Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str., 101 str.,103 str. 1 d.,111 str. 1 d. ir 112 str. dėl neteisėtų TSRS kariškių ir kitų asmenų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį.

Šis ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti 2 asmenis, 2014 m. rudenį buvo atskirtas iš baudžiamosios bylos, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. 7 įtariamųjų ir kitų nenustatytų organizuotos grupės narių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir bus tęsiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nukentėjusieji informuojami apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiais pripažinti beveik 700 asmenų. Šie asmenys yra pripažinti nukentėjusiais ir šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje.

Prokuroro sprendimu, su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga bus galima susipažinti iki 2017-06-28. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.04.29; 05:32

g.visockas-portretas

Užverstas paskutinis neseniai knygynuose pasirodžiusios Manto Martišiaus knygos “(Ne)akivaizdus karas” puslapis. Iš karto privalau pabrėžti – vertingas veikalas. Jame – gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų.

Atidžiai perskaičius Manto Martišiaus veikalą įmanoma susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje nūnai kariaujami informaciniai karai.

Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis. Ypač – žurnalistams, narpliojantiems žvalgybines istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys.

Continue reading „Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus“

g.visockas-portretas

Šią vasarą sukanka ketveri metai, kai visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pradėjo intensyviai domėtis Medininkų žudynių byla.

Per paskutiniuosius kelerius metus sukaupti duomenys jau leidžia daryti išsamius, plačius apibendrinimus.

Deja, nuomonė, kurią susidariau kantriai vaikščiodamas į visus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdžius, nėra palanki nei mūsų teisėsaugai, nei mūsų politikams. Jei Lietuva vadovautųsi savo pačios priimtais įstatymais, Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas šiandien džiaugtųsi laisve.

Lietuva buvusio Latvijos omonininko neturėjo pagrindo net suimti. Juolab – teisti pačia griežčiausia bausme. Mat Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovai teismui nepateikė nė menkiausio K.Michailovo – Nikulino kaltę patvirtinančio įrodymo. O kalbos apie neva negaliojančius senaties terminus ar pritaikytus kaltinimus dėl karo nusikaltimų tėra pigi kelių politinių jėgų intriga, kurios pagalba begėdiškai siekiama paslėpti rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos nagrinėjimo klaidas.

Continue reading „Politiniai Medininkų žudynių bylos aspektai“

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Demokratija yra grįsta ne tik valdžių atskyrimu, bet ir pasitikėjimu tomis valdžiomis. Viena iš jų – teismai. Šiandien ir plika akimi matosi daug neargumentuotos kritikos, noro sąmoningai sunaikinti pasitikėjimo likučius. Tačiau reikia pasakyti, kad ir patys teisėjai prisideda prie šio proceso.

Be jokios abejonės, pats ryškiausias pavyzdys – tai teisėjo Antano Virbalo sprendimas išteisinti Algirdą Paleckį dėl teiginio, kad „savi šaudė į savus“ per Sausio 13-ąją. Pasirodo, tai tik nuomonė, kuri buvo grindžiama kitais šaltiniais, tarp kurių atsidūrė ir visuotinai žinoma šmeižikiška knyga „Durnių laivas“.

Continue reading „Teismų pasitikėjimo likučių naikinimo metas“

algimantas-zolubas-1

Partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis 2012-01-18 teisme išteisintas už viešai pasakytus teiginius, jog per Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“. Išteisinamąjį nuosprendį A. Paleckiui trečiadienį paskelbė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas.

Teisėjas Antanas Virbalas nusprendė, kad A. Paleckio veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nes jis neturėjęs tikslo neigti nei sovietų agresijos, nei įžeisti aukų, o tik rėmėsi rašytiniais šaltiniais. Pasak teismo, nėra įrodyta, kad A. Paleckis neigė sovietų agresiją, prieš lietuvių tautą įvykdytus labai sunkius nusikaltimus. Teismas pabrėžė, kad kaltinamasis išsakė nuomonę. „Kadangi A. Paleckis išreiškė ne savo asmeninę, o kitų šaltinių nuomonę, negalima daryti išvados, jog tuo jis įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo atminimą ir jų artimuosius“, – paskelbė teisėjas.

Continue reading „Kelti baudžiamąją bylą teisėjui“

gintaras_portretas_2

Liepos 18-osios popietę praleidau prie televizoriaus, stebėdamas Austrijos skandalo priežastis analizuojančias laidas, o internete – ieškodamas straipsnių, pasakojančių, kaip oficialiosios Vienos sprendimą paleisti buvusį KGB pulkininką Michailą Golovatovą vertina austriškoji ir rusiškoji spauda.

Neįmanoma nepritarti europarlamentarui prof. Vytautui Landsbergiui, kuris, duodamas interviu “Lietuvos ryto” televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, negailėjo itin piktų priekaištų Austrijai, išdavusiai pagrindinį Europos Sąjungos principą: “visi – už vieną, vienas – už visus”. Akivaizdu, kad oficialioji Viena, pasiskubindama greičiau nei per 48 valandas paleisti KGB pulkininką M.Golovatovą, atsižvelgė būtent  į Kremliaus interesus, o į mūsų, lietuvių, lūkesčius, – nusispjovė. Akivaizdu ir tai, kad žengdama Lietuvą ignoruojantį žingsnį, Austrija tik dar kartą pademonstravo, jog Europos Sąjungoje nėra jokios vienybės ir jokio solidarumo.

Continue reading „Kodėl visą pyktį sukoncentravome į Austriją?“

putinas_chamas

Ar Rusija visada vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus? Ar Rusija visada laikosi savo pasirašytų sutarčių?

Šiek tiek kvaili klausimai žmogui, geriau žinančiam šią šalį. Tačiau komentatoriai internetiniuose naujienų portaluose, kuomet puolama motulė Rusija, turi kitokią nuomonę.

Jie mano, kad Lietuvos gyventojai, kurie praeityje yra nukentėję nuo Sovietų Rusijos imperijos teroro, yra patys kalti. Be to, jie visi yra paprasčiausi niekšai, nes drįstą prašyti žalos atlyginimo. Jei tave ir tavo šeimą trėmė į Sibirą, tai tu pats kaltas.

Continue reading „Ar Rusija turi įsipareigojimų?“

savukynas_gera_m

Kiekviena karta ieško praeities laikotarpių, į kuriuos gali atsiremti. Aš manau, kad tokie laikotarpiai gali būti tie, kuriuose buvo aktualizuota laisvės idėja: tai ir LDK laikai, ir XIX amžiaus sukilimai, savanorių kovos, pokario partizanai ir, be abejo, Sąjūdis bei Sausio 13-oji. Gaila, kad mūsų istorikai nelabai kreipia dėmesio į šį laikotarpį. Tačiau reikia pabandyti suprasti, kas anuomet vyko.

Rusijoje jau ilgą laiką bandoma įtvirtinti sąmokslo teoriją. Detaliausiai ją išdėstė Sergėjus Kara – Murza savo knygoje „Sąmonės manipuliacijos“. Anot jo, Sausio įvykiai – tai tik manipuliavimas. Pasak jo, tuo metu Lietuvoje „Landsbergio režimas“ turėjo žlugti, nes vis daugėjo nepatenkintų žmonių jo politika – tai ne tik rusakalbiai, bet ir kolūkiečiai, kurie nenorėjo, kad žemė būtų privatizuota. Ir kaip tik tokiu metu įvyksta kruvinieji Sausio įvykiai.

Continue reading „Ar Sausio 13 – oji buvo sąmokslas?“