us Grahamas kreipėsi į Turkiją ir pasiūlė neaktyvuoti S-400 raketų ir taip išvengti sankcijų.  
 
Pagal 2017 metais priimtą įstatymą, JAV įsipareigoja sankcijas skirti bet kuriai šaliai, jei ši sudaro „reikšmingų“ karinių sandorių su JAV priešininkėmis, tarp jų ir Rusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 06:02

Vašingtonas atšaukia sankcijas, paskelbtas Turkijai dėl jos karinės operacijos Sirijoje. Tai trečiadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
„Aš daviau iždo sekretoriui Stevenui Mnuchinui nurodymą atšaukti visas sankcijas, įvestas spalio 14-ąją“, – sakė Amerikos administracijos vadovas.
Kartu D. Trumpas pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos bus pasirengusios atnaujinti sankcijas Turkijai, jeigu bus nepatenkintos jos veiksmais Sirijoje.
 
„Sankcijos bus atšauktos, kol nenutiks kažko tokio, kas mums nepatiks“, – paaiškino JAV prezidentas.
 
Netrukus po to JAV iždo departamentas pranešė, kad iš sankcijų sąrašo išbraukiamos Turkijos nacionalinės gynybos ministerija, energetikos ir gamtos išteklių ministerija bei šių žinybų vadovai, taip pat VRM vadovas.
„Dėl ugnies nutraukimo ir prezidento D. Trumpo potvarkiu Iždo departamentas išbraukia iš (sankcijų) sąrašo dvi Turkijos ministerijos ir tris aukštus oficialius asmenis“, – pareiškė JAV iždo sekretorius S. Mnuchinas.
 
Spalio 9 d. Ankara paskelbė pradedanti Sirijos šiaurėje karinę operaciją „Taikos šaltinis“, kurios tikslas – sudaryti ten buferinę zoną. Ji prasidėjo Turkijos karinių oro pajėgų smūgiais kurdų formuočių pozicijoms.
 
Sirija pavadino šią operaciją agresija, o pasaulio bendrija pasmerkė Ankaros veiksmus. Spalio 14 d. JAV iždo departamentas pranešė, kad Vašingtonas išplėtė sankcijų sąrašą ir įtraukė į jį dvi minėtas Turkijos ministerijas ir tris pareigūnus.
 
Spalio 17 d. JAV ir Turkija susitarė dėl karo veiksmų pristabdymo. Turkija sutiko 120 valandų nutraukti ugnį, kad kurdų būriai, priklausantys Demokratinės Sirijos pajėgų koalicijai, paliktų Ankaros kuriamą pasienio saugumo zoną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 00:01

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Vygaudas Ušackas paliko partijos gretas. Nors G. Landsbergis buvusiam diplomatui palinkėjo sėkmės, bet vis dėlto apgailestauja, kad V. Ušackas pasirinko ne pačios geriausios reputacijos bendrovę.
 
„V. Ušackas šiuo metu yra privatus asmuo, jis nebėra mūsų politinės bendruomenės narys, todėl jis laisvas pats rinktis savo tolesnį profesinį kelią ir norisi jam palinkėti asmeninės sėkmės. Vakaruose yra įprasta, kad buvę diplomatai, ambasadoriai baigę karjerą valstybės tarnyboje kartais renkasi akademinę arba verslo kryptis. Asmeniškai apgailestauju, kad buvo pasirinkta, švelniai tariant, ne pačios geriausios reputacijos bendrovė ir ypač jos pagrindinis akcininkas, kurie figūravo ne viename nacionalinio saugumo požiūriu grėsmingame kontekste. Valstybės institucijų požiūris bei dėmesys į šią bendrovę bei jos akcininką turėtų ir toliau išlikti kritiškai principingas“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
ELTA primena, Vygaudas Ušackas pradėjo dirbti verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamoje aviacijos įmonėje „Avia Solutions Group“. Jis eis įmonės direktorių tarybos nario pareigas.
 
Buvęs Lietuvos ir ES diplomatas V. Ušackas dirbs su „Avia Solutions Group“ biurais visame pasaulyje ir padės grupės investicijų komandoms, atsižvelgiant į strateginius aviacijos įmonių grupės planus, investuoti į naujus regionus.
 
V. Ušackas antradienį patvirtino, kad jis išėjo iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
 
Verslo grupė „Avia Solutions Group“ minima Valstybės saugumo departamento vertinimuose bei pažymose. VSD nustatė, kad grupės valdybos pirmininkas Žiemelis bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.18; 18:00

Arūnas Stakišaitis, šio teksto autorius

Įvairios Vakarų sankcijos veikia nuo 2014 m. Tačiau Rusijos ekonomikos augimas ėmė lėtėti gerokai anksčiau – nuo 2010 m. (žr. 1 pav.)[1]. Po 2015 m. recesijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dinamikos kreivė vėl ėmė kilti į viršų, ir gali susidaryti įspūdis, kad ekonomika atsigauna. Tačiau taip nėra.

Rusijos statistikos tarnybos paskelbtas nelauktai aukštas 2018 metų BVP padidėjimas 2,3% pribloškė tiek Rusijos, tiek užsienio specialistus. Reaguodamas ekonomikos ministras M.Oreškinas pasiūlė šį skaičių priimti tik kaip vienkartinę istoriją. Šiems metams jo vadovaujama ministerija prognozuoja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,3%, o Audito rūmų vadovas A.Kudrinas teigia, kad jis geriausiu atveju sieks 1%[2].

Koks šioje dinamikoje yra sankcijų vaidmuo, padeda suprasti pastaruoju metu pasirodę ekspertų vertinimai.

1 pav. Rusijos BVP metinis augimas

AKRA vertinimai

Rusijos centrinio banko iniciatyva 2016 m. įsteigta Analitinė kredito reitingų agentūra AKRA 2018 m. vasarą pasirodžiusiame tyrime teigia[3], kad Vakarų sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai daugiausia buvo netiesioginis, nes darė įtaką ne jai, o Rusijos ekonominei politikai. Kartu abejojama, ar ekonomikos augimas paspartėtų, jeigu šios sankcijos būtų atšauktos.

Rusijos verslui sankcijos tiesiogiai pakenkė nežymiai. Nefinansinio sektoriaus bendrovių rentabilumas per dvejus metus po sankcijų įvedimo sumažėjo 1,6%. Tačiau tai yra susiję su Rusijos mokesčių pokyčiais naftos-dujų šakoje (nuo 2015 m. buvo padidinti mokesčiai kasybai, ir sumažinti naftos eksporto muitai).

Bankų sektoriuje sankcijos palietė visą bankų sektorių, įskaitant bankus, kuriems sankcijos nebuvo taikomos. Bankų rentabilumas dėl to sumažėjo 0,8%.

Sankcijos paskatino įmones ir bankus didinti savo rublinių paskolų dalį (nuo 13% iki 41%) ir rublinių obligacijų dalį (nuo 40% iki 66%). Mažėjo skolinimasis Amerikoje ir Europoje, didėjo Kinijoje.

Rusijos kontrasankcijos Vakarų maisto produktams realias rusų pajamas iki 2018 m. sumažino 2-3%, nes, sumažėjus importui, vietinis žemės ūkis nesugebėjo užtikrinti pasiūlos. Dėl to išaugo produktų kainos. Kontrasankcijos Rusijos BVP 2014-2018 m. sumažino 0,2%.

Nustatyta, kad sankcijos atsiliepė 20-21% visų Rusijos įmonių. Jos pirmiausia paveikė stambius valstybinius bankus, kurie disponuoja 54% visų bankų aktyvų, naftos-dujų bendroves, ir beveik visas karinio-pramoninio komplekso įmones. Išvada gauta, palyginus pelną, kurį 2017 m. gavo virš 400 Rusijos bendrovių ir bankų, patiriančių sankcijas, bei visa Rusijos ekonomika. Pelnas pirmajai grupei skaičiuotas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, antrajai – pagal Rusijos buhalterinės apskaitos standartus.

Tiesioginį juntamą poveikį sankcijos turi ilgalaikiam BVP augimui. Dėl jų teks atsisakyti bendrų technologinių projektų, įsisavinant naujus naftos telkinius, mažės naftos ir dujų gavyba, mažės aliuminio eksportas. Sankcijos, įvestos 2014 m., atsilieps naftos gavybai nuo 1920 m., nes po 2013 m. pradėti eksploatuoti telkiniai gavybos planus gali užtikrinti tik 2019-2020 m., o vėliau esamų ir naujų telkinių eksploatacijai prireiks naujų technologijų ir investicijų.

Bloomberg vertinimai

Finansinės agentūros Bloomberg 2018 m. rudenį pasirodę ekspertų skaičiavimai[4] rodo, kad atpigusi nafta ekonomikos augimą nuo 2014 m. sumažino apie 4%. Gi sankcijos kartu su kitais veiksniais jį papildomai nusmukdė daugiau negu 6%. Minimiems veiksniams priskiriamas atsparumą didinančių rezervų Rusijoje kūrimas, saugantis nuo naujų sankcijų, infliacijos valdymas, pardavimai naujose rinkose. Dėl visų priežasčių skirtumas tarp potencialaus ir faktinio augimo nuo 2013 m. pabaigos, jeigu minimų trikdžių nebūtų buvę, siekia net 10% (žr. 2 pav.).

2 pav. Rusijos BVP augimo mažėjimas dėl atpigusios naftos ir sankcijų, įskaitant struktūrinius pokyčius ekonomikoje, pasaulio ekonomikos lėtėjimą (Bloomberg modelis)

Atotrūkio tarp potencialaus ir faktinio augimo didėjimas liudija apie užsitęsusį sankcijų  poveikį. Tai verčia abejoti Rusijos valdžios planais pasiekti BVP augimą virš 3% iki 2021 m., šiuo tikslu imantis pokyčių politikoje ir daugiau investuojant. Tikslą Bloomberg vadina realiu, jeigu Rusija žymiai padidintų darbo našumą.

Čekijos ekspertų vertinimai

2019 m. vasarą pasirodė Čekijos ekonomikos instituto Ekonomikos tyrimų centro analizė[5], skirta 2014 m. įvestų finansinių sankcijų poveikio nustatymui, apsiribojant tik 2014-2015 m. laikotarpiu. Tyrimą užsakė Suomijos banko pereinamųjų ekonomikų institutas BOFIT.

Skaičiavimai (naudojant BVAR modelį) rodo, kad sankcijų įtaka recesijai 2015 m. nebuvo lemianti, tačiau tikrai juntama. Recesiją lėmė neišvengiamas ekonomikos lėtėjimas, kurį pagrindinai sąlygojo struktūrinės problemos – neigiamos demografinės tendencijos, perteklinis reguliavimas, prasta verslo aplinka, žymiai atpigusi nafta, kuri kartu su dujomis sudaro 70% Rusijos eksporto.

Dėl sankcijų Rusijos BVP augimas 2014 m. sumažėjo 0,43%, o 2015 m. – 0,74%. Bendras sankcijų poveikis per dvejus metus – 1,17 %. Taigi, jeigu sankcijų nebūtų buvę, Rusijos BVP augimas (žr. 1 pav.) 2014 m. galėjo siekti 1,13%, o nuosmukis 2015 metais – 1,56%. Per 2014-2015m. BVP būtų sumažėjęs 0,45%. Prisidėjus sankcijoms, BVP augimas nukrito 1,62%.

Sankcijos labiausiai atsiliepė bazinei palūkanų normai, importui, rublio kursui. Mažiau įtakos jos turėjo vartojimo paklausai, investicijoms, darbo užmokesčiui, infliacijai, Centrinio banko turimoms lėšoms.

Tarptautinio valiutos fondo vertinimai

Š. m. rugpjūčio mėn. paskelbtos TVF ataskaitos[6] duomenimis, Rusijos BVP vidutinis metinis augimas 2014-2018 m. tesiekė 0,5% ir buvo 2% mažesnis už planuotąjį.  Tačiau Vakarų sankcijos Rusijai 2014-2018 m. nebuvo svarbiausias stabdantis veiksnys. Jos BVP smukdydavo 0,2% per metus. Stipriausiai BVP didėjimą lėtindavo atpigusi nafta, kurios indėlis yra apie -0,65%. Kartu su Rusijos fiskaline ir pinigų politika visi šie veiksniai metinį BVP augimą sumažindavo daugiau negu 1% (žr. 3 pav.).

3 pav. Vakarų sankcijų, atpigusios naftos, Rusijos fiskalinės politikos ir pinigų politikos įtaka Rusijos BVP mažėjimui pagal TVF modelį

Rusijos ir naujųjų ES narių ekonomikos augimo palyginimas 2003-2008 m. ir 2014-2018 m. laikotarpiais rodo, kad padėtis pasikeitė iš esmės. Jeigu pirmojoje laiko atkarpoje Rusijos realiojo BVP vidutinis augimas daugiau negu 1,5% lenkė Baltijos valstybių, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos atitinkamą augimą, tai po 2014 m. Rusija pagal šį rodiklį atsilieka 3%, o jos pačios rezultatas sumažėjo net 14 kartų (žr. 4 pav.).

4 pav. Realiojo BVP vidutinis augimas Rusijoje ir naujosiose ES narėse 2003-2008 m. ir 2014-2018 m.

2013 m. rudenį TVF Rusijai 2014-2018 m. buvo numatęs net 3,4% BVP augimą, o naujosioms ES narėms – 2,9%. Jeigu pastarosioms tikrovė pasirodė geresnė už prognozę, tai Rusijos pasiektas rezultatas yra ryški nesėkmė.

Pastebima[7], kad TVF praktikuojamas metodas nėra tikslus, nes TVF faktinį augimą lygina su augimu, kurio netrikdytų išorinės kliūtys. Dėl to pagal šį modelį galima gauti skirtingus rezultatus, nes jie priklauso nuo pirminių prielaidų. Be to, TVF išskiriami veiksniai Rusijos atveju negali būti atskiriami vieni nuo kitų, nes jie yra susiję. Pavyzdžiui, Rusijos fiskalinės politikos sugriežtinimas buvo atsakas į naftos pigimą ir Vakarų sankcijas. Dėl abiejų veiksnių 2014-2015 m. nuvertėjo rublis, ir Rusijos centrinis bankas ilgą laiką bazinę palūkanų normą išlaikė virš 10%. Taip pat nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo nauja biudžetinė taisyklė, pagal kurią pajamos už naftą, viršijant 40 USD už barelį 2017 m. kainomis, yra pervedamos į Nacionalinės gerovės fondą. Pagal ankstesnę taisyklę biudžeto deficitas siekdavo iki 1% BVP, o atskaitomų pajamų iš naftos slenkstis buvo aukštesnis už 40 USD. Naujos sąlygos ribojo investicijas.

JAV antrasis sankcijų paketas

Į minimus vertinimus nepateko neseniai įsigaliojęs antrasis JAV sankcijų paketas dėl Skripalių nuodijimo. Pagal laukiamą poveikį jis nuo pat pradžių vadintas drakonišku. Tačiau dabar įvairūs ekspertai sutaria, kad naujų sankcijų pasekmės bus švelnios. Akivaizdu, kad tai lėmė sprendimo vilkinimas ir susiaurinta draudimų apimtis.

Skirti antrąjį paketą JAV prezidentą įpareigoja 1991 m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymas (angl. CBW Act; kitaip 22 U.S. Code § 5605), jeigu prezidentas po pirmojo sankcijų paketo skyrimo per tris mėnesius neįsitikina ir Kongreso raštiškai neinformuoja, kad ši valstybė cheminio arba biologinio ginklo daugiau nenaudoja, taip pat jeigu ji įrodo, kad ateityje to nedarys, ir jeigu ji yra pasirengusi įsileisti patikrai JTO ar kitus tarptautiniai pripažintus nešališkus stebėtojus[8].

Pirmojo paketo sankcijos įsigaliojo dar 2018 m. rugpjūčio 27 d. Praėjus trim mėnesiams, konstatuota, kad Rusija įstatymo reikalavimų neatitiko. Tačiau sankcijų skelbimas liko atidėtas, aiškinant, kad sutrukdys tarpiniai parlamento rinkimai, nes įstatymas numato, kad tolesnės sankcijos skiriamos po konsultacijų su Kongresu. Rinkimai įvyko lapkričio pradžioje, o sankcijos, Kongresui spaudžiant, buvo paskelbtos ir įsigaliojo ne po trijų mėnesių, o po metų – 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Pagal įstatymą papildomos sankcijos turi būti skiriamos bent pagal tris straipsnio § 5605 (b) (2) paragrafus iš 6. Prezidento D.Trumpo kabinetas pasirinko[9] finansines ir JAV eksporto ribojimo sankcijas. Atsisakyta suvaržyti importą iš Rusijos, kuris yra svarbus jos ekonomikai (nafta, dujos ir pan.), apriboti arba nutraukti diplomatinius santykius su Rusija,  uždrausti valstybinių skrydžių bendrovių reisus į JAV.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Pagal pirmą pasirinktąjį paragrafą, naudodamasi savo balso teise 9 tarptautinėse finansų institucijose (22 U.S. Code § 262d), Amerika nutraukė šių institucijų paskolų teikimą, finansinę ir techninę paramą Rusijai.

Finansinių JAV sankcijų paragrafu uždrausta Rusijos valstybiniam sektoriui teikti paskolas ir kreditus, draudimo netaikant maisto, žemės ūkio prekių ir produktų pirkimui. Tačiau įstatymo nuostata buvo sušvelninta, valstybiniam sektoriui priskiriant tik Rusijos ministerijas, institucijas, Centrinį banką, Nacionalinės gerovės fondą, tačiau nepriskiriant valstybinių Rusijos įmonių. Be to, draudimas taikomas tik ne rublinių Rusijos obligacijų įsigijimui pirminėje rinkoje. Draudimas negalioja visoms Rusijos obligacijoms antrinėje rinkoje.

Pastarojo draudimo turi laikytis JAV finansinės institucijos, įskaitant užsienyje veikiančius jų padalinius, priklausančius JAV jurisdikcijai. Jų skalė yra labai plati – skirtingų tipų bankai, depozitoriumai, vertybinių popierių tarpininkai ir platintojai, vertybinių popierių mainų ir prekių biržos ir pan. Draudimas taip pat galioja atitinkamoms finansinėms užsienio institucijoms, veikiančioms JAV.

Pagal trečiąjį pasirinktą paragrafą sugriežtintas dvigubos paskirties JAV prekių ir technologijų eksportas į Rusiją.

Rusijos verslo naujienų agentūros RBK ekspertas I.Tkačiovas mano[10], kad sankcijos Rusijai buvo švelninamos dėl JAV didelių investicijų Rusijoje, kurių oficiali statistika neatspindi (apie tai – toliau). Sankcijų netaikymas rublinėms obligacijoms su beveik 7% palūkanomis aiškinamas tuo, kad trečdalį jų yra įsigiję užsienio investuotojai, kurių didžiąją dalį sudaro JAV pensijų ir draudimo fondai. O šiais metais Rusija tokių obligacijų, perskaičiavus USD, nori išleisti 34,8 mlrd. USD sumai.

Reitingų agentūra Moody‘s pastebi[11], kad, laukdama antrojo sankcijų paketo, Rusija 2019 metams spėjo apsirūpinti užsienio paskolomis su kaupu. Tad 2020-2021 m. kasmet planuojama skolintis tik labai kuklius 3 mlrd. USD.  Tačiau galima apsieiti ir be obligacijų emisijos, nes Rusija spėjo sukaupti solidžias likvidžias atsargas. Centriniame banke jos siekia 10,4 trln. RUB, kas sudaro 9,5% laukiamo BVP 2019 m. Be to, Rusijos skola užsieniui 2018 m. pabaigoje sumažėjo iki 18,7 mlrd. USD (2013 m. būta 30,8 mlrd. USD).

Panašiai padėtį vertina Amerikos S&P Global Ratings bei Vokietijos Scope Ratings agentūros, papildomai atkreipdamos dėmesį, kad Rusijos biudžetas tapo proficitiniu[12].

Naujųjų sankcijų poveikis, pasak Moody‘s, pasireikš tolesnėje perspektyvoje. Kadangi jos apsunkina finansavimą ir technologijų pasiekiamumą, Rusijoje reiktų laukti mažesnių vidaus ir užsienio investicijų. Ekonomikos modernizavimui gali trukdyti Vakarų ekspertizės trūkumas. Jau susiklostęs nuolatinis sankcijų taikymas šiai rinkai potencialius investuotojus nuteikia neužtikrintumui. Vėlesnių sankcijų pasirodymą S&P Global Ratings laiko visiškai neprognozuojamu.

Tiek S&P Global Ratings, tiek Scope Ratings numato, kad net šios dalinės sankcijos Rusijai šiek tiek pabrangins skolinimąsi. S&P Global Ratings neatmeta galimybės, kad JAV investiciniai bankai nustos skelbti Rusijos vertybinių popierių indeksus. O tai daugelį paskatintų atsikratyti Rusijos euroobligacijų. Pagal Scope Ratings stiprėjančios sankcijos trukdytų V.Putino planams suaktyvinti ekonomikos augimą.

Analizę apibendrinant

Sankcijų poveikį, pripažindami, kad uždavinys yra keblus, vertino skirtingi ekspertai. Jie naudojo skirtingus modelius, tačiau išvados yra panašios – sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai buvo mažesnis negu kitų veiksnių. Kitokį rezultatą gavo Bloomberg.

Pastebima, kad BVP augimui, reaguojant į sankcijas, pirmiausia trukdė Rusijos ekonominė politika, vidinės priežastys.

Pripažįstamas sankcijų poveikis ilgalaikėje perspektyvoje. Dėl jų lėtės Rusijos modernizavimas.

Kitos vidinės priežastys

Rusijos socialinio-ekonominio proveržio tikslu V.Putinas savo inauguracijos dieną pasirašė įsaką, skirtą nacionaliniams projektams. Iki 2024 m. turi būti įgyvendinta 13 projektų[13], kurių biudžetas yra lygus 25,7 trln. RUB arba apie 350 mlrd. EUR dabartiniu kursu.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Š. m. vasario mėnesį Rusijos vyriausybei oficialiai patvirtinus šių projektų finansavimo ir  vykdymo planą, pranešta, kad dėl to BVP augimas padidės 1-1,5%, ir bus užtikrintas V.Putino paskelbto tikslo Rusijai tapti penktąja stambiausia pasaulio ekonomika iki 2024 m. įvykdymas[14]. Birželio mėnesį savo tradicinės „Tiesioginės linijos“ metu V.Putinas darbo našumo didinimą pavadino viena pagrindinių Rusijos problemų ir aiškino, kad būtent nacionaliniai projektai šį našumą ir turi užtikrinti. Rusijos lyderis tvirtino, kad nacionalinių projektų vykdymo rezultatus žmonės turi pajusti „jau dabar, šiais metais, kitais metais ir vėliau“, kad „jie turi atsispindėti pajamose ir atlyginimuose“[15].

Nuo V.Putino aiškinimų praėjus vos dviem mėnesiams, Rusijos Audito rūmai nustatė, kad nacionalinių projektų vykdymas ir biudžeto išlaidų įsisavinimas per 2019 m. pirmąjį pusmetį tesiekė 32% ir 42%. Gi neabejotinai multiplikacinį efektą turintieji Rusijos skaitmeninės ekonomikos ir automobilių kelių projektai įvykdyti atitinkamai tik 8,3% ir 12,2%[16]. Šia proga institucijos vadovas A.Kudrinas konstatavo „organizacinių priemonių atsilikimą“. Analitikas A.Nesmijanas teiginį pakartojo paprasta kalba, sakydamas, kad skaičiai rodo, kokiu laipsniu Rusijoje veikia valdymas. Išpūsta valdininkijos sistema, 60-70% praradusi veiksnumą, pasak jo, yra negyva[17].

Tuo tarpu Rusijos premjeras D.Medvedevas nuo vasaros atkakliai stumia 4 darbo dienų savaitės įvedimo idėją. O mokslininkai (beje, ir darbdaviai) teigia, kad toks sprendimas sumažins gamybą, o kartu dėl to gali sumažėti ir Rusijos BVP[18].

Neseniai ekonomikos ministras M.Oreškinas pareiškė, kad valstybinės programos, kurių Rusijos biudžete yra 42, ir kurių vykdymui reikia 75% visų išlaidų, virto pelkėmis. Todėl ministras jas pasiūlė prijungti prie nacionalinių projektų[19].

Matydamas, kas vyksta, Rusijos taupomojo banko vadovas G.Grefas nacionalinių projektų turinį pavadino netinkamu. Jis pastebėjo, kad V.Putino valdymo metu valdininkų padaugėjo nuo 1, 156 mln. iki 2,2 mln., o valdžia nesuvokia, ko iš tikrųjų reikia imtis[20].

Dvigubi Vakarų standartai

Rugpjūčio mėnesį susitikime su Prancūzijos ambasadoriais prezidentas E.Macronas pareiškė, kad reiktų persvarstyti santykius su Rusija, pridurdamas, kad naujos sankcijos Rusijai neatitiktų Prancūzijos interesų[21].

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijai ir Ukrainai apsikeitus karo belaisviais, imta kalbėti apie rugsėjo mėnesį galimai įvyksiantį vadinamojo Normandijos formato (Ukraina, Vokietija, Prancūzija, Rusija) susitikimą. Rusija yra nurodžiusi, kad susitikimui pritartų, jeigu prieš tai būtų imtasi „konkrečių žingsnių“. Prisijungti prie keturšalių derybų, jeigu dalyviai „to panorėtų“, pasisiūlė JAV prezidentas D.Trumpas [22].

Šiomis aplinkybėmis vertos dėmesio Ispanijos El Confidenciali įžvalgos apie Rusijos atžvilgiu Europos Sąjungoje egzistuojančius  dvigubus standartus[23].

Po agresijos prieš Ukrainą Rusijai paskelbus sankcijas, ši atsakė žemės ūkio produkcijos kontrasankcijomis. Nuo jų labiausiai nukentėjo diplomatiškai silpnos šalys Lietuva, Ispanija ir Graikija. Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos investicijos Rusijoje tapo didžiausiomis per paskutinį dešimtmetį.

Rusijos-Vokietijos prekybos rūmų duomenimis, Vokietijos bendrovės per paskutiniuosius metus Rusijoje investavo 3 mlrd. 300 tūkstančių EUR, kas žymiai viršija sumą iki Krymo aneksijos. Dvišalės prekybos apyvarta išaugo 8% ir pasiekė 62 mlrd. EUR mastą. Prieš kelis mėnesius Pamaskvėje V.Putinas atidarė didelę koncerno Mercedes-Benz gamyklą.

Dujotiekio Nord stream – 2 tiesime dalyvauja energetikos gigantai Uniper, Wintershall ir Prancūzijos bendrovė Engie. Kartu su Gazpromu dujų gavyboje Rusijos Arktikoje dalyvauja Prancūzijos Total. Rusijos-Prancūzijos prekybos apyvarta 2018 m. išaugo 11%, o Prancūzijos bendrovės Rusijoje investavo 20 mlrd. EUR.

Vokietijos Handelsblatt[24], remdamasis  Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD) duomenimis, teigia, kad investicijomis Rusijoje visus lenkia JAV. Jos įmonių tiesioginės investicijos Rusijoje sudaro 39,1 mlrd. USD ir 12,6 karto viršija Rusijos centrinio banko oficialiai skelbiamą 3,1 mlrd. USD sumą. Be to, Amerika milijardines sumas yra investavusi į Rusijos finansų rinką. Dėl tokių skaičių Jungtinių Tautų ekspertai linkę abejoti ne tik JAV požiūrio į sankcijas rimtumu, bet ir būsimos politikos pasekmėmis.

Rubliai

Pagal UNCTAD ekspertų vertinimus oficialioje statistikoje nėra JAV, Vokietijos milijardinių investicijų, kurios slepiasi lengvatinio apmokestinimo bendrovių (angl. offshore) investicijų statistikoje. Šiuo mechanizmu taip pat naudojasi investuotojai iš Šveicarijos, Nyderlandų, Kinijos. Kinija tokiu būdu Rusijoje yra investavusi ne oficialius 3,6 mlrd. USD, o 36 mlrd. USD.

Handelsblatt kalbinamam Raiffeisen Bank International analitikui G.Deuberiui susidaro įspūdis, kad 2014 m. įvestos Vakarų sankcijos šiandien beveik neveikia. Tam nuteikia skaičiai, apibūdinantys Rusijos bankų būklę, jos finansų rinką, ir nusistovėjęs rublio kursas.

Demokratinėje sistemoje yra svarbi visuomenės nuomonė. Šiais metais analitinio centro – Europos užsienio reikalų tarybos apklausa ES didžiojoje dalyje (rytiniame ES pakraštyje esančios Baltijos valstybės, Suomija liko neapklaustos) parodė, kad virš 50% balso teisę turinčių ES gyventojų ES politiką Rusijos atžvilgiu vadina  arba subalansuota arba nepakankamai griežta. Prancūzijoje, Vokietijoje vyrauja nuomonė, kad ES sankcijos Rusijai turi būti griežtesnės už ligšiolines[25].

2019.09.17; 19:00

[1] GDP growth (annual %), World Bank national accounts data, and OECD National Accounts data files: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.KD.ZG?locations=RU

[2] Кудрин оценил рост ВВП пессимистичнее прогноза правительства:
https://www.rbc.ru/economics/12/09/2019/5d7a51f79a79473d41c667e8?from=from_main

[3] Отмена санкций не поможет ВВП: https://www.rbc.ru/newspaper/2018/07/10/5b436d469a7947a04bf25f26

[4] Here’s One Measure That Shows Sanctions on Russia are Working: http://www.bloomberg.com/news/articles/2018-11-16/here-s-one-measure-that-shows-sanctions-on-russia-are-working

[5] Should we care? The economic effects of financial sanctions on the Russian economy: https://helda.helsinki.fi/bof/bitstream/handle/123456789/16219/dp1319.pdf?sequence=1&isAllowed=y

[6] IMF Country Report No. 19/260: file:///C:/Users/user/Downloads/1RUSEA2019001.pdf

[7] МВФ сравнил ущерб российской экономики от санкций и падения цен на нефть: https://www.rbc.ru/economics/06/08/2019/5d4806bd9a79479d7585b04d?from=from_main

[8] 22 U.S. Code § 5605: https://www.law.cornell.edu/uscode/text/22/5605

[9] Bureau of International Security and Nonproliferation; Imposition of Additional Sanctions on Russia Under the Chemical and Biological Weapons Control and Warfare Elimination Act of 1991: https://www.federalregister.gov/documents/2019/08/26/2019-18050/bureau-of-international-security-and-nonproliferation-imposition-of-additional-sanctions-on-russia

[10] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1

[11] Moodys посчитало санкции США «постоянной угрозой» для России:
https://www.rbc.ru/economics/07/08/2019/5d4aa7909a79470d2d12b776?from=from_main

[12] Рейтинговые агентства оценили влияние новых санкций США на Россию: https://www.rbc.ru/finances/06/08/2019/5d4989e29a79472efda8e9d5?from=from_main

[13] НАЦИОНАЛЬНЫЕ ПРОЕКТЫ: ЦЕЛЕВЫЕ ПОКАЗАТЕЛИ И ОСНОВНЫЕ РЕЗУЛЬТАТЫ: http://static.government.ru/media/files/p7nn2CS0pVhvQ98OOwAt2dzCIAietQih.pdf

[14] 13 проектов весны: реализация майских указов даст ВВП 1,5 процентного пункта: https://iz.ru/844533/dmitrii-grinkevich/13-proektov-vesny-realizatciia-maiskikh-ukazov-dast-vvp-15-protcentnogo-punkta

[15] Прямая линия с Владимиром Путиным: http://kremlin.ru/events/president/news/60795

[16] За полгода расходы на нацпроекты оказались исполнены менее чем на треть: https://www.rbc.ru/economics/24/07/2019/5d3841789a79477e9e620ec8

[17] Анатолий Несмиян. Коллапс управления: http://www.rosbalt.ru/posts/2019/08/19/1797971.html

[18] Сокращение рабочих дней обсуждают в правительстве. Что ждет россиян?: https://lenta.ru/brief/2019/08/22/work_four_days/

[19] Орешкин: Госпрограммы превратились в «болото», которое необходимо реформировать: http://www.rosbalt.ru/russia/2019/09/12/1802085.html

[20] Греф заявил о неверии в экономический прорыв благодаря нацпроектам:
https://www.rbc.ru/economics/13/09/2019/5d7b52049a79470dbf91a5bd?from=from_main

[21] Macron calls on Europe to reach out to Russia: http://en.rfi.fr/20190827-france-macron-calls-europe-reach-out-russia-diplomacy-united-states-iran-brazil/

[22] Trump Says Ready To Join Normandy Talks On East Ukraine Conflict: https://www.rferl.org/a/trump-says-ready-to-join-normandy-talks-on-east-ukraine-conflict/30156143.html

[23] Лицемерие Франции и Германии: они требуют от Европы санкций против России…, а сами наращивают инвестиции (El Confidencial, Испания): https://inosmi.ru/politic/20190821/245670632.html

[24] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1

[25] Give the people what they want: Popular demand for a strong European foreign policy: https://www.ecfr.eu/publications/summary/popular_demand_for_strong_european_foreign_policy_what_people_want

Gibraltaro valdžia atmetė JAV prašymą sulaikyti Irano naftos tanklaivį „Grace 1“, motyvuodama savo sprendimą tuo, kad laivas nepažeidžia vietos įstatymų. Tai sekmadienį pranešė laikraštis „The Gibraltar Chronicle“.
 
Gibraltaro vyriausybės atstovai paaiškino, jog Jungtinių Valstijų pozicija tiesiogiai susijusi su Iranui paskelbtomis Amerikos sankcijomis. Bet analogiškų sankcijų Iranui nei Gibraltaras, nei Jungtinė Karalystė, nei Europos Sąjunga netaiko.
 
Kaip sakoma Gibraltaro vyriausybės pareiškime, ES sankcijų Iranui režimas iš esmės skiriasi nuo Amerikos sankcijų.
 
Gibraltaro pareigūnai sulaikė tanklaivį „Grace 1“ liepos 4 d., įtarę, kad jis gabena Irano naftą į Siriją, pažeisdamas sankcijų režimą. Bet vėliau buvo nuspręsta laivą paleisti, nes Teheranas patikino, kad krovinys nebus gabenamas į Siriją. Šiuo metu tanklaivis tebėra Gibraltare, laukiama atvykstant naujos jo įgulos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 07:30
 
 

JAV ambasada Maskvoje patvirtino, kad JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas atsistatydins iš šių pareigų.
 
Remiantis J. Huntsmano atsistatydinimo pareiškimu, kurį ambasadorius nusiuntė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, jis oficialiai atsistatydins spalio 3 d.
 
J. Hunstmanas JAV ambasadoriumi Rusijoje tapo 2017 metų spalį. Anksčiau – 1992-1993 metais – politikas ėjo JAV ambasadoriaus Singapūre pareigas, 2005-2009 metais J. Huntsmanas užėmė Jutos valstijos gubernatoriaus pareigas, o 2009-2011 metais buvo JAV prezidento pasiuntinys Kinijoje.
 
Apie ambasadoriaus sprendimą atsistatydinti pranešama, kai Rusijos ir JAV santykiai yra itin sudėtingi. Sudėtingi dvišaliai santykiai kliudė J. Huntsmanui pasiekti rezultatų.
 
J. Huntsmano kadenciją ambasadoriaus poste žymi sankcijos viena kitos (JAV ir Rusijos) atžvilgiu, diplomatinių atstovybių darbuotojų išsiuntimai. J. Huntsmano kadencijos metu JAV taip pat kovojo su Kremliaus agresija kibernetinėje erdvėje ir vaidmeniu sprendžiant kitus tarptautinius reikalus.
 
„Ambasadorius J. Huntsmanas pareigas Rusijoje ėjo labai sudėtingu, nuviliančiu laikotarpiu“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 05:00

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė nutartį, kuria ragina Sakartvelui skirti sankcijas. Sprendimą iššaukė padidėjusi įtampa tarp Maskvos ir Tbilisio.
 
Dūmos parlamentarai pritarė siūlymui skirti specialius ekonominius apribojimus Sakartvelui, valstybei, kur, pasak Rusijos vyriausybės, „nesibaigia antirusiškos provokacijos“.
 
Dūmos atstovas Viačeslavas Volodinas teigė, kad nuosprendžiu pritariama prašymui Rusijoje uždrausti Sakartvelo vynus ir mineralinį vandenį, taip pat riboti pinigų iš Rusijos į Sakartvelą pervedimus.
 
Pastarosiomis savaitėmis Sakartvelo sostinės gatvėse susirinkę žmonės protestavo dėl Rusijos Dūmos atstovo kalbos Sakartvelo parlamente. Pasipiktinta, kad Dūmos narys kreipėsi į parlamentą iš pirmininko vietos.
Maskva į protestus atsakė apribodama šalies vyno importą į Rusiją ir uždrausdama skrydžius į Sakartvelą.
 
Įtampa tarp šalių dar labiau paaštrėjo, kai sekmadienio vakarą Sakartvelo opozicinio televizijos kanalo „Rustavi-2“ laidų vedėjas Georgijus Gabunija tiesioginiame eteryje necenzūriniais žodžiais pasisakė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
Dūmos tinklapis pateikė V. Volodino citatą, kuria Dūmos narys teigia, jog Rusija laidos vedėjo pasisakymą priėmė kaip įžeidimą visai šaliai, kaip grasinimą jos piliečiams ir prezidentui. Rusijos atstovai skelbė, kad tvirta ir vieninga Sakartvelo parlamento pozicija nulėmė ir laidos vedėjo elgesį.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad toks elgesys kursto rusofobiją, todėl yra labai pavojingas.
 
„Rustavi-2“ kanalas viešai atsiprašė, bet Dūma vis tiek priėmė nutarimą, palankų sankcijoms Sakartvelui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 11:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją „labai neteisėtu elgesiu“ Ukrainos atžvilgiu. Kol nebus pažangos atkuriant Ukrainos suverenumą ir teritorinį integralumą, „sankcijos negalės būti panaikintos“, pareiškė A. Merkel bendroje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferencijoje Berlyne, turėdama omenyje Rytų Ukrainą ir Krymą.
 
„Antra vertus, mes žinome, kad be pokalbių ir be kontaktų neišspręsime problemų“, – pridūrė kanclerė. Prieš tai V. Zelenskio garbei buvo išrikiuota garbės sargyba. Per pietus abu jie be konflikto Rytų Ukrainoje aptarė dvišalius santykius ir reformų procesą Ukrainoje. V. Zelenskis siekia savo šalies narystės ES ir NATO.
 
Ukrainos prezidentas padėkojo už Vokietijos paramą Rytų Ukrainos konflikte ir taip pat kreipėsi į tuos, kurie reikalauja atšaukti sankcijas Rusijai: „Mes nenorime, kad mūsų Europos partneriai kentėtų dėl šių sankcijų, tačiau tai yra vienintelis kelias be kraujo praliejimo užbaigti konfliktą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 08:45

Pagal naują Jungtinių Valstijų Senatui pristatytą įstatymų projektą, Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

Tokį projektą pateikė JAV senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen. Pagal projektą, sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2“, kuris sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, rašo „Foreign Policy“, remdamasis preliminariu įstatymo projektu.

Projektu taikomasi į technologiškai itin išvystytus laivus, naudojamus tiesiant jūrinius vamzdynus. Vakarų energetikos bendrovės turi reikiamas technologijas, leidžiančias efektyviai tiesti dujotiekį, tuo metu Rusijai tokių technologijų trūksta.

„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur „Gazprom“ neturi pakankamai technologijų, kad tiestų vamzdynus“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas.

Tuo tarpu vienas aukštas respublikonų partijos patarėjas, susipažinęs su įstatymų projektu, „Foreign Policy“ tikino, kad kai kurios projekto dalys buvo rengiamos pagal anksčiau įvestas JAV sankcijas Irano naftos sektoriui.

Kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.

Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris neša didelį pelną karo krečiamai šaliai.

Donaldo Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją dėl šios sprendimo vystyti dujotiekio projektą su Rusija. Pernai liepą D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė dėl šalies priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Tokius JAV prezidento kaltinimus Vokietijos pareigūnai ne kartą neigė, o kanclerė Angela Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis“ projektas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, sausį atsakydamas į JAV pareigūnų grasinimus įvesti sankcijas, sukritikavo tokią Jungtinių Valstijų politiką, kuri, pasak jo, „tikrai nėra tinkamas kelias“.

„Europos energetikos politikos klausimai turi būti sprendžiami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose. Įvesti vienašališkas sankcijas „Nord Stream 2“ tikrai nėra tinkamas kelias“, – sakė H. Maasas.

Tuo tarpu „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva, tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 17:55

Respublikonų senatorius ir artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas Lindsay Grahamas paragino įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir sukritikavo Baltųjų rūmų patarėjo Jaredo Kushnerio pasisakymus, esą Rusijos kišimasis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus apsiribojo „keliomis reklamomis feisbuke“.

D. Trumpas anksčiau abejojo Rusijos įsikišimu į prezidento rinkimus, tačiau L. Grahamas patikino sakęs D. Trumpui, kad „viskas, ką mes darėme su rusais, neveikia“, nes jie „ir vėl to imasi“.

„Mums reikia daugiau sankcijų, o ne mažiau. Nes, akivaizdu, kad jos neperduoda žinios (Rusijai)“, – televizijai CBS kalbėjo L. Grahamas.

D. Trumpo patarėjas ir žentas J. Kushneris Rusijos veiksmus kišantis į 2016 m. JAV prezidento rinkimus pavadino „kelių „Facebook“ reklamų įsigijimu“. Pasak J. Kushnerio, vėliau sekę tyrimai, kaip specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas, padarė kur kas daugiau žalos Jungtinių Valstijų demokratijai.

„Man patinka Jaredas (Kushneris), bet jis neatkreipia dėmesio į didelę detalę“, – sakė L. Grahamas, pabrėždamas, kad Rusijos programišiai įsibrovė į demokratų kandidatės Hillary Clinton el. pašto serverius.

„Galite įsivaizduoti, ką mes sakytume, jei rusai ar iraniečiai įsibrautų į respublikonų partijos prezidento kampanijos serverius? Ne, tai tikrai yra didžiulis reikalas. Tai nėra tik kelios reklamos feisbuke. Išpuolis prieš vieną partiją turi būti išpuolis prieš visas“ – pareiškė L. Grahamas.

Visgi Senato narys pabrėžė, kad D. Trumpas visiškai bendradarbiavo su R. Muellerio tyrimu, todėl prezidentas esą nepadarė nieko blogo ir neturėjo ryšių su Rusijos veiksmais kišantis į prezidento rinkimus.

„Prezidentas (Donaldas) Trumpas visiškai bendradarbiavo su tyrėjais. Manau, kad prezidentas nepadarė nieko blogo, ar jis jums patinka, ar ne“, – kalbėjo L. Grahamas.

Senatorius taip pat nesutiko su D. Trumpo teiginiais, kad buvęs viceprezidentas, o dabar – vienas iš kandidatų į prezidentus Joe Bidenas, yra per senas būti prezidentu. J. Bidenui šiuo metu yra 76-eri, o pačiam D. Trumpui – 72-eji.

„Jei pakeliautumėte su Joe Bidenu, nemanytumėte, kad jis per senas. Jis yra puikus žmogus ir būtų stiprus kandidatas“, – sakė L. Grahamas. Vis dėlto, pasak senatoriaus, nežinia, ar J. Bidenas atitinka demokratų partijos lūkesčius rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 12:00

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. EPA – ELTA nuotr.
Pasitraukimas iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) yra vienas iš „galimų pasirinkimų“ Iranui po to, kai JAV sugriežtino sankcijas Teheranui, sekmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.

„Islamo Respublika turi daug pasirinkimų ir pareigūnai nagrinėja juos. Pasitraukimas iš NPT yra vienas iš jų“, – sakė M. J. Zarifas.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono pradėjo augti praėjusiais metais, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu ir atnaujino Iranui sankcijas, galiojusias prieš pasirašant susitarimą. Vėliau JAV nuosekliai jas griežtino.

Be kita ko, anksčiau šį mėnesį JAV pripažino Irano revoliucinę gvardiją užsienio teroristine organizacija ir ėmėsi dar griežtesnių veiksmų prieš Irano naftos sektorių. Kaip pranešama, išimtys, leidžiančios kelioms šalims vis dar importuoti Irano naftą, liausis galioti gegužės pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 04:00

Rusijai Vakarų įvestos sankcijos duoda rezultatų ir jas galima dar labiau sugriežtinti, jei Maskva ir toliau nesilaikys įsipareigojimų, žurnalistams Berlyne po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

„Pabrėžiu, sankcijos Rusijai yra absoliučiai būtinos. Jos duoda rezultatų – sumažėjo samdytų kovotojų finansavimas, kurie kartu su Rusijos kariais dalyvauja Rytų Ukrainos okupacijoje“, – sakė P. Porošenka, praneša Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Ukrainos lyderis taip pat priminė, kad sankcijos Rusijai gali būti dar labiau sugriežtintos.

„Labai svarbu yra tai, kad sankcijos yra visiškai susijusios su Rusijos Federacijos įsipareigojimais pagal Minsko susitarimą. Sankcijos, pabrėžiu, gali būti ir sugriežtintos, jei Rusija eilinį kartą nevykdys savo įsipareigojimų“, – tikino P. Porošenka.

Pasak jo, sankcijos yra mechanizmas, kuriuo siekiama priversti Rusiją laikytis Minsko susitarimo.

„Deja, bet yra tokių, kurie nesupranta, kad sankcijos yra ne priežastis, o pasekmės Rusijos agresijos. Tai yra mechanizmas, kuriuo Rusijos Federacija yra raginama laikytis Minsko susitarimo, kurį pasirašė ir Rusijos prezidentas (Vladimiras) Putinas“, – kalbėjo P. Porošenka.

Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo A. Merkel už „stiprų signalą“, kurį Vokietija pasiuntė Rusijai Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu praeitą savaitę, pareikšdama, kad atsakomybė dėl įvykių Donbase krinta ant Rusijos pečių. P. Porošenkos teigimu, tokia yra bendra G-7 šalių pozicija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:30

Baltieji rūmai jau vertina gautą naujų sankcijų Rusijos bankams ir ginklų pramonei paketą dėl pernai kovą Jungtinės Karalystės (JK) Solsberio mieste įvykdyto Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos Skripal apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, praneša „Bloomberg“. 

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas taip pat pareiškė savo nuomonę apie JAV sankcijas jo šaliai – esą Jungtinių Valstijų politika pastaruosius šimtą metų yra paremta sankcijomis Rusijai.

Šaltinių teigimu, Iždo ir Valstybės departamentų pareigūnai jau parengė naująjį sankcijų paketą ir dabar laukia Baltųjų rūmų patvirtinimo, kad galėtų jas įvesti, teigia du „Bloomberg“ šaltiniai.

Tarp Rusijos ūkio sektorių, kuriems esą ruošiamasi įvesti sankcijas, šaltinių teigimu, yra „bankų, ginklų pramonės sektoriai“. Taip pat bus įvestos sankcijos, sako šaltiniai, apribosiančios Rusijos galimybę gauti finansinę paramą.

Pirmosios Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai dėl praeitų metų išpuolio Solsberyje buvo įvestos pernai rugpjūtį.

Tuo tarpu D. Medvedevas pareiškė – sankcijų prieš Rusiją įvedinėjimas esą yra kertinis JAV politikos akmuo pastarąjį šimtmetį, o Jungtinės Valstijos neva niekada gyvenime neatšauks sankcijų Rusijai

„Galiu jums pasakyti atvirai: jie niekada neatšauks sankcijų Rusijai, nes jų politika, bent jau pastaruosius šimtą metų, buvo paremta nuolatiniu sankcijų taikymu mūsų šaliai, nesvarbu, kaip ji vadinama – SSRS ar Rusijos Federacija. Nebuvo nė vieno istorinio periodo, kada nebūtų visai jokių sankcijų“, – bendraudamas su rusais į feisbuką panašiame socialiniame tinkle „VKontakte“ pareiškė D. Medvedevas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.30

Europos Sąjunga į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar aštuonis Rusijos piliečius – žvalgybininkus, kariškius ir pasieniečius, kurie kaltinami prisidėjęs prie pastarosios Ukrainos konflikto eskalacijos, penktadienį pranešė ES. Jie esą „be jokio pateisinimo naudojo karinį smurtą“.

Per konfrontaciją Juodojoje jūroje Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje jėga sutrukdė trims Ukrainos kariniams laivams plaukti Kerčės sąsiauriu į Azovo jūrą. Laivų įgulos buvo sulaikytos, jūreiviai iki šiol yra nelaisvėje. ES valstybės jau gruodį pareikalavo juos paleisti.

Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktiems rusams uždrausta atvykti į ES, įšaldomas čia esanti jų turtas.

Kartu su naujomis baudžiamosiomis priemonėmis ES šalys dar šešiems mėnesiams – iki 2019 metų rugsėjo 15 dienos – pratęsė jau esamas sankcijas Kremliaus vadovo Vladimiro Putino patikėtiniams ir prorusiškiems separatistams. Anot duomenų, dabar sankcijos taikomos iš viso 170 asmenų ir 44 organizacijoms, kurios vienaip ar kitaip kurstė Ukrainos konfliktą.

Ukrainos konfliktas trunka jau penkerius metus. Jį 2014-aisiais sukėlė Rusijos parama separatistams Rytų Ukrainoje ir Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.16; 03:00

Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, antradienį lankydamasi Maskvoje, sakė, kad Austrija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, nepaisant ES sankcijų. 

„Mes remiame ES principus, bet bandome išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija“, – po pokalbių su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė K. Kneissl ir pridūrė, kad Viena ir Maskva tradiciškai palaiko puikius dvišalius santykius.

Austrijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko praėjus keturiems mėnesiams po to, kai dėl šnipinėjimo skandalo K. Kneissl atšaukė savo suplanuotą vizitą į Maskvą. 

K. Kneissl kelionė atšaukta lapkritį, kai Austrija pareiškė išsiaiškinusi, kad į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas kelis dešimtmečius šnipinėjo Rusijos naudai. Rusija pasmerkė šiuos kaltinimus kaip „nepagrįstus“, ir skandalas apkartino abiejų šalių santykius.

Antradienį vykusio susitikimo metu S. Lavrovas taip pat sukritikavo Austriją dėl „staigaus sprendimo viešai apkaltinti Rusijos Federaciją dėl šnipinėjimo“. Rusijos ministras pridūrė, kad Austrija yra „svarbi Rusijos partnerė“, ir žarstė pagyras jos verslininkams, kad jie nepasitraukė iš Rusijos rinkos, nepaisant ES sankcijų.

Austrijos ministrė, savo ruožtu, paragino Rusiją paleisti 24 Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius.

Austrija yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios išlaikė glaudžius santykius su Rusija nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Pernai K. Kneissl pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į savo vestuves ir šiuo žingsniu sukėlė pasipiktinimą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.13; 06:50

ES Taryba nusprendė metams, iki 2020-ųjų vasario 28 d., pratęsti sankcijas Baltarusijai. Tarp priemonių – ginklų ir gyventojų represijoms naudojamos įrangos embargas bei keturių Baltarusijos piliečių turto ES įšaldymas ir draudimas jiems keliauti Bendrijoje, teigiama ES Tarybos pranešime.

Pasak Tarybos, sankcijos įvestos asmenims, susijusiems su neištirtu dviejų opozicijos politikų, verslininko ir žurnalisto dingimu 1999 ir 2000 m. Pirmosios sankcijos dėl šių gyventojų dingimo Baltarusijai buvo įvestos 2004-aisiais, vėliau įvesta papildomų sankcijų dėl skaidrių rinkimų principų pažeidimų, nepaisomų tarptautinių žmogaus teisių ir neteisėto demokratinės opozicijos malšinimo.

Taryba taip pat patvirtino kai kurias išimtis ir leido ES valstybėms narėms eksportuoti biatlono įrangą ir tam tikrą kiekį specifinių sportui skirtų šautuvų ir pistoletų.

Ginklų embargas Baltarusijai įvestas 2011 m. 2016-ųjų vasario 15 d. ES Taryba nusprendė atšaukti sankcijas 170 asmenų, įskaitant ir prezidentą Aleksandrą Lukašenką, ir keturioms bendrovėms ir paliko tik dabar galiojančias sankcijas keturiems Baltarusijos piliečiams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko iš Vietnamo be branduolinio sandorio, kurį tikėjosi sudaryti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, ir neteko svarbaus švietalo artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, rašo laikraštis „Politico“.

„Tai buvo skausminga prezidentui, siekiančiam pergalės užsienio politikos srityje, su kuria jis būtų ėjęs į 2020 metų rinkimus“, – teigia leidinys.

„Atrodo, kad abi šalys buvo ant sutarties pasirašymo slenksčio, bet paskutinę minutę šie planai žlugo, – rašo „Politico“. – Netikėtai situacija viršūnių susitikime apsisuko 180 laipsnių, nors atrodė, kad artėjama prie sandorio, kurį D. Trumpas būtų galėjęs vadinti didžiule pergale. Tačiau jam per spaudos konferenciją teko aiškinti, kodėl abi šalys išvyksta tuščiomis rankomis“.

Baltųjų rūmų atstovai po derybų pabrėžė, kad šalys „tęs pokalbius“. „Prezidentas ir valstybės sekretorius Mikeas Pompeo tvirtino, kad per dvi pastarąsias dienas buvo pasiekta didelė pažanga, – pažymi laikraštis. – M. Pompeo išreiškė viltį, kad šalys artimiausiomis savaitėmis vėl užmegs kontaktus, bet D. Trumpas pabrėžė, kad jis „neįsipareigojo“ dėl trečiojo viršūnių susitikimo“.

Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27-28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong-unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.

Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 08:50

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos laivyno modernizavimą vadina valstybės prioritetu, tačiau trijų neužbaigtų statyti Admirolo Grigorovičiaus klasės fregatų griaučiai Kaliningrado laivų statykloje rodo, kad lengviau pasakyti nei padaryti.

Kaip rašo „Reuters“, numatytos Rusijos Juodosios jūros flotilei fregatos nukentėjo nuo sankcijų, kurias Ukraina įvedė Rusijai po 2014-ųjų Krymo aneksijos. Kijevas uždraudė šalies įmonėms parduoti variklius, turėjusius varyti Rusijos fregatas.

Kadangi Maskvai taip ir nepavyko rasti ukrainietiškų variklių pamainos, laivų statyba užstrigo, o Rusija po kurio laiko nusprendė tris karo laivus be jokių variklių parduoti Indijai.

Ekspertų teigimu, Rusijos laivyno problemos kyla daugiausia dėl Ukrainos įvestų sankcijų. Be to, problemų netrūksta ir karinėse sausumos bei oro pajėgose.

Pasak Rusijos karo tyrimų žurnalo „Eksport Vooruženii“ vyriausiojo redaktoriaus Andrejaus Frolovo, bendras Rusijos ginkluotųjų pajėgų vaizdas yra ne toks, kokį demonstruoja valdžia kasmetiniuose paraduose Raudonojoje aikštėje. Jo teigimu, Rusijos konvencinio karo galia yra gana ribota.

„Visada reikia atskirti realybę ir parduotuvės vitriną“, – sakė A. Frolovas, kalbėdamas apie Maskvos demonstruojamą galią paraduose.

„Raudonoji aikštė yra parduotuvės vitrina, kaip restoranuose Japonijoje, kur demonstruojamas maistas. Tai, ką mes matome Raudonojoje aikštėje, yra tik maisto modeliai, o ne pats maistas“, – palygino jis.

Vakarų diplomatai ir karo ekspertai ne kartą tikino, kad V. Putinas ilgą laiką demonstravo karinę galią, taip bandydamas sustiprinti Maskvos įvaizdį tiek šalyje, tiek ir užsienyje, tačiau, sako ekspertai, Rusija modernizuoja savo kariuomenę kur kas lėčiau nei Kinija.

„Maskvos problemos reiškia, kad šalies galimybės demonstruoti karinę galią – ką ji daro Sirijoje ir Ukrainoje – nėra tokios didelės, kaip Kremliui norėtųsi“, – sakė „Reuters“ kalbintas su Rusijos kariuomene susipažinęs Vakarų diplomatas.

Skaitydamas metinį pranešimą trečiadienį, V. Putinas, žinoma, nekalbėjo apie laivyno patiriamą variklių trūkumą, vietoj to susitelkdamas ties iki 2027-ųjų turimais pristatyti 7 naujais povandeniniais ir 16 įprastų laivų.

Valdant V. Putinui Rusijos kariuomenės finansavimas smarkiai augo, tačiau patys Rusijos ekspertai pripažįsta, kad Maskva neturi tiek modernių gamyklų ir kvalifikuotos darbo jėgos, kad atstatytų po SSRS žlugimo nustekentą kariuomenę.

Rusijos povandeninis laivas

A. Frolovo teigimu, Rusija sėkmingai sukūrė naujų ginkluotės sistemų prototipus, tačiau jai vis dar sunkiai sekasi pereiti prie serijinės gamybos.

Tačiau, įspėjo jis, tai nereiškia, kad Rusijos kariuomenė visiškai bejėgė – dalis rusiškos technikos, kaip raketų sistemos S-400 „Triumf“, yra pakankamai aukštos kokybės. V. Putinas taip pat smarkiai padidino finansavimą raketų technologijoms ir atskleidė naujas hipergarsinių raketų sistemas.

Tačiau, nuramino A. Frolovas, Rusijos karinės oro ir sausumos pajėgos, kaip ir laivynas, susiduria su modernizavimo problemomis. Naujojo rusų naikintuvo prototipas į orą pakilo prieš 9 metus, o Kremliaus išgirtas „T-14 Armata“ „supertankas“ iš gamyklos išriedėjo prieš 4 metus, tačiau nei vienas, nei kitas kol kas nepriėjo serijinės gamybos stadijos.

Programa, pagal kurią statomas moderniausia Rusijos Admirolo Gorškovo klasės fregata, buvo paralyžiuota sankcijų. Iki sankcijų statytam prototipui išplaukti į jūrą prireikė 12 metų. Rusija tikisi pastatyti 14 tokių laivų, tačiau kol kas tik 2 iš 14 planuojamų laivų turi variklius.

Maskva šiuo metu siekia pasigaminti variklių, o šią užduotį skyrė orlaivių gamintojui „NPO Saturn“, kuris priklauso konglomeratui „Rostech“, valdomam Sergejaus Čemezovo, kartu su V. Putinu tarnavusio KGB karininko.

2014 m. tuometinis „NPO Saturn“ vadovas Ilja Fedorovas tikino esąs sunerimęs dėl variklių gamybos kaštų ir įspėjo, kad visi laivai yra varomi tokių pačių variklių, kuriuos anksčiau Rusija pirko iš Ukrainos.

Anksčiau vasarį S. Čemezovas „Reuters“ sakė, kad dalis variklių jau pagaminti, tačiau kol kas nei vienas jų nėra įrengtas fregatose, o ekspertai abejoja, ar varikliai artimiausiu metu bus pagaminti.

„Neturėtume manyti, kad Rusija pradės serijinę variklių gamybą per ateinančius 5 metus“, – sakė Ukrainos karo konsultavimo bendrovės „Defense Express“ vadovas Serhijus Zgurecas.

Rusijos jungtinės laivų statybos korporacijos vadovas Aleksejus Rachmanovas gruodį sakė, kad pirmasis rusiškas variklis turėtų būti įrengtas naujojoje fregatoje „jau artimiausiu metu“. Tačiau, net jei taip ir nutiks, Sankt Peterburgo laivų statyklos vadovas Igoris Ponomariovas tikino, kad naujųjų fregatų gamyba užtruks mažiausiai iki 2022 m. pabaigos, o likusi programos dalis, tikėtina, nusitęs iki 2030-ųjų.

Rusijos planuojamas „Suchoj Su-57“ naikintuvas taip pat neišvengė problemų. Iš pradžių Maskva planavo pasigaminti 150 penktos kartos Su-57 naikintuvų, tačiau šalies gynybos pramonės ir vyriausybės pareigūnai tikina, kad Rusija šiemet tikisi vos vieno naikintuvo, o dar 14 turėtų būti pagaminti „artimiausioje ateityje“. Ekspertų teigimu, penktos kartos naikintuvo, galinčio konkuruoti su Jungtinių Valstijų „Lockheed Martin“ kuriamais F-35 naikintuvais, gamybai Rusijai tiesiog trūksta pinigų.

Rusijos „T-14 Armata“ tanko gamyba taip pat stringa.

Rusijos simbolis – tankas.

Gamyklos, turėjusios gaminti tanką, direktorius Olegas Sienko 2016 m. gyrėsi, esą V. Putinas užsakė 2 300 tokių tankų. Nuo to laiko įvairūs prototipai buvo bandomi, tačiau serijinė gamyba prasidės tik šiemet.

Pasak Gynybos ministerijos, pirmieji 12 iš anksčiau skelbtų 2 300 tankų iš gamyklos išriedės iki šių metų pabaigos.

Birmingamo universiteto Rusijos karybos specialistas Richardas Connely’is „Reuters“ tikino, kad Vakarai neturėtų nuvertinti Maskvos karinės galios, tačiau, nuramino jis, Rusija vis dar kenčia nuo ekonominės krizės, kuri suniokojo šalies ūkį po SSRS griūties.

„Tai nėra taip lengva, kaip tiesiog pasakyti „turime pinigų, taigi padarykime tai“, nes daugelis sovietinių laivų statyklų jau surūdijusios“, – sakė R. Connely’is.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 05:00