Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Aukštutinėje Silezijoje, Gleivico miesto pakraštyje, SS šturmbanfiurerio Helmuto Naujokso vadovaujama esesininkų grupė turėjo inscenizuoti vokiečių valstybinės radijo stoties užpuolimą.

Geologai  ir konservai

1939 m. rugpjūčio 15 d. į Gleivicą, daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turintį miestą pasienyje su Lenkija, apdulkėjusiais fordais atvyko ir viešbutyje apsistojo septyni vyrai. Šeimininkui jie prisitatė esą inžinieriai, atvykę vykdyti geologinių tyrinėjimų.

Continue reading „Bobulė numirė (2)“

Nacistų okupacinis režimas Lietuvoje, kaip ir kituose okupuotuose kraštuose, įvedė griežtą spaudos kontrolę. Vokiečių cenzūra neleisdavo spausdinti objektyvių straipsnių apie tarptautinę padėtį, karo veiksmus frontuose, okupuotos Lietuvos ekonominę ir kultūrinę būklę.

Lietuvių spauda buvo verčiama garbinti A. Hitlerį, “nenugalimą” Vokietijos kariuomenę, liaupsinti vokiečių kultūrą. Be to, naciai lietuvių laikraščiams prievarta bruko antisemitinius straipsnius, įvairiausius vokiškus potvarkius ir skelbimus.

Tokioje situacijoje objektyvios ir lietuvių tautinius interesus atspindinčios spaudos poreikis buvo milžiniškas. Suprantama, jog tokia spauda galėjo egzistuoti tik pogrindyje. Kaip spaudos draudimo laikais suklestėjo knygnešių judėjimas ir lietuviškų knygų ir spaudos gabenimas į Lietuvą, taip ir nacių okupacijos metu atsirado nauja spaudos rūšis – rezistencijos spauda.

Continue reading „Lietuvių antinacinė spauda ir jos leidėjai 1941 – 1944 metais“

arunas_bubnys

Antrojo pasaulinio karo metais Europos žydai patyrė milžinišką tragediją. Daugumoje nacių Vokietijos okupuotų šalių buvo iš dalies arba visiškai sunaikintos per šimtmečius čia gyvenusios skaitlingos žydų bendruomenės. Milijonai žydų buvo įkalinti ir žudomi koncentracijos stovyklose, getuose ir kalėjimuose, buvo sušaudyti netoli savo gimtųjų vietų esančiuose miškeliuose ir kitose atokiose vietose.

Visose okupuotose šalyse naciai surado talkininkų, padėjusių jiems persekioti ir žudyti žydus. Kita vertus, visose pavergtose šalyse atsirado tūkstančiai geros valios ir humaniškų žmonių, kurie, rizikuodami savo gyvybe ir laisve, įvairiausiais būdais stengėsi padėti savo bendrapiliečiams žydams. Šiame straipsnyje bus kalbama apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir pavienių dvasiškių poziciją ir elgseną žydų genocido (holokausto) atžvilgiu, apie Bažnyčios tarnų pastangas gelbėti persekiojamus ir žudomus žydus.

Continue reading „Lietuvos kunigai – žydų gelbėtojai“

ziuronai

Olandijoje jis buvo gerai žinomas karalienės Vilhelminos rūmuose, dažnai išvykdavo į Vokietiją. Vokiečių diduomenė jį pažinojo kaip “žmogų su žiūronais”. Gyveno jis iš reklamos ir vaistų gamybos, tačiau Europoje jį kažkodėl priimdavo kaip anglų aukštuomenės atstovą, turintį plačių ryšių.

Kalbama apie Bestą, Didžiosios Britanijos karinį žvalgą, kapitoną, iš profesijos – buhalterį. Bestas vykdė taip pat ir britų MI 6 užduotis. 1938 m. būtent jis surengė sero Stiuarto Menziso (vėliau tapusio MI 6 šefu) ir Vokietijos Generalinio štabo viršininko generolo Liudvigo Beko emisaro susitikimą. Bekas buvo Vokietijos karinės politinės vadovybės suokalbio prieš Adolfą Hitlerį įkvėpėjas ir organizatorius.

Continue reading „“Žmogus su žiūronais”“