Minint 26-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, šeštadienį Vilniuje surengtame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Laisvės gynėjų atminimą pagerbė Lietuvos diplomatai.

9-erių kilometrų bėgimo trasa simboliškai, kaip ir kiekvienais metais, sujungė Antakalnio kapines, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir Televizijos bokštą. Prieš startą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Lietuvos ir užsienio diplomatais bei visais bėgimo dalyviais padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų.

Bėgime dalyvavo gausus būrys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Prie ministerijos bėgikų klubo suburtos komandos prisijungė ir Vilniuje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai bei JAV kariai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje ir Vokietijoje. Drauge su JAV kariais bėgo JAV pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras John L. Gronski¸ specialiai su savo kariais iš Vokietijos atvykęs į Lietuvą dalyvauti šiame bėgime. Daugiausia bėgikų delegavo Japonijos ambasada su ambasadoriumi Toyoei Shigeeda priešakyje.

Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuoti Berlyne, Briuselyje, Dubline, Helsinkyje, Londone, Madride, Niujorke, Paryžiuje, Stokholme ir kituose miestuose.

Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.

2017.01.15; 23:20

gintaras_originalas

Lietuvoje – maloni staigmena. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Artūras Skučas išleido prisiminimų knygą apie Lietuvai lemtingas dienas 1990 – 1993-aisiais metais.

Knyga pavadinta intriguojančiai – “Pėstininko užrašai”. Knygos žanras taip pat intriguojantis. Memuarai įvardinti kaip dokumentinis romanas.

Seime surengto iškilmingo knygos pristatymo metu pabrėžti momentai, kurių net ir didžiausi priešai nesugebėtų paneigti: ši institucija anuomet atliko itin svarbų vaidmenį tiek ginant parlamentą nuo sovietų karinės agresijos, tiek saugant prof. Vytautauto Landsbergio gyvybę, tiek stebint sovietinės kariuomenės judėjimą, tiek atremiant Kremliaus informacines – propagandines atakas.

Continue reading „Lagaminas su dvigubu dugnu“

tyla_antanas

Stebint bendriausias ilgalaikes Lietuvos ir lietuvių tautos raidos kryptis galima išskirti tris vertybes, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą – tai valstybinės laisvės branginimas bei dora, darbštumas ir siekis pažinti pasaulį savišvieta ir mokslo keliu.

Šioms vertybėms įgyvendinti tauta parodė daug pasiryžimo, valios, jėgų ir pasiaukojimo tiek senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – laikais, tiek ginant lietuvių kalbą ir raštą Rusijos okupacijos ir spaudos draudimo laikotarpiu, Lenkijos okupuotoje Lietuvoje bei praėjusiame amžiuje du kartus atkuriant modernią Lietuvos valstybę. Nereikia šių vertybių aukštinti kaip kažką ypatinga. Iš tikrųjų tai yra natūralus, normalus civilizuotos tautos mentalitetas.

Continue reading „Birželio sukilimas už Nepriklausomą Lietuvą: prieš bėgantį ir ateinantį okupantus“

kremlius_1111

Tikriausiai visi esame girdėję, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų pabaigoje paskelbė išsamią ataskaitą “Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse”.

Šis dokumentas sulaukė atgarsių tiek Amerikoje, tiek Europoje, tiek pačioje Rusijoje. Tik pamanyk, oficialios Rusijos Federacijos institucijos svarsto, kokios pasaulio valstybės labiausiai pažeidžia žmonių galimybę laisvai reikšti savo nuomonę, rengti protesto akcijas ar bylinėtis sąžiningai organizuojamuose teismuose.

Kritika dėl neva grubiai, dažnai, kryptingai pažeidžiamų žmogaus teisių nukreipta labiausiai JAV ir Europos Sąjungos pusėn. Apie ignoruojamas, paminamas žmogaus teises pačioje Rusijoje kažkodėl neužsimenama.

Continue reading „Ką byloja Rusijos URM ataskaita?“

cekeliene

Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti Rusijos Federacijos piliečio M. Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus.

„Šių metų liepos 14 d. 4:45 val. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu  Vienos (Austrija) oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis. Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB specialiosios paskirties būrys „Alfa“, kurį sudarė TSRS kariuomenės kariai, ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, tankais, šarvuočiais, kariniais automobiliais, tyčia puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą – Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Continue reading „Eurojuste pradėta teisinė procedūra dėl susižinojimo su Austrija“