Kitą savaitę ambasadorius Remigijus Motuzas grįžta vadovauti Lietuvos ambasadai Rusijos Federacijoje.
 
Užsienio reikalų ministerijos komisija nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad R. Motuzas išreiškė prioritetą privatiems interesams ir vadovavosi ne Europos Sąjungos Vizų kodekso tiksliais ir siekiais.
 
Komisijos išvada – R. Motuzas nepadarė tarnybinio nusižengimo.
 
R. ir T. Nasyrovų pateikti prašymai Šengeno vizai gauti buvo išnagrinėti laikantis visų Vizų kodekse numatytų procedūrų ir reikalavimų, vizos jiems išduotos teisėtai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 00:30

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas. EPA – ELTA nuotr.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, priimtas sprendimas Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą apklausti liudytoju bendra tvarka. Iki šiol jam buvęs suteiktas liudytojo, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, (specialiojo liudytojo) statusas yra panaikintas. 

Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad ambasadoriaus R. Motuzo veiksmuose gali būti tarnybinio nusižengimo požymių, ši informacija perduota vertinti Užsienio reikalų ministerijai sprendžiant R. Motuzo tarnybinės atsakomybės klausimą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo neskaidraus Šengeno valstybės vizos išdavimo Rusijos Federacijos piliečiui. Šiame tyrime dėl galimos prekybos poveikiu įtarimai yra pareikšti trims asmenims. 

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 03:00

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta nota dėl gautų grasinimų Lietuvos diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje darbuotojams ir jų šeimos nariams. 

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasados Maskvoje gautas grasinantis laiškas, raginantis ambasados darbuotojus ir jų šeimos narius per mėnesį išvykti iš Maskvos, siejamas su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“. 

Balandžio 1 dieną Lietuvos ambasada oficialia nota kreipėsi į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją, prašydama nedelsiant atlikti šio įvykio tyrimą ir užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių fizinį saugumą. Į šį kreipimąsi iki šiol nesulaukta jokios oficialios Rusijos užsienio reikalų ar kitų institucijų reakcijos.

Per iškviestąjį Rusijos Federacijos ambasados atstovą pakartotinai perduotas reikalavimas kuo skubiau atlikti incidento tyrimą bei užtikrinti Lietuvos atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, remiantis 1961 metų Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių.

Užsienio reikalų ministerija ėmėsi vidaus teisės aktais numatytų būtinų priemonių sustiprinti diplomatinės atstovybės Maskvoje, jos darbuotojų ir jų šeimos narių apsaugą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija

ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, jog ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas dėl savo pažeidžiamumo yra pakviestas konsultacijų į Lietuvą. Užsienio reikalų ministerija įvardino dvi tokio sprendimo priežastis: gautą grasinantį laišką ir tai, kad R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuvos ambasada Rusijoje gavo grasinamą laišką, kuris tapo vienu iš argumentų priimant sprendimą dėl R. Motuzo. 

„Kovo pabaigoje ambasada gavo elektroninį laišką, kurį pasirašė specialiųjų tarnybų veteranai, grasinamą laišką ambasadoriui, diplomatams, reikalaujant palikti šalį per mėnesį, nes kitaip gali būti grėsmė saugumui. Į tai buvo reaguota“, – sakė L. Linkevičius.

Ketvirtadienį dėl R. Motuzo pasisakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, po to, kai R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo, ambasadorius tapo pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai. 

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, įtarimus pareiškė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generaliniam direktoriui Rimantui Šidlauskui ir Rusijos piliečiui banko savininkui Rinatui Nasirovui bei verslininkui Albinui Bieliauskui.

Pasak STT, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo.

Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:00

LPPARA generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, sekmadienį sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) generalinį direktorių Rimantą Šidlauską ir dar du asmenis.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo, sakoma STT pranešime.

Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.08; 10:08

Le Monde korespondentas Olivje Triukas pabandė išsiaiškinti, ar kinams Latvija tampa vartais į Europą.

2004 metais toji Baltijos šalis įsijungė į ES, 2007-aisiasi pasirašė Šengeno susitarimą, o 2010-aisiais priėmė naują Imigracijos įstatymą, sakoma straipsnyje. Dabar užsienio investuotojai ir asmenys, nusipirkę nekilnojamojo turto, gali pretenduoti gauti leidimą laikinai gyventi Latvijoje, vadinasi, ir visoje ES.

Continue reading „Leidimas laikinai gyventi Latvijoje kinams pakeičia Šengeno vizą“

Dūmos Deputatų pajamų kontrolės komiteto vadovas Nikolajus Kovaliovas griežtai paneigė pranešimus, kad jis neva tai susitarė su Amerikos senatoriumi Benu Kardinu steigti bendrą kovos su korupcija komisiją.

Rusijos valdininkų turto ir sąskaitų užsienyje ieškoma jau seniai, bet kaip vienintėlę Dūmos kovotojų su korupcija sėkmę galima paminėti tik Vieningosios Rusijos atstovo Vladimiro Pechtino pasitraukimą, kai buvo rasta jo turto Majamyje. Tuo tarpu tiesioginiai Rusijos įstatymų pažeidinėjimai čia pat, tiesiog to paties N.Kovaliovo panosėje, praktiškai nieko nedomina.

Štai buvęs N.Kovaliovo padėjėjas ir draugas, o dabar Federacijos Tarybos narys nuo Samaros srities Sergejus Mamedovas seniai ir nebaudžiamai turi visa tai, ko ponas N.Kovaliovas ruošiasi ieškoti drauge su kolegomis amerikiečiais. Bet nei ryšiai su kriminalitetu, nei turimi užsienio aktyvai, net turima Rusijos senatoriaus teisė gyventi Estijoje jam nesukėlė absoliučiai jokių problemų.

Continue reading „Samaros sričiai Rusijos Federacijos Taryboje atstovauja „estas““