Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pusę turto sudaro nekilnojamasis turtas. Gyvenamųjų namų, esančių Lietuvoje, vertė pernai siekė 128,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 93,7 tūkst. eurų. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma premjero deklaracijoje siekia 29,3 tūkst. eurų.
 
Premjeras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų Lietuvoje, kurių vertė – 5792 eurai.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 26,3 tūkst. eurų. Jo žmona Edita Šapokienė tuo tarpu deklaravo butus daugiabučiuose namuose už 211,4 tūkst. eurų bei 185 tūkst. eurų skolos.
 
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas butų daugiabučiuose namuose deklaravo už 100 tūkst. eurų, o gyvenamųjų namų už 150 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 111 tūkst. eurų skolos.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tuo tarpu deklaravo turįs žemės sklypų už 258 tūkst. eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 184 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs po 40 tūkst. eurų vertės butų bei gyvenamųjų namų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė deklaravo turinti gyvenamųjų namų už 20,4 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų, kurių vertė – 18,5 tūkst. eurų. Jos deklaracijoje taip pažymima 147,2 tūkst. eurų santaupų bei 25,3 tūkst. eurų skolos.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministro pozicijoje esantis Rimantas Sinkevičius deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 70 tūkst. eurų, taip pat 115 tūkst. eurų santaupų.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis deklaravo nekilnojamojo turto už beveik 100 tūkst. eurų, taip pat 110 tūkst. eurų santaupų ir 90 tūkst. eurų skolos.
 
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas deklaravo turįs butų už 100 tūkst. eurų bei gyvenamųjų namų už 40 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 23,6 tūkst. eurų skolos.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo metinėje turto deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų už 182 tūkst. eurų ir butų už beveik 73 tūkst. eurų. Taip pat ministras deklaravo turįs žemės sklypų už beveik 50 tūkst. eurų bei 22 tūkst. eurų skolos.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekilnojamojo turto deklaravo už beveik 200 tūkst. eurų. 150 tūkst. eurų vertės sudaro gyvenamieji namai, 27 tūkst. eurų – butai, nebaigti statyti statiniai – 20 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų už 120 tūkst. eurų. J. Narkevičiaus kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 20,3 tūkst. eurų, taip pat deklaruota 43,7 tūkst. eurų skolos.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo tarpu nekilnojamojo turto deklaravo tik už 18,8 tūkst. eurų (gyvenamųjų namų). Ministro pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 41 tūkst. eurų.
 
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savo deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų, kurių vertė – 52 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs 10,5 tūkst. eurų santaupų bei 83,4 tūkst. eurų skolos.
 
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius deklaravo gyvenamųjų namų, kurių vertė – 210 tūkst. eurų, taip pat kitų statinių už 107 tūkst. eurų. Ministras taip pat pateikė turįs žemės sklypų už 129 tūkst. eurų. Skolų E. Jankevičius nedeklaravo.
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius deklaravo turįs gyvenamųjų namų už 231,8 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų už beveik 58 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 30 tūkst. eurų, tačiau taip pat turįs ir 231,6 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
 
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis deklaravo turį butų už beveik 50 tūkst. eurų, taip pat – akcijų už 23 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų ministras deklaravo 58 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 07:40

Pinigai. Slaptai.lt foto

Lietuvoje įvestas karantinas tikrina tiek valstybės, tiek privačių asmenų ekonominę ištvermę. Jau dabar aišku, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas truks mažiausiai mėnesį ir daliai piliečių kainuos turimas darbo vietas. Ekspertams ir atsakingoms institucijoms skaičiuojant, kiek dėl kononaviruso sukeltos krizės žmonių Lietuvoje galėtų netekti darbo, o valdžiai ruošiant priemones, skirtas sumažinti žalą įmonėms ir darbuotojams, šalies piliečiai įvertino savo galimybes prasilaikyti tik iš savo turimų santaupų.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ kovo 25–30 d. vykdytos apklausos rezultatai rodo, kad netekę šiuo metu turimo pajamų šaltinio, daugiau nei mėnesį iš turimų santaupų išgyventi galėtų 57 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Trečdalio (34 proc.) gyventojų teigimu, jei bręstančios ekonominės krizės metu netektų visų dabartinių pajamų, be papildomos paramos ilgesnis nei mėnesio laikotarpis būtų tiesiog nepakeliamas. Kaip rodo apklausos metu susisteminti duomenys, pusė (17 proc.) iš taip atsakiusių respondentų tvirtina, kad iš savo santaupų išgyventų ne daugiau kaip mėnesį. Tokia pati dalis gyventojų (17 proc.) deklaruoja, kad apskritai šiuo metu neturi jokių santaupų, tad netekę įprastinių pajamų bematant patirtų rimtų problemų – tiesiog neturėtų iš ko gyventi.
 
Savo ruožtu žvelgiant į gyventojų dalį, atsakiusią, kad iš savo turimų santaupų galėtų prasilaikyti ilgiau nei mėnesį, matyti, jog šeštadaliui (17 proc.) respondentų nebūtų sudėtingas ir ilgesnis nei pusmetį trunkantis laikotarpis.
 
Kiek daugiau – 20 proc. iš turimų santaupų galėtų išsiversti ilgiau nei 3 mėnesius, bet ne daugiau kaip pusmetį. Dar penktadalis (20 proc.) gyventojų teigia, kad iš turimų santaupų prasilaikytų daugiau nei mėnesį, bet ne daugiau kaip tris mėnesius.
 
Tuo tarpu 9 proc. respondentų teigė atsakymo apskritai į šį klausimą neturį.
 
Ilgesnį nei pusmetį trunkantį laikotarpį iš turimų savo santaupų išgyventi, kaip rodo apklausa, galėtų dažniausiai vyresni nei 30 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir respondentai, kurie gyvena santuokoje, tačiau neturi vaikų.
 
3 – 6 mėnesių laikotarpį dažniau įvardino respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje ar tie, kurių namų ūkį sudaro trys žmonės.
 
Nuo 1 iki 3 mėnesių dažniausiai prasilaikytų jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, dirbantys respondentai bei gyvenantys namuose vieni.
 
Dažniausiai jaunesni nei 50 metų žmonės bei asmenys, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, teigia, kad iš turimų santaupų neprasilaikytų daugiau nei mėnesį. Tą patį dažniausiai teigia ir respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, pensininkai ir besimokantis jaunimas. Galiausiai, kad netekę pajamų šaltinio bematant patirtų rimtų problemų, teigia dažniausiai vyrai, jaunimas iki 30 metų, bedarbiai ir namų šeimininkės.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 metų kovo 25–30 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 500 Lietuvos gyventojų (18-74 metų) visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 – 74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.05; 15:52