Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas paragino mažinti tarp Rusijos ir Vakarų tvyrančia įtampą. Šį siūlymą jis išsakė pirmadienį, Prancūzijos ministrams Maskvoje susitikus su kolegomis Rusijos ministrais.
 
„Tam atėjo laikas, tam dabar yra tinkamas metas – turėtume mažinti nepasitikėjimą“, – spaudos konferencijoje Rusijos sostinėje kalbėjo J. Y. Le Drianas.
 
Jis ir gynybos ministras Florence’as Parly’us surengė pirmąjį taip vadinamą „2+2“ formato susitikimą. Toks formatas buvo atmestas nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą.
 
„Mes atvykome respublikos prezidento vardu pasiūlyti naują pasitikėjimo ir saugumo darbotvarkę“, – teigė J. Y. Le Drianas. F. Parly’us tvirtino, „kaip svarbu yra kalbėtis vieniems su kitais ir taip išvengti nesusipratimų ir trinties“.
 
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad bandyti atstatyti ryšius yra įmanoma ir reikalinga.
 
Ryšiai tarp Rusijos ir Europos nuo 2014 metų yra smarkiai įtempti – ES ir JAV dėl Krymo aneksijos šaliai įvedė sankcijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau parodė, jog sieks atšildyti atmosferą – praėjusį mėnesį Vladimirą Putiną jis pakvietė derybų Pietų Prancūzijoje ir taip atnaujino aukšto lygio diplomatinius ryšius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.10; 08:00

Austrijos karinių pajėgų antsiuvas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Austrijos kolegei Karinai Kneissl išsakė nepasitenkinimą tuo, kad Rusija buvo neva neteisingai apkaltinta dėl Austrijoje kilusio šnipinėjimo skandalo, informuoja naujienų agentūra dpa.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Lavrovas su K. Kneissl telefonu aptarė „nepagrįstus kaltinimus“ mestus nesilaikant diplomatinių susitarimų.

Anot S. Lavrovo, Austrija turėjo veikti oficialiais komunikacijos kanalais ir aptarti situaciją tiesiogiai su Rusija remdamasi faktais, užuot paskelbdama ją viešai.

Penktadienį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir šalies gynybos ministras Mario Kunasekas atskleidė, kad prieš penkerius metus į atsargą išėjęs Austrijos pulkininkas įtariamas šnipinėjimu Rusijai nuo dešimtojo praeito amžiaus dešimtmečio iki 2018 m.

S. Kurzas pareiškė, kad Rusijos šnipinėjimas Europoje, kaip ir šnipinėjimas apskritai, yra nepriimtini.

Austrijos užsienio reikalų ministrė K. Kneissl į skandalą sureagavo atšaukdama planuotą vizitą į Rusiją. Ji taip pat pareiškė, kad pasitvirtinus įtarimams santykiai tarp abiejų valstybių gali pašlyti.

Tuo metu, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, K. Kneissl išsakė viltį, kad žingsniai, kurių gali būti imtasi, nepakenks tarpvalstybiniams santykiams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.10; 16:40

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko

Kremliaus propagandistai vis labiau siunta. Rusijos TV kanalai, kuriuos valdo Putino klanas, unisonu prakeikinėja Ukrainą, esą ją valdo nusikaltėliai, niekšai ir pašlemėkai. Žodžių nesirenkama. Ukraina tuoj žlugs, ir tuomet motina Rusija išgelbės jau ketverius su viršum metų kenčiančią, Rusijai brolišką ukrainiečių tautą.

Žirinovskis tiesiai šviesiai sako, jog visa banditiška Ukrainos valdžia bus susodinta į nusikaltėlių suolą, o vėliau ištremta į Vorkutą.

Veidmainystė, ciniškas melas, atviri įžeidinėjimai, net nesistengiant nuslėpti totalinės neapykantos ir tikrųjų kėslų, sklinda ne tik iš Kremliui parsidavusių „žurnalistų“, bet ir iš Rusijos Dūmos deputatų lūpų. Tų pačių, kurie kiekvieną dieną bėgioja iš vieno TV kanalo į kitą, pildami tas pačias pamazgas.

Tačiau „argumentai“, kad Ukraina žlugs, senka, tad propagandistai desperatiškai griebiasi paskutinio šiaudo, – atviro tyčiojimosi.

Myliu Ukrainą

Šią savaitę Niujorke vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš tribūnos aiškiai, nevyniodamas žodžių į vatą, pareiškė, jog Rusija yra okupantė, ir kad ji nenori įsileisti tarptautinės taikdarių misijos, nes bijo, kad visas pasaulis pamatys Rytų Ukrainoje rusų tankus ir rusų kareivius.

Rusija ligi šiol tai atkakliai neigia.

Ukrainos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Jungtinių Tautų vadovaujama taikos palaikymo operacija padės atkurti šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą. „Aš įsitikinęs, kad daugiašalė taikos palaikymo operacija su JT mandatu ir aiškiu tikslu atkurti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, gali tapti lemiamu veiksniu nutraukiant ukrainiečių liaudies kančias. Remiamės tuo, kad nėra geresnio būdo nei nusiųsti tokią JT vadovaujamą operaciją“, – sakė prezidentas per Niujorke įvykusį renginį dėl paramos JT taikos palaikymo veiklai.

P. Porošenka padėkojo Vokietijai, Prancūzijai ir JAV „už tarptautinės paramos šiai iniciatyvai mobilizavimą“.

Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad kreipėsi į JT su prašymu dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Rytų Ukrainoje, bet jo prašymas nebuvo patenkintas. 

Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Po atviros ir griežtos P. Porošenko kalbos JT, Kremliaus skalikas iš „Rossija 1“, save laikantis žurnalistu Jevgenijus Popovas pasigavo koridoriumi einantį prezidentą ir pabandė iš jo paimti interviu. Tačiau šis labai mandagiai, ranka suėmęs Popovo rankos riešą, atsisakė: „Jokių atsakymų Rusijos žiniasklaidai  – jūs visi skleidžiate fakenews (melagingas naujienas – aut.“) .

 Ir palinkėjęs „žurnalistui“ sėkmės skubiai pasitraukė.

Ir štai tuomet atsitiko tai, kuo propagandistai iškart užpildys savo eterį ir ištisai kartos tuos pačius vaizdelius: P. Porošenko, panašu, supainiojęs duris įėjo į patalpą, kurioje tuo metu posėdžiavo Rusijos delegacija. Supratęs, kad suklydo, apsisuko ir išėjo.

Čia propagandistų mylimas bei dievinamas užsienio reikalų „asas“ Sergejus Lavrovas, laisvalaikiu rašantis… eiles, neištvėrė: „Greičiausiai supainiojo su tualetu“, – pakomentavo.

Tuo tarsi buvo duota komanada skalikams: fass! – Pats Rusijos diplomatijos vadovas sukomandavo!

„Rossija 1“ rugsėjo 26 d. net paruošė specialią laidą apie įvykius Niujorke. „Stebinantys ir neįtikėtini Petro Porošenkos nuotykiai Generalinėje Asamblėjoje“, – su neslepiamu patosu pradėjo vedėja Olga Skabejeva, kuri ir Popovo žmona, ir dar labiau už vyrą aršesnė propagandistė.

Tiesiogiai buvo susisiekta  su “žurnalistu“, kuris bandė pakalbinti Ukrainos prezidentą ir kuriam jis palietė ranką. „Koks jausmas?“ – klausė laidos vedėja. „Jausmas puikus čia, Niujorke. Mes su Porošenka norėjome rimtai pasišnekėtėti, o jis ėmė mojuoti fakenews, fakenews“, – atsakė propagandinės televizijos „žurnalistas“.

Skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis.

Toliau buvo klausiama, kurią ranką jam palietė Ukrainos prezidentas, ir ar jam neskauda, į ką žurnalistas atsakė, kad „įsikabino į dešinę“, bet nestipriai, todėl neskauda…. „Nestipriai, aš net nežinau, ką Porošenka norėjo tuo parodyti“, – toliau pasakojo žmonos vyras.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. EPA-ELTA nuotr.

„Vos neįvyko fatalinė klaida“, – taip jis parengtame reportaže apibūdino situaciją, kai P. Porošenka įėjo ne pro tas duris.

Paskui vėl buvo rodomas vaizdas iš TV studijos, kur laidos vedėja klausė, kodėl P. Porošenka kalba rusiškai. Esą Ukrainoje prezidentas kalbėti rusiškai uždraudė, o pats kalba šia kalba.

Kai argumentų, galinčių paneigti Krymo ir Rytų Ukrainos okupaciją, nebėra, lieka tik vienas – melo kelias.

Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo“

Bet melo kojos, sako liaudies patarlė, trumpos.

Ir dar. Gaila tų ukrainiečių, regis, protingų žmonių, kurie pakaitomis dalyvauja tokiuose šou.

Ar grįžus namo, į Ukrainą, – nedvokia?

2018.09.28; 06:00

Po Didžiojoje Britanijoje įvykdyto pasikėsinimo į buvusį agentą Sergejų Skripalį Rusija pateikė konkrečius klausimus Cheminio ginklo draudimo organizacijai (OPCW). Tai trečiadienį lankydamasis Tokijuje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes pasieksime, kad į visus mūsų klausimus būtų atsakyta“, – pabrėžė jis.

Londonas dėl išpuolio kaltina Rusiją. Teigiama, kad S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta chemine kovine medžiaga „Novičiok“. OPCW ekspertai lankosi Didžiojoje Britanijoje, kad gautų medžiagos mėginių. Medžiagos tyrimas, JT organizacijos duomenimis, gali užtrukti nuo 2 iki 3 savaičių.

S. Lavrovas apkaltino britų vyriausybę darant skubotas išvadas. Londonas esą ir savo užsienio partnerius gena į „apgaulingą solidarumą“. Didžioji Britanija ir Maskva ginče išsiuntė iš šalies viena kitos diplomatus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija žengė neįprastą žingsnį ir trečiadienį sukvietė visus šalyje akredituotus ambasadorius, kad pateiktų jiems Rusijos poziciją. Tačiau ambasadoriai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Kinijos pareiškė, kad neatvyks ir nusiuntė savo atstovus.

Buvęs rusų agentas S. Skripalis, kuris šnipinėjo ir Didžiajai Britanijai, bei jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste. Jų būklė po apnuodijimo išlieka kritiška.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.22; 00:35

JAV iždo departamentas paskelbė ilgai lauktą glaudžiais ryšiais su Kremliumi susijusių žinomų rusų, kurie galėtų tapti sankcijų taikiniais, sąrašą, informuoja CNN.

JAV paskelbė 114 Rusijos politikų ir 96 oligarchų sąrašą, remiantis rugpjūtį JAV Kongreso priimtu įstatymu dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.

Neformaliai šis sąrašas žinomas kaip „Putino sąrašas“. Į septynių puslapių apimties sąrašą taip pat pateko ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir verslo lyderiai. Tarp įvardytų oligarchų atsidūrė ir gerai žinomi oligarchai Romanas Abramovičius ir Olegas Deripaska.

Pagal JAV įstatymą, sąrašas turėjo būti pateiktas iki pirmadienio ir jis buvo paskelbtas likus 10 minučių iki vidurnakčio.

Rusijos senatorius Francas Klincevičius nedelsiant sureagavo į sąrašą, įspėdamas dėl griežto Maskvos atsako.

Informacijos šaltinios – ELTA

2018.01.31; 00:01

Susidūrusi su „ganėtinai įžeidžiamai suformuotais“ Didžiosios Britanijos įtarimais, Rusija nuolat pateikdavo juos atremiančių faktų, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Savo adresu išgirdome ganėtinai įžeidžiamai suformuluotų kaltinimų: kad remiame nusikalstamą režimą Sirijoje, kad esame agresoriai, okupantai, užsienio teritorijų aneksuotojai“, – spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas. Joje jis dalyvavo kartu su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministru Borisu Johnsonu.

Rusija visada skatino Didžiąją Britaniją peržiūrėti konkrečius faktus ir Rusijos poziciją minimais klausimais, teigė S. Lavrovas. „Nuoširdžiai negaliu prisiminti jokių Rusijos veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti agresija prieš Jungtinę Karalystę. Mes Londono niekuo nekaltiname“, – pridūrė S. Lavrovas.

„Sutinkame, kad Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykių šiuo metu negalima pavadinti patenkinamais, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas. – Prisikaupė problemų, kurių svoris tempia mus atgal, tačiau, manau, kad abi pusės nori rasti būdą jas išspręsti“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.23; 01:00

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas penktadienį susitiks su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. „Mūsų santykiai su Rusija negali tęstis taip, kaip iki šiol, kai Rusija mėgina destabilizuoti Europos valstybes, įskaitant Ukrainą“, – sakoma prieš pokalbius paskelbtame pareiškime, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Nepaisant to, tarptautinei bendrijai esą svarbu, kad tarpusavyje būtų toliau kalbama, nes nesusipratimų padariniai gali būti sunkūs. Jo vizitas Rusijoje, pirmasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro per penkerius pastaruosius metus, vyksta sunkiu lauku, pabrėžiama pareiškime. „Tačiau mes privalome kartu siekti sprendimų kovojant su svarbiais globaliais iššūkiais“. B. Johnsonas, be kita ko, turėjo omenyje Irano sandorį bei krizę su Šiaurės Korėja.

Lapkritį Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May apkaltino Rusiją skleidžiant melagingas žinias, kad Vakaruose pasėtų nesantaiką. Be to, Maskva esą kišosi į rinkimus ir įsilaužė į užsienio institucijų kompiuterius, įskaitant Danijos gynybos ministerijos ir Vokietijos Bundestago.

Komentuodama naujausią JK užsienio reikalų ministro pareiškimą, Rusijos vyriausybės atstovė Marija Zacharova, sakė, kad jis Maskvoje tik sukėlė juoką. Esą neverta dėl jo sukti galvos.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.23; 00:01

JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) įspėjo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą dėl „rimto nepasitikėjimo“, tvyrančio tarp abiejų šalių, kurį lėmė Maskvos kišimasis į JAV prezidento rinkimus, rašo BBC.

Anot R. Tilersono, Rusijos veiksmai pakenkė jų santykiams, tačiau būtų nenaudinga tuos santykius nutraukti dėl vienintelės problemos. Politikas pridūrė, kad JAV iki rugsėjo 1-osios pateiks savo atsaką į Rusijos sprendimą sumažinti šalyje JAV diplomatų skaičių, t.y. iš Rusijos išsiųsti 755 JAV diplomatus.

JAV žvalgybos agentūros yra įsitikinusios, kad Kremlius bandė padėti JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) laimėti rinkimus, dėl to yra atliekamas tyrimas. Maskva ryžtingai neigia bet kokias pastangas paveikti JAV prezidento rinkimus.

JAV valstybės sekretorius sakė su S. Lavrovu susitikęs norėdamas padėti „jiems suprasti, koks rimtas šis incidentas ir kaip stipriai jis pakenkė santykiams“. R. Tilersonas taip pat leido suprasti, kad JAV ir Rusija galėtų kartu pradėti diskusijas dėl smurto Rytų Ukrainoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 05:00

Samdomas žudikas

Sensacingą prisipažinimą sau leido ne bet kas, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jis birželio 30-ąją Maskvoje vykusiame forume „Primakovo skaitymai” (Jevgenijus Primakovas – Rusijos politikas ir diplomatas, 1996-1998 metais dirbo šios valstybės užsienio reikalų ministru) pirmą kartą viešai pripažinęs ir mėginęs pateisinti Rusijos dalyvavimą kariniame konflikte Ukrainos rytuose – esą likimo valiai palikusi šio regiono rusakalbius, Rusija būtų išdavusi savo civilizaciją.

Tuo pat metu tebesitęsia aiškinimasis dėl iš pradžių Ukrainą (tarp nukentėjusiųjų – trečdalis šalies bankų, Kijevo metro ir Borispolio oro uostas), o vėliau dar 64 valstybes birželio 27-29dienomis užpuolusio interneto viruso „Petya/NotPetya“ kilmės.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) viruso autorystę nedvejodama priskiria rusų specialiosioms tarnyboms, pasak UST, atakos tikslas buvo ne siekis pasipelnyti (nors 300 dolerių už atšifravimą reikalauta, tik nebuvo jokios informacijos, kad kas nors būtų atgavęs duomenis), bet išderinti socialinę-politinę situaciją Ukrainoje bei sukelti paniką visuomenėje. Ataka planuota iš anksto, ją vykdė tos pačios interneto įsilaužėlių grupės, kurios 2016-ųjų gruodį atakavo Ukrainos finansų sistemą ir transporto bei energetikos objektus.

Dienraštis „The Financial Times“ citavo NATO kibernetinės gynybos aukštųjų technologijų centro teisinį ekspertą Tomasą Minariką (06 30), pasak kurio, „Petya/NotPetya“ ataka yra Ukrainos suvereniteto pažeidimas ir nusipelno atsako, kuriuo gali būti ir atakavusios šalies informacinių-technologinių sistemų sabotažas. NATO ekspertai nurodė atakos kompleksiškumą bei didelę kainą, nepriklausomų interneto įsilaužėlių pajėgos jai per menkos, tad išvada – ataką veikiausiai įvykdė valstybė arba jos remiama įsilaužėlių grupė.

Liepos pradžioje ukrainiečių kompanijos ISSP (Information Systems Security Partners) ekspertų paskebtoje ataskaitoje irgi pabrėžiamas kompiuterius „laužusio“ kenkėjiško kodo kompleksinis poveikis, kurį galima laikyti pirmu istorijoje kibernetinio ginklo pavyzdžiu.

ISSP kaip galimus atakos tikslus išvardijo siekį panaikinti buvusių atakų pėdsakus, išbandyti MCCI (Massive coordinated cyber invasion–masyvų koordinuotą kibernetinį įsilaužimą) derinyje su kitais hibridinio karo elementais bei pademonstruoti jo galimybes, patikrinti gynybos galimybes, ypač reagavimo greitį bei gebėjimą atsistatyti, pasirengti kitai tikslingai atakai (liepos 4-ąją tokia įvyko, bet Ukrainos kibernetinė policija šįkart sureagavo labai operatyviai). 

Birželio 27-osios rytą (tą dieną ukrainiečiai mini Konstitucijos dieną) Kijeve susprogdintame automobilyje „Mersedes“ žuvo šios šalies karinės žvalgybos pulkininkas Maksimas Šapovalas. Vakarop Donecko apskrities Konstantinovo rajone sprogo „Opel Vectra“, kuriuo vyko 4 UST pareigūnai, 3 buvo sužeisti, o šios specialiosios tarnybos kontržvalgybai vadovavęs pulkininkas Jurijus Voznyjus žuvo.

Pulkininkas M.Šapovalas aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose Ukrainos rytuose, vadovavo specialios paskirties daliniui (vadinamiesiems „kiborgams“), kuris vadavo Donecko oro uostą. Šis pareigūnas taip pat rinko informaciją apie rusų kariškių buvimą Ukrainos teritorijoje, kurią Ukrainos teisingumo ministerija planuoja panaudoti Hagos žmogaus teisių teisme dėl Rusijos dalyvavimo kariniuose veiksmuose Donecko srityje. Karinis ekspertas Olegas Ždanovas ryšium su tuo daro išvadą, jog pulkininko veikla kėlė grėsmę ir Rusijos vadovybei.

Praėjus kelioms dienoms po čia išvardytų virtualių ir fizinio smurto akcijų prieš Ukrainą, birželio 30-osios naktį Chersono srityje prie sienos su aneksuotu Krymu ukrainiečių pareigūnai sulaikė 2 rusų pasieniečius, pačioje liepos pradžioje Donecke pagautas rusų kariškis, o Luhansko srities Želoboko kaimo apylinkėse ukrainiečių kariai nukenksmino „Luhansko liaudies respublikos“ diversinę žvalgybos grupę – rusų kapitonas Aleksandras Ščerbakas nukautas, 23-ejų iš Altajaus kilęs jefreitorius Viktoras Gejevas paimtas į nelaisvę.

Pasak ukrainiečių eksperto Aleksejaus Arestovičiaus, paskutiniai automobilių sprogdinimai nurodo į veikimo metodus, kurie anksčiau buvo tarsi už „raudonos linijos“ (nebuvo Maskvos palaikomi arba tokie tikslai nebuvo keliami). 2015–2016 metais Charkove bei Odesoje netrūko teroro aktų, sprogdinti infrastruktūros objektai tiltai, geležinkelis, net UST Odesos skyrius, bet pareigūnai nežūdavo.

Perėjimas prie svarbiems padaliniams vadovavusių karininkų likvidavimo reiškia konflikto eskalaciją, todėl būtina koreguoti saugumo sistemą ne tik palei konflikto fronto liniją, bet ir visoje Ukrainoje. Tai veikiausiai irgi reiškia, kad konfliktas Ukrainos rytuose ne rimsta, bet vystosi.

Ukrainos ekspertų bendruomenė, kariškiai, politikai neabejoja, kad visos čia paminėtų (ir nepaminėtų) įvykių grandinės ištakų dera ieškoti rusų specialiosiose tarnybose, taigi jokio vidinio konflikto su Donecko ir Luhansko „respublikomis“ nėra, jos tėra iškabos, už kurių – Kremlius bei Rusijos galios struktūros, „įsisavinančios“ naujas hibridinio karo prieš Ukrainą formas.

Paskutinių įvykių kontekste skambiai ir Lietuvai aktualiai atrodo Ukrainos gynybos ministro Stepano Poltorako pareiškimas po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Briuselyje, jog Ukraina laiko grėsme rugsėjį Maskvos inicijuojamus karinius  mokymus „Zapad-2017“ Baltarusijoje prie jos sienos ir pasirengusi į juos adekvačiai reaguoti. Liepos 6-ąją Ukrainos spauda citavo šios šalies sausumos pajėgų vadą generolą leitenantą Sergejų Popko, kuris pareiškė, kad ryšium su „Zapad-2017“ visoje šalyje bus formuojami teritorinės gynybos padaliniai. Generolas priminė rusų karinius mokymus „Kaukazas-2008“, po kurių Rusijos karinė vadovybė „pamiršo“ iš mokymų rajono išvežti karinę techniką, vėliau slapta perdislokavo ten kariškius, galų gale viskas baigėsi dalies Gruzijos teritorijos aneksija.

Prieš keletą mėnesių viešėdamas Ukrainoje Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikino prezidentą Petro Porošenką, kad mokymai nevirs įsiveržimu į Ukrainą iš Baltarusijos pusės, O.Ždanovo vertinimu, pasitikėti Balatrusijos prezidentu negalima, nes jis paprasčiausiai nekontroliuoja situacijos.

De facto Baltarusija okupuota 2014 metais, kai A.Lukašenka sutiko su beveik 8 tūkstančių rusų kariškių dislokavimu jo šalyje. Jokiu būdu neatmestina, kad po „Zapad-2017“ rusai iš Baltarusijos „pamirš“ išvežti dar kelis tūkstančius kariškių (oficialiai deklaruojama, kad mokymuose dalyvaus iki 13 tūkstančių karių) su tolesniu jų „pritaikymu“, pavyzdžiui, pasiunčiant grėsmingą užuominą ne tik NATO, bet ir Ukrainai, kodėl gi ne. 

Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Ir pagaliau – JAV karinė žvalgyba liepos pradžioje paskelbė ataskaitą „Rusijos karinė galia“, kurioje nurodoma, jog pagal Maskvos gynybinę doktriną jos karinės pajėgos turi būti pasirengusios bet kuriuo momentu smogti priešininkui taip, kad jam būtų padaryta nepataisoma žala.

Dokumente pirmą kartą pabrėžta informacinių operacijų kaip privalomos Rusijos vykdomų karinių veiksmų sudedamosios svarba.  Kaip radijui „Svoboda“ komentuodamas ataskaitą (07 01) pastebėjo karinis analitikas Aleksandras Golcas, Rusijoje šiuo metu įtakinga mąstymo kryptis, kuri kalba apie „klastingą užsienį“, kuris „spalvotųjų revoliucijų“ metodu siekia pažeisti geopolitinį status quo, taigi dera išrasti metodą, kaip nekarines grėsmes sulaikyti karinėmis priemonėmis.

Net ir čia išvardytų įvykių bei komentarų apie juos šviesoje vargu ar prasminga bandyti kategoriškai nurodyti kokius nors konkrečius kelių būsimų mėnesių scenarijus, vis dėlto esama požymių, jog Maskva žengia į naują hibridinio karo etapą, kurio „pagerinti“ (patobulinti?) metodai gali būti panaudoti ne vien prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras juk ne šiaip užsiminė apie poreikį ginti Rusijos civilizaciją, faktiniai, regimi tos gynybos metodai kreipia į  eskalaciją ir – galų gale – galimą tikrą civilizacinį konfliktą.

2017.07.10; 06:39

Sergejus Lavrovas verkšlena: būtų neteisinga, jei Didžiojo dvidešimtuko susitikime D. Trampas ir V. Putinas neturėtų progos pasikalbėti

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad „tikriausiai nebūtų teisinga“, jei kitą mėnesį Vokietijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienu ar kitu formatu nepasikalbėtų su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), praneša „Reuters“. 

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Krasnodaro mieste vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje S. Lavrovas dalyvavo kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministru, Rusijos diplomatijos vadovas teigė neturįs ką pridurti prie žiniasklaidos spėlionių apie planus artėjančio viršūnių susitikimo kontekste surengti ir oficialų dvišalį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą.

Jis sakė, kad tokiuose renginiuose įprasta, jog šalių vadovų keliai susikerta. Taip gali nutikti ir liepą, nes D. Trampas ir V. Putinas bus tame pačiame pastate. Jei prezidentų keliai išties susikirs, tai bus pirmasis jų susitikimas akis į akį.

S. Lavrovas tikino, kad ypač svarbu būtų tai, jog D. Trampas ir V. Putinas galėtų pasikalbėti apie konfliktą Sirijoje ir pastangas jį išspręsti taikiai.

Slaptai.lt portalas klausia: o gal kaip tik būtų labai šaunu, jei D.Trampas nesusitiktų su V.Putinu. Kam tie susitikimai? Pirmiausia Rusijos prezidentas išveda visus savo kariškius iš Krymo ir Rytų Ukrainos. Štai tada D.Trampui būtų galima trumpai pasišnekėti su V.Putinu. Bet jokiu būdu – ne anksčiau. Pirma Rusija grąžina Ukrainai Krymą, išveda savo kariaunas ir samdinius iš Rytų Ukrainos, oficialiai atsiprašo Ukrainos, tada D.Trampas sutinka išklausyti V.Putiną. Bet ne atvirkščiai. Žodžiu, laukia rimta intriga. Jei D.Trampas veršis paspausti ranką V.Putiui, – būtų blogas ženklas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 05:00

JAV senatoriaus Džono Makeino (John McCain) nuomone, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui „nėra ką veikti Ovaliniame kabinete“. Jis tai pareiškė sekmadienį televizijos kanalui „Fox News“, komentuodamas neseniai Baltuosiuose rūmuose įvykusį prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) susitikimą su S. Lavrovu.

Dž. Makeinas pavadino Rusijos ministrą „žudiko marionete ir pakaliku“. Pasak senatoriaus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojo „itin tikslią ginkluotę smūgiams Alepo ligoninėms“.

Senatorius jau ne pirmą kartą griežtai kritikuoja Kremliaus veiksmus. Anot jo, Rusijos pajėgos Sirijoje atakuoja civilinės infrastruktūros objektus, o ne smogikų pozicijas.

Dž. Makeinas taip pat ragino imtis naujų sankcijų prieš Maskvą dėl jos kišimosi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.23; 11:02

Kilus ginčui dėl dalinimosi įslaptinta informacija, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) apgynė „absoliučią savo teisę“ dalintis informacija su Rusija. 

EPA-ELTA nuotrauka: kam tiesia ranką JAV prezidentas Donaldas Trampas?

Antradienį pasklido pranešimai, kad JAV lyderis Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui atskleidė itin konfidencialią informaciją apie planuojamą operaciją prieš grupuotę „Islamo valstybė“ (IS), informuoja BBC.

D. Trampas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė pasidalinęs su Rusija duomenimis, susijusiais su terorizmu ir oro linijų saugumu, nes norėjęs, kad Rusija imtųsi daugiau veiksmų prieš vadinamąją IS.

JAV lyderis su S. Lavrovu susitiko praėjusią savaitę, politikai kalbėjosi Ovaliajame kabinete. 

Remiantis JAV žiniasklaidos duomenimis, D. Trampas atskleidė Rusijai partnerės perduotą informaciją, tačiau negavęs tos partnerės leidimo.

Antradienį „Twitter“ paskyroje JAV prezidentas rašė: „Būdamas prezidentas norėjau pasidalinti informacija su Rusija duomenimis, susijusiais su terorizmu ir oro linijų skrydžių saugumu, nes aš turiu absoliučią teisę tai daryti. Humanitarinės priežastys, be to, noriu, kad Rusija stiprintų kovą su IS ir terorizmu“.

Iš tiesų D. Trampas nepadarė nieko neteisėto, nes JAV prezidentas turi teisę atskleisti informaciją. Tačiau JAV lyderio veiksmai sulaukė griežtos demokratų kritikos ir paties prezidento Respublikonų partijos prašymo pasiaiškinti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.17; 05:51

Sigitas Jagėla

Vos tik VSD paskelbė naują ataskaitą apie Lietuvai praėjusiais metais kilusius ir būsimus pavojus, kur buvęs – kur nebuvęs pasirodė Mečys Laurinkus. Pasiraitojęs rankoves puolė kritikuoti dokumentą.

Kas skaito „Lietuvos rytą“, tam turėtų būti žinoma buvusio VSD bei diplomato komentarų kryptis. M.Laurinkus senokai kritikuoja mūsiškius tarsi leisdamas suprasti, kas Lietuvoje geriausiai susigaudo subtiliuose šnipų karuose.

Taip, M.Laurinkus nėra diletantas. Turi specifinių žinių, patirties. Valdo plunksną. Jo tekstus skaityti nėra nuobodu. Bet kartais buvęs VSD vadovas jau primena Rusijos interesus ginantį advokatą.  

Naujausiame dviejų skilčių komentare „Be kaukės“ („Lietuvos rytas“, balandžio 8 d.) aptikau per dešimt keistokų M.Laurinkaus tezių.

Pavyzdžiui, M.Laurinkui nepatinka, kad Lietuva vangiai reagavo į teroro išpuolį Sankt Peterburge. Belieka gūžtelėti pečiais. O kaip kitaip mes galėjome pasielgti? Derėjo paskelbti trijų dienų valstybinį gedulą, iki pusės nuleisti juodais kaspinais paženklintas valstybines vėliavas? O gal mums būtų tikę demonstratyviai raudoti, kaip savo diktatoriaus raudojo Šiaurės Korėjos žmonės? Nejaugi teisinga tiek daug tautų nuskriaudusiam ir vis dar tebeskriaudžiančiam Kremliui iš buvusių aukų tikėtis labai nuoširdžių užuojautų?

M.Laurinkus pyksta, kad Lietuva tik „apsidairiusi, kaip elgiasi kitos ES valstybės, pagaliau išspaudė užuojautą Rusijos žmonėms“. Na, užuojautos pareiškimas Rusijos žmonėms nėra užuojautos išspaudimas. Nebent M.Laurinkus geba išmatuoti, kiek oficialiose Prezidentės, Užsienio reikalų ministro, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko užuojautose esama nuoširdumo ir kiek – dirbtinumo. Įdomu, o prie kokių – nuoširdžių ar išspaustų – užuojautų M.Laurinkus priskirtų tas, kurios reiškiamos nuo teroro aktų nukentėjusiems pancūzams, švedams, norvegams, egiptiečiams, sirams?

Galų gale kodėl blogai elgiamės, jei savo žingsnius bandome derinti su ES valstybėmis? Bent kol kas esame gausi bendra šeima, kurioje aštresnių kampų gludinimas – neišvengiamas kaip neišvengiami ir nesusipratimai.

M.Laurinkui nepatinka, kad „net iš nakties patalo staiga pakeltam Lietuvos piliečiui aišku, kas yra didžiausia mūsų valstybės grėsmė“. Banalu. Šią nuostatą pakeisti – ne mūsų jėgoms. Kai tik Rusija liausis skriaudusi savo kaimynes, lietuviai lengviau atsikvėps. Kitokie variantai – neįmanomi. Negi tikima abrakadabra: pirma lietuviai nustoja bijoję Rusijos, tada Kremlius liaunasi rodęs iltinius dantis?

M.Laurinkus stebisi: „Nors Rusija savo veiksmams taip pat turi paaiškinimus, „grėsmių vertiname“ jie neminimi. Laikomasi nuostatos, kad tokio žanro kūrinyje, kurį visuomenei pateikė VSD, nėra taikomas principas – audiatur et altera pars (išklausyk ir kitą pusę).“

Šis priekaištas – pats netikėčiausias. Kremlius visąlaik rasdavo priežasčių pasiteisinti, kodėl grobia svetimas žemes. Bet ar mes privalome įsiklausyti į Rusijos argumentus, kodėl ji nejaukiai jaučiasi, praradusi Baltijos valstybes, kodėl negali laimingai, sočiai ir gražiai gyventi be Moldovos, Gruzijos, Ukrainos? O gal M.Laurinkus žino tokių pasaulio žvalgybų, kurios išklauso „kitą pusę“? Kokioje Rusijos grėsmių analizėje bent žodeliu užsimenama apie lietuvių lūkesčius? Rusijos slaptųjų ir karinių tarnybų vadovai niekad nesvarstė, girdi, karinių pratybų „Zapad – 2017“ organizavimas prie Lietuvos sienų – netaktiškas Kremliaus žingsnis, verčiantis lietuvius nerimauti, pergyventi, baimintis. Kremlius niekad taip nesvarstė ir nesvarstys. Jei mes reikalautume iš Rusijos šitaip žvelgti į pasaulį, mus tikriausiai palaikytų bepročiais. Ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose. Bet kodėl tada mes skatinami elgtis tarsi savižudžiai?  

M.Laurinkus stebina savo žiniomis: „Iš to, kas vyksta Ukrainoje, tiesiogiai neseka, jog tai galėtų pasikartoti ir Lietuvoje“. O kas seka iš į gabalus dirbtinai plėšomos Ukrainos nelaimės? Be Ukrainos Rusija nepajėgi įgyvendinti Eurazijos vizijos, o štai be Lietuvos, Latvijos ir Estijos – Rusijos Eurazijos vizija Kremliui atrodo užbaigta, pilnakraujė? Net jeigu Kremliui iki absoliučios laimės tetrūksta Krymo ir Rytų Ukrainos, o su Baltijos valstybių atitolimu ji galutinai susitaikė, ar tai reiškia, kad Lietuva vardan asmeninės ramybės privalo išduoti Ukrainą?

Iš kur toks M.Laurinkaus pasitikėjimas: užpuolusi Lietuvą neva Rusija gali tikėtis … „galingos sistemos, NATO, atsako ir sankcijų tikrai ne personalijų atžvilgiu“. Kad NATO yra galinga sistema, – mes žinome. Bet ar esame tikri, koks būtų konkretus atsakas? Galingas kaip pati sistema, ar simbolinis, kai šūviai agresoriaus pusėn paleidžiami vardan pasiteisinimo „bandėme priešintis, bandėme apginti“?

M.Laurinkui atrodo nuoširdus Rusijos užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo raginimas „gyventi draugiškai“. Pasak M.Laurinkaus, „girdinčiam tai daug pasako“. Ką pasako? Kol kas tik tiek – Rusijos vadovų kalbos visuomet skirdavosi nuo darbų. Istorija žino šimtus pavyzdžių, kai Rusija sulaužydavo visus savo iškilmingai ištartus įsipareigojimus. Visi, kurie aklai pasitikėjo Rusijos garbės žodžiu, anksčiau ar vėliau nukentėdavo. Atvirai kalbant, tiesiog keista, kad su ponu M.Laurinkumi tenka ginčytis dėl akivaizdžiausių tiesų.

Vienintelė tema, kurią teksto „Be kaukės“ autorius narplioja pagrįstai, – ekonomika. „Lietuvai grėsmė yra ES neaiški ateitis. Ir jeigu dabartinė valdžia, užuot rimtai užsiėmusi ekonomika (…), labai gretai atsidursime prie Rusijos sienos su ištiesta ranka“. Teisingai rašo M.Laurinkus dienraštyje „Lietuvos rytas“. Taip gali nutikti. Po kelerių metų į Lietuvą baigs plūsti ekonominė europietiška parama. Niekas neapsaugotas ir nuo ES griūties. Bet oficialusis Vilnius elgiasi taip, tarsi žinotų, iš kur paimsime pinigų, kai Briuselis ir Strasbūras nebedalins eurų arba subyrės. O juk nežino.

Ir vis dėlto įžvalgiojo M.Laurinkaus knieti pasiteirauti, kuo čia dėta VSD ataskaita dėl būsimų grėsmių valstybei? Ekonomika – pirmiausia Vyriausybės ir Seimo galvos skausmas. Ar tik M.Laurinkus nepainioja adresų?

Baigdamas savo įžvalgas „Be kaukės“ autorius tarsi kirviu nukirto: „Grėsmių vertinimais tegu užsiima politologai“. Tai kuo tada užsiimti Lietuvos valstybės saugumo departamentui, jei jam nebegalima „vertinti grėsmių“? Juolab kad keli politologai jau apsijuokė. Jie viską išmanančiųjų tonu kritikavo VSD dėl to, kad šis atidžiau nei iki šiol pažvelgė į Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas – pamatė galimų silpnųjų vietų. Tuo tarpu Kęstučio Girniaus, Andžėjaus Pukšto teigimu, toje sferoje problemų nėra ir negali būti.

Tačiau balandžio 11-ąją surengtos netikėtos karinės pratybos Šalčininkų krašte akivaizdžiai parodė, kaip vietiniai gyventojai „skuba“ pranešti Vilniui apie jų gatvėse pasirodžiusius įtartinus ginkluotus vyrus, o Šalčininkų policininkai „profesionaliai“ atremia netikėtai pasirodžiusių vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ ataką.

2017.04.12; 08:15

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas turi nelegalų biznį JAV ir Europoje, pareiškė portalui Gordon rusų žvalgas, o dabar Amerikos finansų analitikas Jurijus Švecas.

Jurijus Švecas: Pagal Rusijos korupcijos skalę Sergejus Lavrovas turi kamerinį biznį, kurį galima nuslėpti nuo „krikštatėvio“. Kita vertus, Putinas supranta, kad Lavrovui, kuris atsidavęs ir ištikimai tarnauja šeimininkui, reikia numesti kokį kaulą.

Continue reading „Buvęs Rusijos žvalgas Jurijus Švecas: „Pinigai plaukia į Sergejaus Lavrovo kišenę““

Elegantiškas ir ciniškas, Sergejus Lavrovas vadovauja Maskvos diplomatijai taip pat negailestingai realistiškai, kaip ir jo pirmtakas, rašo Luidžis De Biazė Il Foglio.

„Sergejus Lavrovas – elegantiškiausias iš visų savo Kremliaus kolegų. Žili plaukai, tvirta eisena, šiek tiek raukšlių. Viešumoje jis retai šypsosi, o dar rečiau – be sarkazmo. Tie, kas jį pažįsta, sako, kad jis nelabai pasikeitė nuo 2004 metų, kai Vladimiras Putinas paskyrė jį užsienio reikalų ministru.

S.Lavrovas – tarptautinės politikos žvaigždė: jo vardą kasdien galima rasti daugelio pasaulio šalių laikraščiuose. Ant jo stalo guli svarbiausi dosjė, taip pat ir dosjė apie Siriją“, – sakoma straipsnyje. Kai pavasarį S.Lavrovo paprašė atsakyti į priekaištus, kodėl jis kaskart spaudžia stabdžius, kai kalbama apie veiksmus Sirijos atžvilgiu, jis atsakė paslaptingai pajuokaudamas: „Manau, man daug kas dėkoja Vašingtone ir Briuselyje“, tarsi sakydamas, kad niekas labai netrokšta mirti už Damaską.

Continue reading „Naujasis Gromyka“

Pilietinis karas Sirijoje, karinga Rusijos diplomatijos pozicija, palaikanti valdantį režimą, verčia Lietuvą sunerimti. Panašų nerimą jautėme, kai lemtingomis atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimui 1991 m. sausio dienomis Artimuosiuose Rytuose sinchroniškai vyko JAV karinė operacija „Audra dykumoje“, gelbėjant savo sąjungininką Kuveitą nuo Irako agresijos.

Atrodė, visas JAV ir likusio Vakarų pasaulio politinis ir karinis dėmesys bus nukreiptas nuo įvykių Lietuvoje, bet taip, ačiū Dievui, neįvyko. Nors, atrodytų, Lietuva, pasirašiusi su Rusija dvišalę tarpvalstybinę taikos sutartį, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, yra pakankamai saugi, įvykių Sirijoje metu pasirodė ženklų, kad ne viskas taip paprasta.

Continue reading „Konfliktas Sirijoje. Neaiški ateitis“

hilari_klinton

Jungtinės Valstijos pasistengs neleisti Rusijai atkurti naujos versijos SSSR su ekonominės integracijos iškaba.

Apie bandymą „resovietizuoti“ regioną pareiškė JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton prieš susitikimą Dubline su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Apie tai praneša “The Financial Times”.

„Tai vadinsis kitaip: muitų sąjunga, Eurazijos sąjunga ar dar kaip nors panašiai. Bet neapsigaudinėkime dėl šito. Mes žinome, koks tikrasis tikslas, ir stengiamės rasti veiksmingų būdų tam sulėtinti arba to išvengti“, – cituoja H.Klinton minėtas leidinys.

Continue reading „Hilari Klinton žada neleisti atkurti Sovietų Sąjungos“

saakasvislis_portretas

Gruzijos prezidentas Michailas Saaakšvilis pripažino, kad jo kaip prezidento egzistavimas yra anomalija. Kaip praneša Regnum, tokį pareiškimą jis padarė per vizitą JAV, skaitydamas Prinstono universitete paskaitą tema „Demokratinė Gruzijos transformacija: precedentas buvusios Sovietų Sąjungos šalims“.

Gruzija Online pažymi, jog Gruzijos Respublikos vadovas priminė, kad „anomalija“ jį anksčiau pavadino Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas.

Matyt, turima galvoje ministro pasisakymas 2011 metų rugpjūčio 8 dieną (per Gruzijos kariuomenės įžengimo į Pietų Osetiją ir po to kilusio karinio konflikto tarp Rusijos ir Gruzijos metines). „Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis – patalogija ir anomalija visos gruzinų tautos fone, be to, dar ir prastai išauklėtas“, – citavo S.Lavrovą RIA Novosti.

Continue reading „Michailas Saakašvilis prisipažino esąs … anomalija“

desantnica

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu agentūrai „Interfaks“ teigė, kad Rusija atmetė JAV ir NATO siūlymus sukurti apsikeitimo duomenimis centrą ir bendrų veiksmų planavimo centrą, bendradarbiaujant priešraketinės gynybos (PRG) srityje.

Mums pateikti pasiūlymai dėl apsikeitimo duomenimis netenkino Rusijos, sakė S. Riabkovas.

„Mes siūlėme (JAV ir NATO) sukurti bendrą sistemą, turinčią bendrą PRG perimetrą. Partneriai mums atsakė, kad jie negali Rusijai perleisti NATO saugumo, nes juos sieja Vašingtono susitarimai“, – sakė ministro pavaduotojas.

Continue reading „Karinės žinios iš Rusijos: stiprinami oro desanto kariuomenės daliniai“

lavrovas_sergejus

Rusijos diplomatas Farutas Muchametšinas, komentuodamas neseniai Latvijoje įvykusį referendumą dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, pareiškė, jog „nūnai identiškas referendumas bus būtinai ruošiamas ir Estijoje“. Rusijos politikas F.Muchametšinas šią oficialią poziciją išdėstė leidiniui „Russkij mir“. Ši žinia – netikėta.

F Muchametšinas nesiteikė paaiškinti, kokią konkrečiai iniciatyvą jis turi galvoje. Taip pat nėra aišku, kokios jėgos ir už kieno lėšas organizuos referendumą Estijoje. Galima tik įtarti, jog Estijoje, kaip ir neseniai Latvijoje, oficialusis Kremlius panaudos visus turimus resursus, galbūt įskaitant net savo slaptąsias ir specialiąsias tarnybas.

Continue reading „Sergėjus Lavrovas: “rusų kalba privalo tapti oficialia Europos Sąjungos kalba”“