Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.

Arūnas Spraunius

Lietuviška viešoji erdvė raportavo apie Vladimiro Putino „perrinkimą“ Rusijos prezidentu kovo 18-ąją gal net stropiau nei pačioje Rusijoje. Tarkime, mūsų viešosios erdvės formuotojai taip elgėsi užhipnotizuoti „supermeno“ V. Putino asmenybės arba tiesiog „iš nuobodulio“ (sic…). Vis dėlto – kiek iš tiesų jis herojus šiuolaikiniame pasaulyje?

Pradėti tenka rūškanoku ekskursu į praeitį. Atidarant 1936 metų Berlyno olimpines žaidynes visas pasaulis žvelgė į Adolfą Hitlerį, o žurnalas „Time“ 1938-aisiais išrinko jį Metų žmogumi. Kuo viskas baigėsi – žinoma, 55 milijonais lavonų bei sugriautais miestais po vieno kraupiausių karų žmonijos istorijoje. Eksukrsas čia prie to, kad kai kuriose planetos vietose Rusijos prezidentas – sąmoningai ar ne – demonizuojamas, ypač po tokių akcijų kaip kovo 1-ąją jo kreipimesi į Federalinį susirinkimą anonsuotos rusiškos „begalybę“ galinčios pasiekti branduolinį užtaisą nešančios balistinės raketos, nežmonišku greičiu plaukiojantys povandeniniai aparatai ir t.t. Siekis „pastiprinti“ rinkimų kampaniją, tada klausimas – prieš ką „pastiprinti“?

Bet rinkimai – jau praeitis. Autoritarai, kaip ir pridera, V.Putiną sveikino dar nebaigus skaičiuoti balsų, demokratiniame pasaulyje trumpa diskusija dėl to kilo, ir patarėjų nepaklausęs ir telefonu Rusijos prezidentą pasveikinęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo „nedidelių“ nemalonumų. Tuo pat metu Europoje tebesvarstoma dėl pasaulio futbolo čempionato Rusijoje boikoto, apie ką kalba ne tik britai (po Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo labai logiška), ukrainiečiai (irgi būtų keista, jei nesvarstytų), bet ir lenkai, net nuosaikūs danai, švedai bei islandai. Neatmestina, kad tema ilgainiui plėsis. Kaip ir dar viena – 23 rusų diplomatus dėl apnuodijimo Solsberyje išsiuntusių britų pasiūlymas Europos Sąjungos (ES) valstybėms pasekti jų pavyzdžiu. ES savo diplomatinės misijos vadovą Markusą Edererą jau atšaukė.

Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Giumri mieste. 2013 metai

Pačioje Rusijoje demokratiškai nusiteikę vieši asmenys po rinkimų tekonstatavo eilinę aklavietę. Kaip nurodė politikas Leonidas Gozmanas, gavęs naują mandatą valdyti V.Putinas negalės atsitraukti nuo agresyvios užsienio politikos, nes agresyvi laikysena yra jo legitimumo pagrindas. Taip pat – kad ir vidaus politikoje Rusijos prezidentas gavo mandatą stiprinti represijas. Tiesa, įvykiai vakarų Pamaskvės Volokalamske beveik iškart po rinkimų, kai po dujų nuotėkio iš greta esančio „Jadrovo“ sąvartyno apsinuodijo virš pusšimčio vaikų, o ir šiaip neapsikęsdami smarvės įnirtę vietos gyventojai užpuolė rajono savivaldos vadovą Jevgenijų Gavrilovą, rodo, kad „gelžbetoninėje“ autoritarinėje valstybėje „neprotokoliniai“ atvejai galimi.

Vis dėlto, filosofo ir sociologo Igorio Čubaiso vertinimu, Rusija serga nepasitikėjimu, skundikų dominuojamoje visuomenėje neįmanomi normalūs žmogiški santykiai, ir ši bėda šalį kamuos dar ilgai. Rusijos dūmos pirmininkas Viačesalvas Volodinas teiginiu, jog Rusija – tai V.Putinas ir be jo Rusijos tiesiog nėra, nevalingai pripažįsta, jog pilietiniai, socialiniai, ekonominiai institutai šalyje sunaikinti.

Pasak publicisto Iljos Milšteino, V.Putino pergalę be problemų buvo galima  konstatuoti bent prieš 6-erius metus. Šiokią tokią intrigą prieš pat rinkimus buvo sukūręs pats Rusijos prezidentas, kai kreipimesi į Federalinį susirinkimą savo piliečiams pasiūlė konfrontaciją su Vakarais iki pat Trečiojo pasaulinio karo imtinai. Buvo radusis iliuzija, kad rusai bent jau sutriks, vedini asmeninės savisaugos, rūpesčio dėl artimųjų likimo. Deja, visuomenė konfrontacinę retoriką „prarijo“ (beje, kone su pasitenkinimu) ir vieningai V.Putiną perrinko.

Bet yra ir kita V.Putino eilinio „žengimo į sostą“ pusė. Rusijos prezidento rinkimų dieną prie jos generalinio konsulato Charkove aktyvistai atgabeno karstą su jame paguldyta V.Putino „lėle“ ir plakatu „Rusija=karas. Kruvini rinkimai“. Prie konsulato Lvove sudegintas Kremliaus maketas, o Odesoje irgi prie konsulato rinkimų būdelės funkciją aktyvistai „patikėjo“ nešiojamam lauko tualetui. Prie Rusijos ambasados Kijeve surengtos protesto akcijos „Liaudis nutraukia diplomatinius santykius su egresoriumi“ organizatorius Michailas Kochanovskis savo puslapyje „Facebooke“ nurodė, jog nepriimtina, kad 5-eris metus vykstant karui agresorius ciniškai rengia rinkimus onkupuotame Kryme ir Ukrainoje turi keturis balsavimo taškus (Kijeve, Lvove, Odesoje, Charkove). Protesto akcijoje Londone parodytos fotografijos rusų nusikaltimų, pradedant Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu ir baigiant „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo su 295 keleiviais numušimu virš rytų Ukrainos. Akcijos moto buvo „Kai kris paskutinis Ukrainos karys, V. Putinas imsis jūsų“. Prieš Rusijos rinkimus protestuota daugelyje Europos sostinių. Jei čia apie „herojų“ skaitome – ką gi…

Stivenas Sygalas ir Vladimiras Putinas

Dar viena pusė. Kovo 19-ąją Briuselyje ieškodamas paramos po žinomų įvykių britų užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas net kiek apstulbo sulaukęs vieningo palaikymo, pasak ministro, pasirodo, Maskva piktybiniais ar griaunančiais veiksmais yra bandžiusi kenkti kone visoms ES valstybėms. Praėjus 12 metų nuo A. Litvinenkos nunuodijimo Londone rusais jau nebetiki niekas. Supratimas, aišku, keliavo ilgokai, vis dėlto geriau vėliau negu niekada. Rusų valdančiosios klasės retoriniais manevrais S. Skripalio nuodijimo tema netiki niekas, kaip nurodė britų užsienio reikalų ministras, Maskvos teisinimaisi vis labiau absurdiški – iš pradžių rusai teigė visai negaminę nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“, paskui „pasitaisė“, kad vis dėlto gamino, bet atsargas sunaikino, bet jos „paslaptingai“ atsidūrė Švedijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JK. Klasikinė Rusijos strategija paslėpti tiesos „adatą“ melo kaugėje nebeveikia (de facto tikriausiai Maskva niekas netiki seniai, bet dabar tą rodo labai akivaizdžiai).

Kovo 15-ąją paskelbusi eilines sankcijas Rusijos piliečiams bei organizacijoms, JAV finansų ministerija laišku perspėjo svarbiausius infrastruktūros objektus valdančias kompanijas apie vidaus reikalų ministerijos ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) išaiškintus įsilaužimus arba mėginimus įsilaužti į vandens tiekimo, atominės energetikos, oro susisiekimo, pirmo būtinumo prekių gamybos struktūrų kompiuterines sistemas ir paragino imtis apsaugos priemonių prieš kibernetinius nusikaltėlius. Dviejų dalių sankcijinio sąrašo ištakos siekia prezidento Baracko Obamos 2016 metų gruodžio 28-ąją pasirašytą įsaką po to, kai specialiosios tarnybos informavo tuometinį bebaigiantį prezidentauti Amerikos lyderį apie interneto įsilaužėlių įsibrovimą į JAV kibernetinę erdvę per prezidento rinkimų kampaniją, siekiant griauti demokratiją bei klastoti duomenis JAV ir už jos ribų. Kitaip tariant, informacija apie neteisėtą veiklą detalizuota bei sankcijų istorija prieš tokia veikla užsiimančius prasidėjo prieš beveik pusantrų metų.

Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.

Kad ir kaip atsilieptų apie savo pirmtaką, dabartinis prezidentas D. Trumpas renčia sankcijų politiką ant B. Obamos padėtų pamatų. Toks tad dalykiškas ir nebūtinai triukšmingas tęstinumas, kai į sankcijų sąrašą metodiškai įtraukiami, pavyzdžiui, Sankt Pterburgo verslininko Jevgenijaus Prigožino valdomos „Interneto tyrimų agentūros“ (labiau žinoma kaip „interneto trolių fabrikas“), kuri faktiškai užsiima „Fake News“ sklaida bei manipuliacijomis virtualioje erdvėje, 13 darbuotojų su jos šefu imtinai. Po įtraukimo į sąrašą J. Prigožinas nei jo kuratoriai Kremliuje beveik neprotestavo.

Rusų specialiosioms tarnyboms dirbančius interneto įsilaužėlius kai kada linkstama demonizuoti (o kaip kitaip, juk ir Rusijos prezidentas – išeivis iš ten pat), bet demaskuotieji nėra tokie jau „nesugaunami“. Kanada praėjusių metų kovą suėmė Rusijos bei Kazachstano pilietybes turintį Karimą Baratovą dėl kaltinimų 2014 metais įsilaužus į „Yahoo“ bei pavogus pusę milijardo šios interneto paieškos sistemos vartotojų asmeninių duomenų. Ottava perdavė įsilaužėlį Amerikai, kur jis jau pripažino kaltę bei laukia teismo kovo 27-ąją.

FTB paskelbė interneto įsilaužėlių Aleksejaus Belano (irgi įtariamas įsilaužimu į „Yahoo“, turi Rusijos bei Latvijos pilietybes) bei Jevgenijaus Bogačiovo (Rusijos pilietis) detalius aprašymus su rezidavimo adresais bei visais naudojamais slaptažodžiais. 2013-ųjų lapkritį FTB įtraukė A. Belaną į labiausi ieškomų interneto įsilaužėlių sąrašą ir pažadėjo už pagalbą jį sulaikant 100 tūkstančių dolerių premiją. Beje, tų pačių metų birželį jis buvo suimtas vienoje Europos valstybių, tačiau sugebėjo pasprukti. Vis dėlto, panašu, tik laiko klausimas, kada papuls ar bus priverstas pasiduoti, arba tas dar jaunas žmogus gyvenimą nugyvens baimingai dairydamasis per petį.

Beje, kai Amerika paskelbė paiešką kito atakos prieš „Yahoo“ įtariamojo, Rusijos federalinio tyrimų komiteto karininko Dmitrijaus Dokčajevo, šis tėvynėje jau buvo suimtas už tėvynės išdavystę. Nevalingai ateina į galvą rusus dėl S. Skripalio ir jo dukters nuodijimo kaltinantiems britams adresuotas V.Putino atsainus išsireiškimas: „Jūs ten pas save išsiaiškinkit.“ Būtent, tai paties valstybėje „bardakas“, o demokratinis pasaulis išmoko veikti sistemiškai ir turi kantrybės.

Londonas dėl žmonių nuodijimo JK teritorijoje, panašu, spaus toliau, ima aiškėti, kad žmogžudystės Europos valstybėje nelinkusios atleisti daugelis ES šalių narių, „The Times“ paskelbė (03 24), kad paskui Bendrijos sprendimą konsultacijoms atšaukti ES pasiuntinį Maskvoje asmeninės iniciatyvos tvarka gali pasekti Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Airija, Nyderlandai, Estija, Latvija, Lietuva, Bulgarija, Čekija ir Danija, irgi išsiųsdamos rusų diplomatus, tikėtina, kad pagaliau paklausęs patarėjų žingsnių šia kryptimi imsis prezidentas D. Trumpas. Anksčiau įžūlus Maskvos, konkrečiai, V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo tonas ima keistis, jame ima rastis, pavadinkime, liūdesio gaidelių. Grįžtina prie pragmatiškojo pono B. Johnsono, Briuselyje pareiškusio, kad duoti atkirtį tokiam banditui kaip Rusija rizikinga, užtat teisinga .Jei ir čia apie tarptautinio masto herojų V.Putiną – tada atleiskit…

Buvęs sovietinis diplomatas, dabar rašytojas Prancūzijoje Vladimiras Fedorovskis interviu šveicarų „Le Temps“ (03 16) pastebi, jog demonizuoti V.Putiną yra diplomatinis (pridėkime, ir geopolitinis) idiotizmas. Jis nieko nepadarė, kad neutralizuotų tokias Rusijos bėdas kaip valdžios perėmimo tęstinumo nebuvimas, kas lemia „prakeiksmą“, kai į valdžią gali patekti palyginti sėkmingas (Rusijai ir žmonijai) „atvejis“ Michailas Gorbačiovas, bet gali prasimušti ir visiškas niekšas Josifas Stalinas. Kaip ir nieko nenuveikė, vaduodamas savo valdomos šalies ekonomiką nuo narkotinės energetinių išteklių priklausomybės. Kad valstybė ekonomiškai vystytųsi, reikia investicijų, o iš kur jų bus, kai Kremlius nuosekliai vykdo izoliacionizmo politiką. Rusijos prezidento foto ant žurnalo „Time“ paskutinio numerio viršelio su parašais „Kylantis caras“ ir „Skęstanti Rusija“ galima laikyti simptomiškais. Panašu, V.Putinas iš tiesų gyvena alternatyvioje tikrovėje, apie ką Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo po Krymo aneksijos 2014-aisias, kai Rusiją metė iš G-8.

Iš tiesų dar klausimas, ar Rusijos prezidentas yra „pasaulinis herojus“, kaip kai kada gali atrodyti žvelgiant iš Lietuvos viešosios erdvės perspektyvos. Praėjusių metų vasarį-gegužę visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Pew Research Center“ visame pasaulyje 40 951 žmogaus paklausė, ar jie laiko V. Putino vykdomą tarptautinę politiką teisinga. Teigiamai atsakė 26 proc. apklaustųjų (mažiausiai Europoje – 19 proc., daugiausiai Afrikoje – 35 proc.). Amerikoje Rusijos prezidentu pasitikėjo 23 proc. žmonių. Rusiją (ne jos prezidentą) palankiai vertino kiek daugiau, vidutiniškai 34 proc. apklaustųjų (27 proc. europiečių bei 29 proc. amerikiečių). Vos 14 proc. vakariečių manė, kad Rusijos valdžia paiso žmogaus teisių bei laisvių (Kanadoje virš 80 proc., Švedijoje 91 proc. žmonių Kremliaus režimą laiko represiniu). Kad Rusija kelia rimtą grėsmę, manė 47 proc. amerikiečių ir 41 proc. europiečių (vidutiniškai pasaulyje – 31 proc.). Lenkijoje V. Putiną palankiai vertino 4 proc. apklaustųjų. Rusijos prezidento tarptautinė veikla palankiai įvertinta tik Vietname, Filipinuose, Graikijoje bei Tanzanijoje.

Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

V. Putinas mėgina „siūbuoti“ Europą, kiršindamas naujas ir senas ES nares, irgi tikslas – organizuoti kuo masyvesnį „trolingą“, siekiant sumenkinti Amerikos įvaizdį pasaulyje. Tas įžūlumas ilgai toleruotas, ir štai – kompanija „Google“ finansuoja dirbtinio intelekto panaudojimo kuriant žinias projektą RADAR, jo pagrindu paleis naujienų interneto puslapį su daug švaresne naujienų ekosistema, taip pat keičia savo paieškų algoritmą taip, kad nuorodų į „Fake News“ ir ekstremistinius pasisakymus išvis nerodys. Veikiant sistemiškai, galima pažaboti bet kokį įžūlumą.

Apibedrinti tikriausiai prasminga tuo, nuo ko pradėta. Gyvename šalyje, kur kone visos iš viešosios erdvės pinigus „semiančios“ struktūros ypač mitriai reaguoja į geopolitinius judesius rytuose kažkodėl pagal ten pat atidirbtą algoritmą. Arba tiražuoja meninius-propagandinius rusų produktus, tarkime, filmus, kaip tą daro kone visos komercinės televizijos. Kaip nedidelis pavyzdys, tiesiog „žudanti“ antrašė apie „superherojų“: „Kitas V. Putino taikinys: jie jau laukia Kremliaus samdinių keršto“ („delfi.lt“ 2018 03 21). Oi, drebėkit dabar, Rusijos prezidento nekentėjai…

Deja, lietuviški elitai yra pigūs.

2018.03.26; 09:00

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva gali taikyti įvairias priemones, reaguodama į tai, kad Jungtinė Karalystė kaltina Rusiją dvigubo šnipo nunuodijimu.

„Priemonės gali būti įvairios, tarp jų ir atskirų žvalgybos pareigūnų, mūsų identifikuotų, išsiuntimas iš Lietuvos, nacionalinio Magnickio sąrašo išplėtimas. Manau, kad rusų žvalgybos tinklo ardymas visos Europos šalyse yra bendra užduotis“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, sprendimo galima tikėtis artimiausiu metu.

Jungtinės Karalystės išsiuntė iš šalies 23 rusų diplomatus su šeimomis. Maskva atsakė šiai šaliai analogišku veiksmu.

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Per Europos Tarybos susitikimą kovo 22-23 dienomis Briuselyje Europos Sąjungos valstybių vadovai aptars bendrą Europos atsaką dėl Rusijos išpuolio, kuomet sąmoningai apeinant tarptautinius susitarimus buvo panaudotos karinio pobūdžio nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May siekia vieningo Europos Sąjungos lyderių pasmerkimo Maskvai dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.23; 04:32

Po Didžiojoje Britanijoje įvykdyto pasikėsinimo į buvusį agentą Sergejų Skripalį Rusija pateikė konkrečius klausimus Cheminio ginklo draudimo organizacijai (OPCW). Tai trečiadienį lankydamasis Tokijuje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes pasieksime, kad į visus mūsų klausimus būtų atsakyta“, – pabrėžė jis.

Londonas dėl išpuolio kaltina Rusiją. Teigiama, kad S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta chemine kovine medžiaga „Novičiok“. OPCW ekspertai lankosi Didžiojoje Britanijoje, kad gautų medžiagos mėginių. Medžiagos tyrimas, JT organizacijos duomenimis, gali užtrukti nuo 2 iki 3 savaičių.

S. Lavrovas apkaltino britų vyriausybę darant skubotas išvadas. Londonas esą ir savo užsienio partnerius gena į „apgaulingą solidarumą“. Didžioji Britanija ir Maskva ginče išsiuntė iš šalies viena kitos diplomatus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija žengė neįprastą žingsnį ir trečiadienį sukvietė visus šalyje akredituotus ambasadorius, kad pateiktų jiems Rusijos poziciją. Tačiau ambasadoriai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Kinijos pareiškė, kad neatvyks ir nusiuntė savo atstovus.

Buvęs rusų agentas S. Skripalis, kuris šnipinėjo ir Didžiajai Britanijai, bei jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste. Jų būklė po apnuodijimo išlieka kritiška.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.22; 00:35

Dvi didžiosios šventės – Vasario 16-ji ir Kovo 11-oji – jau už mūsų pečių.

Bet visus metus dar švęsime Lietuvos  Nepriklausomybės šimtmetį, nors penkiasdešimt jos metų ir prašapo, palikę gilius randus ir žaizdas mūsų kūnuose ir sielose.

Tos žaizdos gyvos ir šiandien, – tai trumpam užsitraukia, tai vėl atgyja. Visokiais pavidalais.

O laikas bėga pašėlusiai greitai. Tokiu pat pašėlusiu greičiu randasi ir naujos pasaulinės technologijos, bei greitai ir nenuspėjamai vykstanti pasaulio sandaros kaita. Kaip miražas, – tai priartėjantis, tai vėl nutolstantis -, prieš akis.

Ir nuolatinis spėjimas: kas toliau?

Iki 2014 – ųjų sąlyginai gyvenome ramiai. Daug kas šaipėsi, ir ne tik mūsų kaimyniniuose rytuose, bet ir pas mus, Lietuvoje, kam perkame tuos kelis tankus, su kuo ruošiamės kariauti. Net tokie žmonės, kaip režisierius Rimas Tuminas, iš Maskvos varpinės panašiai kalbėjo… Gan skeptiškai į mus žvelgė ir  snūduriavusios, užliūliuotos senosios Vakarų Europos politinis elitas: ko ta Lietuva gyvena seniai išnykusių baubų fobijomis?

Gal tik vienintelis politikas Vytautas Landsbergis  bandė įspėti: meška snūduriuoja, bet ji anksčiau ar vėliau nubus.

Po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos 2014-aisiais, invazijos į Rytų Ukrainą daug kam atsivėrė akys. Per daugelį Rusijos propagandinių kanalų jau ketverius metus atvirai kalama mintis, jog ukrainiečių siekis susigrąžinti Krymą yra tiesiog tušti pamišėlių kliedesiai. To niekada nebus, net jeigu Vakarai ir toliau įvedinės naujas sankcijas Rusijai. Rusai neleis antrąsyk parklupdomi ant kelių (suprask, esą devyniasdešimtaisiais klastingieji Vakarai juos buvo parklupdę…).

Ir tai ne pabaiga: reikia susigrąžinti visas sovietinės imperijos ribas. Nors tokias mintis skleidžia lyg ir tik patys radikaliausi Rusijos politikai bei kitokie marginalai, imperatyvą tam tokiam mąstymui davė pats caras Putinas, andai viešai prisipažindamas, jog didžiausia katastrofa jam pačiam 20-ajame amžiuje buvo sovietų sąjungos subyrėjimas.

Džinas iš butelio paleistas.

„ … Žmogus nori tiesiog gyventi – be didžios idėjos. Rusų gyvenime niekada nieko panašaus nebūta, nieko panašaus nerastume ir rusų literatūroje. Mes iš esmės – karo žmonės. Arba kariavom, arba ruošėmės kariauti. Niekada negyvenome kitaip. Iš čia mūsų karinė psichologija. Net ir taikos sąlygomis viskas kariškai: trata būgnas, plaikstosi vėliava… širdis netelpa krūtinėj… Žmogus nesuvokė, kad yra vergas, jis net mylėjo savo vergiją…“

Taip tvirtina Nobelio literatūros premijos laureatė rašytoja Svetlana Aleksijevič knygoje „Laikas iš antrų rankų“.

Ir ji visiškai teisi.

Rusija negali nekariauti. Jai reikia atkuri savo didybę, savo civilizaciją, parodyti savo išskirtinumą (koks jis, žinome, kokia tai išskirtinė civilizacija, neaišku).

Reikia rasti priešų, kurie tai didybei atkurti nuolat trukdo.

Ji jau trečius metus kariauja Sirijoje, demonstruodama savo raumenis. Atrodo, ilgam įšaldytas konfliktas Rytų Ukrainoje.

Savo metiniame pranešime Putinas su piktdžiuga kalbėjo apie naujus Rusijos superginklus, prieš kuriuos bejėgiai bus NATO priešraketiniai skydai. Iš jų liks tik kiauras rėtis…

Kas tai, jeigu ne akivaizdus grąsinimas visam pasauliui?

Net ir prieš pat prezidento rinkimus nepasibodėjo pademonstruoti savo galios ir nesiskaitymo su pasaulyje įsitvirtinusiomis normomis – Didžiojoje Britanijoje buvo ciniškai „Novičioku“ nunuodytas buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra. Šekite, mes galime bet ką ir bet kur daryti, ir dar šaipytis!

Jeigu iki vakar dienos, kai, niekam pasaulyje neabejojant, ketvirtajai šešerių metų kadencijai vėl buvo išrinktas Putinas, dar ruseno nedidelė viltis, jog prie balsadėžių ateis negausi dalis rusų (Kremlius to labiausiai ir bijojo) ir taip bus galima suabejoti naujojo senojo prezidento legitimumu, net ir opozicijai raginant boikotuoti rinkimus, – atsitiko visiškai priešingai.

Atėjo rekordinė dalis rusų, ir balsavo už Putiną.

Nes tai daugumai nesvetimas kraujo skonis. Jie jį atsimena nuo Čečėnijos karo laikų, Gruzijos užpuolimo…

Dabar galima tik spėlioti, kaip gyvensime nuo Putino ligi Putino, alsuojančio visam civilizuotam pasauliui į pakaušį, likusius šešerius metus, tačiau aišku viena: Rusijos ambicijos yra nepažabojamos, ir todėl viskam turime būti pasirengę.

2018.03.20; 04:50

Praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po išpuolio Solsberyje iš Didžiosios Britanijos išsiunčiami Rusijos diplomatai palieka šalį.

Antradienį priešpiet prie ambasados Londone privažiavo autobusai, kad nuvežtų diplomatus ir jų šeimų narius į oro uostą. Jie buvo su lagaminais, kai kurie – su savo naminiais gyvūnais.

Didžiosios Britanijos vyriausybė praėjusį trečiadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 23 Rusijos diplomatus. Jiems duotos dvi savaitės išvykti.

Londonas kaltina Maskvą pasikėsinimu į buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją, kurie buvo apnuodyti Solsberyje kovo 4 dieną.

Rusija savaitgalį savo ruožtu paskelbė išsiunčianti 23 britų diplomatus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.21; 00:01

Didžiosios Britanijos policija pradėjo tirti Rusijos verslininko Nikolajaus Gluškovo mirtį Pietvakarių Londone, kurią traktuoja kaip žmogžudystę.

Policijos teigimu, N. Gluškovas mirė nuo „spaudimo kaklo srityje“.

Nuo pat pradžių tyrimą atliekanti kovos su terorizmu policija teigia traktuojanti šią mirtį kaip žmogžudystę.

Tačiau, pasak pareigūnų, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad verslininko mirtis kaip nors susijusi su Solsberio mieste įvykdytu pasikėsinimu į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters gyvybes.

N. Gluškovas – buvęs oro linijų bendrovės „Aeroflot“ generalinis direktorius ir artimas velionio Kremliaus oponento Boriso Berezovskio bendražygis.

1999 metais Rusijoje jis buvo pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo bei nuteistas penkerius metus kalėti. Vėliau Didžioji Britanija jam suteikė politinį prieglobstį.

Manoma, kad N. Gluškovo mierties, kaip, beje, ir B. Berezovskio, galėjo siekti Kremlius. Kremliaus taktika – žudyti į Vakarus pabėgusius garsiausius savo verslininkus, politikus ir agentus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.17; 02:30

Estijos vyriausybės vadovas Juris Ratas atšaukė gegužės mėnesį planuotą kelionę į Rusijos Krasnojarsko miestą, kur vyks Estijos kultūros dienų renginiai, praneša „Interfax“.

„Turėdamas omenyje pastarųjų dienų tarptautinius įvykius, premjeras nemato galimybės apsilankyti Krasnojarske“, – sakė ketvirtadienį žurnalistams Estijos vyriausybės ryšių su visuomene direktorius Urmas Seaveris.

„Komandos ER100 organizatoriai siūlė ministrui pirmininkui apsilankyti Krasnojarske, kur gegužės 16-21 dienomis vyks Estijos kultūros dienų renginiai“, – papasakojo U. Seaveris.

Šiais metai J. Ratas jau dalyvavo renginiuose, skirtuose Estijos Respublikos šimtmečiui, kurie vyko Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Latvijoje.

Ketvirtadienį JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigia, kad atsakinga dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimo nuodijant buvusį Rusijos žvalgybininką Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją laiko Rusiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 00:01

Rusija ginče su Didžiąja Britanija netrukus išsiųs iš šalies britų diplomatus. Išsiuntimas bus pradėtas netrukus, naujienų agentūra RIA ketvirtadienį citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Vyriausybė Londone dėl išpuolio prieš buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus, taip pat paskelbė baudžiamąsias priemones.

Dėl S. Skripalio apnuodijimo Rusiją kaltina ir JAV. Maskva kaltinimus neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 00:01

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pristatė šalies vyriausybės atsaką į pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Tą ji padarė Maskvai nesutikus paaiškinti, kaip nutiko, kad Skripaliams nuodyti buvo panaudota Rusijoje sukurta medžiaga, praneša independent.co.uk ir BBC.

Premjerė informavo, kad iš Didžiosios Britanijos bus išsiųsti 23 Rusijos diplomatai, įvardijami kaip po priedanga dirbantys „žvalgybos pareigūnai“. Palikti šalį jie turės per savaitę. Teigiama, kad tai – didžiausio masto diplomatų išsiuntimas iš šalies per daugiau kaip tris dešimtmečius.

Th. May taip pat patvirtino, kad šiemet Rusijoje vyksiančiame Pasaulio futbolo čempionate nedalyvaus nei Didžiosios Britanijos ministrai, nei karališkosios šeimos nariai. Be to, bus atšauktas planuotas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitas šalyje.

Pati Rusija neigia kaip nors prisidėjusi prie pasikėsinimo į S. Skripalį.

Maskva ignoravo Th. May duotą terminą iki vidurnakčio pradėti bendradarbiauti tiriant šią bylą, todėl tai paskatino premjerę paskelbti rinkinį priemonių, kurios, tikimasi, Rusijai nusiųs „aiškią žinutę“.

Be jau minėtų priemonių, Didžioji Britanija ketina sugriežtinti privačių skrydžių ir krovinių patikras bei įšaldyti Rusijos valstybės lėšas, kai bus turima įrodymų, kad jos gali būti panaudotos keliant grėsmę Jungtinės Karalystės (JK) piliečių ir gyventojų gyvybėms ar turtui. Be to, ketinama laikinai įšaldyti aukšto lygmens dvišalius Londono ir Maskvos santykius.

Th. May šalies parlamentarams sakė, kad Rusija nepaaiškino, kaip rusų gamybos nervus paralyžiuojanti medžiaga galėjo būti panaudota JK teritorijoje, o Maskvos atsaką apibūdino kaip kupiną „sarkazmo, paniekos ir pasipriešinimo“.

Kovo 4 d. Viltšyro grafystės Solsberio mieste prie vieno iš prekybos centrų buvo rasti du žmonės, nukentėję nuo nežinomos medžiagos. Vėliau žiniasklaida juos įvardijo – tai buvo buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija. Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Taip pat nukentėjo policininkas, pirmas atvykęs į incidento vietą.

S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.15; 06:10

Europos Sąjunga (ES) reiškia „nesvyruojantį“ solidarumą su Didžiąja Britanija dėl jos teritorijoje įvykdyto pasikėsinimo į buvusį Rusijos šnipą, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, antradienį pareiškė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Fransas Timmermansas.

„Labai svarbu, kad asmenys, atsakingi už tai, kas įvyko, aiškiai pamatytų, jog egzistuoja europietiškas solidarumas – nedviprasmiškas, nesvyruojantis ir labai stiprus, ir kad bus siekiama, jog kaltieji tikrai būtų nubausti už tai, ką padarė“, – Europos Parlamentui (EP) Strasbūre sakė F. Timmermansas.

Olandas EK pirmininko pavaduotojas paragino kitą savaitę Briuselyje susitiksiančią Europos Vadovų Tarybą (EVT), vienijančią 28 ES šalių lyderius, „aiškiai pareikšti visišką solidarumą su Didžiosios Britanijos žmonėmis“.

„Negalime leisti, kad mūsų visuomenėse būtų naudojamos nervus paralyžiuojančios dujos. Šį klausimą turėtume spręsti visi mes, o ne vien premjerė (Theresa) May ir Didžiosios Britanijos vyriausybė – tai kolektyvinė Europos atsakomybė“, – pridūrė jis.

Premjerė Th. May pirmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog už Anglijos Solsberio mieste įvykdyto pasikėsinimo į Sergejaus Skripalio ir jo dukros gyvybes gali slypėti Rusija.

Antradienį Maskva, savo ruožtu, paneigė kaip nors prisidėjusi prie šio incidento, nors per jį, pasak Th. May, buvo panaudota Rusijoje sukurta nervus paralyžiuojanti medžiaga.

66-erių S. Skripalis – buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas, 2006 metais Rusijoje pasodintas į kalėjimą dėl šnipinėjimo Didžiajai Britanijai, – kartu su savo 33-ejų dukra Julija buvo rasti be sąmonės ant suoliuko šalia prekybos centro Solsberyje.

Nuogąstaujama, kad kontaktą su medžiaga, panaudota nuodijant tėvą ir dukrą, galėjo turėti apie 500 Solsberio gyventojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 05:30

Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu padalinys praneša pradėjęs tirti rusų išeivio, antradienį nenustatytomis aplinkybėmis mirusio savo namuose Londone, mirtį.

„Pradėtas tyrimas dėl septintą dešimtį ėjusio vyro mirties“, – pranešė Metropoliteno policija.

„Nors manome, kad žinome mirusiojo tapatybę, dar reikės atlikti oficialią identifikaciją“, – pridūrė pareigūnai.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ ir kitos žiniasklaidos priemonės mirusįjį įvardija kaip 68-erių Nikolajų Gluškovą – buvusį velionio rusų oligarcho Boriso Berezovskio draugą ir verslo partnerį.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas ir įmonės „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas Billas Browderis teigė, kad žinia apie N. Gluškovo mirtį kelia didelį nerimą.

„Dar vienas Putino priešas, Nikolajus Gluškovas, rastas negyvas savo namuose Londone“, – tviteryje rašė B. Browderis.

Policijos teigimu, vyro mirties priežastis kol kas nežinoma. Tyrimą pavesta atlikti kovos su terorizmu padalinio pareigūnams „atsargumo sumetimais, dėl sąsajų, kurių, manoma, turėjo šis vyras“.

„Nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad (ši mirtis) susijusi su incidentu Solsberyje“, – pridūrė pareigūnai, nurodydami į tyrimą dėl pasikėsinimo nunuodyti buvusį dvigubą Rusijos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Pasikėsinimui buvo panaudota reta nervus paralyžiuojanti medžiaga.

Premjerė Theresa May teigė, kad „labai tikėtina“, jog pasikėsinimas į Skripalius buvo surengtas Rusijos nurodymu.

B. Berezovskis buvo rastas negyvas Londone 2013 metais. Policija laikėsi versijos, kad jis nusižudė, tačiau N. Gluškovas ir kiti oligarcho draugai abejojo, kad tai tikroji jo mirties priežastis. Koronerio išvadoje paliktas „atviras verdiktas“, t. y. konstatuota, kad B. Berezovskio mirtis įtartina, tačiau tikslios priežasties nustatyti nepavyko.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 05:30

Didžiosios Britanijos vidaus saugumo tarnyba MI5 pakartotinai ištirs kelias įtarimų keliančias Rusijos piliečių mirtis, kurių aplinkybėse anksčiau neįžvelgta nusikaltimų požymių. Toks sprendimas priimtas po to, kai šalies teritorijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga mėginta nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį.

„Vyriausybė žino apie tokius įtarimus ir į bet kokius teiginius, kad užsienio valstybė galėjo prisidėti prie žmogžudysčių Jungtinės Karalystės (JK) teritorijoje, žiūri rimtai“, – antradienį parlamento Vidaus reikalų komiteto paviešintame laiške, kuris buvo parašytas kovo 10 dieną, teigia vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd.

„Kaip žinote, tuo metu policijos ir koronerių tyrimai nenustatė nusikaltimų požymių“, – komiteto pirmininkei Yvettei Cooper rašė A. Rudd.

A. Rudd teigė norinti įsitikinti, kad „šie įtarimai tikrai tėra tik įtarimai“.

„Policija ir MI5 sutiko padėti įgyvendinti šį tyrimą“, – sakė ji.

Tarp 14 įtartinų Rusijos piliečių mirčių Didžiojoje Britanijoje yra ir verslininko Aleksandro Perepilično mirtis. 2012-aisiais jis, bėgiodamas šalia savo namų Pietų Anglijoje, susmuko ir mirė.

44-erių verslininkas prieš mirtį buvo pranešęs, kad sulaukė grasinimų jį nužudyti. Jie tikriausiai buvo susiję su jo mestais kaltinimais Rusijos pareigūnams dėl stambaus masto mokestinio sukčiavimo.

2015-aisiais vykstant bylos nagrinėjimui toksikologas teigė, kad A. Perepiličnas prieš mirtį nurijo natūralių nuodų, išgaunamų iš kumpotrio (Gelsemium) augalo.

Tačiau policija laikėsi nuomonės, kad verslininko mirtis neįtartina.

2018.03.14; 02:30

kucik

Viena iš vasarą JAV demaskuotų Rusijos agentų nelegalų Natalija Pereverzeva–Kucik, gyvenusi toje šalyje Patricijos Mills vardu, vis dėlto gavo darbą „Transneft“ kompanijoje.

Tai patvirtino kompanijos vadovas Nikolajus Tokarevas, patikslinęs, kad Natalija yra jo patarėja tarptautiniais klausimais.

„Transneft“ vadovas Nikolajus Tokarevas labai nenoriai patvrtino, kad nuo praėjusių metų pabaigos jo patarėja užsienio ekonomikos klausimais tapo buvusi užsienio žvalgybos tarnybos bendradarbė, pernai išsiųsta iš JAV, – Natalija Kucik. Specialiai surengtoje spaudos konferencijoje jis pranešė, kad į šias pareigas Kucik buvo pakviesta gruodžio mėnesį.

Continue reading „“Transneft” kompanijos vadovo patarėja priimta dirbti buvusi šnipė Mills Pereverzeva–Kucik“