Draudžiama. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimui antradienį skubos tvarka teikiamas Vyriausybės siūlymas griežtinti sankcijas už karantino taisyklių nesilaikymą.
 
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatą nurodant, kad tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas, kilo ligos protrūkis ar epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (šiuo metu baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų).
 
Taip pat siūloma pakeisti BK nustatant, kad tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (šiuo metu gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai, arba areštas, arba laisvės apribojimas).
 
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 07:22

Putinas senatvėje. Foto montažas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paprašė sankcijų moratoriumo, pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai. G20 šalių lyderiams jis sakė, kad tai „gyvybės ar mirties“ klausimas.
 
V. Putinas vis dėlto neatskleidė, kurios valstybės turėtų būti atleistos nuo sankcijų, jo kreipimasis buvo gana apibendrintas.
 
„Geriausiu atveju turėtume priimti… bendrą būtiniausių prekių bei finansinių operacijų joms įsigyti apribojimų moratoriumą, – ketvirtadienį virtualaus G20 šalių lyderių susitikimo metu sakė V. Putinas. – Kalbu apie šalis, kurios nuo šios pandemijos kenčia labiausiai. Vis dėlto tai gyvybės ir mirties klausimas, tai iš esmės yra humanitarinė problema.“
 
„Šie dalykai turėtų būti sprendžiami atsiribojus nuo bet kokios politikos“, – tvirtino V. Putinas.
 
Po Krymo aneksijos 2014 m. Rusijai Vakarų šalys pritaikė nemažai sankcijų. Rusija taip pat yra keleto kitų šalių, kurioms Vakarai taiko sankcijas, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos, sąjungininkė.
 
V. Putinas pareiškė, jog svarbu steigti „žaliuosius koridorius, kuriuose negalioja jokios sankcijos ir jokie prekybos karai“. Šiais keliais esą būtų tiekiami medikamentai, maisto atsargos, įranga ir technologinės priemonės.
 
Rusijos prezidentas tvirtino, kad dabartinė krizė smogs stipriau nei 2008–2009 m. ekonominė krizė, o prekybos karai bei sankcijos esą ją dar labiau pagilins.
 
„Neabejotina yra tai, kad negalime sau leisti veikti „kiekvienas už save“ principu“, – teigė jis ir pabrėžė, jog valstybės privalo suvienyti jėgas ir kartu plėtoti vakcinas bei vaistus nuo koronaviruso.
 
Koronavirusas ir kritusios naftos kainos Rusijoje sukėlė krizę, todėl V. Putino žadėtas ekonomikos augimas bei gyvenimo sąlygų gerėjimas atrodo dar mažiau realus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 00:02

Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė teigia, kad siūlymas lauke ir viešosiose vietose neleisti vaikščioti daugiau nei po du asmenis padėtų užkirsti kelią koronaviruso plitimui.
 
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė antradienį informavo, kad Vyriausybėje yra pateiktas siūlymas lauke ir viešosiose vietose neleisti vaikščioti daugiau nei po du asmenis.
 
„Parkuose, gatvėse ir parduotuvėse dabar vaikšto tikrai ne po du (asmenis – ELTA), žmonių yra masė. Savaitgalį praneša gerą orą ir tikrai visa visuomenė brausis į parkus. Kitos šalys jau seniai uždarė parkus. Jeigu žmogus sėdi ant suolo, jį pakelia ir sako – prašau išeit“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Razmuvienė.
 
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė teigia, kad koronavirusas plinta esant 2 metrų ir mažesniam atstumui ir su užsikrėtusiu asmeniu bendraujant maždaug 15 minučių.
 
„Manau, šia priemone yra bandoma tuos susibūrimus bet kokiose vietose mažinti, nes žmonės tikrai turi suprasti, kad virusui plisti nuo žmogaus žmogui tereikia būti 2 metrų atstumu ir turėti 15 minučių kontaktą“, – teigė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė, akcentuodama, kad žmonės, vaikščiodami parkuose, būriuojasi į didesnes grupeles.
Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
 
D. Razmuvienė teigia, kad šis Vyriausybei pateiktas siūlymas yra teisingas, ir laikosi nuomonės, kad vaikų žaidimų aikšteles karantino laikotarpiu reikia uždaryti.
 
„Tas ribojimas labai teisingas, aš jam pritariu. Apskritai, ko gero, reikėtų uždaryti vaikų žaidimo aikšteles, nes jos kiekvieną dieną būna pilnos“, – sakė D. Razmuvienė.
 
Savo ruožtu Visuomenės informavimo grupės (VIG) dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys informuoja, kad asmenims, pažeidžiantiems ministerijos nurodymus, bus taikomos baudos. Visuomenės informavimo grupės dėl koronaviruso vadovas taip pat patvirtino, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus pristatytas projektas dėl sankcijų padidinimo karantiną pažeidusiems asmenims.
 
„Yra registruojami pažeidimai, mūsų visuomenė budri, ji stebi tuos atvejus ir praneša apie juos. Policija reaguoja, išrašyti protokolai ir rytoj Vyriausybės posėdyje teisingumo ministras pristatys projektą dėl sankcijų padidinimo“, – informavo G. Surplys.
 
„Kaip ir buvo sakyta, šiuo metu už izoliacijos režimo nesilaikymą asmuo gali būti nubaustas 40 eurų bauda, po naujo sprendimo ta bauda kils iki kelių šimtų eurų ir netgi daugiau negu 1000 eurų. Tikimės, kad tai bus paveiki priemonė tiems, kurie nenori suprasti, kad laikytis izoliacijos taisyklių yra tiesiog būtina, kad mes apsaugotume silpnuosius mūsų visuomenės narius ir visą visuomenę“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 17:17

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Dėl dabartinio neramaus laikotarpio pasaulyje prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė nuomonę dėl prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ir pritarė planui, kuris leistų jam kandidatuoti į dar dvi kadencijas iš eilės ir būti perrinktam, teigė Kremliaus atstovas.
 
Kremliaus teigimu, V. Putino sprendimas pritarti pasiūlymui, kuris leistų jam likti valdžioje po 2024 metų, susijęs su nestabilumu pasaulyje ir grėsmėmis Rusijai, įskaitant naująjį koronavirusą.
 
„Padėtis pasaulyje tapo mažiau stabili“, – teigė atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tarp veiksnių, privertusių V. Putiną pakeisti nuomonę, yra „koronaviruso pandemija, pasaulinio nuosmukio grėsmės, virtinė regioninių konfliktų ir Vakarų sankcijos“.
 
Putinas senatvėje. Foto montažas

„Šiais sunkiais laikais valdžios institucijų stabilumas, valdžios tvirtumas ir pastovumas turi didelę svarbą. Tokiais sunkiais laikais kai kurios šalys priėmė sprendimus leisti pareigas einančiam prezidentui likti pareigose. Tokiais sunkiais laikais svarbu išlaikyti stabilią, tvirtą ir nuoseklią politiką“, – aiškino D. Peskovas.
 
Kiek anksčiau V. Putinas teigė nenorįs panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ar naudotis kitomis įvardijamomis priemonėmis savo valdžiai pratęsti po 2024 metų.
 
Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais pasiūlė virtinę Konstitucijos pakeitimų, tačiau iki šios savaitės antradienio atmetė spėliones, kad reformų ėmėsi tam, jog pratęstų savo valdžią.
 
67 metų V. Putinas valdžioje yra jau du dešimtmečius. Jis prie šalies vairo stovi nuo 2000 metų ir tuo laikotarpiu ėjo tiek Rusijos prezidento, tiek premjero pareigas. Dabartinė jo kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais.
Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
 
V. Putinas dar praėjusią savaitę teigė, kad laikysis prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs atsistatydinti 2024 metais.
 
Rusijos Valstybės Dūma, žemesnieji parlamento rūmai, šios savaitės trečiadienį pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų prezidentui V. Putinui būti perrinktam iki 2036 metų. Tačiau D. Peskovas teigė, kad V. Putinas dar nepaskelbė, ar 2024 metais vėl sieks Rusijos prezidento posto.
 
Dėl esminių pokyčių V. Putino kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
 
Visuomenės balsavimas turėtų įvykti balandžio 22 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:15

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad antradienį paaštrėjusi situacija Rytų Ukrainoje, Donbase, kai prorusiški separatistai užpuolė Ukrainos pozicijas, parodo, jog Rusija ciniškai primena apie prieš šešerius metus įvykdytą Krymo aneksiją.
 
A. Skaisgirytė taip pat pažymi, kad Lietuva ES turi bendraminčių, raginančių palikti įvestas sankcijas Kremliui.
 
„Kalbant apie Donbasą, Normandijos ketvertukas rinkosi ne taip seniai ir dar sykį buvo pakartota – Minsko susitarimai tebegalioja, juos reikia vykdyti. Rusija turi atitraukti savo pajėgas. Deja, vietoje to, matome dar vieną jėgos proveržį. Iš tikrųjų labai ciniškas būdas paminėti šešerius metus nuo Krymo aneksijos pradžios“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
 
Jos teigimu, ES yra daugiau šalių, siekiančių, kad situacija Ukrainoje nebūtų pamiršta, o įvestos sankcijos Rusijai paliktų galioti.
 
„Turime bendraminčių, ir mūsų bendraminčiai pirmiausia yra Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija. Kitaip sakant, regioninės šalys, kurios supranta, kas darosi Ukrainoje, ir bendromis pastangomis siekia europiniu mastu kalbėtis apie tai, kad Ukrainos reikalas nebūtų pamirštas.
 
Po tiek laiko gali kilti iniciatyvų, kad gal jau Rusija buvo pakankamai nubausta, gal jau reikia atšaukti sankcijas. Ne. Sankcijos buvo įvestos dėl to, ką Rusija darė Ukrainoje, ir kol nepajudėjo Ukrainos reikalas, tol nemanome, kad sankcijos gali būti atšauktos“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Europos lyderiai įvedė sankcijas, ir jos kol kas yra išlaikomos. ES nėra ta institucija, kuri kalbėtų apie kažkokias karines poveikio priemones. Turime tik politines ir jos yra naudojamos“, – pridūrė ji.
 
Rusijos remiami separatistai antradienį užpuolė Ukrainos pozicijas Donbase, atakavo Ukrainos karius ir bandė peržengti demarkacinę liniją, primena ELTA. Vienas Ukrainos kareivis žuvo, dar keturi – sužeisti. Skubos tvarka sušauktame posėdyje susidariusią situaciją svarstė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri pasmerkė Rusijos agresinius veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:01

Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Valstybės saugumo departamentą dėl Vilniaus oro uoste remontuojamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusio oligarcho Jevgenijaus Prigožino lėktuvo.
 
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris yra pareiškęs kaltinimus J. Prigožinui, kad jo finansuojama „Interneto tyrimų agentūra“, vadinamoji „trolių ferma“, bandė kištis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Dėl to nuo 2019 m. rugsėjo J. Prigožinui, su juo susijusiems asmenims, įmonėms ir turtui yra taikomos JAV Iždo departamento sankcijos. Į juodąjį sąrašą įtrauktos trys Seišeliuose registruotos bendrovės, trys privatūs lėktuvai, jachta, priedangos bendrovės, taip pat šeši žmonės, siejami su J. Prigožino finansuota „Interneto tyrimų agentūra“.
 
Jevgenijus Prigožinas (dešinėje) ir Vladimiras Putinas. vitalidrobishev.livejournal.com

Taip pat L. Kasčiūnas nurodė, kad J. Prigožinas yra siejamas su privačia karine bendrove „Wagner“, kurios nariai įtariami vykdę žiaurias egzekucijas Sirijoje, o 2015 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, prie Debalcavės miesto, kur padėjo prorusiškiems separatistams. Ši bendrovė iš Rusijos nemokamai gauna karinę techniką, jos kovotojus apmoko Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU).
 
„Taigi J. Prigožinas yra vienas tų Putino aplinko žmonių, kuris padeda Rusijai įvairiomis formomis kištis į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisideda prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo. Tačiau svarbiausia tai, kad toks jo vaidmuo yra įrodytas ir jam už tai JAV taikomos sankcijas. Tuo tarpu dabar susidaro situacija, kai toks asmuo naudojasi Vilniaus tarptautiniu oro uostu kaip savo lėktuvų remonto baze. Strateginių partnerių akyse tai gali atrodyti kaip Lietuvos pažeminimas“, – sakė L. Kasčiūnas, prašydamas pateikti informaciją, ar J. Prigožinas yra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Jeigu J. Prigožinui neuždrausta atvykti į Lietuvą, Seimo narys siūlo apsvarstyti tokį draudimą. Parlamentaro teigimu, Lietuvai taip pat tikslinga siūlyti J. Prigožiną įtraukti į ES juodąjį sąrašą.
 
Atsižvelgdamas į tai, kad J. Prigožinas yra įtrauktas į NATO narės sankcijų sąrašą, prisidėjęs prie Rusijos agresijos ir karinių veiksmų Ukrainoje bei Sirijoje, L. Kasčiūnas papašė įvertinti galimybes bent laikinai, kol bus atliekamas jo vertinimas, areštuoti Vilniaus tarptautiniame oro uoste esantį jam priklausantį lėktuvą. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, prašoma paviešinti, kokia įmonė remontuoja J. Prigožinui priklausantį lėktuvą.
 
Naudodamasis proga, L. Kasčiūnas dar kartą priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi parengti naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatytos nacionalinės sankcijos užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą. Būtų galima užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu, įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas jų pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems fiziniams asmenims ir įmonėms būtų draudžiama turėti verslo ryšių su šiais užsieniečiais ar įmonėmis, kuriose tie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Deja, įstatymo projektas vis dar dūla Vyriausybės stalčiuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 09:30

Gynybos ekspertas Ianas Brzezinskis. Gabrielės Niekytės (URM) nuotr.

Gynybos ekspertas Ianas Brzezinskis teigia skeptiškai vertinąs Rusijos galimybes prisijungti Baltarusiją. Pasak jo, Vladimiras Putinas neįvertina Baltarusijos identiteto savarankiškumo, kuris, jo nuomone, ateityje gali sukelti Kremliui tikrą galvos skausmą.
 
Pastarąją savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerijos surengtame saugumo politikos ekspertų susitikime dalyvavęs garsaus politologo, JAV prezidento Jimmy’io Carterio patarėjo Zbignewo Brzezinskio sūnus I. Brzezinskis pabrėžia, kad, siekiant atremti Rusijos agresiją prieš Vakarus, sankcijos turi būti ne tik taikomos toliau,  jos turi būti ir proporcingos Rusijos invaziniams veiksmams.
 
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA ekspertas taip pat pabrėžė, kad JAV saugumo radare, be Irano, šiuo metu išlieka Kinija bei Rusija. Pastaroji, mano I. Brzezinskis, Irano ir JAV konflikte neliks nuošalyje. Jo teigimu, Rusijos interesas bus ir toliau silpninti Vakarus ir didinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.
 
Ar įmanoma, kad Iranas grįžtų į tarptautinę bendruomenę kaip normali valstybė?
 
Manau, yra noras, kad Iranas grįžtų į normalią darbotvarkę, bet, matyt, tai reikalautų nepaprastų pasikeitimų šalies viduje. Pradėkime nuo to, kad pats režimas Irane turi pasikeisti, kad būtų pradėtas konstruktyvesnis dialogas su kaimynais. Iranui reikėtų atsisakyti kai kurios tarptautinės darbotvarkės: reikėtų nustoti palaikyti teroristines grupuotes. Žinoma, būtų gerai, jei režimas taptų labiau demokratinis, pagarbesnis savo pačių piliečių teisėms ir laisvėms. Šiuos žingsnius Iranui reikėtų žengti norint palaikyti konstruktyvesnius santykius tarptautinėje erdvėje, įskaitant JAV ir Europą.
 
Ar Rusija gali pasinaudoti situacija Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, tarpininkaujant Iranui ir Vakarams?
 
Aš apskritai nemanau, kad Rusijai reikėtų imtis mediatoriaus tarp Irano ir Vakarų vaidmens (…). Manau, kad V. Putinas pirmiausia siekia silpninti Vakarus ir stiprinti savo įtaką regione. Jeigu yra būdas Rusijai žaisti konstruktyviai, tai nebent didinti spaudimą Iranui, kad šis nepalaikytų teroristinių grupuočių ar Basharo Hafezo al-Assado režimo. Toks ir galėtų būti Rusijos vaidmuo. Bet dabar atrodo, kad Rusija veikia atvirkščiai.
 
Kas visgi šiuo metu JAV saugumo radare yra numeris vienas? Kinija ar Iranas?
 
JAV saugumo politika labai pasikeitė ir šiuo metu fokusuojasi į didžiųjų pasaulio galybių varžybas. Žinoma, pagrindinis dėmesys atitenka Kinijai ir Rusijai. Šioms šalims skiriamas didelis dėmesys ir JAV saugumo strategijose bei gynybos dokumentuose. Bet, manau, iš šių dviejų šalių prioritetas visgi teikiamas Kinijai. JAV svarbu žinoti, kaip valdyti ir spręsti problemas, atsirandančias dėl Kinijos didėjančios galios politinėje, ekonominėje, saugumo ir karinėje srityse.
 
Ar įmanoma aktyvi antiamerikietiška koalicija tarp Irano ir Kinijos?
 
Manau, teoriškai tai įmanoma. Tačiau man nelabai suprantama, kokią naudą iš partnerystės su Iranu turėtų Kinija. Irano nauda Kinijai galėtų būti naftos eksportas, tačiau nemanau, kad Irano partnerystė būtų naudinga Kinijos ambicijoms Viduriniuosiuose Rytuose. Per daug komplikuoti Irano santykiai su visais žaidėjais, o tai Kinijos interesams visiškai neparanku.
 
Irano įvykių kontekste nemažai kritikos susilaukė ES dėl savo pasyvumo. Ar, jūsų nuomone, įmanoma, kad Europa būtų aktyvesnė?
 
Suprantu ES norą turėti politinių susitarimų ir konstruktyvesnių santykių su Iranu. Aš susirūpinęs, kad tokia pozicija gali būti neveiksminga, nes Iranas daro gąsdinančius ir pavojingus veiksmus regione. Iranas palaiko terorizmą, tai yra tai, ką Europa turėtų suprasti ir dėl to Iraną spausti. Europa turėtų būti valingesnė ir ekonominiais bei kariniais svertais daryti spaudimą Iranui.
 
Lietuvoje yra sakančių, kad Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, nebėra. Kad tai – Rusijos ir Baltarusijos sąjunga. Kita vertus, Rusijos ir Baltarusijos susijungimo procesas nėra sklandus, kartais išsiskiria lyderių nuomonės. Žvelgiant iš šalies, kiek Europai būtų pavojingas Baltarusijos ir Rusijos susijungimas?
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Manau, kad pirmiausia tai būtų pavojinga Rusijai. Mano nuomone, Putinas neįvertina nacionalinio identiškumo jausmo Baltarusijoje.
 
Jausdamas nostalgiją sovietų erai, jis mano, kad Baltarusija entuziastingai grįš ir bus pavaldi Rusijai. Putinas, akivaizdu, galvoja, kad Baltarusija gali būti Rusijos dalis. Tačiau, mano galva, valstybių susijungimas būtų tiesiog galvos skausmas tiek Rusijai, tiek Putinui. Manau, kad šiuo metu ir Kaukazas yra tam tikras galvos skausmas Rusijai: ten juk yra žmonių, kurie siekia nepriklausomybės ir jaučia, kad gyvena kitos valstybės priespaudoje. Gali būti, kad kažkas panašaus būtų ir Baltarusijos atveju, nes ji būtų priversta paklusti Rusijos suverenitetui.
 
Europai, žinoma, tai būtų rizika, nes būti prie sienos su regionu, kurios piliečiai jaučia, kad jų suverenitetas buvo „paimtas“ nesąžiningai, nėra saugu.
 
Kokie galimi tolesni Rusijos žingsniai po invazijos Kryme?
 
Tolesni realūs kariniai veiksmai prieš Ukrainą yra būtent tie žingsniai, kuriuos Putinas žengęs rizikuotų sukelti dar vieną konfliktą tarptautinėje erdvėje. Geros žinios, kad Ukraina tampa ekonomiškai stipresnė ir politiškai stabilesnė bei atsparesnė. Jos gynybos pajėgumai vis stiprėja, tampa atsparūs, jos sąsajos su Vakarais vis labiau gilėja. Tačiau reikia nepamiršti, kad Putinas tebėra nukreipęs akis į Ukrainą. Jis mato Ukrainą kaip prizą, kurį nori susigrąžinti, ištraukti iš Vakarų įtakos zonos. Todėl mes negalime atmesti dar vieno karinio žingsnio prieš Ukrainą.
 
Antra, Rusija bandys dar labiau silpninti Baltarusijos nepriklausomybę. Reikia į tai žiūrėti atsargiai. Putinas tikriausiai tai darys ekonominiais ir politiniais svertais. Visgi nemanau, kad Baltarusija taip lengvai pasiduotų. Bet, jei vis dėlto taip įvyktų…, tai gali lemti dar vieną krizę.
 
Trečia sritis, į kurią krypsta akys, tai (galima – ELTA) klaida Baltijos jūros regione (…). Manau, apsiskaičiavimo rizika, žmogiškų klaidų rizikų rezultatas gali būti tai, ką aš vadinu netyčine „raudono ir mėlyno kova“, kuri gali lemti pavojingą padėties eskalaciją.
 
Ketvirta, manau, turėtume atidžiai stebėti, kas vyksta Arktyje. Yra įdomu tai, ką Putinas daro ten pastarąjį dešimtmetį. Putinas Rusiją identifikuoja kaip Arkties valstybę. Arkčiai jis suteikia svarbią vietą Rusijos istorijoje, kartu jis aiškiai supranta svarbų Arkties vaidmenį Rusijos ekonomikoje. Dėl to jis stengiasi plėsti Rusijos teritorines ambicijas Arktyje. Be to, Arktyje jie pradėjo ir militarizacijos veiksmus (…).
 
Ar Vakarai gali imtis tarptautinių veiksmų, galinčių sustabdyti Rusijos reiškiamas ambicijas Arkties regione?
 
Mes galime pradėti planuoti savo veiksmus nenumatytais atvejais. Šiuo metu mes neturime tikslių duomenų apie Rusijos karinius veiksmus. Bet mes turime politinius ir ekonominius išteklius, kuriuos galime dėti ant stalo. Dabar yra laikas Rusijai parodyti, kad mes nepritariame jos veiksmams, o visi teritoriniai ginčai turi būti sprendžiami ilgametėmis tarptautinėmis taisyklėmis. Jeigu Rusija vėl darys provokuojamus žingsnius, Vakarai turi taikyti politines ir ekonomines sankcijas. Tokiu būdu Rusijai būtų parodyti daromų veiksmų padariniai. Žinotų, kad Vakarai reaguos greitai ir atsakys į jos veiksmus.
 
Bet ar Vakarų sankcijos Rusijai duoda kokį nors poveikį, kuris skatintų keisti jos elgseną?
 
Sankcijos yra, ir jos daro tam tikrą poveikį Rusijai. Klausimas kyla tik dėl to, ar jos yra pakankamos reaguojant į Rusijos veiksmus Gruzijoje 2008 m., į okupaciją Kryme bei Donbase. Tai reikšmingi žingsniai, o ginčas vyksta, ar Vakarų sankcijos šiems veiksmams proporcingos?
 
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Žiūrėkime į faktus apie „Nord Stream 2“, netgi po 2014 m. veiksmų projektas tęsiamas. Toliau žiūrėkime – Europa ir toliau perka didžiulius kiekius naftos ir dujų iš Rusijos. Suprantu, kad tarptautinėje erdvėje dialogas yra svarbus, bet sunku matyti Vakarų lyderius, skatinančius verslo susitarimus su Rusija. Su valstybe, kuri okupavo dviejų valstybių teritorijas, priklausančias Europai.
 
Žiūrėkime ir į faktą, kad Rusijos ekonominis augimas šiuo metu siekia nuo 1 iki 2 proc. (…). Mūsų taikomos sankcijos individualios, prieš tam tikras Rusijos kompanijas, kurios, tiesą pasakius, net neturi didelių verslo sandorių su Vakarais. Dabar pritaikėme sankcijas Rusijos ginklų gamintojams. O kiek tokios produkcijos apskritai yra Vakaruose? Tikrai ne per daugiausia (…).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 10:22

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer patvirtino žiniasklaidos informaciją, kad Jungtinės Valstijos grasino įvesti 25 proc. tarifo muitą automobiliams iš Europos, jei ES šalys ir toliau palaikys 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.
 
„Ši išraiška ar grasinimas, vadinkite kaip norite, jis egzistuoja“, – spaudos konferencijoje Londone sakė A. Kramp-Karrenbauer, komentuodama „Washington Post“ straipsnį.
 
JAV dienraštis skelbė, kad D. Trumpas pagrasino įvesti muitus ES, jei Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija oficialiai neapkaltins Irano dėl branduolinio susitarimo pažeidimų.
 
Kinija, JAV ir Rusija taip pat buvo susitarimo dalyvės, tačiau D. Trumpas 2018 m. vienašališkai patraukė JAV iš susitarimo ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui.
 
Londonas, Paryžius ir Berlynas antradienį paskelbė inicijavę ginčų sprendimo mechanizmą, kaip tai numatyta susitarime, tuo siekdami priversti Teheraną ir vėl laikytis susitarimo įsipareigojimų.
 
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ES šalių trijulę tviteryje apkaltino „pardavus branduolinio susitarimo likučius, kad išvengtų naujų D. Trumpo muitų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
 
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
 
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
 
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:13

Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė Rusijai dėl veiksmų Rytų Ukrainoje taikomas sankcijas dar šešiems mėnesiams, pastarąjį sprendimą bloko šalių lyderiai priėmė praėjusią savaitę.
 
Pirmą kartą sankcijos buvo pritaikytos 2014 m. liepą, dėl Rusijos įvykdytos Krymo, priklausančio Ukrainai, aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams šalies rytuose.
 
Šios sankcijos nuo to laiko atnaujinamos kas šešis mėnesius. Ketvirtadienį jas pratęsus, sankcijos dabar galios iki 2020 m. liepos 31 d.
 
ES sankcijų švelninimą siejo su pažanga vedant Minsko susitarimą, kuriuo raginama įgyvendinti besąlygiškas paliaubas, abiems pusėms nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje patraukiant sunkiąją ginkluotę. Tai turėjo būti įgyvendinta iki 2015 m. pabaigos.
 
„Kadangi tai nebuvo įgyvendinta, sankcijos išlieka“, – pareiškime rašė ES atstovai.
 
Kiek anksčiau šį mėnesį taip vadinamo Normandijos formato viršūnių susitikimo, kuriam tarpininkavo Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel, metu, pirmą kartą susitiko Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis.
 
Jie susitarė iki metų pabaigos Rytų Ukrainoje įgyvendinti visišką ugnies nutraukimą.
 
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame viršūnių susitikime, E. Macronui ir A. Merkel pristačius Normandijos formato susitikimo Paryžiuje rezultatus, Europos šalių lyderiai nusprendė sankcijas pratęsti.
 
ES sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, dėl jų Rusijos bankai negali dalyvauti ES rinkose, ribojamas ES importas.
 
Imtasi ir atskirų priemonių, kuriomis ribojama įmonių ir paskirų asmenų aneksuotose Krymo ir Sevastopolio teritorijose veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 00:05

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Vokietija ketvirtadienį sukritikavo JAV įstatymų leidėjų pritarimą įstatymo projektui, kuriame bus įtvirtinamos sankcijos rangovams, tiesiantiems Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį – šalis teigė, kad Vašingtonas turėtų žiūrėti savo reikalų.
 
„Europos energetikos politikos sprendimai yra priimami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose“, – tviteryje rašė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Atmetame užsienio įsikišimą ir ekstrateritorinį poveikį sukeliančias sankcijas“, – teigė ministras.
 
9,5 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ dujotiekis, tiesiamas Baltijos jūra, turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmai (AHK) teigė, kad dujotiekis turi daug svarbos Europos energetikos saugumui. Jei JAV įstatymas bus priimtas, AHK reikalauja atsakomųjų sankcijų.
 
„Europa turi atsakomosiomis sankcijomis atsakyti į Europai kenkiančias sankcijas“, – pranešime sakė AHK vadovas Matthiasas Scheppas.
M. Scheppas teigė, kad sankcijos labiau pakenks ne Rusijai, o Europos bendrovėms.
 
Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį finansuoja Europos partneriai: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
 
Nepaisant Rusijos ir Vokietijos diplomatinės įtampos, Vokietija ne kartą gynė dujotiekio projektą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
 
Ekonomikos ministerija sakė, kad šiuo metu yra laukiama Senato balsavimo rezultatų, išaiškėti turinčių kitą savaitę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra pareiškęs pasirašysiantis šį įstatymą, jei Senatas jam pritars.
 
Sankcijos turtui ir vizoms
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas yra įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Sankcijos ypač pakenks Šveicarijoje įsikūrusiam rangovui „Allseas“ – bendrovei priklauso didžiausias pasaulyje dujotiekių tiesimo laivas, kurį „Gazprom“ naudojo vamzdynų klojimui jūroje.
 
Europa yra pagrindinė Rusijos gamtinių dujų vartotoja – dujotiekio rėmėjai teigia, kad vamzdynai žemynui užtikrins patikimą dujų tiekimą priimtinomis kainomis.
 
Tačiau dujotiekį pasmerkė Jungtinės Valstijos ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Baiminamasi, kad dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir Maskvai taip bus suteikiama galimybė daryti politinį spaudimą.
 
Rusija vylėsi dujotiekį pradėti naudoti 2019-ųjų pabaigoje, tačiau datą atidėjo sunkumai gaunant leidimus iš Danijos – tik spalį Kopenhaga Rusijai leido kloti vamzdynus Danijos kontinentinio šelfo dalyje Baltijos jūroje.
 
Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas žurnalistams praeitą mėnesį sakė, kad dujotiekis pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 00:30

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.

Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.

Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.

Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.

Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai.  Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.

Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.

Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.

Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.

Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas

Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2“, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.

Parengta pagal „Bild“

2019.11.24; 11:47

Per pirmadienį minimas 40-ąsias revoliucionierių fanatikų JAV ambasados Teherane užėmimo metines, Vašingtonas įvedė sankcijas devyniems Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjams.
 
Jungtinės Valstijos taip pat pranešė siūlančios 20 mln. dolerių atlygį už informaciją, galinčią padėti rasti 2007 m. paslaptingomis aplinkybėmis Irane dingusį FTB agentą ir CŽA sutartininką Robertą Levinsoną.
 
Iždo departamentas sankcijas dėl „represijų“ šalyje ir „terorizmo eksporto“ į užsienį įvedė devyniems A. Khamenei aplinkos pareigūnams.
 
„Šis veiksmas dar labiau suvaržo aukščiausiojo lyderio galimybes vykdyti savo teroro ir priespaudos politiką“, – pranešime teigia JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Tarp sankcijų sąraše atsidūrusių iraniečių yra ir šalies vyriausiasis teisėjas Ebrahimas Raisi bei vyriausiasis A. Khamenei patarėjas užsienio politikos klausimais Ali Akbaras Velayeti
 
A. A. Velayeti, 1981-1997 m. buvęs Irano užsienio reikalų ministru, yra ieškomas Argentinoje dėl ryšių su 1994 m. įvykdytu žydų centro sprogdinimo, dėl kurio kaltinama su Teheranu susijusi Libano šiitų sukarinta grupuotė „Hezbollah“.
 
Sankcijos taip pat įvestos A. Khamenei tiesiogiai paklūstančiam Irano ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui.
 
Sankcijos reiškia, kad pareigūnų Jungtinėse Valstijose laikomas turtas bus įšaldomas, o šalyje su jais pasirašyti finansiniai susitarimai bus laikomi neteisėtais ir nusikalstamais.
 
Sankcijos įvestos būtent per 40-ąsias JAV ambasados Irane užėmimo metines. 1979 m. fanatikai 444 dienas laikė amerikiečių diplomatus įkaitais, o tai privertė JAV visiškai nutraukti santykius su Iranu, šalių santykiai pašliję iki šiol.
 
„Praėjus 40 metų, revoliucinis Teherano režimas dar ir dar kartą įrodo, kad pirmieji veiksmai gavus valdžią aiškiai rodė režimo blogį. Režimas ir toliau neteisėtai suima amerikiečius bei remia teroristines grupuotes, kaip „Hezbollah“, kurios ima žmones įkaitais“, – pranešime tvirtino valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
 
Visgi, tikino M. Pompeo, Jungtinės Valstijos siekia draugystės su Irano žmonėmis ir „iš tiesų jiems atstovaujančios valdžios“.
 
„Nors Irano režimo sprendimas įkalinti mūsų diplomatus 40 metų metė šešėlį ant mūsų santykių, Jungtinės Valstijos žino, kad ilgiausiai kenčiančios Irano režimo aukos yra iraniečiai“, – teigė M. Pompeo.
 
Valstybės sekretorius ieškomą R. Levinsoną apibūdino kaip „ilgiausiai JAV istorijoje laikomą įkaitą“.
 
R. Levinsonas į Irano Kišo salą nukeliavo 2007 m. Jo šeimos teigimu FTB agentas dirbo privačiu tyrėju ir Irane tyrė cigarečių kontrabandą.
 
Jis dingo praėjus dienai po atvykimo, o Irano pareigūnai iki šiol tvirtina nieko apie jį nežinantys.
 
2011 m. JAV Valstybės departamentas užsiminė, kad R. Levinsonas gali būti laikomas pasienio su Pakistanu regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 06:00

Vašingtonas paskelbė Turkijai neskirsiantis sankcijų dėl S-400 raketinių sistemų pirkimo iš Rusijos tol, kol Turkija šių įrengimų neaktyvuos.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė atšaukiantis Turkijai dėl puolimo Sirijoje skirtas sankcijas.
 
Tačiau įtampa ir toliau išlieka: Turkija vis dar laukia bausmės už S-400 raketinių gynybos sistemų pirkimą iš Rusijos, NATO priešininkės.
 
„Ankaroje turbūt yra blaivesnių protų, sakančių, kad, dėl Dievo meilės, neturėtumėte jų jungti“, – teigė vienas anonimiškumą norėjęs išlaikyti valstybės departamento pareigūnas.
 
Kol kas neatrodo, kad Turkija būtų aktyvavusi S-400 sistemas, teigė pareigūnas. NATO narės baiminasi, kad iš Rusijos pirktos sistemos gali padėti Maskvai ištobulinti įgūdžius numušti Vakarų lėktuvus ir raketas.
 
„Dar yra daug darbo, norint įtikinti Turkiją atsisakyti S-400 – Ankara gali sistemas laikyti išjungtas, gali grąžinti jas arba sunaikinti, kaip jai patinka“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas.
 
„Idealiu atveju jie turėjo niekada nepirkti ir nepriimti jokios S-400 sistemų dalies, tačiau dabar, kai riba jau peržengta, svarbiausias klausimas, kuris kyla, yra kaip visa tai izoliuoti, išskaidyti į dalis – neutralizuoti – ir judėti į priekį“, – sakė jis.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir toliau puoselėja santykius su Rusija. Maskva sutiko Šiaurės Sirijoje dislokuoti pajėgų, pakeisiančių D. Trumpo patrauktas JAV pajėgas.
 
Ištikimas D. Trumpo šalininkas, senatorius Lindsey‘us Grahamas kreipėsi į Turkiją ir pasiūlė neaktyvuoti S-400 raketų ir taip išvengti sankcijų.  
 
Pagal 2017 metais priimtą įstatymą, JAV įsipareigoja sankcijas skirti bet kuriai šaliai, jei ši sudaro „reikšmingų“ karinių sandorių su JAV priešininkėmis, tarp jų ir Rusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 06:02

Vašingtonas atšaukia sankcijas, paskelbtas Turkijai dėl jos karinės operacijos Sirijoje. Tai trečiadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
„Aš daviau iždo sekretoriui Stevenui Mnuchinui nurodymą atšaukti visas sankcijas, įvestas spalio 14-ąją“, – sakė Amerikos administracijos vadovas.
Kartu D. Trumpas pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos bus pasirengusios atnaujinti sankcijas Turkijai, jeigu bus nepatenkintos jos veiksmais Sirijoje.
 
„Sankcijos bus atšauktos, kol nenutiks kažko tokio, kas mums nepatiks“, – paaiškino JAV prezidentas.
 
Netrukus po to JAV iždo departamentas pranešė, kad iš sankcijų sąrašo išbraukiamos Turkijos nacionalinės gynybos ministerija, energetikos ir gamtos išteklių ministerija bei šių žinybų vadovai, taip pat VRM vadovas.
„Dėl ugnies nutraukimo ir prezidento D. Trumpo potvarkiu Iždo departamentas išbraukia iš (sankcijų) sąrašo dvi Turkijos ministerijos ir tris aukštus oficialius asmenis“, – pareiškė JAV iždo sekretorius S. Mnuchinas.
 
Spalio 9 d. Ankara paskelbė pradedanti Sirijos šiaurėje karinę operaciją „Taikos šaltinis“, kurios tikslas – sudaryti ten buferinę zoną. Ji prasidėjo Turkijos karinių oro pajėgų smūgiais kurdų formuočių pozicijoms.
 
Sirija pavadino šią operaciją agresija, o pasaulio bendrija pasmerkė Ankaros veiksmus. Spalio 14 d. JAV iždo departamentas pranešė, kad Vašingtonas išplėtė sankcijų sąrašą ir įtraukė į jį dvi minėtas Turkijos ministerijas ir tris pareigūnus.
 
Spalio 17 d. JAV ir Turkija susitarė dėl karo veiksmų pristabdymo. Turkija sutiko 120 valandų nutraukti ugnį, kad kurdų būriai, priklausantys Demokratinės Sirijos pajėgų koalicijai, paliktų Ankaros kuriamą pasienio saugumo zoną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 00:01

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Vygaudas Ušackas paliko partijos gretas. Nors G. Landsbergis buvusiam diplomatui palinkėjo sėkmės, bet vis dėlto apgailestauja, kad V. Ušackas pasirinko ne pačios geriausios reputacijos bendrovę.
 
„V. Ušackas šiuo metu yra privatus asmuo, jis nebėra mūsų politinės bendruomenės narys, todėl jis laisvas pats rinktis savo tolesnį profesinį kelią ir norisi jam palinkėti asmeninės sėkmės. Vakaruose yra įprasta, kad buvę diplomatai, ambasadoriai baigę karjerą valstybės tarnyboje kartais renkasi akademinę arba verslo kryptis. Asmeniškai apgailestauju, kad buvo pasirinkta, švelniai tariant, ne pačios geriausios reputacijos bendrovė ir ypač jos pagrindinis akcininkas, kurie figūravo ne viename nacionalinio saugumo požiūriu grėsmingame kontekste. Valstybės institucijų požiūris bei dėmesys į šią bendrovę bei jos akcininką turėtų ir toliau išlikti kritiškai principingas“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
ELTA primena, Vygaudas Ušackas pradėjo dirbti verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamoje aviacijos įmonėje „Avia Solutions Group“. Jis eis įmonės direktorių tarybos nario pareigas.
 
Buvęs Lietuvos ir ES diplomatas V. Ušackas dirbs su „Avia Solutions Group“ biurais visame pasaulyje ir padės grupės investicijų komandoms, atsižvelgiant į strateginius aviacijos įmonių grupės planus, investuoti į naujus regionus.
 
V. Ušackas antradienį patvirtino, kad jis išėjo iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
 
Verslo grupė „Avia Solutions Group“ minima Valstybės saugumo departamento vertinimuose bei pažymose. VSD nustatė, kad grupės valdybos pirmininkas Žiemelis bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.18; 18:00

Arūnas Stakišaitis, šio teksto autorius

Įvairios Vakarų sankcijos veikia nuo 2014 m. Tačiau Rusijos ekonomikos augimas ėmė lėtėti gerokai anksčiau – nuo 2010 m. (žr. 1 pav.)[1]. Po 2015 m. recesijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dinamikos kreivė vėl ėmė kilti į viršų, ir gali susidaryti įspūdis, kad ekonomika atsigauna. Tačiau taip nėra.

Rusijos statistikos tarnybos paskelbtas nelauktai aukštas 2018 metų BVP padidėjimas 2,3% pribloškė tiek Rusijos, tiek užsienio specialistus. Reaguodamas ekonomikos ministras M.Oreškinas pasiūlė šį skaičių priimti tik kaip vienkartinę istoriją. Šiems metams jo vadovaujama ministerija prognozuoja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,3%, o Audito rūmų vadovas A.Kudrinas teigia, kad jis geriausiu atveju sieks 1%[2].

Koks šioje dinamikoje yra sankcijų vaidmuo, padeda suprasti pastaruoju metu pasirodę ekspertų vertinimai.

1 pav. Rusijos BVP metinis augimas

AKRA vertinimai

Rusijos centrinio banko iniciatyva 2016 m. įsteigta Analitinė kredito reitingų agentūra AKRA 2018 m. vasarą pasirodžiusiame tyrime teigia[3], kad Vakarų sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai daugiausia buvo netiesioginis, nes darė įtaką ne jai, o Rusijos ekonominei politikai. Kartu abejojama, ar ekonomikos augimas paspartėtų, jeigu šios sankcijos būtų atšauktos.

Rusijos verslui sankcijos tiesiogiai pakenkė nežymiai. Nefinansinio sektoriaus bendrovių rentabilumas per dvejus metus po sankcijų įvedimo sumažėjo 1,6%. Tačiau tai yra susiję su Rusijos mokesčių pokyčiais naftos-dujų šakoje (nuo 2015 m. buvo padidinti mokesčiai kasybai, ir sumažinti naftos eksporto muitai).

Bankų sektoriuje sankcijos palietė visą bankų sektorių, įskaitant bankus, kuriems sankcijos nebuvo taikomos. Bankų rentabilumas dėl to sumažėjo 0,8%.

Sankcijos paskatino įmones ir bankus didinti savo rublinių paskolų dalį (nuo 13% iki 41%) ir rublinių obligacijų dalį (nuo 40% iki 66%). Mažėjo skolinimasis Amerikoje ir Europoje, didėjo Kinijoje.

Rusijos kontrasankcijos Vakarų maisto produktams realias rusų pajamas iki 2018 m. sumažino 2-3%, nes, sumažėjus importui, vietinis žemės ūkis nesugebėjo užtikrinti pasiūlos. Dėl to išaugo produktų kainos. Kontrasankcijos Rusijos BVP 2014-2018 m. sumažino 0,2%.

Nustatyta, kad sankcijos atsiliepė 20-21% visų Rusijos įmonių. Jos pirmiausia paveikė stambius valstybinius bankus, kurie disponuoja 54% visų bankų aktyvų, naftos-dujų bendroves, ir beveik visas karinio-pramoninio komplekso įmones. Išvada gauta, palyginus pelną, kurį 2017 m. gavo virš 400 Rusijos bendrovių ir bankų, patiriančių sankcijas, bei visa Rusijos ekonomika. Pelnas pirmajai grupei skaičiuotas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, antrajai – pagal Rusijos buhalterinės apskaitos standartus.

Tiesioginį juntamą poveikį sankcijos turi ilgalaikiam BVP augimui. Dėl jų teks atsisakyti bendrų technologinių projektų, įsisavinant naujus naftos telkinius, mažės naftos ir dujų gavyba, mažės aliuminio eksportas. Sankcijos, įvestos 2014 m., atsilieps naftos gavybai nuo 1920 m., nes po 2013 m. pradėti eksploatuoti telkiniai gavybos planus gali užtikrinti tik 2019-2020 m., o vėliau esamų ir naujų telkinių eksploatacijai prireiks naujų technologijų ir investicijų.

Bloomberg vertinimai

Finansinės agentūros Bloomberg 2018 m. rudenį pasirodę ekspertų skaičiavimai[4] rodo, kad atpigusi nafta ekonomikos augimą nuo 2014 m. sumažino apie 4%. Gi sankcijos kartu su kitais veiksniais jį papildomai nusmukdė daugiau negu 6%. Minimiems veiksniams priskiriamas atsparumą didinančių rezervų Rusijoje kūrimas, saugantis nuo naujų sankcijų, infliacijos valdymas, pardavimai naujose rinkose. Dėl visų priežasčių skirtumas tarp potencialaus ir faktinio augimo nuo 2013 m. pabaigos, jeigu minimų trikdžių nebūtų buvę, siekia net 10% (žr. 2 pav.).

2 pav. Rusijos BVP augimo mažėjimas dėl atpigusios naftos ir sankcijų, įskaitant struktūrinius pokyčius ekonomikoje, pasaulio ekonomikos lėtėjimą (Bloomberg modelis)

Atotrūkio tarp potencialaus ir faktinio augimo didėjimas liudija apie užsitęsusį sankcijų  poveikį. Tai verčia abejoti Rusijos valdžios planais pasiekti BVP augimą virš 3% iki 2021 m., šiuo tikslu imantis pokyčių politikoje ir daugiau investuojant. Tikslą Bloomberg vadina realiu, jeigu Rusija žymiai padidintų darbo našumą.

Čekijos ekspertų vertinimai

2019 m. vasarą pasirodė Čekijos ekonomikos instituto Ekonomikos tyrimų centro analizė[5], skirta 2014 m. įvestų finansinių sankcijų poveikio nustatymui, apsiribojant tik 2014-2015 m. laikotarpiu. Tyrimą užsakė Suomijos banko pereinamųjų ekonomikų institutas BOFIT.

Skaičiavimai (naudojant BVAR modelį) rodo, kad sankcijų įtaka recesijai 2015 m. nebuvo lemianti, tačiau tikrai juntama. Recesiją lėmė neišvengiamas ekonomikos lėtėjimas, kurį pagrindinai sąlygojo struktūrinės problemos – neigiamos demografinės tendencijos, perteklinis reguliavimas, prasta verslo aplinka, žymiai atpigusi nafta, kuri kartu su dujomis sudaro 70% Rusijos eksporto.

Dėl sankcijų Rusijos BVP augimas 2014 m. sumažėjo 0,43%, o 2015 m. – 0,74%. Bendras sankcijų poveikis per dvejus metus – 1,17 %. Taigi, jeigu sankcijų nebūtų buvę, Rusijos BVP augimas (žr. 1 pav.) 2014 m. galėjo siekti 1,13%, o nuosmukis 2015 metais – 1,56%. Per 2014-2015m. BVP būtų sumažėjęs 0,45%. Prisidėjus sankcijoms, BVP augimas nukrito 1,62%.

Sankcijos labiausiai atsiliepė bazinei palūkanų normai, importui, rublio kursui. Mažiau įtakos jos turėjo vartojimo paklausai, investicijoms, darbo užmokesčiui, infliacijai, Centrinio banko turimoms lėšoms.

Tarptautinio valiutos fondo vertinimai

Š. m. rugpjūčio mėn. paskelbtos TVF ataskaitos[6] duomenimis, Rusijos BVP vidutinis metinis augimas 2014-2018 m. tesiekė 0,5% ir buvo 2% mažesnis už planuotąjį.  Tačiau Vakarų sankcijos Rusijai 2014-2018 m. nebuvo svarbiausias stabdantis veiksnys. Jos BVP smukdydavo 0,2% per metus. Stipriausiai BVP didėjimą lėtindavo atpigusi nafta, kurios indėlis yra apie -0,65%. Kartu su Rusijos fiskaline ir pinigų politika visi šie veiksniai metinį BVP augimą sumažindavo daugiau negu 1% (žr. 3 pav.).

3 pav. Vakarų sankcijų, atpigusios naftos, Rusijos fiskalinės politikos ir pinigų politikos įtaka Rusijos BVP mažėjimui pagal TVF modelį

Rusijos ir naujųjų ES narių ekonomikos augimo palyginimas 2003-2008 m. ir 2014-2018 m. laikotarpiais rodo, kad padėtis pasikeitė iš esmės. Jeigu pirmojoje laiko atkarpoje Rusijos realiojo BVP vidutinis augimas daugiau negu 1,5% lenkė Baltijos valstybių, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos atitinkamą augimą, tai po 2014 m. Rusija pagal šį rodiklį atsilieka 3%, o jos pačios rezultatas sumažėjo net 14 kartų (žr. 4 pav.).

4 pav. Realiojo BVP vidutinis augimas Rusijoje ir naujosiose ES narėse 2003-2008 m. ir 2014-2018 m.

2013 m. rudenį TVF Rusijai 2014-2018 m. buvo numatęs net 3,4% BVP augimą, o naujosioms ES narėms – 2,9%. Jeigu pastarosioms tikrovė pasirodė geresnė už prognozę, tai Rusijos pasiektas rezultatas yra ryški nesėkmė.

Pastebima[7], kad TVF praktikuojamas metodas nėra tikslus, nes TVF faktinį augimą lygina su augimu, kurio netrikdytų išorinės kliūtys. Dėl to pagal šį modelį galima gauti skirtingus rezultatus, nes jie priklauso nuo pirminių prielaidų. Be to, TVF išskiriami veiksniai Rusijos atveju negali būti atskiriami vieni nuo kitų, nes jie yra susiję. Pavyzdžiui, Rusijos fiskalinės politikos sugriežtinimas buvo atsakas į naftos pigimą ir Vakarų sankcijas. Dėl abiejų veiksnių 2014-2015 m. nuvertėjo rublis, ir Rusijos centrinis bankas ilgą laiką bazinę palūkanų normą išlaikė virš 10%. Taip pat nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo nauja biudžetinė taisyklė, pagal kurią pajamos už naftą, viršijant 40 USD už barelį 2017 m. kainomis, yra pervedamos į Nacionalinės gerovės fondą. Pagal ankstesnę taisyklę biudžeto deficitas siekdavo iki 1% BVP, o atskaitomų pajamų iš naftos slenkstis buvo aukštesnis už 40 USD. Naujos sąlygos ribojo investicijas.

JAV antrasis sankcijų paketas

Į minimus vertinimus nepateko neseniai įsigaliojęs antrasis JAV sankcijų paketas dėl Skripalių nuodijimo. Pagal laukiamą poveikį jis nuo pat pradžių vadintas drakonišku. Tačiau dabar įvairūs ekspertai sutaria, kad naujų sankcijų pasekmės bus švelnios. Akivaizdu, kad tai lėmė sprendimo vilkinimas ir susiaurinta draudimų apimtis.

Skirti antrąjį paketą JAV prezidentą įpareigoja 1991 m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymas (angl. CBW Act; kitaip 22 U.S. Code § 5605), jeigu prezidentas po pirmojo sankcijų paketo skyrimo per tris mėnesius neįsitikina ir Kongreso raštiškai neinformuoja, kad ši valstybė cheminio arba biologinio ginklo daugiau nenaudoja, taip pat jeigu ji įrodo, kad ateityje to nedarys, ir jeigu ji yra pasirengusi įsileisti patikrai JTO ar kitus tarptautiniai pripažintus nešališkus stebėtojus[8].

Pirmojo paketo sankcijos įsigaliojo dar 2018 m. rugpjūčio 27 d. Praėjus trim mėnesiams, konstatuota, kad Rusija įstatymo reikalavimų neatitiko. Tačiau sankcijų skelbimas liko atidėtas, aiškinant, kad sutrukdys tarpiniai parlamento rinkimai, nes įstatymas numato, kad tolesnės sankcijos skiriamos po konsultacijų su Kongresu. Rinkimai įvyko lapkričio pradžioje, o sankcijos, Kongresui spaudžiant, buvo paskelbtos ir įsigaliojo ne po trijų mėnesių, o po metų – 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Pagal įstatymą papildomos sankcijos turi būti skiriamos bent pagal tris straipsnio § 5605 (b) (2) paragrafus iš 6. Prezidento D.Trumpo kabinetas pasirinko[9] finansines ir JAV eksporto ribojimo sankcijas. Atsisakyta suvaržyti importą iš Rusijos, kuris yra svarbus jos ekonomikai (nafta, dujos ir pan.), apriboti arba nutraukti diplomatinius santykius su Rusija,  uždrausti valstybinių skrydžių bendrovių reisus į JAV.

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Pagal pirmą pasirinktąjį paragrafą, naudodamasi savo balso teise 9 tarptautinėse finansų institucijose (22 U.S. Code § 262d), Amerika nutraukė šių institucijų paskolų teikimą, finansinę ir techninę paramą Rusijai.

Finansinių JAV sankcijų paragrafu uždrausta Rusijos valstybiniam sektoriui teikti paskolas ir kreditus, draudimo netaikant maisto, žemės ūkio prekių ir produktų pirkimui. Tačiau įstatymo nuostata buvo sušvelninta, valstybiniam sektoriui priskiriant tik Rusijos ministerijas, institucijas, Centrinį banką, Nacionalinės gerovės fondą, tačiau nepriskiriant valstybinių Rusijos įmonių. Be to, draudimas taikomas tik ne rublinių Rusijos obligacijų įsigijimui pirminėje rinkoje. Draudimas negalioja visoms Rusijos obligacijoms antrinėje rinkoje.

Pastarojo draudimo turi laikytis JAV finansinės institucijos, įskaitant užsienyje veikiančius jų padalinius, priklausančius JAV jurisdikcijai. Jų skalė yra labai plati – skirtingų tipų bankai, depozitoriumai, vertybinių popierių tarpininkai ir platintojai, vertybinių popierių mainų ir prekių biržos ir pan. Draudimas taip pat galioja atitinkamoms finansinėms užsienio institucijoms, veikiančioms JAV.

Pagal trečiąjį pasirinktą paragrafą sugriežtintas dvigubos paskirties JAV prekių ir technologijų eksportas į Rusiją.

Rusijos verslo naujienų agentūros RBK ekspertas I.Tkačiovas mano[10], kad sankcijos Rusijai buvo švelninamos dėl JAV didelių investicijų Rusijoje, kurių oficiali statistika neatspindi (apie tai – toliau). Sankcijų netaikymas rublinėms obligacijoms su beveik 7% palūkanomis aiškinamas tuo, kad trečdalį jų yra įsigiję užsienio investuotojai, kurių didžiąją dalį sudaro JAV pensijų ir draudimo fondai. O šiais metais Rusija tokių obligacijų, perskaičiavus USD, nori išleisti 34,8 mlrd. USD sumai.

Reitingų agentūra Moody‘s pastebi[11], kad, laukdama antrojo sankcijų paketo, Rusija 2019 metams spėjo apsirūpinti užsienio paskolomis su kaupu. Tad 2020-2021 m. kasmet planuojama skolintis tik labai kuklius 3 mlrd. USD.  Tačiau galima apsieiti ir be obligacijų emisijos, nes Rusija spėjo sukaupti solidžias likvidžias atsargas. Centriniame banke jos siekia 10,4 trln. RUB, kas sudaro 9,5% laukiamo BVP 2019 m. Be to, Rusijos skola užsieniui 2018 m. pabaigoje sumažėjo iki 18,7 mlrd. USD (2013 m. būta 30,8 mlrd. USD).

Panašiai padėtį vertina Amerikos S&P Global Ratings bei Vokietijos Scope Ratings agentūros, papildomai atkreipdamos dėmesį, kad Rusijos biudžetas tapo proficitiniu[12].

Naujųjų sankcijų poveikis, pasak Moody‘s, pasireikš tolesnėje perspektyvoje. Kadangi jos apsunkina finansavimą ir technologijų pasiekiamumą, Rusijoje reiktų laukti mažesnių vidaus ir užsienio investicijų. Ekonomikos modernizavimui gali trukdyti Vakarų ekspertizės trūkumas. Jau susiklostęs nuolatinis sankcijų taikymas šiai rinkai potencialius investuotojus nuteikia neužtikrintumui. Vėlesnių sankcijų pasirodymą S&P Global Ratings laiko visiškai neprognozuojamu.

Tiek S&P Global Ratings, tiek Scope Ratings numato, kad net šios dalinės sankcijos Rusijai šiek tiek pabrangins skolinimąsi. S&P Global Ratings neatmeta galimybės, kad JAV investiciniai bankai nustos skelbti Rusijos vertybinių popierių indeksus. O tai daugelį paskatintų atsikratyti Rusijos euroobligacijų. Pagal Scope Ratings stiprėjančios sankcijos trukdytų V.Putino planams suaktyvinti ekonomikos augimą.

Analizę apibendrinant

Sankcijų poveikį, pripažindami, kad uždavinys yra keblus, vertino skirtingi ekspertai. Jie naudojo skirtingus modelius, tačiau išvados yra panašios – sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai buvo mažesnis negu kitų veiksnių. Kitokį rezultatą gavo Bloomberg.

Pastebima, kad BVP augimui, reaguojant į sankcijas, pirmiausia trukdė Rusijos ekonominė politika, vidinės priežastys.

Pripažįstamas sankcijų poveikis ilgalaikėje perspektyvoje. Dėl jų lėtės Rusijos modernizavimas.

Kitos vidinės priežastys

Rusijos socialinio-ekonominio proveržio tikslu V.Putinas savo inauguracijos dieną pasirašė įsaką, skirtą nacionaliniams projektams. Iki 2024 m. turi būti įgyvendinta 13 projektų[13], kurių biudžetas yra lygus 25,7 trln. RUB arba apie 350 mlrd. EUR dabartiniu kursu.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Š. m. vasario mėnesį Rusijos vyriausybei oficialiai patvirtinus šių projektų finansavimo ir  vykdymo planą, pranešta, kad dėl to BVP augimas padidės 1-1,5%, ir bus užtikrintas V.Putino paskelbto tikslo Rusijai tapti penktąja stambiausia pasaulio ekonomika iki 2024 m. įvykdymas[14]. Birželio mėnesį savo tradicinės „Tiesioginės linijos“ metu V.Putinas darbo našumo didinimą pavadino viena pagrindinių Rusijos problemų ir aiškino, kad būtent nacionaliniai projektai šį našumą ir turi užtikrinti. Rusijos lyderis tvirtino, kad nacionalinių projektų vykdymo rezultatus žmonės turi pajusti „jau dabar, šiais metais, kitais metais ir vėliau“, kad „jie turi atsispindėti pajamose ir atlyginimuose“[15].

Nuo V.Putino aiškinimų praėjus vos dviem mėnesiams, Rusijos Audito rūmai nustatė, kad nacionalinių projektų vykdymas ir biudžeto išlaidų įsisavinimas per 2019 m. pirmąjį pusmetį tesiekė 32% ir 42%. Gi neabejotinai multiplikacinį efektą turintieji Rusijos skaitmeninės ekonomikos ir automobilių kelių projektai įvykdyti atitinkamai tik 8,3% ir 12,2%[16]. Šia proga institucijos vadovas A.Kudrinas konstatavo „organizacinių priemonių atsilikimą“. Analitikas A.Nesmijanas teiginį pakartojo paprasta kalba, sakydamas, kad skaičiai rodo, kokiu laipsniu Rusijoje veikia valdymas. Išpūsta valdininkijos sistema, 60-70% praradusi veiksnumą, pasak jo, yra negyva[17].

Tuo tarpu Rusijos premjeras D.Medvedevas nuo vasaros atkakliai stumia 4 darbo dienų savaitės įvedimo idėją. O mokslininkai (beje, ir darbdaviai) teigia, kad toks sprendimas sumažins gamybą, o kartu dėl to gali sumažėti ir Rusijos BVP[18].

Neseniai ekonomikos ministras M.Oreškinas pareiškė, kad valstybinės programos, kurių Rusijos biudžete yra 42, ir kurių vykdymui reikia 75% visų išlaidų, virto pelkėmis. Todėl ministras jas pasiūlė prijungti prie nacionalinių projektų[19].

Matydamas, kas vyksta, Rusijos taupomojo banko vadovas G.Grefas nacionalinių projektų turinį pavadino netinkamu. Jis pastebėjo, kad V.Putino valdymo metu valdininkų padaugėjo nuo 1, 156 mln. iki 2,2 mln., o valdžia nesuvokia, ko iš tikrųjų reikia imtis[20].

Dvigubi Vakarų standartai

Rugpjūčio mėnesį susitikime su Prancūzijos ambasadoriais prezidentas E.Macronas pareiškė, kad reiktų persvarstyti santykius su Rusija, pridurdamas, kad naujos sankcijos Rusijai neatitiktų Prancūzijos interesų[21].

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijai ir Ukrainai apsikeitus karo belaisviais, imta kalbėti apie rugsėjo mėnesį galimai įvyksiantį vadinamojo Normandijos formato (Ukraina, Vokietija, Prancūzija, Rusija) susitikimą. Rusija yra nurodžiusi, kad susitikimui pritartų, jeigu prieš tai būtų imtasi „konkrečių žingsnių“. Prisijungti prie keturšalių derybų, jeigu dalyviai „to panorėtų“, pasisiūlė JAV prezidentas D.Trumpas [22].

Šiomis aplinkybėmis vertos dėmesio Ispanijos El Confidenciali įžvalgos apie Rusijos atžvilgiu Europos Sąjungoje egzistuojančius  dvigubus standartus[23].

Po agresijos prieš Ukrainą Rusijai paskelbus sankcijas, ši atsakė žemės ūkio produkcijos kontrasankcijomis. Nuo jų labiausiai nukentėjo diplomatiškai silpnos šalys Lietuva, Ispanija ir Graikija. Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos investicijos Rusijoje tapo didžiausiomis per paskutinį dešimtmetį.

Rusijos-Vokietijos prekybos rūmų duomenimis, Vokietijos bendrovės per paskutiniuosius metus Rusijoje investavo 3 mlrd. 300 tūkstančių EUR, kas žymiai viršija sumą iki Krymo aneksijos. Dvišalės prekybos apyvarta išaugo 8% ir pasiekė 62 mlrd. EUR mastą. Prieš kelis mėnesius Pamaskvėje V.Putinas atidarė didelę koncerno Mercedes-Benz gamyklą.

Dujotiekio Nord stream – 2 tiesime dalyvauja energetikos gigantai Uniper, Wintershall ir Prancūzijos bendrovė Engie. Kartu su Gazpromu dujų gavyboje Rusijos Arktikoje dalyvauja Prancūzijos Total. Rusijos-Prancūzijos prekybos apyvarta 2018 m. išaugo 11%, o Prancūzijos bendrovės Rusijoje investavo 20 mlrd. EUR.

Vokietijos Handelsblatt[24], remdamasis  Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD) duomenimis, teigia, kad investicijomis Rusijoje visus lenkia JAV. Jos įmonių tiesioginės investicijos Rusijoje sudaro 39,1 mlrd. USD ir 12,6 karto viršija Rusijos centrinio banko oficialiai skelbiamą 3,1 mlrd. USD sumą. Be to, Amerika milijardines sumas yra investavusi į Rusijos finansų rinką. Dėl tokių skaičių Jungtinių Tautų ekspertai linkę abejoti ne tik JAV požiūrio į sankcijas rimtumu, bet ir būsimos politikos pasekmėmis.

Rubliai

Pagal UNCTAD ekspertų vertinimus oficialioje statistikoje nėra JAV, Vokietijos milijardinių investicijų, kurios slepiasi lengvatinio apmokestinimo bendrovių (angl. offshore) investicijų statistikoje. Šiuo mechanizmu taip pat naudojasi investuotojai iš Šveicarijos, Nyderlandų, Kinijos. Kinija tokiu būdu Rusijoje yra investavusi ne oficialius 3,6 mlrd. USD, o 36 mlrd. USD.

Handelsblatt kalbinamam Raiffeisen Bank International analitikui G.Deuberiui susidaro įspūdis, kad 2014 m. įvestos Vakarų sankcijos šiandien beveik neveikia. Tam nuteikia skaičiai, apibūdinantys Rusijos bankų būklę, jos finansų rinką, ir nusistovėjęs rublio kursas.

Demokratinėje sistemoje yra svarbi visuomenės nuomonė. Šiais metais analitinio centro – Europos užsienio reikalų tarybos apklausa ES didžiojoje dalyje (rytiniame ES pakraštyje esančios Baltijos valstybės, Suomija liko neapklaustos) parodė, kad virš 50% balso teisę turinčių ES gyventojų ES politiką Rusijos atžvilgiu vadina  arba subalansuota arba nepakankamai griežta. Prancūzijoje, Vokietijoje vyrauja nuomonė, kad ES sankcijos Rusijai turi būti griežtesnės už ligšiolines[25].

2019.09.17; 19:00

[1] GDP growth (annual %), World Bank national accounts data, and OECD National Accounts data files: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.KD.ZG?locations=RU

[2] Кудрин оценил рост ВВП пессимистичнее прогноза правительства:
https://www.rbc.ru/economics/12/09/2019/5d7a51f79a79473d41c667e8?from=from_main

[3] Отмена санкций не поможет ВВП: https://www.rbc.ru/newspaper/2018/07/10/5b436d469a7947a04bf25f26

[4] Here’s One Measure That Shows Sanctions on Russia are Working: http://www.bloomberg.com/news/articles/2018-11-16/here-s-one-measure-that-shows-sanctions-on-russia-are-working

[5] Should we care? The economic effects of financial sanctions on the Russian economy: https://helda.helsinki.fi/bof/bitstream/handle/123456789/16219/dp1319.pdf?sequence=1&isAllowed=y

[6] IMF Country Report No. 19/260: file:///C:/Users/user/Downloads/1RUSEA2019001.pdf

[7] МВФ сравнил ущерб российской экономики от санкций и падения цен на нефть: https://www.rbc.ru/economics/06/08/2019/5d4806bd9a79479d7585b04d?from=from_main

[8] 22 U.S. Code § 5605: https://www.law.cornell.edu/uscode/text/22/5605

[9] Bureau of International Security and Nonproliferation; Imposition of Additional Sanctions on Russia Under the Chemical and Biological Weapons Control and Warfare Elimination Act of 1991: https://www.federalregister.gov/documents/2019/08/26/2019-18050/bureau-of-international-security-and-nonproliferation-imposition-of-additional-sanctions-on-russia

[10] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1

[11] Moodys посчитало санкции США «постоянной угрозой» для России:
https://www.rbc.ru/economics/07/08/2019/5d4aa7909a79470d2d12b776?from=from_main

[12] Рейтинговые агентства оценили влияние новых санкций США на Россию: https://www.rbc.ru/finances/06/08/2019/5d4989e29a79472efda8e9d5?from=from_main

[13] НАЦИОНАЛЬНЫЕ ПРОЕКТЫ: ЦЕЛЕВЫЕ ПОКАЗАТЕЛИ И ОСНОВНЫЕ РЕЗУЛЬТАТЫ: http://static.government.ru/media/files/p7nn2CS0pVhvQ98OOwAt2dzCIAietQih.pdf

[14] 13 проектов весны: реализация майских указов даст ВВП 1,5 процентного пункта: https://iz.ru/844533/dmitrii-grinkevich/13-proektov-vesny-realizatciia-maiskikh-ukazov-dast-vvp-15-protcentnogo-punkta

[15] Прямая линия с Владимиром Путиным: http://kremlin.ru/events/president/news/60795

[16] За полгода расходы на нацпроекты оказались исполнены менее чем на треть: https://www.rbc.ru/economics/24/07/2019/5d3841789a79477e9e620ec8

[17] Анатолий Несмиян. Коллапс управления: http://www.rosbalt.ru/posts/2019/08/19/1797971.html

[18] Сокращение рабочих дней обсуждают в правительстве. Что ждет россиян?: https://lenta.ru/brief/2019/08/22/work_four_days/

[19] Орешкин: Госпрограммы превратились в «болото», которое необходимо реформировать: http://www.rosbalt.ru/russia/2019/09/12/1802085.html

[20] Греф заявил о неверии в экономический прорыв благодаря нацпроектам:
https://www.rbc.ru/economics/13/09/2019/5d7b52049a79470dbf91a5bd?from=from_main

[21] Macron calls on Europe to reach out to Russia: http://en.rfi.fr/20190827-france-macron-calls-europe-reach-out-russia-diplomacy-united-states-iran-brazil/

[22] Trump Says Ready To Join Normandy Talks On East Ukraine Conflict: https://www.rferl.org/a/trump-says-ready-to-join-normandy-talks-on-east-ukraine-conflict/30156143.html

[23] Лицемерие Франции и Германии: они требуют от Европы санкций против России…, а сами наращивают инвестиции (El Confidencial, Испания): https://inosmi.ru/politic/20190821/245670632.html

[24] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1

[25] Give the people what they want: Popular demand for a strong European foreign policy: https://www.ecfr.eu/publications/summary/popular_demand_for_strong_european_foreign_policy_what_people_want

Gibraltaro valdžia atmetė JAV prašymą sulaikyti Irano naftos tanklaivį „Grace 1“, motyvuodama savo sprendimą tuo, kad laivas nepažeidžia vietos įstatymų. Tai sekmadienį pranešė laikraštis „The Gibraltar Chronicle“.
 
Gibraltaro vyriausybės atstovai paaiškino, jog Jungtinių Valstijų pozicija tiesiogiai susijusi su Iranui paskelbtomis Amerikos sankcijomis. Bet analogiškų sankcijų Iranui nei Gibraltaras, nei Jungtinė Karalystė, nei Europos Sąjunga netaiko.
 
Kaip sakoma Gibraltaro vyriausybės pareiškime, ES sankcijų Iranui režimas iš esmės skiriasi nuo Amerikos sankcijų.
 
Gibraltaro pareigūnai sulaikė tanklaivį „Grace 1“ liepos 4 d., įtarę, kad jis gabena Irano naftą į Siriją, pažeisdamas sankcijų režimą. Bet vėliau buvo nuspręsta laivą paleisti, nes Teheranas patikino, kad krovinys nebus gabenamas į Siriją. Šiuo metu tanklaivis tebėra Gibraltare, laukiama atvykstant naujos jo įgulos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 07:30
 
 

JAV ambasada Maskvoje patvirtino, kad JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas atsistatydins iš šių pareigų.
 
Remiantis J. Huntsmano atsistatydinimo pareiškimu, kurį ambasadorius nusiuntė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, jis oficialiai atsistatydins spalio 3 d.
 
J. Hunstmanas JAV ambasadoriumi Rusijoje tapo 2017 metų spalį. Anksčiau – 1992-1993 metais – politikas ėjo JAV ambasadoriaus Singapūre pareigas, 2005-2009 metais J. Huntsmanas užėmė Jutos valstijos gubernatoriaus pareigas, o 2009-2011 metais buvo JAV prezidento pasiuntinys Kinijoje.
 
Apie ambasadoriaus sprendimą atsistatydinti pranešama, kai Rusijos ir JAV santykiai yra itin sudėtingi. Sudėtingi dvišaliai santykiai kliudė J. Huntsmanui pasiekti rezultatų.
 
J. Huntsmano kadenciją ambasadoriaus poste žymi sankcijos viena kitos (JAV ir Rusijos) atžvilgiu, diplomatinių atstovybių darbuotojų išsiuntimai. J. Huntsmano kadencijos metu JAV taip pat kovojo su Kremliaus agresija kibernetinėje erdvėje ir vaidmeniu sprendžiant kitus tarptautinius reikalus.
 
„Ambasadorius J. Huntsmanas pareigas Rusijoje ėjo labai sudėtingu, nuviliančiu laikotarpiu“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 05:00

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė nutartį, kuria ragina Sakartvelui skirti sankcijas. Sprendimą iššaukė padidėjusi įtampa tarp Maskvos ir Tbilisio.
 
Dūmos parlamentarai pritarė siūlymui skirti specialius ekonominius apribojimus Sakartvelui, valstybei, kur, pasak Rusijos vyriausybės, „nesibaigia antirusiškos provokacijos“.
 
Dūmos atstovas Viačeslavas Volodinas teigė, kad nuosprendžiu pritariama prašymui Rusijoje uždrausti Sakartvelo vynus ir mineralinį vandenį, taip pat riboti pinigų iš Rusijos į Sakartvelą pervedimus.
 
Pastarosiomis savaitėmis Sakartvelo sostinės gatvėse susirinkę žmonės protestavo dėl Rusijos Dūmos atstovo kalbos Sakartvelo parlamente. Pasipiktinta, kad Dūmos narys kreipėsi į parlamentą iš pirmininko vietos.
Maskva į protestus atsakė apribodama šalies vyno importą į Rusiją ir uždrausdama skrydžius į Sakartvelą.
 
Įtampa tarp šalių dar labiau paaštrėjo, kai sekmadienio vakarą Sakartvelo opozicinio televizijos kanalo „Rustavi-2“ laidų vedėjas Georgijus Gabunija tiesioginiame eteryje necenzūriniais žodžiais pasisakė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
Dūmos tinklapis pateikė V. Volodino citatą, kuria Dūmos narys teigia, jog Rusija laidos vedėjo pasisakymą priėmė kaip įžeidimą visai šaliai, kaip grasinimą jos piliečiams ir prezidentui. Rusijos atstovai skelbė, kad tvirta ir vieninga Sakartvelo parlamento pozicija nulėmė ir laidos vedėjo elgesį.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad toks elgesys kursto rusofobiją, todėl yra labai pavojingas.
 
„Rustavi-2“ kanalas viešai atsiprašė, bet Dūma vis tiek priėmė nutarimą, palankų sankcijoms Sakartvelui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 11:00